Byla 2-446-516/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimo nagrinėjimą ir patvirtintas papildomas Vilniaus teritorinės muitinės kreditorinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Krovinių terminalas“ ir atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimo nagrinėjimą ir patvirtintas papildomas Vilniaus teritorinės muitinės kreditorinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ bankroto byloje.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ginčas byloje kilo dėl kreditoriaus Vilniaus teritorinės muitinės finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo, vykstant mokestiniam ginčui dėl kreditoriaus priskaičiuoto PVM, delspinigių ir baudos.

5Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Metoil“ iškelta bankroto byla.

6Įmonės administratorius UAB „Bankroto administravimo paslaugos“, pateikdamas teismui prašymą dėl įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, prašė Vilniaus teritorinės muitinės finansinį reikalavimą tvirtinti iš dalies t. y. 823 131 Lt sumą, o likusios kreditorinio reikalavimo dalies, t. y. 3 450 519 Lt sumos, netvirtinti, išskiriant šio klausimo nagrinėjimą į atskirą bylą iki Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) išnagrinės administratoriaus 2014 m. gegužės 5 d. skundą dėl 2014 m. balandžio 14 d. Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitos Nr.4VM320034M (toliau – ir Patikrinimo ataskaita). Vėliau buvo pateiktas prašymas sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 3 446 605 Lt dalies finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus priimtas ir įsiteisės Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) sprendimas pagal administratoriaus skundą dėl Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr.1A-590 ir Patikrinimo ataskaitos panaikinimo.

7Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino neginčytinų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų ir Vilniaus teritorinės muitinės 823 131 Lt reikalavimą.

8Vilniaus teritorinė muitinė nurodė, kad pateikė bankroto administratoriui finansinį reikalavimą 4 273 650 Lt sumai, susidedančiai iš 2 608 902 Lt PVM, 882 077 Lt PVM delspinigių ir 782 671 Lt baudos. Finansinio reikalavimo suma susidarė todėl, kad UAB „Metoil“ į valstybės biudžetą nesumokėjo Vilniaus teritorinės muitinės 2014 m. balandžio 14 d. Patikrinimo ataskaita apskaičiuotos ir įregistruotos 4 273 650 Lt mokestinės prievolės. Vilniaus teritorinė muitinė taip pat nurodė, kad 2014 m. spalio 3 d. sprendimu perskaičiavo ir pakeitė Patikrinimo ataskaitoje įregistruotus PVM delspinigius į 878 163 Lt, todėl pakeitė finansinio reikalavimo sumą į 4 269 736 Lt. Vilniaus teritorinė muitinė pažymėjo, kad 2014 m. balandžio 14 d. Patikrinimo ataskaitoje užfiksuoti jau pakartotinio atsakovo veiklos patikrinimo rezultatai ir ši ataskaita, sukėlusi UAB „Metoil“ mokestines pasekmes, nėra panaikinta. Vilniaus teritorinė muitinė nurodė, kad bankrutavusios UAB „Metoil“ administratoriaus skundo dėl Patikrinimo ataskaitos pateiktuose paaiškinimuose dėl dyzelinio kuro tiekimo Lenkijos įmonėms teigiama, kad Lenkijos mokesčių administratoriaus atsakyme Lietuvos muitinei nurodoma informacija yra nepagrįsta objektyviais įrodymais. Lietuvos muitinės institucijos teigdamos, kad akcizinių prekių gabenimo dokumentai (AAD) yra suklastoti, rėmėsi tik Lenkijos akcizinių sandėlių paaiškinimais ir tuo, jog Lenkijoje nebuvo deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, tačiau minėtų dokumentų suklastojimo atvejai nėra patvirtinti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Muitinės departamentas 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu administratoriaus skundo nagrinėjimą sustabdė, kol bus gauta informacija iš Lenkijos muitinės. Vilniaus teritorinės muitinės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra neginčijamas faktas, kad PVM už UAB „Metoil“ importuotą dyzelinio kuro kiekį, nurodytą Patikrinimo ataskaitoje, Bendrijos muitų teritorijoje nebuvo sumokėtas. Vilniaus teritorinė muitinė nurodė nemananti, kad Patikrinimo ataskaitoje užfiksuota mokestinė prievolė gali priklausyti nuo tam tikrų juridinių faktų buvimo ar nebuvimo, kurie nustatinėjami Lenkijos Respublikos baudžiamojoje byloje, be to, visada yra galimybė sumažinti kreditorinių reikalavimų sumą.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 3 446 605 Lt dalies finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą ir patvirtino papildomą Vilniaus teritorinės muitinės 3 446 605 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Metoil“ bankroto byloje.

11Teismas pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje neteikė jokių įrodymų dėl kreditorinio reikalavimo dydžio ir nepagrįstumo. Teismas nustatė, kad atsakovas yra pateikęs skundą dėl Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr.1A-590 ir šiuo metu ginčą sprendžia Mokestinių ginčų komisija. Nurodė, kad tuo atveju, jei bus priimtas atsakovui palankus sprendimas, tai neužkirs kelio jam kreiptis su prašymu dėl kreditorių reikalavimų tikslinimo, taigi nėra pagrindo tenkinti atsakovo prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą.

12Teismas nusprendė, kad Vilniaus teritorinės muitinės finansinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina Patikrinimo ataskaita, kuri yra patvirtinta Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. 1A-590. Byloje pateikti įrodymai ir Vilniaus teritorinės muitinės paaiškinimai yra pakankami daryti išvadą, jog kreditorinio reikalavimo dalis yra iš esmės pagrįsta, o pateiktais rašytiniais įrodymais nėra pagrindo netikėti.

13Taip pat pažymėjo, kad Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. 1A-590 yra galiojantis, nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka. Be to, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1B-801 patvirtintų Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklių (toliau – Skolingumo nustatymo taisyklės) 12 punkte nurodyta, kad jeigu mokesčių mokėtojas turi mokestinių sumų, kurių būklė atitinka klasifikatoriaus 4 grupėje („Vyksta mokestiniai ginčai, neįsiteisėjęs mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimas / nutartis“), tai mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas likviduojamas arba siūlomas likviduoti (šiuo atveju, skolingumas nustatomas baigus mokestinį ginčą) bei bankrutuojantis (restruktūrizuojamas (formuojant kreditorinį reikalavimą). Teismo nuomone, nurodytas reglamentavimas numato mokesčių administratoriaus pareigą į formuojamą reikalavimą įtraukti ir patikrinimo metu priskaičiuotas sumas, net jei dėl jų dydžio vyksta ginčai.

14III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

15Kreditorius UAB „Krovinių terminalas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį ir sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 3 446 605 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą, kol Mokestinių ginčų komisija išnagrinės bylą ir įsiteisės sprendimas pagal atsakovo skundą dėl Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1A-590 ir Patikrinimo ataskaitos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Vilniaus teritorinės muitinės finansinis reikalavimas ginčijamas kitoje mokestinėje byloje, o bankroto byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo šio finansinio reikalavimo pagrįstumo. Tiek šiuo metu nagrinėjamoje, tiek Mokestinių ginčų komisijoje sprendžiamoje byloje dalyvauja tos pačios šalys. Vilniaus teritorinė muitinė finansinį reikalavimą grindžia būtent tais administraciniais aktais, kurie apskųsti Mokestinių ginčų komisijai. Bankroto byloje be pačios Patikrinimo ataskaitos nebuvo pateikti faktai, kuriais būtų galima pagrįsti pareikštą reikalavimą. Siekiant išsiaiškinti, ar kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas, turi būti ištirti Patikrinimo ataskaitoje nurodomi Lenkijos ir Slovakijos mokesčių administratorių pateikti duomenys, CMR važtaraščiai, kurių dauguma pateikti Muitinės departamentui ir administratorius jų neturi, administraciniai akcizais apmokestinamų prekių vežimo dokumentai AAD, kurie iš viso nebuvo tiriami byloje.
  2. Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimas pagal apskųstą Patikrinimo ataskaitą yra kildinamas iš nuomonės, kad UAB „Metoil“ 2010 m. balandžio – 2012 metų liepos laikotarpiu atliktoms prekių importo operacijoms neva turi būti taikoma 40 muitinės procedūra (muitinės procedūra 4000, toliau – ir 40), o ne 42 (muitinės procedūra 4200, toliau – ir 42), kaip buvo pritaikyta. Mokestiniai ginčai yra administraciniai ginčai, kurie nagrinėtini administraciniuose teismuose pagal specialias teisines procedūras, ir to negali daryti bendrosios kompetencijos teismas. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nenagrinėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo, o rėmėsi tik tuo, kad jis patvirtintas Muitinės departamento, kuris įgyvendina Vilniaus teritorinės muitinės savininko teises. Teismas priėmė tarpinį sprendimą – laikinai pripažino Vilniaus teritorinę mutinę kreditoriumi ir nurodė, kad reikalavimas galės būti tikslinamas. Tai negalima laikyti ginčo išsprendimu iš esmės.
  3. Skolingumo nustatymo taisyklių 12 punktas turi būti aiškinamas kartu su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 21 straipsniu, bet ne kaip įpareigojimas pirmosios instancijos teismui tvirtinti pareikštą finansinį reikalavimą.
  4. Ginčijama nutartis sukels neprognozuojamas ir sunkiai pašalinimas pasekmes, nes asmuo, kuris dar neaišku, ar turi teisę būti kreditoriumi teismo patvirtinta apimtimi, galės dalyvauti priimant įvairius svarbius sprendimus (kurių vėliau nebebus galima pakeisti, nes jie bus įgyvendinti), skundžiant kreditorių susirinkimo sprendimus, gaunant reikalavimų patenkinimą ir pan.

16Atsakovas BUAB „Metoil“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį ir sustabdyti Vilniaus teritorinės muitinės 3 446 605 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą, kol Mokestinių ginčų komisija išnagrinės bylą ir įsiteisės sprendimas pagal atsakovo skundą dėl Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1A-590 ir Patikrinimo ataskaitos panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Į bylą nebuvo išreikalauti bankroto administratoriaus nurodyti įrodymai (CMR važtaraščiai, ADD ir kt.) ir jie nebuvo tiriami, todėl nebuvo įmanoma priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo. Patikrinimo ataskaita yra nepilna ir nepagrįsta. Vilniaus teritorinė muitinė Patikrinimo ataskaitoje neteisėtai ir negrįstai pakeitė 42 muitinės procedūros kodą į 40 muitinės procedūrą ir priskaičiavo 2 608 902 Lt importo PVM, 882 077 Lt delspinigių bei 782 671 Lt baudą. Dėl to bankroto administratorius kreipėsi į Mokestinių ginčų komisiją. Faktinių aplinkybių ir įrodymų visuma pagrindžia, kad patikrintu laikotarpiu UAB „Metoil“ importo deklaracijose iš trečiosios valstybės importuotam dyzeliniam kurui, kuris skirtas išgabenti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, teisėtai pritaikė 42 muitinės procedūrą. Visos materialiosios sąlygos, nustatytos teisės aktuose, būtinos 42 procedūrai taikyti, buvo faktiškai išpildytos. Tiek Muitinės departamentas, tiek Vilniaus teritorinė muitinė priimtu sprendimu pritaikyti 40 muitinės procedūrą akivaizdžiai nukrypo nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos praktikos prekių tiekimo į kitą valstybę narę apmokestinimo 0 procentų PVM tarifu klausimu.
  2. Vilniaus teritorinė muitinė, užpildydama Patikrinimo aktą, pažeidė ir procedūrines normas, nes nustatytų pažeidimų nepagrindė tyrimo metu surinktais dokumentais, neįvardijo, kuriais dokumentais remiantis priskaičiuota importo PVM, bauda ir delspinigiai. Šios aplinkybės nebuvo tirtos pirmosios instancijos teismo. Patikrinimo ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo ir mokesčių administravimo įstatymų imperatyvių reikalavimų. Patikrinimo ataskaita taip pat pažeistas Muitinės departamento 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių (toliau – ir Patikrinimų atlikimo taisyklės) 46, 63 punktai. Pirmosios instancijos teismas visų šių aplinkybių netyrė, o be jų ištyrimo neturėjo galimybės priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
  3. Patikrinimo ataskaitoje suformuluota išvada, kad įmonė neinformavo, jog pasikeitė prekių pirkėjas – kitos valstybės narės PVM mokėtojas, ir dėl to neva nebuvo žinoma, kur ir kam bus išgabentos importuotos prekės ir tokiu būdu nebuvo įvykdyta viena iš pagrindinių PVM lengvatos sąlygų, yra nepagrįsta ir neteisėta. Nei viename iš materialiąsias importuojamų prekių atleidimo nuo importo PVM sąlygas nustatančių teisės aktų atleidimas nuo importo PVM nėra siejamas nei su importo PVM deklaracijos pildymu, nei su tinkamu informavimo apie pasikeitusį prekių pirkėją prievolės vykdymu. Viešojoje teisėje yra draudžiamas plečiamasis teisės normų aiškinimas.
  4. Vilniaus teritorinės muitinės atsisakymas pripažinti UAB „Metoil“ pateiktus ADD prekių išgabenimo į kitą valstybę narę įrodymus laikytinas prieštaraujančiu protingumo principui: akcizų tikslais laikant, kad prekė faktiškai nugabenta į Lenkijos akcizinį sandėlį, tuo pat metu dėl tos pačios prekės teigti, jog PVM tikslais ji nebuvo išgabenta į Lenkiją, yra akivaizdžiai nelogiška. Be to, teismas netyrė ir nevertino, kad mokesčių administratorius bei Muitinės departamentas nepateikė argumentų, kodėl jie neišgabentomis laiko ir tas ginčo objektu esančias prekes, kurių išgabenimo faktui pagrįsti pateikti tinkamai užpildyti CMR važtaraščiai.
  5. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė aplinkybių, kad FCA Lietuvos akcizinis sandėlis INCOTERMS sąlygomis UAB „Metoil“ disponavimo prekėmis teisę pirkėjui perdavė dar Lietuvos akciziniame sandėlyje ir turi šį faktą pagrindžiančius įrodymus. Vilniaus teritorinė muitinė Patikrinimo ataskaitoje nepagrįstai teigia, kad UAB „Metoil“ nesiėmė priemonių išsiaiškinti aplinkybių, susijusių su realiu prekių pristatymu.

17Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į BUAB „Metoil“ ir UAB „Krovinių terminalas“ atskiruosius skundus prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskiruosius skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Metoil“ importuotas prekes turėjo išgabenti Lenkijos, Slovakijos įmonėms, tačiau bendrovė nepateikė dalies prekių pristatymą numatytiems pirkėjams patvirtinančių dokumentų. Valstybinė mokesčių inspekcija informavo muitinę, kad atsakovas po muitinio įforminimo parduodavo prekes ne muitinės deklaracijose nurodytoms įmonėms, bet kitiems subjektams, neturėjusiems teisės vykdyti akcizais apmokestinamų prekių veiklos, arba fiktyvioms įmonėms. Vilniaus teritorinė muitinė neturi pagrindo abejoti iš užsienio kompetentingų institucijų gauta dokumentacija.
  2. Bankroto administratorius atskirajame skunde neginčija tos informacijos, kad Lenkijoje nebuvo deklaruoti ir sumokėti mokesčiai, t. y. kad 4200 procedūra, kurią vykdė atsakovas iki bankroto iškėlimo, muitinės nustatytais atvejais nebuvo tinkamai užbaigta. Atsakovas nepagrįstai 4200 muitinės procedūros vykdytojo atsakomybę kildina tik iš to, kad prekės būtų išgabentos į kitos šalies akcizinį sandėlį. Aplinkybę, kad prekės buvo parduodamos ne tiems pirkėjams, kurie buvo deklaruoti prekių importo metu ar neegzistuojantiems pirkėjams, atsakovas nepagrįstai laiko tik formaliu informavimo tvarkos pažeidimu. Atsakovas muitinės teisėtą reikalavimą laikytis teisės aktuose nustatytų sąlygų, vykdant 4200 muitinės procedūrą, įvardija kaip plečiamąjį teisės normų aiškinimą, tačiau toks aiškinimas būdingas pačiam atsakovui, priskiriančiam mokesčių administratoriui teisės aktais nenustatytas pareigas.
  3. 4200 muitinės procedūros tikslas yra perleisti mokestines pajamas valstybei narei, kurioje galutinai suvartojamos atsiųstos ar atgabentos prekės, taigi labai svarbu nustatyti ar importuotos prekės buvo išgabentos į kitą valstybę narę per 1 mėnesio laikotarpį ne bet kokiam, o deklaruotam prekių gavėjui ir ar prekės nepakliuvo į Bendrijos rinką, išvengiant PVM apmokestinimo. PVM už UAB „Metoil“ importuotą dyzelinio kuro kiekį, nurodytą Patikrinimo ataskaitoje, Bendrijos muitų teritorijoje nebuvo sumokėtas. Atsakovas pats pasirinko, kokiai muitinės procedūrai deklaruos importuotas prekes, todėl privalėjo laikytis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir prisiimti riziką dėl padarytų pažeidimų, nesuderinamų su minėtos procedūros įvykdymo užtikrinimu.
  4. Nepatvirtinus ginčijamų muitinės finansinių reikalavimų, pagrįstų galiojančiais Vilniaus teritorinės muitinės ir Muitinės departamento sprendimais, susidarytų situaciją, kai muitinė, būdama kreditoriumi, neturėtų galimybės atstovauti savo interesų bankroto byloje ta apimtimi, kuria nepadengtas atsakovo įsiskolinimas valstybės biudžetui.

18IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskiruosiuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

20Nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo, Mokestinių ginčų komisijoje vykstant ginčui dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindu esančio akto (Patikrinimo ataskaitos) teisingumo ir teisėtumo.

21Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys).

22Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo gavimo dienos priima nutartį patvirtinti neginčijamus kreditorių reikalavimus (neginčijamą jų dalį). Kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

23Kasacinio teismo praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, kad reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieš jo patvirtinimą, reikšminga ne tik kreditoriaus reikalavimą reiškiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra būtina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sąlyga (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-328/2012; teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014).

24Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, inter alia ir tos aplinkybės, kad 45 dienų terminas teismui nustatytas ne visiems, o būtent neginčijamiems kreditorių reikalavimams patvirtinti, bei iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktų išaiškinimų, kuriuose akcentuojama kreditorinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimo stadijos svarba, matyti, jog bankroto bylose svarbus operatyvumo principas vis dėlto negali būti priešpastatytas teisingam ir pagrįstam kreditorinio reikalavimo tvirtinimui, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti visus byloje esančius įrodymus ir įsitikinti kreditinio reikalavimo pagrįstumu, o savo ruožtu tinkamai nepatikrinto reikalavimo, dėl kurio iškilęs ginčas, patvirtinimas negali būti pateisinamas vien tik ĮBĮ įtvirtinta kreditinio reikalavimo patikslinimo galimybe.

25Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti teismo nutartimi patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus, yra išaiškinęs, jog kreditorių reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą ir kartu įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, todėl turėtų būti tikslinama išimtiniais atvejais ir taikoma, kai nagrinėjant bylą nustatomas kreditorių reikalavimų dydžio pakitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-261/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad bankroto teisės normose nustatyta teisė tikslinti kreditoriaus reikalavimą nėra absoliuti ir nesuteikia bankroto proceso dalyviams patvirtintus kreditorių finansinius reikalavimus tikslinti bei peržiūrėti neribotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013). Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, prioritetas turi būti suteiktas būtent kreditinio reikalavimo pagrįstumo nustatymui jau jo pirmo pateikimo tvirtinti teismui metu, o ne reikalavimo tikslinimo institutui.

26Savo ruožtu nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas, nors ir pats konstatavęs, kad atsakovas specialia įstatymų nustatyta tvarka Mokestinių ginčų komisijoje ginčija Patikrinimo ataskaitą, kuri yra Vilniaus teritorinės muitinės kreditorinio reikalavimo pagrindas ir kurios panaikinimas iš esmės reikštų kreditoriaus pareikšto reikalavimo neegzistavimą, ne tik nesustabdė klausimo dėl ginčijamo kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo nagrinėjimo, bet ir pats tinkamai bei visapusiškai nevertino šio reikalavimo pagrįstumo, iš esmės apsiribodamas konstatavimu, jog šiuo metu Patikrinimo ataskaita ir Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimas yra galiojantys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės analogiškose situacijose, susijusiose su bankrutuojančios įmonės mokestinėmis prievolėmis, jau buvo pasisakęs, jog kilus ginčui dėl bankrutuojančios įmonės mokestinių nepriemokų bei baudų apskaičiavimo pagrįstumo ar teisėtumo ir šio ginčo neišsprendus, mokesčių inspekcijos (o nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinės muitinės) pateiktas finansinis reikalavimas, susidedantis iš tokių ginčijamų nepriemokų bei baudų, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2019/2014; 2006 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27/2006). Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimas susideda iš atsakovo administracine tvarka ginčijamoje Patikrinimo ataskaitoje apskaičiuotos atsakovo mokestinės prievolės (PVM skolos, delspinigių ir baudos), taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, suabsoliutinęs kreditinio reikalavimo patikslinimo galimybę, nepagrįstai patvirtino ginčijamą kreditoriaus reikalavimą, nesustabdęs klausimo nagrinėjimo, neįvertinęs visų įrodymų ir faktiškai neišsprendęs kilusio ginčo.

27Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, jog tuo atveju kai ginčas yra kilęs iš mokestinio teisinio santykio, kurio atsiradimo pagrindas yra administracinis aktas, ir ginčas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą nagrinėtinas administraciniame teisme, ta aplinkybė, kad ginčo šalis yra bankrutavusi įmonė, bylos teismingumo nekeičia (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 2 d. nutartį byloje Nr. T-76-2014; Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį byloje Nr. T-55-2014 ir kt.). Nei ABTĮ, nei CPK, nei ĮBĮ nėra tiesiogiai įtvirtintos nuostatos, kad mokestiniai ginčai, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, taigi įstatyme nėra ribojimo, jog bankrutuojančios įmonės mokestinis ginčas būtų išnagrinėtas administraciniame teisme ir savo ruožtu nėra imperatyvaus reikalavimo, kad mokestinis ginčas, kilęs tarp kreditoriaus (Vilniaus teritorinės muitinės) ir atsakovo, kaip bankrutavusios įmonės, būtų išspręstas būtent bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ypač atsižvelgus į tai, jog tiek Mokestinių ginčų komisija, tiek administraciniai teismai, kuriems gali būti skundžiami Mokestinių ginčų komisijos sprendimai, yra specialiai įsteigti tokio pobūdžio klausimams nagrinėti.

28Pagal skolingumo nustatymo taisyklių 12 punktą, vykstant mokestiniam ginčui, mokesčių mokėtojas laikomas neskolingu, išskyrus atvejus, kai mokesčių mokėtojas /.../ yra bankrutuojantis (restruktūrizuojamas) (formuojant kreditorinį reikalavimą). Taigi, aplinkybė, jog įmonė yra bankrutuojanti, suponuoja mokesčių administratorius pareigą, formuojant kreditorinį reikalavimą, laikyti bankrutuojančią įmonę skolinga ir įtraukti mokestiniame ginče ginčijamą sumą į reiškiamą reikalavimą. Tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas turi automatiškai, net netikrindamas tokio reikalavimo pagrįstumo (t.y. skolingumo fakto), jį patvirtinti. Atsižvelgiant į Skolingumo nustatymo taisyklių 1 punktą, pagal kurį Skolingumo nustatymo taisyklės nustato mokestinių prievolių įvykdymo būklės, pagal kurią mokesčių mokėtojas laikomas skolingu arba neskolingu Lietuvos Respublikos muitinei, nustatymo tvarką, darytina išvada, kad taisyklių nuostatos skirtos nustatyti, ar apskritai muitinė turi / neturi teisę (-ės) atitinkamą sumą įvardyti kaip mokesčių mokėtojo skolą, ir savo ruožtu skirtos užtikrinti muitinės galimybę laiku, per įstatymo nustatytus terminus, pareikšti prašymą dėl kreditinio reikalavimo tvirtinimo. Tačiau Skolingumo nustatymo taisyklės niekaip nepatvirtina kreditoriaus reikalavimo, dėl kurio vyksta mokestinis ginčas, pagrįstumo ir neįpareigoja teismo, nesilaikant ĮBĮ nustatytų kreditorinio reikalavimo tvirtinimo taisyklių, pripažinti tokį reikalavimą pagrįstu bei jį patvirtinti.

29Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismas pripažino UAB „Metoil“ bankrutavusia ir likviduojama. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atskirųjų skundų dėl šios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nėra paduota. Pagal Skolingumo nustatymo taisyklių 12 punktą tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas likviduojamas, jo skolingumas nustatomas baigus mokestinį ginčą. Šis taisyklėse įtvirtintas reglamentavimas patvirtina anksčiau išdėstytus argumentus, jog įmonei bankrutuojant, ji laikoma skolinga, formuojant kreditinį reikalavimą, tačiau įmonės likvidavimo procedūrų metu, kuomet vyksta kreditorių reikalavimų tenkinimas, mokesčių mokėtojas laikomas skolingu tik baigus mokestinį ginčą, t.y. įsitikinus, jog atitinkamos prievolės mokesčių mokėtojui buvo nustatytos pagrįstai.

30Pažymėtina ir tai, kad sustabdžius kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimo nagrinėjimą iki bus išspręstas mokestinis ginčas, nėra paneigiama Vilniaus teritorinės muitinės teisė į pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimą. Tokiu atveju tik išvengiama prieštaringų teismų sprendimų priėmimo tuo pačiu klausimu (aplinkybė, jog šiuo metu mokestinis ginčas nagrinėjamas ne teisme, bet ikiteismine tvarka – Mokestinių ginčų komisijoje, nepaneigia mokestinio ginčo egzistavimo fakto). Pažymėtina ir tai, jog neginčyta Vilniaus teritorinės muitinės reikalavimo dalis yra jau patvirtinta teismo, todėl šis kreditorius nėra pašalintas iš bankrutavusios įmonės kreditorių sprendimų priėmimo proceso ir gali atstovauti savo interesus atsakovo bankroto byloje. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu jis negali savo interesų byloje atstovauti visa jo reikalavime nurodyta apimtimi, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti viso reikalavimo, visapusiškai nepatikrinus jo pagrįstumo; kita vertus, reikalavimo patvirtinimas neišnagrinėjus ginčo administracinės teisenos tvarka, sukuria teisines prielaidas kreditoriui, kurio reikalavimo pagrįstumas yra ginčijamas, turėti prioritetą prieš kitus kreditorius, kurių reikalavimai nėra ginčijami:, pvz., kreditorių susirinkime turint didesnį skaičių balsų; gaunant jo reikalavimo patenkinimą pagal patvirtinto, nors ir ginčijamo, reikalavimo proporcijas ir t.t..

31Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, be kita ko, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, priėjo išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o Vilniaus teritorinės muitinės 3 446 605 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

32Dėl apeliantų atskiruosiuose skunduose bei kreditoriaus atsiliepime nurodytų argumentų, susijusių su Patikrinimo ataskaitos, kurios teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamas Mokestinių ginčų komisijoje, teisingumu, ir kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nepasisako, nes šios ataskaitos teisėtumas ir pagrįstumas sudaro mokestinio ginčo esmę.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti Vilniaus teritorinės muitinės 3 446 605 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ginčas byloje kilo dėl kreditoriaus Vilniaus teritorinės muitinės... 5. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi uždarajai akcinei... 6. Įmonės administratorius UAB „Bankroto administravimo paslaugos“,... 7. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartimi patvirtino... 8. Vilniaus teritorinė muitinė nurodė, kad pateikė bankroto administratoriui... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė atsakovo... 11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šioje byloje neteikė jokių įrodymų dėl... 12. Teismas nusprendė, kad Vilniaus teritorinės muitinės finansinio reikalavimo... 13. Taip pat pažymėjo, kad Muitinės departamento 2014 m. lapkričio 14 d.... 14. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai... 15. Kreditorius UAB „Krovinių terminalas“ atskirajame skunde prašo panaikinti... 16. Atsakovas BUAB „Metoil“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno... 17. Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į BUAB „Metoil“ ir UAB... 18. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis... 20. Nagrinėjamoje byloje iškilo klausimas dėl kreditoriaus reikalavimo... 21. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 22. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.... 23. Kasacinio teismo praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, kad reikalavimo... 24. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo, inter alia ir tos aplinkybės, kad... 25. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl galimybės tikslinti... 26. Savo ruožtu nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo... 27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija... 28. Pagal skolingumo nustatymo taisyklių 12 punktą, vykstant mokestiniam ginčui,... 29. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. sausio 15 d. nutartimi Kauno... 30. Pažymėtina ir tai, kad sustabdžius kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo... 31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau... 32. Dėl apeliantų atskiruosiuose skunduose bei kreditoriaus atsiliepime nurodytų... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti...