Byla 2A-811-527/2013
Dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – M. Š.)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Galinos Blaževič, Jolitos Cirulienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14033-748/2012 pagal ieškovės BUAB vaistinės „ALIJOŠIUS“ (bankroto administratorius – UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras) ieškinį atsakovei V. Š. dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo – M. Š.) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3–8), prašydama priteisti jai iš atsakovės 43 830,91 Lt žalai atlyginti (CK 2.87 str. 1, 2, 3 ir 7 d., 6.245 str. 1 d., 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 1 d., 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 1 ir 2 d., ABĮ 37 str. 12 d. 1 p., ĮBĮ 14 str. 3 d.). Ieškovė savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė, kaip buvusi ieškovės vadovė, netinkamai vykdydama iš įstatymo kylančias pareigas, o būtent pažeisdama CK 6.263 ir 2.87 straipsnių reikalavimus, padarė ieškovei žalą. Ieškovės teigimu, atsakovė, būdama ieškovės direktore, su trečiuoju asmeniu (savo dukra) 2008-02-20 sudarė patalpų ( - ), ( - ) g. 108-17 nuomos sutartį Nr. 1 (toliau – Nuomos sutartis) (t. 1, b. l. 10–11), kuri 2009-01-01 buvo nutraukta. Už šių patalpų nuomą per 2008 metus buvo paskaičiuota ir sumokėta 26 371,12 Lt nuomos mokesčio (22 415 Lt sumokėta trečiajam asmeniui ir 3 956,12 Lt trečiojo asmens gyventojų pajamų mokesčio), be to, 2008 m. vasario–spalio mėn. išnuomotų patalpų remontui atsakovė nupirko prekių ir paslaugų už 17 459,79 Lt (be PVM). Ieškovė patyrė iš viso 43 830,91 Lt nuostolį, nes patalpose jokia ūkinė–finansinė veikla nebuvo vykdoma. Atsakovė, nupirkusi remonto prekių ir paslaugų už 17 459,79 Lt, pagerino dukteriai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį ši 2009–11–23 pirkimo–pardavimo sutartimi perleido N. A.. Tokiu būdu atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip direktorės, pareigas, nes sudarė ieškovei nenaudingą sandorį.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno miesto apylinkės teismas 2012–12–17 sprendimu (t. 2, b. l. 20–24) ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovei iš atsakovės 43 830,91 Lt žalai atlyginti šiais motyvais:

61. Teismas nustatė, kad 2008–02–20 buvo sudaryta Nuomos sutartis (t. 1, b. l. 10–11), kurios pagrindu ieškovė už 3 650 Lt per mėnesinį išsinuomojo iki 2013–12–31 trečiajam asmeniui priklausančias negyvenamąsias patalpas ( - ), ( - ) g. 108-17 su sąlyga, kad savo lėšomis neatlygintinai atliks vidaus apdailą. Sudarant Nuomos sutartį ieškovei atstovavo direktorė (atsakovė) (t. 1, b. l. 10). 2008–07–09 ieškovė sudarė rangos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Duventa“ dėl vėdinimo ir nuotekų rekonstrukcijos darbų išnuomotose patalpose (t. 1, b. l. 13–14). Pagal šią sutartį darbai buvo atlikti ir priimti, atsakovė pasirašė atliktų darbų aktą, pažymą apie atliktų darbų vertę, PVM sąskaitas faktūras (t. 1, b. l. 15–19). Ieškovė išsinuomotų patalpų remontui nupirko įvairių medžiagų bei apmokėjo už paslaugas 17 459,79 Lt (t. 1, b. l. 19–45). Atsakovė pasirašė PVM sąskaitas faktūras, neginčija šių prekių ir paslaugų įgijimo. Nuomos mokesčio už patalpas trečiajam asmeniui buvo iš viso sumokėta 26 371,12 Lt: 1 000 Lt 2008–05–08 mokėjimo nurodymu Nr. 687, 2 800 Lt 2008–07–11 mokėjimo nurodymu Nr. 741, 18 615 Lt 2008–10–31 kasos pajamų išlaidų orderiu ir sumokėta 3 956,12 Lt GPM. Teismas sprendė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR FM VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto 2011-05-30 išvadoje Nr. ( - ) (toliau – Išvada) (t. 1, b. l. 55–71) pagrįstai įvertinta, jog 2008–05–08 mokėjimo nurodymu Nr. 687 1 000 Lt buvo mokamas nuomos mokestis, o ne darbo užmokestis trečiajam asmeniui, kaip kad nurodyta pačiame mokėjimo dokumente, nes ištyrus įmonės ūkinės–finansinės veiklos rezultatus buvo nustatyta, kad darbo užmokestis trečiajam asmeniui buvo visiškai išmokėtas (t. 1, b. l. 46, 47, 48, 55–71). Nuomos sutartis nutraukta šalių susitarimu (t. 1, b. l. 12).

72. Kauno apygardos teismas 2011–04–11 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1450-273/2011 ieškovei iškėlė bankroto bylą pagal atsakovės ir I. I. pareiškimą. Šioje nutartyje nustatyta, kad ieškovės turto vertė 2007–12–31 sudarė 601 913 Lt, tarp jo ilgalaikis turtas – 359 956 Lt, trumpalaikis turtas – 241 957 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 608 885 Lt. 2007 m. įmonė patyrė 16 972 Lt nuostolių. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovei priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, taip pat jam įregistruota hipoteka. Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, jog ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Kauno apskrities VMI pateiktais duomenimis ieškovė pagal pateiktas deklaracijas bei mokesčių apskaitos duomenis 2010–12–30 turėjo 37 790,47 Lt mokestinę nepriemoką. VSDFV Kauno skyriaus pateiktais duomenimis, ieškovė VSDF biudžetui buvo skolinga 28 868,41 Lt. Aplinkybė, jog įmonė Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi 2008–2010 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, sudaro pagrindą išvadai, jog įmonė ūkinės–komercinės veiklos nebevykdo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad įmonė nebegali įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko pripažino, kad ji yra nemoki, todėl yra pagrindas iškelti jai bankroto bylą (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.) (t. 1, b. l. 49–54). Nutarčiai esant įsiteisėjusiai, šioje nutartyje nustatytų aplinkybių nebereikia įrodinėti CPK 182 str. 2 d.).

83. Iš Išvados teismas sprendė, kad ieškovės veiklos rezultatai buvo: 2007 m. nuostolis 16 972 Lt, 2008 m. nuostolis 181 636 Lt. 2007–12–31 ieškovės gautinos sumos sudarė 13 126 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 608 885 Lt. 2007–12–21 Kredito linijos sutarties Nr. K-1200-2007-11-04 pagrindu gautus 278 767 Lt ieškovė panaudojo apyvartinėms lėšoms, kitiems atsiskaitymams, paskolos atsakovei grąžinimui, todėl lėšų likutis ieškovės sąskaitoje 2008–01–30 sudarė 11 691,86 Lt. Ieškovei vykdant nuostolingą veiklą bei didėjant įsipareigojimams, bendrovės finansinė būklė blogėjo (t.1, b. l. 55–71).

94. Atsakovė, būdama ieškovės vadove, žinodama apie sunkią ieškovės finansinę padėtį, sudarydama jai nenaudingą Nuomos sutartį, sukūrė ieškovei naujas prievoles, dėl kurių ji patyrė žalą. Taip atsakovė ne tik nesiekė verslą plėsti ir toliau jį vystyti, bet tik padidino jau ir taip nuostolingai dirbančios ieškovės finansinius įsipareigojimus ir tokiu būdu pažeidė ieškovės interesus. Faktinės aplinkybės parodė, kad ieškovė išsinuomotose patalpose veiklos nevykdė ir nesiruošė vykdyti – 2008 m. vasarą pabaigus patalpų remontą ir iki 2009–01–01, kai buvo nutraukta Nuomos sutartis, jokių veiksmų veiklai pradėti nebuvo atliekama. Ieškovės lėšomis buvo suremontuotos trečiajam asmeniui priklausančios patalpos ir grąžintos nuomotojai, nutraukus Nuomos sutartį, dėl to bendrovė patyrė 43 830,91 Lt nuostolių. Tokius atsakovės veiksmus teismas laikė priešingais CK 2.87 straipsnyje nurodytoms pareigoms, pažeidžiančiais jos teisinę pareigą veikti bendrovės naudai. Atsakovės paaiškinimus, kad 2008 m. pradžioje ieškovės veikla buvo suaktyvėjusi ir rezultatai buvo pagerėję, todėl ieškovė planavo įkurti filialą geroje strateginėje vietoje, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

105. Ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 43 830,91 Lt nuostolių dėl to, kad atsakovė nesielgė kaip rūpestinga, apdairi, protinga bendrovės vadovė, nes žinodama apie nuostolingą ieškovės veiklą sudarė nenaudingą sandorį – Nuomos sutartį. Atsakovė ir trečiasis asmuo pripažino, kad jas sieja motinos ir dukters ryšys, t. y. jos yra artimos giminaitės. Ieškovės direktorė (atsakovė) ir trečiasis asmuo buvo nesąžiningos, pasirašydamos Nuomos sutartį, ši prezumpcija nepaneigta (CK 6.67 str. 3 p., CPK 182 str. 4 p.). Nustatęs tokias faktines aplinkybes, tokius atsakovės veiksmus teismas laikė neteisėtais.

116. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (LAT 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (LAT 2012-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Atsakovė nepateikė įrodymų savo argumentams pagrįsti dėl Nuomos sutarties reikalingumo, atitikimo bendrovės interesams ir ekonominės krizės įtakos 2008 m. ieškovės veiklai, neįrodė, kad žala šiuo atveju ieškovei atsirado ne dėl jos kaltės. Atsakovės kaltė preziumuojama pagal įstatymą ir yra nepaneigta bendra tvarka, todėl laikoma įrodyta (CPK 182 str. 4 p.). Neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad trečiasis asmuo patalpas pardavė pigiau nei įsigijo, nes nekilnojamojo turto pardavimo kainą lemia rinkos sąlygos.

127. Atsakovė, būdama ieškovės vadove, jai priskirtas pareigas pažeidė tyčia, siekdama pažeisti bendrovės interesus ir siekdama naudos artimam asmeniui – dukrai (trečiajam asmeniui), ir toks jos veikimas nėra susijęs su normalia įmonės ūkinės–komercinės veiklos rizika, todėl jai, kaip įmonės vadovei, kyla civilinė atsakomybė CK 6.263 straipsnio pagrindu. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.251 str. 1 d.).

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 29–30) prašo panaikinti 2012-12-17 sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti šiais motyvais:

151. Teismas neteisingai vertino ir aiškino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš ieškovės įrodymus ir atsisakė priimti apeliantės teikiamus įrodymus:

161.1. Pasisakant dėl galimybės remtis Kauno apygardos teismo 2011–04–11 nutartimi, kaip prejudicinę galią turinčiu įrodymu (CPK 182 str. 2 d.), pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas sprendė klausimą dėl to, ar yra visos sąlygos iškelti ieškovei bankroto bylą ir nevertino įmonės turtinės būklės, buvusios būtent Nuomos sutarties sudarymo metu. Šioje nutartyje nėra reikšmingų aplinkybių, kurios rodytų, kad įmonė nebūtų pajėgi atidaryti filialą ar vykdyti komercinę veiklą kitose vietose – ne savo buveinėje. Tai, kad pagal 2007–12–31 finansinės atskaitomybės duomenis įmonė turėjo turto už 601 913 Lt sumą, o įsipareigojimų už 608 885 Lt, dar neįrodo, kad įmonė negalėjo vykdyti ir sudaryti Nuomos sutarties. Negalima teigti, kad ieškovė tuo metu, kada buvo sudaryta Nuomos sutartis, buvo nemoki, kadangi iš 2007 metų balanso matyti, jog nebuvo nemokumo sąlygų. Be to, tai, kad 2007 metais įmonė patyrė nežymų 16 972 Lt nuostolį, taip pat neįrodo, kad Nuomos sutarties sudarymas buvo netikslingas ar pažeidė atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad apeliantė, dėdama maksimalias pastangas, siekė atgaivinti vadovaujamos įmonės veiklą, todėl tuo tikslu 2007–12–21 su AB DnB NORD banku sudarė Kredito linijos sutartį Nr. K-1200-2007-114, už kurios vykdymą netgi laidavo asmeninėmis lėšomis pagal tos pačios dienos laidavimo sutartį Nr. 16. Teismų praktikoje teigiama, kad „Tai, kad pats atsakovas M. V. tikėjo verslo sėkme, be kita ko, leidžia spręsti faktas, kad jis asmeniškai laidavo lizingo bendrovei už ieškovo lizingo sutartimis prisiimtas prievoles <...>“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1388/2012). Taigi galima konstatuoti, kad įmonės nuostolinga veikla buvo reabilituota ar bent jau bandoma tą padaryti pačios apeliantės pastangomis, jai prisiimant papildomas prievoles prieš įmonės kreditorių. Papildomų lėšų gavimas be abejonės leido įmonei ieškoti jų investavimo galimybių, dėl ko buvo nuspręsta steigti filialą ( - ). Dar daugiau, ieškovė iki Nuomos sutarties sudarymo jau turėjo įsteigusi filialą ( - ) psichiatrinės ligoninės patalpose. Šis filialas kurį laikė veikė ir davė pajamas. Apeliantė tai buvo nurodžiusi teismui ir kartu su atsiliepimu (t. 1, b. l. 85–88) prašė teismo išreikalauti iš ieškovės duomenis apie tai, kokios ir kur buvo įsteigtos ieškovės vaistinės–filialai (be vaistinės ( - ) g.), kokios buvo šių vaistinių mėnesinės apyvartos ir duodamos mėnesinės pajamos per jų veikimo laikotarpį. Teismas visiškai be pagrindo atsisakė (t. 1, b. l. 94–95) tenkinti šį prašymą, tuo apribodamas apeliantės gynimosi galimybes ir užkirsdamas kelią įrodyti, kad įmonės plėtra 2008 metais buvo tendencingas ir apgalvotas veikimas, siekiant užtikrinti ieškovės finansinį stabilumą. Kauno apygardos teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės nepatvirtina apeliantės nesąžiningo ar neprotingo elgesio, dė ko ji galėtų būti įpareigota atlyginti žalą. Be to, visos kitos Kauno apygardos teismo nutartyje minimos aplinkybės dėl ieškovės turtinės būklės, buvusios 2010 metais ar panašiu laikotarpiu, neturi jokios reikšmės ginčui, nes Nuomos sutartis buvo nutraukta 2009–01–01, t. y. būtent tuo metu, kai įmonės finansinė padėtis pablogėjo.

171.2. Pasisakant dėl Išvados teisinės reikšmės, minėtina tai, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo pateikta Išvada, buvo nutrauktas. Tai yra pažymėta ir pačios ieškovės ataskaitoje: „Administratorius užklausė ikiteisminį tyrimą atliekančią Kauno apskrities VPK ENTS tyrėją apie ikiteisminio tyrimo eigą. 2012-10-26 gautas atsakymas, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00322-10 prokuroro 2012-09-05 nutarimu nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d. 1 p., 214 str. 1 d., 216 str., 170 str. 4 d. 2 p., kadangi nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 str. 2 d., ar kokios kitos veikos požymių.” Taip pat teismas niekaip nepakomentavo tų Išvados argumentų, kurie tik patvirtina, kad įmonė 2008 metų pradžioje buvo finansiškai beatsigaunanti ir pajėgi sudaryti bei vykdyti Nuomos sutartį. Šie argumentai buvo pateikti teismui 2012–11–26 apeliantės atstovo baigiamojoje kalboje. Nuomos sutarties sudarymo metu ieškovė buvo moki įmonė, o tai matyti iš Išvados 7 puslapio, kuriame konstatuota, kad „2007–12–31 ieškovės bendrojo mokumo (padengimo) koeficientas buvo 1,82, vadinasi, bendrovė turėjo pakankamai trumpalaikio turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti”. Teismas šią išvadą ignoravo, visiškai dėl jos nepasisakydamas, taip pažeisdamas reikalavimą, kad teismas turi pasisakyti dėl kiekvieno apeliantės argumento. Šis argumentas ir pačioje Išvadoje esantis teiginys apie ieškovės mokumą ir galimybę vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių šioje byloje, nes Nuomos sutarties sudarymo metu konstatavus, jog įmonė buvo moki ir pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, vienareikšmiškai reikia konstatuoti, kad apeliantės veiksmuose nėra neteisėto veikimo sąlygos. Teismas, nevertindamas apeliantės argumentų, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, o, atsisakydamas tenkinti jos prašymą dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo, apribojo jos galimybes įrodyti, kad Nuomos sutarties sudarymas dėl įmonei reikalingų patalpų 2008 metais buvo tendencinga ir normali tuometinė praktika įmonėje (nes įmonė jau turėjo veikiantį filialą kitoje vietoje). Teismas apribojo galimybes apeliantei įrodyti ir jos sąžiningą elgesį sudarant Nuomos sutartį, nes atsisakė į bylą priimti jos teikiamus įrodymus, kurie būtų patvirtinę, jog iki sudarant Nuomos sutartį ji ieškojo, kur galima būtų įsigyti ar išsinuomoti patalpas filialui (tą patvirtino teismui teikta, bet nepriimta apeliantės užsakymu atlikta preliminari turto rinkos vertės nustatymo pažyma Nr. 08/01-31K dėl negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), Kauno g. 6, vertinimo) (t. 2, b. l. 36–41). Apribojęs apeliantės galimybę įrodinėti savo teiginius, teismas konstatuoja, kad „Atsakovės paaiškinimai, kad 2008 m. pradžioje bendrovės veikla buvo suaktyvėjusi ir rezultatai buvo pagerėję, todėl planavo įkurti filialą geroje strateginėje vietoje, yra atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.” Todėl teismas, neišreikalaudamas atitinkamų įrodymų iš administratoriaus, o taip pat atsisakydamas priimti apeliantės teikiamus dokumentus, negalėjo visapusiškai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo. Dar daugiau, apeliantė siekė įrodyti teismui, kad tai, jog Nuomos sutartimi nuomininkas pats įsipareigojo atlikti patalpų remontą, buvo normali praktika. Dėl to apeliantė teikė teismui apeliantės vadovautų įmonių uždarosios akcinės bendrovės „Čemerys”, UAB Deguonies vaistinės ir kitų asmenų (patalpų nuomotojų) sudarytas vaistinės patalpų naudojimosi sutartis, t. y. 1993-10-29 uždarosios akcinės bendrovės „Čemerys” ir Kauno valstybinės prekybos firmos „Aguona“ sudarytas jungtinės veiklos sutartis (sutarties 2.1. p.) (t. 2, b. l. 42), 2008-12-23 UAB ,,Deguonies vaistinė” ir A. K. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (sutarties 3.4. p.) (t. 1, b. l. 43–45). Minėtose sutartyse, kaip ir Nuomos sutartyje, buvo nuostata, kad patalpų remontas turi būti atliekamas iš nuomininko lėšų. Esant nepagrįstam teismo sprendimui atsisakyti priimti minėtus įrodymus, apeliantė šiuos įrodymus teikė apeliacinės instancijos teismui ir prašė juos priimti. Taip pat apeliantė prašė išreikalauti iš ieškovės duomenis apie tai, kokios ir kur buvo įsteigtos UAB „ALIJOŠIUS” vaistinės–filialai (be vaistinės ( - ) g.), kokios buvo šių vaistinių mėnesinės apyvartos ir duodamos mėnesinės pajamos per jų veikimo laikotarpį.

182. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė, pasirašydama Nuomos sutartį, sukūrė tokias prievoles įmonei, dėl kurių įmonė patyrė žalą.

192.1. Apeliantė, būdama ieškovės direktore, turėjo visus įgalinimus sudaryti sutartis ieškovės vardu. Natūralu, kad pasirašant sutartį, yra prisiimami atitinkami įsipareigojimai įmonės vardu, tačiau tikimasi gauti atitinkamos naudos. Ta nauda turėjo būti filialo generuojama apyvarta, padedanti mažinti įmonės nuostolius ir gauti pelną. Ieškovė buvo įmonė, kurios pagrindinė ūkinės veiklos rūšis buvo prekyba vaistais vaistinėse. Tam, jog ši veikla galėtų būti vykdoma, įmonei reikėjo patalpų – vaistinės. Kadangi 2008 m. pradžioje ieškovės veiklos apyvarta augo, įmonė plėtėsi, tai buvo sumanymas atidaryti dar vieną filialą ( - ), juo labiau, kad įmonė iki to laiko jau turėjo sėkmingai veikiantį filialą Kaune. Kadangi trečiasis asmuo, apeliantės žiniomis, už 280 000 Lt nuo 2008–02–07 ( - ) buvo įsigijusi patalpas, tai buvo priimtas sprendimas šias patalpas nuomotis ir jas parengti vaistinės ir kitų medicinos paslaugų veiklai. Kaip nurodoma Nuomos sutartyje, „Nuomininkas, suderinus su nuomotoju, vidaus apdailą atlieka savo lėšomis, neatlygintinai”, todėl ieškovė (nuominkė) savo sąskaita atliko nuomojamose patalpose apdailos darbus. Nuomos sutartis turėjo galioti nuo 2008–02–20 iki 2013–12–31, tačiau 2009 m. Lietuvoje prasidėjusi krizė neigiamai įtakojo įmonės veiklos rezultatus, dėl ko buvo priimtas sprendimas neatidarinėti filialo ( - ) ir nutraukti sutartį. Remiantis LAT praktika, krizė laikoma visuotinai žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė yra visiems žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (LAT 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Vikipedia duomenimis „šios pasaulinės krizės pradžia laikytinas momentas, kai daugelio pasaulio valstybių ekonomikos pasuko recesijos kryptimi. Tai išryškėjo 2008 m. pabaigoje. Finansų sistemos griūtis bei panika kilo 2008 m. rugsėjo mėn.” (http://lt.wikipedia.org/wiki/2008%E2%80%932009_m._pasaulio_ekonomin%C4%97_kriz%C4%97). Lietuvoje krizės pirmieji požymiai pasireiškė būtent 2009 metais. Todėl suprantama, kad apeliantė, įmonės vardu sudarydama Nuomos sutartį 2008 m. pradžioje, nenumanė, negalėjo ir neturėjo numanyti, kad 2009 metais Lietuvą užklups ekonominė recesija. Nuomos sutartis buvo nutraukta 2009–01–01, t. y. ekonominei krizei įgaunant pagreitį. Iš to seka išvada, kad toji aplinkybė, jog Nuomos sutartis 2009–01–01 buvo nutraukta ir ieškovė realiai nevykdė patalpose jokios ūkinės–komercinės veiklos, laikytina ne apeliantės neteisėto veiksmo išraiška, tačiau neišvengiamu faktu, siekiant nebedidinti ieškovės nuostolių, kurie gali kilti dėl krizės.

202.2. Teismas visiškai nepagrįstai konstatuoja, kad ieškovė išnuomotose patalpose nesiruošė vykdyti jokios veiklos, o tą, pasak teismo, patvirtina tai, kad 2008 vasarą pabaigus patalpų remontą iki 2009-01-01, kai buvo nutraukta Nuomos sutartis, įmonė veiklos nepradėjo vykdyti. Tačiau visiškai neaišku, kuo remdamasis teismas konstatuoja, kad remonto darbus ieškovė baigė 2008 m. vasarą. Pavyzdžiui, iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų 2008-10-02 PVM s/f serija SS Nr. 0930605481, 2008-10-02 PVM s/f serija SS Nr. 0930605491, 2008-09-12 PVM s/f serija SS Nr. 09104202094 matyti, kad kai kuriuos darbus ir kai kurias prekes ieškovė pirko ir 2008 m. pabaigoje. Tai, kad darbai nebuvo ir negalėjo būti užbaigti 2008 m. vasarą, patvirtina ir ieškovės bei UAB „Duventa“ 2008-07-09 pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 4-27-38. Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenų, beveik visi ieškovės mokėjimai rangovams už nuomojamų patalpų remonto darbus buvo atlikti 2008 m. gruodžio mėn., arba 2009 m. sausio mėn. Todėl teismas be įrodymų teigia, kad nuomojamos patalpos buvo paruoštos naudoti jau 2008 m. vasarą ir iki Nuomos sutarties nutraukimo dienos (2009-01-01) nenaudotos be jokios priežasties. Akivaizdu, kad patalpos nenaudotos dėl kelių objektyvių priežasčių: 1) dėl to, kad nebuvo užbaigtas jų remontas; 2) dėl to, kad užklupo ekonominė krizė ir buvo nuspręsta neatidarinėti filialo. Pasirašytos sutartys turi būti vykdomos ir šalims turi įstatymo galią, todėl šiuo atveju apeliantė negalėjo nevykdyti Nuomos sutarties 2 ir 3 punktų. Kadangi šios Nuomos sutarties nuostatos nenuginčytos ir ieškovės net neginčijamos, pripažinti šių nuostatų vykdymą žalos darymu įmonei nėra jokio pagrindo.

213. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 6.67 straipsnio 3 punktą:

223.1. Teismas, konstatavęs, kad Nuomos sutarties šalis (apeliantę ir trečiąjį asmenį) sieja giminystės santykiai (motinos ir dukters ryšys), pritaikė CK 6.67 straipsnio 3 dalyje numatytą nesąžiningumo prezumpciją. Tačiau šioje byloje minėtas straipsnis netaikytinas, nes nėra ginčijama Nuomos sutartis actio Pauliana pagrindu. Apeliantės nuomone, minėta CK 6.67 straipsnio nuostata įtvirtina sąžiningumo prezumpcijos netaikymo atvejus tuomet, kai yra ginčijami kreditorių interesams priešingi sandoriai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Tiek LAT praktikoje, tiek doktrinoje pabrėžiama, kad CK 6.67 straipsnyje numatytos prezumpcijos negali būti aiškinamos plečiamai. LAT 2002-06-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002 buvo nurodyta, kad „CK 6.67 str. išvardinti atvejai, kai preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios šalys buvo nesąžiningos. Šis sąrašas yra baigtinis. Todėl jei nėra šiame straipsnyje išvardintų atvejų, sandorį sudarę asmenys laikytini sąžiningais ir jų sąžiningumo prezumpciją turi paneigti ginčijantis sandorius kreditorius.“ Analogiškos pozicijos laikomasi ir CK 6 knygos komentare: „Komentuojamame straipsnyje pateikiamas atvejų sąrašas yra baigtinis ir plečiant neaiškinamas“ (žr. 110 psl.). Aptariamoje CK 6.67 straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie tai, kad „Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis.“ Tačiau šiuo atveju nebuvo konstatuojamos aplinkybės dėl to, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus, be to, nėra jokio skolininko. Minėtas straipsnis aiškiai rodo, kad jis taikomas tada, kai sandoris ginčijamas, o ne visais atvejais, kai šiuo straipsniu norima remtis.

233.2. Be to, konstatavimas, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nelemia civilinės atsakomybės taikymo apeliantei, nes tam, kad kiltų jos civilinė atsakomybė, turi būti nustatinėjamos civilinės atsakomybės sąlygos, o ne apeliantės (ne)sąžiningumas. Apeliantės įsitikinimu, kad net jeigu ir jos atžvilgiu taikytina nesąžiningumo prezumpcija, ji buvo paneigta (paneigimas pasireiškia vien tuo, kad jos vadovaujama įmonė nesumokėjo trečiajam asmeniui visų pagal Nuomos sutartį priklausančių įmokų, o tik pusę, nors faktiškai ginčo patalpas nuomojosi ilgiau ir turėjo teisę jomis naudotis neatlygintinai. Be to, nesąžiningumą paneigia ir tai, kad ginčo patalpos, nors ir suremontuotos, tačiau trečiojo asmens buvo perleistos už ženkliai mažesnę kainą, nei buvo įsigytos).

