Byla 1A-551-593/2019
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje ir nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių trukmės terminuoto laisvės atėmimo bausme

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Sigitai Vaičiulytei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo A. G. (A. G.) gynėjai advokatei Violetai Naujokienei, nuteistojo E. J. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei ir nuteistojo D. S. gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. G., E. J. ir D. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnyje ir nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių trukmės terminuoto laisvės atėmimo bausme.

3A. G. minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta, ją iš dalies pridedant prie 2018 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi subendrinta su 2018 m. balandžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausme - laisvės atėmimu aštuoneriems metams ir 7 MGL (263 EUR) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta– devyni metai terminuoto laisvės atėmimo bei 7 MGL (263 EUR) dydžio bauda.

4Į atliktą bausmę įskaitytas A. G. bausmės laikas, atliktas pagal 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį, kuria buvo subendrinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiai.

5Laisvės atėmimo bausmė A. G. paskirta atlikti pataisos namuose.

6E. J., pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

7Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

8Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9D. S., pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

10Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

11Bausmės pradžia skaičiuotina nuo D. S. sulaikymo dienos.

12Teisėjų kolegija

Nustatė

131.

14A. G., D. S. ir E. J. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nubausti, už tai, kad veikdami bendrininkų grupėje, pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2018 m. birželio 12 d. apie 14.20 val., atlikdami terminuotą laisvės atėmimo bausmę ( - ) pataisos namuose, adresu ( - ), drausmės grupės nuteistųjų pasivaikščiojimų kiemelyje, t. y. viešoje vietoje, tikslu pažeisti viešąją tvarką, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, E. J. tyčia pargriovus ant žemės A. M., A. G. tyčia sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 9 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, D. S. tyčia spyrė kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį, E. J. tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius A. M. į galvos sritį, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.

152.

16Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad nuteistųjų D. S., A. G. ir E. J. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, o jų padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje požymius.

173.

18Nuteistasis D. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendį, prašo apeliacinės instancijos teisme atnaujinti įrodymų tyrimą ir sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę.

193.1.

20Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog apelianto manymu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį visiškai nepagrįstai jam (ir kitiems) nuteistiesiems netaikė BK 641 straipsnio nuostatų, kadangi tiek jis, tiek ir kiti nuteistieji prisipažino dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Taip pat pažymi, kad teismas skirdamas jam bausmę, nepagrįstai nurodė, jog jis yra recidyvistas, kadangi jokiu teismo sprendimu recidyvistu jis pripažintas nebuvo, bei atkreipia dėmesį į tai, jog recidyvistu pripažintas jis negali būti ir dėlto, jog išėjęs į laisvę buvo įsidarbinęs ir kelis mėnesius dirbo.

213.2.

22Be to, D. S. apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju visiškai nepagrįstai nebuvo atliktas tyrimas dėl pareigūno R. M. veiksmų bei nurodo, kad minėtas pareigūnas nuolatos konfliktavo su nukentėjusiuoju A. M., dėl ko R. M. pasikvietęs E. J. paprašė jo susidoroti su A. M. ir už tai, E. J. davė telefoną. Papildomai pažymi, jog aptariamas pareigūnas anksčiau dirbo ( - ) pataisos namuose 5 būrio auklėtoju, tačiau buvo pažemintas pareigose, dėl to, jog kaliniams platino mobiliojo ryšio telefonus. Be kita ko, nuteistojo apeliaciniame skunde išreiškiamas prašymas apklausti nukentėjusįjį A. M. bei ( - ) pataisos namų pareigūną R. M. ir patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn.

234.

24Nuteistasis E. J. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendį, prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę.

254.1.

26Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netenkino jo prašymų atvesdinti nukentėjusįjį A. M. į teismo posėdį, kurio metu patys nuteistieji galėtų jam užduoti klausimus ir neišsamiai apklausė R. M., kuris suorganizavo aptariamą įvykį t. y. jo ir kitų nuteistųjų paprašė užpulti nukentėjusįjį. Apelianto manymu tokiu būdu buvo pažeista jo teisė teismo proceso metu apklausti visus baudžiamoji proceso dalyvius ir užduoti jiems klausimus.

274.2.

28Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog skundžiamame nuosprendyje buvo nurodytas nepagrįstai didelis kiekvieno iš nuteistųjų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius. Nurodo, kad aptariamus smūgius, stebėdama vaizdo įrašą suskaičiavo ( - ) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos darbuotoja, kuri tokiam darbui yra nekompetentinga. Atkreipia dėmesį, jog jeigu nukentėjusysis iš tiesų būtų gavęs tiek smūgių, kiek nurodyta skundžiamame nuosprendyje, pasekmės jo sveikatai būtų daug rimtesnės nei yra dabar. Pažymi, jog nukentėjusiajam suduotus smūgius turėtų suskaičiuoti ekspertas, kuris be kita ko turėtų įvertinti ir jų stiprumą bei nustatyti ar jie iš tiesų galėjo sukelti fizinį skausmą.

294.3.

30Taipogi, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kaltinime nurodyti įvykiai, vyko viešoje vietoje, kadangi jie vyko pasivaikščiojimų kiemelyje, kuris yra uždara bei rakinama patalpa, skirta ne viso būrio, o tik pavienių asmenų pasivaikščiojimams ir į kurią pasivaikščiojimo metu negali patekti net pareigūnai.

314.4.

32Nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde, taipogi nurodoma, jog skundžiamu nuosprendžiu jam buvo skirta neteisinga ir pernelyg griežta bausmė, kadangi teismas individualizuodamas jam skiriamą bausmę nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, bei į tai, kad nukentėjusysis nei jam, nei kitiems nuteistiesiems neturi jokių pretenzijų. Be to, iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog jo manymu pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų.

335.

34Nuteistasis A. G. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendį, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

355.1.

36Apeliaciniame nuteistojo skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo į teismo posėdį atvesdinti nukentėjusįjį ir todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. Be to, žemesnės instancijos teismas neapklausė visų aptariamo įvykio dalyvių, išsamiai neįvertino visų įvykio aplinkybių ir išsamiai neapklausė R. M.. Apelianto manymu dėl nurodytų priežasčių buvo pažeistos jo ir kitų nuteistųjų teisės bylos nagrinėjimo metu apklausti kitus proceso dalyvius, užduoti jiems klausimus ir tokiu būdu save apginti.

375.2.

38Taip pat nuteistojo apeliaciniame skunde pažymima, jog kaltinime nurodytas smūgių skaičius, kurį jis su kitais nuteistaisiais sudavė nukentėjusiajam yra neteisingas, kadangi jei nukentėjusiajam iš tikrųjų būtų buvę suduota tiek smūgių į galvos sritį, jis būtų nesiorientavęs aplinkoje ir be gydytojo pagalbos nepakilęs nuo žemės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nuteistojo apeliaciniame skunde reiškiamas prašymas iš naujo peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti aptariami įvykiai ir dar kartą apklausti nukentėjusįjį A. M..

395.3.

40Be kita ko, A. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę, kuri yra neteisinga ir pernelyg griežta nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis kaip ir kiti nuteistieji, visiškai pripažino savo kaltę, o nukentėjusysis nei vienam iš nuteistųjų nereiškia jokių pretenzijų bei yra pateikęs prašymą Kalėjimų departamentui, kad šioje baudžiamojoje byloje nebūtų pripažintas nukentėjusiuoju. Be to, nuteistojo manymu, žemesnės instancijos teismas skirdamas jam bausmę, nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų. Be kita ko, apeliantas išreiškia prašymą vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimi, bei 5 dalies 1 punktu jam paskirtą bausmę subendrinti su neatlikta bausmės dalimi, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę bausmę, į kurios laiką būtų įskaičiuotas atliktas bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi, laikas, kadangi šią bausmę jis atlieka nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d.

416.

42Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.

437.

44Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. S. gynėja advokatė Angelė Fominienė prašė tenkinti jos ginamojo apeliacinį skundą ir sušvelninti D. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuteistojo E. J. gynėja advokatė Rasa Kalkauskienė nurodė palaikanti jos ginamojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistojo A. G. gynėja advokatė Violeta Naujokienė nurodė mananti, jog jos ginamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo turėtų būti išteisintas, o tuo atveju jei tai padaryta nebūtų – jam turėtų būti skiriama švelnesnė bausmė. Prokuroras Juozas Auryla teigė, jog visiems nuteistiesiems paskirtos teisingos bausmės, todėl prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

458.

46Nuteistųjų D. S., E. J. ir A. G. apeliaciniai skundai atmetami, tačiau nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

479.

48BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme buvo gauti nuteistųjų D. S., A. G. ir E. J. apeliaciniai skundai iš kurių turinio, juose dėstomų motyvų ir reiškiamų prašymų matyti, jog juose keliami iš esmės tie patys klausimai t. y. dėl netinkamo jiems paskirtų bausmių individualizavimo, dėl neteisingo jų atliktos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, bei dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai neatliktų tam tikrų procesinių veiksmų (t. y. dėl neatliktos nukentėjusiojo A. M. apklausos ir netinkamai atliktos Kybartų pataisos namų darbuotojo R. M. apklausos bei dėl minėto pareigūno veiksmų nepradėto tyrimo). Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

4910.

50Nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jis kartu su kitais nuteistaisiais, kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje, kadangi ( - ) pataisos namų drausmės grupės pasivaikščiojimų kiemelis yra uždara ir rakinama patalpa, skirta ne viso nuteistųjų būrio, o tik pavienių asmenų pasivaikščiojimams. Ir nors minėtame apeliaciniame skunde tiesiogiai nenurodyta, jog nuteistasis E. J. nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija, tačiau susipažinus su minėto skundo turiniu, darytina išvada, jog ginčydamas vieno iš BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių egzistavimą, E. J. nesutinka su tuo, jog kaltinime nurodyti jo neteisėti veiksmai atitinka minėtos nusikalstamos veikos sudėtį. Vis dėlto, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

5111.

52BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis.

5312.

54Be to, aiškinant nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018). Pažymėtina ir tai, jog pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011).

5513.

56Aukščiau aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad spręsdamas E. J. ir kitų nuteistųjų veiksmų kvalifikavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad nuteistųjų veiksmuose egzistavo BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių visuma. Ir nors, kaip jau minėta anksčiau, nuteistojo E. J. manymu, pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavus, kad kaltinime nurodyti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl ko jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnį, tačiau aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu negali sutikti.

5714.

58Pažymėtina, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2004, 2K-159/2009, 2K-27/2013). Laisvės atėmimo vietose tarp nuteistųjų, pataisos įstaigos administracijos taip pat egzistuoja viešosios tvarkos santykiai, kuriuos įmanoma pažeisti BK 284 straipsnyje nurodytais būdais. Tai, kad nagrinėjamu atveju incidentas įvyko ( - ) pataisos namų drausmės grupės pasivaikščiojimų kiemelyje veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi pataisos įstaigos rėžimas negali nulemti vietos viešumo ar ne viešumo. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojais apklausti ( - ) pataisos namų pareigūnai L. B. ir Š. K. nurodė, jog į minėtą pasivaikščiojimo kiemelį vedančios durys gali būti užrakinamos užsklendus ant jų pritvirtintą skląstį ir užrakinus ant jo pakabintą spyną, tačiau pažymėjo, kad aptariamas duris jie rakindavo ne visada – neretai (be kita ko ir aptariamų įvykių metu) tik užsklęsdavo minėtą skląstį. Be to, minėti pareigūnai patvirtino, kad kiti nuteistieji pasivaikščiojimų kiemelyje nebuvo tik todėl, kad patys neišreiškė tokio noro, o ne todėl, kad kaip teigiama nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde, drausmės grupėje esantis kiemelis buvo skirtas pavienių asmenų pasivaikščiojimams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, jog minėtuose pataisos namuose buvo sudarytos sąlygos į aptariamą kiemelį patekti ir kitiems drausmės grupėje laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo spręsti, kad aptariama ( - ) pataisos namų patalpa yra nelaikytina vieša vieta, o nuteistiesiems inkriminuota nusikalstama veika neatitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių. Dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo

5915.

60Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio galima suprasti, kad, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas individualizuodamas jiems skiriamas bausmes visiškai nepagrįstai netaikė BK 641 nuostatų, kadangi jie viso baudžiamojo proceso metu pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Atsakant į šį apeliacinių skundų argumentą pažymėtina, jog BK 641 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Pažymėtina, jog nagrinėjama baudžiamoji byla teismui buvo perduota su kaltinamuoju aktu, todėl pagrindą BK 641 straipsnio nuostatų taikymui aptariamu atveju galėjo suteikti tik teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju toks įrodymų tyrimas atliktas nebuvo.

6116.

62BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Be to, BPK 273 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tais atvejais kuomet keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teismui pasiteiravus nuteistųjų ar jie pripažįsta savo kaltę dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo, teigiamai į šį klausimą atsakė tik D. S. ir A. G., o E. J. nurodė savo kaltę pripažįstantis tik iš dalies (duodamas parodymus teigė, kad kaltinime nurodytas neteisingas smūgių, kuriuos jis sudavė nukentėjusiajam, skaičius). Atsižvelgusi į šią aplinkybę ir įvertinusi aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju neegzistavo teisinis pagrindas BPK 273 straipsnio nuostatų taikymui, aptariama baudžiamoji byla turėjo būti (ir buvo) išnagrinėta bendra tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų nuteistųjų D. S., A. G. ir E. J. atžvilgiu ir nesumažino skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems paskirtų bausmių. Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių

6317.

64Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir (ar) atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

6518.

66Skundžiamu nuosprendžiu visi apeliantai buvo pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir motyvuotai nubausti pačia griežčiausia minėto BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšimi – terminuotu laisvės atėmimu, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (t. y. visiems nuteistiesiems skyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmes).

6719.

68Nuteistasis D. S. aukštesnės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde ginčija skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, teigdamas, jog ji yra per griežta ir nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas jam skiriamą bausmę nepagrįstai konstatavo, jog jis nežada keistis ir yra recidyvistas. Be to, apelianto manymu, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas spręsdamas jo nubaudimo klausimą, visiškai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir todėl nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio nuostatų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu aptarti apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.

6919.1.

70Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam D. S. bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ir nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į D. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nuteistojo kaltės formą ir rūšį (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta) bei į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas recidyvistu) ir jo atsakomybę lengvinančių atsakomybių nebuvimą. Be to, individualizuodamas D. S. skiriamą bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. atsižvelgė į tai, jog kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė būdamas teistas, bausmės vykdymo metu, bei į tai, jog ( - ) pataisos namų administracijos buvo charakterizuojamas neigiamai (bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis buvo baustas net 44 kartus). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas D. S. skirtiną bausmę tinkamai taikė aukščiau aptartas BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles ir pagrįstai sprendė, jog BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus D. S. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ir jos dydį nustatant didesnį nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

7119.2.

72Teisėjų kolegijos vertinimu, išvados, jog skirdamas D. S. bausmę pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 ir 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, nepaneigia ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentas , jog žemesnės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog aptariamą nusikalstamą jis įvykdė būdamas recidyvistu ir nepagrįstai šią aplinkybę vertino kaip sunkinančią jo atsakomybę. Nusikaltimų recidyvas yra reglamentuojamas BK 27 straipsnyje, kuriame numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra laikomas recidyvistu. Aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistąjį D. S. recidyvistu, kadangi jis nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, t. y. būdamas nuteistas pagal BK 284 straipsnį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu. Be to, nors nuteistojo apeliaciniame skunde ir akcentuojama aplinkybė, jog neegzistuoja joks teismo sprendimas, kuriuo jis būtų pripažintas recidyvistu, tačiau šis minėto skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi nusikaltimų recidyvo atveju asmuo recidyvistu yra laikomas savaime, todėl teismas, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog D. S. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad po Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo, būdamas laisvėje jis nuo 2019 m. kovo 1 d. įsidarbino UAB „( - )“ darbuotoju, sprendžiant asmens pripažinimo recidyvistu klausimą, neturi jokios reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl minėtos aplinkybės plačiau nepasisako.

7319.3.

74Kaip nepagrįstas atmetamas ir D. S. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje be jokio pagrįsto pagrindo padarė išvadą, jog

7519.4.

76Nuteistasis D. S. aukštesnės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde be kita ko nurodo ir tai, jog per griežtos bausmės paskyrimą, šiuo atveju sąlygojo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio nuostatų, tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip visiškai nepagrįstą. Pažymėtina, jog dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo galimybių nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija jau pasisakė šio nuosprendžio 15 ir 16 punktuose, todėl iš naujo argumentų nekartoja.

7719.5.

78Apibendrinant tai, kas išdėstyta 20.1–20.4. šio nuosprendžio punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo D. S. paskirta bausmė atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, bausmė yra paskirta nepažeidžiant BK 54 ir 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių bei leidžia įgyvendinti teisingumo principą ir pasiekti bausmės tikslus, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

7920.

80Nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde nurodyta, jog skundžiamu nuosprendžiu jam buvo skirta neteisinga ir pernelyg griežta bausmė, kadangi teismas individualizuodamas jam skiriamą bausmę nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo bei į tai, kad nukentėjusysis nei jam, nei kitiems nuteistiesiems neturi jokių pretenzijų. Be to, iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog jo manymu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų. Tačiau šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

8120.1.

82Pažymėtina, jog žemesnės instancijos teismas, individualizuodamas E. J. skiriamą bausmę atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nuteistojo kaltės formą ir rūšį (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), bei į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu) ir jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, skirdamas nuteistajam E. J. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. atsižvelgė į tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo metu, administracine tvarka per pastaruosius metus nebaustas, tačiau bausmės atlikimo metu baustas drausminėmis nuobaudomis (iš viso bausmės atlikimo metu jam skirta 71 drausminė nuobauda), ( - ) pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas individualizuodamas E. J. skirtiną bausmę tinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles, atsižvelgė į visas šiuo atveju reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir todėl pagrįstai sprendė, kad BK 41 straipsnyje bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą ir jos dydį nustatant didesnį nei minėto BK straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

8320.2.

84Teisėjų kolegijos vertinimu, išvados, jog skirdamas bausmę nuteistajam E. J., žemesnės instancijos teismas nepažeidė BK 54 ir 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, nepaneigia ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai jog per griežtos bausmės paskyrimą sąlygojo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir tinkamai neįvertino aplinkybių, jog jis pripažino kaltę, o nukentėjusysis nei vienam iš nuteistųjų neturi jokių pretenzijų, tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo galimybių nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija jau pasisakė šio nuosprendžio 15 ir 16 punktuose, todėl dar kartą savo argumentų nekartoja. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, nukentėjusiojo pozicija dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos nėra reikšminga, kadangi vien tik aplinkybė, jog nuketėjusysis prieš jį nusikalstamą veiką įvykdžiusiems asmenims neturi jokių pretenzijų, ne tik nemažina aptariamo nusikaltimo pavojingumo, bet ir niekaip neįrodo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę. Pažymėtina ir tai, jog nors apeliaciniame skunde E. J. nurodo pripažinęs savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje esantis 2019 m. kovo 6 d. teisiamojo posėdžio protokolas (3 t. 33-38 b. l.) patvirtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu E. J. savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigdamas, jog nukentėjusiajam sudavė mažiau smūgių, nei nurodyta kaltinamajame akte. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis E. J. kaltę pripažino ir į šią aplinkybę atsižvelgti, sprendžiant nuteistajam skirtinos bausmės individualizavimo klausimą.

8520.3.

86Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Įvertinus 20.1-20.2 šio nuosprendžio aptartas aplinkybes, konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam E. J. bausmės rūšį ar jos dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs su bausmės individualizavimu susijusias baudžiamojo įstatymo nuostatas ir sprendžiama, kad skundžiamu nuosprendžiu E. J. paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nelaikytina per griežta. Priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui, todėl yra tinkamai individualizuota.

8721.

88Be kita ko, A. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę, kuri yra neteisinga ir pernelyg griežta nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog jis kaip ir kiti nuteistieji, visiškai pripažino savo kaltę, o nukentėjusysis nei vienam iš nuteistųjų nereiškia jokių pretenzijų ir Kalėjimų departamentui yra pateikęs prašymą, šioje baudžiamojoje byloje nepripažinti jo nukentėjusiuoju. Be to, nuteistojo manymu, žemesnės instancijos teismas skirdamas jam bausmę, nepagrįstai netaikė BK 641 straipsnio nuostatų.

8921.1.

90Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad individualizuodamas A. G. skiriamą bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nuteistojo kaltės formą ir rūšį (nuteistasis veikė tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), bei į jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu) ir jo atsakomybę lengvinančių atsakomybių nebuvimą. Be to, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, pirmosios instancijos teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, t. y. atsižvelgė į tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo metu, administracine tvarka per pastaruosius metus nebaustas, tačiau bausmės atlikimo metu baustas drausminėmis nuobaudomis (iš viso bausmės atlikimo metu jam skirta 19 drausminių nuobaudų), ( - ) pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Aptartų aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. G. iš ankstesnių savo teistumų išvadų nepadarė ir nededa jokių pastangų koreguojant savo elgesį teigiama linkme, todėl atsižvelgęs į tai, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti A. G. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant didesnį nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teisėjų kolegija pritaria tokiai žemesniojo teismo išvadai ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas A. G. skirtiną bausmę tinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles.

9121.2.

92Teisėjų kolegijos vertinimu, išvados, jog skirdamas bausmę nuteistajam A. G., žemesnės instancijos teismas nepažeidė BK 54 ir 61 straipsniuose nustatytų bausmių skyrimo taisyklių, nepaneigia ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentai jog per griežtos bausmės paskyrimą, šiuo atveju sąlygojo tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 641 straipsnio nuostatų ir tinkamai neįvertino aplinkybių, jog jis pripažino savo kaltę, o nukentėjusysis nei vienam iš nuteistųjų neturi jokių pretenzijų. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Pažymėtina, jog dėl BK 641 straipsnio nuostatų taikymo galimybių nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija jau pasisakė šio nuosprendžio 15 ir 16 punktuose, todėl dar kartą savo argumentų nekartoja. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog sprendžiant bausmės individualizavimo klausimą, nukentėjusiojo pozicija dėl jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos nėra reikšminga, kadangi vien tik aplinkybė, jog nuketėjusysis prieš jį nusikalstamą veiką įvykdžiusiems asmenims neturi jokių pretenzijų, ne tik nemažina aptariamo nusikaltimo pavojingumo, bet ir niekaip neįrodo, jog aptariamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam švelnesnę bausmę. Pagrindo sušvelninti A. G. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę nesuteikia ir aplinkybė, jog viso baudžiamojo proceso metu jis pripažino savo kaltę. Pažymėtina, jog nors minėta aplinkybė ir vertintina kaip teigiamai charakterizuojanti nuteistąjį, tačiau BK 54 straipsnyje nenurodyta, jog skirdamas kaltinamajam bausmę teismas privalo įvertinti kaltinamojo poziciją dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog aptariama aplinkybė, sprendžiant skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, yra reikšminga tik tais atvejais, kuomet teismas vertina ar egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (t. y. kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis).

9321.3.

94Kaip jau minėta anksčiau aukštesniajam teismui pateiktame apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. be kita ko išreiškia prašymą pakeisti nuosprendį dalyje dėl jam paskirtų bausmių subendrinimo tvarkos, nurodant, jog bausmės turėjo būti bendrinamos taikant bausmių apėmimą. Šis apelianto prašymas atmetamas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog skundžiamu nuosprendžiu A. G. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Minėta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta, ją iš dalies sudedant su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme (8 metais laisvės atėmimo ir 7 MGL (263 EUR) bauda) ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – devyneri metai laisvės atėmimo ir 7 MGL (263 EUR) dydžio bauda. Įvertinus tai, jog veika, už kurios padarymą A. G. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta anksčiau nei veika, už kurią jis nuteistas 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės pagrįstai bendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

9521.4.

96Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrinant su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 straipsnyje nurodytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi paskirta priimant vieną nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, jeigu bylos būtų nagrinėtos tuo pačiu metu ir priimtas vienas 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendis, bendrinant bausmę su 2018 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme būtų privaloma laikytis BK 63 straipsnio nuostatų, t. y. įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą ir jų priskyrimą skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms, parinkti bausmių bendrinimo būdą.

9721.5.

98BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. Kaip jau minėta anksčiau, skundžiamu nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šiai kategorijai priskiriamas ir A. G. įvykdytas nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (už kurį jis buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu), todėl kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo teigti, kad padarytos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. Taip pat nėra pagrindo išvadai, jog jos labai skiriasi pagal savo pavojingumą, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju dėl A. G. nusikalstamos veikos kilo pavojingi padariniai, abiem atvejais buvo pasikėsinta ir padaryta žala įstatymo saugomiems teisiniams gėriams, abi veikos padarytos veikiant bendrininkų grupėje. Taigi apibendrinant sprendžiama, jog, nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo daryti išvadai, jog pirmosios instancijos teismas bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pasirinko netinkamą bendrinimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 d.) ir jog taikydamas šį būdą pažeidė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas.

9921.6.

100Tačiau, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę neteisingai nurodė, jog ji turi būti bendrinama su 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kaip matyti iš bylos medžiagos 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausmė 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo subendrinta su 2018 m. balandžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, todėl pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, privalėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti ne su 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bet su 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi, kuria subendrintos anksčiau minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

10121.7.

102Nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde be kita ko išreiškiamas ir prašymas į subendrintos bausmės laiką įskaičiuoti atliktą bausmės, paskirtos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi, laiką, kadangi šią bausmę jis atlieka nuo 2013 m. rugpjūčio 21 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas nuteistojo prašymas yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog BK 63 straipsnio 9 dalyje yra nurodyta, jog tais atvejais, kuomet po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Iš šios teisės normos turinio yra akivaizdu, jog minėtu atveju į bausmės laiką įskaitoma tik bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį, o ne visos bausmės, kurios nuteistajam buvo paskirtos ankstesniais teismo nuosprendžiais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei įvertinus tai, jog A. G. apeliaciniame skunde nurodytais teismo procesiniais sprendimais jam paskirtos bausmės, jau buvo įskaitytos į kitais apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių atlikimo laiką, aptariamas nuteistojo apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų

10322.

104Nuteistųjų E. J. ir A. G. apeliaciniuose skunduose pažymima, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį visiškai nepagrįstai konstatavo, jog A. G. sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip 9 smūgius kojomis į įvairias kūno vietas, D. S. tyčia spyrė kojomis nukentėjusiajam ne mažiau kaip 10 kartų į galvos sritį, E. J. tyčia rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 9 smūgius A. M. į galvos sritį, teigiant, jog nurodytas smūgių kiekis nukentėjusiajam būtų sukėlęs daug didesnio masto sveikatos sutrikdymą, nei nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog aptariamų smūgių skaičių nustatė ( - ) pataisos namų kriminalinės žvalgybos darbuotoja, stebėdama vaizdo įrašą, kuriame užfiksuoti kaltinime nurodyti įvykiai ir teigia, jog jų manymu minėta darbuotoja yra nekompetentinga vertinti jų nukentėjusiajam suduotus smūgius ir tai turėtų padaryti ekspertas. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Visų pirma pažymėtina, jog BPK 208 straipsnyje numato, kad ekspertizė skiriama tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas nusprendžia, jog nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti specialų tyrimą, kuriam, reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, jog vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti kaltinime nurodyti įvykiai, yra aukštos kokybės, o jį peržiūrint labai aiškiai matosi visų nuteistųjų veiksmai, konstatuoja, jog aptariamų smūgių skaičiaus nustatymui nėra reikalingos specialios mokslo, technikos ar kitos specialios žinios, todėl nėra ir jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad teisingam kaltinime nurodytų aplinkybių konstatavimui, buvo (ar yra) būtina skirti ekspertizę. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog šiuo atveju tikslus nuteistųjų nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičius neturi esminės reikšmės teisingam apeliantų įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi šiuo atveju yra svarbu nustatyti tik tai, kokio masto sveikatos sutrikdymas neteisėtais nuteistųjų veiksmais buvo padarytas nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui padarytą sveikatos sutrikdymo mastą kiekvienu atveju įvertina ir nustato teismo medicinos ekspertas, šis mastas jokiais atvejais negali būti nustatomas iš vaizdo medžiagos ar kitų proceso dalyvių (šiuo atveju nuteistųjų) parodymų. Ir nors apeliantų manymu kaltinime nurodytas nukentėjusiajam suduotas smūgių skaičius turėjo jam sukelti sunkesnį nei nežymus sveikatos sutrikdymą, tačiau pažymėtina, kad vien tik nuteistųjų parodymais neįmanoma įvertinti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto, kadangi tokiu atveju lieka objektyviai neįvertintas smurtinių veiksmų stiprumas ir jų padariniai. Baudžiamojoje byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio Specialisto išvada Nr. G 510/2018(09) patvirtina, jog nuketėjusiajam A. M. smurtiniais nuteistųjų veiksmais padaryti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, minėtoje išvadoje nurodyta, jog A. M. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, sprendžiama, jog net tuo atveju, jei iš tikrųjų paaiškėtų, kad nuteistieji A. M. sudavė mažiau smūgių nei nurodyta kaltinime, tai niekaip nepaneigtų minėtos specialisto išvados teisingumo ir nesuteiktų pagrindo nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimui.

10523.

106Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistųjų D. S., E. J. ir A. G. apeliacinių skundų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai netenkino jo prašymų atvesdinti nukentėjusįjį A. M. į teismo posėdį, kurio metu patys nuteistieji galėtų jam užduoti klausimus. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusysis buvo šaukiamas į pirmosios instancijos teisme vykusius teismo posėdžius, tačiau nei į vieną iš jų neatvyko, todėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai priėmė daugybę nutarčių dėl A. M. atvesdinimo į teismo posėdžius ir kreipėsi į policiją, kad būtų nustatyta jo gyvenamoji vieta. Tačiau nei viena iš minėtų nutarčių nebuvo įvykdyta, policijai informavus pirmosios instancijos teismą, jog nepaisant įvairių paieškos būdų panaudojimo, A. M. jiems nepavyksta surasti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas siekdamas surasti ir pristatyti į teismo posėdį nukentėjusįjį A. M. išnaudojo visas galimybes, tačiau jos buvo neveiksmingos. Įvertinus minėtą aplinkybę, konstatuotina, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausė nukentėjusiojo A. M. ir tokiu būdu pažeidė nuteistųjų teisę, teisminio bylos nagrinėjimo metu užduoti nukentėjusiajam klausimus. Be to, tai, jog minėta apeliantų teisė nebuvo pažeista, aptariamą baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus, nuteistajam šiame nagrinėjime nedalyvaujant, patvirtina ir aplinkybė, jog 2019 m. kovo 6 d. vykusio teismo posėdžio metu tiek nuteistieji A. G., E. J. ir D. S., tiek jų gynėjai sutiko, jog baudžiamoji byla būtų nagrinėjama nukentėjusiajam nedalyvaujant, tik balsu perskaičius jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

10724.

108Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose be kita ko nurodoma ir tai, jog jie smurtą prieš nukentėjusįjį vartojo tik todėl, kad ( - ) pataisos namuose dirbantis pareigūnas R. M. paprašė E. J. susidoroti su A. M. ir už tai, jam davė mobiliojo ryšio telefoną. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, išskyrus nuteistųjų parodymus baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, objektyviai pagrindžiančių minėtus apeliantų teiginius ir todėl yra pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, jog nuteistųjų teiginiai dėl R. M. veiksmų yra tik jų gynybinė pozicija, kuria jie siekia sušvelninti savo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, kaip nepagrįstas atmetamas ir D. S. apeliacinio skundo argumentas, jog dėl ( - ) pataisos namų pareigūno R. M. veiksmų nepagrįstai nebuvo atliekamas tyrimas. Be to, kaip nepagrįstas atmetamas ir E. J. ir A. G. apeliacinių skundų argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai apklausė liudytoją R. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu atliekant minėto liudytojo apklausą buvo pažeistos BPK 275 ir 279 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios liudytojo apklausos teismo posėdžio metu tvarką. Tokių duomenų nėra nurodyta ir nuteistųjų apeliaciniuose skunduose. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teigdami, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas R. M. buvo apklaustas neišsamiai, tokių savo argumentų apeliantai niekaip nepagrindžia, todėl jie laikytini tik deklaratyviais teiginiais.

109Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

110Nuteistųjų A. G. (A. G.), D. S. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti.

111Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendį pakeisti.

112Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu A. G. paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių mėnesių) terminuoto laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta ją iš dalies pridedant prie 2018 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuriuo paskirta bausmė 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi subendrinta su 2018 m. balandžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams ir 7 MGL (263 EUR) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta – 9 (devyneri) metai terminuoto laisvės atėmimo bei 7 MGL (263 EUR) dydžio bauda.

113Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu A. G. paskirtą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. gruodžio 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, kuria subendrintos 2018 m. liepos 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ir 2018 m. balandžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams ir 7 MGL (263 EUR) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti 9 (devynerius) metus laisvės atėmimo ir 7 MGL (263 EUR) dydžio baudą.

114Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

115Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. A. G. minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,... 4. Į atliktą bausmę įskaitytas A. G. bausmės laikas, atliktas pagal 2018 m.... 5. Laisvės atėmimo bausmė A. G. paskirta atlikti pataisos namuose.... 6. E. J., pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas vienerių metų... 7. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.... 8. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 9. D. S., pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas vienerių metų... 10. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.... 11. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo D. S. sulaikymo dienos.... 12. Teisėjų kolegija... 13. 1.... 14. A. G., D. S. ir E. J. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką,... 15. 2.... 16. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai, priimdami apkaltinamąjį... 17. 3.... 18. Nuteistasis D. S. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų... 19. 3.1.... 20. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog apelianto manymu pirmosios... 21. 3.2.... 22. Be to, D. S. apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju visiškai... 23. 4.... 24. Nuteistasis E. J. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų... 25. 4.1.... 26. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 27. 4.2.... 28. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog skundžiamame nuosprendyje... 29. 4.3.... 30. Taipogi, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 31. 4.4.... 32. Nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde, taipogi nurodoma, jog skundžiamu... 33. 5.... 34. Nuteistasis A. G. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų... 35. 5.1.... 36. Apeliaciniame nuteistojo skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas... 37. 5.2.... 38. Taip pat nuteistojo apeliaciniame skunde pažymima, jog kaltinime nurodytas... 39. 5.3.... 40. Be kita ko, A. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos... 41. 6.... 42. Atsiliepimų į nuteistųjų apeliacinius skundus negauta.... 43. 7.... 44. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo D. S. gynėja... 45. 8.... 46. Nuteistųjų D. S., E. J. ir A. G. apeliaciniai skundai atmetami, tačiau... 47. 9.... 48. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to... 49. 10.... 50. Nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos... 51. 11.... 52. BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje... 53. 12.... 54. Be to, aiškinant nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo –... 55. 13.... 56. Aukščiau aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus skundžiamo... 57. 14.... 58. Pažymėtina, jog viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos... 59. 15.... 60. Iš nuteistųjų apeliacinių skundų turinio galima suprasti, kad, jų... 61. 16.... 62. BPK 273 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu kaltinamasis, kuris nėra... 63. 17.... 64. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 65. 18.... 66. Skundžiamu nuosprendžiu visi apeliantai buvo pripažinti kaltais padarius... 67. 19.... 68. Nuteistasis D. S. aukštesnės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame... 69. 19.1.... 70. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam D. S. bausmės rūšį... 71. 19.2.... 72. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvados, jog skirdamas D. S. bausmę pirmosios... 73. 19.3.... 74. Kaip nepagrįstas atmetamas ir D. S. apeliacinio skundo argumentas, jog... 75. 19.4.... 76. Nuteistasis D. S. aukštesnės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame... 77. 19.5.... 78. Apibendrinant tai, kas išdėstyta 20.1–20.4. šio nuosprendžio punktuose,... 79. 20.... 80. Nuteistojo E. J. apeliaciniame skunde nurodyta, jog skundžiamu nuosprendžiu... 81. 20.1.... 82. Pažymėtina, jog žemesnės instancijos teismas, individualizuodamas E. J.... 83. 20.2.... 84. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvados, jog skirdamas bausmę nuteistajam E.... 85. 20.3.... 86. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar... 87. 21.... 88. Be kita ko, A. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos... 89. 21.1.... 90. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad individualizuodamas A. G.... 91. 21.2.... 92. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvados, jog skirdamas bausmę nuteistajam A.... 93. 21.3.... 94. Kaip jau minėta anksčiau aukštesniajam teismui pateiktame apeliaciniame... 95. 21.4.... 96. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nauju... 97. 21.5.... 98. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, jog bausmių apėmimą teismas... 99. 21.6.... 100. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu... 101. 21.7.... 102. Nuteistojo A. G. apeliaciniame skunde be kita ko išreiškiamas ir prašymas į... 103. 22.... 104. Nuteistųjų E. J. ir A. G. apeliaciniuose skunduose pažymima, jog pirmosios... 105. 23.... 106. Kaip nepagrįstas atmetamas ir nuteistųjų D. S., E. J. ir A. G. apeliacinių... 107. 24.... 108. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose be kita ko nurodoma ir tai, jog jie... 109. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 110. Nuteistųjų A. G. (A. G.), D. S. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti.... 111. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 23 d.... 112. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Marijampolės apylinkės teismo... 113. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 63 straipsnio 1... 114. Kitoje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m.... 115. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....