Byla 2K-68-942/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, nuteistajam L. B., gynėjams advokatams Aušrai Ručienei, Loretai Guižauskienei, Juozapui Surbliui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. Č., A. B. ir L. B. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžių.

2Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nuteisti:

3E. Č. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą trylikai metų ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimt parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas keturiolikai metų, nustatant ją atlikti pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas E. Č. laikinojo sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. kovo 13 d.;

4A. B. – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, nustatant ją atlikti pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas A. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2007 m. lapkričio 21 iki 22 d.;

5L. B. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – septyniasdešimt parų arešto, nustatant bausmę atlikti areštinėje.

6Nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys E. Č., A. B. ir M. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

7Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas M. Š. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

8Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pakeista Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis dėl M. Š., E. Č., A. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, o L. B. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį:

9E. Č. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir E. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, nustatant ją atlikti pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas jo kardomojo kalinimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 2 d. iki 2008 m. kovo 13 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. vasario 6 d.;

10A. B. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, nustatant ją atlikti pataisos namuose; į bausmės laiką įskaitytas jo kardomojo kalinimo laikas nuo 2007 m. lapkričio 21 iki 22 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 21 d. iki 2013 m. vasario 6 d.;

11L. B. nusikalstama veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį; pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – trisdešimt parų arešto; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, nustatant ją atlikti pataisos namuose.

12L. B. pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

13M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo A. B. elgesys;

14M. Š. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo kasacinių skundų nepaduota.

15Taip pat šiuo nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalis, kuria V. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; nukentėjusiajam Ž. B. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos.

16Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą, nuteistojo L. B. ir jo gynėjos advokatės L. Guižauskienės, prašiusių nuteistojo L. B. kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. B. gynėjo advokato J. Surblio, nuteistojo E. Č. gynėjos advokatės A. Ručienės, prašiusių jų ginamųjų skundus tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

17M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. nuteisti už tai, kad 2007 m. spalio 26 d., apie 22.00 val., prekybos centro „Pamarys“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ) viešoje vietoje, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, matant kitiems asmenims, dėl asmeninių paskatų, nukentėjusiajam A. B. elgiantis provokuojančiai ir rizikingai, veikdami bendrininkų grupe užpuolė nukentėjusįjį A. B.. M. Š., E. Č. ir A. B. pargriautam ir gulinčiam ant žemės nukentėjusiajam smūgiavo rankomis, kojomis, plaktuku ir golfo lazdomis į įvairias kūno vietas, tokiais bendrais veiksmais padarė A. B. muštinę smakro žaizdą, odos nubrozdinimus ir kraujosruvas veide, nuskėlė dviejų viršutinių kandžių vainikus, kraujosruvas pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, nugaros dešinėje pusėje – mentės ir juosmens srityse, atvirą dešinio žastikaulio kūno lūžį, muštinę kairės pusės plaštakos III piršto nugarinio paviršiaus žaizdą ir atvirą galinio pirštikaulio lūžį bei pakaušio apatinės dalies sumušimą. Tuo pačiu metu L. B., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, elgdamasis ypatingai įžūliai ir chuliganiškai, kai A. B. gulėjo ant žemės, tyčia iš revolverio, užtaisyto 6 mm kalibro „Flobert“ šoviniais, šovė ne mažiau kaip šešis kartus nukentėjusiajam į sėdmenis, taip padarė šiam daugybinius, paviršinius, šautinius abiejų klubų ir šlaunų bei dešinio sėdmens srities sužalojimus. Tokiais bendrais veiksmais M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. padarė A. B. sužalojimus; šiam dėl pakaušio apatinės dalies sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakaušio sąnaryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, išsiliejo kraujas smegenų skilveliuose bei susidarė kraujosruvos po minkštaisiais smegenų dangalais, nukentėjusysis įvykio vietoje mirė.

18Kasaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžių dalis, kuriomis jis pripažintas kaltu bei nuteistas, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

19Kasatoriaus teigimu, byloje nenustatyta, kuris kaltinamųjų padarė A. B. mirtiną sužalojimą, nors teismo medicinos ekspertizės akte konstatuota, kad A. B. mirties priežastimi buvo pakaušio apatinės dalies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakaušio sąnaryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, kraujo išsiliejimu smegenų skilveliuose bei kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, kuris sukėlė mirtį ir buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Dėl to labiausiai tikėtina, kad mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas sudavus smūgį medine golfo lazda ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį turėjo atsakyti tik tas asmuo, kuris nukentėjusiajam sudavė smūgį golfo lazda, ypač nustačius, kas iš nuteistųjų turėjo golfo lazdą (M. Š. atsinešė ne tik plaktuką, bet ir golfo lazdą, kuriuos vėliau išmetė prie A. B. namų), o ne visi nuteistieji, sudavę smūgius nukentėjusiajam.

20Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, remdamiesi tais pačiais įrodymais, padarė skirtingas išvadas dėl jo atliktų veiksmų ir pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis), tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą. Remiantis BPK 20 straipsnio 4 dalimi, nuteistojo M. Š., liudytojo A. J. parodymai, jų patikimumas apie E. Č. dalyvavimą sužalojant nukentėjusįjį nebuvo patikrinti jokiais procesiniais veiksmais, jie nebuvo palyginti su kitais bylos duomenimis, nebuvo tinkamai įvertintas jų turinys, o remtasi tik kaltinančia šių asmenų parodymų dalimi, taip nepagrįstai suteikiant daliai įrodymų prioritetą. Kasatoriaus manymu, liudytojo A. J. parodymai nėra patikimi, jie iš esmės prieštaravo byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai, taip pat kasatoriaus gynėjo atliktam tardymo eksperimentui, patvirtinusiam, kad šis liudytojas, būdamas jo nurodytoje vietoje, negalėjo matyti, kas smurtauja prieš A. B.. Nė vienas kitas byloje apklaustas asmuo nenurodė, kad E. Č. mušė nukentėjusįjį. Liudytojas M. V. taip pat tokio fakto nepatvirtino, nurodė nematęs, kaip buvo užpultas ir nužudytas A. B.; kad kartu su E. Č. ir kitais asmenimis iš automobilio išlipo ir R. K., kuris šioje byloje nenuteistas. Liudytojas A. J. taip pat negalėjo nurodyti, kokius smūgius sudavė E. Č., jis nepaneigė aplinkybių, kad kasatorius atitraukinėjo M. Š. nuo nukentėjusiojo, dėl to buvo įvykio vietoje. Kasatorius nurodo viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigęs, kad 2007 m. spalio 26 d. vakare M. Š., jis ir A. B. buvo boulingo klube prie parduotuvės ( - ); visiems susiruošus išeiti iš šio klubo, sužinojo, kad lauke yra juos sumušti norinčių, agresyviai nusiteikusių jaunuolių, todėl bet kokiais būdais stengėsi išvengti konflikto ir klube dirbančios barmenės prašė išleisti juos per tarnybinį išėjimą, tai patvirtino ir nuteistieji A. B. (prašęs L. B. atvažiuoti ir parvežti namo), L. B. (atvažiavęs prie klubo, į kurio automobilį visi susėdo), liudytojai P. D., A. B., kasatoriaus apeliacinės instancijos teismui pateikta video medžiaga, kurioje matyti agresyviai nusiteikę medinėmis lazdomis apsiginklavę jaunuoliai. Kasatoriaus teigimu, pagal vaizdo įrašą neatmestina galimybė, kad vienas agresyvių jaunuolių – A. J., dėl to reikėjo atlikti vaizdo įrašo ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėdamas bylos visapusiškai ir išsamiai bei nesistengdamas ištirti visų apeliacinio skundo motyvų, to nepadarė, nepagrįstai konstatavo šio įrodymo nereikšmingumą. Kasatorius pažymi, kad, jiems sėdint L. B. automobilyje, išvažiavimą užtvėrė kita mašina, iš kurios su draugais išlipo A. B., jie rankose turėjo lazdas. Liudytojas M. V. nurodė, kad jų užpuolimą organizavo A. J., sakęs, kad reikia pasikalbėti. Taigi, iš to matyti, kad liudytojas A. J. pats įvykdė nusikaltimą, suorganizavęs nuteistųjų užpuolimą, pats patvirtinęs, kad tik jo iniciatyva nuteistųjų „pamokyti“ atvyko lazdomis ginkluoti A. B. ir M. V., jog užstatė automobilį taip, kad nuteistieji negalėtų išvažiuoti. Apeliacinės instancijos teismas dalį A. J. parodymų atmetė (kad jis matė, kaip A. B. pasivijo A. B. ir daiktu, panašiu į golfo lazdą, sudavė nukentėjusiajam į nugarą), nuteistajam M. Š. patvirtinus, kad būtent jis nusivijo A. B., todėl kasatoriui neaišku, kodėl remtasi A. J. parodymais, kad E. Č. smurtavo, nors kasatorius tai visą laiką neigė. Anot kasatoriaus, liudytojas A. J. dėl šaudymo buvo išsigandęs, todėl galėjo klysti. Kasatorius nurodo, kad M. Š. parodymų nepatvirtino nė vienas byloje apklaustas asmuo, todėl nepaneigta aplinkybė, kad E. Č. neturėjo tikslo sužaloti, juo labiau – nužudyti A. B., priešingai – įvykio vietoje nuo nukentėjusiojo atitraukė M. Š., todėl pagal specialisto išvadą Nr. 11-3446(07), 11-181(08) ant jo batų padų atsirado tam tikros dalelės, o specialisto išvadoje Nr. 140-(11542)-ISI-5470 ant jo dešinės kojos sportinio bato rastas kraujo genotipas sutapo su A. B. genotipu. Kasatoriui neaišku, kodėl dalimi to paties nuteistojo parodymų tikėta, o kita – atmesta. Be to, turėjo būti įvertintos advokato A. Jucio skunde nurodytos aplinkybės, kad tyrimo metu iš E. Č. paimti daiktiniai įrodymai nebuvo tinkamai supakuoti ir užantspauduoti, jie galėjo liestis su nukentėjusiojo drabužiais, daiktais, dėl to ant E. Č. batų galėjo atsirasti mikrodaleles nuo nukentėjusiojo rūbų. To nepaneigė liudytojas R. A., todėl šie įrodymai yra nepatikimi ir jais negalima grįsti kasatoriaus kaltės. Nurodytos aplinkybės ir įrodymai paneigia išvadas apie E. Č. dalyvavimą padarant inkriminuotus nusikaltimus, taip teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Be to, visai nepasisakyta dėl apeliacinio skundo motyvo apie E. V. dalyvavimą nusikaltime. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas yra nepakankamai nuoseklus, byloje nė vienam asmeniui nenurodžius, kokius konkrečius smūgius, į kokias kūno vietas nukentėjusiajam sudavė E. Č. ir kokie dėl šio jam buvo padaryti sužalojimai, priimtas nuosprendis tinkamai nemotyvuotas. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai neatskleidė E. Č. veikos mechanizmo, netinkamai analizavo byloje surinktus įrodymus, juos vertindami padarė nenuoseklias, nelogiškas ir nepagrįstas išvadas dėl jo veikos, teismų sprendimuose nepašalinti prieštaravimai tarp įrodymais pripažintų duomenų, o išvados padarytos motyvuojant jas paties teismo išgalvotomis ir jokiais įrodymais nepagrįstomis tikimybėmis.

21Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bendrininkavimui būdingų požymių visumą, susiaurino bendrininkavimo sampratą ir apsiribojo nurodydamas, kad bendrininkavimui yra būtinas susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Nepagrįstai konstatuodamas, kad tarp visų nuteistųjų veiksmų ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, teismas, pripažindamas visus nuteistuosius bendravykdytojais, padarė teisės taikymo klaidą. Teismo teiginys, kad kiekvienas nuteistasis atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes M. Š. atitraukimas nuo nukentėjusiojo negali būti pripažįstamas veika, kuria siekiama tyčia nužudyti kitą žmogų. Tokie E. Č. veiksmai negali būti pripažinti reikšmingais bendrai nusikalstamai veikai, nes niekaip nesudarė sąlygų kitų bendrininkų veiksmams ir jų nepapildė. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. Č. savo veiksmais pritarė kitų nuteistųjų nusikalstamiems veiksmams, nors bendrininkavimui būtinas susitarimas, veiksmų bendrumas, siekiant nusikalstamų padarinių, o ne pritarimas kitų kaltininkų veiksmams. Be to, kasatoriaus nuomone, šioje byloje turėjo būti nustatytas vykdytojo ekscesas, nuteisti asmenys, dėl kurių kaltų veiksmų mirė A. B., o E. Č. su niekuo dėl nusikalstamų veikų nesitarė, jokių įrankių neturėjo, tik norėjo atitraukti M. Š. nuo nukentėjusiojo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad jis turėjo suvokti, jog dalyvauja nusikalstamoje veikoje, tačiau to nesuvokė, nieko nusikalstamo nedarė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-636/2011). Apeliacinės instancijos teismas to nevertino, vadovavosi pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir, atmesdamas E. Č. skundą, tiesiog jį perrašė. Kasatorius pažymi, kad bendrininkų susitarimo konkliudentiniais veiksmais nebuvo, nes jis jokių veiksmų neatliko, smūgių nukentėjusiajam kojomis, rankomis, jokiais daiktais nesudavė.

22Anot E. Č., jis neteistas, teigiamai apibūdinamas, mokosi, dirba, prižiūri ir išlaiko brolį, nuo vaikystės sergantį bronchine astma, rūpinasi sunkiai sergančiais seneliais ir mama, todėl, paskyrus tokią griežtą bausmę, šie asmenys atsidurs beviltiškoje padėtyje. Be to, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik aštuoneri metai, E. Č. per tą laiką jokių nusikaltimų nepadarė. Dėl to jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, paskirta per griežta bausmė, neįvertintos visos BK 54 straipsnyje nurodytos aplinkybės.

23Kasatorius nuteistasis A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžių dalis, kuriomis jis pripažintas kaltu bei nuteistas, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

24Kasaciniame skunde detaliai nurodomos faktinės įvykio aplinkybės dėl to, kur, kada nuteistieji buvo, kada ir kodėl išėjo iš boulingo klubo, norėjo išvažiuoti L. B. automobiliu, bet jiems buvo užstotas kelias, jaunuoliai su lazdomis juos puolė, kaip kilo sąmyšis, muštynės, kas ką vijosi, kad jis nuketėjusiojo nemušė ir kt. Skunde cituojami kitų nuteistųjų: M. Š., E. Č. parodymai, A. B. manymu, nepatvirtina jo kaltės ir apskritai to, kad jis buvo prie nukentėjusiojo įvykio metu, taip pat liudytojo D. M. parodymai, kad nukentėjusįjį plaktuku sumušęs pripažino M. Š., kurių teismai tinkamai neįvertino, o nepagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teisme neapklaustų liudytojų A. J. ir M. V. parodymais. Kasatoriaus nuomone, jo dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką pirmosios instancijos teismo nuosprendyje grindžiamas tik nenuosekliais, prieštaringais A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuris tuojau po įvykio teigė kilus sąmyšiui dėl paleistų šūvių pabėgęs iš įvykio vietos ir matęs, kad keturi vaikinai spardo A. B., tačiau dėl tamsos nematęs, kas jie. Nors iš įvykio dalyvių parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos parametrai yra maži (viskas vyko automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje, kraujo dėmės ant plytelių dangos rastos 16,5 m ir 6,3 m atstumu nuo pastato kampų), todėl A. B. apskritai nebuvo kur vytis. Taigi, A. J. melagingai nurodo, kad A. B. buvo vejamasi net su pertraukomis, kad jis tai matė nubėgęs apie 150 m. Po dviejų dienų A. J. nurodė, kad viską detaliai „prisimena“, viską „matęs“, kad kasatorius su kitais vijosi, turėjo ir smogė golfo lazda A. B. į nugarą (byloje nenustatyta, kad nuteistieji turėjo lazdas, priešingai, jas atsivežė A. J.); 2008 m. kovo 6 d. – jis pakartojo 2007 m. spalio 29 d. duotus parodymus, tačiau labai glaustai (neva viskas aišku). Ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta, kodėl buvo esminių prieštaravimų tarp pirmųjų dviejų apklausų turinio. Po to, A. J. piktybiškai vengė atvykti į tyrimo įstaigą ir teismą, nors buvo kviečiamas, vėliau teismas nurodė jį atvesdinti. Dėl to apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip pažeidžiant BPK 301 straipsnio nuostatas. Kasatorius cituoja ir liudytojo M. V. parodymus, kad ikiteisminio tyrimo metu 2007 m. spalio 27 d., tuoj pat po įvykio šis parodė, jog, atvykus prie klubo ir iš automobilio išlipus A. B., jį užpuolė keturi vaikinai, pradėjo stumdyti, o M. V. puolus į pagalbą, vienas vaikinų „atkišo šautuvą ir šovė“; kad 2007 m. spalio 29 d. jis nurodė, kad, A. B. išlipus iš automobilio, prie jo pripuolė keturi vaikinai, kurie kažką šaukė (nenurodė, kad smurtavo); ir būtent jam, M. V., mėginant prieiti ir išsiaiškinti viso to priežastis, iš matymo pažįstamas vaikinas pravarde „Spalva“ (t. y. A. B.) pradėjo į jį šaudyti. Nors byloje nustatyta, kad A. B. nešaudė, tai patvirtina šio liudytojo parodymų neteisingumą. Apeliacinės instancijos teisme tiek M. V., tiek A. J. taip pat vengė atvykti ir duoti parodymus, kasatoriaus nuomone, bijodami baudžiamosios atsakomybės, nes įvykis atsitiko dėl jų kaltės. Apeliacinės instancijos teisme A. J. nurodė nieko neprisimenantis, bet patvirtino, kad reikia vadovautis tuo, kas buvo pasakyta ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo perskaityti jo parodymai, nepaaiškinęs prieštaravimų parodymuose, duotuose skirtingose apklausose ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistasis A. B. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo gynėjo prašymą atlikti liudytojo A. J. parodymų patikrinimą įvykio vietoje, nes tik po to būtų buvę galima vertinti jo parodymų turinio atitikimą tikrosioms įvykio aplinkybėms: visi su įvykiu susiję dalyviai teigia, kad įvykio vieta iš tikrųjų buvo menkai apšviesta (arba iš lauko visai neapšviesta). Neįvertinti liudytojo T. Č. parodymai, kad jis įvykį taip pat matė apie 150 metrų atstumu, tačiau būtų buvę sunku, ką nors matyti, nes buvo tamsu, aikštelė buvo menkai apšviesta; kad iš tokio atstumo jis matė tik šešėlius, vaikinų veidų nematė, kaip ir to, ar jie turėjo ką nors rankose. Tai pagrindė liudytojo A. J. parodymų melagingumą. Taigi, liudytojų M. V. ir A. J. parodymai nepatikimi, prieštarauja tikrovei ir nuosprendžiais nustatytiems faktams, yra akivaizdžiai suinteresuoto pobūdžio, nes jų nusikalstami veiksmai lėmė įvykio kilimo priežastis ir pasekmes. Liudytojas M. V. apeliaciniame procese pripažino, kad jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo niekiniai („klydau“). Kasatorius pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad įvykis kilo ne dėl nuteistųjų veiksmų, o dėl iš anksto apgalvotų, motyvuotų nukentėjusiojo A. B., liudytojų M. V., A. J. veiksmų, kurie atsivežė beisbolo lazdas bei plaktuką, taip pat, kad pats A. B. buvo aktyvus įvykio iniciatorius. Tačiau kasatorius nesutinka su išvada, kad po užpuolimo (rizikingų A. B. veiksmų, jam metus plaktuką į nuteistuosius) E. Č., M. Š., L. B. veiksmai tapo nusikalstami, neatitinkantys būtinosios ginties situacijos – keturiese nusivijus A. B. ir prieš jį smurtaujant. Tokia išvada padaryta visiškai neįvertinus nuteistųjų E. Č. ir M. Š., liudytojų R. K. ir D. M. parodymų, kurie paneigia A. B. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas.

25Kasatorius nurodo, kad įvykio aplinkybes fiksavo prie pastato esančios vaizdo kameros, kaltinamųjų gynėjai pateikė apeliacinės instancijos teismui įrašą, dėl to buvo apklaustas kriminalinės policijos pareigūnas V. T., paaiškinęs, jog po įvykio iš tikrųjų buvo paimti ir perduoti tyrimo grupei duomenys iš vaizdo kamerų. Byloje nėra procesinių duomenų apie tai, taigi, ikiteisminio tyrimo metu šie duomenys nebuvo tiriami.

26Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, jog į įvykio vietą su A. B., M. V. ir A. J. buvo atvykę ir daugiau asmenų, pavyzdžiui, E. Z., dėl kurio buvo pateikti duomenys ir prašymas, kuris nemotyvuotai atmestas. Kasatoriaus nuomone, šio asmens apklausa itin svarbi, nes A. J. slėpė ir slepia E. Z., kuris po įvykio Šilutėje pradėjo kalbėti apie savo dalyvavimą įvykio vietoje, apie atvykimą kartu su A. B., A. J., M. V..

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad nukentėjusįjį pasivijo ir pargriovė M. Š., ir atmetė jo parodymus, kad plaktuku nukentėjusiajam sudavė E. Č., o tai paneigia A. B. dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, pripažinus, kad A. B. pasivijo ne jis. Taip pat nustatyta, kad po to, kai buvo sumuštas A. B., būtent M. Š. atsinešė ne tik plaktuką, bet ir golfo lazdą, tai patvirtina, kad golfo lazda buvo ne pas A. B., priešingai nei teigė A. J.. Dėl to kasatoriaus nuoseklūs parodymai, kad jis nemušė nukentėjusiojo, nepagrįstai atmesti, nors jie neatitiko tik nepatikimų A. J. parodymų ir visiškai atitiko kitų nuteistųjų nuosekliai, detaliai, logiškai nurodytą įvykio eigą, įvykio dalyvių išsidėstymą. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kaip konkrečiai vertinami M. Š. parodymai, duoti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kai jis nuosekliai neigė A. B. buvimą prie mušamo A. B.. Nagrinėjamoje byloje, anot nuteistojo, atsiradę sunkūs padariniai lėmė prieštaravimų, neatitikimų dėl tariamų kasatoriaus veiksmų nepaisymą ir visiškai nepagrįstą bendrininkavimo apibrėžimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje daug prieštaringų išvadų (vertinant kitų nuteistųjų, liudytojų A. J., M. V., T. Č. parodymus, nesiejant jų su įvykio vietos duomenimis), šioje byloje ir priimtame apkaltinamajame nuosprendyje liko daugybė abejonių ir prieštaravimų, kurie nebuvo aiškinami kaltinamųjų naudai, visi nuteistojo teiginiai ir įtikinėjimai atmesti be svarių argumentų (pvz., kasatoriaus spontaniškas bėgimas toliau nuo įvykio vietos vejantis vieną iš užpuolusių asmenų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje niekaip nevertintas, taip neatskleista jo gynybos esmė), tai neatitinka ir kasacinio teismo praktikos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

28Teismai be jokio teisinio pagrindo A. B. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nurodo viešosios tvarkos ir visuomenės rimties nepažeidęs, nes prie nukentėjusiojo net neprisilietęs, prasidėjus sąmyšiui, kurį sukėlė neblaivūs užpuolikai (A. B., A. J., M. V. ir kiti tyrimo nenustatyti ir neieškoti asmenys), jis teigia tik vijęsis vieną atvykėlių, todėl tai neturėtų būti laikoma viešosios tvarkos pažeidimu. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. bendrais veiksmais nužudė A. B. ne dėl chuliganiškų, o dėl asmeninių paskatų (nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį), prieštaringa. Abi nuosprendžiuose nurodytos veikos apibrėžiamos padarytos idealiąja sutaptimi (tai konkrečiai nurodė pirmosios instancijos teismas taikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą subendrindamas paskirtas bausmes), tačiau abiejų veikų kvalifikavimas siejamas su skirtingais vertinimo kriterijais – viena su viešosios tvarkos pažeidimo požymiais, kita – be šių požymių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad chuliganiškos paskatos yra tada, kai aiškiai negerbiamas žmogus ir visuomenė, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156/2010), o tokios aplinkybės išnagrinėtoje byloje nenustatytos.

29Kasatoriaus nuomone, padaryti esminiai BPK pažeidimai lėmė nepagrįstą jo nuteisimą, todėl teismų nuosprendžiai naikintini, baudžiamoji byla dėl abiejų kaltinimų nutrauktina arba grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų taikymo, siekiant patikrinti liudytojo A. J. parodymus įvykio vietoje, kurie buvo vieninteliai duomenys, įvertinti kaip įrodymai, lėmę jo (A. B.) pripažinimą kaltu.

30Kasatorius nuteistasis L. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžių dalis, kuriomis jis pripažintas kaltu bei nuteistas ir jį išteisinti.

31Kasatoriaus teigimu, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, jo kaltė buvo grindžiama nepatikimais, BPK numatytais proceso veiksmais nepatikrintais, kitusiais nuteistojo M. Š. parodymais, neįvertinus jų turinio, nepalyginus su kitais bylos įrodymais. Anot kasatoriaus, remtasi tik šio kaltinamojo parodymų dalimi, kuri buvo selektyviai derinama prie pareikšto kaltinimo (vienu atvejus prie viešosios tvarkos pažeidimo, kitu – prie nužudymo), taip neleistinai suteikiant prioritetą. Kiti byloje apklausti asmenys nenurodė matę būtent L. B. šaudant nei jam išlipus iš automobilio, nei į gulintį nukentėjusįjį. Liudytojai D. M., R. K., su kuriais kasatorius atvyko į įvykio vietą, patvirtino, kad nei šaunamojo ginklo, nei golfo lazdų kasatoriaus automobilyje, prieš atvykstant į įvykio vietą, nebuvo; kad kitiems kaltinamiesiems nusivijus nukentėjusįjį, L. B. liko prie savo automobilio ir niekur nebėgo (tai paneigia M. Š. parodymus); kad šūvius girdėjo dar būdami automobilyje ar netrukus išlipę iš jo. Nuteistojo M. Š. parodymai dėl šaunamojo ginklo panaudojimo nebuvo nuoseklūs: vieną kartą jis tvirtino, kad „kažkas“ iš „Audi“ automobilyje buvusių vaikinų pradėjo šaudyti; po to, kad L. B. atbėgo prie nukentėjusiojo ir iš už nugaros šovė į jo sėdmenis 3–5 kartus; apeliacinės instancijos teisme – kad L. B. turėjo ginklą ir, išlipęs iš automobilio, iš jo šovė. Pagal tokius parodymus – šaudyta buvo keletą kartų skirtingais momentais, t. y. prie automobilių ir prie nukritusio nukentėjusiojo. Tačiau E. Č. nurodė, kad, stovėdamas su L. B. prie automobilio, išgirdo šūvį iš tos pusės, kur nubėgo nukentėjusysis; A. B. tvirtino, kad tik išlipęs iš automobilio išgirdo 1–2 šūvių garsus. Abu patvirtino, kad pas L. B. ginklo nematė. Liudytojai M. V. ir A. J. taip pat tvirtino, kad šūvius išgirdo konflikto pradžioje ir išsigandę išsibėgiojo; nenurodė, kas šaudė, ir nepatvirtino, kad į nukentėjusiojo sėdmenis šaudė kasatorius. Tai paneigia abiejų instancijų teismų išvadas dėl L. B. dalyvavimo inkriminuotų nusikaltimų padaryme. Teismai nenurodė motyvų, kodėl atmeta liudytojų, tvirtinusių, jog kasatorius ginklo neturėjo, nešaudė ir nenusivijo nukentėjusiojo, parodymus, o remiasi nuteistojo M. Š. parodymais, taip pažeisdami BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus. Be to, skundžiamų teismų sprendimuose nepašalinti prieštaravimai tarp įrodymais pripažintų duomenų, o išvados padarytos motyvuojant jas prielaidomis ir tikimybėmis dėl liudytojo A. J. parodymų dalies teisingumo, o dėl kitos dalies pripažįstant, kad liudytojas sąžiningai klysta, nors šis nėra davęs parodymų apie jokius L. B. nusikalstamus veiksmus.

32Kasatorius nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis mirė dėl sužalojimų, padarytų vienu trauminiu poveikiu, tikėtina, sudavus smūgį medine golfo lazda. Tuo tarpu L. B. nebuvo inkriminuoti smūgiai nukentėjusiajam nei lazda, nei plaktuku, nei rankomis ar kojomis, konstatuota, kad jis tyčia šovė gulinčiam nukentėjusiajam į sėdmenis ir tai sukėlė tik nežymų šio sveikatos sutrikdymą, tokiais veiksmais jis nesiekė atimti nukentėjusiajam gyvybės, todėl jo veiksmai galėjo būti tik viešosios tvarkos pažeidimas. Teismo išvados apie nukentėjusiojo padėtį šaudymo į jį metu – niekuo nepagrįstos.

33Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepaneigė nuosprendyje nurodytų motyvų, lėmusių išvadas, nenurodė padarytų klaidų tiriant ir vertinant įrodymus bei jų neištaisė. Konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas sureikšmino ir iš dalies neteisingai įvertino liudytojų M. V. ir A. J. parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu, tokio savo teiginio neargumentavo. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė liudytojo M. V. parodymais (tik nurodė jo atpažinimo metu gautus duomenis), todėl nebuvo pagrindo teiginiui, kad netinkamai juos vertino. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas turi loginių spragų, yra nepakankamai nuoseklus. Teismas konstatavo, kad nuteistųjų ir liudytojų parodymai dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių skiriasi, tačiau neaišku kuo remdamasis nustatė šias įvykio aplinkybes: po to, kai pasigirdo šūviai, M. Š. pagriebė plaktuką, kurį metė nukentėjusysis ir kartu su L. B., E. Č. ir A. B. nusivijo nukentėjusįjį. Pagal šią versiją neaišku, kas atliko šūvius iki nusivejant nukentėjusįjį, nes toks šaudymas L. B. neinkriminuotas. Taigi, įvykio metu galbūt buvo naudojami keli šaunamieji ginklai, nors jų nerasta. Be to, apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išvardydamas byloje esančias specialistų išvadas dėl mikrodalelių, rastų ant nukentėjusiojo drabužių, ant nuteistųjų batų sutapimo, nepasisakė ir nevertino to, kad jokių L. B. pėdsakų ant nukentėjusiojo drabužių ar avalynės ir nukentėjusiojo pėdsakų ant kasatoriaus drabužių ar avalynės nerasta. Toks bylos išnagrinėjimas nepripažintinas objektyviu ir visapusišku.

34Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas perkvalifikuodamas jo veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto į 284 straipsnio 1 dalį motyvavo tuo, jog šaudant A. B. į sėdmenis jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, L. B. nesiekė atimti jam gyvybės. Pirmosios instancijos teismas, anot kasatoriaus, pagrįstai nusprendė, kad jis savo veiksmais neturėdamas rimtos priežasties viešoje vietoje – prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, matant kitiems asmenims – A. J., T. Č., M. V. ir kt., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, elgdamasis ypatingai įžūliai, dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam A. B., gulinčiam ant žemės, tyčia šovė iš revolverio į sėdmenis, padarydamas jam daugybinius šautinius sužalojimus ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bendrininkavimui būdingų požymių visumą, susiaurino bendrininkavimo sampratą, kad bendrininkavimui yra būtinas susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius. Nepagrįstai konstatuodamas, kad tarp visų nuteistųjų veiksmų – sudavimo kumščiais, golfo lazdomis, spardymo į itin svarbias gyvybei kūno dalis, šautinių sužalojimų – ir padarinių – nukentėjusiojo mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys, teismas padarė teisės taikymo klaidą pripažindamas visus nuteistuosius bendravykdytojais. Teismo teiginys, kad kiekvienas nuteistasis atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes šaudymas į sėdmenis, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, negali būti laikomas veika, kuria siekiama tyčia nužudyti kitą žmogų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas šautinių žaizdų sėdmenyse neįvardijo kaip žmogaus gyvybei pavojingų. Asmens, šaudžiusio nukentėjusiajam į sėdmenis veiksmai negali būti pripažįstami reikšmingais bendrai nusikalstamai veikai (šiuo atveju nužudymui), nes niekaip nesudarė sąlygų kitų bendrininkų veiksmams ir jų nepapildė (mirties priežasčiai sužalojimai sėdmenyse jokios įtakos neturėjo). Kasatoriaus teigimu, pritarimo bendrininkų veiksmams nepakanka, turi būti konstatuotas jų susitarimas veikti bendrai, kurio nebuvo.

35Nuteistųjų E. Č. ir A. B. kasaciniai skundai atmestini.

36Nuteistojo L. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

37Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

38Atsakant į kasacinių skundų argumentus, visų pirma pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Pabrėžtina, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

39Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų kasacinių skundų argumentai, kuriais siekiama pakartotinio pačių nuteistųjų, liudytojų A. J., M. V., R. K. ir D. M. parodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių, palankių konkrečiam kasatoriui, teismo išvadų dėl jo kaltės, taip pat įvykio vietos vaizdo įrašuose užfiksuotų duomenų peržiūrėjimo, jų papildomo tyrimo, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodyti ir su jais susiję kasatorių argumentai nagrinėjami tiek, kiek tai yra susiję su tinkamo BPK nuostatų laikymosi ir baudžiamojo įstatymo pritaikymo klausimų išsprendimu.

40Dėl E. Č. ir A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

41Nuteistųjų E. Č. ir A. B. kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl nukentėjusiajam A. B. padaryto sužalojimo, lėmusio jo mirtį, nes, remiantis teismo medicinos ekspertizės aktu, nukentėjusiojo mirties priežastis buvo pakaušio apatinės dalies sumušimas, pasireiškęs kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakaušio sąnaryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, kraujo išsiliejimu smegenų skilveliuose bei kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais, kuris sukėlė mirtį, ir buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kasatorių nuomone, kadangi nukentėjusiojo mirtį sukėlęs sužalojimas buvo padarytas sudavus smūgį medine golfo lazda, tai pagal BK 129 straipsnio 1 dalį turėjo būti pripažintas kaltu tik nukentėjusiajam tokį smūgį golfo lazda sudavęs asmuo, juolab nustačius, kad būtent M. Š., o ne visi nuteistieji, turėjo ne tik plaktuką, bet ir golfo lazdą.

42Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi teismo medicinos ekspertizės akto Nr. 95/10 (01) išvadomis, nustatė, kad nukentėjusysis A. B. mirė dėl vienu trauminiu poveikiu labiausiai tikėtina medine golfo lazda jam padaryto pakaušio apatinės dalies sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakaušio sąnaryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, kraujo išsiliejimu smegenų skilveliuose bei kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais. Tačiau priešingai kasatorių teiginiams, pagal byloje surinktus duomenis bylą nagrinėjusiems teismams nepavyko nustatyti, kuris iš kaltinamųjų padarė šį mirtiną sužalojimą. Kita vertus, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog nuteistieji M. Š., E. Č. ir A. B. sudavė pargriautam ir gulinčiam ant žemės A. B. smūgius rankomis, batais apautomis kojomis, golfo lazdomis, plaktuku į įvairias kūno vietas.

43Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. Būtinas bendrininkavimo požymis – bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis), kuris gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.); įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

44Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių nusikaltimo subjektais galinčių būti asmenų. Tuo atveju, kai keli asmenys veikia kartu ir tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, – jie visi yra nužudymo vykdytojai. Pagal susiformavusią teismų praktiką nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad jeigu nukentėjusiojo mirtį sukelia vienas ar keli padaryti sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią nužudyti, tai pagal BK 129 straipsnį taip pat atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2009, 2K-7-156/2010, 2K-366/2011, 2K-303/2012 ir kt.). Apie kaltininko (-ų) tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2006, 2K-366/2011 ir kt.).

45Taigi, įvertinus nustatytas faktines A. B. nužudymo aplinkybes bei nurodytus teismų praktikos išaiškinimus, bylą nagrinėję teismai, nenustatę, kuris iš prieš nukentėjusįjį smurtavusių kaltinamųjų atliko mirtiną smūgį golfo lazda jam į pakaušio apatinę dalį, tačiau nustatę, kad tiek M. Š., tiek E. Č., tiek A. B. smūgiavo A. B. į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvos sritį rankomis, spardė kojomis, sudavė golfo lazda, plaktuku, pagrįstai pripažino šiuos asmenis dalyvavus nužudant A. B., t. y. nužudymo vykdytojais.

46Apeliacinės instancijos teismas itin išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į apeliacinių skundų argumentus, susijusius su nukentėjusiojo A. B. mirties priežastimi ir mirtino smūgio sudavimu, motyvuotai nurodydamas, kad M. Š. iš tiesų buvo aktyviausias bendrininkų grupės nužudant A. B. narys, nes būtent jis nukentėjusįjį pasivijo pirmasis, pargriovė ant žemės, spardė, smūgiavo rankomis ir plaktuku, taikėsi į galvos sritį (tai įvertinta jam skiriant bausmę), tačiau byloje nenustatyta, kad būtent jis sudavė mirtiną smūgį. Be to, prie tokių pirmiau nurodytų nusikalstamų M. Š. veiksmų prisijungė ir smurtauti prieš nukentėjusįjį spardydami, mušdami rankomis, golfo lazda, pradėjo ir A. B. bei E. Č.. Byloje esančios specialistų, teismo medicinos ekspertų išvados patvirtina, kad nukentėjusiajam A. B. į galvos sritį buvo suduota daugiau nei vienas smūgis, padaryti galvos ir veido (muštinė žaizda smakro kairėje pusėje, tikėtina, suduodant metaline golfo lazda; nuskelti dviejų viršutinių kandžių vainikai, tikėtina, metaline golfo lazda ar kumščio atsikišusiu krumpliniu paviršiumi; odos nubrozdinimas kaktoje, odos nubrozdinimas kairio skruosto viršutinėje dalyje, odos nubrozdinimai ties kairiuoju burnos kampu, tikėtina, padaryti smūgiuojant koja) bei kitų kūno dalių sužalojimai. Tokios nustatytos faktinės įvykio aplinkybės patvirtina M. Š., A. B., E. Č. bendrus nusikalstamus veiksmus, t. y. dalyvavimą atimant nukentėjusiajam gyvybę. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išsamiai ir argumentuotai nustatė visus būtinuosius bendrininkavimo požymius M. Š., A. B. ir E. Č. veiksmuose, konstatuodamas, kad nuteistųjų susitarimas smurtauti prieš A. B. kilo staiga – M. Š. pirmajam pasivijus, pargriovus, spardant, mušant rankomis ir kitomis priemonėmis nukentėjusįjį, o A. B. ir E. Č. tapačiais veiksmais prie to prisidėjus. Visi šie nuteistieji smurtavo prieš nukentėjusįjį ir bendrais veiksmais padarė jam kūno sužalojimus, kurių vienas buvo mirtinas. Dėl to pagrįstai konstatuota, kad tarp M. Š., A. B. ir E. Č. neteisėtų bendrų veiksmų – sudavimo kumščiais, golfo lazdomis ir plaktuku, spardymo į gyvybiškai svarbią galvos sritį ir kilusių padarinių – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taip pat, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius (spardyta ir smūgiuota ne tik kojomis bei rankomis, bet ir golfo lazdomis, plaktuku), būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (itin reikšmingi ir daug sužalojimų galvos, veido srityje), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininkų ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius (nukentėjusysis elgėsi provokuojamai), elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą (nuteistieji norėjo išvengti konflikto, bandydami išeiti iš boulingo klubo pro kitas duris) ir po jo padarymo (sužinoję apie A. B. mirtį M. Š., A. B. ir E. Č. slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų), konstatuota, kad bendrininkai veikė netiesiogine tyčia – suprato kiekvienas savo ir visų bendrai veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti žalingų padarinių – nukentėjusysis nuo padarytų sužalojimų į gyvybiškai svarbias kūno dalis gali mirti, ir nors tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, kad sprendžiant dėl bendrininkų atsakomybės atimant kito asmens gyvybę nėra būtina, jog visi bendrininkavę nužudant nukentėjusįjį asmenys padarytų jam mirtinus sužalojimus, o pakanka – kad tai padarytų bent vienas, M. Š., A. B., E. Č. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jie nuteisti už nukentėjusiojo A. B. nužudymą padarytą veikiant bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).

47Dėl L. B. veiksmų kvalifikavimo

48Kasatorius nuteistasis L. B. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo, pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jo nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį, pripažinus, kad jis dalyvavo bendrininkų grupe su nuteistaisiais M. Š., A. B. ir E. Č. nužudant nukentėjusįjį A. B., nes šovė nukentėjusiajam į sėdmenis. Kasatorius, nurodydamas šioje byloje nustatytą nukentėjusiojo mirties priežastį, pažymi, kad jam nebuvo inkriminuoti smūgiai nukentėjusiajam nei golfo lazda, nei plaktuku, nei rankomis ar kojomis, inkriminuotas šaudymas nukentėjusiajam į sėdmenis, tesukėlęs nežymų jo sveikatos sutrikdymą, kuris priežastiniu ryšiu nėra susijęs su kilusiais padariniais – A. B. mirtimi dėl jo galvos sužalojimo. Kasatorius apskritai neigia šovęs į A. B., nurodo, kad byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, ginklas nebuvo rastas, nuteistųjų bei liudytojų parodymai dėl to, kiek kartų buvo šaudoma ir kada, nenuoseklūs, niekas, išskyrus M. Š. (kurio parodymai nepatikimi), nenurodė matę kasatorių šovus į nukentėjusįjį.

49Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo L. B. veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, remdamasis M. Š. (nurodžiusio, kad L. B., išlipęs iš automobilio, turėjo ginklą), T. Č. (nurodžiusio, kad iki nukentėjusiojo sužalojimo jis girdėjo du šūvius), teismo medicinos specialisto ir ekspertizės akto išvadomis dėl nukentėjusiajam padarytų šautinių sužeidimų sėdmenų ir šlaunų srityse (nežymaus sveikatos sutrikdymo), konstatavo, kad L. B., viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, šaudamas nukentėjusiajam į sėdmenis, sutrikdė viešąją tvarką, suvokdamas pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, bendrais bruožais numatydamas savo veiksmais sutrikdysiantys visuomenės rimtį, ir to norėjo, nenustačius, kad tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą jis siekė šio mirties.

50Apeliacinės instancijos teismas priimtu nuosprendžiu perkvalifikavo L. B. veiksmus, nurodydamas, kad jis aktyviais veiksmais realizavo BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir matant kitiems asmenims, ne mažiau kaip šešis kartus, tyčia šovė iš revolverio ant žemės gulinčiam A. B. į sėdmenis, taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokie L. B. veiksmai atitiko dalį objektyviųjų nužudymo požymių, taip jis pritarė kitų nuteistųjų M. Š., E. Č. ir A. B. nusikalstamiems veiksmams. Esant šioms aplinkybėms, A. B. padarytų sužalojimų didelis kiekis, suduotų smūgių lokalizacija (sėdmenyse, rankose, krūtinėje ir galvoje), teismo manymu, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad visi nuteistieji suduodami smūgius, šaudydami į nukentėjusįjį suvokė, jog šiais veiksmais gali ne tik sutrikdyti sveikatą, bet ir kėsinasi į jo gyvybę.

51Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

52BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų.

53BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

54Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. B. mirė dėl vienu trauminiu poveikiu (labiausiai tikėtina medine golfo lazda) jam padaryto pakaušio apatinės dalies sumušimo, pasireiškusio kraujosruva galvos minkštuosiuose audiniuose, panirimu atlantiniame pakaušio sąnaryje, galvos smegenų kamieno pažeidimu, kraujo išsiliejimu smegenų skilveliuose bei kraujosruvomis po minkštaisiais smegenų dangalais. Taip pat nustatyta, kad nuteistieji M. Š., E. Č. ir A. B. sudavė pargriautam ir gulinčiam ant žemės A. B. smūgius rankomis, batais apautomis kojomis, golfo lazdomis, plaktuku į įvairias kūno vietas. Kasatorius L. B. nebuvo kaltinamas, bylą nagrinėję teismai nenustatė ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų spardęs, smūgiavęs nukentėjusiajam rankomis ar kitais daiktais (golfo lazdomis, plaktuku), naudojęs fizinį smurtą ir pan. Kasatorius viso proceso metu buvo kaltinamas tuo, kad šovė nukentėjusiajam į sėdmenų sritį, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie kasatoriaus veiksmai pirmosios instancijos teismo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus L. B. veiksmai iššovus nukentėjusiajam į sėdmenų sritį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nežymiu sveikatos sutrikdymu, o ne A. B., mirusio nuo galvos (pakaušio) sužalojimo vienu trauminiu poveikiu, labiausiai tikėtina – golfo lazda, mirtimi. Taip pat iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, įvertinus L. B. veiksmais padarytų nukentėjusiojo sužalojimų sunkumą, jų lokalizaciją, kiekį, L. B. nusikalstamų veiksmų intensyvumą, kad jis fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, po to nesislapstė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad L. B. tiesiogine tyčia savo veiksmais siekė sutrikdyti viešąją tvarką, o ne nužudyti nukentėjusįjį. Taigi, šiuo atveju padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių. Pabrėžtina ir tai, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008). Nuteistojo panaudotu smurtu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata ir pažeista viešoji tvarka, toks atvejis, kaip jau buvo minėta, pagal visumos ir dalies konkurenciją apima nežymų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuotinas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

55Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimame nuosprendyje, nesilaikydamas BPK 331 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų, nurodė neaiškius motyvus dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei tyčios. Apeliacinės instancijos teismas, pavyzdžiui, nagrinėdamas ir vertindamas liudytojo A. J. parodymus dėl to, kad M. Š., E. Č., A. B. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, specialistų išvadas dėl ant nukentėjusiojo striukės rastų nuteistojo E. Č. batų mikrodalelių, ant nuteistojo A. B. batų rastų nukentėjusiojo striukės medvilnės pluoštų ir pan., pasisakydamas, kad nuteistojo M. Š. parodymai baudžiamojo proceso metu kito, nėra patikimi jam siekiant sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, padarė pirmiau nurodytais argumentais nepagrįstą išvadą, kad dėl L. B. šaudymo į nukentėjusįjį nuteistojo M. Š. parodymais remiamasi ir jais grindžiama nuteistojo L. B. kaltė.

56Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. B. veiksmai, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai perkvalifikuoti iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį, todėl ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis naikintina, paliekant dėl L. B. galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų.

57Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais apeliacinės instancijos teisme

58Taip pat nuteistųjų E. Č., A. B. kasaciniuose skunduose keliamas liudytojų A. J. ir M. V. parodymų patikimumo klausimas, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas nuteistųjų kaltę tiek dėl nukentėjusiojo nužudymo, tiek dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir nustatydamas reikšmingas faktines įvykio aplinkybes, kiekvieno nuteistojo veiksmus prieš nukentėjusįjį, įvykio eigą ir situaciją, daugiausiai įrodomosios reikšmės suteikė būtent šių liudytojų parodymams, nors jų nepalygino su kitais bylos duomenimis, nesugretino, neįvertino, kad skirtingais baudžiamojo proceso etapais jų parodymai keitėsi, nesutapo, kad jie vengė duoti parodymus pirmosios instancijos teisme ir pan. Dėl to, anot kasatorių, grindžiant jų kaltę šių liudytojų parodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos.

59Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje konstatavo, kad, nesilaikant BPK 301 straipsnio 1 dalies, neapklausus liudytojų A. J. ir M. V. teisiamajame posėdyje, jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, apkaltinamasis nuosprendis negali būtų grindžiamas, ir nurodytą pažeidimą ištaisė – apklausė šiuos liudytojus apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Priešingai kasatorių teiginiams, apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų E. Č., A. B. kaltę pagal BK 129 straipsnio 1 dalį grindė ne vien liudytojų A. J. ir M. V. parodymais, o byloje ištirtų ir įrodymais pripažintų duomenų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, palygino nuteistųjų ir liudytojų A. B., P. D. A. J., M. V. parodymus, nustatė, kad dėl esminių aplinkybių apie konflikto pradžią (kaip nuteistieji norėjo išeiti iš boulingo klubo pro darbuotojams skirtas duris, išvengti konflikto lauke su nukentėjusiuoju ir jo kompanija, laukusių automobilių stovėjimo aikštelėje, kaip kilo konfliktas ir pan.) jie sutapo. Po to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dėl tolimesnių įvykio aplinkybių tiek nuteistųjų, tiek liudytojų parodymai skiriasi bei yra prieštaringi. Prieštaravimai šalinti lyginant šių liudytojų parodymus su kitais bylos duomenimis: specialistų ir teismo medicinos ekspertų išvadomis tiek dėl ant nukentėjusiojo striukės rastų nuteistojo E. Č. batų mikrodalelių, ant nuteistojo A. B. batų rastų nukentėjusiojo striukės medvilnės pluoštų, tiek dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir pan. Priešingai kasatorių teiginiams, liudytojų A. J. ir M. V. parodymai apeliacinės instancijos teisme ištirti itin išsamiai, nustatyta, kokios jų dalys atitinka kitus bylos duomenis, tik šiomis dalimis vadovautasi bei remiantis įrodymų visuma padarytos argumentuotos išvados dėl nuteistųjų E. Č. ir A. B. veiksmų kvalifikavimo, taip pat ir patiems nuteistiesiems naudingos išvados apie provokuojantį paties nukentėjusiojo elgesį.

60BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015).

61Šioje byloje tokie pažeidimai nenustatyti. Paminėtina, kad kasatorius A. B. reikalauja grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kad būtų atlikti liudytojo A. J. parodymų patikrinimo įvykio vietoje veiksmai. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus laikotarpį, praėjusį nuo nusikalstamos veikos padarymo dienos, tokiais veiksmais jokių naujų aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės, nustatyti negalima. Juo labiau kad šio liudytojo parodymai, kaip aptarta pirmiau, nebuvo vieninteliai A. B. kaltę dėl dalyvavimo nužudant nukentėjusįjį A. B. bendrininkų grupe patvirtinantys įrodymai.

62Be to, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai, laikydamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies, teismo procesinio sprendimo argumentavimo, atmetant apeliacinį skundą, reikalavimų, atsakė į iš esmės tapačius apeliaciniams skundams kasaciniuose skunduose nurodytus nuteistojo A. B. ir E. Č. argumentus dėl nuteistųjų parodymų apie E. V. dalyvavimą nagrinėjamame įvykyje, dėl E. Č. pateikto ir byloje esančio parduotuvės „Statyk pats“ vaizdo įrašų iš įvykio vietos, kurie neinformatyvūs ir jokių reikšmingų aplinkybių nepatvirtina, dėl gynėjo advokato A. Jucio prašymų atlikti papildomą tam tikrų bylos duomenų tyrimą, dėl daiktinių įrodymų pateikimo tirti specialistams ir kt., kurie nekartotini.

63Dėl nuteistajam E. Č. paskirtos bausmės

64Kasatoriaus nuteistojo E. Č. teigimu, jam paskirta aiškiai per griežta reali laisvės atėmimo bausmę, nes nebuvo įvertintos visos reikšmingos BK 54 straipsnyje nustatytos aplinkybes, o būtent tai, kad: jis neteistas, teigiamai apibūdinamas, mokosi, dirba, prižiūri ir išlaiko brolį, nuo vaikystės sergantį bronchine astma, rūpinasi sunkiai sergančiais seneliais ir motina, todėl, paskyrus tokią griežtą bausmę, šie asmenys atsidurs beviltiškoje padėtyje. Be to, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik aštuoneri metai, E. Č. per tą laiką jokių nusikaltimų nepadarė.

65BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas pabrėžia bausmės paskirtį, kaip turinčią užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog teisingumo principas yra bendras visų teisės šakų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui.

66Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

67BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik nesant pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį ir esant išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

68Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog skiriant bausmę E. Č. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, buvo įvertintos visos reikšmingos šiam klausimui išspręsti aplinkybės: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis (padarytas labai sunkus nusikaltimas), kaltės forma ir rūšis (netiesioginė tyčia), kaltininko asmenybė: administracine tvarka nebaustas, mokosi, dirba, teigiamai apibūdinamas, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis (bendrininkų grupė, vykdytojas), atsakomybę lengvinanti (provokuojantis nukentėjusiojo elgesys) bei sunkinanti (nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe) aplinkybės, taip pat, įvertintas itin ilgas šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesas (kurio nuteistieji ar jų gynėjai nevilkino, netrukdė ir vykusiam ikiteisminiam tyrimui) ir šiuo pagrindu taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos individualizuojant skiriamą bausmę. Nuteistajam E. Č. paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė yra mažesnė už BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus tokias aplinkybes, konstatuotina, kad šiam nuteistajam laisvės atėmimo bausmė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta tinkamai pritaikius BK 54 straipsnio nuostatas ir ją individualizavus, atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, nėra aiškiai per griežta, o nuteistojo nurodomos asmeninio gyvenimo aplinkybės, nepagrindžiant jų jokiais įrodymais, nėra pagrindas paskirtą bausmę dar labiau mažinti.

69Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pagal nuteistųjų E. Č. ir A. B. kasacinių skundų argumentus keisti ar naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nuosprendžius nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis).

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 4 punktais,

Nutarė

71Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalį, kuria pakeistas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendis dėl L. B. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 284 straipsnio 1 dalį. Šioje dalyje palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį be pakeitimų.

72Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 27 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

73Nuteistųjų E. Č. ir A. B. kasacinius skundus atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 3. E. Č. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 4. A. B. – pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą – aštuoneriems metams... 5. L. B. – pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – septyniasdešimt parų arešto,... 6. Nukentėjusiosios V. B. civilinis ieškinys E. Č., A. B. ir M. Š. dėl... 7. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas M. Š. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. E. Č. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto... 10. A. B. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto... 11. L. B. nusikalstama veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK... 12. L. B. pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą... 13. M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. pripažinta jų atsakomybę lengvinančia... 14. M. Š. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto... 15. Taip pat šiuo nuosprendžiu panaikinta Klaipėdos apygardos teismo... 16. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Aurelijaus Gutausko pranešimą,... 17. M. Š., E. Č., A. B. ir L. B. nuteisti už tai, kad 2007 m. spalio 26 d., apie... 18. Kasaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 19. Kasatoriaus teigimu, byloje nenustatyta, kuris kaltinamųjų padarė A. B.... 20. Kasatoriaus nuomone, bylą nagrinėję teismai, remdamiesi tais pačiais... 21. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino bendrininkavimui... 22. Anot E. Č., jis neteistas, teigiamai apibūdinamas, mokosi, dirba, prižiūri... 23. Kasatorius nuteistasis A. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 24. Kasaciniame skunde detaliai nurodomos faktinės įvykio aplinkybės dėl to,... 25. Kasatorius nurodo, kad įvykio aplinkybes fiksavo prie pastato esančios vaizdo... 26. Be to, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teisme paaiškėjo, jog... 27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė, kad... 28. Teismai be jokio teisinio pagrindo A. B. pripažino kaltu pagal BK 284... 29. Kasatoriaus nuomone, padaryti esminiai BPK pažeidimai lėmė nepagrįstą jo... 30. Kasatorius nuteistasis L. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo... 31. Kasatoriaus teigimu, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, jo... 32. Kasatorius nurodo, kad iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis mirė... 33. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo... 34. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas perkvalifikuodamas jo... 35. Nuteistųjų E. Č. ir A. B. kasaciniai skundai atmestini.... 36. Nuteistojo L. B. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 37. Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų... 38. Atsakant į kasacinių skundų argumentus, visų pirma pažymėtina, kad... 39. Atsižvelgiant į tai, nuteistųjų kasacinių skundų argumentai, kuriais... 40. Dėl E. Č. ir A. B. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 41. Nuteistųjų E. Č. ir A. B. kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl... 42. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi teismo medicinos ekspertizės akto Nr.... 43. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 44. Nužudymas kvalifikuojamas kaip padarytas bendrininkaujant tada, kai darant... 45. Taigi, įvertinus nustatytas faktines A. B. nužudymo aplinkybes bei nurodytus... 46. Apeliacinės instancijos teismas itin išsamiai išnagrinėjo ir atsakė į... 47. Dėl L. B. veiksmų kvalifikavimo... 48. Kasatorius nuteistasis L. B. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo... 49. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo L. B. veiksmus pagal BK 284... 50. Apeliacinės instancijos teismas priimtu nuosprendžiu perkvalifikavo L. B.... 51. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra... 52. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą... 53. BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 54. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. B. mirė dėl vienu... 55. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, priimame nuosprendyje,... 56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo L. B. veiksmai, netinkamai... 57. Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais apeliacinės... 58. Taip pat nuteistųjų E. Č., A. B. kasaciniuose skunduose keliamas liudytojų... 59. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas priimtame nuosprendyje... 60. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė teismo kompetencija... 61. Šioje byloje tokie pažeidimai nenustatyti. Paminėtina, kad kasatorius A. B.... 62. Be to, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai, laikydamasi BPK 320... 63. Dėl nuteistajam E. Č. paskirtos bausmės... 64. Kasatoriaus nuteistojo E. Č. teigimu, jam paskirta aiškiai per griežta reali... 65. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas pabrėžia bausmės paskirtį, kaip... 66. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 67. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo... 68. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog skiriant bausmę... 69. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pagal nuteistųjų E. Č. ir A. B.... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 71. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 72. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 73. Nuteistųjų E. Č. ir A. B. kasacinius skundus atmesti....