244. Teismas taikė civilinę atsakomybę apeliantei, nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų. Apeliantės veiksmai sudarant ginčo Nuomos sutartį buvo teisėti ir neviršijo įprastos praktikos toje įmonėje, neperžengė normalios ūkinės rizikos ribų. Dar daugiau, nors teismas priteisė visą ieškovės prašytą sumą, jis neįvertino, kad didžioji dalis prašytos priteisti sumos yra visiškai niekuo nepagrįsta. Atitinkamai, pagal aukščiau išskaidytą ieškovės reikalavimą į a) nuompinigių ir b) remonto prekių bei paslaugų pirkimui skirtų lėšų priteisimą, yra pateikiamos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kurių pagrindu teismas turėtų atmesti ieškinį kaip nepagrįstą:

254.1. Dėl 26 371,12 Lt nuompinigių priteisimo:

264.1.1. Ieškovė į bylą nėra pateikusi visų tiesioginių rašytinių įrodymų dėl šios sumos sumokėjimo trečiajam asmeniui. Ieškovės reikalavimas kildinamas iš netiesioginio, išvestinio įrodymo, t. y. iš Išvados, bei 2008–05–08 mokėjimo nurodymo Nr. 687, kuriuo trečiajam asmeniui buvo pervesta 1 000 Lt darbo užmokesčio (šis įrodymas atmestinas, nes išmokėta suma skirta darbo užmokesčiui mokėti), 2008–07–11 mokėjimo nurodymo Nr. 741, kuriuo trečiajam asmeniui buvo pervesta 2 800 Lt už patalpų nuomą, 2008–10–31 kasos išlaidų orderio 18 615 Lt sumai, kuriuo trečiajam asmeniui buvo sumokėta už patalpų nuomą. Iš viso pagal ieškovės pateiktus tiesioginius rašytinius įrodymus trečiajam asmeniui už patalpų nuomą sumokėta suma sudaro tik 21 415 Lt. Dėl 3 956,12 GPM ir 1 000 Lt nuomos mokesčio ieškovės reikalavimas tiesioginiais rašytiniais įrodymais nepagrįstas.

274.1.2. Ieškovė neginčija paties sandorio, t. y. 2008–02–20 Nuomos sutarties, kurios pagrindu nuomininkui atsirado prievolė mokėti nuomos mokestį trečiajam asmeniui; nenuginčijus Sutarties, ieškovės reikalavimas priteisti pagal Nuomos sutartį sumokėtą nuomos mokestį yra nepagrįstas. Tokia apeliantės pozicija yra pagrindžiama vienu pagrindiniu civilinės teisės principu pacta sunt servanda bei CK 6.189 straipsniu, kuriame įtvirtinta norma dėl sutarties galios – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tai reiškia, kad apeliantė negalėjo nevykdyti teisėtai sudarytos ir galiojančios Nuomos sutarties. Priešingu atveju, apeliantė būtų pažeidusi Nuomos sutartį bei būtų privalėjusi atlyginti tokiu pažeidimu trečiajam asmeniui atsiradusią žalą.

284.1.3. Sudarydama Nuomos sutartį apeliantė negalėjo numatyti ir žinoti, kad išnuomotose patalpose negalės pradėti vykdyti veiklos dėl 2008 m. pasaulinės krizės. Ši aplinkybė remiantis LAT formuojama praktika laikytina visuotinai žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti.

294.2. Dėl 17 459,79 Lt (be PVM) sumos, skirtos Nuomos sutarties pagrindu išsinuomotos patalpos remonto prekių ir paslaugų pirkimui:

304.2.1. Ieškovės pateiktų į bylą tiesioginių įrodymų, t. y. mokėjimo nurodymų iš banko sąskaitos tretiesiems asmenims už parduotas prekes ir nupirktas paslaugas, bendra suma sudaro tik 1 895 Lt, kur UAB „Kompleksinės apsaugos sistemos“ sumokėta 1 095 Lt, UAB „Drūtas“ – 300 Lt, UAB „Duventa“ – 500 Lt. Likusioje dalyje ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, o ieškinį grindžia Išvada, kuri remiasi vėlgi tik ieškovės gautomis sąskaitomis faktūromis. Ieškovės pateiktos trečiųjų asmenų išrašytos sąskaitos nėra laikytinos įrodymu dalyje dėl pagal tas sąskaitas sumokėtų sumų gavimo, nes paprasčiausiai šios sąskaitos galėjo būti neapmokėtos iš ieškovės lėšų. Iš tiesų didžiąją dalį šių sąskaitų dengė pati apeliantė iš savo asmeninių lėšų. Todėl šioje dalyje 17 459,79 Lt nuostolis neįrodytas, o teismas, tenkindamas šį reikalavimą, pažeidė CK 6.249 straipsnį.

314.2.2. Apeliantės veiksmai nebuvo neteisėti, todėl nėra ir jos kaltės. Apeliantė niekada nesiekė jokių įmonei priešingų tikslų, veikė sąžiningai ir teisėtai.

324.2.3. Kad apeliantės veiksmuose nėra kaltės, patvirtina ir tai, kad išnuomotos patalpos, trečiojo asmens įsigytos už 280 000 Lt, vėliau buvo parduotos N. A. už 125 000 Lt, t. y. su dideliu nuostoliu. Tai reiškia, kad patalpos nebuvo pagerintos ar padidinta jų vertė.

334.2.4. Kadangi nėra apeliantės neteisėtų veiksmų, o taip pat ir įmonei padarytos žalos, neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp dviejų civilinės atsakomybės sąlygų.

34Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 75–81) prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą šiais motyvais:

351. Dėl apeliantės veiksmų kvalifikavimo. Apeliantė teigia planavusi atidaryti naują vaistinę ( - ), siekiant užtikrinti finansinį stabilumą bei papildomų pajamų gavimą, todėl 2008–02–20 ir sudarė Nuomos sutartį. Apeliantės teigimu, nėra duomenų dėl ieškovės nemokumo Nuomos sutarties sudarymo metu, todėl negalima daryti išvados, jog Nuomos sutarties sudarymas buvo netikslingas ar pažeidė atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus; ieškovė nuomotose patalpose ūkinės–komercinės veiklos nevykdė dėl to, kad nebuvo užbaigti remonto darbai. Ieškovės nuomone, vertinant šiuos apeliantės teiginius, vertintinos Sutarties sudarymo aplinkybės, bendrovės finansinė būklė, galimybės prisiimti ir vykdyti naujus įsipareigojimus bei plėtrą, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta su susijusiu asmeniu (apeliantės dukra). Teismas tinkamai įvertino sutarties sudarymo aplinkybes, konstatuodamas, kad ieškovės finansinė būklė 2007-2008 m. buvo sudėtinga. Iš Išvados matyti, kad 2007–12–31 bendrovės gautinos sumos sudarė 13 126 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 608 885 Lt. Be to, bendrovės finansinė situacija 2008 m. negerėjo, o priešingai – sparčiai blogėjo. 2008 m. bendrovės nuostoliai sudarė 181 636 Lt. Šie bendrovės finansiniai rodikliai paneigia apeliantės teiginius, neva ieškovė Nuomos sutarties sudarymo metu turėjo sėkmingai veikiantį filialą Kaune ir ketino plėstis. Priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovė vykdė nuostolingą veiklą, bendrovės įsipareigojimai sparčiai didėjo, o bendrovės finansinė būklė blogėjo. Taigi, itin sudėtinga ieškovės finansinė padėtis bei prastėjantys finansiniai rodikliai nesudarė jokio pagrindo bendrovės plėtros vykdymui.

361.2. Apeliantė nurodo, kad ji 2007–12–21 su AB DnB NORD banku sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-1200-2007-114, kas, anot apeliantės, patvirtina jos ketinimus „atgaivinti vadovaujamos bendrovės veiklą“. Ieškovė su šiais apeliantės teiginiais nesutinka. Visų pirma pažymėtina, jog pati apeliantė pripažįsta bendrovės finansinę situaciją 2007–2008 metais buvus itin sudėtinga. Antra, atsižvelgtina į tai, kad kredito sutartimi gautos lėšos, kaip matyti iš Išvados, buvo panaudotos ne tik ieškovės apyvartinėms lėšoms, tačiau ir paskolos atsakovei grąžinimui (kam 2008 m. išmokėta 92 480 Lt), todėl lėšų likutis sąskaitoje 2008–01–30 sudarė tik 11 691,86 Lt. Šios aplinkybės ne tik, kad nepatvirtina apeliantės teiginių dėl jos ketinimų atgaivinti bendrovės veiklą, tačiau suteikia pagrindą išvadai, jog atsakovė, matydama, jog bendrovė nebeturės galimybių įveikti finansinius sunkumus bei vykdyti veiklą ateityje, ėmėsi būdų savo asmeninių bei šeimos (dukros) interesų tenkinimui, dėl ko buvo išmokėtos piniginės lėšos atsakovei paskolos grąžinimui, o 2008–02–20 sudaryta Nuomos sutartis bei ieškovės lėšomis atlikti trečiojo asmens buto remonto darbai.

371.3. Dėl apeliantės teiginių, neva ieškovės ūkinės–komercinės veiklos nuomojamose patalpose negalėjo pradėti dėl jose atliekamų remonto darbų. Ieškovė mano, kad šie apeliantės teiginiai taipogi nėra pagrįsti ir prieštarauja pačios atsakovės teismo posėdžio metu pateiktiems paaiškinimams. Atsakovė teismo posėdžio metu buvo nurodžiusi, kad patalpų remonto darbai buvo baigti apie rudenį. Tai patvirtina ir byloje esantys trečiųjų asmenų pateikti atliktų darbų aktai. Teiginiai, neva, remonto darbų neatlikimo faktą patvirtina ieškovės iki 2009 m. sausio mėnesio vykdomas atsiskaitymas su rangovais, taipogi nelaikytini pagrįstais. Atsiskaitymas už atliktus darbus tik patvirtina, kad darbai, už kuriuos apmokama, jau yra atlikti, o pats atsiskaitymo įvykdymas, atsižvelgiant sudėtingą bendrovės situaciją, galėjo tęstis neapibrėžtą laiką ir jokiu būdu negali būti siejamas ir tapatinamas su remonto darbų vykdymu. Atsižvelgiant į tai, apeliantės teiginiai, kad viena iš priežasčių, dėl kurių bendrovė patalpose negalėjo vykdyti veiklos, buvo atliekami statybos darbai, negali būti laikytini pagrįstais, nes, kaip matyti iš nurodytų aplinkybių visumos, apeliantė vykdyti veiklą nuomojamose patalpose net neketino. Atsakovės, kaip ieškovės vadovės bei vienintelės akcininkės, veiksmai (Nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas bei nekilnojamojo turto pagerinimas bendrovės lėšomis) laikytini prieštaraujančiais CK 2.87 straipsnio 1 dalies nuostatai (juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinių asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), CK 2.87 straipsnio 3 dalies nuostatai (vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams), ABĮ 19 straipsnio 8 dalies nuostatai (bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais). Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (LAT 2009–11–20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–7–444/2009; 2009–11–30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–528/2009). Sudėtingėjant bendrovės finansinei situacijai, turi keistis bendrovės vadovų fiduciarinių pareigų apimtis, tai yra, įmonės finansinei būklei prastėjant ir didėjant skoloms, didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (LAT 2012–02–01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–19/2012). Kreditorių teisių apsauga reiškia, kad tolimesnėje veikloje įmonė gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie neprieštarauja kreditorių interesams. Visi įmonės sudaromi sandoriai ir prisiimamos teisės bei pareigos turi būti įvertinami minėto principo kontekste. Šio principo pažeidimas pasireiškia žalos įmonei bei jos kreditoriams padarymu. Apeliantė nebuvo rūpestinga, sąžininga bei atidi ir neveikė bendrovės interesais. Ieškovė mano, jog teismas, įvertindamas nurodytų aplinkybių visumą bei byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog atsakovė, būdama bendrovės vadove, žinodama apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, sudarydama bendrovei nenaudingą Nuomos sutartį, sukūrė naujas prievoles bendrovei, dėl kurių bendrovė patyrė žalos. Šitaip atsakovė ne tik nesiekė verslą plėsti ir toliau jį vystyti, bet tik padidino jau ir taip nuostolingai dirbančios bendrovės finansinius įsipareigojimus ir tokiu būdu pažeidė bendrovės interesus.

382. Dėl civilinės atsakomybės pagrindų. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas (LAT 2006–05–25 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K–7–266/2006). Be to, LAT yra konstatavęs, kad vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas (tokia yra pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonei tapus nemokiai), tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę, tiek ir prieš jos kreditorius. Nurodyta vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad vadovo civilinė atsakomybė iš esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės jos kreditoriams už įmonės prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Jeigu vadovui neatsirastų atsakomybės (arba atsirastų tik tiesiogiai įstatymų nustatytais atvejais), tai nebūtų realaus priverstinio mechanizmo užtikrinti fiduciarinių pareigų kreditoriams vykdymą (LAT 2011–03–25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–130/2011). Ieškovė mano, kad nurodytų argumentų pagrindu apeliantės neteisėti veiksmai yra pilnai įrodyti. Atsižvelgiant į byloje esančių aplinkybių visumą, teismas pagrįstai konstatavo apeliantės neteisėtus veiksmus bei galiojančią kaltės prezumpciją. Įmonės vadovo kaltė dėl jam priskirtų pareigų pažeidimo gali pasireikšti ne tik tyčiniais veiksmais, siekiant pažeisti kreditorių interesus, bet ir dėl didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Todėl netgi darant prielaidą, kad nurodyti apeliantės veiksmai nebuvo tyčiniai ir nukreipti naudos artimam asmeniui – dukrai (trečiajam asmeniui) suteikimui, atsižvelgiant į įmonės finansinės situacijos sudėtingumą, naujų prievolių prisiėmimas (nuomos mokesčio mokėjimas už patalpų nuomą, remonto darbų išlaidų mokėjimas už nuomojamų patalpų remonto darbus, patalpų nepanaudojus ūkinei veiklai vykdyti) neabejotinai pripažintinas nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės veiksmai pripažintini kaltais ir nulėmusiais žalos (nuostolių) bendrovei padarymą. Dėl žalos, kaip būtinosios sąlygos atsakomybei atsirasti, konstatavimo. Ieškovė mano, jog teismas objektyviai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančias aplinkybes bei nustatė, kad apeliantės veiksmais ieškovei buvo padaryta žala, kuri pasireiškė priskaičiuoto 26 371,12 Lt nuomos mokesčio (22 415 Lt sumokėta trečiajam asmeniui ir 3 956,12 Lt trečiojo asmens gyventojų pajamų mokesčio) išmokėjimu ir 17 459,79 Lt prekių ir paslaugų išnuomotų patalpų remontui išmokėjimu. Nurodytų išlaidų atlikimo faktas yra patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantės veiksmais trečiajam asmeniui priklausantis turtas nebuvo pagerintas, nes pastarajai priklausęs suremontuotas butas buvo parduotas už mažesnę kainą nei buvo įsigytas, šie teiginiai vertintini kritiškai. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nekilnojamojo turto pardavimo kainą lemia rinkos sąlygos. Kadangi nekilnojamo turto kainos Lietuvoje stipriai sumažėjo, trečiojo asmens buto kainą (vertę) įtakojo ir lėmė situacija rinkoje, todėl nurodyti apeliacinio skundo argumentai negali būti pripažįstami pagrįstais. Taigi, ieškovei padarytos žalos faktas taipogi yra akivaizdus. Tuo pačiu konstatuotina tai, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tarp ieškovės padarytos žalos ir apeliantės veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

39IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40Apeliacinis skundas tenkintinas.

41Kolegija, pasisakydama dėl galimybės remtis Kauno apygardos teismo 2011–04–11 nutartimi, kaip prejudicinę galią turinčiu įrodymu (CPK 182 str. 2 d.), visiškai pritardama apeliacinio skundo argumentams, pažymi, jog Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-3618-273/2010 sprendė klausimą dėl to, ar yra visos sąlygos iškelti ieškovei bankroto bylą pagal 2010–11–15 ir vėliau teisme gautus pareiškimus, tačiau nevertino įmonės turtinės būklės, buvusios būtent Nuomos sutarties sudarymo metu, t. y. 2008–02–20. Kolegija konstatuoja, jog šioje nutartyje nėra nustatyta jokių nagrinėjami bylai reikšmingų aplinkybių, kurios rodytų, kad įmonė 2008–02–20 nebūtų buvusi pajėgi atidaryti filialą ar vykdyti komercinę veiklą ne savo buveinėje Kaune, o kitame mieste – ( - ). Vien tai, kad pagal 2007–12–31 finansinės atskaitomybės duomenis įmonė turėjo turto už 601 913 Lt sumą, o įsipareigojimų už 608 885 Lt, dar neįrodo, kad įmonė negalėjo sudaryti ir vykdyti Nuomos sutarties. Kolegija, įvertinusi 2007 metų balanso duomenis, sprendžia, jog ieškovė 2007–12–31 nebuvo nemoki Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis prasme, nes, akivaizdu, jog per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, sudarantys 133 262 Lt, tik kas galėtų būti (ir tai nebūtinai) laikoma pradelstais įmonės įsipareigojimais (skolomis), bet kokiu atveju neviršijo pusės įmonės turto vertės, t. y. 300 956,5 Lt (601 913/2). Be to, tai, kad 2007 metais įmonė buvo patyrusi 16 972 Lt nuostolį, kolegijos nuomone, taip pat neįrodo, kad Nuomos sutarties sudarymas buvo netikslingas ar pažeidė atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Tuo labiau, kad, kaip matyti iš pačios ieškovės pateiktos Specialisto išvados, įmonės bendrojo mokumo (padengimo) koeficientas, rodantis, kaip įmonė savo trumpalaikiu turtu gali padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus (specialisto teigimu, ,,priimta manyti, kad patenkinamas šio rodiklio lygis yra 1,2 – 2,0. Jeigu rodiklio reikšmė yra apie 1 ar dar mažesnė, įmonei reikėtų susirūpinti savo mokumu“), 2007–12–31 buvo net 1,82. Kolegija pritaria apeliantei, jog jos pateikti įrodymai, t. y. 2007–12–21 su AB DnB NORD banku sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. K-1200-2007-114, už kurios vykdymą atsakovė laidavo asmeninėmis lėšomis pagal tos pačios dienos laidavimo sutartį Nr. 16 (1 t., b. l. 149–150), patvirtina apeliantės teiginį, kad ji, dėdama maksimalias pastangas, siekė atgaivinti jos vadovaujamos įmonės veiklą. Teismų praktikoje teigiama, kad „Tai, kad pats atsakovas M. V. tikėjo verslo sėkme, be kita ko, leidžia spręsti faktas, kad jis asmeniškai laidavo lizingo bendrovei už ieškovo lizingo sutartimis prisiimtas prievoles <...>“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012–09–28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1388/2012). Kolegijos nuomone, darytina išvada, jog įmonės patirtą nuostolį reabilitavo (bandė reabilituoti) pati apeliantė savo pastangomis ir rizika, prisiimdama papildomas asmenines prievoles prieš įmonės kreditorių. Papildomų lėšų (kredito limito suma 81 093 ES EUR) gavimas, kolegijos nuomone, be abejonės leido ne tik iš dalies atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet ir ieškoti gautų lėšų investavimo galimybių, dėl ko visiškai tikėtina, jog atsakovė buvo nusprendusi praplėsti įmonės veiklą už buveinės Kauno mieste ribų ir ją vystyti ( - ), kur jos dukra M. Š. (apeliantės teigimu – provizorė, kas byloje ieškovės nepaneigta ir neginčijama) 2008–02–06 sutartimi (1 t., b. l. 115-120) buvo įsigijusi gydymo negyvenamąją patalpą–šeimos kliniką (unikalus Nr. 4400-1253-8460:6823), esančią ( - ) g. 108–17, ( - ). Dar daugiau, atsakovės nuosekliu teigimu (kas ieškovės taip pat neginčijama), ieškovė iki Nuomos sutarties sudarymo jau turėjo įsteigusi ( - ) psichiatrinės ligoninės patalpose filialą, kuris kurį laikė veikė ir davė pajamas. Apeliantė tai buvo nurodžiusi teismui ir kartu su atsiliepimu (t. 1, b. l. 85–88) prašė teismo išreikalauti iš ieškovės duomenis apie tai, kokios ir kur buvo įsteigtos ieškovės vaistinės–filialai (be vaistinės ( - ) g.), kokios buvo šių vaistinių mėnesinės apyvartos ir duodamos mėnesinės pajamos per jų veikimo laikotarpį. Nors apylinkės teismas, 2012–09–24 nutartimi šį prašymą tenkinti atsisakęs (t. 1, b. l. 94–95), ir apribojo apeliantės gynimosi galimybes įrodinėti, kad įmonės plėtra 2008 metais buvo tendencingas ir apgalvotas veikimas, siekiant užtikrinti ieškovės finansinį stabilumą, tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovė neginčija atsakovės nurodytų aplinkybių apie tai, kad ( - ) psichiatrinės ligoninės patalpose veikė ieškovės filialas, taip pat netenkina atsakovės prašymo dėl nurodytų įrodymų išreikalavimo, laikydama, jog byloje surinktų (taip patr ir pateiktų su apeliaciniu skundu) pakanka konstatuoti atsakovės nurodytioms aplinkybėms. Kauno apygardos teismo 2011–04–11 nutartyje konstatuotos aplinkybės, kolegijos nuomone, nepatvirtina apeliantės nesąžiningo ar neprotingo elgesio, dė ko ji galėtų būti įpareigota atlyginti žalą. Be to, visos kitos Kauno apygardos teismo 2011–04–11 nutartyje minimos aplinkybės dėl ieškovės turtinės būklės, buvusios 2010 metais ar panašiu laikotarpiu, t. y. praėjus daugiau kaip dviems metams po Sutarties sudarymo, kolegijos nuomone, neturi jokios reikšmės ginčui, nes Nuomos sutartis buvo nutraukta 2009–01–01, t. y. būtent tuo metu, kai įmonės finansinė padėtis pablogėjo.

42Pasisakant dėl Specialisto išvados teisinės reikšmės, pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame buvo pateikta ši Išvada, buvo nutrauktas, kas nurodyta ir pačios ieškovės ataskaitoje: „Administratorius užklausė ikiteisminį tyrimą atliekančią Kauno apskrities VPK ENTS tyrėją apie ikiteisminio tyrimo eigą. 2012-10-26 gautas atsakymas, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00322-10 prokuroro 2012-09-05 nutarimu nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 d. 1 p., 214 str. 1 d., 216 str., 170 str. 4 d. 2 p., kadangi nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 str. 2 d., ar kokios kitos veikos požymių.” Pritartina apeliantei, jog apylinkės teismas, pažeisdamas reikalavimą nurodyti argumentus, dėl kurių atmetami kurie nors įrodymai (CPK 270 str. 4 d. 3 p.), niekaip nepakomentavo Išvados argumentų (pažymėtų ir atsakovės atstovo baigiamojoje kalboje), patvirtinančių, kad įmonė 2008 metų pradžioje buvo finansiškai beatsigaunanti ir pajėgi sudaryti bei vykdyti Nuomos sutartį. Išvados 7 puslapyje konstatuota, kad „2007–12–31 ieškovės bendrojo mokumo (padengimo) koeficientas buvo 1,82, vadinasi, bendrovė turėjo pakankamai trumpalaikio turto trumpalaikiams įsipareigojimams padengti”. Šis argumentas ir pačioje Išvadoje esantis teiginys apie ieškovės mokumą ir galimybę vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, kolegijos nuomone, yra viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių šioje byloje, nes konstatavus, jog Nuomos sutarties sudarymo metu įmonė buvo moki ir pajėgi vykdyti savo įsipareigojimus, darytina vienareikšmiška išvada, kad apeliantės veiksmuose nėra neteisėto veikimo sąlygos. Teismas, nevertindamas šių atsakovės argumentų, neatskleidė bylos esmės, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, o, atsisakydamas tenkinti jos prašymą dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo, apribojo jos galimybes įrodymais pagrįsti, kad Nuomos sutarties sudarymas dėl įmonei reikalingų patalpų 2008 metais buvo tendencinga ir normali tuometinė praktika įmonėje (nes įmonė jau turėjo veikiantį filialą kitoje vietoje). Be to, kolegijos nuomone, apylinkės teismas apribojo galimybes apeliantei įrodyti ir jos sąžiningumą sudarant Nuomos sutartį, nes nepagrįstai atsisakė į bylą priimti jos 2012-10-17 parengiamajame teismo posėdyje teiktą jos užsakymu atliktą 2008-01-16 preliminarią turto rinkos vertės nustatymo pažymą Nr. 08/01-31K dėl negyvenamųjų patalpų, esančių ( - ), Kauno g. 6, vertinimo (1 t., b. l. 129). Kolegija, priėmusi šį su apeliaciniu skundu pateiktą, apylinkės teismo nepagrįstai atsisakytą priimti įrodymą (CPK 314 str.), konstatuoja, jog ši pažyma (t. 2, b. l. 36–41) patvirtina atsakovės teiginį, jog iki sudarant Nuomos sutartį ji ieškojo, kur galima būtų įsigyti ar išsinuomoti patalpas vaistinės filialo veiklai. Apribojęs apeliantės galimybę įrodinėti savo teiginius, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog „Atsakovės paaiškinimai, kad 2008 m. pradžioje bendrovės veikla buvo suaktyvėjusi ir rezultatai buvo pagerėję, todėl planavo įkurti filialą geroje strateginėje vietoje, yra atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.”

43Be to, kolegijos nuomone, apylinkės teismas be teisėto pagrindo apribojo galimybes apeliantei įrodyti ir kitą jos teiginį (jog tai, kad Nuomos sutartimi nuomininkas pats įsipareigojo atlikti patalpų remontą, buvo normali praktika), nes nepagrįstai atsisakė į bylą priimti atsakovės 2012–10–17 parengiamajame teismo posėdyje teiktas jos vadovautų įmonių uždarosios akcinės bendrovės „Čemerys”, UAB ,,Deguonies vaistinė“ su kitais asmenimis (patalpų nuomotojų) sudarytas vaistinės patalpų naudojimosi sutartis (1 t., b. l. 129-130). Kolegija, priėmusi šiuos su apeliaciniu skundu pateiktus, apylinkės teismo nepagrįstai atsisakytus priimti įrodymus (CPK 314 str.), konstatuoja, jog 1993–10–29 uždarosios akcinės bendrovės „Čemerys”, atstovaujamos atsakovės, su Kauno valstybinės prekybos firma „Aguona“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties 2.1 punktas (t. 2, b. l. 42) bei 2008–12–23 UAB ,,Deguonies vaistinė”, atstovaujamos atsakovės, su A. K. sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.4. punktas (t. 2, b. l. 43–45) patvirtina, jog minėtose sutartyse, kaip ir Nuomos sutartyje, buvo nuostata, kad patalpų remontas turi būti atliekamas iš nuomininko lėšų. Apribojęs apeliantės galimybę įrodinėti savo teiginius, teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, jog atsakovė, prisiimdama prievoles bendrovei dėl dukrai priklausančių patalpų suremontavimo, sudarė bendrovei nenaudingą nuomos sutartį, sukūrė naujas prievoles bendrovei, dėl kurių bendrovė patyrė žalos.

44Šioje byloje neginčijama, jog atsakovė, būdama ieškovės direktore, turėjo visus įgalinimus sudaryti sutartis ieškovės vardu. Natūralu, kad pasirašant sutartį, tikintis atitinkamos naudos gavimo ateityje, yra prisiimami ir atitinkami įsipareigojimai įmonės vardu. Ta gautina nauda, apeliantės teigimu, turėjo būti filialo generuojama apyvarta, padedanti mažinti įmonės nuostolius ir gauti pelną. Ieškovės įmonės pagrindinė ūkinės veiklos rūšis buvo prekyba vaistais vaistinėse, todėl visiškai natūralu, jog tam, kad ši veikla galėtų būti vykdoma, buvo reikalingos patalpos – vaistinės. Kadangi 2007–12–31, lyginant su 2006–12–31 balanso duomenimis, įmonės turtas išaugo nuo 122 647 Lt iki 601 913 Lt, t. y. 479 266 litais, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai išaugo nuo 268 122 Lt iki 608 885 Lt, t. y. 340 763 litais, akivaizdu, jog 2007–12–31 duomenimis įmonės apyvarta buvo išaugusi (479 266 - 340 763). Įmonės apyvartos išaugimą neabejotinai patvirtina ir faktas, jog įmonės nuostoliai 2007–12–31, lyginant su 2006–12–31 balanso duomenimis, sumažėjo nuo 145 475 Lt iki 16 972 Lt. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, jog įmonė iki to laiko jau turėjo veikiantį filialą Kaune (ieškovė šios aplinkybės neginčijo), visiškai tikėtina, jog atsakovė planavo įkurti filialą (plėsti įmonės veiklą) ir ( - ) geroje strateginėje vietoje, kam buvo reikalingos patalpos, kurias ji nusprendė išsinuomoti iš trečiojo asmens, kaip jau minėta, 2008–02–06 sutartimi įsigijusio būtent gydymo negyvenamąją patalpą–šeimos kliniką (o ne šiaip butą), prisiimdama ieškovės vardu įsipareigojimus jos lėšomis atlikti patalpų vidaus apdailą (kas, kaip jau minėta, buvo įprasta praktika). Tai, kad Nuomos sutartis, turėjusi galioti nuo 2008–02–20 iki 2013–12–31, buvo nutraukta nuo 2009–01–01 (atsakovės teigimu – priėmus sprendimą neatidarinėti filialo ( - )), kolegijos nuomone, visiškai paaiškinama 2008 m. pabaigoje Lietuvoje prasidėjusia krize, neigiamai įtakojusia ne tik ieškovės, bet ir kitų įmonių veiklos rezultatus. Remiantis LAT praktika, pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti krizė laikoma visuotinai žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 1 p.) (LAT 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010; 2011-05-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2011). Vikipedia duomenimis „šios pasaulinės krizės pradžia laikytinas momentas, kai daugelio pasaulio valstybių ekonomikos pasuko recesijos kryptimi. Tai išryškėjo 2008 m. pabaigoje. Finansų sistemos griūtis bei panika kilo 2008 m. rugsėjo mėn.”. Lietuvoje krizės pirmieji požymiai pasireiškė būtent 2008 m. pabaigoje. Todėl visiškai suprantama ir paaiškinama, kad apeliantė, įmonės vardu sudarydama Nuomos sutartį 2008 m. pradžioje, nenumanė, negalėjo ir neturėjo numanyti, kad 2008 metų pabaigoje Lietuvą užklups ekonominė krizė. Nuomos sutarties nutraukimas 2009–01–01, o ne 2008 m. pabaigoje, tik išaiškėjus pirmiesiems krizės požymiams Lietuvoje, taip pat yra visiškai suprantamas dalykas, kadangi reikėjo šiek tiek laiko įsitikinti, kad tai ne laikina ir kad ekonominė krizė ,,įgaus pagreitį“. Iš to seka išvada, kad aplinkybė, jog Nuomos sutartis 2009–01–01 buvo nutraukta, ieškovei nesuspėjus realiai pradėti vykdyti išsinuomotose patalpose jokios ūkinės–komercinės veiklos, laikytina ne apeliantės neteisėto veiksmo išraiška, tačiau neišvengiamu faktu, siekiant nebedidinti ieškovės nuostolių, kurie galėjo kilti dėl krizės.

45Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė išnuomotose patalpose nesiruošė vykdyti jokios veiklos, o tą, pasak teismo, patvirtina tai, kad 2008 vasarą pabaigus patalpų remontą iki 2009–01–01, kai buvo nutraukta Nuomos sutartis, įmonė veiklos nepradėjo vykdyti. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų sąskaitų 2008-10-02 PVM s/f serija SS Nr. 0930605481, 2008-10-02 PVM s/f serija SS Nr. 0930605491, 2008-09-12 PVM s/f serija SS Nr. 0910420209, kai kuriuos darbus ir kai kurias prekes ieškovė pirko ir 2008 m. pabaigoje. Be to, kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktų ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašo duomenų, beveik visi ieškovės mokėjimai rangovams už nuomojamų patalpų remonto darbus buvo atlikti 2008 m. gruodžio mėn. arba 2009 m. sausio mėn. Todėl akivaizdus teismo išvadų, kad 2008 m. vasarą remonto darbai jau buvo baigti ir nuomojamos patalpos buvo paruoštos naudoti bei kad iki Nuomos sutarties nutraukimo dienos (2009-01-01) patalpos buvo nenaudotos be jokios priežasties, neteisingumas. Be to, netgi konstatavus aplinkybę, jog apdailos darbai buvo baigti iki 2008 m. rudens, tai, kad 2008 m. rudenį nepradėjo veikti filialas ( - ), kolegijos nuomone, negali būti vertinama kaip atsakovės neteisėtų veiksmų pasekmė, kadangi, Lietuvoje pradėjus ryškėti ekonominės krizės požymiams, o ieškovės finansiniams duomenims prastėti, visiškai natūralu ir protinga, kad kurį laiką situacija buvo stebima, baldai neužsakinėjami, o dar po kiek laiko apsisprendžiama nutraukti Sutartį.

46Teisėtai pasirašytos sutartys turi būti vykdomos ir šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nuomos sutarties nuostatos nenuginčytos ir ieškovės šioje byloje net neginčijamos, ieškinyje neargumentuojama tuo, kad jos dėl tam tikrų priežasčių yra niekinės ir negaliojančios, todėl šiuo atveju apeliantė negalėjo nevykdyti teisėtai sudarytos ir galiojančios Nuomos sutarties 2 ir 3 punktų (priešingu atveju apeliantė būtų privalėjusi atlyginti tokiu pažeidimu trečiajam asmeniui atsiradusią žalą), o pripažinti šių nuostatų vykdymą žalos darymu įmonei nėra jokio teisėto pagrindo.

47Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Nuomos sutarties šalis (apeliantę ir trečiąjį asmenį) sieja giminystės santykiai (motinos ir dukters ryšys), pritaikė CK 6.67 straipsnio 3 dalyje numatytą nesąžiningumo prezumpciją. Tačiau sutiktina su apeliante, jog šioje byloje minėtas straipsnis netaikytinas, nes nėra ginčijama Nuomos sutartis actio Pauliana pagrindu. Minėta CK 6.67 straipsnio nuostata įtvirtina sąžiningumo prezumpcijos netaikymo atvejus tuomet, kai yra ginčijami kreditorių interesams priešingi sandoriai, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje toks reikalavimas nebuvo pareikštas. Tiek LAT praktikoje, tiek doktrinoje pabrėžiama, kad CK 6.67 straipsnyje numatytos prezumpcijos negali būti aiškinamos plečiamai. LAT 2002-06-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002 buvo nurodyta, kad „CK 6.67 str. išvardinti atvejai, kai preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusios šalys buvo nesąžiningos. Šis sąrašas yra baigtinis. Todėl jei nėra šiame straipsnyje išvardintų atvejų, sandorį sudarę asmenys laikytini sąžiningais ir jų sąžiningumo prezumpciją turi paneigti ginčijantis sandorius kreditorius.“ Analogiškos pozicijos laikomasi ir CK 6 knygos komentare: „Komentuojamame straipsnyje pateikiamas atvejų sąrašas yra baigtinis ir plečiant neaiškinamas“ (žr. 110 psl.). Aptariamoje CK 6.67 straipsnio 3 dalyje yra kalbama apie tai, kad „Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis.“ Tačiau šiuo atveju nebuvo konstatuojamos aplinkybės dėl to, kad sandoris pažeidžia kreditorių interesus, be to, nėra jokio skolininko. Minėtas straipsnis aiškiai rodo, kad jis taikomas tada, kai yra ginčijamas sandoris, pažeidžiantis kreditorių interesus.

48Kolegija visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas civilinę atsakomybę apeliantei taikė nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; žr., pvz., LAT 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

49Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintomis nuostatomis, jog juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti jam lojalus, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, bei 7 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Be to, ieškinys grindžiamas CK 6.263 straipsniu, numatančiu, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniu žalos. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, jog naujausioje kasacinio teismo praktikoje (LAT 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012) pažymėta, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu.

50Kolegijos nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad apeliantės veiksmai 2008–02–20 sudarant ginčo Nuomos sutartį, ją vykdant bei nuo 2009–01–01 ją nutraukus būtų buvę neteisėti, kad būtų turėję siekį pažeisti kreditorių interesus ar pasireiškę aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, kad būtų viršiję įprastą vaistinių veiklą vykdančių įmonių praktiką ar peržengę normalios ūkinės rizikos ribas. Kolegijos nuomone, šioje byloje atsakovė paneigė jos, kaip skolininkės (nors, nesant neteisėtų veiksmų, atsakovė net negalėtų būti laikoma skolininke), kaltės prezumpciją, įtvirtintą CK 6.248 straipsnio 1 dalyje. Šis paneigimas pasireiškia ne tik prieš tai jau aptartais argumentais, šalinančiais apeliantės atsakomybę, bet ir tuo, jog apeliantės vadovaujama įmonė nesumokėjo trečiajam asmeniui visų pagal Nuomos sutartį priklausančių įmokų, o tik dalį. Pažymėtina, jog pati ieškovė pripažįsta, jog sumokėta tik 26 371,12 Lt suma, nors faktiškai ginčo patalpų Nuomos sutarčiai galiojus daugiau kaip 10 mėnesių, priklausiusi mokėti pagal Sutartį už visą nuomos laikotarpį suma buvo didesnė kaip 36 500 Lt (3 650 x 10 mėn.), kas reiškia, jog, netgi įrodžius viso 26 371,12 Lt nuomos mokesčio sumokėjimą, už maždaug tris mėnesius nuomos mokestis nebuvo paskaičiuotas ir sumokėtas trečiajam asmeniui, kuris bankroto byloje jokio finansinio reikalavimo likusiai nesumokėtai sumai nėra pareiškęs. Be to, kolegijos nuomone, itin svarbi aplinkybė yra jau minėta aplinkybė, jog apeliantė už 2007–12–21 su AB DnB NORD banku sudarytos Kredito linijos sutarties Nr. K-1200-2007-114 vykdymą laidavo savo asmeniniu turtu ir lėšomis pagal 2007–12–21 laidavimo sutartį Nr. 16 (1 t., b. l. 149–150), būtent kurios pagrindu Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-1478-273/2012 patenkino kreditoriaus akcinės bendrovės DNB banko ieškinį ir 2012-01-09 sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2013-05-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-677/2013 paliko nepakeistą, priteisė būtent iš atsakovės V. Š. 81 117,79 EUR (280 083,51 Lt), 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi būtent šios Kredito linijos sutarties pagrindu ieškovės gautos sumos buvo panaudotos ieškovės apyvartinėms lėšoms bei daliniam atsiskaitymui su įmonės kreditoriais, o tuo pačiu ir leido ieškoti gautų lėšų (arba pelno, gauto iš apyvartinėms lėšoms panaudotų sumų) investavimo galimybių bei sąlygojo galimybę sudaryti Nuomos sutartį, akivaizdu, jog prisiėmimas asmeninės atsakomybės už visas ieškovės pasiskolintas lėšas (kurios už ieškinio sumą didesnės daugiau kaip šešis kartus) paneigia atsakovės tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, buvimą. Aplinkybė, kad pati atsakovė sau, kaip kreditorei, 2008 m. išsimokėjo 92 480 Lt, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl šių lėšų išmokėjimo pagrįstumas ir teisėtumas nevertintinas, tačiau atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog tai nėra visa atsakovei, kaip ieškovės kreditorei pagal paskolos sutartis, sumokėta suma, kadangi Kauno apygardos teismo 2011–10–07 nutartimi (1 t., b. l. 147–148) yra patvirtintas atsakovės 157 334,13 Lt finansinis reikalavimas (kuris yra antras pagal dydį po Banko). Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, taip pat vertintina kaip paneigianti atsakovės neteisėtus veiksmus ir kaltę, nes priešingu atveju tektų pripažinti, kad atsakovė Nuomos sutartį sudarė ir ją vykdė bei po to nutraukė nepradėjusi veiklos, siekdama pakenkti ir pati sau, tokiu būdu užkirsdama kelią jos finansinio reikalavimo patenkinimui.

51Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (LAT 2006-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). LAT 2012-11-16 nutartyje civilinėje byloje. Nr. 3K-3-493/2012 nurodyta, kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas šioje byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisęs visą ieškovės prašytą priteisti žalos sumą, neįvertino, kad didžioji dalis šios sumos yra nepagrįsta tiesioginiais rašytiniais įrodymais, o pasiremta vien tik Specialisto išvada, duota ikiteisminiame tyrime, kuris yra nutrauktas, nekonstatavus atsakovės kaltės. Pavyzdžiui, iš reikalavimo dėl 26 371,12 Lt nuompinigių priteisimo buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįstas ieškinio reikalavimas dėl 1 000 Lt nuomos mokesčio (2008–05–08 mokėjimo nurodymo Nr. 687 trečiajam asmeniui buvo pervesta 1 000 Lt darbo užmokesčio) bei dėl 3 956,12 GPM priteisimo. Dėl 17 459,79 Lt (be PVM) sumos, skirtos Nuomos sutarties pagrindu išsinuomotos patalpos remonto prekių ir paslaugų pirkimui, ieškovės pateiktų į bylą mokėjimo nurodymų iš banko sąskaitos tretiesiems asmenims už parduotas prekes ir nupirktas paslaugas bendra suma sudaro tik 1 895 Lt, kur UAB „Kompleksinės apsaugos sistemos“ sumokėta 1 095 Lt, UAB „Drūtas“ – 300 Lt, UAB „Duventa“ – 500 Lt, o likusioje dalyje ieškovė nepateikė tiesioginių įrodymų, ieškinį grįsdama vien tik Išvada, paremta tik ieškovės gautomis sąskaitomis faktūromis. Nesant pateiktų įrodymų, kad šios trečiųjų asmenų išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos iš ieškovės lėšų, apeliantei teigiant, jog didžiąją dalį šių sąskaitų dengė pati apeliantė iš savo asmeninių lėšų, kolegijos nuomone, žalos dydis šioje dalyje laikytinas neįrodytu. Nenustačius apeliantės neteisėtų veiksmų, neegzistuoja ir priežastinis ryšys tarp dviejų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtos veikos bei įmonei padarytos žalos, tuo labiau, kad ir visas žalos dydis neįrodytas buhalterinės apskaitos dokumentais.

52Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina dėl materialinės ir procesinės teisės normų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažeidimo (CPK 330 str., 329 str. 1 d.) ir priima naują sprendimą, kuriuo visiškai nepagrįstą ir neįrodytą ieškinį atmeta.

53Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

54apeliacinį skundą tenkinti.

55Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

56Ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą su... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno miesto apylinkės teismas 2012–12–17 sprendimu (t. 2, b. l. 20–24)... 6. 1. Teismas nustatė, kad 2008–02–20 buvo sudaryta Nuomos sutartis (t. 1, b.... 7. 2. Kauno apygardos teismas 2011–04–11 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 8. 3. Iš Išvados teismas sprendė, kad ieškovės veiklos rezultatai buvo: 2007... 9. 4. Atsakovė, būdama ieškovės vadove, žinodama apie sunkią ieškovės... 10. 5. Ištirti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 43 830,91 Lt nuostolių... 11. 6. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių)... 12. 7. Atsakovė, būdama ieškovės vadove, jai priskirtas pareigas pažeidė... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 14. Atsakovė apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 29–30) prašo panaikinti 2012-12-17... 15. 1. Teismas neteisingai vertino ir aiškino byloje esančius įrodymus,... 16. 1.1. Pasisakant dėl galimybės remtis Kauno apygardos teismo 2011–04–11... 17. 1.2. Pasisakant dėl Išvados teisinės reikšmės, minėtina tai, kad... 18. 2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė, pasirašydama Nuomos... 19. 2.1. Apeliantė, būdama ieškovės direktore, turėjo visus įgalinimus... 20. 2.2. Teismas visiškai nepagrįstai konstatuoja, kad ieškovė išnuomotose... 21. 3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 6.67... 22. 3.1. Teismas, konstatavęs, kad Nuomos sutarties šalis (apeliantę ir... 23. 3.2. Be to, konstatavimas, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, nelemia... 24. 4. Teismas taikė civilinę atsakomybę apeliantei, nesant visų civilinės... 25. 4.1. Dėl 26 371,12 Lt nuompinigių priteisimo:... 26. 4.1.1. Ieškovė į bylą nėra pateikusi visų tiesioginių rašytinių... 27. 4.1.2. Ieškovė neginčija paties sandorio, t. y. 2008–02–20 Nuomos... 28. 4.1.3. Sudarydama Nuomos sutartį apeliantė negalėjo numatyti ir žinoti, kad... 29. 4.2. Dėl 17 459,79 Lt (be PVM) sumos, skirtos Nuomos sutarties pagrindu... 30. 4.2.1. Ieškovės pateiktų į bylą tiesioginių įrodymų, t. y. mokėjimo... 31. 4.2.2. Apeliantės veiksmai nebuvo neteisėti, todėl nėra ir jos kaltės.... 32. 4.2.3. Kad apeliantės veiksmuose nėra kaltės, patvirtina ir tai, kad... 33. 4.2.4. Kadangi nėra apeliantės neteisėtų veiksmų, o taip pat ir įmonei... 34. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 75–81) prašo... 35. 1. Dėl apeliantės veiksmų kvalifikavimo. Apeliantė teigia planavusi... 36. 1.2. Apeliantė nurodo, kad ji 2007–12–21 su AB DnB NORD banku sudarė... 37. 1.3. Dėl apeliantės teiginių, neva ieškovės ūkinės–komercinės veiklos... 38. 2. Dėl civilinės atsakomybės pagrindų. Jeigu įmonės administracijos... 39. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 40. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 41. Kolegija, pasisakydama dėl galimybės remtis Kauno apygardos teismo... 42. Pasisakant dėl Specialisto išvados teisinės reikšmės, pažymėtina, kad... 43. Be to, kolegijos nuomone, apylinkės teismas be teisėto pagrindo apribojo... 44. Šioje byloje neginčijama, jog atsakovė, būdama ieškovės direktore,... 45. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime... 46. Teisėtai pasirašytos sutartys turi būti vykdomos ir šalims turi įstatymo... 47. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Nuomos sutarties šalis... 48. Kolegija visiškai pritaria apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios... 49. Ieškovė savo reikalavimą grindžia CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse... 50. Kolegijos nuomone, bylos duomenys nepatvirtina, kad apeliantės veiksmai... 51. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių... 52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija pirmosios instancijos teismo... 53. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,... 54. apeliacinį skundą tenkinti.... 55. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikinti ir... 56. Ieškinį atmesti....