Byla 1-109-185/2016

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei, dalyvaujant: prokurorui Ričardui Juozainiui, kaltinamajam D. B., gynėjui advokatui S. L., nukentėjusiesiems V. M., V. R., nukentėjusiojo atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui, ekspertui G. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a. k. ( - ) gim. ( - ) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ( - ), Panevėžyje, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ( - ) vairuotoju, baustas administracine tvarka, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3D. B. 2016 m. balandžio mėn. 9 d. apie 19 val. 30 min. Panevėžio r., Raguvos sen., ( - ) k., prie esančių garažų, tarpusavio konflikto metu, dėl pykčio, sudavė nukentėjusiajam V. M. vieną smūgį kumščiu į veidą, taip padarė jam poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių sumušimą dešiniame skruoste, po ko nukentėjusysis griuvo ir trenkė galvą į betoninį grindinį, dėl to V. M. buvo padarytas odos nubrozdinimas plaukuotoje galvos dalyje, kairiojo momenkaulio lūžis, trauminė galvos smegenų liga (ūmus periodas, sunki forma), kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties ir virš kietojo kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalais, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas – sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais D. B. tyčia sunkiai sutrikdė V. M. sveikatą.

4Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. M. kumščiu į veidą nesudavė ir nustatytų sužalojimų jam nepadarė. 2016-04-09 apie 20.00 val., tikslaus laiko pasakyti negali, nuėjo į savo garažą, esantį garažų kooperatyve Panevėžio r., Raguvos sen., ( - ) k., ( - ) g. Garažai yra laukuose maždaug 500 m nuo artimiausio daugiabučio ir 300 m nuo šiltnamių. Pro garažus eina keliukas, vedantis į kartodromo trasą ir karjerus. Išsivaręs iš garažo savo automobilį „( - ) dažė jo šonines juostas. Pamatė, kaip pro jo automobilį dviračiais link karjerų vienas paskui kitą važiuoja A. S. ir V. M.. Vienas jų, kuris tiksliai pasakyti negali, pravažiuodamas pro jo automobilį, dviračiu kliudė automobilio galines dureles. Tai jis pajuto, nes automobilis sujudėjo, o po to pamatė ir įbrėžimą. Jis sušuko vyriškiams, ką jie daro, tačiau jie į tai nereagavo. Tik V. M., atsisukęs kažką sušuko, ir nuvažiavo toliau. Maždaug po valandos pastebėjo, kad jie grįžta atgal. Tuo metu, kai vyriškiai privažiavo prie jo automobilio, jis juos sustabdė ir pasakė, kad jie įrėžė jo automobilį ir, kad jie daugiau šiuo keliu nevažinėtų, nes jis dažo automobilį. Jie numetė ant žemės dviračius ir ėjo link jo (kaltinamojo), vadindami jį visokiais žodžiais – „piemuo“ ir pan. Jie sakė, kad jis neaiškintų, kur jiems važiuoti, kad tas keliukas yra ne jo vieno. Jis (kaltinamasis) bandė jiems parodyti, kur jie įbrėžė mašiną, bet tuo metu A. S. ranka sudavė jam smūgį į veidą. Tada jie pradėjo grumtis. Jis čiupo A. S. už striukės ir laikė. Tuo metu V. M. bandė jam įspirti, bet užkliuvo už betoninio bordiūro ir griuvo aukštielninkas, trenkdamasis galva į betoninę dangą. A. S. pradėjo šaukti „matai, mano draugą išjungei, dabar aš tave papjausiu, tu mane žinai“. Taip sakydamas A. S. griebė jam už marškinių. Jis bandė ištrukti ir traukėsi į atviresnę vietą, į pievą, nes A. S. yra žymiai stambesnis, aukštesnis ir fiziškai stipresnis už jį. Jiems besistumdant, V. M. atsistojo ir nuėjo. Tuo metu iš šiltnamio atėjo M. V. ir liepė A. S. pasiimti dviratį ir eiti į namus. A. S. jos paklausė, paėmė abu dviračius ir nuėjo.

5Kaip suprato, V. M. ir A. S. įvykio metu buvo neblaivūs, nes tiek važiuodami link karjerų, tiek grįždami atgal, jie važiavo ne tiesiai, o vinguriuodami, be to, matė, kad vienas iš jų vežėsi litro talpos alaus butelį, o grįžtant jo nebeturėjo. Mano, jog dėl neblaivumo jie kliudė ir jo automobilį. Jis pats prieš įvykį buvo išgėręs vieną skardinę alaus, buvo blaivus, nesijautė apsvaigęs, tai jokios įtakos jo veiksmams neturėjo.

6Jis senai tame garaže dažo mašinas, praeina daugelis žmonių ir niekada nėra nė vieno užkabinęs, kam nors dėl to priekaištavęs. Konfliktas su A. S. ir V. M. prasidėjo dėl to, kad jis norėjo išsiaiškinti, kodėl jie užkabino jo mašiną. Apie garažus 200–300 m spinduliu yra pievos, konflikto metu garažuose ar šalimais kitų žmonių nebuvo, nieko aplinkui nematė. Tik po konflikto buvo priėjusi M. V., o vėliau B. B.. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka.

72016-04-10 02:59:15 val. D. B. buvo nustatytas 0,27 promilės girtumas (1 t., b. l. 125).

8Kaltinamojo D. B. kaltė įrodyta

9Nukentėjusysis V. M. parodė, kad D. B. pažįsta iš matymo, su juo jokių reikalų neturėjo. Apie tai, kaip buvo sužalotas, nieko neprisimena. Visiškai neprisimena įvykio dienos. Nežino, kaip pateko į ligoninę, neprisimena ir jokio konflikto. A. S. yra jo kaimynas, jo taip pat įvykio dieną neprisimena. A. S. jam pasakojo, kad įvykio dieną jie važiavo į laukus pasirinkti krienų, nes buvo iškultivuotas daržas. A. S. sakė, kad D. B. jam (V. M.) trenkė ir jis nuvirto ant betono, kad kaltinamasis prisikabino prie jų priekaištaudamas, jog jie čia važinėja, kažką minėjo apie automobilio nubrozdinimą, sakė, kad pravažiuodami jie neužkabino jokio automobilio. Iki šiol neužuodžia jokių kvapų, jam dažnai skauda galvą ir dėl to kyla nepatogumų. Palaiko savo civilinį ieškinį.

10Nukentėjusioji V. R. parodė, kad V. M. yra jos brolis. Ji gyvena Panevėžyje, o brolis Panevėžio rajone. Su broliu susitikdavo retai ir mažai su juo bendravo, nes jai nepatiko brolio sugyventinės gyvenimo būdas, su ja konfliktavo ir nenorėjo nieko bendro su ja turėti. Be to, jos brolis yra uždaro būdo, yra labiau vienišius. 2016-04-09 vakare, po 21.00 val., jai paskambinusi brolio kaimynė D. K. pranešė, kad jos brolis yra sumuštas ir šiuo metu greitosios automobiliu yra vežamas į Panevėžio ligoninę. Kartu su dukra taksi automobiliu nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių. Kaip tik tuo metu atvyko ir greitosios pagalbos automobilis, kuriuo buvo atvežtas V.. Ji iš karto priėjo prie brolio ir pradėjo jo klausinėti, kas atsitiko, tačiau V. nepratarė nė žodžio. Suprato, kad jis nesiorientuoja aplinkoje. Jis buvo skubiai operuotas. Į ligoninės priėmimo skyrių taip pat atvyko brolio sugyventinė R. S. ir ta pati kaimynė, kuri jai skambino. Jos paaiškino, kad jos brolį ( - ) kaime, prie garažo, sumušė D. B.. Kaip sumušė, jos jai nepasakė. Sakė, kad V. buvo kartu su kaimynu A. S.. Ar buvo apgadintas D. B. automobilis, ji nežino. Daugiau apie įvykį nieko nežino. Ji lankė brolį ligoninėje, apmokėjo SODRAI už jo sveikatos draudimą, kadangi brolis niekur nedirbo ir nebuvo registruotas Darbo biržoje. Taip pat sumokėjo už jam reikalingus higienos reikmenis, nes jis pats nesugebėjo savimi pasirūpinti. Dėl to ji turėjo išlaidų, t. y. patyrė turtinę žalą. Palaiko savo civilinį ieškinį.

11Liudytoja R. S. parodė, kad V. M. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena 18 metų. 2016-04-10 apie 19.30 val. ji išėjo iš namų ieškoti V.. Eidama link ūkinių pastatų, kurie yra už daugiabučio namo ( - ), ( - ) k., sutiko kaimyną A. S., kuris jai pasakė, kad V. „gavo į galvą nuo drambliuko“. Ji žinojo, kad taip vadina D. B.. Tada pamatė, kad prie garažo, kuris yra prie minėto ūkinio pastato, stovi D. B.. Prie garažo taip pat stovėjo juodos spalvos automobilis. Ji priėjusi paklausė D., ką jis padarė V.. Jis atsakė, kad jie įrėžė jo automobilį. Ėjo link namų. Beeidama pamatė iš vištidės išeinantį V.. Priėjusi prie jo pamatė, kad jis nebevaldo nei kojų, nei rankų, jam per veidą bėgo kraujas, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, nekalbėjo. Ji pradėjo šaukti, kad kažkas atsitiko V.. Subėgo kaimynai ir iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvažiavusi V. išvežė į ligoninę. Ligoninėje jam buvo operuota galva. Jam iki šiol skauda galvą, jis taip pat skundžiasi nugaros skausmais, kartais jam dingsta atmintis, jis viską užmiršta, neturi uoslės. Kai nuvažiavo pas D. B. prie garažų, jai pasirodė, jog D. B. yra neblaivus. Taip mano todėl, kad būdamas blaivus jis V. M. nebūtų sumušęs.

12Liudytojas A. S. parodė, kad 2016-04-09 apie 19.00–20.00 val. jis nuėjo pas savo kaimyną V. M. ir jam pasiūlė važiuoti į daržą krienų. Jie per pievas keliuku dviračiais nuvažiavo link jo daržo. Į jo daržą reikia važiuoti keliuku pro garažą, kuris priklauso D. B.. Pravažiavus pro garažą, D. B. pradėjo šaukti, ko jie čia važinėja. V. M. norėjo sustoti, pakalbėti, bet jis jam pasakė, kad važiuotų toliau, neprasidėtų. Grįžtant atgal D. B., išskėtęs rankas, užstojo jiems kelią. Jie sustojo. V. M. pasakė, jog reikia pašnekėti su tuo žmogumi, paklausti, kas jam atsitiko. V. M. nulipo nuo dviračio ir priėjęs prie kaltinamojo pasakė „kas tau čia, drambliuk, yra, ko čia draskaisi?“ Tuo metu jis (A. S.) stovėjo apie 2–3 metrus nuo jų. Tada D. B. sudavė V. M. smūgį, po kurio jis krito ant nugaros, ant betonuoto įvažiavimo į garažą. Tai pamatęs paguldė dviratį, prišoko prie kaltinamojo ir, klausdamas „ką tu darai, žmogus guli, gal tu užmušei žmogų?“, jį atstūmė. Pradėjo su kaltinamuoju stumdytis, po to D. B. ėmė bėgioti, o jis jį vijosi. Tada nuo šiltnamių pusės atėjo M. V. ir B. B.. D. B. moterims pasakė „žiūrėkit, jis turi peilį“, nors jokio peilio jis (liudytojas) neturėjo. Taip pat D. B. moterims sakė, kad jis su V. M. kliudė ir apgadino jo automobilį. Tada B. B. jam pasakė „S., nesikišk“. Jis paklausė, paėmė savo bei V. M. dviračius ir nuėjo į namus. Prieš tai matė, kad V. M. atsistojo ir nuėjo. Susitiko ateinančią V. M. sugyventinę R.. Ji klausė, kur yra V.. Pasakė, kad V. nuėjo į namus. Kai grįžo į namo kiemą matė, kad ten buvo susirinkę žmonės, kaimynas R. B. iškvietė V. M. greitąją medicinos pagalbą, nes jam buvo labai blogai. Kai V. M. grįžo iš ligoninės, su juo bendravo. Jis sakė, kad nieko neatsimena. Tada jam papasakojo apie įvykį. Kai važiavo pro garažus, pašalinių asmenų nepastebėjo, M. V. ir B. B. pasirodė tik tada, kai jis su D. B. stumdėsi. Jis D. B. automobilio nekliudė, ar jį kliudė V. M., nepastebėjo.

13Liudytoja M. V. parodė, kad 2016-04-09 dirbo savo šiltnamyje. Važiuodama į šiltnamį matė, kad D. B. prie savo garažo remontavo automobilį. Vienu metu girdėjo toje vietoje vyriškus riksmus, bet kas ir ką rėkavo, nesuprato, nes iki tos vietos atstumas yra apie 100 m, į tai nekreipė dėmesio. Po kelių minučių ji išėjo iš šiltnamio, nes ėjo į savo garažą pasiimti agroplėvelės. Pamatė, kaip prie D. B. garažo stovi A. S. ir V. M.. Jie kalbėjo pakeltu balso tonu. Ją pamatęs D. sušuko „Teta M., mano mašiną braižo?“ Grįždama iš garažo matė, kad D. B. ir A. S. vis dar kalbasi, jie nesistumdė, nesimušė. Kur tuo metu buvo V. M., nepastebėjo. Eidama prasilenkė su kaimyne B. B.. Maždaug po 15 minučių išėjusi iš šiltnamio pamatė A. S., kuris vedė du dviračius, taip pat ir V. M., kuris svirduliuodamas ėjo link namų. Apie įvykį nieko nežino, jokių muštynių nematė, jai darbo ar rimties niekas nesudrumstė. D. B. gali apibūdinti kaip normalų vaikiną. Jai neteko matyti jo neblaivaus, nematė ir negirdėjo, kad jis būtų impulsyvus, rėkautų ar su kuo nors būtų susipykęs, susimušęs ar panašiai.

14Liudytoja B. B. parodė, kad 2016-04-09 apie 19.00–20.00 val. ji darbavosi šiltnamyje netoli savo namų ( - ) k., Panevėžio r., o po to ėjo pastatyti savo dviratį į garažą. Jai varant dviratį, pamatė kaimyną D. B. ir A. S.. Vyrai buvo apie 70 metrų atstumu nuo D. B. garažo, ant pievos. D. B. ir A. S. vienas kitą stumdė, tačiau smūgių nesudavė. Ji prie jų privažiavo ir norėjo su jais pasišnekėti, kad nekonfliktuotų. A. S. pasakė, kad jis yra suaugęs vyras, kad neprisidarytų bėdų. Ji nuėjo į savo garažą, o abu vyrai nuėjo link D. garažo. Po kelių minučių ji išvažiavo į namus. Jokių muštynių nematė, triukšmo, plūdimosi negirdėjo. Jai dirbti niekas nesutrukdė. D. B. gyvena tame pačiame name kaip ir ji. Jis šaunus, kultūringas vyras, visada pasisveikina, užkalbina, niekada nėra mačiusi jo neblaivaus. Jis nėra agresyvus, nesikabinėja, neprasivardžiuoja.

15Liudytojas R. B. parodė, kad 2016-04-09 apie 20.30 val. būdamas namuose išgirdo namo kieme triukšmą, pamatė susirinkusius kaimynus. Kieme buvo V. M., A. S., R. S. ir dar keli kaimynai. Pamatė, kad V. veido dešinė pusė yra nubrozdinta, jis jautėsi silpnai, jo sveikata buvo bloga. Pasodino jį ant kėdės, iškvietė greitąją pagalbą. V. visiškai nieko apie įvykį nekalbėjo, ištarė tik kelis nerišlius žodžius. Jis paklausė A. S., kas atsitiko. A. S. atsakė, kad jis ir V. važiavo dviračiais pro D. B. garažą. D. B. išskėtė rankas, kad jie nepravažiuotų, sustotų, priekaištavo, jog jie čia važinėja. D. B. V. sudavė smūgį ranka į veidą ir jis krito aukštielnikas.

16Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 403/2016(05) matyti, kad V. M. buvo nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva ir minkštųjų audinių sumušimas dešiniame skruoste, odos nubrozdinimas plaukuotoje galvos dalyje, kairio momenkaulio lūžis, trauminė galvos smegenų liga (ūmus periodas, sunki forma), kraujo išsiliejimas po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties dangalu, kraujo išsiliejimas virš kietojo kairiojo galvos smegenų pusrutulio momeninės skilties dangalo, galvos smegenų kaktinių skilčių sumušimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas. Šie sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2016-04-09. Galvos sužalojimai V. M. galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu bei po suduotų smūgių griūnant ir galvos plaukuotos dalies kaire momenine sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar pagrindą, pvz. į betoninį įvažiavimą į garažą. Galvos sužalojimai V. M. padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Dėl kairio momenkaulio lūžio, kraujo išsiliejimo virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu bei galvos smegenų sumušimo, suspaudimo ir pabrinkimo V. M. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (1 t., b. l. 34–35).

172016-06-03 VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės rašte Nr. K2-2002 nurodyta, kad V. M. 2016-04-09 priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje alkotesteriu nustatytas 1,09 promilės girtumas (1 t., b. l. 43).

18Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 403/2016(05) matyti, kad D. B. apžiūros metu mechaninio sužalojimo požymių nenustatyta (1 t., b. l. 124).

19Ekspertas G. S. teismo posėdyje paaiškino, kad V. M. buvo nustatyti sužalojimai, kurie pasireiškė poodine kraujosruva dešiniame skruoste, odos nubrozdinimu plaukuotoje galvos dalyje, kairio momenkaulio lūžiu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, o tai sukėlė galvos smegenų suspaudimą ir pabrinkimą. Sužalojimų visuma buvo kvalifikuota kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgį, t. y. paveikiant buka jėga dešinio skruosto sritį, bei po to griūnant ir kairio momens sritimi atsitrenkiant į kietą buką pagrindą, pvz. į betoninį įvažiavimą į garažą.

20Konstatuotas odos nubrozdinimas plaukuotoje galvos dalyje buvo toje vietoje, kur lūžo kaulas – kairio momens srityje. Sužalojimas dešiniame skruoste yra atskiras sužalojimas, kuris galėjo būti padarytas suduodant smūgį ranka. Visos pasekmės buvo dėl kraujavimo smegenyse. Net ir nelūžus momenkauliui, tokios pasekmės galėjo būti. Šiuo atveju buvo paveiktos dvi atskiros vietos, t. y. dešinysis skruostas ir galvos kairės pusės momens sritis. Paveikus dešinį skruostą, žmogus juda į kairę pusę, ir šiuo atveju jis griuvo. Smūgio į skruostą užtenka, kad žmogus, būdamas nepasiruošęs, kristų ir galva trenktųsi į žemę. Negalima nustatyti pačios jėgos stiprumo, bet yra nustatyta vieta, kuri buvo paveikta – tai dešinysis skruostas. To smūgio pasekmė buvo griuvimas. Kitam žmogui užgriuvus ant nukentėjusiojo, tokių sužalojimų padaryti neįmanoma, nes tam prieštarauja nustatytų sužalojimų lokalizacija – yra sužalojimas priešingoje pusėje, skruoste.

21Kaltinamasis buvo apžiūrėtas 2016-04-11, t. y. praėjus dviem dienoms po įvykio. Per tokį laiką lūpos sutinimas, jeigu jis būtų buvęs padarytas, dingti negalėjo. Minkštųjų audinių sutinimas, jeigu buvo traumuota ta vieta, turėjo išlikti.

222016-04-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu buvo pateikti V. M. drabužiai: megztinis, kelnės, striukė, kurie byloje apžiūrėti (1 t., b. l. 22–23, 24–27).

232016-04-11 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „BMW“, valst. Nr. ( - ) Ant automobilio dešinės pusės galinių durelių, 23 cm nuo durelių apačios, yra matyti 25 cm ilgio ir 10 cm pločio mechaninio poveikio pažeidimas (1 t., b. l. 30–32).

242016-07-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji V. R. pateikė kvitų ir sąskaitų faktūrų kopijas (1 t., b. l. 64–73).

25Iš 2016-04-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikti D. B. drabužiai: striukė, kelnės, džemperis ir bateliai, kurie byloje apžiūrėti (1 t., b. l. 114–115, 116–119).

26Kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvai

27Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino, nurodė, kad V. M. smūgio ranka į veidą nesudavė, jis pats nugriuvo, kai bandė jam įspirti, ir susitrenkė galvą. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės, ir juos atmeta, nes juos paneigia kiti byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir pirmiau aptarti įrodymai. Pažymėtina, kad kaltinamojo D. B. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminiame tyrime pirminės apklausos metu jis tvirtino, jog pastūmė A. S., kuris griuvo ant V. M., po ko V. M. griuvo ant žemės ir galva atsitrenkė į betoninį bordiūrą. Vėliau kaltinamasis parodymus pakeitė ir nurodė, kad V. M. bandė jam įspirti, bet jo koja užkliuvo už bordiūro ir jis griuvo aukštielnikas ant betoninio įvažiavimo į garažą ir taip pats susitrenkė galvą. Kaip matyti iš nukentėjusiojo V. M. parodymų, jis įvykio dienos neprisimena ir apie jam padarytų sužalojimų aplinkybes nieko paaiškinti negali. Tačiau, priešingai nei kaltinamasis, liudytojas A. S. visų apklausų metu nuosekliai teigė, kad konflikto metu V. M. griuvo ir galva atsitrenkė į betoninį pagrindą būtent nuo D. B. jam suduoto smūgio ranka į veidą. Netikėti šiais A. S. parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš specialisto išvados matyti, kad V. M. kūno sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, t. y. suduodant smūgį nukentėjusiajam į dešinį skruostą bei nuo smūgio nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant galvos kaire momenine sritimi į kietą pagrindą – betoninį įvažiavimą į garažą. Ekspertas teisme paaiškino, jog sužalojimai nukentėjusiajam padaryti atskirais trauminiais poveikiais – vienu poveikiu sužalojimas padarytas dešiniajame skruoste, kitu – galvos kairės pusės srityje. Tokios pasekmės atitinka situacijai, kai suduodamas smūgis į veidą, po ko nukentėjusysis griūva ir galva trenkiasi į betoną. Sužalojimas skruoste padarytas nuo smūgio į veidą, kiti sužalojimai – nuo atsitrenkimo į betoninę dangą. Tokio pobūdžio sužalojimai negalėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam nugriuvus be pašalinės jėgos poveikio ar užgriuvus kitam asmeniui ant nukentėjusiojo.

28Taigi pirmiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog V. M. sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas D. B. veiksmais – kaltinamajam sudavus smūgį nukentėjusiajam į dešinį skruostą, po ko nuo smūgio nukentėjusiajam nugriuvus ir galva atsitrenkus į betoninį paviršių, t. y. tarp D. B. veiksmų – smūgio sudavimo ir kilusių pasekmių – sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

29D. B. kaltinimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. pareikštas dėl to, kad jis sunkiai sutrikdė V. M. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, nors šis nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – chuliganiškos paskatos kaltinime nėra nurodytas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013).

30Iš ištirtų įrodymų matyti, kad D. B. sustabdė V. M. ir A. S. dėl to, kad kažkuris iš jų, pravažiuodamas dviračiu, kliudė ir įbrėžė jo automobilį. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, supykęs D. B. sudavė V. M. smūgį į veidą, po ko jis griuvo ir galva trenkėsi į betoninį paviršių. Tokius D. B. veiksmus negalima laikyti kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų. Jis nukentėjusiajam smūgį į veidą sudavė spontaniškai, kilus tarpusavio konfliktui dėl jo (kaltinamojo) įbrėžto automobilio, t. y. dėl asmeninių paskatų, dėl pykčio.

31Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis bei normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010).

32Nustačius, kad konflikto metu D. B. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam V. M. į galvą, pripažintina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog D. B. siekė taip sužaloti nukentėjusįjį. Tačiau kaltinamasis numatė, jog suduodamas smūgį į veidą, atlieka veiką, pavojingą kito žmogaus sveikatai, numatė, kad savo veika gali sukelti BK 135 str. numatytus padarinius, nors jų ir nenorėjo, bet leido jiems atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

33Esant nurodytoms aplinkybės, D. B. nusikalstama veika iš BK 135 str. 2 d. 8 p. perkvalifikuojama į BK 135 str. 1 d.

34Nors kaltinamasis nurodė, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo ir liudytojo A. S., tačiau tiek iš paties kaltinamojo paaiškinimų, tiek ir liudytojo A. S. parodymų, specialisto išvados dėl D. B. medicininio tyrimo, eksperto teisme duotų paaiškinimų ir kitų byloje surinktų įrodymų matyti, jog nebuvo kilusi jokia reali grėsmė kaltinamojo gyvybei ar sveikatai. Taigi kaltinamajam nebuvo jokios būtinybės gintis.

35Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad D. B. padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams. Kaip rodo bylos duomenys, išgertas alkoholio kiekis, atsižvelgiant į kaltinamojo fizinį išsivystymą, jo amžių, laiko tarpą nuo jo pavartojimo iki nusikalstamos veikos padarymo, paties kaltinamojo požiūrį į alkoholio vartojimą (kaip liudytojai apklausti jo kaimynai nurodė, kad nėra matę, jog kaltinamasis vartotų alkoholinius gėrimus ar būtų neblaivus), jo veiksmams įtakos neturėjo. Pats kaltinamasis parodė, kad jis ir be nedidelio kiekio alaus pavartojimo būtų pasielgęs taip pat, jis jautėsi normaliai, nebuvo girtas ar apsvaigęs. Tai, kad kaltinamasis D. B. prieš įvykį dirbdamas fizinį darbą išgėrė 1 skardinę 0,5 litro talpos alaus patvirtiną tik faktą, jog jis buvo vartojęs alkoholį, o ne jo girtumą, turėjusį įtakos šiam įvykiui. Kaltinamojo kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio. Toks apsvaigimas neturi įtakos žmogaus koordinacijai, esant tokiam girtumui netgi leidžiama vairuoti transporto priemones, taigi alkoholio pavartojimas šiuo atveju negalėjo turėti įtakos netinkamiems kaltinamojo veiksmams.

36D. B. pareikštas kaltinimas ir pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti. Ne mažiau svarbūs ir kiti šio nusikaltimo sudėties subjektyvieji požymiai – veikos motyvas ir tikslas. Pažymėtina, kad kai viešoje vietoje asmens provokuojantis elgesys sukelia konfliktą su kitais asmenimis, ar viešoje vietoje prieš asmenį smurtiniai veiksmai atliekami dėl asmeninių paskatų, teismai nusikaltimo – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties nekonstatuoja (LAT nutartis Nr. 2K-148/2012).

37Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir išanalizavęs priežastis, dėl kurių kilo konfliktas, teismas daro išvadą, kad nors veiksmas ir vyko viešoje vietoje, kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti tik prieš nukentėjusįjį D. M., t. y. kaltinamasis tik sprendė asmeninio pobūdžio konfliktą su nukentėjusiuoju. Teismas nenustatė, kad D. B. būtų turėjęs chuliganiškų paskatų ar tikslą demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, juos šokiruoti, ir taip sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Taigi nors smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu ir buvo vartotas viešoje vietoje, bet dominuojant asmeniniams motyvams, o ne norint parodyti savo viršenybę prieš nukentėjusį, įžūliu elgesiu pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir tokiu būdu pažeisti viešąją tvarką ir rimtį. Be to, veiksmas vyko nuošalioje vietoje, jokių kitų pašalinių žmonių, išskyrus konflikto dalyvius, nebuvo, konfliktas vyko trumpai, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus. Byloje nėra duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad D. B. veiksmais kam nors buvo sukeltas išgąstis, kilo sumaištis ar buvo nutrauktas žmonių darbas, t. y. nenustatyta aplinkybių, kurios leistų pripažinti, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pačiame kaltinime neįvardyta, kuo pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad D. B. veiksmuose nėra BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl jis išteisinamas, kaip nepadaręs šios veikos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

38Dėl turtinės žalos atlyginimo

39Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. prašo jai priteisti 246,70 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šią žalą ji grindžia tuo, kad lankė brolį V. M. ligoninėje, pirko jam reikalingus higienos reikmenis, taip pat apmokėjo SODRAI už jo sveikatos draudimą, kadangi brolis niekur nedirbo ir nebuvo registruotas Darbo biržoje. Nukentėjusioji prie ieškinio pridėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus – sąskaitas faktūras, kvitus, čekius. Atsižvelgus į tai, kad šios išlaidos yra pagrįstos, protingos ir realios, priteisiamos iš kaltinamojo D. B. V. R..

40Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 4859,89 Eur civilinį ieškinį už D. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šis ieškinys tenkinamas, nes pagrįstas pateiktais dokumentais. Sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje įrodyta, kad V. M. kūno sužalojimus, dėl kurių ligonių kasa suteikė jam sveikatos priežiūros (apmokėjo jo gydymo išlaidas) paslaugas, padarė D. B.. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo D. B. P. teritorinei ligonių kasai priteisiama 4859,89 Eur už V. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

41Nukentėjusysis V. M. pareiškė 20 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 186). Nurodė, kad jam buvo atliktos trys galvos operacijos, jis patyrė skausmus, yra išlikę liekamieji reiškiniai – jam nuolat skauda galvą, sutriko jo atmintis, jis prarado galimybę užuosti kvapus.

42Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., o šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

43Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą.

44Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, kad tyčiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam V. M. buvo padaryta neturtinė žala. Taip pat neabejojama, kad nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, patyrė žalą sveikatai, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, jam buvo atliktos trys galvos operacijos, jis buvo gydomas ligoninėje, slaugos namuose, po to vėl ligoninėje, jo gydymas tęsėsi ilgą laiką, buvo apribotas jo judėjimas, bendravimas su aplinkiniais. Pasak paties nukentėjusiojo V. M. ir liudytojos R. S., V. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas turi ir liekamojo pobūdžio reiškinių, kurie pakeitė jo gyvenimo kokybę: sutriko jo atmintis, jis prarado galimybę užuosti kvapus, iki šiol jaučia galvos skausmus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį ir siekdamas priešingų interesų pusiausvyros, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį: D. B. pagrindinis pajamų šaltinis yra jo gaunamas atlyginimas už darbą vairuotoju, jo vardu yra registruotas vienas 1998 m. laidos automobilis, jis nekilnojamojo turto ir reikšmingo dydžio santaupų neturi (jo santaupos yra 1398,37 Eur) (1 t., b. l. 131-133). Atsižvelgęs į šias ir kitas neturtinei žalai įvertinti reikšmingas aplinkybes (padarytos turtinės žalos dydį, kaltinamojo kaltės formą (netiesiogine tyčia) ir kt.), į teismų praktiką analogiškose bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo V. M. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažinamas.

45BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajam V. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos – 214,23 Eur pagrįstos dokumentais ir priteisiamos iš kaltinamojo D. B. valstybės naudai.

46Bausmės skyrimo motyvai

47Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

48Skirdamas D. B. bausmę teismas atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus bei BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, pasekmes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į paties nukentėjusiojo elgesį įvykio metu bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

49BK 135 str. 1 d. sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 135 str. 1 d. sankcijoje, teismas nenustatė.

50Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį.

51Kaltinamasis įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis teisiamas pirmą kartą, priklausomybių ligų, psichoterapijos ir psichoanalizės centro įskaitose neįrašytas, charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 127, 135, 137). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir tai, kad D. B. yra jauno amžiaus, dirba, kad nusikaltimas nebuvo planuotas, padarytas spontaniškai, nesant išankstinės tyčios, susiklosčius neigiamoms nenumatytoms įvykio aplinkybėms, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus, nukentėjusiajam buvo suduotas vienintelis smūgis į veidą, po kurio jis griuvo ir trenkė galvą į betoninį bordiūrą, t. y. kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia. Nors kaltinamasis yra baustas administracine tvarka, jam skirtos nuobaudos už nusižengimus, nesusijusius su agresyviu jo elgesiu, chuliganiškais veiksmais ar viešosios tvarkos pažeidimu (baustas už automobilio vairavimą, neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, automobilio vairavimą, neužsisegus saugos diržo) (1 t., b. l. 128–130). Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam D. B. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis.

52Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 str. 1 d. redakciją (2015 m. kovo 24 d. įstatymo redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

53Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. B. atsiprašė nukentėjusiojo, apgailestavo dėl savo poelgio. Jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo teistas ir apskritai yra teisiamas pirmą kartą, yra jauno amžiaus, nusikalto veikdamas netiesioginės tyčios forma, nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio. Kaltinamasis dirba ir darbdavio bei kaimynų charakterizuojamas išimtinai tik teigiamai, kaip kultūringas, ramaus, neagresyvaus būdo, nekonfliktiškas, neturintis žalingų įpročių asmuo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad teisingumo principas įgyvendintas ir bausmės tikslai D. B. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant jam BK 75 str. 2 d. 5, 7, 8 p. numatytas pareigas – tęsti darbą ar mokslą, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamasis bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai.

54Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikas nuo 2016-04-10 iki 2016-04-11 imtinai, kurį jis buvo sulaikytas BPK 140 str. tvarka.

55Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios D. B. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis šią kardomąją priemonę būtų pažeidęs, todėl ši kardomoji priemonė jam paliekama iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

562016-07-01 Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro nutarimu kaltinamajam skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms AB DNB banke, palikti iki civilinių ieškinių patenkinimo (1 t., b. l. 146).

57Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. M. striukė, kelnės, megztinis, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (1 t., b. l. 28–29), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami, D. B. striukė, kelnės, džemperis, bateliai, saugomi Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (1 t., b. l. 120–121), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami D. B..

58Teismas, vadovaudamasis BPK 303-305, 307 str.,

Nutarė

59D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., ir jam paskirti 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

60Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., D. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir vienus metus nuo nuosprendžio vykdymo pradžios neišeiti iš namų nuo 22.00 val. vakaro iki 06.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

61Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

62Į bausmės laiką įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. balandžio 11 d. imtinai.

63Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

64Priteisti iš D. B. nukentėjusiajai V. R. 246,70 euro (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus ir 70 ct) turtinei žalai atlyginti.

65Priteisti iš D. B. nukentėjusiajam V. M. 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

66Priteisti iš D. B. 4859,89 euro (keturis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 89 ct) Valstybinei ligonių kasai už V. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

67Priteisti iš D. B. 214,23 euro (du šimtus keturiolika eurų ir 23 ct) valstybei už nukentėjusiajam V. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą V. M..

682016-07-01 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. B. piniginėms lėšoms, esančioms AB DNB banke, palikti iki civilinių ieškinių patenkinimo.

