Byla 2A-918-622/2013

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės D. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui V. P., institucija duodanti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretysis asmuo AB SEB bankas, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir atsakovo V. P. priešieškinį ieškovai D. P., institucija duodanti išvadą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus M. P. gyvenamąjį vietą su ja; priteisti išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti atsakovui automobilį ( - ); kreditorinį įsipareigojimą bankui laikyti solidaria šalių prievole. Nurodė, kad jų šeima iširo ir nuo 2011m. pavasario sutuoktiniai nepalaiko jokių ryšių, bendro ūkio neveda, bendrauja tik klausimais, susijusiais su vaiku. Nuo 2009 m. vasaros abiejų sutuoktinių bendru susitarimu gyvena ir dirba ( - ), nes turėjo tikslą uždirbti lėšas, reikalingas banko kredito padengimui. Išvykus dirbti į ( - ), sutuoktiniai susitarė, kad sūnus liks gyventi kartu su tėvu Lietuvoje. Ryšys su vaiku niekada nebuvo nutrūkęs, ji nuolat grįždavo į Lietuvą, bendraudavo su vaiku telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, reguliariai teikė lėšas vaiko išlaikymui, pirko visus jam reikalingus drabužius, avalynę, kitus daiktus. Lietuvoje likusiu vaiku faktiškai rūpinasi ir jį prižiūri ne atsakovas, o atsakovo motina, o tai neatitinka vaiko ir jos interesų. Nutrūkus santuokiniams ryšiams atsakovas nesutiko, kad vaikas nuolat gyventų su ieškove. Ji nori ir gali rūpintis savo vaiku, turi nuolatines pajamas ir nuomojamą gyvenamąją vietą ( - ). Devynerių metų vaikui motinos globa yra svarbesnė ir reikalingesnė nei tėvo, nes tokio amžiaus vaikas negali pats savimi pasirūpinti, yra nesavarankiškas.

3Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su juo; priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki jo pilnametystės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš ieškovės vaiko išlaikymo įsiskolinimą 9 600 Lt; kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankas pagal 2007-02-09 kredito sutartį ir 2007-02-09 kredito sutarties pakeitimą laikyti solidaria šalių prievole; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokos iširimo priežastis – ieškovės išvykimas dirbti į ( - ), dėl ko nuolat kildavo konfliktai ir nesutarimai. Ieškovės ryšys su vaiku iš esmės yra nutrūkęs. Nurodė, kad gyvena kartu su sūnumi ir savo motina, jos bute, esančiame ( - ), turi nuolatinį darbą ir nuolatines pajamas. Ieškovė ( - ) pastovaus darbo neturi, neaišku iš kokių ir kieno lėšų būtų išlaikomas sūnus ( - ) ir kur jis gyventų, kokios būtų jo gyvenimo sąlygos. Teigia, kad ieškovė ilgą laiką visiškai neteikia jokių lėšų vaiko išlaikymui, nuo 2010-10-18 sūnų išlaiko tik jis. Ieškovė kartais nupirkdavo sūnui rūbų, nusivesdavo į boulingą, pasiimdavo jį atostogų į ( - ).

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-04 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo buvusiems sutuoktiniams paliko pavardes P., P.; nustatė nepilnamečio sūnaus gyvenamąjį vietą su atsakovu; iš ieškovės priteisė išlaikymą sūnui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės; priteisė iš ieškovės 4800 Lt išlaikymo sūnui įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-08-08 iki 2012-08-08; santuokoje įgytą turtą - automobilį ( - ), priteisė atsakovui; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovės 1208,20 Lt bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 288 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė lojalumo pareigą – dėl to sutriko jų tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Šalims pradėjus gyventi skyrium, bendru jų susitarimu, vaikas liko gyventi su tėvu ir gyvena kartu su juo ne mažiau kaip tris metus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir auklėjimo, kad dabartinė vaiko gyvenamoji aplinka nėra jam palanki. Ieškovė neįrodė, kad ji turi pastovų darbą, stabilų uždarbį bei kad vaiko gyvenimas ( - ) atitiks jo interesus. Teismas, vertindamas vaiko nuomonę gyventi su motina, atkreipė dėmesį į vaiko amžių ir socialinę brandą, kad vaikas su motina ( - ) praleidžia atostogas, todėl šalių sūnaus nuomonė gali būti paviršutiniška, nulemta netiesioginės įtakos ar malonių įspūdžių. Teismas, įvertinęs kiekvieno iš tėvų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, nurodė, kad vaikui pradedant lankyti mokyklą motina nesiėmė pastangų (arba neturėjo galimybių) pasiimti vaiką, kad šis pradėtų mokytis ( - ). Gyvenamosios vietos pakeitimo atveju M. patektų į visiškai svetimą aplinką, kurioje bendraujama jam nesuprantama kalba ir be mamos bei sesers nėra jam jokių artimų ir pažįstamų žmonių. Teismas sprendė, kad gyvenimas su tėvu vaikui yra saugus, tokios sąlygos šiuo metu labiausiai atitinka devynerių metų vaiko interesus: gyvenimas saugioje, jam pažįstamoje aplinkoje ir netrukdomas bendravimas su mama, kai ši grįžta į Lietuvą, atostogos ( - ). Kadangi šalys sugebėjo bendru susitarimu spręsti dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi, tėvas neribojo galimybės sūnui matytis su motina, todėl palikus nepakeistą vaiko gyvenamąją vietą, nenustatė vaiko bendravimo su skyrium gyvenančia motina tvarkos. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į vaiko amžių, poreikius ir interesus, į tėvų turimas pajamas, skolinius įsipareigojimus. Teismas, priteisė iš ieškovės vaiko išlaikymo įsiskolinimą, nes įrodymų, kad per paskutinius trejus metus prie vaiko išlaikymo motina buvo prisidėjusi pinigais, nėra, todėl nesant galimybės tiksliai paskaičiuoti kiek ieškovė prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, atsakovo prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą sumažino.

5Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimo dalį, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, priteistas vaiko išlaikymo įsiskolinimas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, priešieškinį dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Teigia, kad teismas nevisapusiškai įvertino įrodymus, neatsižvelgė į vaiko nuomonę, teismo išvados neatitinka byloje pateiktų įrodymų. Nurodo, kad jos gyvenamosios sąlygos yra geros, ji turi pastovų darbą bei uždarbį. Mano, kad vaiko nuolatinis bendravimas su motina, jos globa bei priežiūra labiau atitinka vaiko interesus, nei vaiko gyvenimas su atsakovu ir jo motina, kuri yra senyvo amžiaus ir negali tinkamai rūpintis jų sūnumi, kontroliuoti jo mokymosi proceso. Atsakovas didesnę dalį vaiko priežiūros faktiškai yra perleidęs savo motinai. Be to, vaikas gyvena ne su tėvu, o su jo motina. Jos ir sūnaus ryšys niekada nebuvo nutrūkęs, ji nuolatos bendrauja su sūnumi, bendrauja su jo mokytoja, domisi vaiko rezultatais ir elgesiu, dalyvauja vaiko šventėse. Nors jos gyvenimo sąlygos ( - ) nebuvo oficialiai užfiksuotos atitinkamų vaikų teisių institucijos patikrinimo aktu, tačiau byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų: buto nuomos sutartis, nuotraukos, patvirtinančios jos gyvenimo sąlygas, sūnaus paaiškinimai, kad jis gyvendamas pas mamą turi atskirą kambarį, netoli namų yra mokykla. Jei teismui nepakako šių įrodymų, jis turi pareigą būti aktyvus šeimos bylose, bei pats savo iniciatyva rinkti įrodymus apie jos gyvenamosios vietos buitines ir materialines sąlygas. Pagal jos darbo režimą, ji turi 2 valandų pertrauką pasiimti vaiką iš mokyklos, jį pamaitinti. Šalių sūnumi taip pat padėtų rūpintis ir jos dukra, su kuria vaikas puikiai sutaria. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į vaiko išreikštą norą gyventi su motina. Mano, kad teismas, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu, turėjo nustatyti bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvu tvarką, nors šalys ir nebuvo pareiškusios tokio reikalavimo. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau tiesiogiai susiję su pareikštu ieškiniu. Teismas neturėjo jokio pagrindo priteisti iš jos išlaikymo vaikui įsiskolinimą. Teigia, kad šalys buvo sutarusios, kad ji užsienyje uždirbtus pinigus skirs šeimai suteiktų paskolų dengimui, o atsakovas rūpinsis bei materialiai išlaikys sūnų. Kai nutrūko santuokiniai ryšiai, nuo 2011 metų vasaros sūnui išlaikymą teikė natūra t. y. užsienyje pirkdavo vaikui reikalingus daiktus, rūbus ir juos atveždavo į Lietuvą. Išlaikymas vaikui gali būti teikiamas ne tik piniginiais mokėjimais. Teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad tiek 2011 metais, tiek 2012 metais, šalių sūnus po 3 mėnesius gyveno su ja ir šiuo metu ji pati viena rūpinosi sūnumi ir teikė jam išlaikymą.

6Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą, kaip nepagrįstą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vaikui yra sudarytos visos sąlygos tinkamai vystysis, mokytis. Vaiko aplinkos keitimas gali sukelti emocinių išgyvenimų, padaryti socialinę žalą. Nesutinka su apeliantės argumentu, kad jis negyvena su sūnumi. Ieškovė neįrodė, kad ji turi pastovų darbą, atlyginimą bei vaiko gyvenimas užsienyje atitiks jo interesus. Kadangi šalys nereiškė reikalavimo dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, todėl teismas pagrįstai jos ir nenustatė. Patvirtino, kad niekada nedraudė sūnui bendrauti su motina. Teismas sumažindamas išlaikymo vaikui įsiskolinimą įvertino ieškovės vaikui pirktų daiktų, drabužių vertę.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu ir prašo nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, motyvuodama tuo, kad vaiko gyvenimo sąlygos su ja būtų geresnės, nei su atsakovu, kuris jos teigimu, negyvena su sūnumi ir jo neprižiūri, vaiku rūpinasi močiutė, be to vaikas išreiškė norą gyventi su motina.

9Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008-10-09 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008, 2010-02-01 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

10Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. CPK 178 straipsnyje, apibrėžiančiame įrodinėjimo pareigą, numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

112011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

12CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma teismo sprendimu. Keičiant vaiko gyvenamąją vietą reikia turėti omenyje tai, kad aplinkos keitimas vaikui padaro socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs glaudus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje akcentuojamas ilgesnis nei vienerių metų gyvenimo vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje terminas. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006).

13Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nuo 2004 metų išvyko dirbti į ( - ), šioje valstybėje gyvena iki šiol. Išvykdama ieškovė sūnų paliko tėvui, taigi šalių sūnus nuo gimimo, t. y. devynerius metus gyvena su atsakovu. Atsakovas sūnų augina ir jį auklėja. Šalių sūnus su tėvu gyvena bute, kartu gyvena ir atsakovo motina. Butas yra įrengtas ir vaikui sudarytos gyvenimo ir poilsio sąlygos. Taigi atsakovas sūnaus teisę į gyvenamąją būstą visiškai užtikrina ir vaikas gyvena jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tuo tarpu ieškovė gyvenamųjų patalpų nuosavybės teise neturi, gyvena nuomojame bute, kartu su dukra iš kitos santuokos. Įrodymų, kad nauja gyvenamoji aplinka vaikui bus saugi, užtikrins tinkamas vaiko gyvenimo ir poilsio sąlygas, byloje nėra. Vertinant tėvų galimybę įgyvendinti vaiko teisę į mokslą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių sūnus lanko mokyklą Lietuvoje, pamokos vyksta jo gimtąja kalba. Ieškovė nurodė, kad sūnus lankys arti jos namų esančią mokyklą, tačiau nepateikė jokių duomenų apie mokyklą, kad ji kreipėsi į mokyklą dėl sūnaus priėmimo, kad mokykla sutiko vaiką priimti, kad jam bus sudarytos sąlygos tinkamai tęsti mokslus, kaip bus įveiktas kalbos barjeras. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos nuomone, vaikui mokytis geresnės sąlygos sudarytos jam gyvenant su atsakovu Lietuvoje. Iš bylos duomenų visumos nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovas vaiko neprižiūri, yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad vaiko gyvenamoji aplinka nėra jam palanki, kad vaiku rūpinasi tik atsakovo motina, kad atsakovas su sūnumi negyvena, neskiria pakankamai dėmesio vaiko mokslams ir nesugeba juo tinkamai pasirūpinti, patvirtinančių objektyvių įrodymų byloje nepateikta. Tai, kad atsakovui padeda sūnumi rūpintis ir jį po mokyklos, kol atsakovas dirba, prižiūri atsakovo motina, nėra pagrindas teigti, kad tėvas nesirūpina sūnumi ir yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros, auklėjimo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta, šalių sūnus nuo gimimo gyvena su tėvu, taigi jis pripratęs prie jo poreikius tenkinančios aplinkos, turi daug draugų su kuriais gali bendrauti jam suprantama kalba. Tuo tarpu, šalių sūnus su motina gyveno tik atostogų metu ir kai ji atvykdavo trumpam į Lietuvą, daugiau bendrauja tik telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, todėl gyvenamoji aplinka kitoje šalyje jam būtų svetima, nepažįstama. Nors vaikas ir turi ( - ) keletą draugų, tačiau jie bendrauja jam nesuprantama kalba, todėl vaiko bendravimas su bendraamžiais būtų labai ribotas, o tai vėlgi gali turėti įtaką vaiko vystymuisi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, kad ji turi pastovų darbą, su ja sudaryta neterminuota darbo sutartis. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės pateiktus papildomus įrodymus sprendžia, kad jie nepatvirtina fakto, kad ieškovė realiai gauna jos pažymose nurodytas pinigų sumas, taip pat neaišku kokio pobūdžio darbą ieškovė dirba. Nesant rašytinių duomenų apie motinos darbo sąlygas, negalima spręsti, kiek laiko M. tektų praleisti vienam, kokiu būdu jis galėtų prisitaikyti prie iš esmės pasikeitusios aplinkos, kaip išgyventų ilgesnį atsiskyrimą nuo tėvo ir močiutės bei savo draugų ir įprastos aplinkos. Nors apeliantė teigia, kad tiek ji, tiek jos dukra padės prižiūrėti sūnų, tačiau pažymėtina, kad ieškovės dukra mokosi, ieškovė taip pat turės dirbti, todėl nemažai laiko šalių sūnui tektų būti vienam, jam visiškai nepažįstamoje aplinkoje. Byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų teigti, kad šalių sūnui bus sudarytas tinkamos sąlygos mokytis, saugiai jis galės jaustis naujoje aplinkoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti aplinkybių pasikeitimo, dėl kurių šalių sūnaus gyvenamoji vieta su atsakovu neatitiktų nepilnamečio vaiko poreikių, ji tapo nesaugi ar neatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

14CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta į vaiko amžių ir jo brandumą, motyvaciją, kurią pateikia vaikas. Vaiko norus būtina vertinti atsižvelgiant į kitas bylos aplinkybes, ypač į tai, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Nagrinėjamu atveju, šalių devynerių metų sūnus išreiškė savo norą gyventi pas motiną, tačiau jo išsakytas noras gyventi su motina niekuo neargumentuotas. Šalių sūnaus nuomonę galėjo nulemta tai, kad vaikas su motina daugiausia praleisdavo laiko per atostogas, šventes, kai nėra vaikui įprastos dienotvarkės, nereikia ruošti pamokų ir visas laikas skiriamas pramogoms. Teisėjų kolegija, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sūnaus nuomonė gali būti paviršutiniška, nulemta netiesioginės įtakos ar malonių įspūdžių.

15Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko interesus turėti saugius namus, aplinką, kuri jam pažįstama, draugus su kuriais jis gali lengvai bendrauti, jam suprantama kalba, tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, sprendžia, kad vaiko interesus labiau atitiktų gyvenamosios vietos su atsakovu nekeitimas, juolab kad vaikas nuo pat gimimo augo kartu su tėvu ir jų ryšys yra ilgalaikis ir stiprus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vaiko gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu ir šią sprendimo dalį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos neįgyja res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis).

16Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas nepagrįstai nenustatė bendravimo su vaiku tvarkos. CK 3.59 straipsnyje nurodyta, kokius klausimus teismas turi išspręsti nutraukdamas šalių santuoką, t. y. išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus. Teismas, klausimą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, turi išspręsti tik tuo atveju, jei išsprendus ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko tėvai dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant nesusitarė bendru tėvų susitarimu (CK 3.170 straipsnis, 3.175 straipsnis). Byloje nustatyta, kad šalys sugebėjo bendru susitarimu spręsti dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su sūnumi, tėvas neribojo galimybės vaikui bendrauti ir išvykti pas motina. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas pažeidžia šalių sūnaus teisę bendrauti su motina, trukdo ieškovei bendrauti su sūnumi. Be to, reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nei viena iš šalių nebuvo pareiškusi, taigi šis klausimas net nebuvo byloje sprendžiamas, todėl teismas negalėjo savo iniciatyva, neatsižvelgdamas į vaiko bei tėvų galimybes, nustatyti tiek vaikui, tiek tėvams tinkamą bendravimo su vaiku tvarką. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, ir atsakovui trukdant ieškovei bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime, ieškovė galės kreiptis į teismą prašydama nustatyta bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.175 straipsnis).

17Apeliantė teigia, kad šalys buvo sutarusios, kad ji užsienyje uždirbtus pinigus skirs šeimai suteiktų paskolų dengimui, o atsakovas rūpinsis bei materialiai išlaikys sūnų, tačiau nepaisant to, ji išlaikymą vaikui vis tiek teikė, tačiau ne pinigais, bet natūra, pirkdama užsienyje vaikui reikalingus daiktus, rūbus ir juos atveždama į Lietuvą, taip pat atostogų metu pati viena išlaikė sūnų, todėl teismas nepagrįstai priteisė iš jos išlaikymo sūnui įsiskolinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko išlaikymas ir įsipareigojimai tretiesiems asmenims nesusiję dalykai. Skola kreditoriui yra priskirtina prie bendrosios jungtinės nuosavybės įsigijimo bei turto ir negali būti sutapatinamos su įstatyme nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Įstatyme imperatyviai įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė, ją tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai bei neperketi jos kitiems. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius (CK 3.194 straipsnis). Ieškovė būdama berniuko motina turi įstatyme nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo sūnų bei prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir jo būtiniausių poreikių tenkinimo, ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti ar perkelti sūnaus tėvui. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad išlaikymas gali būti teikiamas ir pinigais ir natūra, tačiau jis turi būti pakankamas ir užtikrinti bent minimalių vaiko poreikių tenkinimą. Nors ieškovė teikė išlaikymą natūrą, tačiau kokio dydžio ir kiek, byloje įrodymų nėra, o kadangi ieškovės lėšos buvo skiriamos daugiausia daiktų, kurie skirti vaiko pomėgių tenkinimui bei laisvalaikiui, kurie nėra būtini, akivaizdu, kad didžiąją dalį išlaikymui skirtų lėšų, reikalingų vaiko maistui, mokymosi priemonėms, būreliams ir kitų būtinų poreikių tenkinimui, skyrė atsakovas, todėl teismas turėjo pagrindą priteisti išlaikymo įsiskolinimą iš ieškovės.

18Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą atlygintinos atsakovo bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas turėjo 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,

Nutarė

20Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš ieškovės atsakovui 800 Lt išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų... 3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-04 sprendimu ieškinį ir... 5. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašo... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. Tarp šalių kilo ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos... 9. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios... 10. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų... 11. 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). ... 12. CK 3.169 straipsnyje nustatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko... 13. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė nuo 2004... 14. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko... 15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vaiko interesus turėti saugius namus,... 16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliante, kad teismas... 17. Apeliantė teigia, kad šalys buvo sutarusios, kad ji užsienyje uždirbtus... 18. Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 331 straipsniu,... 20. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimą palikti nepakeistą.... 21. Priteisti iš ieškovės atsakovui 800 Lt išlaidų, susijusių su advokato...