Byla 2A-1724-413/2017
Dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. C. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovams L. C., D. R. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (actio Pauliana) ir restitucijos taikymo bei atsakovo L. C. priešieškinį ieškovui R. Š. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovas R. Š. patikslintu ieškiniu (t. I, b. l. 64–68) prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų L. C. ir D. R. 2014 m. gruodžio 22 d. sudarytą UAB „COOL maistas“ 100 vienetų paprastųjų akcijų perleidimo sutartį, taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovės D. R. atsakovui L. C. UAB „COOL maistas“ 100 vienetų paprastųjų akcijų; 2) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų L. C. ir D. R. 2014 m. gruodžio 22 d. sudarytą prekybos kiosko pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės D. R. atsakovui L. C. prekybinį kioską, o iš atsakovo L. C. atsakovei priteisti 4633,34 Eur; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas L. C. 2014 m. sausio 30 d. išduotu paprastuoju vekseliu įsipareigojo jam (ieškovui) iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. sumokėti 228 000 litų. Per vekselyje nurodytą mokėjimo terminą atsakovui nesumokėjus nurodytos sumos, Alytaus miesto 3 - ojo notaro biuro notarė E. J. 2014 m. spalio 31 d. išduotu vykdomuoju įrašu pareikalavo iš atsakovo ieškovo (vekselio turėtojo) naudai išieškoti vekselyje nurodytą sumą, kas sudaro 66 033,36 Eur. Jis vykdomąjį įrašą 2014 m. lapkričio 3 d. pateikė vykdyti antstoliui S. V.. Vykdant šį vykdomąjį įrašą, antstolis 2015 m. kovo 12 d. raštu pranešė, kad atsakovas L. C. turimas UAB „COOL maistas“ akcijas 2014 m. gruodžio 22 d. perleido atsakovei D. R.. Minėtas sandoris Juridinių asmenų registre įregistruotas 2015 m. sausio 5 d. Iš 2014 m. gruodžio 22 d. akcijų perleidimo sutarties matyti, kad atsakovų sutarimu akcijos buvo įvertintos 1448,10 Eur. Užvedus teisme bylą ieškovui paaiškėjo, kad atsakovas L. C. tą pačią dieną už 4633,34 Eur pardavė atsakovei D. R. ir prekybos kioską, kuriame buvo ir dabar yra vykdoma jo buvusios įmonės UAB „COOL maistas“ veikla. Atsakovas, sudarydamas ginčijamus sandorius, pažeidė kreditoriaus teises, nes sumažino savo turtą ir siekė išvengti išieškojimo nukreipimo į vertybinius popierius ir prekybinį kioską. Sudarydami minėtus sandorius, atsakovai ieškovo atžvilgiu buvo nesąžiningi, nes abu žinojo, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Atsakovas L. C. akcijas perleido už 2 kartus mažesnę kainą negu jų minimali vertė, atsakovė D. R. apie L. C. skolas ieškovui žinojo, nes sandorių sudarymo metu atsakovai kartu gyveno, buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, vykdė tą patį verslą.
    3. Atsakovas L. C. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pareiškė priešieškinį (t. II, b. l. 12–14), kuriuo prašė: 1) pripažinti L. C. ieškovui R. Š. išrašytą vekselį dėl 228 000,00 Lt ir 2014 m. spalio 31 d. notaro vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 5713, negaliojančiais, taikyti restituciją ir priteisti iš R. Š. 9876,04 Eur sumą, kurią L. C. sumokėjo R. Š. pagal vekselį ir kuri laikytina be teisinio pagrindo įgytu turtu; 2) priteisti iš R. Š. žalos atlyginimą, kurios dydis – L. C. netekto dėl 2015 m. balandžio 23 d. varžytinėse parduoto turto, esančio ( - ), rinkos vertė, sudaranti 66 322,98 Eur.
    4. Patikslintame priešieškinyje atsakovas nurodė, kad vekselio išrašymo data yra 2014 m. sausio 30 d., tačiau faktiškai jis buvo pasirašytas 2014 m. birželio ar liepos mėnesiais. Teigė, kad niekada jokių sumų iš R. Š. negavo ir jokių pirkinių iš jo už vekselyje nurodytą sumą nepirko. Ikiteisminio tyrimo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarime yra konstatuota, kad ieškovas naudojo atsakovo atžvilgiu psichologinį smurtą, o atsakovas, būdamas psichikos ligoniu, įtikintas, jog R. Š. jis yra skolingas didelę sumą pinigų ir įbaugintas fiziniu susidorojimu, pasirašė ginčijamą vekselį. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra nustatyta, kad ieškovas iš atsakovo neteisėtai gavo 34 100,00 Lt (9876,04 Eur).
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų L. C. ir D. R. 2014 m. gruodžio 22 d. sudarytą UAB „COOL maistas“, įmonės kodas 303016856, 100 vienetų paprastųjų akcijų perleidimo sutartį, taikė dvišalę restituciją, šalis grąžino į pirminę padėtį, įpareigodamas D. R. grąžinti L. C. 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „COOL maistas“ akcijų, o L. C. grąžinti D. R. 1448,10 Eur. Teismas taip pat negaliojančia pripažino nuo sudarymo momento atsakovų L. C. ir D. R. 2014 m. gruodžio 22 d. sudarytą prekybos kiosko pirkimo – pardavimo sutartį, taikė restituciją ir įpareigojo D. R. grąžinti L. C. metalinį su plastikiniais langais prekybinį kioską, o L. C. grąžinti D. R. 4633,34 Eur. Teismas priteisė iš L. C. ir D. R. po 113,23 Eur R. Š. turėtų bylinėjimosi išlaidų ir valstybei po 7,18 Eur turėtų pašto išlaidų, taip pat priteisė iš L. C. valstybei 647,00 Eur žyminio mokesčio, atidėto 2015 m. gruodžio 4 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, priteisė iš L. C. Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie SAM 329,51 Eur už stacionarinę pirminę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurią atliko Utenos ekspertinis skyrius.
    2. Teismas nurodė, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (LR CK 6.66 str. 1, 2 d.). Teismas nurodė, kad atsakovas L. C. nėra sąžiningas, jog jis, neprivalėdamas sudaryti ginčijamų sandorių, juos sudarė. Sandorių sudarymo metu atsakovas žinojo, kad yra skolingas ieškovui didelę pinigų sumą, kad jo vardu registruoto turto nepakanka kreditoriui šio reikalavimo įvykdymui. Teismas pažymėjo, kad akcijas atsakovas perleido už du kartus mažesnę kainą, negu yra jų minimali vertė. Atsakovė D. R. taip pat nėra sąžininga, kadangi apie atsakovo L. C. skolas ir jo atžvilgiu nukreiptus ieškovo reikalavimus ji žinojo, nes atsakovai sandorių sudarymo metu kartu gyveno name, esančiame Aušros g. 4, Alytaus mieste, kuris buvo išvaržytas ir nupirktas ieškovo R. Š.. Atsakovai tuo metu buvo sugyventiniai, vedė bendrą ūkį, vykdė tą patį verslą. Konstatavo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija) (CK 1.80 str. 1 d.).
    3. Teismas pažymėjo, kad atsakovo prašymas CK 1.89, 1.90, 1.91 straipsnių pagrindu pripažinti vekselį negaliojančiu paremtas tik teoriniais teisės aiškinimo aspektais, neargumentuotas konkrečiais bylos faktais, atsakovas remiasi tik abstrakčiais teiginiais, nepateikdamas įrodymų apie ieškovo R. Š. naudotą apgaulę, psichologinį smurtą ir atsakovo suklydimą pasirašant vekselį. Atlikus teismo stacionarinę psichiatrinę ekspertizę, ekspertizės akte konstatuota, kad L. C. 2014 m. sausio 30 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarydamas ir pasirašydamas paprastąjį vekselį ir jį akceptuodamas bei 2014 m. lapkričio 11 d. surašydamas raštelį, kuriuo patvirtino savo paskolinius santykius, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje L. C. pripažino, jog yra skolingas R. Š. 228 000 litų, tuo patvirtindamas savo ranka surašytu 2014m. lapkričio 11 d. paskolos rašteliu. Šalių paskoliniai teisiniai santykiai buvo įforminti tinkamai, todėl teismas sprendė, kad atsakovo L. C. priešieškinis dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu yra neįrodytas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Nurodė, kad atsakovo L. C. reikalavimas priteisti jam žalos atlyginimą už netektą, t. y. 2015 m. balandžio 23 d. varžytinėse parduotą turtą, esantį Aušros g. 4, Alytus, kurio rinkos vertė 66 322,98 Eur, yra taip pat nepagrįstas ir atmestinas, nes nenustatyti ieškovo R. Š. neteisėti veiksmai, kurių pagrindu jam kiltų civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti atsakovui L. C. žalą (LR CK 6.245 str.).
  1. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
    1. Apeliaciniu skundu atsakovas L. C. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, atsakovo priešieškinį patenkinti visiškai bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Teismas nepagrįstai ignoravo ilgalaikį atsakovo sirgimo psichikos ligomis ir jo neįgalumo faktus bei faktą, kad dėl sveikatos būklės atsakovas negalėjo toliau dirbti įmonėje UAB „COOL maistas“, kurios akcijas ir kitą turtą (prekybos kioską) atsakovas pardavė, kadangi negalėjo toliau rūpintis verslo plėtra. Atsakovas jau 2011 m. pradėjo gydytis, nuo tada nuolat vartojo vaistus, gydėsi stacionariai, sveikata vis blogėjo, 2015 m. birželio mėn. buvo nustatyta, kad jis yra netekęs 60 proc. darbingumo. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovas privalėjo sudaryti sandorius dėl turto pardavimo, nes pats nesugebėjo turtu naudotis, jį valdyti. Be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu jo teisės disponuoti parduotu turtu nebuvo apribotos, todėl atsakovui ir D. R. negalėjo nebuvo pagrindo manyti, kad su turto areštu sietini disponavimo turtu apribojimai taikomi ir neareštuotam turtui, kuris buvo perleistas D. R..
      2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo 2014 m. gruodžio 22 d. sudaryti sandoriai, kuriais buvo perleistos akcijos ir kioskas, tenkina Actio Pauliana sąlygas. Atsakovas niekuomet nepripažino ieškovo savo kreditoriumi, niekuomet nebuvo gavęs iš ieškovo pinigų, dėl kurių apgautas ir įbaugintas psichikos ligomis sergantis atsakovas pasirašė 2014 m. sausio 30 d. data pažymėtą vekselį. Teismas neturėjo jokio pagrindo nustatinėti tikrąją įmonės akcijų kainą, įmonės finansinę padėtį 2014 m. gruodžio mėn. stoviui atspindintys dokumentai teisme nebuvo analizuojami (o neturint tam specialių finansinių buhalterinių žinių ir negalėjo būti analizuojami), taip pat byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų įvardinta konkreti minimali akcijų kaina, kurios, anot teismo, neatitiko ginčijamas sandoris.
      3. Teismo argumentai, kad D. R. buvo nesąžininga, paremti tuo, kad atsakovai kartu gyveno išvaržytame name, tačiau šie argumentai yra visiškai nepagrįsti. D. R. niekuomet neturėjo pagrindo manyti, kad ieškovo piniginiai reikalavimai, dėl kurių atsakovas pasirašė vekselį ieškovui, yra teisėti ir pagrįsti. Galimas vekselio išdavimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo iš esmės neegzistavo. Teismas nepagrįstai ignoravo atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas naudojo psichologinį smurtą atsakovo atžvilgiu, gąsdino atsakovą fiziniu susidorojimu, todėl psichikos liga sergantis, neįgalumą dėl to turintis atsakovo buvo įbaugintas ir pasirašė ginčijamą vekselį.
      4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje atsakovas pripažino, jog yra skolingas ieškovui būtent 228 000 Lt. Ieškovo į bylą pateiktas atsakovo pasirašytas 2014 m. lapkričio 11 d. raštelis yra eilinis patvirtinimas, kad atsakovas dėl ieškovo taikytų bauginimo priemonių rašė išimtinai tai, ką diktavo ieškovas, pačiam atsakovui net nesuprantant pasirašomų tekstų esmės.
    2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Š. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Atsakovo apeliacinis skundas – tai yra iš esmės perrašytas priešieškinis. Nurodo, kad vekselio surašymo metu atsakovas buvo visiškai veiksnus ir suprato savo veiksmų esmę. Tai patvirtina byloje atlikta ekspertizė.
      2. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 52-1-01461-14 yra nustatyta, kad apeliantas pripažino, jog yra skolingas ieškovui, kas paneigia atsakovo teiginius, jog tarp šalių nebuvo jokių paskolinių santykių. Aplinkybę, kad ieškovas turėjo pakankamai pinigų, kuriuos galėjo paskolinti apeliantui, patvirtina byloje esančios pajamų deklaracijos, kiti piniginių lėšų gavimo dokumentai.
      3. Atsakovo prašymas pripažinti vekselį negaliojančiu yra paremti teoriniais teisės aiškinimo aspektais, tačiau neargumentuoti konkrečiais faktais, remiamasi abstrakčiais teiginiais apie neva ieškovo naudotą apgaulę, psichologinį smurtą ir atsakovo suklydimą. Taip teigiantis asmuo privalo įrodyti savo teiginius leistinais įrodymais, nes tokios aplinkybės nėra preziumuojamos.
      4. Kita atsakovė D. R. teismo posėdžio metu pripažino, kad su apeliantu vedė bendrą ūkį, kad jai buvo žinomos aplinkybės dėl kreditoriaus R. Š., o tai patvirtina, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti sandorį, bet jį sudarė siekdamas nuslėpti savo turtą.
    3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas jiems gyvenant kartu paprašė persirašyti akcijas ir kioską tam, kad jų neprarastų ir neatimtų R. Š. bei kiti asmenys, iš kurių apeliantas buvo pasiskolinęs pinigų. Jis žadėjo laikinai atsakovei perrašyti savo turtą, o po to viską sutvarkyti, tačiau apeliantui priklausančiu turtu tenka rūpintis vienai atsakovei, L. C. net nepasiteiravo, kaip jai sekasi, todėl daugiau rūpintis jo turtu nepageidauja ir patvirtina, jog L. C. akcijas ir kioską perrašė atsakovei tik tam, kad neatitektų kitiems asmenims, kuriems jis yra skolingas.

6Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
    2. Apeliaciniu skundu keliamas klausimas dėl atsakovo L. C. išrašyto ieškovui R. Š. vekselio teisėtumo.
    3. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas L. C. 2014 m. sausio 30 d. išdavė paprastąjį vekselį, pagal kurį iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. be sąlygų įsipareigojo R. Š. sumokėti 228 000,00 Lt. Apeliantas vekselį akceptavo 2014 m. rugpjūčio 1 d. (t. I, b. l. 11). Apeliantui neįvykdžius savo įsipareigojimo pagal minėtą vekselį, vekselio turėtojas R. Š. kreipėsi į notarą, kuris 2014 m. spalio 31 d. išdavė vykdomąjį įrašą, reg. Nr. 5713 (t. I, b. l. 12). Šio vykdomojo įrašo pagrindu antstolio S. V. kontoroje buvo pradėti priverstinio išieškojimo veiksmai.
    4. Apeliantas savo skunde nurodo, kad ginčijamą vekselį pasirašė įbaugintas ieškovo, jam buvo daromas psichologinis spaudimas, o dėl savo sveikatos būklės jis nesuprato ką pasirašė, nes jokių skolinių įsipareigojimų atsakovas ieškovui neturėjo, t. y. apeliantas ginčija sandorius CK 1.89 straipsnio, 1.90 straipsnio ir 1.91 straipsnių pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių nevertino.
    5. CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Pasisakydamas dėl šios normos aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. S. S. v. S. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-421/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588-421/2015).
    6. Pirmosios instancijos teismas apelianto sveikatos būklei įvertinti ginčijamo vekselio pasirašymo metu, paties apelianto prašymu, 2016 m. rugpjūčio 2 d. paskyrė stacionarinę teisminę psichiatrinę ekspertizę (t. III, b. l. 137–138). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atlikusi psichiatrinę ekspertizę, 2016 m. gruodžio 8 – gruodžio 23 d. ekspertizės akte Nr. 75U-II-97/2016 padarė išvadą, kad L. C. 2014 m. sausio 30 d., 2014 m. rugpjūčio 1 d. sudarydamas ir pasirašydamas paprastąjį vekselį ir jį akceptuodamas, bei surašydamas raštelį 2014 m. lapkričio 11 d., kuriuo patvirtino savo paskolinius santykius, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Taip pat padarė išvadą, kad L. C. galėjo suvokti savo veiksmus 2014 m. gruodžio 22 d. sudarydamas UAB „COOL maistas“ paprastųjų akcijų perleidimo sutartį ir prekybos kiosko pirkimo – pardavimo sutartį su D. R. ir juos valdyti. Taigi, byloje atlikta apelianto L. C. stacionari psichiatrinė ekspertizė paneigia apelianto argumentus, jog ginčijamo vekselio pasirašymo metu jis sirgo psichine liga ir nesuvokė savo veiksmų.
    7. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Prireikus gali būti skiriami keli ekspertai ar ekspertų komisija. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017).
    8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertų išvados nuoseklios, viena kitai neprieštarauja, pagrįstos tyrimo duomenimis, be to, ekspertų išvadas teismas vertino ir kitų bylos įrodymų bei nustatytų aplinkybių kontekste, prieštaravimų tarp jų nenustatė, dėl to teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti minėtu ekspertizės aktu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai, jog jis ginčijamo sandorio sudarymo metu nesuvokė savo veiksmų, dėl to sandoris turi būti panaikintas, yra nepagrįsti ir paneigti byloje esančiais rašytinais įrodymais (CPK 185 str.).
    9. Apeliantas taip pat nurodo, kad klaidingai suvokė vekselio pasirašymo faktą, kad buvo R. Š. įbaugintas, pasidavė jo apgaulei, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatyta, jog apeliantas skolinius įsipareigojimus ieškovui pripažino, t. y. apeliantas prašo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 ir 1.90 straipsnių pagrindu.
    10. Kasacinis teismas, aiškindamas suklydimo sampratą, yra nurodęs, kad klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P., J. P. v. I. P., bylos Nr. 3K-3-329-916/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-421/2016).
    11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje gavus L. C. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 52-1-01461-14 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, panaudojant psichinę ar fizinę prievartą. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymių. Šio nutarimo apeliantas neskundė.
    12. Apeliantas savo skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatytų aplinkybių, patvirtinančių apelianto skolinius įsipareigojimus R. Š.. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta D. R. paaiškino, kad 2014 m. sausio mėnesį L. C. nusprendė skirtis su savo žmona, todėl ieškojosi būsto. Namą, esantį ( - ), jam pasiūlė pirkti apelianto buvęs darbdavys ir draugas A. V. ir R. Š.. Iš L. C. paaiškinimų atsakovei buvo žinoma, kad jis su R. Š. susitarė, jog namą, kuris buvo A. V. nuosavybė, pirks už 228 000 Lt, pinigus paskolins R. Š., kuriam skolą atiduos dalimis, paėmus paskolą namo renovacijai, tačiau kadangi L. C. dar neišsituokęs, namą nutarė registruoti jo motinos D. C. vardu. Namo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp A. V. ir D. C., kuri vėliau namą padovanojo L. C. (t. II, b. l. 8). Šias aplinkybes patvirtina išrašas iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 str. 3 d.), ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti M. S., kuris yra atsakovės D. R. sūnus, A. V., apelianto bendradarbis. Apie šalių (R. Š. ir L. C.) buvusius paskolinius santykius ikiteisminio tyrimo metu paaiškino G. J., A. R. (t. II, b. l. 5–14). Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. R. paaiškino, kad su L. C. pažįstamas nuo vaikystės, santykiai buvo geri, niekada apie jokias skolas ar pinigus su juo nekalbėjo, L. C. negrasino, negąsdino, nevadino jo necenzūriniais žodžiais, nebaugino, apie jo skolas R. Š. žinojo iš paties R. Š. žodžių. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių apelianto argumentus, kad ginčijamą vekselį pasirašė ieškovo gąsdinamas, bauginamas, darant psichologinį spaudimą, paveiktas apgaulės, byloje nėra.
    13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas 2014 m. vasario 1 d. R. Š. sumokėjo 8000 Lt, 2014 m. balandžio 18 d. sumokėjo 16 000 Lt, 2014 m. gegužės mėnesį – 8000 Lt, 2014 m. gruodžio 9 d. – 2100 Lt. Iš viso apeliantas ieškovui yra sumokėjęs 34 100 Lt (9876,04 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog apeliantas buvo skolingas ieškovui, o neigdamas, jog jis neturėjo jokių skolinių įsipareigojimų ieškovui, vis tiek ieškovui mokėjo tam tikras pinigų sumas. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad apeliantas neįrodė, jog 2014 m. sausio 30 d. ieškovui išduotas vekselis buvo pasirašytas apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo įtakoje, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo jo pripažinti negaliojančiu CK 1.89, 1.90, 1.91 straipsnių pagrindais. Be to, atsakovė D. R. atsiliepime į apeliacinį skundą dar kartą patvirtino, jog apeliantas buvo skolingas ieškovui ir siekdamas išvengti skolos grąžinimo, sąmoningai perleido akcijas ir kioską atsakovei D. R..
    14. Apeliantas savo apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą teismo sprendimą, t. y. ir tą dalį, kuria ieškovo R. Š. ieškinys patenkintas, tačiau skunde jokių argumentų nenurodė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažino negaliojančiais 2014 m. gruodžio 22 d. atsakovų sudarytą UAB „COOL maistas“ 100 vnt. vardinių akcijų ir kiosko pirkimo – pardavimo sutartis bei taikė restituciją.
    15. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).
    16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje esantys duomenys patvirtina atsakovo L. C. skolinius įsipareigojimus ieškovui R. Š., tačiau jis skolos jam negrąžino, bet perleido savo turtą D. R., tuo pažeisdamas kreditoriaus R. Š. teises, nes sumažino savo turimą turtą, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas Tai reiškia, kad ginčijami sandoriai yra priešingi kreditoriaus interesams bei sąlygojo skolininko turto sumažėjimą ir negalėjimą atsiskaityti su ieškovu. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijamas pirkimo – pardavimo sutartis pripažino negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu ir pagrįstai taikė restituciją. Kadangi kitos actio Pauliana sąlygos apeliaciniu skundu nekvestionuojamos, teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako (CPK 306 str. 1 d. 4 p., 320 str. 2 d.)
    17. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo civilinę bylą teisingai, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias ginčo teisinį santykį, nepažeidė įrodinėjimo taisyklių, todėl panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
    18. Ieškovas R. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apelianto L. C. bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, dėl to bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

7Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

8Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

9Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai