Byla 1A-226-582/2015
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų Evaldo Gražio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistajam J. T., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei, nukentėjusiajai R. A., jos atstovei advokatei Jelenai Koltakovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. A. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

2J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas J. T. atidėtas 1 metams, įpareigojant jį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

4Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288, R. A. priteista 6 040 Lt (1749,30 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

5Iš J. T. R. A. priteista 4 000 Lt (1158,48 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.

6Iš J. T. Valstybei priteista 1380,23 Lt (399,74 Eur) išlaidų už advokato antrinę teisinę pagalbą, suteiktą nukentėjusiems R. A. ir N. E..

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8J. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013-07-26, apie 11.53 val., ( - ), vairuodamas automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“, KET 37 punkto reikalavimų nurodymą, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą kiekviena kryptimi į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, ir, nevykdydamas šių reikalavimų nesustojo prieš pėsčiųjų perėją bei partrenkė ir sužalojo ja ėjusius pėsčiuosius R. A. ir N. E., kai eismo įvykio metu R. A. padaryta muštinė žaizda galvoje, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, kairės pusės peties ir kelio sąnarių sumušimai, dubens kaulų kairės pusės skeveldriniai lūžiai ir daugybiniai odos nubrozdinimai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, N. E. padarytas lengvas galvos smegenų sukrėtimas, muštinės galvos žaizdos, minkštųjų audinių kraujosruva dešinio momens srityje, poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, juosmenyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

9Nukentėjusioji R. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir jai iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas priteisti 17 140 Lt, iš nuteistojo J. T. – 82 860 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat iš atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas priteisti valstybei turėtas antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidas apeliacinėje instancijoje (pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą). Skunde nukentėjusioji nurodo, kad teismas neteisingai taikė materialines teisės normas, kurios reglamentuoja neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis), neteisingai vertino surinktus byloje įrodymus, kurie pagrindžia patirtą neturtinę žalą, ir nesirėmė suformuluota teismų praktika, kas lėmė tai, jog dėl jauno ir sveiko asmens smarkaus sužalojimo, kuris sukėlė ne tik didelių išgyvenimų dėl sveikatos ir tolimesnės ateities, bet ir privertė persvarstyti fizines galimybes dėl specialybės pasirinkimo ir dėl viso tolimesnio gyvenimo, teismas įvertino tik 10 040 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

10Nukentėjusioji skunde pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį, vienas iš pagrindinių kriterijų yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tik pasisakė, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiosios gyvenimui, tačiau visiškai nevertino tiriamojoje byloje nusikalstama veika padarytų padarinių, iki galo neatskleidė jų turinio, neatsižvelgė į pasekmių sunkumą. Nukentėjusioji, gimusi ( - ), buvo jauna, sveika, aktyvi, sportiška, judri, lankė lengvąją atletiką, futbolą, buvo darbinga ir veikli. Eismo įvykio metu buvo patirti sužalojimai: diagnozuota trauminė galvos smegenų liga (ūmus periodas, lengva forma), muštinė žaizda galvoje, gaktikaulio viršutinės šakos lūžis, kryžkaulio lūžis, kairio peties sąnario sumušimas, kairio kelio sąnario sumušimas, daugybiniai odos nubrozdinimai, kurie sukėlė didelius skausmus, juntamus ir šiandien, dėl eismo įvykio ji galimai neteko ir darbingumo, kurio lygis bus nustatytas kompetentingos institucijos. Po eismo įvykio ilgą laiko tarpą R. A. buvo priversta gulėti lovoje (buvo paskirtas gulimas režimas), po to buvo ilgas reabilitacinis gydymas, po kurio buvo paskirtas mokymasis namuose, kur dažniausiai pamokos vykdavo jai gulint, nes sėdėti buvo sunku. Nukentėjusiajai sunkiai sekėsi mokytis, kadangi susikaupti galėdavo tik labai trumpą laiką, greitai pavargdavo, viską greitai pamiršdavo. Dėl sutrikusios atminties nukentėjusioji buvo priversta koreguoti savo profesinį pasirinkimą ir sistemingai siekto užsibrėžto tikslo mokytis Mykolo Romerio universitete (norėjo tapti policijos pareigūne), kai tuo tarpu dabar yra priversta mokytis kosmetologės specialybės. Teismas nevertino ieškovės pateiktų medicininių dokumentų (Respublikinės Kauno ligoninės padalinio V. T. vaikų reabilitacijos centro išrašo iš medicinos dokumentų, 2013-11-29 išrašo iš VšĮ Jonavos ligoninės neurologo konsultacijos, 2014-01-10 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos išrašo) ir nuosprendyje dėl šiuose medicininiuose dokumentuose esančių išvadų nepasisakė, tokiu būdu buvo netinkamai įvertinta nukentėjusiosios sveikatos būklė ir liekamieji reiškiniai.

11Nukentėjusiosios nuomone, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas netinkamai įvertino ir kitus svarbius kriterijus, pavyzdžiui, nuteistojo turtinę padėtį, nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. J. T. gyvena su sutuoktine, todėl jo gaunama senatvės pensija nėra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nuteistojo vardu taip pat yra registruota nekilnojamojo turto (garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), vidutinė rinko kaina 8 500 Lt; 4,4 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), vidutinė rinkos kaina 7 500 Lt). Taip pat pažymėtina, kad iš minėto žemės sklypo gali būti gaunamos papildomos pajamos, kadangi nuo 2011-05-19 iki 2012-05-13 šis žemės sklypas buvo nuomojamas. Šios aplinkybės patvirtina atsakovo nesąžiningumą bei norą išvengti deliktinės atsakomybės dėl žalos atlyginimo. Skundžiamame nuosprendyje teismas nesiekė ir skirtingų interesų pusiausvyros, nes įvertino tik atsakovo interesus ir nustatė neproporcingai menkus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, dėl ko ieškovė jaučiasi diskriminuojama. Teismo nebuvo vadovautasi ir protingumo kriterijumi, kuris reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje reikia vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, tai yra racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Šiuo atveju J. T., valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, privalėjo būti apdairus ir rūpestingas, jog būtų išvengta tokios skaudžios nelaimės. Jo elgesys šioje situacijoje, įvertinant aplinkybes, kaip jis pats nurodo, jog Jonavoje gyvena seniai ir šį miestą pažįstą, negali atitikti protingumo kriterijų. Teismas taip pat tik formaliai nurodė, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir jo kaltė pasireiškė neveikimu, tačiau nevertino, kiek tai turėjo įtakos neturtinės žalos nustatymui. Taigi skundžiamą nuosprendį priėmusiam teismui neteisingai įvertinus visus šiuos neturtinės žalos nustatymo kriterijus, buvo neteisingai nustatyta piniginė kompensacija už nukentėjusiosios patirtą skriaudą.

12Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalis). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Šiuo atveju nuteistasis J. T. eismo įvykio metu buvo sudaręs su ERGO Insurance SE Lietuvos filialas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, kurios pagrindu draudikas privalo išmokėti ieškovei išmoką, siekiant atlyginti per eismo įvykį patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Draudimo mokėtinos išmokų sumas ir jų išmokėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normos, kurių 11 ir 12 straipsnių pagrindu nukentėjusiajai priteistina 17 140 Lt (5 000 Eur) neturtinė žala, ir turtinė žala, kurią sudaro advokato išlaidos iš draudiko. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje teismas minėtas išlaidas nepagrįstai priteisė iš nuteistojo.

13Atsikirtime į nukentėjusiosios apeliacinį skundą nuteistasis J. T. prašo skundą atmesti ir skundžiamą Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

14Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovė palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė jį tenkinti, prokurorė, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą atmesti.

15Nukentėjusiosios R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo J. T. kaltės ir jam paskirtos bausmės klausimai. Nukentėjusioji R. A. apeliaciniame skunde nesutinka tik su civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimu, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

17Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantės prašymas padidinti prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, jai iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas priteisiant 17 140 Lt (5000 Eur), iš nuteistojo J. T. – 82 860 Lt (24 172 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

18Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Priteistinas žalos atlyginimo dydis nustatomas įvertinus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų visumą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (žr., kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

19Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistojo J. T. neatsargių nusikalstamų veiksmų eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. A. sveikata. Nukentėjusioji R. A. pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad po patirtų sužalojimų ji negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, kuris buvo iki eismo įvykio, tai sutrikdė ir pakeitė jos pomėgius, gyvenseną ir ateities planus dėl profesijos. Nukentėjusioji nurodo, kad iki šiol jaučia fizinius skausmus, o suvokimas, kad negalės įgyvendinti ateities planų, sukelia didelius emocinius išgyvenimus.

20Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiosios prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl J. T. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – ji patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, nukentėjusiosios gydymas ir reabilitacija užtruko 302 dienas, kas jai sukėlė papildomų fizinių, materialinių ir organizacinių rūpesčių, dėl patirtos traumos jai teko pakeisti asmeninio gyvenimo įpročius ir planus dėl ateities profesijos, tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad ji yra jauna, darbinga, šiuo metu gyvenanti savarankišką ir socialiai aktyvų gyvenimą, objektyvių duomenų apie galimus neigiamus patirtų sužalojimų padarinius ateityje nepateikta. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantė neteisi, jog teismas visiškai nevertino jos į bylą pateiktų medicininių dokumentų, kurie, pasak jos, patvirtina eismo įvykio liekamuosius reiškinius, kuriuos ji teigia jaučianti iki šiol. Kaip minėta, nuosprendyje nurodyta, kad teismas atsižvelgia, jog R. A. gydymas ir reabilitacija užtruko ilgą laiką (302 dienas), tuo tarpu kaip matyti iš byloje esančių ir apeliantės minimų medicininių dokumentų (Respublikinės Kauno ligoninės padalinio V. T. vaikų reabilitacijos centro išrašas iš medicinos dokumentų, 2013-11-29 išrašas iš VšĮ Jonavos ligoninė neurologo konsultacijos, 2014-01-10 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikos išrašas), juose nurodyta nukentėjusiosios sveikatos būklė ir liekamieji reiškiniai tik jau minėtu teismo nuosprendyje nurodytu gydymo ir reabilitacijos laikotarpiu. VšĮ Jonavos priminės sveikatos priežiūros centro direktorės rašte dėl informacijos apie R. A. sveikatos būklės nurodyta, kad 2014-06-11 pacientė buvo nukreipta specialistų konsultacijai dėl sveikatos būklės ir prognozės įvertinimo, tačiau pas šeimos gydytoją su konsultantų išvadomis negrįžo, todėl sveikatos būklės šiai dienai negali vertinti (t. 2, b. l. 62). Pažymėtina, kad minėti dokumentai teismui iki šiol nėra pateikti.

21Apeliantė skunde teisingai nurodo, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau nagrinėjamu atveju teismas visiškai pagrįstai įvertino šį neturtinės žalos nustatymo kriterijų. Nuteistasis J. T. yra pensinio amžiaus (gimęs ( - )), iki tol turėjo II-ą invalidumo grupę, šiuo metu nedirba, jo gaunama senatvės pensija per mėnesį sudaro kiek daugiau nei 200 Eur, nuteistojo sutuoktinė, kuri minima apeliaciniame skunde, taip pat pensinio amžiaus, gaunanti tik senatvės pensiją. Apeliaciniame skunde nurodomų duomenų, kad nuteistasis gauna kokias nors papildomas pajamas iš jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, byloje nėra, tokias aplinkybes atsikirtime neigė ir pats nuteistasis. Kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į civilinio ieškovo, bet ir į atsakovo interesus. Be to, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą. Neadekvačiai didelių piniginių sumų priteisimas iš vidutines pajamas gaunančio fizinio asmens gali jam tapti nepakeliama našta, kuri prilygtų nubaudimui, o neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes ir vertindamas realios piniginės kompensacijos už neturtinę žalą gavimą, jos išieškojimą iš kalto asmens, pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad nukentėjusiajai priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažintinas. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su aptarta teismo argumentacija ir skundžiamame nuosprendyje nurodytais kriterijais, kuriais remiantis nukentėjusiajai iš viso priteistas 10 040 Lt (2907,78 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydis, kuris, apygardos teismo vertinimu, yra teisingas ir protingas, atitinkantis BPK 115 straipsnio ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo, reikalavimus, taip pat neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijams bei teismų praktikai panašiose bylose. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370/2013, 2K-17/2011, 2K-280/2010, 2K-461/2010; 2K-215/2010; 2K-200/2010; 2K-401/2009 ir kt.). Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo apeliantė, nėra nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, kasacinėje praktikoje pripažįstamų atitinkančiais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus, todėl pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nustatant didesnį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos piniginį įvertinimą, nėra įstatyminio pagrindo.

22Tačiau skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kuriuos apygardos teismas pripažįsta pagrįstais. Nukentėjusioji apeliaciniame skunde ginčija ne tik nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio, bet ir jos priteisimo iš nuteistojo, nurodydama, kad neturtinės žalos atlyginimas turėjo būti priteistas iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiajai apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis susideda iš 6 040 Lt (1749,30 Eur) priteistų iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ir 4 000 Lt (1158,48 Eur), kuriuos teismas priteisė iš nuteistojo J. T..

23Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, tai yra pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam (ieškovui) išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs ar už jo veikas materialiai atsakingas asmuo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-280/2014, 2K-149/2013, 2K-86/2012, 2K-207/2009 ir kt.).

24Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo redakcijos 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, draudiko pareigos apimtis dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, sudarė 5 000 Eur (17 260 Lt) neviršijančią neturtinės žalos atliginimo sumą. Taigi šiuo atveju draudimo bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas eismo įvykio metu galiojusios sutarties Nr. 02-2262793 pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam asmeniui žalą, neviršijančią 5 000 Eur (17 260 Lt) sumos.

25Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nukentėjusiajai priteisdamas 6 040 Lt (1749,30 Eur) iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir 4 000 Lt (1158,48 Eur) iš nuteistojo J. T., netinkamai taikė BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat netinkamai vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, kadangi teismo nustatytas neturtinės žalos dydis 10 040 Lt (2907,78 Eur) neviršijo minėtame straipsnyje numatytos draudimo bendrovės atlygintinos 5 000 Eur (17 260 Lt) neturtinės žalos sumos ir turėjo būti priteisiamas tik iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo. Todėl skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu, visą nukentėjusiojo patirtą neturtinės žalos sumą (10 040 Lt (2907,78 Eur)) priteisiant iš draudimo įmonės ERGO Insurance SE Lietuvos filialo (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26Nukentėjusioji R. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė iš nuteistojo išieškoti apeliacinės instancijos teisme valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pagal teismui pateiktus šias išlaidas patvirtinančius dokumentus.

27Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą. Byloje yra pateikta pažyma, patvirtinanti, kad antrinės teisinės pagalbos tiekimo nukentėjusiajai išlaidos sudaro 235,92 Eur (t. 2, b. l. 140). Šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, šios išlaidos priteistinos mažesnės. Taip pat pažymėtina, kad atsižvelgiant į aptartas BPK 106 straipsnio nuostatas, šios išlaidos išieškotinos iš nuteistojo, o ne iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

29nukentėjusiosios R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

30Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti:

31panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Iš J. T. R. A. priteista 4 000 Lt (1158,48 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, ir šią sumą priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

32Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

33Iš J. T. išieškoti 150 Eur proceso išlaidų valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. J. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas J. T. atidėtas 1... 4. Iš ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, įmonės kodas 302912288, R. A.... 5. Iš J. T. R. A. priteista 4 000 Lt (1158,48 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.... 6. Iš J. T. Valstybei priteista 1380,23 Lt (399,74 Eur) išlaidų už advokato... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. J. T. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013-07-26,... 9. Nukentėjusioji R. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Jonavos rajono... 10. Nukentėjusioji skunde pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį, vienas... 11. Nukentėjusiosios nuomone, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad žalą padariusio asmens... 13. Atsikirtime į nukentėjusiosios apeliacinį skundą nuteistasis J. T. prašo... 14. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos... 15. Nukentėjusiosios R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Nagrinėjamoje byloje nekeliami nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo... 17. Aukštesniojo teismo nuomone, apeliantės prašymas padidinti prašomos... 18. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas... 19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta neginčijama aplinkybė, kad dėl nuteistojo J.... 20. Priimdamas sprendimą sumažinti nukentėjusiosios prašomos priteisti... 21. Apeliantė skunde teisingai nurodo, kad žalą padariusio asmens turtinė... 22. Tačiau skundžiamas teismo nuosprendis keičiamas dėl kitų apeliacinio... 23. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo... 24. Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų... 25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 26. Nukentėjusioji R. A. apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė iš... 27. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328... 29. nukentėjusiosios R. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 30. Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nuosprendį pakeisti:... 31. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Iš J. T. R. A. priteista 4 000 Lt... 32. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 33. Iš J. T. išieškoti 150 Eur proceso išlaidų valstybei....