Byla 2K-126/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Prano Kuconio ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės, sekretoriaujant R. Bučiuvienei, dalyvaujant prokurorei J. Zieniūtei, gynėjui advokatui V. Sirvydžiui, nuteistajam P. L., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. L. (P. L.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, uždraudžiant P. L. bendrauti tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ir kitomis priemonėmis, ir ieškoti ryšių su A. El-A., E. El-D. El-A. bei jų artimaisiais giminaičiais, turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims B, C ir D kategorijų šaunamuosius ginklus bei nešaunamuosius, duriamuosius, pjaunamuosius, smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklus, įpareigojant P. L. nuo 23.00 iki 6.00 val. būti namuose Kaune, Studentų g. 69-412, ir iki 2005 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuotas iš P. L. nusikaltimo įrankis – pusiau automatinis dujinis-garsinis pistoletas „Reck mod. Goliath“ Nr. K2240438.

2Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nuosprendis, kuriuo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendis pakeistas: P. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinta iki šešių mėnesių, nustatyto įpareigojimo – neatlygintino darbo sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis – trukmė sumažinta iki 20 valandų, nustatytas įpareigojimas būti namuose Kaune, Studentų g. 69-412 nuo 23.00 val. iki 6.00 val. panaikintas; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, papildomą gynėjo paaiškinimą,

Nustatė

4P. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 19 d., apie 12.30 val., viešoje vietoje – Lietuvos veterinarijos akademijos teritorijoje, Kaune, Tilžės g. 18, nukentėjusiesiems A. El-A. ir jos vyrui E. El-D. El-A. grasino demonstruodamas pusiau automatinį dujinį-garsinį pistoletą „Reck Mod. Goliath“, kurio Nr. K2240438 ir sukėlė nukentėjusiesiems didelį išgąstį, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį.

5Kasaciniu skundu nuteistasis P. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nuosprendį, ir bylą nutraukti.

6Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai nepagrįsti ir neteisėti. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad jis veikė be jokio preteksto ir aiškių motyvų. Šios nuosprendžio dalies teiginiai prieštarauja vieni kitiems, nes teismas, aptardamas byloje esančius rašytinius įrodymus (nukentėjusiosios ir jos artimųjų laiškus, atvirutes, adresuotas jam ir jo artimiesiems) ir pripažindamas, kad tarp jo ir nukentėjusiosios A. El-A. buvo artimi santykiai, vis tiek kvalifikavo jo veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nors pagal šį straipsnį veika gali būti kvalifikuojama tik tada, kai kaltininkas savo veiksmais siekia priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti cinišką, neigiamą savo nusistatymą būtent prieš visuomenėje natūraliai nusistovėjusią ar teisės normų nustatytą viešąją tvarką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad iš bylos aplinkybių matyti, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios buvo tam tikri tarpusavio ryšiai, tačiau teismas nevertino šios aplinkybės kaip esminės, kuri šiuo atveju iš esmės nulemia negalimumą veikos kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bet kokie kiti veikos motyvai (pavydas, kerštas ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių) negali būti pagrindu kvalifikuoti veiką pagal BK 284 straipsnį. Todėl kasatorius mano, kad abiejų instancijų teismai priėmė prieštaraujančius susiformavusiai teismų praktikai sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 18 14 punktas, 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 19 punktas, Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-670/2002). Kasatorius nurodo, kad jo veika negali būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes jo veiksmų motyvas yra meilė, juolab abipusė, tai nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis.

7Kasaciniame skunde nurodoma, kad Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 7 d. nutartyje Nr. 2K-657 konstatavo, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta materialioji nusikaltimo sudėtis, 2 dalyje – baudžiamojo nusižengimo sudėtis, kuri yra formalioji. Jeigu pagal BK 284 straipsnio 2 dalį visuomenės rimtis ar tvarka tik trikdoma, tai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ji sutrikdoma. Pagal BK 284 straipsnio dispoziciją visuomenės rimtis sutrikdoma įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams ar aplinkai. Baudžiamajam nusižengimui pripažinti pakanka viešoje vietoje trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu. Tai vertinamieji požymiai, kurių turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų.

8Be to, kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai visiškai nenagrinėjo svarbaus įrodymo – tai Kauno miesto VPK Santakos KNT tyrėjo tarnybinio pranešimo, kuriame teigiama, kad įvykio liudininkų operatyvinės paieškos priemonėmis rasti nepavyko. Šiuo atveju, kasatoriaus nuomone, įvykio liudytojų nebuvimas (kadangi įvykis vyko aukštojo mokymo įstaigoje) kaip tik ir reiškia, kad visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta, jokia nepagarba aplinkiniams nedemonstruota. Abiejų instancijų teismai dėl šio įrodymo visiškai nepasisakė.

9Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė laiką, kada nutrūko santykiai tarp jo ir nukentėjusiosios – neva nuo 2003 m. vasario mėnesio, nors pagal gynėjo pateiktus duomenis draugiški santykiai tarp kasatoriaus ir nukentėjusiosios buvo iki 2003 m. gruodžio 22 d. ir tęsėsi toliau. Kasatoriaus nuomone, santykių palaikymo faktas turi reikšmės motyvų nustatymui ir veikos teisingam kvalifikavimui, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Dėl šios aplinkybės buvo pasisakyta ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio įrodymo nepasisakė. Taip pat teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neapklausė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje minimų liudytojų. Todėl apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais, nepaneigė apeliaciniame skunde nurodytų motyvų, taigi atsakė ne į visus apeliacinio skundo argumentus.

10Kasatorius nuomone, pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusieji, todėl jo gynėjas neturėjo galimybės jiems pateikti klausimų.

11Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai netaikė BPK 417 straipsnio 2 dalies, esant visoms sąlygoms ir pagrindams ją taikyti. Šis esminis BPK pažeidimas taip pat lėmė neteisėtų ir nepagrįstų nuosprendžių priėmimą, dėl kurio jie turėtų būti panaikinti.

12Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendis su sutrumpinta aprašomąja dalimi skiriasi nuo šio nuosprendžio aprašomosios dalies, surašytos 2005 m. gegužės 20 d. 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu kasatoriui buvo paskirta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir be kitų apribojimų, įpareigojimas iki 2005 m. gruodžio 31 d. neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Gi 2005 m. gruodžio 20 d. surašytoje aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jam skirtina nesusijusi su laisvės atėmimu bausmė (BK 55 straipsnis). Kadangi P. L. studijuoja aukštojoje mokykloje, viešųjų darbų bausmė trukdytų jo studijoms, jis nedirba ir savo pajamų pakankamai neturi, todėl viešųjų darbų bausmė ir bauda P. L. neskirtinos, jam skirtina bausmė laisvės apribojimas. Taip išeina, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas 20 valandų neatlygintino darbo sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, sugriežtino jam bausmę, taip pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 7 punkto reikalavimus, BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus bei ignoravo esminį baudžiamosios teisės doktrinos principą in dubio pro reo.

13Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarytos neteisėtos ir nepagrįstos išvados dėl jo kaltės, tačiau pagrįstai atsižvelgta į aplinkybes, reikšmingas bausmės individualizavimui.

14Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo kaip kaltinamojo įstatymo garantuotas teises, t. y. pažeidė BPK 306 straipsnio 2 dalį, nes nei kasatorius, nei jo gynėjas laiku negavo nuosprendžio nuorašo, be to, nebuvo suteikta galimybė susipažinti su teisiamojo posėdžio protokolu, todėl norėdami nepažeisti BPK 313 straipsnio 3 dalies reikalavimų, privalėjo skųsti apeliacinės instancijos teismui pirmosios instancijos teismo nuosprendį su sutrumpinta aprašomąja dalimi. Taip pat kasatorius kaip įrodymą prie kasacinio skundo pateikė savo gynėjo prašymą su apylinkės teismo raštinės specialistės N. K. rezoliucija, kuria patvirtinta aplinkybė, jog nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo iki 2005 m. gegužės 17 d. nebuvo galimybės susipažinti su 2005 m. balandžio 27 d. teisiamojo posėdžio protokolu bei apkaltinamuoju nuosprendžiu su nesutrumpinta aprašomąja dalimi. Šitoks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas užkirto kelią tinkamam apkaltinamojo nuosprendžio apskundimui, neleido pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taip pat Konvencijos protokolo Nr. 7, iš dalies pakeisto Protokolu Nr. 11, 2 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis, taip pat pažeidė BPK 44 straipsnio 6 ir 7 dalių, 306 straipsnio 3 dalies nuostatas, taigi šie pažeidimai yra esminiai (BKP 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

15Nuteistojo P. L. kasacinis skundas atmestinas, baudžiamasis įstatymas jo padarytai veikai pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tiriant ir nagrinėjant bylą, nepadaryta.

16Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo

17Pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. L. nustatytais veiksmais ir aplinkybėmis, be jokio preteksto ir aiškių motyvų, grasindamas ginklu nukentėjusiesiems mokslo įstaigos teritorijoje, matant netoliese esantiems pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, taip padarydamas BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, yra teisinga.

18Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

19Bylos duomenimis, P. L. su nukentėjusiąja A. Al-A. nuo 2003 m. sausio mėn., šiai išvykus mokytis į Daniją, nebendravo, jų santykiai nutrūko, nes nukentėjusioji netrukus ištekėjo už E. El-D. El-A. Tačiau P. L. siekė ir grasindamas reikalavo iš nukentėjusiosios atnaujinti draugystę, dėl to 2004 m. gegužės 19 d., apie 12.30 val. atvyko į mokslo įstaigą, kur vyko mokymo procesas, ir koridoriuje prie auditorijos susitikęs nukentėjusiąją ėmė prie jos priekabiauti, todėl ši prašė dėstytojo G. D. pagalbos sudrausminti P. L. Liudytojas G. D. parodė, kad P. L. elgėsi nederamai ir dėl to jį įspėjo. Nukentėjusiajai telefonu iškvietus savo vyrą ir šiam atvykus, abiem išeinant iš mokslo įstaigos pro duris, priėjęs P. L. išsitraukė ginklą, nukreipė į E. El-D. El-A. ir ėmė grasinti. Išsigandusiai A. El-A. pranešus policijai telefonu apie įvykį, P. L. iš įvykio vietos pasišalino.

20Pagal šias nustatytas įvykio aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, kad P. L. savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko tokią vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Jis, būdamas įspėtas deramai elgtis, to nepaisė, viešoje vietoje demonstruodamas ginklą grasino ir asmeniui, kurio anksčiau nepažinojo, jokių asmeninių santykių neturėjo, taip sutrikdydamas ir šio asmens, kaip visuomenės nario, rimtį, o taip elgdamasis pašalinių asmenų akivaizdoje P. L. išreiškė nepagarbą ir šių asmenų atžvilgiu, nes sutrikdė ir jų, kaip visuomenės narių, rimtį. Nepaisydamas aplinkinių teisėtų įstatymo ginamų interesų, tenkindamas savo asmeninius interesus P. L. ir demonstravo nepagarbą jiems, nesiskaitydamas su elementariomis moralės ir elgesio normomis, kuo ir pasireiškė jo chuliganiškos paskatos.

21Kasatoriaus minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punkto 3 dalyje pasisakyta, kad jei nužudydamas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, kaltininkas sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė, kad nėra oficialiai nustatyti šio įvykio liudytojai, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad P. L. grasino ginklu nukentėjusiesiems pašalinių asmenų (studentų) akivaizdoje, nes ir nuteistasis šios įvykio aplinkybės neginčija.

22Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 417 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo, nepagrįsti, nes, nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų kaltinamojo nusikalstamai veikai perkvalifikuoti iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka. Tokių sąlygų nenustato ir kasacinio teismo kolegija. Veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, yra valstybinio kaltinimo dalykas.

23Dėl BPK 306 straipsnio ir 320 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimų laikymosi

24Kasatoriaus teiginiai dėl prieštaravimų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse, nepagrįsti. Kasatorius neteisingai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs du nuosprendžius, nes jo teigimu 2005 m. gegužės 20 d. surašyta 2005 m. balandžio 28 d. paskelbto nuosprendžio aprašomoji dalis, nėra atskiras nuosprendis, t. y. vieno 2005 m. balandžio 28 d. nuosprendžio sudėtinė dalis, nes nuosprendis surašytas, vadovaujantis BPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka.

25Pagal pirmosios instancijos teismo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliucinę dalį P. Lapukai paskirta laisvės apribojimo bausmė, numatyta BK 48 straipsnyje, ir paskirti šio straipsnio 3 dalies 2 punkte, 5 dalies 3 punkte, 6 dalies 1 ir 5 punkte numatyti teismo nuožiūra skirtini draudimai ir įpareigojimai, tarp jų įpareigojimas išdirbti 80 valandų atitinkamose įstaigose. Šis įpareigojimas nėra tapatus BK 46 straipsnyje ir BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytai savarankiškai bausmės rūšiai – viešiesiems darbams, kurie gali būti skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų, ir kuriuos paskyrus asmuo įpareigojamas per teismo pakirtą laiką neatlygintinai dirbti nuo 10 iki 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Pagal BK 46 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą gali būti paskirta atlikti viešųjų darbų iki 480 valandų.

26Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuose pasisakoma, kodėl P. L. neskirtini BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyti viešieji darbai arba bauda, kurie pagal BK 42 straipsnio nuostatas yra švelnesni už laisvės apribojimo bausmę. Motyvuodamas griežtesnės bausmės – laisvės apribojimo – paskyrimą, kai įstatymo sankcijoje numatytos ir švelnesnės bausmės, teismas bausmę parinko tinkamai. Viešųjų darbų bausmė savo pobūdžiu ir atlikimo tvarka yra griežtesnė už teismo paskirtą įpareigojimą neatlygintinai išdirbti 80 valandų nustatytose įstaigose.

27Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą pagal nuteistojo P. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, nei BPK 320 straipsnio 4 dalies, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 7 punkto reikalavimų nepažeidė, nes paskirtą bausmę sušvelnino, o ne pagriežtino: sutrumpino laisvės apribojimo laiką, sumažino neatlygintinai išdirbtinų valandų skaičių, panaikino įpareigojimą tam tikru laiku būti namuose.

28Kasatoriaus teiginiai dėl jo, kaip nuteistojo, teisių apskųsti teismo nuosprendį esminio suvaržymo, teismui neįvykdžius BPK 306 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo sutrumpintas nuosprendis priimtas 2005 m. balandžio 28 d. ir tą pačią dieną jo nuorašas įteiktas nuteistajam. Nuteistojo gynėjo prašymas pateikti nuosprendį su nesutrumpinta nuosprendžio aprašomąja dalimi apylinkės teisme gautas 2005 m. gegužės 2 d. Pagal BPK 306 straipsnio 3 dalį – gavęs tokį prašymą, nuosprendį priėmęs teisėjas per tris dienas surašo nesutrumpintą aprašomąją nuosprendžio dalį, kurią pasirašo ir prideda prie jau parašyto nuosprendžio, tačiau pagal byloje esančią Kauno miesto apylinkės teismo pažymą nuosprendį priėmusi teisėja nuo 2005 m. gegužės 2 d. iki 11 d. nedirbo dėl pateisinamų priežasčių, o 2005 m. gegužės 17 d. gavusi nuteistojo P. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, surašė nesutrumpintą nuosprendžio aprašomąją dalį, kuri 2005 m. gegužės 20 d. išsiųsta nuteistajam ir jo gynėjui.

29Pagal BPK 313 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio BPK 306 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju gali būti paduodamas per dvidešimt dienų, suėjus terminui visam nuosprendžiui surašyti, taigi apskundimo terminas skaičiuojamas ne nuo nuosprendžio priėmimo dienos. Susipažinę su nesutrumpinta aprašomąja nuosprendžio dalimi, nuteistasis ir jo gynėjas turėjo galimybę BPK 316 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka atšaukti paduotą apeliacinį skundą ir paduoti naują, bet šia galimybe nepasinaudojo. Esant tokioms aplinkybėms kasacinio teismo kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais dėl esminių jo ir jo gynėjo procesinių teisių apskųsti pirmosios instancijos teismo nuosprendį suvaržymo.

30Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai, motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.

31Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo P. L. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo ir jo... 4. P. L. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 19 d., apie 12.30 val., viešoje... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis P. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės... 6. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų nuosprendžiai nepagrįsti... 7. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų... 8. Be to, kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai visiškai... 9. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė... 10. Kasatorius nuomone, pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo... 11. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai netaikė BPK... 12. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo... 13. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje... 14. Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas suvaržė jo kaip... 15. Nuteistojo P. L. kasacinis skundas atmestinas, baudžiamasis įstatymas jo... 16. Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies taikymo... 17. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. L. nustatytais veiksmais ir... 18. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje... 19. Bylos duomenimis, P. L. su nukentėjusiąja A. Al-A. nuo 2003 m. sausio mėn.,... 20. Pagal šias nustatytas įvykio aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą,... 21. Kasatoriaus minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio... 22. Kasatoriaus teiginiai dėl BPK 417 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo,... 23. Dėl BPK 306 straipsnio ir 320 straipsnio 3 ir 4 dalies reikalavimų laikymosi... 24. Kasatoriaus teiginiai dėl prieštaravimų pirmosios instancijos teismo... 25. Pagal pirmosios instancijos teismo 2005 m. balandžio 28 d. rezoliucinę dalį... 26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies motyvuose... 27. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Kasatoriaus teiginiai dėl jo, kaip nuteistojo, teisių apskųsti teismo... 29. Pagal BPK 313 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas dėl teismo nuosprendžio... 30. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą... 31. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 33. Nuteistojo P. L. kasacinį skundą atmesti....