Byla 1A-81-557-2011

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Savinijaus Katausko ir Daliaus Jocio, sekretoriaujant Jolantai Kližentytei, dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, nuteistajam R. P. ir jo gynėjui Dariui Pociui, nukentėjusiajam E. K. ir jo atstovei pagal įstatymą V. Ž., nukentėjusiajam E. D. ir jo atstovei pagal įstatymą nukentėjusiajai I. D., nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo E. D. atstovės pagal įstatymą I. D. bei nukentėjusiojo E. K. atstovės pagal įstatymą V. Ž. įgaliotajam atstovui adv. Pranui Rimgaudui Mickui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. 16 MGL (2080 litų) bauda. R. P. paskirta BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

2Nuosprendžiu visiškai patenkinti nukentėjusiųjų E. K. ir E. D. atstovių pagal įstatymą V. Ž. ir I. D. civiliniai ieškiniai, ir iš nuteistojo R. P. bei AAS „Gjensidige Baltic“ solidariai priteista nukentėjusiojo E. K. atstovei pagal įstatymą V. Ž. 500 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiojo E. D. atstovei pagal įstatymą I. D. 878 Lt turtinės žalos ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

3Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

Nustatė

4R. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 2 d. apie 14.30 val. Kretingos rajone Darbėnų miestelyje, Kretingos - Palangos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkte numatytus reikalavimus, t. y. nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu ir privalėdamas duoti kelią transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu, įvažiuodamas iš šalutinio kelio į Kretingos - Palangos gatvių sankryžą, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio motociklo „MMVZ M 105“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo neturintis teisės vairuoti šią transporto priemonę E. K., ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti motociklo „MMVZ M 105“ vairuotojas E. K. ir keleivis E. D., kuriems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

5Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų bei netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje“ išdėstytų nuostatų dėl priežastinio ryšio tarp kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir BK 281 straipsnyje numatytų padarinių nustatymo, dėl to neteisingai nustatė priežastinį ryšį tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, kad jo veiksmai - nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiavimas į pagrindinį - sudarė kliūtį jam iš kairės artėjusiam motociklui „MMVZ M 105“. Faktas, kad E. K. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, teismo nuomone, nėra priežastis, jog dėl įvykio kaltas asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemonės, nes tiek pats E. K., tiek specialistas išvadoje nurodė, jog techninių galimybių išvengti kontakto su iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią išvažiavusiu automobiliu E. K. neturėjo. Teismas kritiškai įvertino R. P. paaiškinimą, kad dėl įvykio kaltas „džipo“ modelio automobilis, nes ikiteisminio tyrimo metu tariamai šios aplinkybės jis nenurodė, o šią versiją pateikdamas teisminio nagrinėjimo metu, vengia atsakomybės.

6Bylos nagrinėjimo teisme metu jis parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 2 d. apie 14.30 val., važiuojant automobiliu „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. ( - ) Darbėnų miesteliu, Kretingos rajone, Palangos gatve, ties Kretingos-Palangos gatvių sankryža jis sustojo, kadangi važiavo šalutiniu keliu ir, prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią - Kretingos gatvę, norėjo įsitikinti, ar pagrindiniu keliu nevažiuoja transporto priemonės. Tuo metu pagrindiniu keliu transporto priemonės nevažiavo, tačiau sankryžoje, pagrindiniame kelyje ties kelkraščiu, pažeidžiant KET 155.8 punkte numatytus reikalavimus, stovėjo „džipo“ modelio automobilis. Įsitikinęs, kad pagrindiniu keliu judančių transporto priemonių nėra, jis pajudėjo iš šalutinio kelio į pagrindinį, tačiau pavažiavus apie pusę metro, staiga, pažeidžiant KET 106 punkte nustatytus reikalavimus, jo judėjimo sankryžoje kryptimi pajudėjo sankryžoje stovėjęs automobilis „džipas“, tuo sudarant jam netikėtą kliūtį saugiai baigti pradėtą manevrą, todėl jis privalėjo, nebaigęs manevro, sustoti sankryžoje, ir tik tada, jau jam kurį laiką stovint sankryžoje, kad įsitikinti, jog pagrindiniu keliu nevažiuoja transporto priemonės, apie 15-20 metrų nuo savo automobilio, jis pamatė pagrindiniu keliu atvažiuojant motociklą, kuris likus tik apie 6 metrus nuo automobilio pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo to padaryti ir trenkėsi į jo vairuojamą automobilį. Taigi jis nepažeidė KET numatytų reikalavimų, kadangi iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiavo įsitikinęs (kiek apėmė jo regėjimo laukas ir kiek tai buvo įmanoma fiziškai matyti dėl sankryžos formos), kad pagrindiniu keliu nevažiuoja transporto priemonės, ir tik dėl „džipo“ vairuotojo padarytų KET pažeidimų pateko į avarinę situaciją, ko pasekoje sukėlė BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, kurių išvengti neturėjo realių galimybių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesprendė, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių. Teismas, nepagrįstai atmesdamas jo paaiškinimą, kad eismo įvykyje dalyvavo ir dėl jo pasekmių kaltas „džipo“ vairuotojas, vadovavosi nenuosekliais bei nelogiškais nukentėjusiųjų E. K. ir E. D. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu E. D. visai nenurodė tos aplinkybės, kad E. K. vairuojamą motociklą aplenkė „džipas“, tačiau šią aplinkybę jis patvirtino bylos nagrinėjimo teisme metu, jau žinodamas E. K. parodymus, kuriuos jis davė prieš E. D. apklausą. E. K. į jo gynėjo klausimą, kuris buvo užduotas po R. P. apklausos teisme, ar prieš įvykį priešinga eismo kryptimi nei jis pagrindiniu keliu nevažiavo koks nors automobilis atsakė, kad galėjo važiuoti, ir tik teismui primygtinai reikalaujant atsakyti neigiamai, tai jis ir padarė. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas E. D. ir E. K. parodymus turėjo vertinti labai atsargiai, tuo labiau atsižvelgdamas į jauną nukentėjusiųjų amžių ir po eismo įvykio patirtą šoką, dėl ko jie netiksliai nurodo svarbias įvykio aplinkybes. Be to, teismui jis nurodė asmenį - D. M., kuris gali paliudyti apie bylai svarbias aplinkybes, nes betarpiškai stebėjo įvykį, tačiau teismas atsisakė byloje apklausti nurodytą asmenį, nors to prašė jo gynėjas.

7Teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl jo kaltės rūšies, o tuo labiau neatskleidė jos turinio, nors pagal minėtoje Apžvalgoje išdėstytas nuostatas tai turėjo padaryti. Nenustačius neatsargumo rūšies, asmens kaltė padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą tinkamai nepagrindžiama. Kaip jau minėta, jis prieš pat įvykį ir įvykio metu neturėjo galimybės ir negalėjo numatyti eismo įvykio kilimo galimybės.

8Teismas netinkamai išsprendė civilinės atsakomybės klausimą, t. y. nepagrįstai žalą priteisė solidariai iš jo ir iš draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“. Eismo įvykio metu jo, kaip vairuotojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl draudikas privalo tiesiogiai atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą, esant draudiminiam įvykiui, neviršydamas draudimo sumos. Teismas turėjo ištirti draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ ir jo atsakomybės ribas, ir nustatyti, kokią konkrečią žalą turi atlyginti draudikas, o kokią jis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgoje“ nurodyta, kad civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja ne nuo ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti civiliniu ieškovu priėmimo momento. Asmenims, įgijusiems civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo statusą, nedelsiant išaiškinamos procesinės teisės ir pareigos, įtvirtintos BPK 110 straipsnio 2, 3 dalyse. Apie tai pažymima procesiniuose dokumentuose - nutarimuose ar protokoluose. Tuo tarpu teismas šioje byloje, kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo ir kitų procesinių sprendimų, priimtų bylos nagrinėjimo teisme metu, 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi išsprendė tik patraukimo civiliniu atsakovu draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ ir pripažinimo civiliniu ieškovu Klaipėdos teritorinės ligonių kasos klausimą. Teismas prijungė prie bylos naujai pateiktus ieškovių I. D. bei V. Ž. ieškinius, tačiau nepriėmė jokio procesinio sprendimo dėl pripažinimo civilinėmis ieškovėmis ar civilinių ieškovų atstovėmis, neišaiškino jų teisių, todėl nagrinėti bei tenkinti tokių naujai pateiktų ieškinių nebuvo jokio įstatyminio pagrindo.

9Taip pat teismas nepagrįstai, visiškai nemotyvuodamas tokio savo sprendimo, jam taikė BK 68 str. ir uždraudė vienerius metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

10Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo R. P. bei AAS „Gjensidige Baltic“ solidariai priteista nukentėjusiojo E. K. atstovei pagal įstatymą V. Ž. 500 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nukentėjusiojo E. D. atstovei pagal įstatymą I. D. 878 Lt turtinės žalos ir 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-1137, toliau - Įstatymas) 12 str., 13 str., 15 str., 16 str. bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtinta Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija, toliau -Taisyklės) 22, 26, 31, 32, 37 punktuose nurodyta, kad pageidaujantis gauti išmoką nukentėjęs trečiasis asmuo arba jo atstovas (šiuo atveju ieškovės) turi raštu pateikti atsakingam draudikui pretenziją žalai atlyginti bei pateikti turimus dokumentus, įrodančius patirtą žalą, o taip pat nurodyti asmenines sąskaitas, į kurias pervesti paskaičiuotas draudimo išmokas. Ieškovės šia tvarka nepasinaudojo ir nepateikė draudimo bendrovei jokių dokumentų bei sugadintų daiktų padarytai turtinei žalai nustatyti, taip pat nepateikė išrašų iš medicininių dokumentų apie padarytus nukentėjusiems sužalojimus ir jų laikino nedarbingumo trukmę, nors tai reikalinga nustatant draudimo išmokos dydį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl apylinkės teismas turėjo taikyti CPK 296 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir ieškinį draudimo bendrovei palikti nenagrinėtą, nes ieškovės nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. Kita vertus, pareikšti ieškiniai draudimo bendrovei negali būti tenkinami, nes jie nepagrįsti, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtą žalą.

11Be to, draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę atlyginti neturtinę žalą 1000 eurų arba 3452,80 Lt apimtyje (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.), ir ši neturtinės žalos suma yra skirta visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims, patyrusiems neturtinę žalą dėl eismo įvykio.

12Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės priteisė solidariai atlyginti atstovavimo išlaidas. Pagal BPK VIII skyriaus nuostatas proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad proceso išlaidos būtų išieškotos iš nuteistojo, lygiai taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti teismas turi teisę išieškoti tik iš nusikalstamą veiką padariusio asmens, pripažinęs jį kaltu. Taigi šios išlaidos turėjo būti priteistos iš kaltinamojo.

13Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą. Nukentėjusieji ir jų atstovai prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

14Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.

15BK 281 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Kadangi priežastinis ryšys yra BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, išvadą apie jo buvimą daro teismas, o ne ekspertai, kurie sprendžia tik techninius priežastinio ryšio buvimo klausimus. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, kelių eismo įvykis neįvyktų. Tuo atveju, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

16Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai nustatė, jog R. P., nelygiareikšmių kelių sankryžoje važiuodamas šalutiniu keliu ir neduodamas kelio motociklui, prie sankryžos priartėjusiam pagrindiniu keliu, pažeidė Kelių eismo taisykles, šie jo veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Ginčydamas šią apylinkės teismo išvadą, apeliantas teigia, jog jis nepažeidė KET numatytų reikalavimų, kadangi iš šalutinio kelio į pagrindinį įvažiavo įsitikinęs, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja transporto priemonės, ir tik dėl „džipo“ vairuotojo padarytų KET pažeidimų, kai šis pradėjo judėti iš stovėjimo vietos sankryžoje jo judėjimo kryptimi ir sudarė jam kliūtį baigti pradėtą manevrą į kairę, pateko į avarinę situaciją, ko pasekoje sukėlė BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, kurių išvengti neturėjo realių galimybių, tuo tarpu pats nukentėjusysis E. K. galėjo išvengti susidūrimo, tačiau neturėdamas teisės vairuoti, neteisingai įvertino eismo situaciją ir to nesugebėjo padaryti.

17Su tokiu apelianto siūlomu eismo įvykio aplinkybių vertinimu sutikti negalima. Motociklą vairavęs nukentėjusysis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme parodė iš esmės vienodai, jog artėdamas prie sankryžos matė, kaip automobilis Renault sustojo prie pagrindinio kelio, norėdamas praleisti pagrindiniu keliu nuo Darbėnų centro link Kretingos važiuojantį džipą (teisme patikslino, kad džipas juos aplenkė prie kelio greičio apribojimo, iš pradžių jis nuo jų važiavo 2-3 m atstumu, bet paskui padidino greitį ir nuvažiavo tolyn, o paskui džipą jie važiavo kelias sekundes). Automobilis Renault praleido džipą, stovintį R. P. automobilį jis pamatė apie 15 m atstumu, belikus 5 m automobilis pradėjo judėti ir įvažiavo į pagrindinį kelią, norėdamas sukti į kairę Darbėnų miestelio link. Tada jis pradėjo stabdyti, suko į kairę, bandydamas apvažiuoti, bet susidūrimo išvengti nepavyko ir jis atsitrenkė į sustojusio automobilio priekinę dalį. Nors kartu su E. K. motociklu važiavęs nukentėjusysis E. D. ikiteisminio tyrimo metu neužsiminė apie juos aplenkusį džipą (tą aplinkybę nurodė apylinkės teisme), tačiau atsižvelgiant į jo lakoniškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir tą aplinkybę, jog jis sėdėjo už E. K. nugaros ir kelio nestebėjo, laikyti jo apylinkės teisme duotus parodymus, patvirtinančius E. K. parodymus apie juos aplenkusį džipą, nenuosekliais ar nelogiškais, kaip mano nuteistasis, nėra pamatuoto pagrindo. Be to, pažymėtina, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisiamojo posėdžio protokole nėra užfiksuota, kad nukentėjusysis E. K. po R. P. apklausos teisme į nuteistojo gynėjo klausimą, ar prieš įvykį priešinga eismo kryptimi nei jis pagrindiniu keliu nevažiavo koks nors automobilis, atsakė, kad galėjo važiuoti, ir tik teismui primygtinai reikalaujant atsakyti neigiamai, tai jis ir padarė. Atvirkščiai, iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad abu nukentėjusieji būtent po nuteistojo gynėjo klausimų kategoriškai parodė, kad priešais juos (priešinga kryptimi) nevažiavo jokie automobiliai. Taigi jokio pamatuoto pagrindo abejoti nukentėjusiųjų parodymais nėra. Juolab, kad nukentėjusiųjų E. K. ir E. D. parodymus iš esmės patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai J. G. ir G. D.. Šie liudytojai iš esmės vienodai parodė, kad išsimaudę Kašučių ežere dviračiais važiavo iš Kretingos pusės link Darbėnų centro ir įvykio metu buvo beveik sankryžoje, matė, kaip iš Palangos pusės atvažiavo Renault automobilis ir sustojo prie sankryžos, o iš Darbėnų centro parvažiavo džipas, iš paskos džipo apie 25-30 m atstumu parvažiavo motociklas Minsk, kuriame sėdėjo E. K. ir E. D., Renault automobilis praleido tą džipą, pradėjo važiuoti, išlindo į pagrindinę gatvę, pamatė motociklą ir sustojo, tuo metu motociklas pradėjo stabdyti ir atsitrenkė į Renault automobilį. Taip pat liudytojas G. D. parodė, kad nematė kelkraštyje jokio stovinčio automobilio, o liudytojas J. G. parodė, kad jų kryptimi važiavo mašina, tačiau ji sankryžą pravažiavo anksčiau nei į ją priešinga kryptimi įvažiavo džipas.

18Aptarti nukentėjusiųjų E. K. ir E. D. bei liudytojų J. G. ir G. D. parodymai neprieštarauja ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims. Važiuodamas 25-30 m atstumu nuo džipo, E. K. neabejotinai iki R. P. manevro į kairę pradžios, įvertinus tai, kad R. P., praleidęs džipą, iš vietos pajudėjo po tam tikro laiko, tikrai nuvažiavo tam tikrą atstumą, todėl E. K. nurodytas 15 m atstumas iki R. P. automobilio, kai E. K. jį pamatė pravažiavus džipui, yra pakankamai įtikinamas. O vietos apžiūros protokole užfiksuota 6 m ilgio motociklo stabdymo žymė bei apie 1 m į važiuojamąją eismo juostą, kuria judėjo E. K., išsikišęs R. P. automobilis visiškai atitinka E. K. parodymus, jog jis pradėjo iškart stabdyti, kai maždaug prieš 5 m pamatė iš vietos pajudėjusį automobilį.

19Be to, anksčiau aptartus nukentėjusiųjų E. K. ir E. D. bei liudytojų J. G. ir G. D. parodymus visiškai atitinka ir nuteistojo R. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog jis sustojo ties sankryža, norėdamas praleisti pagrindiniu keliu važiuojantį automobilį, o pravažiavus tam automobiliui, įsijungė pirmą pavarą ir jau ruošėsi įvažiuoti į sankryžą Darbėnų centro link (jo automobilio priekis buvo truputį išlindęs į pagrindinį kelią), kai pastebėjo Kretingos gatve nuo Darbėnų centro link jo atvažiuojantį motociklą, tarp jų buvo apie 15-20 m atstumas. Motociklo vairuotojas, kai pastebėjo jį, bandė stabdyti, tada tarp jų buvo likęs apie 6-8 m atstumas.

20Taigi keturiems asmenims patikimai patvirtinus tas pačias įvykio aplinkybes, kurios atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir kurios jau buvo žinomos specialistui atliekant objekto tyrimą, kolegija neturi pagrindo abejoti ir 2009 m. lapkričio 23 d. 18 metų ekspertinio darbo stažą turinčio specialisto V. Pačebuto išvada Nr. 11K-357 (09), jog techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu buvo bei šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Renault Megane Scenic“, reg. Nr. ( - ) vairuo­tojo R. P. veiksmai - nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiuo­damas į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį juo jam iš kairės artėjusiam motociklui „MMVZ M 105“.

21Siekiant išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, tenkinant nuteistojo prašymą, apeliacinės intancijos teisme buvo apklaustas liudytojas D. M.. Šis liudytojas parodė, kad jis įvykio dieną buvo Darbėnų turguje, avariją matė per 25-30 m atstumą. Jis matė, kaip R. P. pravažiavo nuo kapų, nuo Palangos, galvojo, gal susimojuos ir sekė jį akimis, bet R. P. nekreipė dėmesio, nuvažiavo prie sankryžos, sustojo, kitoje gatvės pusėje stovėjo šviesus džipas R. P. automobiliui kairėje pusėje, ir jam reikėjo apvažiuoti kliūtį, R. P. lyg tai norėjo važiuoti, bet džipas pajudėjo, tai R. P. sustojo. Tada jis nusisuko, o praėjus apie 3 sekundėms buvo smūgis, atsisuko, pamatė, kad atsistojo vienas vaikas ir pagalvojo, kad viskas normaliai. Atsakydamas į klausimus, liudytojas D. M. taip pat parodė, kad stebėdamas R. P., nei atvažiuojančio motociklo, nei kitų mašinų, nei dviejų vaikinų su dviračiais nematė, jis prasekė savo pažįstamą ir viskas. Nors D. M. iš dalies patvirtino R. P. versiją, jog prieš eismo įvykį sankryžoje kitoje gatvės pusėje nei R. P. automobilis stovėjo šviesus džipas ir jis pajudėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis liudytojas nematė susidūrimo momento, taip pat į jo subjektyvų laiko pojūtį, laikyti šio liudytojo parodymus prieštaraujančiais nukentėjusiųjų nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo, kadangi neatmestina prielaida, jog nusisukus D. M., per trumpą laiko tarpą eismo situacija iš esmės pasikeitė – R. P., jau stovėdamas sankryžoje, pastebėjo nukentėjusiųjų nurodytą iš kairės atvažiuojantį džipą, jį praleido ir nepastebėjęs iš paskui jo važiuojančio motociklo, įvažiavo į sankryžą, taip sudarydamas motociklui neišvengiamą kliūtį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas V. Pačebutas, įvertinęs sankryžos konfigūraciją, liudytojo D. M. parodytą galimą džipo stovėjimo vietą priešingoje kelio pusėje, ir tai, kad motociklas atvažiuoja keliu, vedančiu link sankryžos iš kairės ties ta vieta, kur prie sankryžos yra privažiavęs automobilis Renault Megane, paaiškino, kad nebuvo susidariusios tokios sąlygos, kad stovint prie sankryžos, negalima matyti iš kairės pusės automobiliui Renaul Megane artėjančio motociklo (fotolentelėje prie Įvykio vietos apžiūros protokolo užfiksuotas vaizdas šią specialisto išsakytą nuomonę visiškai patvirtina). Specialisto paaiškinimai teisme ir fotolentelėje užfiksuoti duomenys visiškai paneigia nuteistojo versiją, neva pavažiavęs 15-20 metrų nuo sankryžos pagrindiniu keliu priešingai motociklo judėjimo krypčiai, džipas užstojo matomumą iš kairės ir dėl to jis nepastebėjo atvažiuojančio motociklo – fotolentelėje akivaizdžiai matyti, kad nuteistojo nurodyta trajektorija judančios transporto priemonės, nepriklausomai nuo jų nuvažiuoto atstumo nuo sankryžos, niekaip neužstoja sankryžoje stovinčiam automobiliui (tokioje padėtyje, kurioje įvykio metu stovėjo nuteistojo vairuojamas automobilis) matomumo iš kairės pusės. Ir šioje situacijoje, kaip paaiškino specialistas, prieš įvažiuodamas į sankryžą, R. P. turėjo įvertinti artėjančio motociklo judėjimą kelyje, taip pat džipo išsidėstymą, jo važiavimo kryptį, kitas aplinkybes (ar tame džipe yra sėdintis vairuotojas, ar mašina stovi užvestu varikliu ar ne, variklis užvedamas automobilyje) ir laikytis kelių eismo taisyklių - įvažiuojant į pagrindinį kelią iš šalutinio reikia duoti kelia juo važiuojančioms visoms transporto priemonėms. Tokiu būdu, net ir buvus R. P. eismo situacijai, akivaizdu, kad šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Renault Megane Scenic“ vairuo­tojo R. P. veiksmai - nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio įvažiuo­damas į pagrindinį kelią, sudarė kliūtį juo jam iš kairės artėjusiam motociklui „MMVZ M 105“. Esant išdėstytam, kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo išvada, jog R. P. versija, kad dėl įvykio kaltas “džipas”, vertintina kritiškai kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės (beje, kaip aptarta anksčiau, nesėkmingas).

22Kolegija negali sutikti ir su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog vien ta aplinkybė, jog E. K. vairavo motociklą neturėdamas tam teisės, leidžia teigti, kad būtent jis kaltas dėl eismo įvykio. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog eismo įvykių bylose priežastiniui ryšiui tarp KET pažeidimų ir kilusių padarinių nustatyti nepakanka konstatuoti bendro pobūdžio KET pažeidimo (vairavimas neturint tokios teisės yra būtent toks), būtina nustatyti konkrečius KET pažeidimus, sąlygojusius eismo įvykio kilimą. Šiuo aspektu yra svarbi jau minėtoje specialisto išvadoje konstatuota sąlyga, jog E. K. veiksmai - savalaikiai nestabdė motociklo ir susidūrė su kliūtį jo mo­tociklo judėjimui sudariusiu automobiliu - techniniu požiūriu galėjo būti priežastiniame ryšyje su šio įvykio kilimu tuo atveju, jeigu prieš įvykį susidariusioje situacijoje motociklo vairuotojas E. K. turėjo objektyvią galimybę didesniu nei 35,3 m atstumu neprivažiuodamas automobilio „Renault Megane Scenic“ važiavimo per sankryžą vietą pastebėti kliūtį jo motociklo judėjimui sudariusį au­tomobilį. Kaip jau išsamiai aptarta, byloje patikimai nustatyta, jog į pagrindinį kelią įvažiuojantį R. P. automobilį E. K. galėjo pastebėti tik prieš 15 m, todėl akivaizdu, jog jis netgi stabdydamas neturėjo jokių galimybių išvengti susidūrimo. Specialisto išvadoje taip pat paskaičiuota, jog E. K. vairuojamo motociklo greitis prieš stabdymą buvo didesnis nei 30,6 km/h, kas reiškia, jog akivaizdžių objektyvių duomenų, paneigiančių E. K. parodymus, jog jis važiavo neviršydamas leistino greičio, nėra. Be to, motociklo apžiūros protokole nėra užfiksuota jokių duomenų, kad jis būtų buvęs techniškai netvarkingas. Taigi įvertinusi tai, kad E. K. važiavo arčiau dešinio krašto su techniškai tvarkingu motociklu, neviršijo leistino greičio, ir pamatęs prieš save staigiai atsiradusią kliūtį stabdė, kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės, kolegija neturi jokio pamatuoto pagrindo, priešingai nei mano nuteistasis, E. K. jauną amžių ir jo važiavimą neturint teisės vairuoti sieti būtinuoju priežastiniu ryšiumi su eismo įvykio kilimu.

23Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai pastebi, jog apylinkės teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl jo kaltės rūšies ir neatskleidė jos turinio, tačiau kolegija pažymi, kad šis trūkumas veikos kvalifikavimo nekeičia ir neturi reikšmės BK 281 straipsnio taikymui. Veika kvalifikuojama pagal BK 281 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar ji padaryta dėl nusikalstamo pasitikėjimo, ar dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Apeliacinės instancijos teismas šį trūkumą šalina, atskleisdamas R. P. padarytos neatsargios veikos, kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kaltės rūšį ir jos turinį.

24Esant nusikalstamam pasitikėjimui, asmuo suvokia daromos veikos rizikingą pobūdį, numato pavojingų padarinių kilimą, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti. Esant nusikalstamam nerūpestingumui, asmuo nesuvokia daromos veikos pavojingo ar rizikingo pobūdžio, nenumato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti įstatymo numatyti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų įvykio aplinkybių ir išdėstytų veikos kvalifikavimo motyvų analizė leidžia daryti išvadą, kad R. P. įvykdytas kelių eismo saugumo pažeidimas buvo padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, t. y. R. P. nesuvokė, kad daro pavojingą ar rizikingą veiką, nesuvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles (nepraleidžia motociklo, važiuojančio pagrindiniu keliu per sankryžą ir kertančio vairuotojo judėjimo kryptį, nes jo nematė), ir dėl to nenumatė, kad dėl pažeidimo gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau, turėdamas vairuotojo pažymėjimą bei pakankamą vairavimo patirtį, susidariusioje eismo situacijoje būdamas pakankamai atidus, turėjo ir galėjo numatyti galimus padarinius ir jų išvengti. T. y. prieš įvažiuodamas į sankryžą iš šalutinio kelio, R. P. privalėjo įsitikinti, kad šis jo manevras bus saugus ir nesudarys kliūties transporto priemonėms, važiuojančioms sankryža pagrindiniu keliu. Taigi nuteistojo R. P. kaltė inkriminuoto nusikaltimo padaryme neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 str. 1 d. klausimu, baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

25Kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg griežtai jį nubaudė, uždrausdamas jam vieneriems metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. BK 67 str. 1 d. nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 str.) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kasacinėje byloje Nr. 2K-200/2010 atkreiptas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir grubiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios KET pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek).

26Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad R. P. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo - tinkamai nesusiorientavo susidariusioje eismo situacijoje, praleidęs automobilį, nesugebėjo pamatyti motociklo, važiuojančio iš paskos minėto automobilio pagrindiniu keliu per sankryžą ir kertančio R. P. vairuojamo automobilio judėjimo kryptį, elgėsi nerūpestingai ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Jis vairavo blaivus, dviems nukentėjusiesiems buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai, kurie nesukėlė jiems ilgalaikių itin neigiamų pasekmių, t. y. itin neatsiliepė nukentėjusiųjų galimybei gyventi visavertį gyvenimą. R. P. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Taigi išdėstytos aplinkybės rodo, kad šioje byloje nagrinėjamas eismo įvykis, kurį padarė R. P., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime. Tokiu būdu įvertinusi šioje byloje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. P. paskyrė jo asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio neatitinkančią baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą vieneriems metams naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė naikinama.

27Nepagrįsti civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas turėjo ieškinį draudimo bendrovei palikti nenagrinėtą, nes ieškovės nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka. CK 6.254 str., įteisinantis civilinės atsakomybės draudimą, nustato, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja šis kodeksas ir kiti įstatymai, todėl draudiko pareiga atlyginti neturtinę žalą nustatoma remiantis Civilinio kodekso normomis, o sprendžiant CK ir kitų teisės normų koliziją, kitų teisės aktų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja CK. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2009 nurodė, kad sąvoka pretenzija aiškintina kaip nukentėjusio asmens teisė pasirinkti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektą, kuris turi atlyginti žalą. Sąvoka pretenzija teisine turinio prasme gali reikšti: kreditoriaus, pirkėjo, užsakovo, kliento ir kito asmens kreipimąsi sumokėti skolą, atlyginti žalą, pašalinti prekės ar darbų trūkumus ir kt. pareiškimą (pvz., CK 2.162, 2,185, 6.321, 6.424 ir kt. straipsniai, CPK 749 straipsnis), privalomą pretenzijų pareiškimą prieš kreipiantis į teismą (pvz., CK 6.821 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad pretenzijos pareiškimas dėl žalos atlyginimo yra kaip privalomas pretenzijos pareiškimas prieš kreipiantis į teismą. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje sąvokos pretenzija vartojimas negali būti aiškinamas kaip nukentėjusio asmens pareigos nustatymas dėl žalos atlyginimo kreiptis į draudiką. Ši sąvoka taip pat negali būti aiškinama ir kaip nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme procedūra. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad ta aplinkybė, jog nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo nesikreipė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 14 str. 1 d. numatyta tvarka ir terminu, negali panaikinti draudiko pareigos atlyginti žalą draudimo sumos ribose. Taigi šiuo aspektu apylinkės teismas neturėjo jokių kliūčių nagrinėti šioje byloje nuteistajam ir draudimo bendrovei pareikštus civilinius ieškinius.

28Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Kolegijos nuomone, šioje byloje netinkamai yra nustatyti nuo R. P. padaryto nusikaltimo nukentėję ir žalą patyrę asmenys, atitinkamai nėra priimti visi procesiniai sprendimai, kaip to reikalauja BPK nuostatos, suteikiantys šiems asmenims nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų statusą, kas galiausiai sąlygojo iš dalies žalos priteisimą netinkamiems asmenims.

29Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 112 str. 1 d. civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo nutartimi savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2–4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kt. priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 4 punktas, „Teismų praktika“ Nr. 29).

30Betarpiškai eismo įvykio metu nukentėję nepilnamečiai E. K. ir E. D. nukentėjusiaisiais yra pripažinti ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. rugsėjo 25 d. nutarimais. Tos pačios dienos nutarimais procese leista dalyvauti nepilnamečių E. K. ir E. D. įstatyminėms atstovėms atitinkamai V. Ž. ir I. D.. Ikiteisminio tyrimo metu 2009 m. gruodžio 23 d. I. D., kaip ieškovė, pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Lt turtinės (sūnui E. D. buvo daromos 3 operacijos, apie 2 mėnesius ji vežiojo sūnų į mokyklą, nes jis pats negalėjo nueiti) ir 2000 Lt neturtinės žalos (po eismo įvykio sūnus E. D. iki šiol gydėsi, negalėjo lankyti badmintono treniruočių, vykti į varžybas, į stovyklą) atlyginimo jai priteisimo (t. 1, b. l. 36). Tą pačią dieną nutarimu I. D. buvo pripažinta civiliniu ieškovu dėl bendros 5000 Lt žalos. Apylinkės teismui pateiktame 2010 m. liepos 29 d. patikslintame civiliniame ieškinyje I. D. prašė jai priteisti 878 Lt turtinės (eismo įvykio metu buvo suplėšyti 100 Lt vertės E. D. batai, sudaužytas jo 200 Lt vertės mobilusis telefonas, nupirkti 78 Lt ramentai, dėl E. D. nuosavu automobiliu vežiojimo į mokyklą 2 mėnesius patirtos 500 Lt išlaidos) ir 6000 Lt neturtinės žalos (E. D. patyrė didelį fizinį skausmą ir didelį dvasinį išgyvenimą bei sukrėtimą, jam net 3 kartus buvo darytos sudėtingos kojos operacijos, ilgą laiką negalėjo lankytimokyklos bei sportinių užsiėmimų, jautė didelius nepatogumus dėl negalėjimo savarankiškai vaikščioti) atlyginimo. (t. 1, b. l. 192-193). Prie šio civilinio ieškinio pridėta E. D. kalsės auklėtojo informacija, nuotraukos su atvaizduotu sugadintu E. D. batu, taip pat ramentų pirkimo čekis už 78 Lt (t. 2, b. l. 5, 6, 8).

31Apylinkės teismui 2010 m. gegužės 20 d. (iki įrodymų tyrimo pradžios) V. Ž., E. K. įstatyminė atstovė, pateikė civilinį ieškinį prašydama pripažinti E. K. civiliniu ieškovu ir priteisti 500 Lt turtinės (eismo įvykio metu suplėšyti E. K. rūbai, sudaužytas mobilus telefonas „Nokia“ ir žvejybos įrankiai) ir 5000 Lt neturtinės žalos (E. K. patyrė didelį fizinį skausmą ir didelį dvasinį išgyvenimą bei sukrėtimą, ilgą laiką negalėjo lankyti mokyklos tinklinio (yra rinktinės narys) bei karate treniruočių ir kūno kultūros pamokų, jautėsi nepatogiai draugų, kitų moksleivių, mokytojų ir trenerių akivaizdoje, dėl sužalojimo liko randas) atlyginimo (t.1, b. l. 146). Apylinkės teismui pateiktame 2010 m. liepos 29 d. patikslintame civiliniame ieškinyje V. Ž. prašė tas pačias minėtas turtinės ir neturtinės žalos sumas priteisti ne E. K., o jai (t. 1, b. l. 189-190). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad aplinkės teismas, priėmęs tiek pirminį, tiek patikslintą V. Ž. ieškinį, nepriėmė nutarties pripažinti civiliniu ieškovu arba E. K., arba V. Ž., arba juos abu.

32Apylinkės teisme nukentėjusysis E. K. parodė, kad eismo įvykio metu buvo sudaužytas jo mobilus telefonas, sulaužyta meškerė, suplėšyti drabužiai, šią turtinę žalą įvertino 500 Lt, taip pat patyrė didelį šoką ir fizinį skausmą, ilgą laiką negalėjo sportuoti, nebegalėjo lankyti karate treniruočių ir buvo priverstas atsisakyti šio sporto, nes atsiliko, šią neturtinę žalą įvertino 5000 Lt, taip pat buvo apžiūrėta E. K. dešinė koja, kurioje matosi didelis randas (t. 2, b. l. 13). E. K. įstatyminė atstovė V. Ž. apylinkės teisme parodė, kad buvo sugadinti rūbai, mobilus telefonas, meškerė, dėl to turtinė žala 500 Lt, tačiau svarbiausia anūkui buvo tai, kad jis nebegalėjo dalyvauti karate treniruotėse, tinklinio varžybose, blaškydavosi naktimis, vartojo raminančius vaistus, praėjus 2 metams po įvykio anūkas jaučiasi gerai, tačiau koja jam gijo iki pat šių naujųjų metų (t. 2, b. l. 14).

33Apylinkės teisme nukentėjusysis E. D. parodė, kad eismo įvykio metu buvo sudaužytas jo mobilus telefonas, sulaužyta meškerė, sugadinti rūbai, batai, jam lūžo kairė koja, patyrė didelį skausmą, gydėsi daugiau kaip pusę metų, 3 kartus darė operacijas, 2 savaites gulėjo ligoninėje, jį kasdien lankė tėvai, po to gydėsi namuose, tėvai veždavo į Darbėnų ambulatoria, į mokyklą ėjo su ramentais, įmokyklą kiekvieną dieną nuveždavo ir parveždavo mama, dėl traumos nebegalėjo lankyti badmintono treniruočių, neišvažiavo į varžybas (t. 2, b. l. 13). E. D. įstatyminė atstovė I. D. apylinkės teisme parodė, kad turtinė žala už sugadintus rūbus, meškerę, sudaužytą telefoną, vežiojimą į mokyklą 2 mėnesius yra 878 Lt, taip pat jos sūnui buvo atliktos 3 operacijos, 2 savaites gydėsi ligoninė, po to pusę metų namuose, sūnus buvo praradęs galimybę judėti, nelankė badmintono treniruočių, negalėjo su draugais išvykti į stovyklą (t. 2, b. l. 14).

34Iš išdėstytų aplinkybių kolegija sprendžia, jog V. Ž. pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytą 500 Lt turtinę ir 5000 Lt neturtinę žalą patyrė ne V. Ž., o E. K., I. D. pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytą 300 Lt turtinę (suplėšyti 100 Lt vertės E. D. batai, sudaužytas jo 200 Lt vertės mobilusis telefonas) ir 6000 Lt neturtinę žalą patyrė nukentėjusysis E. D., o 578 Lt turtinę (ramentų pirkimas ir E. D. vežiojimo į mokyklą išlaidos) žalą patyrė I. D.. Tokiu būdu apylinkės teismas, priėmęs nagrinėti civilinius ieškinius, nutartimi turėjo ikiteisminio tyrimo metu nutarimu pripažintus nukentėjusiaisiais E. K. ir E. D. pripažinti civiliniais ieškovais, o ikiteisminio tyrimo metu nutarimu pripažintą civiline ieškove I. D. nukentėjusiąja, tačiau to nepadarė. Šiuos baudžiamojo proceso pažeidimus apeliacinės instancijos teismas ištaisė, teismo posėdžio metu atliekant įrodymų tyrimą protokoline nutartimi pripažinęs nukentėjusiuosius E. K. ir E. D. civiliniais ieškovais, o civilinę ieškovę I. D. ir nukentėjusiąja, ir išaiškinęs jiems, jog nukentėjusieji E. K. ir E. D. turi ir civilinio ieškovo teises, o civilinė ieškovė I. D. ir nukentėjusiosios teises.

35Taigi pašalinęs procesines kliūtis tinkamai išspręsti pirmosios instancijos teismui pateiktus civilinius ieškinius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia apie šių ieškinių pagrįstumą. Kolegija negali sutikti su civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismas turėjo atmesti I. D. ir V. Ž. civilinius ieškinius kaip nepagrįstus.

362009 m. rugsėjo 4 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1433/09(03) nurodyta, kad eismo įvykio metu E. D. padarytas kairės blauzdos kaulų skeveldrinis lūžimas kūnų vidurio-apatinio trečdalio riboje su šoniniu ir kampiniu lūžgalių poslinkiu bei dešinio kelio sąnario sumušimas ir odos nubrozdinimas, uždaras blauzdos kaulų lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš šios išvados aprašomosios dalies matyti, kad E. D. 2009 m. rugpjūčio 2 d. buvo paguldytas Klaipėdos vaikų ligoninės traumatologijos-ortopedijos skyriuje, tą pačią dieną operuotas: atlikta kairiojo blauzdikaulio lūžgalių osteosintezė Enderio strypais, po 8 dienų operuotas pakartotinai: pašalintas vienas Enderio strypas, atlikta papildoma lūžgalių repozicija, išrašytas 2009 m. rugpjūčio 13 d. ambulatoriniam gydymui su cirkuliariniu gipso tvarsčiu imobilizuota kaire koja. Apylinkės teisme nukentėjusysis E. D. parodė, kad eismo įvykio metu jam lūžo kairė koja, patyrė didelį skausmą, 3 kartus darė operacijas, 2 savaites gulėjo ligoninėje, po to daugiau kaip pusę metų gydėsi namuose, į mokyklą ėjo su ramentais, į mokyklą kiekvieną dieną nuveždavo ir parveždavo mama, dėl traumos nebegalėjo lankyti badmintono treniruočių, neišvažiavo į varžybas. E. D. įstatyminė atstovė I. D. apylinkės teisme parodė, kad jos sūnui buvo atliktos 3 operacijos, jis 2 savaites gydėsi ligoninėje, po to pusę metų namuose, sūnus buvo praradęs galimybę judėti, nelankė badmintono treniruočių, negalėjo su draugais išvykti į stovyklą.

372009 m. rugsėjo 9 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1471/09(03) nurodyta, kad eismo įvykio metu E. K. padaryta dešinės blauzdos plėštinė žaizda su blauzdos priekinių raumenų pažeidimu, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš šios išvados aprašomosios dalies matyti, kad E. K. 2009 m. rugpjūčio 2 d. buvo paguldytas į Kretingos ligoninę, jam nustatyta “V” formos plėšta žaizda, laikosi ant 1 cm odos gabalėlio, atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas, vietinėje nejautroje atlikta žaizdos revizija, pašalinti nekrotizavę audiniai, žaizda susiųta, drenuota, 2009 m. rugpjūčio 4 d. išrašytas ambulatoriniam gydymuisi su šeimos gydytojo priežiūra, rekomenduojama siūlus pašalinti po 14 d. Apylinkės teisme nukentėjusysis E. K. parodė, kad eismo įvykio metu patyrė didelį šoką ir fizinį skausmą, ilgą laiką negalėjo sportuoti, nebegalėjo lankyti karate treniruočių ir buvo priverstas atsisakyti šio sporto, nes atsiliko, posėdžio protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėta E. K. dešinė koja, kurioje matosi didelis randas. E. K. įstatyminė atstovė V. Ž. apylinkės teisme parodė, kad svarbiausia anūkui buvo tai, kad jis nebegalėjo dalyvauti karate treniruotėse, tinklinio varžybose, blaškydavosi naktimis, vartojo raminančius vaistus, praėjus 2 metams po įvykio anūkas jaučiasi gerai, tačiau koja jam gijo iki pat šių naujųjų metų. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nukentėjusieji E. D. ir E. K. dėl jiems padarytų sužalojimų patyrė neturtinę žalą. Todėl kolegija atmeta civilinio atsakovo teiginius, kad nukentėjusiesiems padaryta neturtinė žala neįrodyta. Taip pat kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nustatė nukentėjusiesiems teisingą atlygintinos neturtinės žalos dydį.

38Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

39Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

40Kolegija pažymi, jog pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos nuo 3740 Lt iki 40000 Lt: kasacinės bylos 2K-821/2007 (5000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (10000 Lt - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40000 Lt - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (4000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (10000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (11726,40 Lt - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (7000 Lt - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 7000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (4000 Lt - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (9726,40 Lt - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (4000 Lt - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (20000 Lt - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 14000 Lt - skeveldrinis dešinio žastikaulio lūžimas, ji buvo operuota, atlikus pjūvį dešinio peties sąnario srityje rentgeno kontrolėje žastikaulis sintezuotas dviem strypais, nukentėjusiajai rekomenduota po 3 savaičių nuo traumos uždėti cirkuliacinį gipsą ir jį laikyti 2,5-3 mėnesius, pasak nukentėjusiosios, ranka pastoviai skauda, ji nebegali dirbti ūkio darbų, gydytojai uždraudė kelti daiktus, sunkesnius kaip 10 kg, nes rankos plastmasinis kaulas, nors ir įtvirtintas geležiniais įtvarais, turi prigyti per 5 metus, taip pat ji nežino, kiek rankos operacijų ateityje reikės iškęsti, nes kaulas gali būti išimtas anksčiau kaip organizmo atmestas svetimkūnis), 2K-386/2009 (20000 Lt - muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3740 Lt - galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8000 Lt - sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (10000 Lt - dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6726,40 Lt - kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5820 Lt - dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (10000 Lt - skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (11726 Lt - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose).

41Taigi atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajam E. D. 6000 Lt, o nukentėjusiajam E. K. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Todėl keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiesiems nustatytų atlygintinų neturtinės žalos dydžių apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

42Tuo tarpu kolegija iš dalies sutinka su civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentais, jog apylinkės teismo sprendimas visiškai patenkinti nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas pakankamais įrodymais. Vienas pagrindinių turtinės žalos atlyginimo principų yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Šis principas reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Visiško žalos atlyginimo principas, viena vertus, neleidžia teisės pažeidėjui gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų, kita vertus, užtikrina, kad civilinė atsakomybė atliktų kompensacinę, o ne nubaudimo funkciją. Priešingai nei mano apeliantas, kolegija pažymi, kad dokumentai nėra vienintelis baudžiamajame ir civiliniame procese numatytas įrodymų šaltinis. Dažnu atveju asmuo, nusipirkęs daiktą, nemato reikalo saugoti to daikto pirkimo dokumentų (netgi galima situacija, kai daiktas nuperkamas ir be dokumentų), todėl atmesti jo ieškinį dėl turtinės žalos vien dėl to, kad nėra išsaugoti šio daikto įsigijimo dokumentai, būtų neteisinga. Akivaizdu, kad įsigydamas daiktą, asmuo patiria vienokias ar kitokias išlaidas (jų dydis neabejotinai priklauso nuo daikto kokybės, pardavėjo statuso (turgaus prekeivis ar prabangi parduotuvė), galimo daikto naudojimo iki įsigijimo ir pan.), todėl jo turtinės žalos dydis tokiu atveju nustatomas išsamiai išsiaiškinus jau aptartas daikto įsigijimo, taip pat daikto sugadinimo ar sunaikinimo nusikalstamais veiksmais ar papildomų daiktų pirkimo ir jų panaudojimo atstatant nusikaltimo pasekmes aplinkybes.

43Apylinkės teismui pateiktame 2010 m. liepos 29 d. patikslintame civiliniame ieškinyje I. D. prašė jai priteisti 878 Lt turtinės žalos, kurią sudaro eismo įvykio metu suplėšyti 100 Lt vertės E. D. batai, sudaužytas jo 200 Lt vertės mobilusis telefonas, nupirkti 78 Lt vertės ramentai, dėl nuosavu automobiliu E. D. vežiojimo į mokyklą 2 mėnesius patirtos 500 Lt išlaidos (t. 1, b. l. 192-193). Kaip šią sumą pagrindžiančius dokumentus I. D. į bylą pateikė E. D. klasės auklėtojos raštą, jog jį su sugipsuota koja kiekvieną dieną į mokyklą atveždavo ir parveždavo tėvai, suplėšytų E. D. batų fotonuotraukas, alkūninių ramentų pirkimo čekį (t. 2, b. l. 5, 6, 8). Apylinkės teismui pateiktame 2010 m. liepos 29 d. patikslintame civiliniame ieškinyje V. Ž. prašė priteisti 500 Lt turtinės žalos, kurią sudaro eismo įvykio metu suplėšyti E. K. rūbai, sudaužytas mobilus telefonas „Nokia“ ir žvejybos įrankiai. Šią sumą pagrindžiančių dokumentų V. Ž. į bylą nepateikė. Nors I. D. ir V. Ž. nepateikė apylinkės teismui suplėšytų rūbų, batų, sudaužytų telefonų ir meškerių pirkimo, taip pat kuro įsigijimo dokumentų, išskyrus tai, kad I. D. ramentų pirkimo 2009 m. rugpjūčio 13 d. už 78 Lt čekį, pagrindžiančių jų prašomas priteisti turtinės žalos sumas, tačiau civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl patirtos turtinės žalos nukentėjusieji E. D., I. D., E. K. bei jo įstatyminė atstovė V. Ž. patvirtino teisiamajame posėdyje duodami parodymus, taip pat jų parodymus atitinka byloje nustatytos aplinkybės, jog E. D. ir E. K. krito nuo motociklo ir tokiu būdu galėjo susiplėšyti rūbus, batus bei sudaužyti mobilų telefoną ir meškerę, taip pat E. D. vaikščiojimą su ramentais ir jo vežiojimą į mokyklą patvirtina į bylą pateikta E. D. klasės auklėtojos informacija (t. 2, b. l. 5). Taigi kolegijai nekyla abejonių, kad dėl eismo įvykio nukentėjusieji E. D., I. D. ir E. K. patyrė turtinę žalą. Kita vertus, kolegija pripažįsta, jog byloje nėra pakankamai duomenų, įgalinančių besąlygiškai sutikti su apylinkės teismo išvada, jog I. D. ir V. Ž. civiliniuose ieškiniuose prašomas priteisti turtinės žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

44Nei civiliniame ieškinyje, nei apylinkės teisme nukentėjusieji E. D. ir I. D. nenurodė, kur ir už kokią sumą buvo nusipirkti E. D. batai ir mobilus telefonas, kiek laiko E. D. juos nešiojo ir naudojo, taip pat I. D. nepateikė jokių duomenų apie nuvažiuotą kilometražą vežant E. D. į mokyklą, automobilio degalų sunaudojimo normas, naudojamų degalų rūšį ir kiekį ir t. t. Analogiškos informacijos nepateikė ir nukentėjusysis E. K. bei jo įstatyminė atstovė V. Ž., maža to, jie net nedetalizavo atskirų daiktų vertės. Todėl kolegijai kyla abejonės dėl civiliniuose ieškiniuose nurodytų turtinės žalos dydžių, išskyrus ramentų įsigijimo išlaidas, pagrįstumo. BPK 115 str. 1 ir 2 d. nustato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje visiškai patenkindamas I. D. ir V. Ž. civilinius ieškinius dėl atitinkamai 878 Lt ir 500 Lt turtinės žalos atlyginimo, nesant patikimų duomenų apie tikslų nukentėjusiųjų patirtos turtinės žalos dydį, BPK 115 str. 1 ir 2 d. reikalavimų nesilaikė.

45Apeliacinės instancijos teismas, neatidėjus bylos nagrinėjimo ir neišreikalavus papildomos medžiagos, negali tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiųjų E. D., I. D. ir E. K. patirtos turtinės žalos dydžių (vėlgi išskyrus ramentų įsigijimo išlaidas), nes reikia papildomai aiškintis ieškiniuose nurodytos turtinės žalos susidarymo aplinkybes. Todėl nuosprendžio dalis, kuria visiškai patenkinti I. D. ir V. Ž. civiliniai ieškiniai dėl atitinkamai 878 Lt ir 500 Lt turtinės žalos atlyginimo, naikinama. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. D. įstatyminės atstovės bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. D. civilinis ieškinys dėl 300 Lt turtinės žalos priteisimo E. D. bei 578 Lt turtinės žalos priteisimo I. D. tenkinamas iš dalies - nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. D. priteisiamas 78 Lt turtinės žalos, susijusios su ramentų įsigijimu, atlyginimas, likusioje dalyje nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, susijusios su batų ir telefono sugadinimu, atlyginimo patenkinimą, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. D. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos, susijusios su E. D. vežiojimu į mokyklą, atlyginimo patenkinimą, o klausimai dėl šių ieškinių dydžio perduodami nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Taip pat nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K. pripažįstama teisė į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimas dėl šio ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

46Šiuo nuosprendžiu konstatavus, jog iš dalies tenkinant civilinius ieškinius, yra priteistinas nukentėjusiajai I. D. 78 Lt turtinės žalos, nukentėjusiajam E. D. 6000 Lt ir nukentėjusiajam E. K. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kolegija sprendžia šių sumų konkrečių dalių priteisimo iš nuteistojo R. P. ir civilinio atstovo AAS „Gjensidige Baltic“ klausimą.

47Nors civiliniuose ieškiniuose minimoje kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-79/2010 yra pasisakyta, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą yra solidari, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje kasacinėje byloje, taip pat ir kitose minėtoje kasacinėje byloje nurodytose kasacinėse bylose Nr. 3K-3-33/2010 ir 3K-3-165/2009 buvo sprendžiamas ne žalų priteisimo iš ją padariusių asmenų ir civilinės atsakomybės draudikų, o žalą padariusių asmenų ir civilinės atsakomybės draudikų privalomojo procesinio bendrininkavimo, kuris reikalauja į bylą atsakovu įtraukti ir draudiką, klausimas. Todėl kolegija nemato pakankamo pagrindo šioje byloje pilna apimtimi vadovautis aptartose kasacinėse bylose išdėstytomis nuostatomis.

48Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos dalyje „Draudimo įmonių atsakomybė“ yra išdėstytos nuostatos, neabejotinai rodančios, jog už eismo įvykio metu padarytą žalą ją padaręs asmuo ir civilinės atsakomybės draudikas atsako pagal dalinės prievolės taisykles - draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai), o bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų, gi žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys), o jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Panašios nuostatos dėl draudiko pareigos atlyginti draudėjo eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytą žalą išdėstytos ir kasacinėje nutartyje Nr. 2K-410/2008, kurioje teismų sprendimais nukentėjusiesiems jų patirtos žalos priteistos ne solidariai iš žalą padariusio asmens ir draudiko, o dalinai, atsižvelgiant į jų atsakomybės ribas. Taip pat kolegija pažymi, jog minėtoje apžvalgos dalyje yra pateiktas šias nuostatas atitinkantis teismo sprendimas, kuriuo vėlgi nukentėjusiajam priteista žala vien tik iš draudiko (pagal tuo metu galiojančias draudiko atsakomybės pagal draudimo sutartį ribas), o ne solidariai iš žalą padariusio asmens ir draudiko. Be to, kolegija pažymi, kad minėtos apžvalgos dalyje „Solidarioji atsakomybė“ nėra paminėta, kad civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti draudiminio įvykio metu padarytą žalą yra solidari. Tokiu būdu, skirtingai nei tai padarė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, anksčiau minėta turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiesiems priteisiama iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ jos atsakomybės pagal civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ribose, o likusi dalis iš nuteistojo R. P..

49Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2007-05-17 redakcija Nr. X-1137, įsigaliojusi nuo 2007-06-11) 11 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, iki 2009 m. gruodžio 10 d. yra 500000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 100000 eurų dėl žalos turtui, iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ priteisiamas: nukentėjusiajai I. D. 78 Lt turtinės žalos atlyginimas, proporcingai nukentėjusiajam E. D. 1883 Lt 35 ct ir nukentėjusiajam E. K. 1569 Lt 45 ct neturtinės žalos atlyginimas. Likusi neturtinės žalos suma priteisiama iš nuteistojo R. P.: 4116 Lt 65 ct nukentėjusiajam E. D. ir 3430 Lt 55 ct nukentėjusiajam E. K..

50Kolegija visiškai sutinka su civilinio atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad nuosprendyje netinkamai išspręstas proceso išlaidų priteisimo klausimas. BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi proceso išlaidos gali būti išieškomos tik iš pripažinto kaltu asmens, gi jokių galimybių minėtas išlaidas išieškoti iš kitų asmenų minėtame straipsnyje nenumatyta. Todėl nuosprendžio dalis, kuria proceso išlaidos priteistos solidariai iš nuteistojo ir AAS „Gjensidige Baltic“, naikintina, o V. Ž. ir I. D. turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti po 300 Lt išieškotinos iš nuteistojo iš R. P..

51Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 ir 4 p., 330 str., 331 str., teisėjų kolegija

Nutarė

52Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį pakeisti.

53Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. P. paskirta BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vienerius metus naudotis teise vairuoti transporto priemonę.

54Panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių ir proceco išlaidų išsprendimo.

55Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. įstatyminės atstovės V. Ž. civilinį ieškinį dėl 500 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos priteisimo E. K. tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K. iš nuteistojo R. P. 3430 Lt 55 ct ir iš AAS „Gjensidige Baltic“ 1569 Lt 45 ct neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. K. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

56Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. D. įstatyminės atstovės bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. D. civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės žalos ir 6000 Lt neturtinės žalos priteisimo E. D. bei 578 Lt turtinės žalos priteisimo I. D. tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam E. D. iš nuteistojo R. P. 4116 Lt 65 ct ir iš AAS „Gjensidige Baltic“ 1883 Lt 35 ct neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. D. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl šio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. D. priteisti iš AAS „Gjensidige Baltic“ 78 Lt turtinės žalos atlyginimo, o dėl kitos turtinės žalos dalies atlyginimo pripažinti teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl šios ieškinio dalies dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

57Išieškoti iš R. P. V. Ž. ir I. D. naudai po 300 Lt išlaidų byloje dalyvavusio atstovo pagalbai apmokėti.

58Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Nuosprendžiu visiškai patenkinti nukentėjusiųjų E. K. ir E. D. atstovių... 3. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija... 4. R. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 2 d. apie 14.30 val. Kretingos... 5. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį dėl esminių... 6. Bylos nagrinėjimo teisme metu jis parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 2 d. apie... 7. Teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė dėl jo kaltės rūšies, o tuo... 8. Teismas netinkamai išsprendė civilinės atsakomybės klausimą, t. y.... 9. Taip pat teismas nepagrįstai, visiškai nemotyvuodamas tokio savo sprendimo,... 10. Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“... 11. Be to, draudimo bendrovė pagal draudimo sutartį prisiėmė atsakomybę... 12. Taip pat apylinkės teismas nepagrįstai iš draudimo bendrovės priteisė... 13. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo... 14. Apeliaciniai skundai iš dalies tenkintini.... 15. BK 281 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių... 16. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ištirtų... 17. Su tokiu apelianto siūlomu eismo įvykio aplinkybių vertinimu sutikti... 18. Aptarti nukentėjusiųjų E. K. ir E. D. bei liudytojų J. G. ir G. D.... 19. Be to, anksčiau aptartus nukentėjusiųjų E. K. ir E. D. bei liudytojų J. G.... 20. Taigi keturiems asmenims patikimai patvirtinus tas pačias įvykio aplinkybes,... 21. Siekiant išsamiai ištirti eismo įvykio aplinkybes, tenkinant nuteistojo... 22. Kolegija negali sutikti ir su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, jog... 23. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teisingai pastebi, jog apylinkės teismas... 24. Esant nusikalstamam pasitikėjimui, asmuo suvokia daromos veikos rizikingą... 25. Kolegija iš dalies sutinka su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad... 26. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis kelių eismo... 27. Nepagrįsti civilinio atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės... 28. Kolegija iš dalies sutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios... 29. Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl... 30. Betarpiškai eismo įvykio metu nukentėję nepilnamečiai E. K. ir E. D.... 31. Apylinkės teismui 2010 m. gegužės 20 d. (iki įrodymų tyrimo pradžios) V.... 32. Apylinkės teisme nukentėjusysis E. K. parodė, kad eismo įvykio metu buvo... 33. Apylinkės teisme nukentėjusysis E. D. parodė, kad eismo įvykio metu buvo... 34. Iš išdėstytų aplinkybių kolegija sprendžia, jog V. Ž. pateiktame... 35. Taigi pašalinęs procesines kliūtis tinkamai išspręsti pirmosios... 36. 2009 m. rugsėjo 4 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1433/09(03)... 37. 2009 m. rugsėjo 9 d. teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1471/09(03)... 38. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 39. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 40. Kolegija pažymi, jog pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų... 41. Taigi atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui... 42. Tuo tarpu kolegija iš dalies sutinka su civilinio atsakovo apeliacinio skundo... 43. Apylinkės teismui pateiktame 2010 m. liepos 29 d. patikslintame civiliniame... 44. Nei civiliniame ieškinyje, nei apylinkės teisme nukentėjusieji E. D. ir I.... 45. Apeliacinės instancijos teismas, neatidėjus bylos nagrinėjimo ir... 46. Šiuo nuosprendžiu konstatavus, jog iš dalies tenkinant civilinius... 47. Nors civiliniuose ieškiniuose minimoje kasacinėje nutartyje Nr. 3K-3-79/2010... 48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teisės normų,... 49. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių... 50. Kolegija visiškai sutinka su civilinio atsakovo apeliaciniame skunde... 51. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str.... 52. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendį... 53. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam R. P. paskirta BK 68 str.... 54. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių ir proceco išlaidų... 55. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. K. įstatyminės atstovės V. Ž.... 56. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. D. įstatyminės atstovės bei... 57. Išieškoti iš R. P. V. Ž. ir I. D. naudai po 300 Lt išlaidų byloje... 58. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....