Byla e2A-824-430/2020
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Greitos dalys“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ (toliau – UAB „Juris LT“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Greitos dalys“ (toliau – UAB „Greitos dalys“) 5 121,67 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovė UAB „Juris LT“ sudarė su uždarąja akcine bendrove „DHL Lietuva“ (toliau – UAB „DHL Lietuva“) Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė, kaip naujasis kreditorius, perėmė reikalavimo teisę į atsakovės UAB „Greitos dalys“ neįvykdytus įsipareigojimus pagal 2016 m. birželio 9 d. Siuntų ir krovinių vežimo sutartį Nr. SLS P01-f3 už 4 764,21 Eur sumą. Minėta sutartimi atsakovei buvo suteiktos siuntų ir krovinių vežimo paslaugos ir apmokėjimui išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė nereiškė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų kokybės, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų negrąžino, tačiau tinkamai neatsiskaitė. 2018 m. lapkričio 9 d. atsakovei buvo siųsta pretenzija dėl susidariusios skolos, tačiau atsakovė ir toliau neatsiskaitinėjo. Pažymėjo, kad ieškovė paskaičiavo atsakovei papildomai 317,46 Eur delspinigių, kurių pagrindas nustatytas įstatyme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

103.

11Atsakovė UAB „Greitos dalys“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad 2016 m. birželio 9 d. atsakovė sudarė su UAB „DHL Lietuva“ Siuntų ir krovinių vežimo sutartį, kurios pagrindu sutarties šalių bendradarbiavimas vyksta iki šiol. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. spalio 29 d. UAB „DHL Lietuva“ pateikė atsakovei ginčo PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė, vadovaudamasi sutarties 15.2 ir 15.3 punktais, atsisakė šias sąskaitas apmokėti ir pateikė UAB „DHL Lietuva“ pretenzijas dėl klaidingai apskaičiuotos siuntos dydžio. Atsakovės manymu, pretenzijose nurodytais atvejais nepagrįstai buvo padidinta siuntos kaina. Dėl ginčo sąskaitose nurodytų sumų dydžių aplinkybės buvo aiškinamos dar iki Reikalavimo perdavimo sutarties sudarymo, tačiau iki šiol skolos dydis nėra aiškus.

124.

13Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovei, dar nuo sutarties su UAB „DHL Lietuva“ sudarymo momento, buvo žinoma siuntų siuntimo, svorio apskaičiavimo tvarka. Pradinis kreditorius informavo, kad atsakovė, kaip klientas, pateikdavo siuntas nurodydama jų realų svorį, o tada pradinis kreditorius siuntas persverdavo sertifikuotais prietaisais, jas išmatuodavo ir nustatydavo jų turinio svorį, kurio pagrindu ir buvo išrašytos atsakovei pateiktos ginčo PVM sąskaitos faktūros.

145.

15Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai sutiko su ieškiniu iš dalies, t. y. dėl 2 283,76 Eur skolos dydžio, o kitą ieškinio dalį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad tik dalyje PVM sąskaitų faktūrų buvo nurodyti realūs, siuntos etiketėse pažymėti siuntų svoriai (viso 1 030,98 Eur sumai). Kitoje dalyje PVM sąskaitų faktūrų nepagrįstai nurodyti didesni, tikrovės neatitinkantys siuntų svoriai (viso pateikta apmokėti suma 3 728,09 Eur), nors pagal realius siuntų svorius turėjo būti pateikta apmokėjimui 1 252,89 Eur sąskaita. Atsakovės atstovų manymu, atsakovei nepagrįstai buvo pateiktos apmokėjimui ginčo PVM sąskaitos faktūros, o pretenzijos nebuvo išnagrinėtos ir sumos nebuvo patikslintos, tačiau reikalavimo teisė nepagrįstai perleista ieškovei.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 2 283,76 Eur skolos, 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 323,76 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 426,93 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 733,74 Eur bylinėjimosi išlaidų.

207.

21Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 9 d. pradinis kreditorius UAB „DHL Lietuva“ sudarė su UAB „Greitos dalys“ Siuntų ir krovinių vežimo sutartį Nr. SLS_P01-f3, kuria pradinis kreditorius įsipareigojo vežti ar organizuoti atsakovės perduotų siuntų ir krovinių vežimą, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą numatytomis sąlygomis ir tvarka. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. spalio 9 d. pradinis kreditorius išrašė ir pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras už 4 764,21 Eur sumą. Šių sąskaitų atsakovė neapmokėjo. 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės 4 764,21 Eur dydžio skolą ir 2018 m. lapkričio 9 d. pranešimu apie tai informavo atsakovę. 2018 m. lapkričio mėn. atsakovė reiškė ieškovei elektroniniu laišku pretenzijas, motyvuodama tuo, kad buvo klaidingai apskaičiuotas siuntos dydis, dėl to neteisingai apskaičiuotas siuntos dydis.

228.

