Byla 1-154-309/2012
Dėl to, nuo trauminės išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo 2012 m. birželio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. A. mirė savo namuose, (duomenys neskelbtini), taip tyčia nužudė A. A

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas, sekretoriaujant Vilmai Armalytei, dalyvaujant prokurorei Dianai Voskoboinikovai. nukentėjusiosioms R. A., M. S., nukentėjusiosios R. A. atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, gynėjams advokatams Stanislavai Šulcaitei, Vytautui Juozelaičiui, kaltinamiesiems A. B., K. G.

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, gyv. ( - ), neteistas;

3K. G., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyv. ( - ), neteistas;

4kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį.

5Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

6K. G. ir A. B. 2012 m. birželio 20 d., apie 21 val., name, kuris yra ( - ), bendrais tyčiniais veiksmais, suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip vienuolika (11) smūgių į galvos sritį nukentėjusiajam A. A., padarydami trauminę kraujo išlają po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, galvos smegenų sumušimą, povoratinklinę kraujosruvą, kraujosruvą kairiame momenyje, kraujosruvas dešiniame momenyje, pakaušio dešinėje pusėje, kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, nosies nugarėlėje, apatinės lūpos gleivinėje, nubrozdinimą dešinio momens užpakalinėje dalyje, kraujosruvą kairės plaštakos ištiesiamajame paviršiuje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, ir dėl to, nuo trauminės išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios galvos smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo 2012 m. birželio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, A. A. mirė savo namuose, ( - ), taip tyčia nužudė A. A..

7Kaltinamasis K. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. birželio 20 d. su A. B. ėjo pro A. R., kuri gyvena ( - ), namą ir tame name išgirdo triukšmą. Užėję į vidų, pamatė tris asmenis, geriančius alų. Tai buvo namo šeimininkė A., A. A. ir dar viena moteris. Įėjęs jis pasakė tik: „O, Al.“, iš karto jo nepuolė. Jis pasisveikino, išgėrė gurkšnį alaus. Pas A. jokio alkoholio neatsinešė. A. pasakė: „Noriu miegoti, eikit“, tai ji sakė visiems buvusiems, o ne vienam kam nors konkrečiai. Klausė Al., ko jis neišeina, o jis atsakė: „Ne tavo namai“. A. A. pradėjo konfliktuoti, vos nepuolė jo. A. A. tuo metu tupėjo, ir K. K. jam spyrė koja į peties sritį 3–4 kartus. Kai trenkė Al., A. pasakė, kad iškvies policiją. Jis į ją atsisuko ir nematė, ar A. B. smūgiavo Al.. Neatmeta galimybės, kad A. A. mirė nuo jo suduotų smūgių. Prieš dvi valandas iki įvykio buvo išgėręs tik butelį alaus, bet savo veiksmus valdė, orientavosi, veiksmams išgertas alus įtakos neturėjo. Nenorėjo nei sužaloti Al., nei jo užmušti, tik norėjo, kad jie išeitų iš A.. Gailisi, kad žmogaus nebėra, o jam reikės „sėdėti“. Nesutinka su 40000 Lt ieškiniu, nes matė, kokie buvo nukentėjusiosios ir Al. santykiai.

8Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad A. A. nelabai pažinojo, o M. S. iš vis nepažinojo, R. pažinojo iš matymo, kaip A..

92012 m. birželio 20 d., trečiadienį, apie 21 valandą, kartu su K. G. ėjo pro A. namą, ten girdėjo triukšmą, galvojo, kad kas pykstasi. Name buvo trise, visi išgėrę. Jis su K. G. alkoholio nesinešė. Pas A. išgėrė stiklinę alaus, prieš tai buvo išgėręs 1–2 butelius alaus, 0,5 l talpos. A. visiems pasakė išeiti, bet Al. nėjo. Sakėme: „Kelkis, eik lauk“, o Al.: „Man ir čia gerai“. Smurtą prieš jį naudojo abu su K. G.. Sudavė jam ranka per veidą, koja spyrė 4–5 kartus. Smūgių neskaičiavo. Jis Al. pasakė: „Kelkis, niekas tavęs nebemuš“, ir Al. su moterimi išėjo, buvo apie 23 valanda. Jis su K. G. išėjo po jų. Galvoja, gal Al. griuvo pakeliui namo, nes jie išėjo iš A. neblaivūs. A. mūsų neprašė, kad juos išvarytų. Negali paaiškinti, kodėl smūgiavo tupinčiam. Buvo galima jį ištempti. Tai, kad buvo išgėręs alaus, tai įtakos neturėjo. Nenorėjo A. A. nei sužaloti, nei užmušti. Galėjo A. A. ir nuo jo, ir nuo K. G. veiksmų numirti. Tačiau jo sugyventinė sakė, kad jis nuo ( - ) miško parėjo pėsčiomis, gal susižalojo. Atlyginti laidotuvių išlaidas sutinka, o su neturtine žala nesutinka. Gailisi, kad panaudojo smurtą. Buvo nedaug apsvaigęs nuo alkoholio.

10Nukentėjusioji R. A. parodė, kad nužudytasis A. A. buvo jos brolis. Būdavo, kad brolis pas ją pagyvendavo apie metus, gal 2001 metais, gyveno pas ją ( - ), pas gimines ( - ) pagyvendavo. Santykiai su broliu buvo geri, nenutrūkę, bendraudavo ir šiaip, ir telefonu. Brolis buvo nevedęs, savo vaikų neturėjo, dirbdavo pavienius darbus. 2012 m. birželio 23 d. 14.30 val. jai pranešė, kad brolis morge. Ji brolį palaidojo. Reiškia civilinį ieškinį dėl laidotuvių išlaidų ir moralinės žalos. Ji laidojo brolį. Dokumentų dėl gedulingų pietų neturi, nes juos darė pas pusseserę, visi susidėjo. Gedulingiems pietums išleido apie 800 litų: pirko maistą, gėrimus. Reiškia ieškinį 2765 Lt, su gedulingais pietumis, ir 40000 Lt neturtinės žalos. Gavo 1040 Lt pašalpą, todėl reiškia 1725 Lt ieškinį už laidotuves.

11Neturtinės žalos prašo 40000 Lt, nes po jo mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, geria vaistus nuo širdies, labai skauda galvą. A. A. buvo jos vienintelis brolis, nes, kai jam buvo 7 metukai, mirė tėtis, po to – mama. Po tėvų mirties jie liko vieninteliai artimi giminės.

12Nukentėjusioji M. S. parodė, kad A. A. buvo jos sugyventinis, apie 20 metų kartu gyveno. Paskutiniu metu gyveno ( - ). 2012-06-20 ji nuėjo pas kaimynę A. R.. Ji pasakė, kad nori Al. atsilyginti už langų sudėjimą. Ji gyvena netoli, ( - ) gatvėje, gal už 500 metrų nuo jų. Ji pakvietė A. A. eiti pas A. ir pas A. nuėjo 3 ar 4 val. dienos. Trise pas ją gėrė alų, pirktą parduotuvėje. Išgėrė 2–3 bambalius 8 laipsnių stiprumo alaus. Niekur iš A. nebuvo išėję. A. A. iki kaltinamųjų smurto prieš jį panaudojimo nė su niekuo nebuvo susimušęs.

13Begeriant atėjo K. G. su kitu, kurio nepažinojo. Jie po jų atėjimo atėjo po 2–3 valandų, jau vakarop. Jie nieko neatsinešė. Jokio ginčo su vaikinais nebuvo. K. G. iš karto pasakė: „O, Al.“ ir pradėjo iš karto spardyti A. A.. Jie abu rankomis ir kojomis smūgiavo Al.. K. G. žinojo, o kito nepažinojo, nežinojo jo vardo. A. jiems sakė: „Baikit mušti, vagys, eikit lauk, iškviesiu policiją“. Ji kažką paėmė nuo lango, bet ne telefoną. Tada K. pasakė: „Tau mentų reikia?“. Ir jie abu pradėjo spardyti Al. Al tupėjo tarp fotelių. Jie jį spardė 1–2 minutes. Al. sąmonės neprarado, jis prašė: „Bachūrai, baikit, užmušit“. Ji su Al. išėjo namo. Jis jų jau bijojo, todėl namo ėjo per kiemus. Iki tol, kol grįžo į namus, nieko nebuvo sutikę, A. A. su niekuo nesimušė, nesusižalojo. Kai parėjo namo, Al. pasakė: „M., gerai gavau, į kelnes pridariau, noriu kelnes pasikeisti“. Al. dar uždėjo jos ranką sau ant galvos. Ji užčiuopė galvoje guzą, norėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis greitosios atsisakė, pasakė: „Aš guminukas, išsilaižysiu“. Ji nuėjo miegoti. Ryte pabudus, pamatė A. A. gulintį ant žemės, šalia lovos. Norėjo jį įkelti į lovą. Palietusi jo ranką, pajuto, kad ranka šalta. Jį pašaukė, bet jis neatsiliepė.

14Liudytoja A. R. parodė, kad kaltinamasis K. G. jos kaimynas, kaltinamojo A. B. nepažinojo. Gyvena ( - ). A. A. su M. S. gyveno netoli. Šią vasarą A. A. sudėjo jos namo langų stiklus. 2012 m. birželio 20 d. gavo pensiją ir pasiūlė M., kad atsivestų Al. Al. vadindavo L.. Ji Al. norėjo atsilyginti už langus. Atsilyginimas būtų alkoholiu – alumi, nes jis pinigų neėmė. M. su Al. atėjo birželio 20 d. po pietų. Gėrė alų, išgėrė 2–3 bambalius. Begeriant atėjo K. su kitu kaltinamuoju. K. pasisveikino su ja – pabučiavo į kaktą ir atsisėdo ant fotelio krašto, pamatė M. su Al. ir pasakė: „O, Al.“. Al. tupėjo prie televizoriaus. K. su draugu varė Al. su M. lauk, o jie jam atsakė: „Ne pas tave atėjome“. Buvo prietema, nematė, kuris spardė Al.. Smūgių nematė, tik girdėjo. Buvo 19–20 valanda, šviesos dar nebuvo uždegusi. Ji žadėjo iškviesti policiją. K. G. su draugu (A. B.) varė Al. laukan. Ji pasakė, kad M. su Al. pati pasikvietė. Al. su M. nėjo lauk, todėl Al. ir mušė. Kaltinamieji liepė M. su Al. išeiti, o ji jų nevarė, neliepė jiems išeiti, nes pati juos pakvietė ateiti. Iš jos M. su Al. į namus išėjo per kaimynų kiemus, nes bijojo kaltinamųjų.

152012-06-21 įvykio vietos apžiūros protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota, kad A. A. lavonas aptiktas name, kuris yra ( - ) (5–10 b. l.).

162012-06-21 įvykio vietos papildomos apžiūros protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota, kad A. A. galbūt buvo sumuštas name, kuris yra ( - ) (11–16 b. l.).

172012-06-25 įtariamojo K. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota, kad jis parodė įvykio vietą ir nurodė aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo (71–74 b. l.).

182012-06-25 įtariamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su fotolentelėmis) užfiksuota, kad jis parodo įvykio vietą ir nurodo aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo (94–97 b. l.).

192012-06-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. S. atpažino K. G., kuris 2012 m. birželio 20 d. vakare, kartu su kitu vaikinu rankomis ir kojomis sumušė A. A. (48–49 b. l.).

202012-06-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad M. S. atpažino A. B., kuris kartu su K. G. 2012 m. birželio 20 d. vakare pas A. namuose rankomis ir kojomis sudavė prie stalo tupinčiam A. A. (51–53 b. l.).

212012-08-16 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta, kad A. A. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta 170 ml tūrio kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, povoratinklinė kraujosruva, kontuzinis židinys galvos smegenų kairėje smilkininėje skiltyje, poodinė kraujosruva kairiame momenyje. A. A. sužalojimams padaryti reikėjo 11-os smūginių kontaktų (24–28 b. l.).

222012-10-02 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus (papildomai) specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta, kad A. A. mirtį sukėlusiems sužalojimams reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu (31 b. l.).

232012-06-22 VTMT prie LR Teisingumo mministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta, kad K. G. nubrozdinimas kairės plaštakos ketvirto piršto krumplio srityje padarytas 1–3 paras iki atliekant teismo medicininę apžiūrą ir tai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (70 b. l.).

242012-06-22 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta, kad A. B. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai kairės plaštakos antro piršto krumplio srityje, dešinės plaštakos antro piršto krumplio srityje, dešinės plaštakos ketvirto piršto ištiesiamajame paviršiuje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, rastiems sužalojimams reikėjo 6-ių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais (93 b. l.).

25Dėl K. G. ir A. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį

26Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininkų padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininkų veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininkų veika lėmė padarinių atsiradimą.

27Faktiniais bylos duomenimis – nukentėjusios M. S., liudytojos A. R., kaltinamųjų K. G., A. B. parodymais – nustatyta, kad 2012 m. birželio 20 d., apie 15 valandą, A. R. namuose, ( - ), girtauja A. A. su sugyventine M. S. bei A. R.. Visi trys geria alų. Apie 19–20 valandą ateina kaltinamieji K. G. ir A. B.. Dėl nenustatytų priežasčių tarp A. A. ir kaltinamųjų kyla žodinis konfliktas. Kaltinamieji K. G. ir A. B. ima A. A., kuris tupi prieš televizorių, atžvilgiu naudoti fizinį smurtą. Suduoda jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tačiau daugiausia smūgiuoja į galvos sritį. A. R. pagrasina iškviesti policiją, tačiau kaltinamieji savo neteisėtos veikos nenutraukia. A. A., kurio atžvilgiu smurtas panaudotas, ir M. S. išeina. Byloje nenustatyta, kad jiems einant į namus prieš A. A. būtų panaudotas fizinis smurtas ar A. A. būtų griuvinėjęs ir susižalojęs. Grįžęs į namus, A. A. M. S. pasiguodžia, kad dėl kaltinamųjų panaudoto smurto jis nusituštino rūbuose ir norėtų juos pasikeisti. M. S. užmiega, o ryte randa A. A. mirusį. Apžiūrint A. A. mirties vietą nustatyta, kad jis buvo išsituštinęs rūbuose. 2012-08-16 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos ( - ) skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta, kad A. A. mirtis įvyko nuo trauminės kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, sukėlusios smegenų suspaudimą, ir galvos smegenų sumušimo. Į tai nurodo lavono tyrimo metu rasta 170 ml tūrio kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, povoratinklinė kraujosruva, kontūzinis židinys galvos smegenų kairėje smilkininėje skiltyje, poodinė kraujosruva kairiame momenyje. A. A. sužalojimams padaryti reikėjo 11-os smūginių kontaktų (24–28 b. l.). 2012-06-22 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos ( - ) skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta, kad K. G. nubrozdinimas kairės plaštakos ketvirto piršto krumplio srityje padarytas prieš 1–3 paras iki atliekant teismo medicininę apžiūrą, ir tai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką (70 b. l.). 2012-06-22 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos ( - ) skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) nustatyta, kad A. B. padaryti kūno sužalojimai: nubrozdinimai kairės plaštakos antro piršto krumplio srityje, dešinės plaštakos antro piršto krumplio srityje, dešinės plaštakos ketvirto piršto ištiesiamajame paviršiuje, dešinio kelio vidiniame paviršiuje, rastiems sužalojimams reikėjo 6-šių smūginių kontaktų su bukais kietais paviršiais (93 b. l.). Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis kitam asmeniui, ir tai paneigia kaltinamųjų parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, kad jie smūgius sudavė A. A. kojomis, ir patvirtina nukentėjusios M. S. ir liudytojos A. R. parodymus, kad kaltinamieji smurtą prieš A. A. naudojo, bei pačių kaltinamųjų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (66, 91 b. l.). Teismas konstatuoja, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. prieš A. A. naudojo fizinį smurtą suduodami jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Tačiau teismas iš kaltinimo šalina aplinkybę, kad abu kaltinamieji A. A. smogė ne mažiau kaip po vienuolika smūgių kiekvienas ir konstatuoja, kad A. A. buvo suduota abiejų kaltinamųjų bendrais veiksmais, ne mažiau kaip vienuolika smūgių kietais bukais daiktais ir kad padaryti sužalojimai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su A. A. mirtimi. Teismas šalina iš kaltinimo aplinkybę, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio. Kaltinamieji neigia, kad nusikalstamą veiką padarė veikiami alkoholio ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Byloje nenustatyta objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų apsvaigimą nuo alkoholio.

28Teismų praktikoje nagrinėjant gyvybės atėmimo bylas yra suformuota nuostata, kad, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (kasacinės nutartys Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K–469/2007, 2K-621/2007, 2K-281/2008, 2K-27/2009, 2K-342/2009 ir kt.). Byloje nenustatyta, kad po kaltinamųjų smurto panaudojimo prieš A. A. iki jo mirties būtų kas nors panaudojęs fizinį smurtą ar jis pats būtų susižalojęs.

29Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo kaltinami keli asmenys, teismas priimdamas nuosprendį gali remtis mirtino smūgio arba mirties dėl sužalojimų visumos doktrina. Remiantis mirtino smūgio doktrina, jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Tačiau jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinės bylos Nr. 2K-423/2006, 2K-31/2009). Fizinį smurtą prieš A. A., suduodami smūgius rankomis ir kojomis, naudojo abu kaltinamieji. Po fizinio smurto panaudojimo A. A. ištiko mirtis.

30Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų K. G. ir A. B. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo A. A. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo A. A. mirtis – tiesioginis kaltinamųjų K. G. ir A. B. veikos rezultatas.

31Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. būtų siekę A. A. mirties. Kaltinamieji ir nukentėjusysis iki įvykio buvo nepažįstami, tarp jų nebuvo konfliktų, iki įvykio tarp jų ir kitų asmenų nebuvo susitarimo naudoti A. A. atžvilgiu smurtą. Todėl teismas sutinka su kaltinamųjų K. G. ir A. B. argumentu, kad jie neturėjo tikslo nužudyti A. A., nesiekė jo mirties, tačiau byloje nustatytos aplinkybės ir kaltinamųjų asmeninės savybės (jų amžius, gyvenimo patirtis) leidžia spręsti, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. tyčia kojomis ir rankomis smogdami A. A. į galvą ir kitas kūno vietas, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl to gali atsirasti sunkių padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. gyvybę kitam žmogui atėmė veikdami netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.).

32Dėl K. G. ir A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių

33Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, o dalį kitų – ne esminių aplinkybių – neigia (kasacinė byla Nr. 2K-291/2011). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. nuosekliai parodo apie nusikalstamos veikos padarymą, esmines bylos aplinkybes nurodo neprieštaraujant kitoms bylos nustatytoms aplinkybėms, todėl teismas sutinka, kad byloje nustatyta jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jie pripažįsta padarę nusikalstamą veiką. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

34Bausmės skyrimas kaltinamiesiems K. G. ir A. B.

35Skirdamas bausmę kaltinamajam K. G. ir A. B., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes, amžių, jų įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, jog kaltinamieji anksčiau neteisti, turi galiojančių administracinių nuobaudų.

36BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamųjų asmenybes, jų padarytą konkrečią nusikalstamą veiką ir neigiamų padarinių dydį, bei faktines priežastis, kurios nulėmė jų tyčią nusikalsti, laiko, kad jiems skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų.

37Todėl, skirdamas bausmę kaltinamiesiems K. G. ir A. B., teismas atsižvelgia ir į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, tyčinis, sukėlęs neatstatomus padarinius – kito žmogaus mirtį, kad nėra jų veiką kvalifikuojančių požymių. Be to, bausmė kaltinamiesiems skiriama atsižvelgiant ir į tai, kad jie nebuvo teisti, kad nusikaltimas padarytas esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jiems skiriama laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytos bausmės minimumui. Kaltinamiesiems nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

38Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo

39Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam (įtariamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

40Nukentėjusiosios R. A. ieškinys dėl 2765 litų turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad ji palaidojo brolį A. A.. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad už karstą, įkapes, transporto paslaugas, laikiną kryželį sumokėjo 1815 litų; o iš kasos pajamų orderio matyti, kad už palaikų sutvarkymą sumokėjo 150 litų. Taip pat prašo priteisti 800 litų už gedulingus pietus, kuriuose ruošė bendrai artimieji, nešė savo maistą, pirko alkoholinius gėrimus, jos prašomos priteisti 1965 litų laidojimo išlaidos pagrįstos pateiktais dokumentais, yra realios. Atsižvelgiama į tai, kad R. A. laidoti iš valstybės gavo 1040 litų, bei nepateikė įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas gedulingiems pietums ruošti, o už gedulingų pietų metu vartotą alkoholį neatlygintina, todėl jai priteistina 825 litai (2765-1040-800) turtinės žalos solidariai iš K. G. ir A. B., nes turtinę žalą R. A. patyrė dėl nusikalstamų abiejų kaltinamųjų veiksmų.

41Dėl neturtinės žalos

42Nukentėjusioji R. A. pareiškė ieškinį prašydama iš kaltinamųjų K. G. ir A. B. solidariai priteisti 40 000 Lt neturtinei žalai priteisti.

43Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus netekus artimųjų ir kt.

44Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai R. A. padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmais, kuriais atimta gyvybė jos artimam žmogui. R. A. yra nužudytojo A. A. sesuo. Iš nukentėjusiosios R. A. parodymų matyti, kad su broliu (nužudytuoju A. A.) gyveno atskirai, jų tarpusavio santykiai buvo artimi, draugiški. Todėl akivaizdu, kad R. A. patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Tačiau svarbu pažymėti, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų, turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, atsižvelgiama ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininkų turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusios ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas konstatuoja, kad nustatant atlygintinos žalos dydį iš tikrųjų nepakanka formalaus padarinių konstatavimo, jis priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, tačiau teismas pažymi, kad nė vienos iš jų negalima sureikšminti. Teismas konstatuoja, kad labiausiai protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus atitiktų 20 000 Lt neturtinės žalos dydis, todėl ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.

45Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo A. A., kaltinamųjų K. G. ir A. B. rūbai, kurie supakuoti dėžėje ir perduoti kartu su baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, nes tiek nukentėjusiosios, tiek kaltinamieji atsisako šiuos daiktus paimti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

46Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu teismas,

Nutarė

47K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

48Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

49Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. gruodžio 20 d.

50Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. birželio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. gruodžio 20 d.

51Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

52A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

53Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

54Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m. gruodžio 20 d.

55Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2012 m. birželio 21 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012 m. gruodžio 20 d.

56Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

57Priteisti iš K. G. ir A. B. solidariai 825 (aštuonis šimtus dvidešimt penkis) litus laidojimo išlaidoms atlyginti R. A. naudai.

58Priteisti iš K. G. ir A. B. solidariai 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų) litų neturtinei žalai atlyginti R. A. naudai.

59Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nukentėjusiojo A. A., kaltinamųjų K. G. ir A. B. rūbai, kurie supakuoti dėžėje ir perduoti kartu su baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga teismui – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

60Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems K. G. ir A. B. nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo dienos, galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A.... 3. K. G., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis,... 4. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 5. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 6. K. G. ir A. B. 2012 m. birželio 20 d., apie 21 val., name, kuris yra ( - ),... 7. Kaltinamasis K. G. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. birželio 20 d.... 8. Kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, kad A. A. nelabai pažinojo,... 9. 2012 m. birželio 20 d., trečiadienį, apie 21 valandą, kartu su K. G. ėjo... 10. Nukentėjusioji R. A. parodė, kad nužudytasis A. A. buvo jos brolis. Būdavo,... 11. Neturtinės žalos prašo 40000 Lt, nes po jo mirties patyrė dvasinius... 12. Nukentėjusioji M. S. parodė, kad A. A. buvo jos sugyventinis, apie 20 metų... 13. Begeriant atėjo K. G. su kitu, kurio nepažinojo. Jie po jų atėjimo atėjo... 14. Liudytoja A. R. parodė, kad kaltinamasis K. G. jos kaimynas, kaltinamojo A. B.... 15. 2012-06-21 įvykio vietos apžiūros protokole (su fotolentelėmis)... 16. 2012-06-21 įvykio vietos papildomos apžiūros protokole (su fotolentelėmis) ... 17. 2012-06-25 įtariamojo K. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su... 18. 2012-06-25 įtariamojo A. B. parodymų patikrinimo vietoje protokole (su... 19. 2012-06-21 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole... 20. 2012-06-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole... 21. 2012-08-16 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto... 22. 2012-10-02 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus (papildomai)... 23. 2012-06-22 VTMT prie LR Teisingumo mministerijos Šiaulių skyriaus specialisto... 24. 2012-06-22 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto... 25. Dėl K. G. ir A. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 26. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 27. Faktiniais bylos duomenimis – nukentėjusios M. S., liudytojos A. R.,... 28. Teismų praktikoje nagrinėjant gyvybės atėmimo bylas yra suformuota... 29. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje dėl nužudymo... 30. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines... 31. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji K. G. ir A. B. būtų siekę A. A.... 32. Dėl K. G. ir A. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių... 33. Pagal BK Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą... 34. Bausmės skyrimas kaltinamiesiems K. G. ir A. B. ... 35. Skirdamas bausmę kaltinamajam K. G. ir A. B., teismas vadovaujasi bendrais... 36. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti... 37. Todėl, skirdamas bausmę kaltinamiesiems K. G. ir A. B., teismas atsižvelgia... 38. Dėl laidojimo išlaidų atlyginimo... 39. Pagal Baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 40. Nukentėjusiosios R. A. ieškinys dėl 2765 litų turtinės žalos priteisimo... 41. Dėl neturtinės žalos ... 42. Nukentėjusioji R. A. pareiškė ieškinį prašydama iš kaltinamųjų K. G.... 43. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 44. Nagrinėjamoje byloje iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti... 45. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 46. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 47. K. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 48. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 49. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m.... 50. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 51. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 52. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 53. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 54. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2012 m.... 55. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 56. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 57. Priteisti iš K. G. ir A. B. solidariai 825 (aštuonis šimtus dvidešimt... 58. Priteisti iš K. G. ir A. B. solidariai 20 000 (dvidešimt tūkstančių litų)... 59. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 60. Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiesiems K. G. ir A. B. nuo...