Byla 2A-1623-230/2015
Dėl avanso ir delspinigių priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo P. Ž. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-105-297/2015 pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RV Oferta“ dėl avanso ir delspinigių priteisimo.

2Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas P. Ž. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „RV Oferta“ 1 500 Lt avansą, 96,32 Lt delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas – 72 Lt žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad 2013-12-16 vietinio mokėjimo nurodymu jis sumokėjo atsakovei 1 500 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog sumokamas avansas už langus ir duris. 2013-12-23 ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nuo avanso sumokėjimo dienos per 30 darbo dienų pagaminti ir per 10 darbo dienų sumontuoti PVC langus ir duris, o ieškovas įsipareigojo sumokėti avansą 1 300 Lt, likusią dalį sumokėti produkcijos priėmimo–perdavimo metu, bet ne vėliau kaip per 3 dienas po produkcijos sumontavimo. Kadangi ieškovas sumokėjo avansą dar prieš sutarties sudarymą, todėl langų ir durų pagaminimo ir sumontavimo terminai pradedami skaičiuoti nuo sutarties sudarymo. 2014-06-30 ieškovas išsiuntė atsakovei rašytinį pranešimą apie tai, kad vadovaudamasis CK 6.209 str. ieškovas nustato atsakovei papildomą 30 kalendorinių dienų terminą sutarčiai įvykdyti, priešingu atveju sutartis bus ieškovo vienašališkai nutraukta. Šis pranešimas atsakovei įteiktas 2014-07-02. Kadangi sutartis nebuvo įvykdyta per nustatytą papildomą terminą, ieškovas 2014-08-13 išsiuntė atsakovei kreipimąsi dėl sutarties nutraukimo, kuriame, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str., nurodė, jog sutartis po 30 kalendorinių dienų nuo kreipimosi gavimo dienos bus vienašališkai nutraukta, taip pat pažymėjo, kad jei atsakovė iki sutarties nutraukimo neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, ieškovas reikalaus iš atsakovės grąžinti avansą bei sumokėti delspinigius. Šis kreipimasis atsakovei įteiktas 2014-08-19. Atsakovė iš sutarties kylančių įsipareigojimų neįvykdė. CK 6.222 str. 1 d. nustato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, todėl ieškovui reikalaujant, atsakovė turi grąžinti jam sumokėtą avansą. Be to, pagal 2013-12-23 sutarties 2.7 punktą atsakovė įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Ieškovo paskaičiavimu už uždelstas sutartį įvykdyti 112 darbo dienų laikotarpiu nuo 2014-04-10 iki sutarties nutraukimo 2014-09-19 delspinigiai nuo 4 300 Lt sumos sudaro 96,32 Lt. Atsakovė nereaguoja į ieškovo raginimus grąžinti avansą bei sumokėti delspinigius, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl 1 596,32 Lt, kas atitinka 462,33 Eur, priteisimo.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „RV Oferta“ iš ieškovo P. Ž. 289,62 Eur išlaidas už advokato pagalbą ir valstybei iš ieškovo P. Ž. 14,25 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas byloje nustatė, kad šalys 2013-12-23 sudarė sutartį dėl PVC langų ir durų pagaminimo ir sumontavimo, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per 30 darbo dienų nuo avanso sumokėjimo dienos pagaminti ir per 10 darbo dienų sumontuoti PVC langus ir duris už 4 300 Lt, o ieškovas įsipareigojo sumokėti avansą 1 300 Lt, likusią dalį sumokėti produkcijos priėmimo–perdavimo metu, bet ne vėliau kaip per 3 dienas po produkcijos sumontavimo; atsakovė pagal sutarties 2.7 p. prisiėmė pareigą mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą darbo dieną. Ieškovas 2013-12-16 sumokėjo 1 500 Lt avansą. 2014-06-30 ieškovas išsiuntė atsakovei rašytinį pranešimą apie tai, kad jis nustato atsakovei papildomą 30 kalendorinių dienų terminą sutarčiai įvykdyti, priešingu atveju sutartis bus ieškovo vienašališkai nutraukta, pranešimas atsakovei įteiktas 2014-07-02. Ieškovas 2014-08-13 išsiuntė atsakovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame, vadovaudamasis CK 6.217 str., 6.218 str., nurodė, jog sutartis po 30 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo dienos bus vienašališkai nutraukta ir kad jei atsakovė iki sutarties nutraukimo neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, ieškovas reikalaus iš atsakovės grąžinti avansą bei sumokėti delspinigius. Ieškovo pranešimas dėl sutarties nutraukimo atsakovei įteiktas 2014-08-19. Atsakovė PVC langų ir durų ieškovui nesumontavo, avanso negrąžino. Teismas sprendė, kad 2013-12-23 sutartis buvo šalių sudaryta nuotoliniu būdu, t. y. atsakovė elektroniniu paštu 2013-12-10 ieškovui pateikė pasiūlymą, ieškovas pasiūlymą priėmė, sumokėdamas į atsakovės sąskaitą 1 500 Lt avansą. Teismas sprendė, jog nors į bylą nepateiktas abiejų šalių pasirašytos 2013-12-23 sutarties originalas, tačiau šiuo atveju laikytina, kad šalys tarpusavyje susiklosčiusiuose santykiuose vadovavosi raštu sudaryta ir elektronine forma perduota sutartimi, kas neprieštarauja įstatymui. Tai, kad šalys pripažino jas siejusius 2013-12-23 sutarties pagrindu atsiradusius santykius, matyti ir iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais laikotarpyje nuo 2013-12-10 iki 2014-06-30. Šalys elektroniniu paštu derino sutarties bei produkcijos specifikacijos pasirašymą, iš jų susirašinėjimo akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Šalių sudarytos sutarties 1.1 p. numatyta, kad produkcija – PVC langai ir durys – pagaminama per 30, o sumontuojama per 10 darbo dienų nuo avanso sumokėjimo dienos. Ieškovas sumokėjo avansą 2013-12-16, taigi pagal sutarties 1.1 p. sąlygas produkcija turėjo būti pagaminta iki 2014-01-31, o sumontuota iki 2014-02-14. Ieškovas nurodė, kad šie terminai turi būti skaičiuojami nuo sutarties sudarymo dienos 2013-12-23, kadangi avansas buvo sumokėtas iki sutarties sudarymo. Tačiau teismas sprendė, jog abiejų šalių veiksmai rodo, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė nesilaikė sutartyje numatytų terminų ir abi sutarties šalys tam neteikė esminės reikšmės. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais matyti, kad ieškovas aiškiai suprato, jog sutartis nebus įvykdyta joje nustatytais terminais, nes suėjus 30 darbo dienų nuo avanso sumokėjimo dienos sutartis nebuvo netgi pasirašyta. Dėl to, kad atsakovė nepradeda laiku vykdyti sutarties, ieškovas jokių pretenzijų atsakovei nereiškė, atvirkščiai, jis tęsė susirašinėjimą su atsakove elektroniniais laiškais, derindamas užsakytų gaminių specifikaciją, taigi ieškovas iš esmės suprato, kad atsakovė nepradėjo gaminti langų ir durų ir kol šalys nesuderins gaminių specifikacijos, atsakovė nepradės vykdyti sutarties. Teismas sprendė, kad tokia situacija ieškovą tenkino, nes jis nepasinaudojo CK 6.658 str. 2 d. numatyta užsakovo teise atsisakyti sutarties, kol atsakovė (rangovas) nepradėjo darbų, nereikalavo grąžinti sumokėtą avansą. Priešingai, ieškovas 2014-05-05 pasirašė sutartį, o 2014-06-25 jis išsiuntė atsakovei pasirašytą specifikaciją. Todėl teismas nutarė, kad būtent 2014-06-25, kada šalys galutinai suderino gaminių specifikaciją, ir laikytina sutartyje numatytų darbų atlikimo termino pradžia. Teismas nustatė, kad ieškovui pasirašius specifikaciją, buvo pradėtas užsakymo vykdymas ir per kelias dienas produkcija buvo pagaminta, todėl atsakovė pradėjo derinti su ieškovu pagamintų gaminių montavimo laiką. Būtent tuo metu, t. y. 2014-07-02, atsakovė gavo ieškovo atstovo parengtą 2014-06-30 kreipimąsi dėl įsipareigojimų nevykdymo ir papildomo 30 kalendorinių dienų termino sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti nustatymo, bet atsakovės darbuotojams susisiekus su pačiu ieškovu, pastarasis, nereikšdamas atsakovei priekaištų dėl darbų atlikimo terminų nesilaikymo, elektroniniu laišku nurodė atsakovei planuoti montavimo darbus po 2014-07-15, nes iki tol bus išvykęs; vėliau ieškovas pareiškė, kad atsisako priimti atsakovės pagamintus langus. Šias aplinkybes partvirtino ir liudytoja N. S.. Teismas sprendė, kad toks ieškovo elgesys apibūdina ieškovą kaip nesąžiningą užsakovą, klaidinantį rangovą, o atsakovės elgesys negali būti vertinamas kaip jos padarytas esminis sutarties pažeidimas, nes tinkamai įvykdyti sutartį atsakovė negalėjo dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių – atsakovė be ieškovo leidimo negalėjo patekti į užsakymo įvykdymo vietą - butą, todėl negalėjo sumontuoti pagamintos produkcijos nustatytu terminu. Teismas sprendė, kad abi šalys nebuvo tiek atidžios ir rūpestingos, kiek turėtų būti atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, tačiau, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė, kad atsakovės elgesys vykdant sutartinius įsipareigojimus būtų esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Teismas sprendė, jog avansas šiuo atveju laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Ieškovas (vartotojas) nutraukė sutartį vienašališkai, tačiau nenustačius sutarties 2.5 p. numatytos aplinkybės – atsakovės nepagrįsto atsisakymo pagaminti ir sumontuoti užsakytą produkciją, taip pat nenustačius atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, ieškovo sumokėtas avansas paliktinas atsakovei, nes pagal sutarties prasmę avanso sumos paskirtis buvo atsakovės (rangovo) galimų nuostolių užtikrinimas, ieškovui (užsakovui) nepagrįstai atsisakius pirkti užsakytą produkciją. Be to, teismas, įvertinęs ieškovo amžių, jo socialinę aplinką, susirašinėjimą su atsakove elektroniniu paštu, sprendė, kad ieškovui buvo aiškios ir suprantamos sutarties sąlygos. Sutarties 2.4 p. aiškiai nurodytas avanso negrąžinimo atvejis – pirkėjui nepagrįstai atsisakius pirkti užsakytą produkciją, o avanso grąžinimo atvejis nurodytas sutarties 2.5 p. – pardavėjui nepagrįstai atsisakius pagaminti ir sumontuoti užsakytą produkciją. Susirašinėdamas su atsakove elektroniniu paštu, ieškovas prašė atsiųsti priedą prie sutarties, kuriame būtų nurodyta, už ką ir kiek reiks mokėti, klausė, kokia bus durų apdailos spalva ir kėlė kitus konkrečiai su užsakymu susijusius klausimus, į kuriuos gavo atsakovo atsakymus, taigi, ieškovas suprato atsakovės prašomos pasirašyti specifikacijos esmę ir reikšmę. Ieškovas, bendraudamas su atsakove elektroniniu paštu, neprašė grąžinti jam avansą, nereiškė pretenzijų dėl jam nesuprantamų sutarties vykdymo sąlygų, taip pat nereiškė pretenzijų dėl bendravimo su juo elektroniniu paštu. Todėl ieškovo atstovo argumentai dėl nepakankamo informacijos ieškovui pateikimo, dėl to, kad ieškovas nebuvo raštiškai informuotas dėl avanso negrąžinimo, yra nepagrįsti.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo spendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo ieškinį dėl avanso ir delspinigių priteisimo, atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų klausimą, priteisti apeliacinėje instancijoje ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta aplinkybe, jog darbų pradžia pagal 2013-12-23 sutartį laikytina 2014-06-25, kadangi atsakovė 2013-12-10 išsiuntė ieškovui sutartį, 2013-12-12 – produkcijos specifikacijas, ieškovas 2013-12-16 atliko mokėjimo pavedimą atsakovei, sumokėjo 1 500 Lt dydžio avansą už langus ir duris. Tokios aplinkybės patvirtina, jog tarp bylos šalių buvo sudarytas susitarimas dėl PVC langų ir durų pagaminimo ir sumontavimo darbų atlikimo. Sutarties iš atsakovės pusės pateikimas ir avanso iš ieškovo pusės sumokėjimas yra pakankamai šalių susitarimą įrodantys veiksmai (oferta ir akceptas). Taigi tarp ieškovo ir atsakovės 2013-12-16 susiklostė sutartiniai vartojimo rangos darbų teisiniai santykiai. Atsakovė taip pat laikė, jog sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė iki ieškovo 2014-05-05 elektroninio laiško išsiuntimo, kadangi, pirma, atsakovė 2014-12-18 parengiamojo teismo posėdžio metu aiškino, jog buvo sudaryta žodinė sutartis, antra, atsakovė 2014-12-18 parengiamojo teismo posėdžio metu teigė, jog darbus atliko (pagamino produkciją) iki sutarties ir/ar specifikacijų pasirašymo iš ieškovo pusės, ir trečia, 2015-01-27 teismo posėdžio metu atsakovė pakeitė poziciją ir aiškino, jog darbus pradėjo tuomet, kai ieškovas pasirašė sutartį ir specifikacijas, tačiau visgi gauto iš ieškovo 1 500 Lt avanso nematė pagrindo grąžinti.