69D. B. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadarius jam šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

70Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: V. M. striukę, kelnes, megztinį sunaikinti, D. B. striukę, kelnes, džemperį ir batelius grąžinti D. B..

71Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. D. B. 2016 m. balandžio mėn. 9 d. apie 19 val. 30 min. Panevėžio r.,... 4. Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. M. kumščiu į... 5. Kaip suprato, V. M. ir A. S. įvykio metu buvo neblaivūs, nes tiek važiuodami... 6. Jis senai tame garaže dažo mašinas, praeina daugelis žmonių ir niekada... 7. 2016-04-10 02:59:15 val. D. B. buvo nustatytas 0,27 promilės girtumas (1 t.,... 8. Kaltinamojo D. B. kaltė įrodyta... 9. Nukentėjusysis V. M. parodė, kad D. B. pažįsta iš matymo, su juo jokių... 10. Nukentėjusioji V. R. parodė, kad V. M. yra jos brolis. Ji gyvena... 11. Liudytoja R. S. parodė, kad V. M. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvena 18... 12. Liudytojas A. S. parodė, kad 2016-04-09 apie 19.00–20.00 val. jis nuėjo pas... 13. Liudytoja M. V. parodė, kad 2016-04-09 dirbo savo šiltnamyje. Važiuodama į... 14. Liudytoja B. B. parodė, kad 2016-04-09 apie 19.00–20.00 val. ji darbavosi... 15. Liudytojas R. B. parodė, kad 2016-04-09 apie 20.30 val. būdamas namuose... 16. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 17. 2016-06-03 VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės rašte Nr. K2-2002... 18. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto... 19. Ekspertas G. S. teismo posėdyje paaiškino, kad V. M. buvo nustatyti... 20. Konstatuotas odos nubrozdinimas plaukuotoje galvos dalyje buvo toje vietoje,... 21. Kaltinamasis buvo apžiūrėtas 2016-04-11, t. y. praėjus dviem dienoms po... 22. 2016-04-13 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu buvo pateikti V. M.... 23. 2016-04-11 daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis... 24. 2016-07-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad... 25. Iš 2016-04-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 26. Kaltės ir veikų kvalifikavimo motyvai... 27. Kaltinamasis D. B. kaltu neprisipažino, nurodė, kad V. M. smūgio ranka į... 28. Taigi pirmiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog V. M. sunkus... 29. D. B. kaltinimas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. pareikštas dėl to, kad jis... 30. Iš ištirtų įrodymų matyti, kad D. B. sustabdė V. M. ir A. S. dėl to, kad... 31. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad galva yra gyvybei svarbi ir... 32. Nustačius, kad konflikto metu D. B. sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam V.... 33. Esant nurodytoms aplinkybės, D. B. nusikalstama veika iš BK 135 str. 2 d. 8... 34. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo ir liudytojo... 35. Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad D. B. padarė nusikaltimą būdamas... 36. D. B. pareikštas kaltinimas ir pagal BK 284 str. 1 d. dėl viešosios tvarkos... 37. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir išanalizavęs priežastis,... 38. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 39. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. R. prašo jai priteisti 246,70 Eur... 40. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 4859,89 Eur civilinį... 41. Nukentėjusysis V. M. pareiškė 20 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl... 42. Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 43. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal... 44. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl to, kad tyčiniais... 45. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas... 46. Bausmės skyrimo motyvai... 47. Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 48. Skirdamas D. B. bausmę teismas atsižvelgia į BK 41 str. įtvirtintus... 49. BK 135 str. 1 d. sankcija numato tik vienintelę bausmės rūšį – laisvės... 50. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime... 51. Kaltinamasis įvykdė sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, tačiau... 52. Pagal šiuo metu galiojančią BK 75 str. 1 d. redakciją (2015 m. kovo 24 d.... 53. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad D. B. atsiprašė... 54. Į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitomas laikas nuo 2016-04-10 iki... 55. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios D. B. buvo skirta kardomoji priemonė –... 56. 2016-07-01 Panevėžio apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo... 57. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: V. M.... 58. Teismas, vadovaudamasis BPK 303-305, 307 str.,... 59. D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1... 60. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7, 8 p., D. B. paskirtos laisvės... 61. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.... 62. Į bausmės laiką įskaityti D. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį... 63. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. palikti kardomąją priemonę –... 64. Priteisti iš D. B. nukentėjusiajai V. R. 246,70 euro (du šimtus... 65. Priteisti iš D. B. nukentėjusiajam V. M. 10 000 eurų (dešimt tūkstančių... 66. Priteisti iš D. B. 4859,89 euro (keturis tūkstančius aštuonis šimtus... 67. Priteisti iš D. B. 214,23 euro (du šimtus keturiolika eurų ir 23 ct)... 68. 2016-07-01 Panevėžio apygardos prokuratūros nutarimu paskirtą laikiną... 69. D. B. pagal BK 284 str. 1 d. išteisinti, kaip nepadarius jam šios veikos (BPK... 70. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus: V. M. striukę, kelnes, megztinį... 71. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...