Byla e2-1225-527/2015
Dėl delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei E. S., atsakovės direktoriui K. G. ir atstovui P. K., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Jonavos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orlista“ dėl delspinigių priteisimo,

Nustatė

2Jonavos rajono savivaldybės administracija (toliau – ieškovė) 2014-11-13 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 310 200 Lt delspinigių. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodyta, jog šalys 2012-09-28 ir 2012-10-29 pasirašė Statybos darbų rangos sutartis Nr. 12/03-598 „Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) modernizavimo projekto parengimas ir statybos darbai“ ir Nr. 12/03-547 „Daugiabučio gyvenamojo namo( - ), modernizavimo projekto parengimo ir statybos darbai“ (toliau – Sutartys). Pagal Sutarties Nr. 12/03-598 6.1.2 punktą atsakovė įsipareigojo visus darbus pabaigti per 8 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2013-06-29, o pagal Sutarties Nr. 12/03-547 6.1.2 punktą – per 6 mėnesius po Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2013-03-28. Atsakovė Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, praleido darbų atlikimo terminus, todėl atitinkamai 2013-04-01 ir 2013-07-02 atsakovei buvo pradėti skaičiuoti delspinigiai. Baigiamieji atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai pasirašyti tik 2014-05-16, Statybos užbaigimo aktai – atitinkamai 2014-11-13 ir 2014-12-19. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė dėl savo kaltės laiku neatliko Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, vėlavo atlikti Sutartimis prisiimtus darbus, jai atsiranda pareiga mokėti Sutartyse nustatytus delspinigius. Sutarčių 6.3 punkte nurodyta, kad jei Rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal Įkainotų veiklų sąrašą ir nepateikia Užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, arba Užsakovas pateiktų įrodymų nepripažįsta pagrindžiančiais darbų vėlavimą, tai Rangovas moka baudas dėl vėlavimo, kurių dydis yra 300 Lt už kiekvieną pavėluotą dieną ir sutarties šalių susitarimu šios baudos yra laikomos minimaliais Užsakovo nuostoliais. Vadovaujantis Sutarčių 6.1.3 punktu ir CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, delspinigiai už 563 dienas ir 471 dieną atitinkamai sudaro 168 900 Lt (300 Lt x 563 dienos = 168 900 Lt) ir 141 300 Lt (300 Lt x 471 diena = 141 300 Lt). Kadangi atsakovė nesąžiningai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, neatliko darbų Sutartyse nustatytais terminais, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 310 200 Lt delspinigių. Sutarties Nr. 12/03-598 6.1.2 punkte įtvirtinta, jog darbų atlikimo terminas yra 8 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties kaina yra 1 179 333,47 Lt. Po 2014-04-15 ir 2014-05-12 tarp šalių prie Sutarties Nr. 12/03-598 pasirašytų papildomų susitarimų, kuriais buvo atsisakyta tam tikrų darbų, galutinė sutarties kaina yra 1 169 910,80 Lt. Sutarties Nr. 12/03-547 6.1.2 punkte įtvirtinta, jog darbų atlikimo terminas yra 6 mėnesiai po Sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties kaina yra 221 208,06 Lt. Po 2014-05-12 šalių prie Sutarties Nr. 12/03-547 pasirašytų papildomų susitarimų, kuriais buvo atsisakyta tam tikrų darbų, galutinė Sutarties kaina yra 220 597,01 Lt. Pagal Sutarčių 2.1 punktą atsakovė įsipareigojo per nustatytą darbų atlikimo terminą (terminai nustatyti Sutarčių 6.1.2 punkte) parengti ( - )modernizavimo techninius projektus, darbų projektus, atlikti ir perduoti darbus, kaip numatyta Sutartyse, bei ištaisyti defektus, parengtus techninius projektus suderinti su projektą privalančiais patikrinti subjektais, parengti darbų vykdymo dokumentus, išpildomąsias nuotraukas, brėžinius, schemas, reikalingų bandymų protokolus, energetinio naudingumo sertifikatus, kadastrinių matavimų dokumentus. Atsakovė Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų laiku neįvykdė. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-06 raštas parodo, kad iki 2013-11-06 atsakovė buvo įvykdžiusi tik 56,78 % Sutartyje numatytų darbų J. R. g. 1 ir 61,31 %( - ), nors sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminai jau buvo praleisti. Pagal Sutartis darbų atlikimo terminai ( - )baigėsi 2013-06-29, o( - )– 2013-03-28. Kadangi atsakovė netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, praleido darbų atlikimo terminus, ieškovė turi teisę reikalauti 310 200 Lt delspinigių. Ieškovė, vadovaudamasi CK 6.245 straipsnio 3 dalimi, naudojasi jai suteikta teise kreiptis į teismą, bei ginti savo teises ir teisėtus interesus teismine tvarka. Ieškovė nuolatos teikdavo pretenzijas atsakovei dėl labai vangiai vykdomų modernizacijos darbų kokybės ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsakovės prasto darbų organizavimo. Ieškovė yra ne kartą raginusi padidinti darbų spartą bei taisyti atsiradusius defektus objekte. 2013-02-20 ieškovė raštu kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad pagal Sutartis rangovas turėjo atlikti projekto parengimo darbus su statybos darbais. Pagal Sutartis rangovas atlieka projekto parengimo darbus su statybos darbais, o projekto ekspertizę atlieka užsakovo pasamdyti ekspertai. Atsakovė buvo informuota, kad praėjus 90 dienų techninių projektų parengimo terminui, techniniai projektai vis dar neatitinka STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ reikalavimų. Ieškovė pranešė, kad jei atsakovė ir toliau teiks neišbaigtus modernizavimo projektus, jie bus atiduodami taisyti. Atsakovei buvo priminta, kad už darbų vėlavimą bus taikomas Sutarčių 6.3 punktas dėl delspinigių skaičiavimo. Šiuo raštu taip pat buvo pareikalauta paspartinti projektavimo darbus, kad būtų galima greičiau pereiti prie statybos darbų. 2013-03-28 ieškovė raštu Nr. 6B-19-1501 ir raštu Nr. 6B-19-1500 dar kartą kreipėsi į atsakovę, informuodama, kad nuo Sutarties pasirašymo dienos jau yra praėję 5 mėnesiai, tačiau dar nėra pilnai parengti ( - )modernizavimo projektai, todėl atsakovei bus taikomas Sutarčių 6.3 punktas (baudos dėl darbų vėlavimo). 2013-05-03 buvo gauti leidimai Nr. LNS-25-130503-00046 ir Nr. LNS-25-130503-00045 statyti naują statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti (modernizuoti) pastatą. Tuomet atsakovė 2013-06-25 ir 2013-06-17 raštais kreipėsi į ieškovę, prašydama pratęsti modernizavimo darbų atlikimo terminus ir atitinkamai koreguoti vykdymo grafikus. Ieškovei atsakovės argumentai dėl darbų vėlavimo pasirodė nepagrįsti, todėl 2013-07-15 raštu atsisakė pratęsti darbų atlikimo terminus, taip pat nesutiko dėl papildomų darbų, kadangi pagal rangos sutartis atsakovė įsipareigojo parengti techninį projektą ir atlikti modernizavimo darbus. Atsakovė rengdama techninius projektus privalėjo įsivertinti visus darbus, jų kiekius ir projektinius sprendimus. Taip pat šiuo raštu dar kartą priminta, kad baigėsi Sutarčių atlikimo terminai, todėl už darbų vėlavimą yra taikomi delspinigiai. 2014-04-30 ir 2014-04-23 tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyti dvišaliai aktai dėl defektų pašalinimo, kuriais atsakovė įsipareigojo išvardintus statybos defektus pašalinti iki 2014-05-16. Tuo atveju, jei Užsakovas įsipareigojimo neįvykdo, ieškovė surašo vienašalį aktą ir informuoja Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją bei kreipiasi į teismą dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti statybos defektus. Vadovaujantis CK 6.256 str. 1 dalimi, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.71 str. 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę, taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Apibūdinant netesybas kaip sutartinės civilinės atsakomybės formą reikėtų pažymėti, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.). Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius (LAT 2006-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2006). LAT yra išaiškinęs, jog šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-70/2013). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų yra sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų kompensavimą. Vadovaujantis CK 6.63 str. 2 dalimi, atsakovė laikoma pažeidusi prievolę, kai praleidžia sutarties įvykdymo terminą. Iš pateiktų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog atsakovė netinkamai vykdė su ieškove pasirašytą Sutartį, t. y. atsakovė labai vangiai vykdė modernizacijos darbus ne dėl ieškovės kaltės ir praleido sutartinių įsipareigojimų atlikimo terminą, ko pasėkoje atsakovei kyla pareiga sumokėti delspinigius ieškovei. CK reglamentuoja, jog tam, kad kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu ar neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo ar neveikimo) rezultatu. Sutarčių 1.3 punkte nustatyta, kad „Darbų atlikimo terminas – laikas, skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki Statybos užbaigimo akto pasirašymo dienos, įskaitant Darbų perdavimą Užsakovui ir atliktus baigiamuosius bandymus, kurių rezultatai yra teigiami“. Delspinigiai atsirado dėl esminių Sutarties sąlygų pažeidimo, t. y. praleidus sutartyse nustatytus darbų atlikimo terminus, o tarp delspinigių ir konkrečių atsakovės įsipareigojimų nevykdymo yra priežastinis ryšys. Atsakovė netinkamai vykdė Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, t. y. J( - )techninį projektą ekspertizei pateikė tik 2013-03-01, t. y. praėjus 137 dienoms nuo Sutarties įsigaliojimo, o ( - )techninį projektą pateikė praėjus 159 dienoms nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Pagal Sutarčių 6.1.1 punktą Rangovas įsipareigojo parengti statinių projektus „ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos“. Praėjus 5 mėnesiams nuo Sutarčių pasirašymo dienos dar nebuvo pilnai parengti ( - )modernizavimo projektai. Atsakovė prastai organizavo darbus, ieškovė ne kartą yra raginusi padidinti darbų spartą bei taisyti defektus objektuose, taip pat atsakovė netinkamai vykdė darbų atlikimo etapus. Visi šie veiksmai sąlygojo faktą, kad atsakovė nespėjo atlikti darbų iki sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino, t. y. atitinkamai iki 2013-06-29 ir 2013-03-31, todėl, vadovaujantis CK 6.205 straipsniu, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės Sutartyse 6.3 punkte sulygtų delspinigių už sutartinės prievolės neįvykdymą nustatytu terminu. Vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, atsakovės kaltė yra preziumuojama, todėl nuo ieškinio pareiškimo momento atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji yra nekalta dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Delspinigiai yra sutartinės civilinės atsakomybės forma, todėl juos galima taikyti tik tuo atveju, jeigu yra visos įstatyme nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Kilus ginčui dėl delspinigių išieškojimo, atsakovė privalo įrodyti, kad Sutartį vykdė tinkamai (LAT 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

3Atsakovė atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 15–22) prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą ir ieškovės ieškinį dalyje dėl delspinigių priskaičiavimo iki 2014-05-13 atmesti, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad netesybų prigimtis yra dvilypė: jos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas (CK 6.70 str. 1 d.) ir civilinės atsakomybės forma (CK 6.245 str. 1 d., 6.258 str.), tai pripažįstama ir teismų praktikoje (LAT 2003-11-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-1125/2003; LAT 2004-04-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-163/2004; LAT 2005-10-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2005; LAT 2006-06-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-405/2006; LAT 2009-10-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-454/2009). Netesybos kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma atlieka nuostolių kompensuojamąją funkciją, nes atlygina nukentėjusiai šaliai patirtus nuostolius (LAT 2003-11-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-1125/2003; LAT 2004-11-03 nutartis byloje Nr. 3K-3-163/2004; LAT 2005-10-26 nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2005). Taip pat netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Dar vienas netesybų tikslų yra sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą (LAT „Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje“ apžvalga Nr. AC-37-1), nes dėl netesybų (t. y. minimalių nuostolių) dydžio, skaičiavimo tvarkos ir pan. šalys susitaria iš anksto, be to, nukentėjusioji šalis turi galimybę išieškoti netesybas už patį prievolės pažeidimo faktą, nereikalaujant įrodinėti patirtų nuostolių. Tačiau netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (LAT 2005-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (LAT 2003-02-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-218/2003; LAT 2003-11-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-1070/2003; LAT 2007-04-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-85/2007, LAT 2006-04-06 nutartis byloje Nr. 3K-3-173/2006). Netesybos įgyvendinamos dviem būdais. Už termino įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus praleidimą (pvz. už kiekvieną praleistą dieną) skaičiuojamos netesybos vadinamos delspinigiais. Kai netesybos už prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą, netinkamą įvykdymą ar kitus pažeidimus nustatomos konkrečia suma arba procentu nuo sumos, jos vadinamos bauda. CK 6.72 str. numato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Ieškovė reikalauja priteisti delspinigius, tačiau delspinigiai Sutartyje nenumatyti. Sutarčių 6.3 punkte numatytos baudos, kurių dydis 300 Lt per dieną, tačiau ieškovė reikalauja priteisti delspinigius. Kadangi Sutartyje delspinigiai nenumatyti, o rašytinio susitarimo dėl delspinigių įrodymų ieškovė nepateikė, ieškinys atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad žala ieškovei neatsirado, o abiejų namų projektai pilnai įgyvendinti, t. y. įsipareigojimai pagal Sutartis įvykdyti, į tai, kad pati ieškovė lėmė susidarymą aplinkybių, lėmusių projektų įgyvendinimo pailgėjimą, netesybos neturėtų būti priteistos, o ieškinys yra atmestinas. Tačiau teismui nusprendus į šiuos argumentus neatsižvelgti, ieškinį tenkinti visa apimtimi vis tiek nėra pagrindo. Sutartyse nustatytas baudų dydis yra neprotingai didelis. Viena iš priežasčių daryti tokią išvadą yra tai, jog Sutarčių sąlygos yra šabloninės, visiškai vienodos abiems Sutartims, įskaitant ir baudų dydį, kuris nustatytas ne procentine išraiška nuo sutarties vertės, bet konkrečia suma – 300 Lt už dieną, taigi pagal abi Sutartis baudų dydis yra vienodas, nors daugiabučio namo ( - )atnaujinimo (modernizavimo) vertė yra bene 5 kartus didesnė nei daugiabučio( - ). Iškalbinga ir tai, jog Sutarčių 6.3 punkte nustatytos netesybos vadinamos bauda, ką ieškovė iškalbingai nutyli, ieškinyje reikalaujama delspinigių. CK 6.71–6.75 str. nenustatyta baudinių netesybų. Netesybos turi atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti jai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, tai vienareikšmiškai pabrėžia ir teismų praktika (LAT 2003-11-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-1070/2003; LAT 2005-09-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005; LAT 2005-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005, LAT 2006-09-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-367/2006). „Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos.“ (LAT Apžvalga Nr. AC-37-1). Teismas gali netesybas sumažinti, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.), šiuo atveju tenkinamos abi sąlygos, kadangi atsakovė įvykdė savo įsipareigojimus: darbai objektuose baigti ir priimti, abiems objektams pasirašyti baigiamieji darbų priėmimo–perdavimo aktai (kuriuos teismui pateikė ieškovė). Negana to, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar netesybos nėra neprotingai didelės (LAT 2005-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; LAT 2005-11-28 nutartis byloje Nr. 3K-3-578/2005). Vien ta aplinkybė, kad abi šalys pasirinko aiškiai per dideles ir neprotingas netesybas, nesudaro pagrindo nevertinti sutartyje nustatytų netesybų dydžio, jeigu šalis dėl to pareiškia prašymą (LAT 2007-10-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-361/2007). Nors vien netesybų dydis pats savaime, neatsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas netesybas mažinti, konkretus netesybų dydis yra vienas iš kriterijų vertinant netesybų dydžio pagrįstumą. O. Ž. g. 1 atveju delspinigių dydis už dieną yra 300 Lt arba 0,136 % per dieną (300x100/220 597,01=0,136 %), o per metus nustatyti delspinigiai sudarytų 109 500 Lt arba 49,65 proc. Sutarties sumos. Taigi numatytos netesybos objektui ( - )vien savo dydžiu yra akivaizdžiai neprotingos ir neproporcingos. Be to, šioje byloje ieškovė didelių nuostolių negalėjo patirti, Sutarčių suma negalėjo padidėti dėl medžiagų pabrangimo ar darbo užmokesčio, kadangi Sutarčių 9.2 punktas draudžia Sutarčių sumos pakeitimus. Be to, užsakovas nėra renovuotų namų savininkas nei valdytojas, todėl negalėjo patirti nepatogumų užsitęsus statybos darbams, taigi ir žala ieškovei negalėjo atsirasti. Todėl ieškovė turėtų pagrįsti tikėtinų nuostolių dydį. Reikalavimas pagrįsti tikėtiną nuostolių dydį neprieštarauja netesybų instituto esmei ir funkcijoms, kurios atleidžia ieškovę nuo pareigos įrodyti nuostolių dydį, kadangi pagrindžiant netesybas (protingą delspinigių dydį), įrodinėjamas tik tikėtinų nuostolių dydis. Jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas, ieškovė privalo įrodinėti tikėtinų nuostolių dydį (LAT Apžvalga Nr. AC-37-1), o šiame atsiliepime toks reikalavimas yra reiškiamas. „Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta“. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (LAT 2002-06-12 nutartis byloje Nr. 3K-3-866/2002). Įstatyme įtvirtinti tik du netesybų mažinimo pagrindai (LAT 2007-11-19 nutartis byloje Nr. 3K-3-503/2007): mažinamos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) netesybos (CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d.) arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis (LAT 2007-10-12 nutartis byloje Nr. 3K-7-304/2007): tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, visiško nuostolių atlyginimo principą, šalių turtinę padėtį, ar visiškai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių. Netesybų mažinimas taip pat gali būti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevenciją (LAT 2003-02-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-218/2003; LAT 2003-11-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-1070/2003; LAT 2005-10-19 nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2007-03-05 nutartis byloje Nr. 3K-3-85/2007) ir kt. Ieškovei nepateikus duomenų apie savo patirtos žalos dydį ir atsiradimo aplinkybes, atsakovė negali nurodyti tikslaus protingo netesybų dydžio, iki kurio delspinigiai turėtų būti sumažinti, todėl šiuo metu ir neformuluoja tokių reikalavimų. Tačiau bylos nagrinėjimo iš esmės metu turėtų būti ištirta, kokius tikėtinus nuostolius galėjo patirti ieškovė ir pagal tai sumažinti delspinigių dydį iki protingos sumos. Šioje byloje ieškovė reikalauja priteisti delspinigius už 563 (nuo 2013-04-01) dienas pagal Sutartį Nr. 12/03-598 (objektas( - )) ir už 471 dienas (nuo 2013-07-02) pagal Sutartį Nr. 12/03-547 (objektui( - )).

4Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl dalies reikalavimų, taikytinas ieškinio senaties termino institutas ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas toje apimtyje, kurioje delspinigiai priskaičiuoti už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, t. y. nepriteistini reikalaujami delspinigiai, jei jie priskaičiuoti anksčiau nei iki 2014-05-13. Delspinigiai skaičiuojami įstatymuose ar sutartyse numatytais atvejais ir siejami su tam tikrų sąlygų atsiradimu ar išnykimu. Šioje byloje delspinigių skaičiavimo pradžios terminas yra aiškus, jie skaičiuojami nuo dienos, kai darbai pagal Sutartis turėjo būti užbaigti, tačiau nebuvo, t. y.: pagal Sutartį Nr. 12/03-598 (objektas( - )) ir nuo 2013-04-01, o pagal Sutartį Nr. 12/03-547 (objektui( - )) nuo 2013-07-02. Tačiau ieškovė neteisingai nurodo delspinigių skaičiavimo pabaigos terminus, nes nurodo, jog delspinigius vis dar skaičiuoja. Ieškovė tam teisinio pagrindo neturi, kadangi jos veiksmai prieštarauja Sutarčių 6.3 punktui: ,,Jeigu Rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę, pagal Įkainotą veiklų sąrašą ir nepateikia užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą arba Užsakovas pateiktus įrodymus nepripažįsta pagrindžiančiais darbų vėlavimą Rangovas moka baudas dėl vėlavimo, kurių dydis yra 300 Lt už kiekvieną pavėluotą atlikti dieną ir sutarties šalių susitarimu šios baudos yra laikomos minimaliais Užsakovo nuostoliais.“ Taigi numatoma bauda už kiekvieną darbų ar darbų grupės, pagal Įkainotą veiklų sąrašą pavėluotą atlikti dieną. 6.3 punkte naudojama sąvoka „darbai ar darbų grupė, pagal Įkainotą veiklų sąrašą“ negali būti laikoma tapačia sąvokai „Darbai“ pagal sutarties 1.1 punktą, t. y. „darbai, kuriuos pagal Sutartį privalo atlikti Rangovas“. Sutarčių 1.1–1.18 punktuose apibrėžtos sąvokos likusioje Sutarčių dalyje naudojamos jas rašant didžiąja raide, sąvoka „darbai ar darbų grupė, pagal Įkainotą veiklų sąrašą“ Sutarčių 6.3 punkte naudojama mažąja raide, todėl ji laikytina siauresne už sąvoką „Darbai“ ir apimančia ne visus Sutartyje numatytus darbus, o tik tuos darbus, kurie yra numatyti Įkainotame veiklos sąraše (1 t., b. l. 23–24): langų montavimas, laiptinės lauko durų keitimas, rūsio durų keitimas, perdangos apšiltinimas ir naujos stogo dangos įrengimas, pastato išorės sienų šiltinimas, cokolio šiltinimas, nuogrindų įrengimas, projekto parengimas objektui ( - )Jonava ir langų, balkonų montavimas, tambūro durų keitimas, stogo šiltinimas įrengiant stogo dangą, sienų šiltinimas, cokolio šiltinimas, nuogrindų įrengimas ir projekto parengimas objektui( - ). Tačiau Įkainotuose veiklos sąrašuose visi darbai atlikti iki 2014-05-16, ką ieškovės ieškinyje ne tik pripažįsta, bet ir pateikia įrodymus – Baigiamuosius atliktų darbų priėmimo perdavimo aktus (Ieškinio priedas Nr. 2).

5Ieškovė ieškinyje nurodo, jog delspinigius skaičiuoja remdamasi Sutarčių 6.1.3 punktu, kuris nurodo: 6.1.3. Darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus suteiktos visos paslaugos ir užbaigti visi sutartyje numatyti statybos darbai, ištaisyti defektai, gautas statybos užbaigimo aktas (pagal STR 1.11.01.2010 reikalavimus), pasirašyti paslaugų ir darbų perdavimo-priėmimo aktai, Užsakovui bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas, taip pat statinio kadastro duomenų pakitimo užregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini dokumentai (t.y. kadastro duomenų byla ir pan.). Dar ieškinyje cituojamas Sutarčių 1.3 punktas: 1.3. Darbų atlikimo terminas – laikas, skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki Statybos Užbaigimo akto pasirašymo dienos, įskaitant Darbų perdavimą Užsakovui ir atliktus baigiamuosius bandymus, kurių rezultatas teigiamas. Taigi ieškinyje ieškovė sieja savo teisę skaičiuoti delspinigius ne su darbų ar darbų grupės, pagal Įkainotą veiklų sąrašą vėlavimo pabaigimu, tačiau su Darbų atlikimo termino pabaiga ir Darbų pabaiga. Toks Sutarčių interpretavimas prieštarauja ne tik Sutartims, jas interpretuojant leksiniu ir gramatiniu metodais, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju aktualus Sutarčių 6.5 punktas: 6.5. Darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti Darbai, ištaisyti defektai ir pasirašyti Darbų perdavimo–priėmimo bei statybos užbaigimo aktai, ir užsakovui bus perduoti visi Statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti Užsakovas. Taigi pagal sutartį Rangovas įpareigoja atlikti ne tik projektavimo ir statybos rangos darbus (darbus ar darbų grupę, pagal Įkainotą veiklų sąrašą), tačiau ir padėti Užsakovui atlikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, perduoti dokumentaciją ir pan. Tačiau pats statinio pripažinimas tinkamu naudoti nepriklauso nuo Rangovo (šiuo atveju atsakovės) pastangų bei valios, todėl atsakovei negali būti perkelta ir statinių nepripažinimo tinkamais naudoti laiku rizika. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-828 patvirtinto STR 1.11.01:2010 „STATYBOS UŽBAIGIMAS“ 12 punktą „Statytojas, ... atnaujinęs (modernizavęs) daugiabutį namą ...Padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys, teritorijoje, pateikia prašymą išduoti Aktą (toliau – Prašymas)“. Pagal LR Statybos įstatymą 2 str. 41 p. Statytojas apibrėžiamas kaip užsakovas, šioje byloje esantis ieškove. Pagal STR 1.11.01:2010 9 punktą „Komisijas (vardines) tvarkomaisiais dokumentais sudaro, keičia jų sudėtį ar panaikina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) viršininkas ar jo įgalioti Inspekcijos padalinių (toliau – Padaliniai) vadovai“, o pagal 10 punktą „Komisijos pirmininku skiriamas Inspekcijos atstovas“. Taigi statinio pripažinimas tinkamu naudoti, pagal kurį (t. y. pagal statybos užbaigimo akto surašymą) Sutarčių 6.5 ir 1.3 punktuose apibrėžta Darbų pabaiga didžiąja dalimi priklauso nuo Statytojo (ieškovės) ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų, tačiau ne nuo Rangovo (atsakovės) veiksmų. Šiuo atveju ieškovės pastangos pripažinti statinius tinkamais naudoti negali būti vadinamos pakankamomis: ieškovė dar balandžio mėnesį pradėjo statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūras, o procedūra nebaigta iki šiol. Taigi ieškovė visiškai neturi teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius nuo 2014-05-16, t. y. nuo Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo dienos.

6CK 1.137 straipsnis numato civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tvarką, šio straipsnio 3 d. nurodo, kad savo teisėmis piktnaudžiauti draudžiama, o teismas negina savo teisėmis piktnaudžiaujančio asmens. Sutartiniuose šalių santykiuose ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis: sumaišė savo, kaip administracinius įgaliojimus turinčio subjekto, teisinį statusą ir savo, kaip civilinių teisinių santykių dalyvio, teises. Atsakovė savo veiksmais nemaža dalimi lėmė tai, jog nebuvo įmanoma laiku įvykdyti Sutarčių, tačiau šiuo metu reikalauja delspinigių dėl šių Sutarčių nevykdymo. Pagal Sutartį Nr. 12/03-547 (dėl objekto( - )) statybvietė buvo perduota tik 2013-01-14, t. y. praėjus net 105 dienoms po Sutarties įsigaliojimo, nors Sutarties 4.1 punktas numato Užsakovo pareigą statybvietę perduoti per 5 dienas. Užsakovo iniciatyva buvo atliekama net pakartotina projekto ekspertizė, trukusi 37 dienas, nors ekspertizę, ieškovės prašymu, rangovas jau buvo užsakęs, o UAB „Ekspertika“ atlikusi. Nei pagal Sutartį, nei pagal Statybos įstatymą ar kitus norminius aktus daugiabučiam namui( - ), kaip neypatingam statiniui, projekto ekspertizė išvis nebūtina. Be to, po UAB „Darbasta“ ekspertizės reikėjo atlikti projekto pakeitimus, numatyti naujus darbus: grunto atkasimas, cokolio nuvalymas metaliniu šepečiu, padengimas hidroizoliacija, apšiltinimas putų polistirolu, sienų garso ir vėjo izoliacijos įrengimas, stogų skardos išardymas, grebėstų išardymas ir kita. Todėl ne tik projekto pataisymai lėmė papildomas laiko sąnaudas, bet ir jais numatyti atlikti darbai pailgino darbų, numatytų Įkainotame veiklos sąraše, terminus. O. Ž. g. 1, Jonava statybos leidimo išdavimo procedūra truko 25 dienas, o pradėti statybos darbus iki statybos leidimo išdavimo draudžia Statybos įstatymo 15 str. 6 d. Statybą leidžiančius dokumentus išduodanti institucija šiuo atveju sutapo su užsakovu. Taigi dėl užsakovo veiksmų statybos darbus pradėti iš viso buvo uždelsta ne mažiau kaip 169 dienas. Ieškovė savo veiksmais ribojo ir nutolino statybos darbų pradžią, kas lėmė ir ilgesnę projekto įvykdymo trukmę, taip pat ir dėl to, jog atsakovė privalėjo vykdyti kitus savo sutartinius įsipareigojimus (kitiems užsakovams), negalėjo skirti Sutarčių vykdymui visų savo pajėgumų, taigi tiesioginė pasekmė to, jog dėl ieškovės veiksmų užsitęsė darbų pradžia, pailgėjo ir darbų atlikimo terminai. Su analogiškais trukdžiais iš Užsakovo pusės susidurta ir atliekant daugiabučio namo ( - )atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Ieškovės užsakyta pakartotina ekspertizė truko 29 dienas, nors ekspertizė šiam objektui taip pat nebuvo reikalinga pagal sutartį, nei įstatymus ir kitus teisės aktus, ekspertizę UAB „Ekspertika“ jau buvo atlikusi. Statybos leidimo išdavimas ir pateikimas truko 25 dienas. O statybvietė perduota tik 2013-01-14, ką patvirtina statybvietės perdavimo aktas, t. y. 72 dienoms po sutarties pasirašymo, nors pagal Sutarties 4.1. punktą privalėjo būti perduota per 5 dienas. Taigi iš viso objekte ( - )statybos darbų pradžia užsitęsė 126 dienas. Net po darbų atlikimo ieškovė vis rasdavo priežasčių neperimti atliktų darbų: reikalavo atlikti nenupirktus darbus (skydinės atitraukimą) arba argumentuodavo visiškai mažareikšmiais defektais, kurių atsiradimo priežastys abejotinos ir nesietinos su Rangovo veiksmais (subraižyti lietvamzdžiai). Ieškovė dar nėra apmokėjusi už visus atliktus ir perduotus darbus. Taigi, įvertinus ieškovės veiksmus, darytina išvada, jog Jonavos rajono savivaldybės administracija sumaišė savo kaip administracinius įgaliojimus turinčio ir civilinių teisinių santykių dalyvio teises ir pareigas, taip veikdama ieškovė siekė pasipelnyti iš savo veiklai nebūdingų pajamų (siekė sudaryti sąlygas, kuriomis neįmanoma tinkamai įvykdyti Sutartis, o po to prisiteisti delspinigius). Įvertinus ieškovės nesąžiningus veiksmus, CK 1.137 str. 3 d. ir 6.206 str., pagal kurį šalis negali remtis kitos šalies sutarties nevykdymu, jei tai lėmė jos pačios veiksmai, teismas turėtų atsisakyti ginti ieškovės teises. Atsakovė prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, t. y. nepriteisti delspinigių, priskaičiuotų anksčiau nei 2014-05-13, į tai, jog nėra teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius po Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo dienos, t. y. po 2014-05-16, ieškovei galėtų būti priteisti delspinigiai priskaičiuoti nebent tarp 2014-05-13 ir 2014-05-16, tačiau įvertinus nesąžiningus ieškovės veiksmus, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

7Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8Nustatyta, jog šalys 2012-09-28 ir 2012-10-29 pasirašė Statybos darbų rangos sutartis Nr. 12/03-598 „Daugiabučio gyvenamojo namo ( - )) modernizavimo projekto parengimas ir statybos darbai“ ir Nr. 12/03-547 „Daugiabučio gyvenamojo namo ( - ), Jonavoje, modernizavimo projekto parengimo ir statybos darbai“ (toliau – Sutartys). Pagal Sutarties Nr. 12/03-598 6.1.2 punktą atsakovė įsipareigojo visus darbus pabaigti per 8 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2013-06-29, o pagal Sutarties Nr. 12/03-547 6.1.2 punktą – per 6 mėnesius po Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2013-03-28, tačiau baigiamieji atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti tik 2014-05-16, o Statybos užbaigimo aktai – atitinkamai 2014-11-13 ir 2014-12-19.

9Sutarčių 6.3 punkte nurodyta, kad jei Rangovas vėluoja atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal Įkainotų veiklų sąrašą ir nepateikia Užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, arba Užsakovas pateiktų įrodymų nepripažįsta pagrindžiančiais darbų vėlavimą, tai Rangovas moka baudas dėl vėlavimo, kurių dydis yra 300 Lt už kiekvieną pavėluotą dieną ir sutarties šalių susitarimu šios baudos yra laikomos minimaliais Užsakovo nuostoliais.

10Ieškovė, vadovaudamasi šia Sutarčių 6.3 punkto nuostata bei CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktu, laikydama, jog atsakovė dėl savo kaltės laiku neatliko Sutartimis prisiimtų įsipareigojimų, vėlavo atlikti Sutartimis prisiimtus darbus ir praleido darbų atlikimo terminus, atitinkamai 2013-04-01 ir 2013-07-02 atsakovei pradėjo skaičiuoti delspinigius ir su 2014-11-13 ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama delspinigius priteisti už 563 dienas ir 471 dieną bei atitinkamai sudarančius 168 900 Lt (300 Lt x 563 dienos = 168 900 Lt) ir 141 300 Lt (300 Lt x 471 diena = 141 300 Lt).

11Teismo nuomone, ieškovė be jokio teisėto pagrindo teigia, jog teisę į delspinigius ji turi iki Statybos užbaigimo aktų pasirašymo, t. y. atitinkamai iki 2014-11-13 ir 2014-12-19. Visiškai pritartina atsakovei, jog toks ieškovės teiginys prieštarauja Sutarčių 6.3 punktui, pagal kurį netesybos, klaidingai pavadintos ,,bauda“, numatytos skaičiuoti už kiekvieną darbų ar darbų grupės, pagal Įkainotą veiklų sąrašą pavėluotą atlikti dieną. Sutarčių 6.3 punkte naudojama sąvoka „darbai ar darbų grupė, pagal Įkainotą veiklų sąrašą“, teismo nuomone, negali būti laikoma tapačia sąvokai „Darbai“ pagal sutarties 1.1 punktą, t. y. „darbai, kuriuos pagal Sutartį privalo atlikti Rangovas“. Sutarčių 1.1–1.18 punktuose apibrėžtos sąvokos likusioje Sutarčių dalyje naudojamos jas rašant didžiąja raide, sąvoka „darbai ar darbų grupė, pagal Įkainotą veiklų sąrašą“ Sutarčių 6.3 punkte naudojama mažąja raide, todėl ji neabejotinai laikytina siauresne už sąvoką „Darbai“ ir apimančia ne visus Sutartyje numatytus darbus, o tik tuos darbus, kurie yra numatyti Įkainotame veiklos sąraše (1 t., b. l. 23–24): langų montavimas, laiptinės lauko durų keitimas, rūsio durų keitimas, perdangos apšiltinimas ir naujos stogo dangos įrengimas, pastato išorės sienų šiltinimas, cokolio šiltinimas, nuogrindų įrengimas, projekto parengimas objektui ( - )ir langų, balkonų montavimas, tambūro durų keitimas, stogo šiltinimas įrengiant stogo dangą, sienų šiltinimas, cokolio šiltinimas, nuogrindų įrengimas ir projekto parengimas objektui( - ). Kadangi Įkainotuose veiklos sąrašuose (1 t., b. l. 23–24) numatyti darbai atlikti iki 2014-05-16, ką pripažįsta pati ieškovė ir ką patvirtina pačios ieškovės pateikti po defektų pašalinimo surašyti Baigiamieji atliktų darbų priėmimo perdavimo aktai (Ieškinio priedas Nr. 2), teismo nuomone, ieškovė be jokio pagrindo delspinigius skaičiuoja ir po šių aktų pasirašymo, t. y. po 2014-05-16.

12Ieškovė ieškinyje nurodo, jog delspinigius skaičiuoja remdamasi Sutarčių 6.1.3 punktu, kuris nurodo: 6.1.3. Darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus suteiktos visos paslaugos ir užbaigti visi sutartyje numatyti statybos darbai, ištaisyti defektai, gautas statybos užbaigimo aktas (pagal STR 1.11.01.2010 reikalavimus), pasirašyti paslaugų ir darbų perdavimo-priėmimo aktai, Užsakovui bus perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas, taip pat statinio kadastro duomenų pakitimo užregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini dokumentai (t.y. kadastro duomenų byla ir pan.). Dar ieškinyje cituojamas Sutarčių 1.3 punktas: 1.3. Darbų atlikimo terminas – laikas, skaičiuojamas nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki Statybos Užbaigimo akto pasirašymo dienos, įskaitant Darbų perdavimą Užsakovui ir atliktus baigiamuosius bandymus, kurių rezultatas teigiamas. Taigi ieškinyje ieškovė sieja savo teisę skaičiuoti delspinigius ne su darbų ar darbų grupės, pagal Įkainotą veiklų sąrašą vėlavimo pabaigimu, tačiau su Darbų atlikimo termino pabaiga ir Darbų pabaiga. Tačiau toks Sutarčių interpretavimas, teismo nuomone, prieštarauja ne tik Sutartims, jas interpretuojant leksiniu ir gramatiniu metodais, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju aktualus Sutarčių 6.5 punktas: ,,Darbų pabaiga pagal sutartį bus laikomas momentas, kai bus užbaigti visi sutartyje numatyti Darbai, ištaisyti defektai ir pasirašyti Darbų perdavimo–priėmimo bei statybos užbaigimo aktai, ir užsakovui bus perduoti visi Statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti Užsakovas“. Taigi pagal Sutartį Rangovas įpareigoja atlikti ne tik projektavimo ir statybos rangos darbus (darbus ar darbų grupę, pagal Įkainotą veiklų sąrašą), tačiau ir padėti Užsakovui atlikti statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūras, perduoti dokumentaciją ir pan. Tačiau pats statinio pripažinimas tinkamu naudoti tiesiogiai nepriklauso nuo Rangovo (šiuo atveju atsakovės) pastangų bei valios, todėl atsakovei negali būti perkelta ir statinių nepripažinimo tinkamais naudoti laiku rizika. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. Dl-828 patvirtinto STR 1.11.01:2010 „STATYBOS UŽBAIGIMAS“ 12 punktą „Statytojas, ... atnaujinęs (modernizavęs) daugiabutį namą ...Padaliniui, esančiam apskrities, kurioje yra statinys, teritorijoje, pateikia prašymą išduoti Aktą (toliau – Prašymas)“. LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punkte Statytojas apibrėžiamas kaip užsakovas, šioje byloje – ieškovė. Pagal STR 1.11.01:2010 9 punktą „Komisijas (vardines) tvarkomaisiais dokumentais sudaro, keičia jų sudėtį ar panaikina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) viršininkas ar jo įgalioti Inspekcijos padalinių (toliau – Padaliniai) vadovai“, o pagal 10 punktą „Komisijos pirmininku skiriamas Inspekcijos atstovas“. Taigi statinio pripažinimas tinkamu naudoti, pagal kurį (t. y. pagal Statybos užbaigimo akto surašymą) Sutarčių 6.5 ir 1.3 punktuose apibrėžta Darbų pabaiga, didžiąja dalimi priklauso nuo pačios ieškovės, kaip užsakovės-statytojos, ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų, tačiau ne vien tik nuo atsakovės, kaip rangovo, veiksmų. Šiuo atveju atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovės dar balandžio mėnesį pradėtos statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūros buvo pabaigtos tik 2014-11-13 ir 2014-12-19. Taigi ieškovė visiškai neturi teisinio pagrindo skaičiuoti delspinigius nuo 2014-05-16, t. y. nuo Baigiamųjų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pasirašymo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

13Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi sutrumpintą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą dėl dalies reikalavimų, atsakovei prašant (CK 1.126 str.), taikytinas ieškinio senaties termino institutas ir tuo pagrindu ieškinys atmestinas toje apimtyje, kurioje delspinigiai priskaičiuoti už ilgesnį nei šešių mėnesių laikotarpį iki ieškinio pareiškimo, t. y. nepriteistini reikalaujami delspinigiai, priskaičiuoti iki 2014-05-13 pagal Sutartį Nr. 12/03-598 (objektas( - )) nuo 2013-04-01 ir pagal Sutartį Nr. 12/03-547 (objektui( - )) nuo 2013-07-02, ir priteistini tik delspinigiai, paskaičiuoti už 3 dienas, t. y. už laikotarpį nuo 2014-05-14 iki 2014-05-16, ir sudarantys viso 1 800 Lt (300 Lt x 3 d. x 2) arba 521,32 Eur.

14Teismas nemato pagrindo sutikti su kitais atsakovės argumentais ir delspinigių nepriteisti visiškai. Kaip numatyta Sutarčių 6.3 punkte, atsakovė įsipareigojo mokėti po 300 Lt baudą už kiekvieną pavėluotą dieną tuo atveju, jei vėluos atlikti bet kokį darbą ar darbų grupę pagal Įkainotų veiklų sąrašą ir nepateiks Užsakovui pagrįstų įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, arba Užsakovas pateiktų įrodymų nepripažins pagrindžiančiais darbų vėlavimą. Kadangi, kaip teismo posėdyje nurodė ieškovė (o atsakovės atstovai to nepaneigė), atsakovė, pavėlavusi atlikti darbus pagal Įkainotų veiklų sąrašą, ieškovei nepateikė apskritai jokių (ne tik pagrįstų) įrodymų, pateisinančių darbų vėlavimą, teismo nuomone, vien dėl šios priežasties nėra pagrindo iš atsakovės ieškovei nepriteisti netesybų (Sutartyse klaidingai pavadintų baudomis), patenkančių į šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Tik teisme nurodytų atsakovės argumentų, kad pati ieškovė savalaikiai neperdavė jai statybvietės, teismas nelaiko pateisinančiais darbų vėlavimą, kadangi pati ieškovė, pažeisdama Sutarčių 4.1 punkto nuostatą, raštu nepranešė ieškovei, kad ,,negali pradėti Darbų“. Teismas taip pat nemato jokio pagrindo priteistinas netesybas (už 3 dienas po 300 Lt pagal kiekvieną Sutartį per dieną) mažinti kaip neprotingas ir per dideles, tuo labiau, kad Sutartys tarp šalių buvo pasirašytos atsakovei laimėjus ieškovės skelbtą supaprastintą atvirą konkursą ir nebegalėtų būti koreguojamos. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės argumentais, jog ji nėra tinkama ieškovė šioje byloje, kadangi ieškinys šioje byloje pareikštas ne atstovaujant renovuotų namų gyventojus, o ieškovei ginant savo interesus 2012-09-28 ir 2012-10-29 Statybos darbų rangos sutartis Nr. 12/03-598 „Daugiabučio gyvenamojo namo (( - ) modernizavimo projekto parengimas ir statybos darbai“ ir Nr. 12/03-547 „Daugiabučio gyvenamojo namo( - ), modernizavimo projekto parengimo ir statybos darbai“ sutarčių pagrindu dėl atsakovės netinkamo Sutarčių vykdymo.

15Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymu pritaikęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą, ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš atsakovės ieškovei 521,32 Eur netesybų ir valstybei 15,64 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 96 str. 1 d.).

16Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais,

Nutarė

17ieškinį tenkinti iš dalies.

18Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ (j. a. k. 135754413) ieškovei Jonavos rajono savivaldybės administracijai (kodas 188769070) 521,32 Eur netesybų.

19Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ (j. a. k. 135754413) 15,64 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui). Nurodyti, kad šios sumos nesumokėjus per 5 darbo dienas po šio procesinio dokumento įsiteisėjimo arba nepateikus teismui sumokėjimą patvirtinančio kvito, dėl priteistos sumos išieškojimo bus išrašytas vykdomas raštas ir perduotas išieškotojui, kad jis galėtų jį pateikti vykdyti antstoliui, dėl ko atsiras papildomos vykdymo išlaidos).

20Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant Ievai... 2. Jonavos rajono savivaldybės administracija (toliau – ieškovė) 2014-11-13... 3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 15–22) prašo taikyti... 4. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi sutrumpintą šešių... 5. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog delspinigius skaičiuoja remdamasi Sutarčių... 6. CK 1.137 straipsnis numato civilinių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo... 7. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 8. Nustatyta, jog šalys 2012-09-28 ir 2012-10-29 pasirašė Statybos darbų... 9. Sutarčių 6.3 punkte nurodyta, kad jei Rangovas vėluoja atlikti bet kokį... 10. Ieškovė, vadovaudamasi šia Sutarčių 6.3 punkto nuostata bei CK 1.125... 11. Teismo nuomone, ieškovė be jokio teisėto pagrindo teigia, jog teisę į... 12. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog delspinigius skaičiuoja remdamasi Sutarčių... 13. Kadangi ieškovė kreipėsi į teismą, praleidusi sutrumpintą CK 1.125... 14. Teismas nemato pagrindo sutikti su kitais atsakovės argumentais ir... 15. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovės prašymu... 16. Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais,... 17. ieškinį tenkinti iš dalies.... 18. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ (j. a.... 19. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Orlista“ (j. a.... 20. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos...