Byla 2-2103-330/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuotų asmenų D. B. ir O. J. prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje Nr. B2-507-259/2016 buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų D. B. ir O. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuotų asmenų D. B. ir O. J. prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje Nr. B2-507-259/2016 buvo patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditorinis reikalavimas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 58 835,93 Eur finansinis reikalavimas. Bankroto administratorės prašymu pradinė kreditorė VMI buvo pakeista naujuoju kreditoriumi VĮ Turto banku.
  2. Suinteresuoti asmenys D. B. ir O. J. prašė peržiūrėti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas VMI 58 835,93 Eur finansinis reikalavimas, ir šią nutarties dalį panaikinti. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad jų ginčijamo finansinio reikalavimo pagrindas yra pagal Kauno apskrities VMI (toliau – Kauno AVMI) patikrinimo aktą priskaičiuotas UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ nesumokėtas turto pardavimo pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Tačiau pagal kitą Kauno AVMI atlikto patikrinimo aktą VMI neleido traukti į PVM atskaitą turto pirkimo PVM kitai bendrovei – UAB „Eksaras Security”, kuri įsigijo tą turtą iš UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“. Iš patikrinimo duomenų nustatyta, kad 2009 m. sausio mėnesį UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai” pardavė pirkėjai UAB „Eksaras Security” krovininius automobilius su priekabomis ir įrangą. UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai” pardavė, o UAB „Eksaras Security” įsigijo ilgalaikio turto, kurio PVM sudarė 102 858,30 Lt (29 789,82 Eur). Ilgalaikio turto pardavimą UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai” apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje, taip pat deklaravo 102 858,30 Lt (29 789,82 Eur) pardavimo PVM, o UAB „Eksaras Security” įsigytą ilgalaikį turtą atitinkamai apskaitė savo buhalterinėje apskaitoje, deklaruodama 102 858,30 Lt (29 789,82 Eur) pirkimo (grąžintino) PVM. Kauno AVMI 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu UAB „Eksaras Security” buvo neleista traukti į PVM atskaitą nurodyto turto pirkimo (grąžintino) PVM, nustačius, kad UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai” į biudžetą nesumokėjo pardavimo PVM. Tokiu būdu VMI nesumokėtą UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai” pardavimo PVM atėmė iš UAB „Eksaras Security”. Suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu PVM, apskaičiuotas nuo ilgalaikio turto pardavimo, būtų sumokėtas į biudžetą, atitinkamai jis būtų grąžintas pirkėjui UAB „Eksaras Security“. Nurodė, kad UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai” iškėlus bankroto bylą, mokesčio administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, o teismui teikiami tvirtinti įskaityta suma sumažinti kreditoriniai reikalavimai. UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai” bankrutuoja ir neturi pajamų, todėl mokesčio į biudžetą sumokėti neturi galimybės, bet ši PVM suma su baudomis ir delspinigiais jau yra išimta iš UAB „Eksaras Security” PVM atskaitos, taigi žalos biudžetui nepadaryta.
  3. BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto administratorė su suinteresuotų asmenų prašymu nesutiko. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys praleido terminą pateikti skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtintas jų ginčijamas finansinis reikalavimas. Akcentavo aplinkybę, jog UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ nepasinaudojo teise apskųsti Kauno AVMI 2010 m. birželio 10 d. patikrinimo aktą. Neapskundus šio akto, jis buvo patvirtintas 2010 m. liepos 22 d. sprendimu, kuris taip pat nebuvo apskųstas. Tokiu būdu VMI patikrinimo aktas ir sprendimas dėl jo patvirtinimo įgijo teisinę galią. Nurodyti mokesčių administratoriaus dokumentai laikytini didesnę įrodomąją galią turinčiais dokumentais, o juose nustatytos aplinkybės yra laikomos visiškai įrodytomis. Aplinkybė, jog UAB „Eksaras Security“ nepasinaudojo iš atsakovo pirkto ilgalaikio turto PVM atskaita ir dėl to PVM su baudomis ir delspinigiais buvo išimtas iš UAB „Eksaras Security“ PVM atskaitos, nėra pagrįsta leistinais įrodymais. Be to, faktas, kad atskiras subjektas nepasinaudojo PVM atskaita, nepanaikina UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ skolos valstybės biudžetui. UAB ,,Eksaras Security“ nereikalauja iš valstybės atsiimti šios bendrovės sumokėto pirkimo PVM, tačiau nėra pagrindo išvadai, kad šis subjektas ir ateityje nepareikš tokio reikalavimo. Ginčijamo finansinio reikalavimo pagrįstumą taip pat patvirtina Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-874-230/2016, kuriuo iš pareiškėjų D. B. ir O. J. atsakovui BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ buvo priteista 101 076,58 Eur žala. Nurodytoje byloje buvo įvertinti ir tapataus turinio suinteresuotų asmenų pateikti argumentai.
  4. VMI nesutiko su suinteresuotų asmenų prašymu. Paaiškino atlikusi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ mokestinį patikrinimą, tačiau ši įmonė mokestinės kontrolės procese priimtų sprendimų neginčijo. Kauno AVMI 2010 m. liepos 22 d. sprendimas įsiteisėjo ir jo pagrindu buvo pateikti bei patvirtinti VMI finansiniai reikalavimai bankroto byloje. Norėdami ginčyti mokestinio patikrinimo rezultatus, UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ vadovai turėtų inicijuoti termino atnaujinimą mokestiniam ginčui pradėti.
  5. VĮ Turto bankas su suinteresuotų asmenų prašymu nesutiko. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys, būdami UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ valdymo organų nariais ir savininkais, savalaikiai neginčijo Kauno AVMI sprendimo, kurio pagrindu patvirtintas VMI finansinis reikalavimas. Šis sprendimas turi didesnę įrodomąją galią. Atkreipė dėmesį į tai, jog VMI sprendimas priimtas prieš šešerius metus, o Kauno apygardos teismo nutartis, kuria patvirtintas VMI finansinis reikalavimas, priimta dar 2014 m. gruodžio 22 d., tačiau suinteresuoti asmenys tik dabar ėmėsi ginčyti nurodytą finansinį reikalavimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi atmetė suinteresuotų asmenų D. B. ir O. J. prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas 58 835,93 Eur kreditorės VMI kreditorinis reikalavimas.
  2. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ neginčijo mokesčių administratoriaus atlikto patikrinimo akto ir šio akto pagrindu 2010 m. liepos 22 d. priimto sprendimo „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, todėl minėti mokesčių administratoriaus aktai įsiteisėjo, įgijo juridinę galią, jie yra nepanaikinti ir nepakeisti. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, Kauno AVMI 2010 m. liepos 22 d. sprendimo pagrindu Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi kreditorės VMI finansinis reikalavimas patvirtintas pagrįstai. Teismas atmetė suinteresuotų asmenų argumentus, jog aptariamu atveju reali žala biudžetui esą nebuvo padaryta, kadangi kitas juridinis asmuo – UAB „Eksaras Security” nepasinaudojo pirkto ilgalaikio turto pirkimo PVM atskaita. Teismas konstatavo, jog šioje byloje pagal pareikšto reikalavimo pagrindą ir suformuluotą dalyką nėra teisinių ir faktinių prielaidų pripažinti BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai” prievolę sumokėti 58 835,93 Eur skolą valstybės biudžetui pasibaigusia ar neegzistuojančia.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys D. B. ir O. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės VMI finansinis reikalavimas, ir šio finansinio reikalavimo netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neištyrus prašyme išdėstytų VMI finansinio reikalavimo panaikinimo motyvų ir neįvertinus kitų bylos įrodymų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad VMI finansinis reikalavimas neturi faktinio pagrindo. Ginčo finansinį reikalavimą sudaro bankrutavusios įmonės nesumokėtas PVM mokestis. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertinta, jog turtą iš bankrutavusios įmonės įsigijusiai kitai bendrovei nebuvo leista į PVM atskaitą įtraukti grąžintinos šio mokesčio sumos.
    2. Esminė aplinkybė byloje yra ta, jog tuo atveju, jeigu bankrutavusi bendrovė būtų sumokėjusi pardavimo PVM, turtą įsigijusi bendrovė įgytų teisę reikalauti sumokėto pirkimo PVM sugrąžinimo. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 4 dalį, iškėlus bankroto bylą, mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir tokiu atveju teismui teikiami įskaityta suma sumažinti reikalavimai. Kadangi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankrutuoja ir neturi pajamų, bet ginčo mokesčio suma jau „išimta“ iš UAB „Eksaras Security“ PVM atskaitos, todėl žalos valstybės biudžetui nėra. Tokią poziciją pripažino VMI savo 2016 m. kovo 16 d. išaiškinime. Analogiškos nuomonės buvo ir teismo posėdyje apklausti liudytojai.
    3. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, bankroto administratorė nevykdė pareigos ginčyti patvirtintą VMI finansinį reikalavimą, trukdė suinteresuotiems asmenims šią teisę realizuoti. Situaciją dėl ginčijamo mokesčio nepriemokos sąlygojo VMI padalinių komunikacijos trūkumai.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog mokesčių administratoriaus 2010 metais priimtas sprendimas nebuvo skundžiamas. Atlikto patikrinimo metu skųsti mokesčių administratoriaus sprendimą nebuvo pagrindo. Situacija pasikeitė paaiškėjus naujoms aplinkybėms, jog ginčijamą mokestį valstybės biudžetui sumokėjo kitas juridinis asmuo – UAB „Eksaras Security“.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą VMI prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Suinteresuoti asmenys pavėluotai pateikė skundą dėl teismo nutarties, kuria buvo patvirtintas VMI finansinis reikalavimas. Apie finansinio reikalavimo patvirtinimą suinteresuoti asmenys galėjo sužinoti 2015 m. birželio 3 d., gavę bankroto administratorės ieškinį dėl žalos atlyginimo.
    2. UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ įstatyme nustatytu terminu neginčijo mokesčių administratoriaus patikrinimo akto ir jo pagrindu priimto sprendimo, neinicijavo praleisto termino skundams paduoti atnaujinimo procedūros.
    3. Liudytoja apklausta A. U. patvirtino, kad patikrinimo metu UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ nebuvo sumokėjusi mokestinės nepriemokos. Mokesčių administratorius negali įskaityti vieno mokesčių mokėtojo nepriemokos į kito mokesčių mokėtojo mokestinę permoką. Žala valstybės biudžetui yra padaryta, kadangi bankrutavusi įmonė neįvykdė mokestinės prievolės.
  3. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo aplinkybę, jog buvę bankrutavusios įmonės vadovai neginčijo mokesčių administratoriaus sprendimo, kuris nagrinėjamu atveju turi aukštesnę įrodomąją galią.
    2. Suinteresuotų asmenų veiksmai ginčijant kelių metų senumo mokesčių administratoriaus sprendimą ir įsiteisėjusią teismo nutartį, kuria patvirtinti finansiniai reikalavimai, pažeidžia teisinių santykių stabilumą.
    3. Civilinė atsakomybė kyla neįvykdžius įstatyme ar sutartyje numatytos pareigos. Bankrutavusi įmonė neįvykdė pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.
  4. Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, suinteresuotiems asmenims paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
    1. Suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės paneigtos Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 8 d. sprendime, priimtame kitoje civilinėje byloje. Tuo sprendimu iš suinteresuotų asmenų priteisdamas žalą, teismas pripažino VMI finansinio reikalavimo pagrįstumą.
    2. Suinteresuotų asmenų argumentai dėl žalos valstybei nebuvimo ir nepriemokos įskaitymo grindžiami deklaratyviais teiginiais. Suinteresuoti asmenys neteisingai interpretuoja VMI pateiktą galimų mokestinių veiksmų išaiškinimą.
    3. VMI sprendimas yra teisėtas, nenuginčytas ir laikytinas oficialiuoju dokumentu, turinčiu didesnę įrodomąją galią.
    4. Suinteresuotų asmenų veiksmai šioje byloje laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas suinteresuotų asmenų D. B. ir O. J. prašymas panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 58 835,93 Eur finansinis reikalavimas (t. y. prašymas iš bendrovės kreditorių sąrašo išbraukti Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą, kurį perėmė naujasis kreditorius VĮ Turto bankas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai).

6Dėl procesinės galimybės peržiūrėti įsiteisėjusia nutartimi patvirtinto kreditorinio reikalavimo pagrįstumą

  1. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Bankroto bylų nagrinėjimas reglamentuojamas ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja nurodyto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis).
  2. Kreditorių reikalavimų tikslinimai, susiję su bankroto procesu (nesumokėti mokesčiai, kitos privalomosios įmokos, įsiskolinimai atleistiesiems darbuotojams), tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Kreditorių reikalavimų tikslinimo institutas išaiškintas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimų tikslinimas reiškia naują reikalavimo tikrinimą, įsiteisėjusios nutarties peržiūrėjimą, ekonomines ir laiko sąnaudas, todėl bankroto bylą nagrinėjantis teismas turėtų siekti, kad kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas ir dydis būtų nustatyti jo tvirtinimo stadijoje, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai šioje stadijoje tam tikrų aplinkybių nustatyti protingomis pastangomis neįmanoma ar kai jos pasikeičia po reikalavimo patvirtinimo. Tai padėtų užtikrinti bankroto procedūrų sklandumą, kreditorių reikalavimų tenkinimo proporcijų stabilumą, išvengti atlikto reikalavimų tenkinimo koregavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
  3. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinių reikalavimų dydį, teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo. ĮBĮ 26 straipsnyje apibrėžtas kreditorinių reikalavimų galimų patikslinimų sąrašas, vadovaujantis aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nėra baigtinis.
  4. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ iškelta bankroto byla. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtino BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį, be kita ko, įtrauktas ir VMI 58 835,93 Eur kreditorinis reikalavimas. Konstatavus įvykusį VMI reikalavimo teisės perleidimą, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi buvo patvirtintas naujojo kreditoriaus VĮ Turto banko 58 835,93 Eur finansinis reikalavimas. Suinteresuoti asmenys D. B. ir O. J., kurie skirtingais laikotarpiais buvo BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ akcininkai ir vadovai, pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį dėl VMI kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, ir išspręsti klausimą iš esmės – VMI reikalavimo netvirtinti.
  5. Bylos dalyvių VMI ir VĮ Turto banko atsiliepimuose, kaip aplinkybė, pagrindžianti suinteresuotų asmenų procesiniame dokumente suformuluoto reikalavimo nepagrįstumą, akcentuojama tai, jog suinteresuoti asmenys reikšmingai praleido terminą atskirajam skundui dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties (jos dalies) pateikti. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartimi suinteresuotų asmenų pateiktą atskirąjį skundą nutarė laikyti prašymu dėl 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtinto VMI finansinio reikalavimo peržiūrėjimo. Kaip minėta nutarties 15 punkte, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui patvirtinus įmonės kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus, teismas turi teisę patikslinti (sumažinti, padidinti) kreditoriaus finansinio reikalavimo dydį arba išbraukti kreditorių iš kreditorių sąrašo iki teismo nutarties dėl bankroto bylos nutraukimo ar sprendimo likviduoti įmonę priėmimo. Vadinasi, ir aptariamu atveju gali būti iki nurodytos bankroto proceso stadijos teikiami asmenų prašymai atlikti procesinius veiksmus, susijusius su patvirtinto finansinių reikalavimų sąrašo modifikavimu. Pirmosios instancijos teismas atliko įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtinto finansinio reikalavimo peržiūros procedūrą (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis). Reiškiami proceso dalyvių argumentai dėl negalimumo inicijuoti peržiūros procesą (įskaitant ir peržiūrą apeliacine tvarka) dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties (jos dalies) laikytini nepagrįstais.

7Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos kreditorinio (finansinio) reikalavimo pagrįstumo

  1. Suinteresuotų asmenų prašymas peržiūrėti patvirtintą VMI finansinį reikalavimą (siekiant šį reikalavimą išbraukti iš BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ kreditorių reikalavimų sąrašo) iš esmės grindžiamas tuo, jog ginčijamas VMI 58 835,93 Eur finansinis reikalavimas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi negalėjo būti tvirtinamas, kadangi nors formaliai UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ apskaitoje ir buvo PVM skola, tačiau šį mokestį po patikrinimo akto surašymo ir atitinkamo VMI sprendimo priėmimo sumokėjo kitas juridinis asmuo UAB „Eksaras Security“, kuris nereikalauja iš valstybės atsiimti šios bendrovės sumokėto PVM. Suinteresuoti asmenys paaiškino, jog 2009 metais UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ pardavė pirkėjai UAB „Eksaras Security“ krovininius automobilius su priekabomis ir įrangą, pirkėjai išrašė PVM sąskaitas faktūras. Įvykus nurodytam sandoriui, pardavėjai UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ kilo prievolė į valstybės biudžetą sumokėti 102 858,30 Lt (29 789,82 Eur) PVM. Nurodė, jog pardavėja nurodyto dydžio mokestį deklaravo, tačiau mokestinės prievolės neįvykdė. Suinteresuotų asmenų nuomone, šioje situacijoje reikšminga yra ta aplinkybė, jog nurodyto turto pirkėja UAB „Eksaras security“ įsigytą turtą taip pat įtraukė į įmonės apskaitą, deklaravo nurodyto sandorio pagrindu sumokėtą pirkimo (grąžintiną) PVM, tačiau mokesčių administratorius, nustatęs, jog pardavėja mokestinės prievolės neįvykdė, neleido pirkėjai turto pirkimo PVM įtraukti į grąžintino PVM atskaitą – pirkėjai nebuvo grąžintas pirkimo PVM. Suinteresuoti asmenys tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde laikėsi nuoseklios pozicijos, jog BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ nesumokėjus, o pirkėjai UAB „Eksaras Security“ nesusigrąžinus PVM, valstybės biudžetui nebuvo padaryta žalos. Suinteresuotų asmenų nuomone, ši situacija turėtų būti vertinama tokiu būdu, jog bankrutavusios bendrovės mokestinę prievolę įvykdė pirkėja UAB „Eksaras Security“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiai suinteresuotų asmenų pozicijai.
  2. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno AVMI, 2010 metais atlikusi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ teminį PVM patikrinimą, 2010 m. birželio 10 d. surašė patikrinimo aktą. Šio akto pagrindu Kauno AVMI 2010 m. liepos 22 d. priėmė sprendimą „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, iš kurio matyti, kad UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas – nesumokėjo PVM. Šiuo sprendimu VMI įpareigojo bendrovę į valstybės biudžetą sumokėti 116 130 Lt (33 633,57 Eur) PVM, 26 490 Lt (7 672,03 Eur) PVM delspinigių ir 58 065 Lt (16 816,79 Eur) baudą. Vadovaujantis MAĮ 152 straipsnio 1 dalimi, UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ turėjo teisę šį Kauno AVMI sprendimą apskųsti, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl tiek patikrinimo aktas, tiek jo pagrindu priimtas sprendimas dėl patikrinimo akto patvirtinimo įsiteisėjo, nėra panaikinti ar pakeisti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog mokesčių administratoriaus patikrinimo akto ir sprendimo priėmimo metu galiojo ir šiuo metu tebegalioja BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ neįvykdyta mokestinė prievolė. Nurodytų mokesčių administratoriaus priimtų aktų pagrindu bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi patvirtino kreditorės VMI 58 835,93 Eur finansinį reikalavimą. Kaip matyti iš suinteresuotų asmenų pateiktų procesinių dokumentų turinio, taip pat įvertinus jų paaiškinimus, byloje iš esmės nėra ginčo dėl bankrutavusios bendrovės mokestinės prievolės neįvykdymo fakto. Mokesčių administratoriaus priimtų ir įsiteisėjusių aktų egzistavimas paneigia suinteresuotų asmenų atskirojo skundo argumentą, jog teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties priėmimo metu VMI finansinis reikalavimas neturėjo faktinio pagrindo.
  3. Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodė, jog vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalimi, iškėlus bankroto bylą mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir tokiu atveju teismui teikiami įskaityta suma sumažinti reikalavimai. Suinteresuotų asmenų nuomone, kadangi UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankrutuoja ir neturi pajamų, bet ginčijama mokesčio suma jau „išimta“ iš UAB „Eksaras Security“ PVM atskaitos, todėl žalos valstybės biudžetui nėra. Suinteresuotų asmenų teigimu, pirkėjai UAB „Eksaras Security“ nereikalaujant (žadant nereikalauti ateityje) sumokėto pirkimo PVM grąžinimo, susiklostė situacija, kuri turėtų būti vertinama taip, jog pirkėja įvykdė pardavėjos – bankrutavusios bendrovės mokestinę prievolę. Tokia suinteresuotų asmenų keliama įvykių versija, atsižvelgiant į nutarties 19 punkte nurodytas aplinkybes (bendrovės mokestinės prievolės egzistavimą mokesčių administratoriaus aktų priėmimo metu), leidžia ją aiškinti tokiu būdu, jog UAB „Eksaras Security“ esą įvykdė bankrutavusios bendrovės mokestinę prievolę. Teisėjų kolegija tokią suinteresuotų asmenų išreikštą poziciją pripažįsta nepagrįsta.
  4. MAĮ 82 straipsnyje išvardinti mokestinės prievolės įvykdymo būdai. Iš šios įstatymo nuostatos matyti, kad mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė įvykdoma: mokesčio ir su juo susijusių mokėjimų sumokėjimu (1 punktas), trečiojo asmens atliekamu mokesčio mokėtojo mokestinės priemokos perėmimu (2 punktas), turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu mokestinei nepriemokai padengti (3 punktas). Kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta MAĮ 82 straipsnio 1 punkte nurodytu būdu. Vertinant galimybę ginčijamą prievolę įvykdyti 82 straipsnio antrajame punkte nurodytu būdu, būtina atsižvelgti į MAĮ 83 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog mokestį ir su juo susijusias sumas už mokesčių mokėtoją gali sumokėti tretieji asmenys centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, taip pat į MAĮ 86 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, mokesčių administratoriui leidus gali perimti kiti asmenys, kuriems taikomos visos mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir išieškojimą reglamentuojančios mokesčių įstatymų nuostatos, kurios būtų taikomos mokesčių mokėtojui. Šias nuostatas įgyvendinančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2002 m. kovo 29 d. įsakyme „Dėl mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties, prašymo duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti ir sprendimo dėl mokestinės nepriemokos perėmimo formų patvirtinimo“ patvirtintas MAĮ 86 straipsnyje įvirtintos teisės įgyvendinimo mechanizmas (mokestinės nepriemokos perėmimo sutarties sudarymas, prašymo mokesčių administratoriui pateikimas, mokesčių administratoriaus sprendimo dėl mokestinės nepriemokos priėmimas). Tačiau aptariamu atveju nėra duomenų, jog bankrutavusi įmonė pasinaudojo MAĮ 86 straipsnyje numatyta teise pagal nurodytame poįstatyminiame įtvirtintą tvarką. Kita vertus, būtina atsižvelgti ir į tai, jog pagal nurodytą teisinį reguliavimą UAB „Eksaras Security“ turėtų perimti ne tik prievolę sumokėti PVM, bet ir su šiuo mokesčių susijusias sumas, nurodytas mokesčių administratoriaus sprendime „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (t. y. baudą ir delspinigius). Taigi aptariamu atveju nėra požymių, būtinų konstatuoti įvykusį ar įvykdomą mokestinės prievolės perėmimą.
  5. Vertinant galimybę bankrutavusios bendrovės mokestinę prievolę įvykdyti MAĮ 82 straipsnio 3 punkte įtvirtintu būdu, sutiktina, kad suinteresuoti asmenys tinkamai aiškina aktualų teisinį reguliavimą, jog pagal ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalį, iškėlus bankroto bylą, mokesčių administratorius pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas atlieka priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir tokiu atveju teismui teikiami įskaityta suma sumažinti reikalavimai. Kadangi suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, jog ginčijama prievolė buvo įvykdyta dar iki bankroto bylos iškėlimo, taipogi būtina įvertinti ir MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, jog mokesčių mokėtojo permokėtos sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokestinei nepriemokai dengti. Tačiau cituotų įstatymų nuostatų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog nurodytais atvejais gali būti įskaitoma tik konkretaus mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka (mokėtina suma) ir jo mokestinė permoka (grąžintina suma). Tai yra mokesčių įskaitymo teisinių santykių subjektai yra mokesčių administratorius ir konkretus mokesčių mokėtojas (įstatymas mokesčių įskaitymo santykiuose nenumato trišalių (daugiašalių) santykių buvimo galimybės). Aptariamu atveju tokia faktinė situacija neatitiko nei ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalyje, nei MAĮ 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų – mokestinę nepriemoką turinti bankrutavusi bendrovė neturėjo mokestinės permokos ar bent jau tokio dydžio permokos, kuri įskaitymo būdu panaikintų ginčijamos mokestinės prievolės egzistavimą.
  6. Priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas – vienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatyme nustatytos tam tikros sąlygos – tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); abu reikalavimai turi galioti; abu reikalavimai turi būti vykdytini; abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006;2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-293/2009; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2010; kt.). Tačiau aptariamu atveju įskaitymo teisinė situacija negalėjo susiklostyti, kadangi tam nėra šioje teismo nutarties dalyje išskirtų sąlygų. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad mokesčių administratorius savo iniciatyva turėjo bankrutavusios įmonės mokestinę nepriemoką įskaityti ne į jos (bankrutavusios įmonės), o į trečiojo asmens UAB „Eksaras Security“ mokestinę permoką. Tokia faktinė situacija neatitinka įskaitymo būdų, įtvirtintų analizuotose MAĮ, ĮBĮ, CK normų nuostatose. Juolab, kad ginčo situacijoje nė viena šalių neišreiškė valios mokestinę prievolę įvykdyti įskaitymo būdu.
  7. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog analizuojamu atveju nesusiklostė nei mokestinės nepriemokos perėmimo, nei įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo būdų, teisiniai santykiai. Mokesčių administratoriaus 2010 metais priimti aktai (patikrinimo aktas ir sprendimas dėl akto patvirtinimo) patvirtina, jog tiek mokestinio patikrinimo metu, tiek tvirtinant VMI finansinį reikalavimą, BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ mokestinė prievolė egzistavo, ji nebuvo įvykdyta ar modifikuota bankroto proceso metu. Ta aplinkybė, kurią akcentuoja suinteresuoti asmenys, jog turto pirkėjai UAB „Eksaras Security“ nebuvo grąžintas pirkimo PVM ir ji esą įsipareigojo šio mokesčio grąžinimo iš valstybės nereikalauti, pripažintina teisiškai nereikšminga. Galimybė pasinaudoti PVM atskaita ir šio mokesčio sugrąžinimu yra asmens teisė, kuri realizuojama mokesčių mokėtojo valia (galima pasinaudoti šia teise arba nesinaudoti), gi mokesčių mokėjimas yra mokesčių mokėtojo prievolė. Todėl ta aplinkybė, jog, sudarius sandorį, sukuriantį ir mokestinius santykius, viena šalis laisva valia nepasinaudoja teise reikalauti sumokėto PVM grąžinimo arba negali ja pasinaudoti dėl objektyvių priežasčių, nepanaikina kitos sandorio šalies mokestinės prievolės. Suinteresuotų asmenų argumentai nesudaro pagrindo išvadai, jog šiuo atveju bankrutavusios bendrovės mokestinė prievolė neegzistavo arba išnyko.
  8. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertinimo į bylą pateiktą VMI rašytinį išaiškinimą bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.
  9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
  10. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Suinteresuoti asmenys, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantų nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Kolegija, pakartotinai įvertinusi atskirajame skunde akcentuojamas įrodinėjimo priemones, pažymi, jog Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. kovo 16 d. rašto turinys nesudaro pagrindo jo (rašto) laikyti centrinio mokesčių administratoriaus pripažinimu, jog bankroto byloje patvirtintas VMI kreditorinis reikalavimas neturi faktinio pagrindo. Suinteresuoti asmenys tik selektyviai cituoja šio rašto ištrauką, nors visas dokumento turinys neatitinka suinteresuotų asmenų pozicijos. Kolegija, įvertinusi nurodyto rašto turinį, atkreipia dėmesį, jog suinteresuotų asmenų akcentuojamų mokestinių santykių turinys iš tiesų yra platesnis, nei nurodo suinteresuoti asmenys. Bankrutavusios bendrovės mokestinei nepriemokai (jos dydžiui) įtakos turėjo ir su kitais subjektais (ne vien tik su UAB „Eksaras Security“) sudaryti sandoriai, jų pagrindu atliktos buhalterinės ir mokestinės operacijos. Suinteresuotų asmenų pageidaujamu būdu nėra pagrindo vertinti ir liudytojų parodymus. Nors teismo posėdžio metu buvo pateikta nuomonė dėl galimo žalos valstybės biudžetui nebuvimo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia bankrutavusios įmonės mokestinės prievolės neįvykdymo fakto, taigi ir peržiūrėto finansinio reikalavimo pagrįstumo.
  11. Kiti suinteresuotų asmenų atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  12. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs suinteresuotų asmenų prašymą panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ bankroto byloje buvo patvirtintas VMI finansinis reikalavimas (t. y. netenkino prašymo iš kreditorių reikalavimų sąrašo išbraukti ginčijamą kreditorinį reikalavimą), priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  13. BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas, kadangi teismui nebuvo pateikti šios rūšies išlaidas pagrindžiantys įrodymai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis).

8Dėl baudos skyrimo

  1. BUAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė suinteresuotiems asmenims paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti suinteresuotų asmenų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Suinteresuoti asmenys turi teisę ir teisinį interesą inicijuoti bankroto byloje patvirtinto VMI finansinio reikalavimo peržiūrėjimo procedūrą bei teikti skundą dėl, jų nuomone, abejonių keliančio teismo procesinio sprendimo, siekiant tokias abejones pašalinti. Tokia suinteresuotų asmenų teisė įtvirtinta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje byla Nr. 3K-3-346/2012). Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, suteikiančių pagrindą pripažinti, kad suinteresuoti asmenys piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti jiems baudą netenkinamas.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai