Byla 1A-285-396/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo O. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam O. P. (O. P.), jo gynėjui advokatui Viktorui Muravskiui, vertėjai Žanai Tadorovskajai,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo O. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą – laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų;

4- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

5- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams;

6- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

7- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

8- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

9Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos sudėjimo ir apėmimo būdais, ir O. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkiolikai metų. Bausmę pirmus penkerius metus paskirta atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – pataisos namuose.

10Į paskirtą bausmę įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas ir bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gruodžio 14 d.

11Iš nuteistojo O. P. priteista nukentėjusiajai D. J. 7 000 Eur neturtinei žalai ir 2 140 Eur turtinei žalai atlyginti.

12Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuteistasis O. P. pripažintas pavojingu recidyvistu.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

14I.

15Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

161. O. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 7 d. nuo 17 val. 30 min. iki 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą nužudyti A. R., neteisėtai, be savininko leidimo, slapta įsibrovė į A. R. gyvenamąjį namą, esantį ( - ), Švenčionių rajone, kur apsvaigusiam nuo alkoholio ir miegančiam A. R., t. y. esančiam bejėgiškoje būklėje, tyčia kirto kirviu į veidą, po to elektriniu grąžtu pragręžė galvos dešinėje pusėje skylę, tuo padarydamas nukentėjusiajam kirstines žaizdas ir vieną plėštinę žaizdą su veido kaulų lūžiais ir masyviu kraujo išsiliejimu į aplinkinius minkštuosius audinius, bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, poodines kraujosruvas pakaušyje ir dešiniojo peties nugariniame paviršiuje, durtinę-kiauryminę žaizdą dešiniojo smilkinio srityje su audinio defektu dešiniame smilkinyje, pasireiškusią masyviu aplinkiniu odos nubrozdinimu, kaukolės skliauto skyliniu lūžiu, kietojo dangalo skyliniu defektu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius, smegenų sužalojimu bei sužalojimus padariusio grąžto fragmento radimu smegenyse, padarytas duriančiu, galimai turėjusio aštrius kraštus daiktu, galimai grąžtu, kuris rastas nukentėjusiojo smegenyse, dėl ko nuo durtinės, kiauryminės žaizdos dešiniojo smilkinio srityje su audinio defektu dešiniame smilkinyje, kuri komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, ūmiu širdies kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais, A. R. įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais O. P. neteisėtai įsibrovė į gyvenamąjį namą ir nužudė bejėgiškos būklės žmogų.

171.2. O. P. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 7 d. nuo 17 val. 30 min. iki 21 val., name, esančiame ( - ), Švenčionių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nužudęs A. R., turėdamas tikslą sunaikinti nusikaltimo įrankį, t. y. A. R. priklausantį akumuliatorinį grąžtą, 20 Eur vertės, bei plančetinį kompiuterį „Samsung G. T. A10“, 250 Eur vertės, su įstatyta Telia SIM kortele, tyčia įmetė šiuos daiktus į name esančią užkurtą krosnį ir juos sudegino. Šiais veiksmais O. P. sunaikino svetimą turtą.

181.3. O. P. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 9 d., tiksliai tyrimo nenustatytu laiku, namo, esančio ( - ), Švenčionių rajone, kambaryje nuo stalo pagrobė ir taip neteisėtai įgijo A. R. vardu atidarytos banko AB Swedbank sąskaitos Nr. ( - ) mokėjimo kortelę Nr. ( - ), kurios PIN kodas jam buvo žinomas. Tokiu būdu, neteisėtai įgijo svetimą A. R. vardu išduotą mokėjimo instrumentą, kurį neteisėtai laikė iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų 2017 m. gruodžio 13 d. Šiais veiksmais O. P. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti.

191.4. O. P. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 9 d., turėdamas tikslą savo naudai apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai panaudojant svetimos elektroninio mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, prisistatydamas kaip teisėtas naudotojas, per du kartus 20 val. 10 min. ir 20 val. 18 min., bankomate H099/HB, esančiame Vilniaus g. 37, Švenčionyse, panaudojęs A. R. vardu išduotą AB Swedbank sąskaitos Nr. ( - ) mokėjimo kortelę Nr. ( - ) bei šios kortelės PIN kodą, atliko finansines operacijas, t. y. išgrynino A. R. priklausančius 100 Eur ir 20 Eur. Tokiu būdu, O. P. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajam A. R. priklausančius 120 Eur. Šiais veiksmais O. P. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

20II.

21Apeliacinio skundo argumentai

222. Nuteistasis O. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nuosprendžio dalį, kurioje buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

232.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi jo (apelianto) pirminiais parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes šių parodymų metu save apkalbėjo siekdamas padėti J. R., kuri prašė prisiimti kaltę dėl nužudymo. Apeliantas teigia, kad atėjęs į nukentėjusiojo A. R. namus ir pamatęs kraujuotą drėlę, J. R. jam prisipažino, jog ji nukentėjusiajam grąžtu pragręžė galvą bei sudavė peiliu į šoną. Nurodo ir tai, kad galvodamas, jog nukentėjusysis yra negyvas, pasiėmė kirvį ir sudavė 2 – 3 kartus, iš kurių vieną kartą galimai pataikė į galvą.

242.1.1. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl šio įvykio aplinkybių 2018 m. kovo 6 d. raštu kreipėsi į prokuratūrą, kuriame nurodė, jog nukentėjusįjį su grąžtu nužudė J. R.. Be to, šias aplinkybes patvirtino ir vėlesnių apklausų metu. Nuteistasis O. P. skunde prašo atsižvelgti ir į teismo medicinos eksperto J. P. paaiškinimus teisme, kurių metu patvirtino, kad smūgį kirviu į kairio smilkinio sritį galėjo padaryti moteris, nes tam didelės jėgos nereikėjo. Be to, remiantis teismo medicinos specialisto išvada matyti ir tai, kad nukentėjusiajam suduodant smūgį kirviu į galvą, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl apelianto vertinimu, jam inkriminuotas nusikaltimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, turi būti perkvalifikuotas į BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

252.2. Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, nes šių inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Pažymi, kad su nukentėjusiuoju buvo draugiški santykiai, todėl į jo namus galėjo užeiti bet kuriuo metu. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja J. R.. Akivaizdu, kad jis (apeliantas) neturėjo tikslo ir tyčios neteisėtai pažeisti nukentėjusiojo būsto neliečiamumą, todėl turi būti išteisintas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad inkriminuotų nusikaltimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, nepadarė. Pažymi, kad banko mokėjimo kartelę bei jos rekvizitus (PIN kodą) davė J. R., todėl jis (apeliantas) buvo įsitikinęs, jog ši kortelė yra jos nuosavybė. Be to, šią aplinkybę patvirtino ir pati liudytoja parodymų metu.

263. Apeliacinio proceso metu nuteistasis O. P. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

27III.

28Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

294. Nuteistojo O. P. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

305. Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir, remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas O. P. nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pripažinimas pavojingu recidyvistu bei nukentėjusiajai D. J. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydis, todėl ši nuosprendžio dalis neperžiūrima (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Iš nuteistojo O. P. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantui nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, t. y. jis iš esmės neigia kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. O. P. pripažįsta tik sudavęs kirviu nukentėjusiajam į galvą, todėl mano, kad jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, turi būti perkvalifikuota į BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

316. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Be to, pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamoje byloje O. P. kaltė dėl A. R., kuris buvo bejėgiškoje būklėje, nužudymo ir kitų nusikalstamų veikų padarymo pagrįsta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma: liudytojos J. R. parodymais, liudytojo G. N. parodymais, paties O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, teismo medicinos specialistų išvadomis ir jas atlikusių ekspertų J. P. ir G. K. paaiškinimais teisiamajame posėdyje, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, kitais rašytiniais bylos įrodymais.

327. Bylos įrodymais nustatyta, kad A. R. mirė 2017 m. gruodžio 7 d. savo namuose, nuo durtinio, kiauryminio sužalojimo dešiniojo smilkinio srityje, padaryto ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu į dešinį smilkinį galimai grąžtu, prieš tai praradęs sąmonę nuo vieno smūgio į veido kairę pusę kirviu.

338. Iš teisiamajame posėdyje duotų O. P. parodymų matyti, kad jis savo kaltės nužudžius A. R. nepripažino, parodė, jog 2017 m. gruodžio 6 d. atėjo į J. R., su kuria artimai bendravo, ir jos buvusio sutuoktinio A. R. namą, ant žemės pamatė planšetinį kompiuterį ir kraujuotą grąžtą be grąžtelio, o pažadinus J. R., ši pradėjo verkti ir pasakė, kad pragręžė A. R. galvą grąžtu, ir sudavė peiliu į šoną. Tuomet, įsitikinęs, kad A. R. negyvas, sudavė jam kirviu du ar tris kartus į galvą, ištempė kūną į sandėliuką ir apdėjo plytomis, o grįžęs į kambarį sudegino grąžtą ir kompiuterį. O. P. teigimu, ikiteisminio tyrimo metu prisiėmė atsakomybę už nužudymą, kurio nepadarė, pripažįsta savo kaltę tik dėl smūgių kirviu sudavimo A. R. (t. 3, b. l. 193–197).

349. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu O. P. duoti parodymai skyrėsi nuo jo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas perskaitė jo ankstesnius parodymus. Iš O. P. parodymų apklausos, vykusios 2017 m. gruodžio 14 d., protokolo matyti, kad jis prisipažino, kad grąžtu gręžė A. R. galvą, vėliau nutempė pastarojo kūną į sandėliuką bei apdėjo plytomis, taip pat sudegino grąžtą bei planšetinį kompiuterį, tačiau neigė sudavęs kokius nors kitus smūgius (t. 2, b. l. 141–143). Pagal teismų praktiką, nors ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Tokių parodymų perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276- 976/2015).

3510. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis O. P. buvo apklaustas įtariamuoju, nepažeidžiant BPK reikalavimų, dalyvaujant vertėjai jam buvo išaiškintos visos įtariamojo teisės, apklausos metu dalyvavo ir gynėjas (t. 2, b. l. 13–1140). Bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis ar jo gynėjas būtų pareiškę pastabas dėl apklausos protokole užfiksuotų parodymų (t. 2, b. l. 141–143). Be to, pirminiai O. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu sutampa su byloje esančiame rašytiniame O. P. prisipažinime nurodytomis iš esmės analogiškomis aplinkybėmis (t. 2, b. l. 144). Iš 2017 m. gruodžio 14 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo taip pat matyti, kad dalyvaujant gynėjui ir vertėjai, O. P. patvirtino savo duotus parodymus: parodė, ant kurios lovos ir kokioje pozoje miegojo A. R.; parodė, kaip priėjo prie jo miegančio ir grąžtu gręžė galvą; kaip tempė jo kūną į sandėliuką, kur apdėjo plytomis (t. 2, b. l. 161–170). Taip pat sprendžiant klausimą dėl O. P. kardomosios priemonės – suėmimo, dalyvaujant gynėjui ir vertėjai, teismo posėdyje jis prisipažino, kad grąžtu pragręžė skylę A. R. galvoje, neneigė, jog galėjo padaryti ir kitus sužalojimus, tačiau visko neprisimena (t. 2, b. l. 174–175).

3611. Tuo tarpu iš vėlesnio (po beveik septynių mėnesių vykusios) įtariamojo apklausos protokolo turinio matyti, kad O. P. parodė, jog 2017 m. gruodžio 7 d. atėjęs į J. R. ir A. R. gyvenamąjį namą, pastarąjį rado jau negyvą, o J. R. pasakė, kad tai ji grąžtu pragręžė A. R. galvą ir jį nužudė, tuomet jis sudavė A. R. du smūgius kirviu ir sudegino grąžtą (t. 2, b. l. 158–160). Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo O. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Todėl teisėjų kolegija nuteistojo O. P. parodymais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja tarpusavyje, taip pat byloje apklaustų liudytojų parodymams, surinktiems rašytiniams įrodymams bei atitinka faktines bylos aplinkybes.

3712. Iš liudytojos J. R. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad 2017 m. gruodžio 6 d. su buvusiu sutuoktiniu A. R. ir O. P., su kuriuo ji artimai bendravo, jos ir A. R. namuose, vartojo alkoholinius gėrimus. Tą dieną, jos namuose įvyko ir O. P. konfliktas su G. N., su kuriuo ji taip pat bendravo. 2017 m. gruodžio 7 d. pamatęs sumuštą O. P., A. R. pasakė, kad daugiau O. P. jų namuose nesilankytų, o jei ji nori, gali eiti gyventi pas O. P., tuomet pastarasis neprieštaraudamas išėjo. Ji liko su A. R. ir toliau dviese vartojo alkoholinius gėrimus, o galiausiai užmigo ant skirtingų lovų. Vėliau atsibudo pajutusi, kad šalia jos ant lovos kažkas atsisėdo ir pamatė, jog tai O. P., taip pat išgirdo gargaliavimą iš tos pusės, kur gulėjo A. R.. Tuomet O. P. jai pasakė, kad pribaigė A. R., paėmė nuo stalo grąžtą į ranką, pakėlė ir grąžtu parodė į A. R. kūną. Ji pamatė, kad A. R. gulėjo nuleista žemyn galva, kurioje matėsi skylė, jo rūbai buvo pakelti ir kairiame šone matėsi įpjovimas. Ji išsigando, pradėjo rėkti, klausė O. P., kodėl jis nužudė A. R., o pastarasis liepė jai tylėti, nes priešingu atveju įduos jai grąžtą į rankas ir ji liks kalta dėl nužudymo. Liudytoja J. R. parodė, kad šį grąžtą pats O. P. ir pardavė A. R. bei žinojo, kur pastarasis laiko instrumentus, jais naudojosi. Iš liudytojos parodymų taip pat matyti, kad kai ji pradėjo šaukti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, O. P. paėmė virtuvinį peilį, ji prašė jo nusiraminti, bijojo, kad jis gali papjauti jos šunis ir ją pačią. Tuomet abu dar išgėrė alkoholinių gėrimų ir užmigo, o atsibudusi A. R. kūno jau nematė, nebuvo ir grąžto, klausė O. P., ar šis kreipsis į policiją, tačiau jis sakė, kad dar nereikia.

3813. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas perskaitė ir nuosprendyje išdėstė liudytojos J. R. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Iš jų matyti, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu J. R. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybės, t. y. ji nuosekliai tvirtino, jog O. P. nužudė A. R., o po nužudymo jai papasakojo ir parodė su grąžtu, kaip tai padarė, grasino, kad jei ji šauks, jai į rankas įduos grąžtą ir pasakys, kad tai ji padarė. Taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu duotų J. R. parodymų matyti, kad įvykio metu O. P. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, mano, jog nužudyti A. R. galėjo dėl to, kad pastarasis jį išvarė bei dėl pavydo. Į policiją ji nesikreipė, nes bijojo O. P.. Kitą dieną buvo vėl atvažiavęs G. N., ieškojo A. R. ir konfliktavo su O. P., o ji pasakė, kad A. R. kažkas atvažiavo pasiimti. Taip pat J. R. parodė, kad A. R. duodavo jai savo banko kortelę, ji žinojo jos kodą, todėl O. P. pradėjus sakyti, kad reikia maistui pinigų, kad reikia pažiūrėti, kiek A. R. kortelėje liko pinigų, ji padavė jam kortelę, pasakė kodą ir šis išėmė kortelėje buvusius pinigus (t. 1, b. l. 182–186). Teisiamajame posėdyje perskaitytais liudytojos J. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais teismas pagrįstai vadovavosi, kaip formuojančiais teismo vidinį įsitikinimą. Be to, kaip matyti iš byloje esančio 2018 m. vasario 14 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 14–16), 2017 m. gruodžio 14 d. apklausta įtariamaja J. R. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir vėlesniuose savo parodymuose bei 2018 m. vasario 19 d. įvykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1,

39b. l. 187–189). Atsižvelgiant į tai, abejoti liudytojos J. R. parodymų patikimumu teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, jos parodymai dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu, jokių esminių prieštaravimų nenustatyta.

4014. Liudytojos J. R. parodymus apie tai, kad J. R. ir A. R. name pastarieji kartu su O. P. vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau A. R. liepė O. P. daugiau nesilankyti jo name patvirtina ir liudytojo G. N. parodymai teisiamajame posėdyje. Iš šio liudytojo parodymų taip pat matyti, kad J. R. bijojo O. P., yra jam (G. N.) sakiusi, jog O. P. grasino jai kirviu, taip pat yra matęs J. R. name buvus grąžtą dėžutėje.

4115. Be to, liudytojos J. R. parodymai sutampa su byloje esančiomis specialistų išvadomis ir jas pateikusių teismo medicinos ekspertų paaiškinimais teisiamajame posėdyje. Iš byloje pateiktos teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 1442/2017(01) matyti, kad A. R. mirtis įvyko nuo durtinės, kiauryminės žaizdos dešiniojo smilkinio srityje su audinių defektu dešiniame smilkinyje, masyviu aplinkiniu odos nubrozdinimu, kaukolės skliauto skyliniu lūžiu, kietojo dangalo skyliniu defektu, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo galvos smegenų pusrutulio (85 g), po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, į galvos smegenų skilvelius, smegenų sužalojimu bei sužalojimus padariusio lūžusio grąžto fragmento radimu smegenyse. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, ūmiu širdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais. Taip pat nustatytos dvi kirstinės žaizdos ir viena plėštinė žaizda veide su veido kaulų lūžiais ir masyviu kraujo išsiliejimu į aplinkinius minkštuosius audinius, bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais (dėmėtoji subarachnoidinė hemoragija), padaryti kertančiu daiktu (daiktais), dviem trauminiais poveikiais, būdingais smūgių sudavimams, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties, nuo kurių nukentėjusysis galėjo prarasti sąmonę. Be to, nustatytos poodinės kraujosruvos pakaušyje ir dešiniojo peties nugariniame paviršiuje padarytos kietais bukais daiktais, iki kelių valandų laikotarpyje iki mirties. Nukentėjusiojo tyrimo metu rasti sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais į veidą, kurie būdingi smūgių sudavimui ir ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu į dešinį smilkinį galimai grąžtu. Įvertinus rastų sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, specialisto išvadoje daroma prielaida, kad nukentėjusiajam esant horizantalioje ar artimoje tokiai padėtyje buvo suduoti du kirstiniai smūgiai į veidą, esant užpuolikui už viršugalvio, po pirmo smūgio nukentėjusysis griuvo ir pakaušiu bei dešiniu petimi atsitrenkė į kietus bukus paviršius, kur rastos kraujosruvos. Nuo dviejų kirstinių smūgių į veidą nukentėjusysis prarado sąmonę ir liko gulėti. Tuomet buvo padarytas durtinis, kiauryminis sužalojimas dešiniojo smilkinio srityje, nuo kurio nukentėjusysis ir mirė (t. 1, b. l.

4276–86). Šią specialisto išvadą ikiteisminio tyrimo metu pateikęs teismo medicinos ekspertas J. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad atsižvelgęs į kriminalistinio tyrimo rezultatus, patikslina, jog vis tik A. R. buvo padarytos ne dvi kirstinės žaizdos ir viena plėštinė žaizda, o viena kirstinė žaizda į kairę veido pusę galimai kirviu ir viena – gręžtinė žaizda, padaryta grąžtu. Pradžioje buvo suduotas smūgis kirviu, nuo ko nukentėjusysis prarado sąmonę ir gręžimo metu buvo nors gyvas, tačiau nesąmoningas.

4316. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. MK 9/2018(01)/11-1226(18) matyti, kad buvo atliktas ir teismo medicininis kriminalistinis tyrimas, kurio metu nustatyta, jog A. R. nosies ir dešinio smilkinio žaizdos yra durtinės-plėštinės, padarytos duriančių savybių įrankiu, turinčiu aštrų laibgalį ir aštrias šonines briaunas, kuris sužalojimų padarymo metų galimai sukosi aplink savo ašį (pvz. gręžiant grąžtu). A. R. padaryta kairio smilkinio-paausio srities žaizda yra kirstinė, padaryta kertančių savybių turinčiu įrankiu, turinčiu neaštrius ašmenis su defektais. Tirti pateikti A. R. sužalojimai nepadaryti peiliu. A. R. dešinio smilkinio gręžtinis sužalojimas padarytas tirti pateikto elektrinio gręžtuvo griebtuve įtvirtintu sraigtiniu medžio grąžtu, kuris sužalojimo padarymo metu nulūžo ir liko A. R. kaukolės ertmėje. Tirti pateiktos dvi grąžto dalys (viena iš A. R. galvos sužalojimo kanalo, kita – iš tirti pateikto elektrinio gręžtuvo griebtuvo) sudarė vieną visumą (t. 1, b. l. 97–107). Šią specialisto išvadą ikiteisminio tyrimo metu pateikęs teismo medicinos ekspertas G. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad A. R. buvo nustatytas gręžtinis sužalojimas dešinio smilkinio srityje, kuris padarytas nevienkartiniu poveikiu: grąžtas buvo panarintas, neištraukiant jo iš galvos, du kartus, kol dėl kažkokių priežasčių nulūžo; šis sužalojimas negalėjo būti padarytas sąmoningam žmogui, todėl daro išvadą, kad nukentėjusysis prieš tai buvo sužalotas kirviu, kas sukėlė sąmonės netekimą. Įvertinus žaizdos projekcijoje atsiradusias kraujosruvas, sužalojimas kirviu negalėjo būti padarytas jau po nukentėjusiojo mirties. Kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, minėtos ekspertų išvados dėl sužalojimų eiliškumo pilnai paneigė O. P. gynybos versiją, kad galvą A. R. pragręžė J. R. iki jo atėjimo, o jis jau negyvam A. R. sudavė smūgius kirviu. Iš specialistų išvadų ir dviejų teismo medicinos ekspertų paaiškinimų matyti, kad dėl galvos gręžimo nukentėjusysis dar kelias valandas galėjo būti gyvas ir gargaliuoti priešmirtinėje būsenoje, kas sutampa su J. R. parodymais, jog pabudusi ji girdėjo buvusio sutuoktinio gargaliavimą.

4417. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pirminiai O. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ir parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti parodymai, kuriais jis pripažino savo kaltę dėl A. R. nužudymo, atitinka objektyviai specialistų išvadomis bei paaiškinimais teisiamajame posėdyje nustatytas bylos aplinkybes. Tuo tarpu vėlesni, iš esmės pasikeitę jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, buvo derinti su 2018 m. birželio 7 d. pranešime apie įtarimą nurodytomis specialisto išvada grįstomis A. R. nužudymo aplinkybėmis. O. P. nurodė, kad iš J. R. sužinojęs, kad tai ji grąžtu pragręžė A. R. galvą, jis, norėdamas prisiimti atsakomybę, kirviu du kartus sudavė jau mirusiam nukentėjusiajam į galvą. Tačiau tokie O. P. parodymai neatitinka tikrovės ir bylos faktinių aplinkybių. Apygardos teisme dalyvavę teismo medicinos ekspertai vienreikšmiškai tvirtino, kad smūgis kirviu buvo vienas, o ne du, jis buvo padarytas dar iki sužalojimo grąžtu, t. y. pirmiau buvo suduotas smūgis kirviu, nuo kurio nukentėjusysis prarado sąmonę, ir tik tuomet buvo gręžiama grąžtu, sužalojimas kirviu nebuvo pomirtinis. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, O. P. negalėjo paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė kitokias aplinkybes, o jo parodymai prieštarauja eksperto išvadoms. Priešingai negu akcentuojama apeliaciniame skunde, tai, kad teismo medicinos ekspertai teisiamajame posėdyje paaiškino, jog nereikėjo jėgos padaryti nukentėjusiajam mirtiną sužalojimą grąžtu, savaime nepatvirtina O. P. versijos, kad A. R. nužudė J. R.. Be to iš liudytojos J. R. parodymų matyti, kad O. P. jau iškart po A. R. nužudymo ją gąsdino, kad gali apkaltinti ją A. R. nužudymu.

4518. Siekdamas sumenkinti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, O. P. nurodo, kad juos duodamas norėjo prisiimti kaltę už J. R., nors nei teisiamajame posėdyje, nei apeliaciniame skunde negalėjo tiksliai nurodyti, kodėl siekė tai padaryti. Tokie jo teiginiai prieštarauja nuosekliems liudytojos J. R. parodymams, kuriais netikėti teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, o byloje nėra jokių įtikinamų duomenų, kad ji galėtų O. P. dėl kažkokių priežasčių apkalbėti. Nuteistojo keliamą versiją, kad A. R. nužudė J. R. paneigia ir tai, kad byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių J. R. būtų turėjusi motyvą smurtauti prieš savo buvusį sutuoktinį. Tuo tarpu byloje esančiais įrodymais – liudytojų J. R., G. N. parodymais nustatyta, kad O. P. įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, buvo A. R. išvarytas iš jo ir J. R. namo, J. R., su kuria artimai bendravo, liko savo ir A. R. name. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad O. P. turėjo motyvą smurtauti prieš A. R..

4619. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl įrodymų vertinimo yra pagrįsti, patikimi ir įtikinami. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi nuteistojo O. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ikiteisminio tyrimo metu duotus pirminius O. P. parodymus vertino visų byloje surinktų įrodymų kontekste bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų parodymai, specialistų išvados, kiti rašytiniai bylos įrodymai sudaro vieningą teisėtu būdu gautų įrodymų loginę grandinę, kuri patvirtina O. P. kaltę nužudžius bejėgiškos būklės A. R.. Teismų praktikoje bejėgiškos būklės žmogaus nužudymu (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas) pripažįstamas toks nužudymas, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, praradus sąmonę arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose

47Nr. 2K-98/2009, 2K-146/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad bylos įrodymais nustatyta, jog A. R. buvo nužudytas prieš tai apsvaiginus jį smūgiu kirviu į galvą, O. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

4820. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, Nr. 2K-366/2011, Nr. 2K-68-942/2016 ir kt.). Taip pat svarbu pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva ir krūtinė yra gyvybei svarbios ir labiausiai pažeidžiamos žmogaus kūno dalys, todėl normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į šias kūno vietas daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2010, Nr. 2K-381/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją prieš nusikaltimo padarymą, specialistų išvadomis nustatytus A. R. padarytus sužalojimus į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, smurtiniams veiksmams pasitelktus itin pavojingus įrankius – kirvį, grąžtą, veiksmų intensyvumą – gręžimą grąžtu tol, kol šis nulūžo, darytina išvada, kad O. P. suprato, jog savo smurtiniais veiksmais sukelia mirtinus sužalojimus A. R. ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tarp nuteistojo veiksmų – A. R. galvos sužalojimo grąžtu ir padarinių – nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas O. P. kaltu nužudžius bejėgiškos būklės A. R. ir kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

4921. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis O. P. nurodė, kad nebuvo surastas ir ištirtas peilis, kuriuo, jo teigimu, J. R. smogė A. R., taip pat neištirtas lagaminas, iš kurio J. R. turėjo išimti grąžtą. Byloje esančiomis specialisto išvadomis ir jas pateikusių teismo medicinos ekspertų paaiškinimais teisiamajame posėdyje nustatyti tikslūs A. R. padaryti sužalojimai, tarp jų ir mirtį sukėlęs sužalojimas grąžtu, nustatyta, kad tirti pateikti A. R. sužalojimai nepadaryti peiliu. Taip pat ir visos aplinkybės, susijusios su grąžto panaudojimu, yra nustatytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir pirmiau įvertintų bylos įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, minėti nuteistojo teiginiai, nesuteikia pagrindo pagrįstai manyti, kad nebuvo surinkti ir įvertinti visi teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingi įrodymai.

5022. Skundžiamu teismo nuosprendžiu O. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Bylos įrodymais – aptartais liudytojų J. R. ir G. N. parodymais, o taip pat ir paties O. P. parodymais nustatyta, kad grįžus iš užsienio J. R. buvusiam sutuoktiniui ir radus savo namuose O. P. bei juose įvykus muštynėms tarp pastarojo ir G. N., A. R. liepė O. P. išeiti iš jo namų ir daugiau nesirodyti. Priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, tai, kad anksčiau O. P. dažnai lankydavosi A. R. namuose, nesuteikė jam teisės, pastarajam uždraudus, be šeimininko leidimo įeiti į namo vidų. Nors apeliantas tvirtina, kad neturėjo tikslo tyčia pažeisti A. R. būsto neliečiamumą, nes jam nereikėjo leidimo įeiti į J. R. ir A. R. namą, tačiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad O. P., praėjus kuriam laikui po to, kai jam A. R. liepė išeiti iš jo namo, sugrįžo į namą, į kurį žinojo, kad jam uždrausta ateiti, ir, negavęs savininko leidimo, savavališkai įėjo į svetimą gyvenamają patalpą bei joje smurtavo. Esant išdėstytoms aplinkybėms O. P. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kaltu pripažintas pagrįstai.

5123. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. P. prašo jį išteisinti ir dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymo. Bylos įrodymais nustatyta, kad O. P. nuo 2017 m. gruodžio 9 d. iki kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų 2017 m. gruodžio 13 d., neteisėtai įgijo ir laikė A. R. vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, kurios PIN kodas jam buvo žinomas, bei atliko su ja finansines operacijas, t. y. išgrynino A. R. priklausančius 100 Eur ir 20 Eur. Iš teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo O. P. parodymų matyti, kad jau po A. R. mirties, 2017 m. gruodžio 9 d. J. R. padavė jam A. R. mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą ir liepė nuimti iš kortelės likusius pinigus. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis O. P. parodė, kad A. R. buvo davęs savo banko mokėjimo kortelę naudotis J. R., ši žinojo PIN kodą, kuri ir po A. R. mirties ja atsiskaitinėjo, o jis kortelės PIN kodo nežinojo, ja nesinaudojo, pas jį kortelė buvo rasta, nes J. R. buvo paprašiusi jo kortelę palaikyti (t. 2, b. l. 141–143). Liudytoja J. R. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad po poros dienų nuo A. R. mirties, paėmė A. R. mokėjimo kortelę, kuria pastarasis leisdavo jai naudotis, davė O. P. ir pasakė PIN kodą, o pastarasis išgrynino iš jos 120 Eur, O. P. žinojo, kad banko kortelė yra A. R.. Taip pat liudytoja patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš kurių matyti, kad 2017 m. gruodžio 9 d. O. P. pradėjo sakyti, kad reikia pinigų maistui, reikia patikrinti, ar A. R. banko mokėjimo kortelėje yra likę pinigų, todėl abu nuėjo į jos ir A. R. namą, kur O. P. rado ir paėmė A. R. banko mokėjimo kortelę, ji pasakė PIN kodą, tuomet O. P. išgrynino iš kortelės 100 Eur ir 20 Eur (t. 1, b. l. 14–16).

5224. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad O. P., žinodamas, jog mokėjimo kortelė jam nepriklauso, nes nėra teisėtas jos naudotojas, tačiau ją paėmė ir išėmė iš jos grynuosius pinigus, o vėliau laikė ją su savim. Šiais veiksmais O. P. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti bei neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis ir apgaule savo naudai įgijo svetimus, nukentėjusiajam A. R. priklausančius 120 Eur. Byloje ištirtų įrodymų, gautų teisėtu būdu, visuma: liudytojos J. R. parodymai, Swedbank banko pateikta A. R. sąskaitos išklotinė (t. 1, b. l. 142–143), O. P. apžiūros ir kratos protokolas (t. 3, b. l. 25–28), iš dalies paties O. P. parodymai, sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę, leidžiančią padaryti pagrįstą išvadą, jog O. P. padarė nusikalstamas veikas, atitinkančias BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų sudėtis. Ta aplinkybė, kad A. R. mokėjimo kortele O. P. naudojosi ir disponavo jos duomenimis su J. R. žinia, nešalina jo atsakomybės dėl neteisėto mokėjimo instrumento įgijimo, laikymo bei panaudojimo finansinėms operacijoms inicijuoti apgaule įgijant A. R. pinigus. Visus šiuos veiksmus jis atliko neturėdamas tam teisės, be savininko leidimo, žinodamas, kad disponuoja svetimu mokėjimo instrumentu ir suprasdamas, kad tokiu būdu pasisavina svetimus pinigus. Apeliaciniame skunde O. P. taip pat tvirtina, kad buvo įsitikinęs, jog tai J. R. banko mokėjimo kortelė, tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja prieš tai aptartiems jo paties bei liudytojos J. R. duotiems parodymams, iš kurių matyti, kad O. P. žinojo, jog mokėjimo kortelė priklausė A. R.. Taip pat, nuteistojo O. P. baigiamojoje kalboje bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nurodyta aplinkybė, kad J. R. kelis kartus atsiskaitė parduotuvėje A. R. mokėjimo kortele, nešalina jo atsakomybės už neteisėtą disponavimą A. R. banko mokėjimo kortele.

5325. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo O. P. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išanalizuotais ir įvertintais įrodymais. Apygardos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, jo įvykdytų nusikalstamų veikų juridinės kvalifikacijos, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje byloje esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo nenustatyta.

5426. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis O. P. jam paskirtos bausmės dydžio neskundžia ir jokių motyvų dėl to nenurodo. Tačiau, kaip galima spręsti iš nuteistojo apeliacinio skundo, prašydamas išteisinti dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų jis tuo pačiu nesutinka ir su jam paskirta galutine bausme. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam O. P. inkriminuodamas nusikalstamas veikas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, BK 165 straipsnio 1 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad O. P. padarė tyčinius nesunkų, apysunkį ir labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys), praeityje teistas, taip pat ir už nužudymą, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuotina, jog jam paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta bausmė, yra teisingos, užtikrinančios teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Taip pat, tinkamai vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, O. P. pavojingu recidyvistu pripažintas pagrįstai.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

56Nuteistojo O. P. (O. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 4. - pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems... 5. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems... 6. - pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;... 7. - pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;... 8. - pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausme vieneriems... 9. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 6 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 10. Į paskirtą bausmę įskaitytas kardomosios priemonės – suėmimo terminas... 11. Iš nuteistojo O. P. priteista nukentėjusiajai D. J. 7 000 Eur neturtinei... 12. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuteistasis O. P.... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 14. I.... 15. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 16. 1. O. P. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 7 d.... 17. 1.2. O. P. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m.... 18. 1.3. O. P. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m.... 19. 1.4. O. P. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2017 m.... 20. II.... 21. Apeliacinio skundo argumentai... 22. 2. Nuteistasis O. P. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019... 23. 2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 24. 2.1.1. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad dėl šio įvykio aplinkybių 2018 m.... 25. 2.2. Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad skundžiamu nuosprendžiu... 26. 3. Apeliacinio proceso metu nuteistasis O. P. ir jo gynėjas prašo apeliacinį... 27. III.... 28. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 29. 4. Nuteistojo O. P. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies... 30. 5. Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas... 31. 6. Pažymėtina, kad baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip... 32. 7. Bylos įrodymais nustatyta, kad A. R. mirė 2017 m. gruodžio 7 d. savo... 33. 8. Iš teisiamajame posėdyje duotų O. P. parodymų matyti, kad jis savo... 34. 9. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu... 35. 10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu... 36. 11. Tuo tarpu iš vėlesnio (po beveik septynių mėnesių vykusios)... 37. 12. Iš liudytojos J. R. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad 2017 m.... 38. 13. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas perskaitė ir... 39. b. l. 187–189). Atsižvelgiant į tai, abejoti liudytojos J. R. parodymų... 40. 14. Liudytojos J. R. parodymus apie tai, kad J. R. ir A. R. name pastarieji... 41. 15. Be to, liudytojos J. R. parodymai sutampa su byloje esančiomis... 42. 76–86). Šią specialisto išvadą ikiteisminio tyrimo metu pateikęs teismo... 43. 16. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. MK 9/2018(01)/11-1226(18)... 44. 17. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent pirminiai O. P. ikiteisminio tyrimo... 45. 18. Siekdamas sumenkinti savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, O. P.... 46. 19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 47. Nr. 2K-98/2009, 2K-146/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad bylos... 48. 20. Pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį... 49. 21. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis O. P.... 50. 22. Skundžiamu teismo nuosprendžiu O. P. pagrįstai pripažintas kaltu ir... 51. 23. Apeliaciniu skundu nuteistasis O. P. prašo jį išteisinti ir dėl BK 214... 52. 24. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad O. P.,... 53. 25. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo O. P. kaltė... 54. 26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis O. P. jam paskirtos bausmės... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. Nuteistojo O. P. (O. P.) apeliacinį skundą atmesti....