23Teismas sprendė, kad pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, krovinių gavėjai nereiškė pretenzijų dėl krovinių ar vežimo paslaugos kokybės, tačiau tarp šalių yra ginčas dėl krovinių (siuntų) dydžių, nuo kurių priklausė paslaugos kaina. Teismas vertino, kad sutarties 2.4 punkte nustatyta, jog tūrinio svoris – tai siuntos ar krovinio svoris, apmokestinamas pagal faktiškai užimamą vietą transporto priemonėje. Tai rodo, jog siuntos etiketėje nurodytas svoris yra ne tik pačios prekės faktinis svoris, bet ir apimantis faktiškai užimamą vietą transporto priemonėje. Teismas nustatė, kad iš į bylą pateiktų siuntų etikečių ir sąskaitų faktūrų matyti, kad daugeliu atveju siuntų svoriai skiriasi, tačiau ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė savo teiginių, kad aktualus siuntos svoris nurodomas būtent sąskaitose faktūrose, o ne siuntos etiketėje, dėl to teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad ieškinys įrodytas tik iš dalies, t. y. dėl 2 283,76 Eur skolos (suma sutampa tiek su siuntos svoriu siuntos etiketėje, tiek ir pradinio kreditoriaus išrašytose PVM sąskaitose faktūrose). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 2 286,76 Eur skolos priteisimo, o kitą ieškinio dalį atmetė.

249.

25Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, padarė išvadą, jog ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi teisę be įspėjimo iš skolininkės gauti 40 Eur, dėl to šis reikalavimas tenkinamas.

2610.

27Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius, padarė išvadą, kad konkrečiu atveju, įvertinus šalių elgesį, ginčo kilmę, ieškovės nereagavimą į atsakovės pretenzijas, nors ir teiktas po reikalavimo teisės perleidimo, buvo pažeistas sutarties šalių bendradarbiavimo principas, dėl to ieškovės reikalavimas dėl 317,46 Eur delspinigių priteisimo netenkinamas.

2811.

29Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 8 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3212.

33Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį dėl atmestos ieškinio dalies ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Prašo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas ir priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme.

3413.

35Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas padarė išvadas, prieštaraujančias byloje nustatytoms aplinkybėms.

3614.

37Apeliantė nesutinka, kad siuntos etiketėje nurodytas svoris yra ne tik pačios prekės faktinis svoris, bet ir apimantis faktiškai užimamą vietą transporto priemonėje. Pažymi, kad byloje nebuvo ginčo, jog siuntos etiketėje nurodytas svoris buvo nurodytas paties kliento, tačiau šis svoris ne visada sutapo su pradinio kreditoriaus UAB „DHL Lietuva“ apskaitomu tūriniu ar faktiniu svoriu, kuris nustatomas gavus kliento siuntas ir vykdant jų persvėrimą, prieš pakraunant krovinius į transporto priemonę. Pabrėžia, kad byloje nustatyta, jog atsakovė patvirtino UAB „DHL Lietuva“ Express kainoraštį, kuriame sutiko su tūrinio svorio apskaičiavimo formule, o sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad, jeigu siuntos ar krovinio svoris, kiekis viršija užsakyme pateiktus duomenis, klientas įsipareigoja sumokėti už faktinį krovinio svorį vežėjo nustatyta kaina. Ieškovės manymu, sutarties nuostatos ir atsakovės patvirtintas kainoraštis įrodo, kad atsakovė sutiko su siuntų ir krovinių kainos apskaičiavimo tvarka.

3815.

39Apeliantė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad atsakovė, pateikusi savo Excel lentelę su siuntų duomenimis atitinkamai su duomenimis siuntų, su kurių svoriais sutinka ir su kurių ne, selektyviai pasirinko didžiausius skirtumus tarp atsakovės nurodyto svorio ir aktualaus svorio turinčių siuntų, nors lentelė patvirtina, jog nurodyti siuntų duomenys (svoriai), su kuriais atsakovė sutiko ir neginčija, taip pat kelis kartus skiriasi nuo jos deklaruotų (fiksuotų siuntų etiketėse). Apeliantės manymu, atsakovė tinkamai suprato sutarties nuostatas ir visiškai nepagrįstai ginčija faktinio (ar tūrinio) siuntos svorio apskaičiavimą ir nurodymą jam išrašytose PVM sąskaitose faktūrose.

4016.

41Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, jog atsakovė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu suformulavo pretenziją dėl neva netinkamo siuntų svorių apskaičiavimo, kurių pagrindu išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros. Atkreipia dėmesį, kad, remiantis siuntų siuntimo teisiniu reguliavimu, pretenzijos dėl siuntų galėjo būti teikiamos per 6 mėnesius nuo siuntos išsiuntimo, tačiau atsakovė per nurodytus terminus pretenzijų nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei neteikė. Pabrėžia, kad dėl nurodytų priežasčių pradinis kreditorius UAB „DHL Lietuva“ negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui reikiamų duomenų dėl ginčijamų siuntų persvėrimo, nes tokie duomenys nebebuvo prieinami pradinio kreditoriaus UAB „DHL Lietuva“ atsakingiems asmenims. Pažymi, kad UAB „DHL Lietuva“ atsakingi asmenys kreipėsi į informacinių technologijų specialistus, kurių pagalba pavyko atkurti siuntų siuntimo archyvinius duomenis, kuriuos ieškovė teikia su šiuo apeliaciniu skundu. Apeliantės vertinimu, šie duomenys turi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir ieškovė, nebūdama tiesioginiu pradinio kreditoriaus ir atsakovės santykių dalyviu, negalėjo jų pateikti pirmosios instancijos teismui, dėl to prašo šiuos įrodymus prijungti prie nagrinėjamos bylos apeliacinės instancijos teisme.

4217.

43Apeliantės vertinimu, tiek byloje esantys duomenys, tiek nauji įrodymai pagrindžia, kad aktualūs siuntų svoriai nurodomi būtent pradinio kreditoriaus išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pagal duomenis, gautus siuntas persveriant, prieš pakraunant siuntas į transporto priemonę, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje ieškinys atmestas, turi būti panaikinta ir priimtas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys patenkintas pilna apimtimi.

4418.

45Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti iš apeliantės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymai teismui bus pateikti vėliau.

4619.

47Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai išsprendė bylą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimo naikinti ar jį keisti.

4820.

49Teigia, kad iš apeliacinio skundo neaišku, kodėl ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog siuntos etiketėje nurodytas svoris yra ne tik pačios prekės faktinis svoris, bet ir apimantis faktiškai užimamą vietą transporto priemonėje. Pažymi, kad iki ginčo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, sutarties šalys bendradarbiavo sėkmingai 2 metus ir per šį laikotarpį tarp šalių nebuvo kilę jokių ginčų ir neatitikimų dėl atsakovės apskaičiuoto (pagal sutartyje nustatytas taisykles) prekių svorio ir pačios UAB „DHL Lietuva“ apmokestinto svorio. Taigi, jeigu atsakovė iš tikrųjų būtų neteisingai skaičiavusi svorius, tai būtų paaiškėję daug anksčiau, t. y. per pirmuosius dvejus sutarties šalių bendradarbiavimo metus. Teigia, kad atsakovės kiekvieną kartą pildomoje siuntos etiketėje nurodytas svoris (faktinis arba tūrinis) iš esmės visada sutapo su UAB „DHL Lietuva“ apskaitytu svoriu (faktiniu arba tūriniu), ir tik po dviejų metų bendradarbiavimo dėl atsakovei nežinomų priežasčių, UAB „DHL Lietuva“ pradėjo išrašinėti ginčo PVM sąskaitas faktūras, jomis apmokestindama nepagrįstai didelius, atsakovės pildomų siuntų etikečių duomenų nebeatitinkančius siuntų svorius, dėl to byloje kilo ginčas.

5021.

51Nesutinka su ieškovės argumentais dėl Excel lentelės, kadangi atsakovės parengtos Excel lentelės kairėje pusėje atsakovė nurodė siuntas, dėl kurių ginčo nėra, nes UAB „DHL Lietuva“ apmokestintas svoris iš esmės (0,5 kg paklaidoje) atitiko paties ieškovės pildytų siuntos etikečių svorio duomenis. Tokia 0,5 kg paklaida atsakovei priimtina ir atsakovė supranta, kad ji gali objektyviai egzistuoti, dėl to ginčo nekelia ir sutiko už jas apmokėti, tačiau atsakovė nesutinka su minėtos lentelės dešinėje pusėje nurodytų siuntų svoriais, nes šių siuntų atsakovės paskaičiuotas ir etiketėse nurodytas svoris 3, 4, 5 ar daugiau kartų viršija UAB „DHL Lietuva“ PVM sąskaitomis faktūromis apmokestintus svorius. Atsakovės vertinimu, tokios paklaidos nėra natūralios ir negali būti priimtinos, dėl to atsakovė pagrįstai nesutiko minėtas sąskaitas apmokėti.

5222.

53Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad neva atsakovė netinkamai reiškė pretenzijas UAB „DHL Lietuva“, nes kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės vadovas, jis ne kartą skambino UAB „DHL Lietuva“ dėl pastebėtų neatitikimų. Taip pat atsakovė reiškė pretenzijas elektroniniu paštu tiek ieškovei, tiek pačiam pradiniam kreditoriui. Atsakovės vertinimu, UAB „DHL Lietuva“ faktiškai nenagrinėjo atsakovės pretenzijų ir nesistengė išsiaiškinti atsiradusių svorių neatitikimų priežasčių, o tik formaliai nurodė, jog tokių paklaidų negalėjo būti.

5423.

55Atsakovės manymu, nepriklausomai nuo atsakovės pretenzijų tinkamumo (ar netinkamumo), kilus ginčui teisme dėl apmokėjimo už paslaugas, būtent paslaugos teikėjas turi pareigą įrodyti tinkamo paslaugų suteikimo faktą ir apimtis. Ieškovei neįrodžius tinkamo paslaugų suteikimo fakto ir apimčių, jo ginčijamoji ieškinio dalies pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesta.

5624.

57Teigia, kad ieškovė skunde klaidina teismą dėl siuntų siuntimo teisinio reguliavimo, neva nustatytas 6 mėn. terminas pretenzijoms dėl siuntų pareikšti, dėl to ieškovė tariamai pavėlavo pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad siuntėjas pretenziją dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą, dingusius, trūkstamus ar apgadintus siųstus daiktus gali pareikšti pašto paslaugos teikėjui per 6 mėnesius nuo pašto siuntos išsiuntimo dienos. Taigi, šiame straipsnyje nustatytas 6 mėn. terminas pretenzijoms dėl žalos atlyginimo pareikšti įstatyme nurodytais atvejais, tačiau teisės aktai, atsakovės žiniomis, neįtvirtina 6 mėn. termino pretenzijoms dėl siuntų netinkamo apmokestinimo pareikšti.

5825.

59Teigia, kad apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tačiau šio savo argumento niekaip nepagrindžia ir nemotyvuoja, dėl to tokie teiginiai turi būti laikomi kaip deklaratyvūs.

6026.

61Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti apelianto pateiktus papildomus rašytinius įrodymus, kadangi šie įrodymai savalaikiai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Nepateikta duomenų, kad ieškovė UAB „Juris LT“ ar UAB „DHL Lietuva“ dėjo maksimalias pastangas siekiant teikiamus įrodymus gauti (atkurti) dar pirmosios instancijos teisme, tačiau to nespėjo padaryti dėl objektyvių priežasčių. Be to, šie įrodymai yra neišsamūs, neaiškūs ir nesusisteminti, dėl to iš jų negalima suprasti, kokias bylai reikšmingas aplinkybes teikiami įrodymai patvirtina ar paneigia. Atsakovės vertinimu, naujai teikiami įrodymai turi būti nepriimti, nes jų priėmimas pažeistų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnio nuostatas.

62Teisėjų kolegija

konstatuoja:

63IV.

64Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6527.

66Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

6728.

68CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

6929.

70Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo už krovinių ir siuntų pervežimo paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

7130.

72Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. birželio 9 d. pradinis kreditorius UAB „DHL Lietuva“ sudarė su atsakove UAB „Greitos dalys“ Siuntų ir krovinių vežimo sutartį Nr. SLS_P01-f3, kuria pradinis kreditorius įsipareigojo vežti ar organizuoti atsakovės perduotų siuntų ir krovinių vežimą, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti atlyginimą numatytomis sąlygomis ir tvarka (e. b. t. 1, b. l. 4–6). Sutarties 11.7 punktu šalys susitarė, kad kainos bus skaičiuojamos ir sąskaitos klientui išrašomos pagal faktinį arba tūrinį siuntos (krovinio) svorį (pagal tai, kuris yra didesnis). Šalių sudarytos Sutarties 11.5 punktu, atsakovė įsipareigojo apmokėti pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų po jos išrašymo (e. b. t. 1, b. l. 4–6; e. b. t. 3, b. l. 8–10). Pradinis kreditorius UAB „DHL Lietuva“ nuo 2018 m. birželio 25 iki 2018 m. spalio 29 d. išrašė ir pateikė atsakovei UAB „Greitos dalys“ PVM sąskaitas faktūras bendrai 4 764,21 Eur sumai už suteiktas siuntų vežimo paslaugas (e. b. t. 1, b. l. 8–22, 25–26, 29–30, 32–36, 38–45, 50–52, 56–58, 63–67, 69–74). 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovė sudarė su pradiniu kreditoriumi UAB „DHL Lietuva“ Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria ieškovė perėmė reikalavimo teisę į atsakovės 4 764,21 Eur dydžio skolą (e. b. t. 1, b. l. 23–24). 2018 m. lapkričio 9 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovę apie kreditoriaus pasikeitimą (e. b. t. 1, b. l. 53–55). 2018 m. lapkričio mėn. atsakovė reiškė ieškovei elektroniniu paštu pretenzijas dėl klaidingai apskaičiuoto siuntų dydžio ir kainos (e. b. t. 1, b. l. 86–91).

7331.

74Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus – UAB „DHL Lietuva“ siuntimo archyvinius sistemos duomenis (anglų ir lietuvių kalba). Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė šių dokumentų nepriimti, nurodydama, jog šie dokumentai neaiškūs ir nesusisteminti, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šiuos papildomus dokumentus, kurie turi reikšmės sprendžiant šalių kilusį ginčą dėl siuntų svorio, kuris ginčo byloje keliamas. Pažymėtina, kad šiuose sistemose atsispindi ginčo siuntų Air Waybill numeriai, pagal kuriuos matyti ginčo siuntų siuntimo istorija ir faktai (pvz., atlikti siuntų persvėrimai). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šie rašytiniai dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.

7532.

76Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas kvalifikavo ginčo teisinius santykius, kilusius iš 2016 m. birželio 9 d. sutarties, pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip krovinio vežimo sutartį. Teisinė ginčo santykio kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Taigi, sprendžiant tarp bylos šalių kilusį ginčą, tik tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas ir jį reguliuojančių teisės normų taikymas sudaro pagrindą priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2013, 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013 ir kt.).

7733.

78Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).

7934.

80Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atsižvelgus į sudarytos ginčo sutarties turinį, matyti, jog ši sutartis yra mišri, turinti atlygintinų paslaugų ir vežimo sutarčių požymių, o ne vien tik vežimo sutarties požymių. Remiantis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Kad ginčo sudarytoji sutartis yra mišri, turinti vežimo ir paslaugų teikimo sutarties bruožų ir joje vyrauja požymiai, būdingi paslaugų tiekimo sutartims, patvirtina lingvistinės sutarties formuluotės, iš kurių matyti, jog šalys susitarė dėl sutartyje nurodytų paslaugų teikimo. 3.1 sutarties punkte nustatyta, kad UAB „DHL Lietuva“ teikia klientui paslaugas pagal interneto svetainėje pateiktą užsakymą. 2.2 sutarties punkte aiškiai nurodyta, jog UAB „DHL Lietuva“ detalus paslaugų aprašymas, paslaugų savybės ir charakteristikos pateikiamos www.dhl.lt tinklapyje (t. y. ne tik vežimas), o klientas patvirtina, jog susipažino ir pilnai suprato pateiktą informaciją apie DHL paslaugas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai kvalifikavimo ginčo teisinius santykius, laikydamas, jog šiuo atveju pradinę kreditorę UAB „DHL Lietuva“ ir atsakovę UAB „Greitos dalys“ siejo krovinio vežimo sutartis CK 6.808 straipsnio prasme.

8135.

82Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Kaip minėta, CK 6.808 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CK 6.716 straipsnį, 6.720 straipsnio 3 dalį, klientas turi prievolę sumokėti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovautis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

8336.

84Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad atsakovės UAB „Greitos dalys“ (kliento) užsakymai dėl siuntų pristatymo pagal 2016 m. birželio 9 d. sutartį su UAB „DHL Lietuva“ buvo priimti ir įvykdyti, dėl suteiktų paslaugų kokybės ginčo nėra, tačiau atsakovė UAB „Greitos dalys“ su UAB „DHL Lietuva“ neatsiskaitė už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. spalio 29 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (2018 m. birželio 25 d. Nr. VNO0316587; 2018 m. birželio 30 d. Nr. VNO0317543; 2018 m. liepos 9 d. Nr. VNO0318354, 2018 m. liepos 16 d. Nr. VNO0319195; 2018 m. liepos 23 d. Nr. VNO0319959; 2018 m. liepos 30 d. Nr. VNO0320732; 2018 m. liepos 31 d. Nr. VNO0321287; 2018 m. rugpjūčio 6 d. Nr. VNO0321816; 2018 m. rugpjūčio 13 d. Nr. VNO0322609; 2018 m. rugpjūčio 20 d. Nr. VNO0323317; 2018 m. rugpjūčio 28 d. Nr. VNO0324104; 2018 m. rugpjūčio 31 d. Nr. VNO0324933; 2018 m. rugsėjo 10 d. Nr. VNO0325750; 2018 m. rugsėjo 17 d. Nr. VNO0326550; 2018 m. rugsėjo 24 d. Nr. VNO0327289; 2018 m. rugsėjo 30 d. Nr. VNO032855; 2018 m. spalio 15 d. Nr. VNO0329985; 2018 m. spalio 18 d. Nr. VNO0329088; 2018 m. spalio 22 d. Nr. VNO0330830; 2018 m. spalio 29 d. Nr. VNO0331674) bendrai 4 764,21 Eur sumai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sutiko su 2 283,76 Eur skolos dydžiu, o su kita ieškinio dalimi nesutiko, nurodydama, jog UAB „DHL Lietuva“ nurodyti siuntų svoriai neatitinka realaus svorio.

8537.

86Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

8738.

88Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 2 283,76 Eur skolos (t. y. skolos dalį, kurią atsakovė pripažino), 40 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, o kitą ieškinio dalį atmetė, nurodęs ir konstatavęs, kad iš į bylą pateiktų siuntų etikečių ir PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog daugeliu atveju siuntų svoriai skiriasi, tačiau ieškovė nepagrindė, kad aktualus siuntos svoris nurodomas būtent UAB „DHL Lietuva“ sąskaitose faktūrose. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius įrodymus, ginčo sutarties sąlygas ir šalių paaiškinimus, nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu.

8939.

90Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į sutarties šalių sulygtas sąlygas dėl siuntų (krovinių) priėmimo ir jų svorių fiksavimo. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad tūrinis svoris – svoris ar krovinio svoris, apmokestinamas pagal faktiškai užimamą vietą transporto priemonėje. Priklausomai nuo krovinio fizinių savybių, yra matuojama kubiniais metrais (m3) ar pakrovimo metrais (LDM). Sutarties 11.7 punkte nustatyta, kad kainos skaičiuojamos bei sąskaitos klientui išrašomos pagal faktinį arba tūrinį siuntos ar krovinio svorį (pagal tai, kuris yra didesnis). Sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad jeigu siuntos ar krovinio svoris, kiekis viršija užsakyme pateiktus duomenis, klientas įsipareigoja sumokėti už faktinį krovinio svorį vežėjo nustatytą kainą. Nagrinėjamu atveju siuntų etiketėse nurodytas svoris, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo nurodytas paties kliento (t. y. atsakovės), tačiau kaip patvirtina šalių sulygtos sutarties sąlygos, kaina skaičiuojama ir sąskaitos išrašomos pagal faktinį arba tūrinį siuntos ar krovinio svorį, o jeigu šis svoris faktiškai yra kitoks nei kliento nurodomas, tuomet klientas įsipareigoja sumokėti už faktinį krovinio svorį vežėjo nustatytą kainą. Šiuo atveju UAB „DHL Lietuva“ išrašytos sąskaitos ir ieškovės pateikti nauji įrodymai apie ginčo siuntų istorijas, patvirtina, jog UAB „DHL Lietuva“, vadovaudamasi sutartimi, nuolat vykdė gaunamų iš kliento siuntų svėrimus pagal faktiškai užimamą vietą transporto priemonėje, pagal užsakomų paslaugų kainoraščiuose nurodytas formules ir pagal juos apskaičiuodavo paslaugos kainą už siuntos svorį, o ne skaičiuodavo kainą išimtinai tik pagal kliento nurodytą svorį. Pvz., siunta pagal Air Waybill Nr. 1720666776, gauta 2018 m. liepos 12 d. ir tą pačią dieną atliktas UAB „DHL Lietuva“ persvėrimas pagal formulę; siunta pagal Air Waybill Nr. 2677144816, gauta 2018 m. spalio 2 d. ir tą pačią dieną atliktas UAB „DHL Lietuva“ persvėrimas pagal formulę, ir t.t. Konkretaus tūrinio svorio apskaičiavimui buvo naudojama paslaugų (pvz., Express, kuriuo naudojosi atsakovė) kainoraštyje nurodyta tūrinio svorio apskaičiavimo formulė: ilgis x aukštis x plotis / 5000, taip pat kainoraštyje pažymėta, kad kai kurios siuntos sveria nedaug, tačiau yra didelės, dėl to jos gali būti apmokestinamos pagal jų tūrinį, o ne tikrąjį svorį. Ant kainoraščio yra atsakovės antspaudas ir atstovo parašas, kurie patvirtina, kad su šiomis formulėmis (kainos skaičiavimais) atsakovė buvo susipažinusi ir sutiko. Taigi, šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „DHL Lietuva“ skaičiavo galutines pristatytų siuntų kainas ne vien pagal kliento nurodytus svorius, o pagal sutarties sulygtas sąlygas, atliekant persvėrimo procedūras, nustatant konkrečios siuntos tūrinį svorį, faktinį svorį pagal konkrečias sutartas formules, su kuriomis klientas sutiko. Jeigu buvo neatitikimų tarp kliento nurodyto ir faktinio svorių, tuomet klientui buvo apskaičiuojama kaina pagal nustatytą UAB „DHL Lietuva“ svorį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių. Atsakovė, būdama klientė, kuriai buvo suteiktos tinkamos siuntų (krovinių) pristatymo paslaugos, ir kurį pagal sutartį turėjo apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas, turėjo įrodyti, jog šiuo atveju paslaugų kaina buvo paskaičiuota ne pagal sutarties sąlygas, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pradinė kreditorė UAB „DHL Lietuva“, suteikusi paslaugas ir išrašydama sąskaitas, laikėsi kainos skaičiavimo sutarties sąlygų. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti savarankiški skaičiavimai Excel. formatu nepatvirtina, jog pradinė kreditorė netinkamai apskaičiavo siuntų kainas, o tam tikrų siuntų svorių (tarp kliento nurodytų ir UAB „DHL Lietuva“ persvertų) žymesni svorių skirtumai, tikėtina, galėjo susidaryti ir dėl pačių skirtingų siuntų, nes kaip ir pažymėta kainoraštyje, būna, kad siuntos sveria nedaug, tačiau yra didelės, dėl to jos apmokestinamos pagal jų tūrinį, o ne tikrąjį svorį. Šių aplinkybių, atsakovė objektyviais ir tikėtinais įrodymais nepaneigė.

9140.

92Antra, pažymėtinos tos aplinkybės, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė, kai jai buvo suteiktos paslaugos ir pateiktos sąskaitos, būtų reiškusi savalaikiai pretenzijas UAB „DHL Lietuva“. Pretenzijas pradėjo teikti, tik po to, kai gavo reikalavimą iš ieškovo apmokėti perleistą skolą. Atsakovės vėlesni (jau gavus naujojo kreditoriaus pretenziją) elektroniniai laiškai UAB „DHL Lietuva“, kuriuose nurodytos aplinkybes, kad neva buvo skambinta anksčiau UAB „DHL Lietuva“ darbuotojams dėl siuntų svorių neatitikimų, tokių aplinkybių objektyviai ir tikėtinai neįrodo, kadangi rašytinių ar kitų tikėtinų įrodymų teismui nepateikta. Pabrėžtina ir tai, kad su beveik pusę ieškovės reikalaujamu skolos dydžiu atsakovė sutiko, kas tikėtinai rodo, jog iš esmės UAB „DHL Lietuva“ sąskaitos nebuvo laiku apmokamos ne dėl atsakovės deklaruojamų priežasčių (neva visose sąskaitose minėtu laikotarpiu buvo blogai nurodyti svoriai ir jų pagrindu blogai apskaičiuojama kaina).

9341.

94Trečia, atmetus ieškovės reikalavimą, reikštų, jog už faktiškai tinkamai suteiktas paslaugas liktų neatsiskaityta, kas prieštarautų teisingumo principui, ir principams, jog sutartys ir jų pagrindų atsirandančios prievolės turi būti vykdomos. Pabrėžtina, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų, jog UAB „DHL Lietuva“ buvo apskaičiavusi neteisingai suteiktų paslaugų kainą, kurios pagrindu buvo išrašytos ginčo PVM sąskaitos faktūros. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ši skundžiamo sprendimo dalis keistina ir iš atsakovės ieškovei priteistina visa ieškovės reikalaujama 4 764,21 Eur skola.

9542.

96Apeliantė skunde prašo priteisti ir pirmosios instancijos teismo nepriteistų 317,46 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laiku neapmokėtas ginčo PVM sąskaitas faktūras.

9743.

98Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

9944.

100Nagrinėjamos bylos atveju sutarties šalių (14.2 punkte) susitarta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos (0,06 proc. delspinigiai), skaičiuojami už kiekvieną pavėluotą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Sutarties 11.5 punkte nustatyta, kad klientas privalo apmokėti pateiktą sąskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų po jos išrašymo.

10145.

102Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

10346.

104Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).

10547.

106Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog atsakovė nepagrįstai praleido prievolės įvykdymo terminą, dėl to ieškovės reikalavimas dėl paskaičiuotų 317,46 Eur delspinigių, kurių dydžio atsakovė neginčijo kaip neprotingo ir per didelio, tenkinamas ir ši sprendimo dalis taip pat keistina.

10748.

108Apeliantė skunde taip pat papildomai teigė, jog remiantis siuntų siuntimo teisiniu reguliavimu, atsakovė net negalėjo reikšti jokių pretenzijų dėl pristatytų siuntų, nes buvo suėjęs 6 mėnesių terminas nuo siuntos išsiuntimo. Pažymėtina, kad konkrečios siuntų siuntimą reguliuojančios normos apeliantė skunde nenurodė, to nenurodė ir pirmosios instancijos teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 15 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas taikomas visai kitokio pobūdžio atvejams (pretenzijoms), t. y. pretenzijoms dėl žalos atlyginimo už dingusią pašto siuntą ar siuntinį, juose siųstų daiktų dingimą, trūkumą ar apgadinimą. Be to, CK nustatytas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas iš ryšių įmonių santykių su klientais atsirandantiems reikalavimams, jeigu siuntos buvo siunčiamos Lietuvoje, arba 1 metų ieškinio senaties terminas, jeigu siuntos buvo siunčiamos į užsienį, tačiau ieškinio senaties termino klausimas šioje ginčo byloje taip pat nekeliamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nors šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, tačiau nepaneigia ankstesnių padarytų išvadų, jog atsakovė turėjo apmokėti UAB „DHL Lietuva“ išrašytas ginčo PVM sąskaitas faktūras ir sumokėti apskaičiuotas netesybas.

10949.

110Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

11150.

112Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, netinkamai įvertinto bylos faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, dėl to apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiama sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl likusios 2 480,45 Eur skolos ir 317,46 Eur delspinigių, naikintina ir priimamas naujas šios dalies sprendimas – ieškinys tenkinamas visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11351.

114CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

11552.

116Nagrinėjamoje byloje ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 941 Eur bylinėjimosi išlaidų (115 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 826 Eur už advokato teisines paslaugas). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog patenkino 45,37 proc. ieškinio reikalavimų, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimą (ieškinys patenkintas visiškai), turi būti svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo.

11753.

118Pažymėtina, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl jų mokėjimo pagrindus, tvarką ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 93 ir 98 straipsniai.

11954.

120Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Kartu kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016).

12155.

122Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme dydis atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, atitinka rekomendacinius dydžius, dėl to ieškovės apeliacinį skundą patenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, t. y. 941 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

12356.

124Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 64 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą. Šios bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis, dėl to priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnis). Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovės nurodytos patirtos apeliaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos (752,20 Eur) neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

12557.

126Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.

127Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2–3 punktais,

Nutarė

128ieškovės UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą tenkinti.

129Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį ir jį išdėstyti taip:

130„ieškinį tenkinti visiškai.

131Priteisti iš atsakovės UAB „Greitos dalys“, į. k. 303986359, ieškovei UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, 4 764,21 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 21 ct) skolos, 317,46 Eur (tris šimtus septyniolika eurų ir 46 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. (aštuonių procentų) metinių palūkanų už priteistą 5 121,67 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-24) iki teismo spendimo visiško įvykdymo ir 941 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų“.

132Priteisti iš apeliantės UAB „Greitos dalys“, į. k. 303986359, ieškovei UAB „Juris LT“, į. k. 303262509, 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Juris LT“ (toliau – UAB „Juris... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. ieškovė UAB „Juris LT“... 10. 3.... 11. Atsakovė UAB „Greitos dalys“ atsiliepimu į ieškinį nesutiko su... 12. 4.... 13. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė... 14. 5.... 15. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai sutiko su ieškiniu iš dalies, t.... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį... 20. 7.... 21. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 9 d. pradinis kreditorius UAB „DHL... 22. 8.... 23. Teismas sprendė, kad pradinis kreditorius savo sutartinius įsipareigojimus... 24. 9.... 25. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ikiteisminio skolos... 26. 10.... 27. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius, padarė išvadą,... 28. 11.... 29. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 8 proc. dydžio metinių... 30. III.... 31. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 32. 12.... 33. Ieškovė UAB „Juris LT“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama... 34. 13.... 35. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas... 36. 14.... 37. Apeliantė nesutinka, kad siuntos etiketėje nurodytas svoris yra ne tik... 38. 15.... 39. Apeliantė atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad atsakovė,... 40. 16.... 41. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbią... 42. 17.... 43. Apeliantės vertinimu, tiek byloje esantys duomenys, tiek nauji įrodymai... 44. 18.... 45. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip... 46. 19.... 47. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai... 48. 20.... 49. Teigia, kad iš apeliacinio skundo neaišku, kodėl ieškovė nesutinka su... 50. 21.... 51. Nesutinka su ieškovės argumentais dėl Excel lentelės, kadangi atsakovės... 52. 22.... 53. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad neva atsakovė netinkamai... 54. 23.... 55. Atsakovės manymu, nepriklausomai nuo atsakovės pretenzijų tinkamumo (ar... 56. 24.... 57. Teigia, kad ieškovė skunde klaidina teismą dėl siuntų siuntimo teisinio... 58. 25.... 59. Teigia, kad apeliantė skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas iš... 60. 26.... 61. Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti apelianto... 62. Teisėjų kolegija... 63. IV.... 64. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 65. 27.... 66. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 67. 28.... 68. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 69. 29.... 70. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 71. 30.... 72. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. birželio 9 d. pradinis kreditorius... 73. 31.... 74. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus dokumentus –... 75. 32.... 76. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog teismas... 77. 33.... 78. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo... 79. 34.... 80. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atsižvelgus į... 81. 35.... 82. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti... 83. 36.... 84. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad atsakovės UAB „Greitos dalys“... 85. 37.... 86. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 87. 38.... 88. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 2 283,76 Eur skolos (t. y.... 89. 39.... 90. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į sutarties šalių sulygtas sąlygas dėl... 91. 40.... 92. Antra, pažymėtinos tos aplinkybės, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė,... 93. 41.... 94. Trečia, atmetus ieškovės reikalavimą, reikštų, jog už faktiškai... 95. 42.... 96. Apeliantė skunde prašo priteisti ir pirmosios instancijos teismo nepriteistų... 97. 43.... 98. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma,... 99. 44.... 100. Nagrinėjamos bylos atveju sutarties šalių (14.2 punkte) susitarta, kad už... 101. 45.... 102. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 103. 46.... 104. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro... 105. 47.... 106. Nagrinėjamu atveju pripažinus, jog atsakovė nepagrįstai praleido prievolės... 107. 48.... 108. Apeliantė skunde taip pat papildomai teigė, jog remiantis siuntų siuntimo... 109. 49.... 110. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai... 111. 50.... 112. Įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus,... 113. 51.... 114. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas... 115. 52.... 116. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 941 Eur... 117. 53.... 118. Pažymėtina, kad pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas... 119. 54.... 120. Remiantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 121. 55.... 122. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų... 123. 56.... 124. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 64 Eur žyminio mokesčio... 125. 57.... 126. Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę... 127. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 128. ieškovės UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą tenkinti.... 129. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo dalį... 130. „ieškinį tenkinti visiškai.... 131. Priteisti iš atsakovės UAB „Greitos dalys“, į. k. 303986359, ieškovei... 132. Priteisti iš apeliantės UAB „Greitos dalys“, į. k. 303986359, ieškovei...