  2. Taip pat nesutinka su teismo išvada, jog ieškovas iš esmės suprato, kad darbus atsakovė pradės tik 2014-06-25 ir tas jį tenkino, kadangi tiek teismo sprendime, tiek vartojimo rangos santykių reglamentavime akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančią ne tik paties rangovo, bet ir užsakovo interesus, sudaryti. Atsakovė 2013-12-10 išsiuntė ieškovui sutartį, nurodydama pasirašyti, tačiau nepridėjo jokios specifikacijos, tik ieškovui paprašius atsakovė 2013-12-12 išsiuntė produkcijos specifikacijas. Tokios aplinkybės rodo, jog atsakovė nelaikė specifikacijas esant svarbiomis sutartiniams teisiniams santykiams sudaryti ir įvykdyti, bent jau tikrai nelaikė, jog darbams pradėti reikalingas ieškovo parašas ant specifikacijų. Tarp ieškovo ir atsakovės sudarytoje sutartyje nuorodos į jokias specifikacijas taip pat nėra. Jei atsakovė nesureikšmino specifikacijų, atitinkamai negalima iš ieškovo reikalauti suprasti, kad atsakovė nepradės gaminti langų ir durų, kol ieškovas neuždės parašo ant gaminių specifikacijos. Be to, ieškovas kontaktavo su atsakove, klausė, ar vyksta darbai, neigiamo atsakymo atveju prašė kontaktinio asmens Vilniaus mieste adreso. Tokios aplinkybės rodo, jog ieškovas tikėjosi, kad darbai vyksta ir jis artimiausiu metu galės gauti darbų rezultatą. 2014-05-26 atsakovė atsiuntė dar papildomus dokumentus pasirašymui, tik 2014-06-04 ieškovui nurodė, jog iki šio dienos nėra gavusi visų reikalingų parašų ant sutarčių. Todėl, jei ir galima laikyti, kad ieškovui galėjo paaiškėti, jog be formalaus pagrindo atsakovė darbų neatliks, tai tik 2014-06-04, kai atsakovė po pusmečio sutartinių teisinių santykių apie tai pareiškė. Be to, atsakovei papildomai atsirado klausimų dėl durų spalvos. Tokios aplinkybės rodo, jog atsakovė net tik, kad 2014-06-26 nebuvo baigusi derinti darbų su ieškovu, bet ir tokie derinimai neturėjo būti įforminti specifikacijomis, jei pagal teismo sprendimą 2014-06-25 ieškovas išsiuntė specifikacijas ir ši specifikacijų išsiuntimo/ pasirašymo data laikytina darbų pradžia. Tai, kad ieškovas neatsisakė sutarties iki 2014-06-30 kreipimosi dėl įsipareigojimų pagal 2013-12-23 sutartį pateikimo atsakovei savaime nepatvirtina, jog ieškovą iki 2014-06-30 tenkino atsakovės neveikimas.
  3. Nesutinka su teismo motyvais, jog ieškovas po 2014-06-25 nereiškė atsakovei priekaištų dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir tuo pačiu klaidino atsakovę, buvo nesąžiningas, atsisakė priimti darbus. Byloje esantis susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, jog ieškovas bandė iš atsakovės išgauti duomenis apie tai, kada atsakovė planuoja sumontuoti gaminius. Atitinkamai 2014-06-30 į atsakovę kreipėsi ieškovo atstovas, veikdamas ieškovo vardu ir prašydamas įvykdyti sutartinius įsipareigojimus per papildomą 30 dienų terminą. Tai, kad tą pačią dieną elektroniniu paštu ieškovas nurodo atsakovei, jog montavimo darbus norėtų derinti po 14–15 dienos, negalima vertinti kaip ieškovo nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu. Ieškovas iš anksto derina su atsakove darbų priėmimo dieną, atskleidžia atsakovei aplinkybes apie savo išvykimą, derina darbų priėmimo datą, tai labiau panašu ne į atsakovės klaidinimą, o bendradarbiavimą su atsakove. Be to, ieškovui negalėjo būti žinoma, vertinant atsakovės neveikimą, kiek atsakovė yra atlikusi darbų pagal 2013-12-23 sutartį, t. y. ar išvis yra pagaminusi produkciją. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas iki 2014-06-30 nepareiškė atsakovei jokių priekaištų dėl sutarties vykdymo, o 2014-07-25 pokalbio su atsakove telefonu metu atsisakė priimti produkciją, kadangi ieškovas į atsakovę kreipėsi raštu du kartus, reikalaudamas įvykdyti 2013-12-23 sutartį, pranešė apie neįvykdymo pasekmes – vienašališką 2013-12-23 sutarties nutraukimą.
  4. Teismas nepagrįstai sprendė, jog 2013-12-23 sutartis buvo nutraukta neesant sutarties pažeidimo. Atitinkamai atsakovė neturi teisės pasilikti sumokėtą avansą netesybų (baudos) forma. Visgi, jei ir būtų byloje pagrindas nustatyti ieškovo „nepagrįstą atsisakymą pirkti užsakytą produkciją“, ieškovas iki civilinės bylos nagrinėjimo niekada nebuvo informuotas apie civilinės atsakomybės jo atžvilgiu, pasinaudojant sutarties 2.4 punkte numatyta sąlyga, taikymą. Ieškovo sumokėta 1 500 Lt suma atliko mokėjimo funkciją ir ieškovas atlikdamas 2013-12-16 mokėjimo pavedimą atsakovei kitos paskirties tokiai mokamai sumai neteikė. Atsakovė ieškovo sumokėtą sumą taip pat laikė avansu, t. y. jog sumokėti pinigai atlieka mokėjimo, o ne baudinę funkciją. Sutartinius santykius ieškovas nutraukė 2014-09-19, atitinkamai pareiškė ieškinį dėl sumokėto avanso grąžinimo, o ne ginčydamas civilinės atsakomybės jo atžvilgiu taikymą, nes ši nebuvo pritaikyta. Atsakovė niekada nepareiškė ieškovui, jog jis atliko kažkokius neteisėtus veiksmus ir jam atitinkamai taikytina bauda. O jeigu tai nepadaryta iki bylos nagrinėjimo pradžios, atsakovė turėjo reikšti priešieškinį dėl netesybų priteisimo. Be to, ieškovas nutraukė sutartį dėl to, jog ši buvo neįvykdyta per papildomai nustatytą terminą. Sutartinių teisinių santykių nutraukimo pasekmė –šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį. Tad avanso sumokėjimas atsakovei ar ieškovo reikalavimas grąžinti tokį avansą nėra savo pobūdžiu civilinės atsakomybės atsakovei taikymas. Atsakovė turėjo pareikšti priešieškinį ginčydama sutarties nutraukimo teisėtumą ir tik pripažinus sutartį esant nutrauktą neteisėtai, atsakovė turėtų teisę taikyti ieškovui civilinę atsakomybę. Ieškovas pareiškė reikalavimą dėl sumokėto 1 500 Lt avanso priteisimo, teismas laikė, jog atsakovė turi teisę pasilikti sumą kaip netesybas pagal 2013-12-23 sutarties 2.4 punktą, tačiau sutartimi sulygtų netesybų dydis yra 1 300 Lt. Tokiu būdu teismas nesant atsakovės reikalavimo (priešieškinio) pritaikė ieškovui civilinę atsakomybę neapsiribodamas ir 2013-12-23 sutarties 2.4 punktu.

10Atsakovė UAB „RV Oferta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su skunde išdėstytais argumentais ir nurodo, jog sutartyje nėra numatyti plastikiniai gaminiai, dėl kurių pagaminimo šalys susitarė, todėl sutarties įvykdymas tiesiogiai siejamas su specifikacijos pasirašymu (patvirtinimu). Ieškovas pasirašė sutartį 2014-05-05, o specifikaciją pasirašė (patvirtino) 2014-06-25. Taigi šio dokumento – specifikacijos, pasirašymas sietinas su sutartyje numatytų darbų atlikimo pradžia. Teismas pagrįstai pripažino, kad šalims nesuderinus gaminamo daikto konkretaus apibūdinimo, užsakymo vykdymas negalimas. Specifikacijose yra aptariami individualūs, atsižvelgiant į ieškovo poreikius, užsakytų pagaminti gaminių duomenys. Sutartyje numatytas gaminių pagaminimo terminas skaičiuotinas nuo 2014-06-25, todėl 30 darbo dienų termino pabaiga yra 2014-08-06, o sumontavimo dar po 10 darbo dienų, t.y. 2014-08-21. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovas 2014-06-27 klausia, kada atsakovė atvyks montuoti langų. 2014-06-30 ieškovas jau rašo, kad jis išvykęs ir negalės įleisti į butą bei priimti darbus. Tai reiškia, kad ieškovas iki 2014-06-30 buvo informuotas ne tik apie užsakymo įvykdymą, bet ir galimybę atvykti ir sumontuoti užsakytus gaminius ieškovo nurodytoje vietoje. Taigi atsakovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus pagaminti užsakytus gaminius. Pažymi, kad teismas tinkamai įvertino ieškovo elgesį, pripažindamas jį nesąžiningu, kai ieškovas tą pačią dieną (2014-06-30) informuoja atsakovę apie savo išvykimą ir negalimumą sumontuoti gaminius ir siunčia raštą apie papildomo termino nustatymą prievolei įvykdyti. Be to, 2014-06-30 elektroniniame laiške ieškovas nurodė, kad jis sugrįš liepos 14–15 d. ir po šio termino atsakovė gali planuoti montavimo darbus. Tai vėlgi patvirtina aplinkybę, kad ieškovas žinojo apie gaminių pagaminimą. Kitas ieškovo nesąžiningumo aspektas yra tai, jog jis 2014-07-25 telefonu informavo, kad jam nereikalingi pagal jo užsakymą pagaminti gaminiai, tačiau 2014-08-13 išsiuntė atsakovei raštą dėl sutarties nutraukimo, jei per 30 dienų nebus įvykdyti sutartiniai įsipareigojimai. Atsakovė neturėjo realios galimybės sumontuoti pagal individualų užsakymą pagamintus gaminius be paties ieškovo sutikimo ir dalyvavimo. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, pagrįstai pripažino, kad ieškovas prarado teisę susigrąžinti sumokėtą avansą, nes pats nesiekė sutartinių įsipareigojimų visiško įvykdymo, t. y. faktiškai pats atsisakė vykdyti įsipareigojimus. Dėl tokių ieškovo veiksmų atsakovė patyrė nuostolius, kadangi langai buvo pagaminti pagal individualų užsakymą konkrečiam vartotojui. Todėl teismas pagrįstai įvertino avanso teisinę paskirtį ir tokiu būdu pasisakė dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13Ginčas tarp šalių kilo dėl vartojimo rangos sutarties, sudarytos dėl PVC langų pagaminimo ir sumontavimo, sudarymo momento, susitarimo dėl darbų pradžios nustatymo ir sutartinių įsipareigojimų pagal ją vykdymo vertinimo.

14Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl rangos darbų vykdymo pradžios nustatymo momento ir sutarties vykdymo pagrįstumo

15Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis teismas konstatavo, kad darbų pradžia laikytina 2014-06-25, kai ieškovas pasirašė specifikaciją, ir kad ieškovas neva iki to momento suprato, kad darbai bus pradėti pasirašius specifikaciją ir tas jį tenkino ir kad iki šio momento ieškovas nereiškė atsakovei priekaištų dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, tačiau vėliau atsisakė priimti darbus. Šių išvadų pagrįstumas ar jų nepagrįstumas yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu, todėl svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas šias išvadas tinkamai įvertino įrodymus ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų įstatyme ir suformuotų teismų praktikoje. Pažymėtina, kad apelianto argumentai dėl teismo išvadų nepagrįstumo grindžiami ne konkrečiai nurodant, kokius įrodymus pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ar kokias įrodymų vertinimo taisykles pažeidė, o nurodomi tik tam tikri faktinio pobūdžio aplinkybių vertinimai, cituojamos ištraukos iš proceso dalyvių paaiškinimų, šalių elektroninio susirašinėjimo ir pan. Todėl apeliacinės instancijos teismas gali įvertinti tik tai, ar pirmosios instancijos teismas, nustatydamas tam tikras aplinkybes ir padarydamas atitinkamas išvadas, nepažeidė nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. M. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje N. C. v. Socialinio aprūpinimo skyrius prie Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

17Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir iš jų visumos padarė labiau tikėtinas ir pagrįstas išvadas dėl šalis siejusių sutartinių santykių vertinimo, atsakovės galimybės pradėti darbus, jų įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadas esant pagrįstomis ir argumentuotomis, kurios buvo padarytos tinkamai įvertinus įrodymus (CPK 185 straipsnis). Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys buvo susitarusios dėl PVC langų ir durų pagaminimo, tik kilus ginčui šalys nesutaria dėl momento, nuo kada skaičiuotina rangovo (atsakovės) įsipareigojimų pagaminti ir sumontuoti langus ir duris darbų vykdymo pradžia, o tai siejama ir su sutarties pasirašymo momentu. Ieškovas remiasi sutartyje nurodyta data – 2013 m. gruodžio 23 d., o atsakovė – su ieškovo sutarties ir specifikacijos pasirašymo momentu, kas nustatyta remiantis šalių elektroninio susirašinėjimo duomenimis (b. l. 21–23). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs elektroninio susirašinėjimo duomenis, pagrįstai sprendė, kad šalys nuo 2013-12-10 iki 2014-06-30 derino sutarties pasirašymą ir sprendė klausimus dėl užsakytiems gaminiams keliamų reikalavimų, todėl iš tokio susirašinėjimo buvo akivaizdi šalių valia pasirašyti sutartį, specifikacijoje suderinus reikalavimus gaminamai produkcijai. Nors šalių sudarytos sutarties 1.1 p. buvo numatyta, kad PVC langai ir durys pagaminami per 30 d., o sumontuojami 10 dienų laikotarpyje nuo avanso sumokėjimo dienos, ir avansą ieškovas sumokėjo 2013-12-16, t. y. iki sutartyje nurodytos sutarties datos (2013-12-23), tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad tik ieškovui 2014-06-25 perdavus atsakovei pasirašytą sutartį ir specifikaciją, kas nustatytina iš šalių elektroninio susirašinėjimo, buvo suderinti užsakyti pagaminti gaminiai ir todėl tik nuo šios datos skaičiuotinas terminas sutartyje numatytiems darbams atlikti. Tai atitinka ir CK 6.644 straipsnio 1 dalyje numatytą rangos sutarties apibrėžimo esmę, nes rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tam kad rangovas galėtų atlikti darbus, jam turi būti aiški ir konkrečiai apibrėžta užduotis. Akivaizdu, kad sumokėjus avansą, tačiau nesuderinus reikalavimų užsakytiems langams ir durims pagaminti, rangovas negali atlikti darbų, atitinkančių užsakymo sąlygas. Teismas pagrįstai įvertino ir ieškovo veiksmus sutarties pasirašymo ir užsakymo derinimo (specifikacijos pasirašymo) metu, kaip jo sutikimą tęsti sutartinius santykius, toliau derinant reikalavimus gaminamai produkcijai. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties 1.1 punktą dėl nustatytų darbų terminų ir šio termino pradžios. Nurodytas aiškinimas atitinka CK 6.193 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus sutartį aiškinti sąžiningai, nagrinėjant tikruosius šalių ketinimus, o ne remiantis vien pažodiniu tekstu, atsižvelgiant į susitarimo esmę, jo prasmę ir pan.

18Dėl sutarties nutraukimo ir ieškovo nesąžiningo elgesio

19Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, kad atsakovė nėra padariusi esminio sutarties pažeidimo, t. y. praleidusi sutarties įvykdymo terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis), o sutarties neįvykdė dėl to, kad pagaminus langus atsakovė be ieškovo sutikimo ir leidimo negalėjo patekti į ieškovo butą. Tokią išvadą apylinkės teismas grindė šalių elektroninio susirašinėjimo duomenimis ir liudytojos N. S. parodymais. Remiantis šiais įrodymais byloje buvo pagrįstai nustatyta aplinkybė, kad 2014 m. birželio pabaigoje ieškovo užsakymas buvo įvykdytas ir užsakyti gaminiai pagaminti, o atsakovė bandė su ieškovu suderinti montavimo darbų atlikimą, tačiau ieškovas elektroniniu laišku pats nukėlė montavimo darbų laiką po 2014-07-15, kadangi nurodė, jog iki tol bus išvykęs, tačiau vėliau vengė kontaktų ir 2014-07-25 atsisakė priimti produkciją. Šios aplinkybės atitinka pateiktų įrodymų duomenis, todėl yra nustatytos tinkamai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai ieškovo veiksmus, jam išsiunčiant atsakovei 2014-06-30 raštą dėl papildomo 30 dienų termino nustatymo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus (b. l. 7) ir 2014-08-13 raštą dėl sutarties nutraukimo (b. l. 10), pripažino nesąžiningais. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Ieškovas, 2014-06-30 elektroniniu laišku pranešdamas, kad yra išvykęs ir negalės įleisti į butą ir priimti darbus bei nurodydamas, kad bus tik liepos 14–15 dienomis, ir tą pačią dieną išsiųsdamas raštą, kuriuo nustatė atsakovei, pasirengusiai montuoti langus, reikalavimą įvykdyti sutartinius įsipareigojimus per papildomą 30 dienų terminą, akivaizdžiai elgėsi nesąžiningai, tokiu būdu tik parengdamas formalias sąlygas sutarčiai nutraukti. Be to, kaip jau nustatyta, šalys po ilgai trukusio derinimo laikotarpio tik 2014-06-25 galutinai įformino sutartinius santykius ir tinkamai susitarė dėl rangos sutarties dalyko. Tokių ieškovo veiksmų jokiu būdu negalima pripažinti bendradarbiavimu su atsakove. Vien tai, kad ieškovas pranešė atsakovei, jog grįš 2014-07-15, šių veiksmų negalima pripažinti bendradarbiavimu, nes ieškovas tą pačią dieną išsiuntė atsakovei raštą dėl nustatyto papildomo termino sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, o tai reiškia ieškovas elgėsi nesąžiningai, faktiškai siekdamas, kad sutartis būtų nutraukta neva teisėtu pagrindu. Nenustačius, kad atsakovė būtų esmingai pažeidusi sutartį ar ieškovo užsakymo pagaminti gaminius būtų neįvykdžiusi laiku, teismas negalėjo konstatuoti esant teisinį pagrindą nutraukti sutartį.

20Dėl avanso grąžinimo

21Ieškovas reiškė reikalavimą grąžinti avansą, remdamasis sutarties nutraukimo faktu, tačiau nenustačius, kad sutartis pagrįstai ir teisėtai buvo nutraukta, teismas, turėdamas diskrecijos teisę kvalifikuoti teisinius santykius, pagrįstai apsvarstė avanso grąžinimo sąlygas pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs sutarties 2.4 ir 2.5 punktuose nustatytas susitarimo sąlygas, kuriose numatytos avanso grąžinimo ir jo negrąžinimo sąlygos, pagrįstai konstatavo, kad avansas šiuo atveju negrąžintinas. Sutarties 2.5 punkte šalys susitarė, kad pardavėjas (atsakovė), nepagrįstai atsisakęs pagaminti ir sumontuoti užsakytą produkciją, grąžina pirkėjui (ieškovui) avansą ir moka avanso dydžio baudą. Tačiau byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovė būtų atsisakiusi pagaminti ir sumontuoti užsakytus gaminius, todėl ir pagal sutarties sąlygas neturi pareigos grąžinti avanso. Ir atvirkščiai, pagal sutarties 2.4 punkto nuostatas pirkėjui (ieškovui) nepagrįstai atsisakius pirkti užsakytą produkciją, avansinis mokestis negrąžinamas. Taigi ir pagal sutarties sąlygas ieškovo reikalavimas grąžinti avansą yra nepagrįstas. Apeliacinio skundo argumentai dėl sutartinės atsakomybės taikymo neanalizuotini, kadangi tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pirmosios instancijos teismas nesprendė netesybų klausimo, kaip teigia ieškovas, o tik nurodė, kad avanso paskirtis buvo atsakovės galimų nuostolių užtikrinimas. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė turėjo pareikšti priešieškinį dėl civilinės atsakomybės pagal sutartį taikymo ir turėjo įrodyti tokios atsakomybės taikymui būtinas sąlygas. Atsakovė nereiškė reikalavimo priteisti sutarties 2.4 punkte numatytų su pirkėjo atsisakymu pirkti užsakytą produkciją susijusių išlaidų ar atlyginti nuostolius, tik ginčijo esant pagrindą ieškovui grąžinti avansą, o sutarties nutraukimo teisėtumo kvalifikavimas buvo ieškovo pareikšto reikalavimo pagrindas, todėl atsakovė neturėjo reikšti reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu. Tokiu būdu pagrįstai nustatyta, kad ieškovo reikalavimas priteisti sumokėtą avansą nei jo tiesiogiai nurodytu pagrindu (dėl sutarties nutraukimo), nei pagal sutarties nuostatas negalėjo būti patenkintas. Kadangi sutarties 2.4 punkte nebuvo numatytas konkretus negrąžintino (kaip ir grąžintino – sutarties 2.5 punkte) avanso dydis, todėl sutarties nuostata (sutarties 2.2 punktas), kad pirkėjas sumoka avansu 1 300 Lt, aiškintina laikantis nurodytų sutarties aiškinimo principų (CK 6.193 straipsnis) principų. Kadangi ieškovas pats gera valia sumokėjo 1 500 Lt avansą, ką nurodė ir mokėjimo nurodyme (b. l. 5), tai reiškia, kad tokio dydžio avansas ir negrąžintinas ieškovui pagal sutarties sąlygas.

22Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei

23Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

24Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

25Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš ieškovo P. Ž. (a. k. ( - ) valstybei 7,06 Eur procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė... 2. Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas P. Ž. ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „RV... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas byloje nustatė, kad šalys 2013-12-23 sudarė sutartį dėl PVC langų... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 10. Atsakovė UAB „RV Oferta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 13. Ginčas tarp šalių kilo dėl vartojimo rangos sutarties, sudarytos dėl PVC... 14. Dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl rangos darbų vykdymo pradžios... 15. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kuriomis teismas... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 17. Pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė,... 18. Dėl sutarties nutraukimo ir ieškovo nesąžiningo elgesio ... 19. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus,... 20. Dėl avanso grąžinimo... 21. Ieškovas reiškė reikalavimą grąžinti avansą, remdamasis sutarties... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei ... 23. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš ieškovo valstybei priteistinos... 24. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 25. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti... 26. Priteisti iš ieškovo P. Ž. (a. k. ( - ) valstybei 7,06 Eur procesinių...