Byla e2A-820-798/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilstata“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Visagino tiekimas ir statyba“ ieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo, sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilstata“ bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilstata“ priešieškinį dėl faktiškai atliktų darbų vertės sumažinimo bei skolos už suteiktas generalinės rangos paslaugas priteisimo ieškovei uždarajai akcinei „Visagino tiekimas ir statyba“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, Visagino savivaldybės administracija.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Visagino tiekimas ir statyba“ ieškinyje prašė: a) priteisti iš atsakovės UAB „Vilstata“ 97 614,24 Eur skolą, 4 441,45 Eur delspinigių, 8,05 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, b) pakeisti 2014-05-06 rangos sutarties Nr. 14/05/14 nutraukimo pagrindą ir nustatyti, kad tas pagrindas yra esminis atsakovės sutartinių prievolių, numatytų Sutarties 1.3.6 punkte, pažeidimas – nemokėjimas už darbus Sutartyje nustatyta tvarka bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinį grindė šiais argumentais:
    1. Šalys sudarė 2014-05-06 Rangos sutartį (toliau – ir Rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti mokyklos pastato modernizavimo techninį ir darbo projektą, statybos rangos darbus pagal Rangos sutarties priede Nr. 1 įkainotą veiklų sąrašą Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus Rangos sutartyje nustatytais terminais bei sąlygomis ir apmokėti ieškovei už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Rangos sutartyje numatyti darbai yra darbai, kuriuos UAB „Vilstata“ įsipareigojo atlikti Visagino savivaldybės administracijai pagal tarp jų sudarytą Pagrindinę sutartį. Vykdydama Rangos sutartį, ieškovė atliko: a) pagal 2015-01-30 atliktų darbų aktą Nr. 6 už 63 448,38 Eur sumą, b) pagal 2015-02-27 atliktų darbų aktą Nr. 7 už 25 106,63 Eur, c) pagal 2015-03-31 atliktų darbų aktą Nr. 8 už 9059,23 Eur ir išrašė atsakovei 2015-05-12 PVM sąskaitą–faktūrą VTS Nr. 02375. Atsakovė darbus priėmė, tačiau už juos nesumokėjo. Rangos sutartis buvo nutraukta atsakovės 2015-05-14, todėl atsakovei kilo pareiga sumokėti 97 614,24 Eur už minėtus atliktus darbus, 0,05 proc. arba 4 441,45 Eur delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties 5.3 p.) ir 8,05 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    2. Kadangi atsakovė nevykdė pagrindinės priešpriešinės sutartinės prievolės apmokėti už atliktus ir priimtus darbus, todėl ieškovė prašė teismo pakeisti tarp šalių susiklosčiusį teisinį santykį ir pripažinti, kad Rangos sutartis yra nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. Ieškovė taip pat nesutiko su atsakovės 2015-05-07 rašte Nr. S-513 nurodytu vienašališku Rangos sutarties nutraukimu dėl ieškovės kaltės, nes, neva, nebuvo laikytasi darbų grafiko, laiku neatlikti darbų, o atlikti darbai turi trūkumų. Paaiškino, jog pagal Rangos sutartį įsipareigojo atlikti projektavimo ir statybos darbus per 18 mėnesių nuo Rangos sutarties pasirašymo dienos. Koreguotame įkainuotame veiklos sąraše nurodyta, kad statybos darbus pradėti 2014 m. rugpjūčio mėnesį, vykdė juos nustatyta tvarka ir laiku, perdavė atsakovei, tačiau ji nustojo už juos mokėti ir liko nesumokėjusi 117 080,25 Eur skolos už ieškovės 2014 m. lapkričio–gruodžio mėn. atliktus darbus, todėl ši skola buvo priteista Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-512-212/2015. Nors atsakovė nevykdė savo pagrindinės prievolės ir nemokėjo už atliktus darbus, tačiau ieškovė ir toliau vykdė sutartį, t. y. 2015 m. sausio–kovo mėn. atliko statybos darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 6–8. Atsakovė ne kartą buvo raginama, tačiau už atliktus statybos darbus nesumokėjo. Dėl tokio priešpriešinės prievolės nevykdymo ir sužinojusi, kad atsakovė turi finansinių sunkumų, nuo 2015 m. balandžio mėn. sustabdė statybos darbų vykdymą. Todėl teigė, jog Rangos sutartį pažeidė atsakovė.
    3. Teigė, jog Rangos sutartį atliko be trūkumų. Atliktų darbų aktai Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8, pagrindžia aplinkybę, kad visi ieškovės atlikti darbai yra priimti atsakovei nenustačius jokių trūkumų, aktus pasirašė abiejų šalių atstovai. Tinkamą darbų atlikimą ir atitikimą Rangos sutarties ir kitų norminių aktų reikalavimams savo parašais Statybos žurnaluose Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtino ir techninės priežiūros atstovas A. K.. Be to darbai buvo perduoti pagrindinei darbų užsakovei Visagino savivaldybės administracijai, kuri juos priėmė be trūkumų ir atsakovei už juos sumokėjo.
  3. Atsakovė UAB „Vilstata“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu motyvus:
    1. Ieškovė, vykdydama Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsiliko nuo darbų grafiko, pažeidė Rangos sutarties sąlygas, o jos atlikti darbai su trūkumais, kurie nėra nežymūs, ir kurių ištaisymas, eksperto vertinimu, kainuotų 131 624 Eur su PVM. Be to, ieškovė atsakovei nėra grąžinusi Statybos darbų žurnalų ir iki šiol neatsiskaitė už generalinės rangos paslaugas.
    2. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Todėl, nors ieškovės atlikti darbai ir buvo priimti, tačiau prievolė už juos sumokėti neatsirado, kadangi buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai. Atsakovės nuomone, ieškovės atliktų darbų netinkamą kokybę, trūkumus ir jų pašalinimo kainą įrodo specialisto išvados ir kiti įrodymai, todėl ieškovė nepagrįstai prašė priteisti skolą už atliktus darbus.
    3. Pagal Rangos sutarties 1.3.9 punktą atsakovė turėjo teisę sustabdyti mokėjimų ieškovei vykdymą, dėl ko reikalavimas dėl 4 441,45 Eur delspinigių priteisimo nepagrįstas.
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, Visagino savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinį patenkinti.
  6. Paaiškino, kad po laimėto viešojo konkurso sudarė 2014-05-07 Modernizavimo darbų su projektavimu pirkimo pagrindinę sutartį su rangove UAB „Vilstata“. UAB „Vilstata“ kaip genrangovas sudarė 2014-05-06 Rangos sutartį su ieškove dėl tų pačių statybos rangos darbų atlikimo. Teigė, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas ir teisėtas, nes ji tinkamai vykdė Rangos sutartį, tinkamai atliko statybos rangos darbus ir jokių pretenzijų dėl darbų trūkumų Visagino savivaldybės administracija dėl tų darbų kokybės ir atlikimo terminų neturi. Byloje nėra tinkamų įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti ieškovės atliktų darbų trūkumai, kuriuos turės šalinti ar šalino atsakovė. Apie tai, kad objekte buvo atliekama statybos darbų apžiūra, trūkumų nustatymas ir jų vertinimas, nieko nežinojo ir joks įgaliotas atstovas tame procese nedalyvavo, niekam nebuvo leidusi lankytis objekte ir jį tyrinėti. Visi atsakovės perduoti Savivaldybei darbai priimti be pastabų ir atsakovės pateiktos sąskaitos apmokėtos.
  7. Atsakovė UAB „Vilstata“ priešieškinyje, kurį patikslinusi, prašė sumažinti Rangos sutartimi ieškovės faktiškai atliktų statybos darbų kainą 131 624 Eur trūkumų šalinimo išlaidų verte, iš ieškovės priteisti 8 688,60 Eur sumą už genrangos paslaugas, 1 800 Eur už ekspertizės atlikimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
  8. Priešieškinį grindė šiais argumentais:
    1. Pagal Rangos sutartį ieškovė per du etapus iš tarpinio aktavimo mokėtinų sumų įsipareigojo sumokėti jai (kaip generalinei rangovei) 8 688,60 Eur (30 000 Lt) sumą už genrangos paslaugas. Už genrangos paslaugas išrašė 2014-12-16 sąskaitą faktūrą VIL Nr. 000056 – 2 908,65 Eur sumai ir 2015-09-18 sąskaitą faktūrą serija VIL Nr. 00171 – 8 688,60 Eur sumai, t. y. visai Sutartyje nurodytai sumai (patikslinta PVM sąskaita–faktūra Nr. 00171, 5779,95 Eur sumai, kurioje minusuota 2 908,65 Eur suma), tačiau ieškovė nurodytų sumų neapmokėjo. Nors ieškovė tvirtino, kad 2014-12-16 sąskaitą apmokėjo, tačiau nepateikė šį faktą patvirtinančių duomenų.
    2. 2014-12-31 skolų suderinimo aktas neįrodo, jog nurodytos sumos yra susijusios būtent su Rangos sutarties vykdymu, toks tarpusavio skolų suderinimo aktas nėra skolų užskaitos ar įskaitymo aktas. Nurodyta suma nesudaro net 50 proc. Rangos sutarties 3.7 punkte numatyto jos atlyginimo, kai tuo tarpu ieškovė pripažįsta, jog iki Sutarties nutraukimo atliko 51 proc. visų darbų. Faktą, jog genrangos paslaugos ieškovei buvo suteiktos, patvirtina Rangos sutarties pasirašymas ir darbų vykdymas objekte, kuriame Centrinį perkančiosios organizacijos vykdytą viešąjį konkursą dėl mokyklos pastato modernizavimo darbų laimėjo atsakovė ir pavedė ieškovei atlikti darbus. Atsakovė nuolat bendravo su užsakove Visagino savivaldybės administracija ir yra atsakinga jai už ieškovės atliktus darbus. Todėl ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl skolos priteisimo, turėjo išskaičiuoti nesumokėtą sumą, o, kadangi to nepadarė, tai atsakovei iš ieškovės turi būti priteista 8 688,60 Eur.
    3. Ieškovė, vykdydama Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsiliko nuo darbų grafiko, be pagrindo sustabdė darbus, todėl atsakovė 2015-05-07 raštu Nr. S-513 informavo ieškovę, kad dėl netinkamai vykdomų Rangos sutarties sąlygų nuo 2015-05-14 nutraukia Rangos sutartį dėl ieškovės padaryto esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė Rangos sutarties nutraukimo fakto neginčijo.
    4. Pažymėjo, kad ieškovė nesiėmė jokių veiksmų perduoti faktiškai atliktus darbus, statybos aikštelę, statybos žurnalus ir kitus statybos dokumentus. Faktą, jog ieškovė pažeidė sutarties terminus, patvirtina Visagino miesto savivaldybės 2015-05-06 raštas Nr. (4.27)-1-2268, kuriuo atsakovei buvo pateikta statybos techninės priežiūros išvada apie darbų nevykdymą ir atsilikimą nuo grafiko ginčo objekte bei reikalaujama iki gegužės 12 d. pateikti naują įkainotų veiklų grafiką ir pradėti darbus objekte. Todėl buvo priversta atitinkamus reikalavimus pareikšti ieškovei, o jai reikalavimų neįvykdžius – nutraukti Rangos sutartį.
    5. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė įsipareigojo apmokėti tik už tinkamai ir laiku atliktus darbus. Atliktų darbų pasirašymo metu nebuvo įmanoma pastebėti ieškovės atliktų darbų trūkumų ir apie tai pažymėti aktuose, nes jie paaiškėjo vėliau ir po to, kai statybos darbų objektą be teisinio perdavimo faktiškai pradėjo valdyti atsakovė. Kadangi ieškovė neigė netinkamą darbų atlikimą ginčo objekte, todėl atsakovė buvo užsakiusi atliktų statybos darbų apžiūrą ir ekspertizę. Teismo ekspertas dr. D. K. konstatavo, jog viso atlikta 55 proc. darbų nuo bendros sutarties kainos, dalis darbų atlikta nekokybiškai, o jų ištaisymas kainuos 131 624 Eur. Ekspertizės metu buvo nustatyti akte nurodyti žymūs trūkumai, kurie nėra smulkūs defektai, nedarantys įtakos darbų rezultato naudojimui pagal paskirtį. Kadangi Rangos sutarties 1.4.3 p. numatyta atsakovės teisė kreiptis į ekspertą, tai kreiptis į ieškovę nebereikėjo, tarp šalių jau vyko teisminiai ginčai dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Palyginus atliktų darbų aktus ir eksperto aprašus nesunku nustatyti, kokių darbų ieškovė neatliko. Prašė teismo 131 624 Eur suma sumažinti ieškovės pagal rangos sutartį atliktų darbų kainą, kadangi ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, pažeidė sutarties vykdymo grafike nurodytus terminus, nevykdė teisėtų genrangovo reikalavimų, neperdavė dokumentų.
  9. Ieškovė UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ atsiliepime prašė priešieškinį atmesti.
  10. Nurodė šiuos nesutikimo su priešieškiniu motyvus:

5Dėl reikalavimo priteisti 8 688,60 Eur už genrangos paslaugas

    1. Atsakovės pateikta 2014-12-16 sąskaita faktūra VIL Nr. 000056, 2908,65 Eur (10043,00 Lt) sumai už genrangos paslaugas buvo apmokėta atlikus įskaitymą pagal šalių atstovų pasirašytą skolų suderinimo aktą. Todėl atsakovė nepagrįstai nurodė, jog minėta sąskaita nepamokėta. Atsakovė pateikė ieškovei dar vieną 2015-09-18 sąskaitą faktūrą VIL Nr. 00171 visai sutartyje nurodytai genrangos paslaugų sumai (8 688,60 Eur), o po dviejų savaičių sąskaitą Nr. 00171 patikslino, atėmusi 2 908,65 Eur sumą. Sutartis buvo nutraukta, visos genrangos paslaugos nebuvo suteiktos, todėl nepagrįstai reikalaujama visos Sutartyje nurodytos sumos. Nėra žinoma jokia kita 10 043,00 Lt dydžio piniginė prievolė, kurią turėjo atsakovei 2014-12-31 dienai, nes joks įsiskolinimas apskaitoje nebuvo apskaitytas. Atsakovė taip pat nenurodė, kokie kiti įsiskolinimai tarp šalių galėjo būti.

6Dėl reikalavimo atliktų statybos darbų kainą sumažinti statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidų verte 131 624 Eur pagrįstumo

    1. Teiginiai apie ieškovės atliktų darbų trūkumus prieštarauja atsakovės patvirtintiems atliktų darbų aktams Nr. 6-8, statybos žurnalų duomenims, iš kurių matyti, kad visi ieškovės atlikti statybos darbai yra priimti statybos techninės priežiūros be jokių pastabų dėl darbų kokybės, o taip pat atsakovės ir užsakovo Visagino savivaldybės administracija sudarytiems dokumentams, pagal kuriuos savivaldybės administracija sumokėjo atsakovei už visus Ieškovės atliktus darbus, nenurodžiusi jokių duomenų apie atliktų darbų trūkumus. Atliktų darbų aktai pasirašyti abiejų šalių ir techninės priežiūros atstovo. Atsakovė atliktų darbų aktų neginčijo, todėl byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės atlikti darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose Nr. 6-8, turi trūkumų. Pretenzijos dėl darbų trūkumų atsirado tik tada, kai kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.
    2. Eksperto dr. D. K. išvada negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančių atliktų darbų trūkumus ir šalinimo kainą, kadangi šis ekspertas nebuvo paskirtas teismo; jis objekto būklę aprašė praėjus kuriam laikui po to, kai ieškovė buvo sustabdžiusi darbus, akte nėra nurodyta nei kieno atlikti darbai buvo tikrinti, nei pagal kokią sutartį ar atliktų darbų aktą tai buvo padaryta, taip pat nenurodyta, kaip buvo apskaičiuoti atlikti ir užaktuoti darbai, kokie dokumentai buvo pateikti tyrimui, dėl ko galimai buvo vertinti ne ieškovės atlikti darbai, nedalyvavo ieškovės ir Savivaldybės atstovai. Atsakovė pripažįsta, kad ekspertas vertino ir UAB „Vilstata“ atliktus darbus objekte, tačiau neišskyrė, kuriuos darbus kuri įmonė atliko.

7Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo

    1. Rangos sutartyje nėra aptarta dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, todėl atsakovė neturi teisės reikalauti darbų trūkumų išlaidų pašalinimo, net jeigu ieškovės atlikti darbai ir turėtų trūkumų. Be to pati atsakovė jokių išlaidų dėl atliktų darbų trūkumų nepatyrė ir šių trūkumų nešalino.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad ieškovės UAB ,,Visagino tiekimas ir statyba“ ir atsakovės UAB ,,Vilstata“ sudarytos 2014 m. gegužės 6 d. Rangos sutarties Nr. 14/05/14 nutraukimo pagrindas yra esminis atsakovės UAB „Vilstata“ sutartinės pareigos, numatytos 1.3.6 punkte (sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis apmokėti rangovui už tinkamai ir laiku atliktus darbus) pažeidimas ir pripažino, kad atsakovės UAB „Vilstata“ vienašališkas sutarties nutraukimas 2015-05-07 raštu Nr. S-513 dėl ieškovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ padaryto esminio sutarties pažeidimo yra neteisėtas; priteisė iš atsakovės UAB ,,Vilstata” 97 614,24 Eur skolos pagal sutartį, 3 074,44 Eur delspinigių, 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą 100 688,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 839,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB ,,Visagino tiekimas ir statyba“; priteisė iš ieškovės UAB ,, Visagino tiekimas ir statyba“ 740,56 Eur pagal sutartį už genrangos paslaugas, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-09-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovei UAB ,,Vilstata“. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
  2. Teismo nuomone atsakovės 2015-05-07 rašte Nr. S-513 nurodyti vienašališko sutarties nutraukimo pagrindai nebuvo esminiai sutarties pažeidimai, kurie sudarytų CK 6.217 straipsnyje ar šalių sudarytoje sutartyje nurodytą pagrindą vienašališkai nutraukti Rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Vertino, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė pagal grafiką nepradėjo vykdyti sutarties ar, kad darbus atliko ne pagal projektą. Atsakovė, nors ir rėmėsi termino praleidimu, papildomo termino ieškovei Sutarčiai įvykdyti nenustatė. Įkainotos veiklos sąraše, nors ir koreguotame 2014-09-15, nėra duomenų, kad jame nurodytos darbų apimtys ir terminai būtų buvę esminiai pažeisti. Atsakovė taip pat nenurodė, kokius konkrečius darbus pagal koreguotą įkainotos veiklos sąrašą ir grafiką vėlavo atlikti ieškovė. Iš minėto sąrašo duomenų teismas nustatė, kad per 9 sutarties vykdymo mėnesius ieškovė turėjo būti atlikusi darbų maždaug už 300 000 Eur, o iš atliktų darbų akto Nr. 8 matyti 2015-03-31 dienai buvo atlikta darbų virš 313 000 Eur. Teismas, įvertinęs 2015-05-14 raštą Nr. 3.1-153 ir 2014-12-10 pretenziją Nr. 2.22-820 sprendė, jog atsakovė nepagrįstai tvirtino, kad ieškovė sutarties nutraukimo pagrindo neginčijo.
  3. Pagal Sutarties 3.5 punktą, genrangovas (atsakovė) įsipareigojo apmokėti rangovei (ieškovei) už darbus ne vėliau kaip per 30 d. nuo atitinkamų darbų priėmimo momento – darbų perdavimo akto pasirašymo ir po gauto apmokėjimo iš Visagino savivaldybės (užsakovo). Teismo vertinimu, tai, kad šią esminę ieškovei pareigą atsakovė pažeidė, įrodė byloje esantys duomenys apie darbų perdavimą ir priėmimą, sąskaitos faktūros bei Visagino savivaldybės administracijos pateikti įrodymai apie atsiskaitymą su atsakove. Padarė išvadą, kad ieškovės pagal Rangos sutartį nuo 2014 m. lapkričio mėnesio atliktus darbus Visagino savivaldybės administracija iš atsakovės priėmė be išlygų, trūkumų nenustatė, jų šalinti nereikalavo, pretenzijų nepareiškė ir už juos atsakovei sumokėjo. Faktą, kad atsakovė nuo 2014 m. lapkričio mėnesio neatsiskaito su ieškove, patvirtino ne tik šioje byloje surinkti faktiniai duomenys, bet ir Panevėžio apygardos teismo 2015-09-07 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-512-212/2015, nustatytos aplinkybės ir procesinis sprendimas priteisti 117 080,25 Eur skolos ir delspinigius už statybos rangos vykdant minėtą rangos sutartį pagal 2014-11-28 aktą Nr. 4 ir 2014-12-10 aktą Nr. 5. Kadangi atsakovė su ieškove neatsiskaitė ilgą laiką (nuo pat 2014 m. lapkričio mėnesio), nors pati atsiskaitymą iš trečiojo asmens buvo gavusi, buvo nesumokėta didelė apie 215 000 Eur pinigų suma, tai ieškovė turi teisę padaryti išvadą, kad užsakovė (atsakovė) nevykdo Rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų, ir kad tokios aplinkybės patvirtino, jog užsakovė savo pareigų laiku ir toliau nevykdys. Todėl, teismo nuomone, ieškovė pagrįstai pasinaudojo CK 6.219, 6.661 straipsniuose jai suteikta teise 2015 m. kovo mėnesį sustabdyti statybos rangos darbus ir reikalauti pakeisti atsakovės taikytą sutarties nutraukimo pagrindą į sutarties nutraukimą dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo nevykdant šalių sudarytos sutarties 1.3.6 punkte numatytos priešpriešinės atsakovės pareigos apmokėti už atliktus darbus.
  4. Teismas, nustatęs, jog dėl statybos darbų žurnalų ir kitos privalomos statybos darbų dokumentacijos neperdavimo tarp šalių vyksta ginčas Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2-1251-758/2015, todėl šioje byloje dėl to daugiau nepasisakė.

8Dėl priešieškinio reikalavimo 131 624 Eur suma sumažinti Rangos sutartimi ieškovės faktiškai atliktų statybos darbų kainą

  1. Konstatavo, kad atsakovės argumentai dėl po rangos darbų priėmimo ir perdavimo užsakovei nustatytų 131 624 Eur vertės statybos darbų trūkumų nepagrįsti ir neįrodyti patikimais ir objektyviais įrodymais, nes byloje nustatyta, kad Atliktų darbų aktus Nr. 6-8, apmokėjimo už kuriuos reikalauja ieškovė, pasirašė atsakovės generalinis direktoriaus V. M., darbų trūkumų šiose aktuose, Statybos darbų žurnaluose ar kituose statybos dokumentuose nenurodyta, ieškovei sutartyje nustatyta tvarka ir terminais pretenzijos dėl darbų trūkumų nepareikštos; teismo posėdyje liudytojais apklausti M. M. (atstovavo objekte kaip savivaldybės Vietinio ūkio valdymo ir statybos skyriaus inžinierius statybai), techninės priežiūros vadovas A. K. patvirtino, jog dėl ieškovės atliktų darbų iki 2015 m. kovo mėnesio, kada darbai buvo sustabdyti, pretenzijų pareikšta nebuvo, darbai buvo atlikti pagal nustatytą grafiką, jokių defektų nustatyta nebuvo, nereikalauta šalinti jokių trūkumų; iš Statybos darbų žurnalų matyti, kad techninės priežiūros vadovas ieškovės atliktus ir minėtuose atliktų darbų aktuose nurodytus darbus priėmė be pastabų, defektiniai aktai rašomi nebuvo.
  2. Teismo vertinimu atsakovė teisingai nurodė, jog atliktų darbų aktų reikšmės negalima suabsoliutinti, tačiau šiuo atveju įrašų minėtuose aktuose teisingumas ir pagrįstumas nenuginčyti. Byloje apklausti liudytojai, Savivaldybės atstovė ir pažymų turinys patvirtino, kad aktuose nurodyti darbai buvo atlikti laiku ir tinkamai ir iki tol, kol ieškovė nepareikalavo apmokėjimo už darbus teismine tvarka, atsakovė jokių abejonių dėl aktuose užfiksuotų faktų atitikimo tikrovei nekėlė, jų pagrindu pateikė sąskaitas faktūras Savivaldybei ir gavo apmokėjimą. Techninės priežiūros vadovas pirmą kartą apie nepilnai atliktus (bet ne apie nekokybiškai atliktus) darbus nurodė tik 2015-05-05 rašte, atsakovės pretenzijos ieškovei dėl to, kad atsiliekama nuo darbų grafiko, kad mažėja atliekamų darbų apimtis taip pat pareikštos 2015-04-16 rašte Nr. S-433, kai ieškovė darbus jau buvo sustabdžiusi. Faktą, kad ieškovė darbus sustabdė 2015 m. kovo mėnesį, atsakovė pripažino 2015-05-13 rašte Nr. S-538 bei kituose paaiškinimuose bei procesiniuose dokumentuose.
  3. Atsakovė vadovavosi eksperto D. K. surašytu 2015-09-25 – 2015-10-06 vertinimo aktu, kuriame nurodyta, kad patikrintų statybos rangos darbų trūkumams ištaisyti minėtame objekte reikia 131 624 Eur. Liudytoju apklaustas D. K. nurodė, kad nenustatinėjo, kuri bendrovė kokius ir kokioje vietoje darbus atliko. Todėl teismas sprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo patikimai nustatyti, kokius konkrečiai darbus atliko atsakovė, kokius - ieškovė, koks jų baigtumas ir kokybė buvo tuo metu, kai ieškovė sustabdė darbus, kurios šalies atlikti darbai yra su defektais, o kurie yra nebaigti. Teismo nuomone, jei nurodyti statybos rangos darbai ir turi taisytinų trūkumų, byloje nepakanka patikimų ir objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima pagrįstai manyti, kad tai yra būtent ieškovės atlikti statybos darbai, kad tie trūkumai atsirado dėl ieškovės atstovų netinkamo veikimo ir kad trūkumams ištaisyti reikia 131 624 Eur sumos.

9Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti apmokėjimą už genrangos darbus

  1. Iš Sutarties 3.7 punkto teismas nustatė, jog šalys susitarė, kad rangovas sumoka genrangovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur) su PVM už genrangos paslaugas ir kad genrangos paslaugos išskaitomos per du etapus iš tarpinio aktavimo mokėtinų sumų. Taigi, Sutartyje šalys nenustatė konkretaus termino kada, kokiais terminais ir kokiomis dalimis turi būti sumokėta už genrangos paslaugas bei nesusitarė, kokias konkrečiai genrangos paslaugas turi atlikti atsakovė, kad būtų galima pripažinti, jog suteiktos visos genrangos paslaugas už visą 8688,60 Eur sumą. Iš šalių paaiškinimų, duotų teismo posėdyje, sprendė, jog minėtą sumą ieškovė atsakovė turėjo sumokėti už tai, kad atsakovė, laimėjusi viešą konkursą, 749 308 Eur (2 587 211,11 Lt) statybos darbams atlikti, teisę atlikti sutartyje nurodytos vertės ir apimties darbus suteikė (perleido) ieškovei, tarpininkavo jai santykiuose su Savivaldybe ir prisiėmė prieš ją atsakomybę pagal Sutartį. Kadangi už genrangos paslaugas dėl 749 308 Eur (2 587 211,11 Lt) vertės darbų buvo įsipareigota sumokėti 8 688,60 Eur (30 000 Lt), o ieškovei atlikus 313 327 Eur vertės darbus (apie 42 proc.) darbai buvo sustabdyti ir Sutartis nutraukta, tai, teismo nuomone, proporcingai įvykdytai sutarties daliai ir atsižvelgiant į teisingumo ir sąžiningumo principus, ieškovė pagal Rangos sutartį už genrangos paslaugas atsakovei turi sumokėti 3 649,21 Eur (42 proc.).
  2. Teismas nustatė, jog atsakovė ieškovei buvo pateikusi 2014-12-16 PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 000056 2 908,65 Eur (10 043 Lt) sumai ir 2015-09-18 PVM sąskaitą-faktūrą 8 688,60 Eur sumai, kurią ieškovė 2015-09-24 ir 2015-10-15 raštais atsisakė apmokėti, nes paslaugos nebebuvo suteiktos, o 2 908,65 Eur ieškovė nurodė apmokėjusi. Faktą dėl 2 908,65 Eur (10 043 Lt) sumos už genrangos paslaugas išskaitymo iš tarpinio aktavimo mokėtinų sumų už atliktus darbus, patvirtino 2014-12-31 aktas Nr. 91 dėl skolų suderinimo, kurį pasirašė abiejų šalių atstovai. Šis aktas galioja ir nenuginčytas. Byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad šalys apskaitoje buvo apskaičiusios skolas, atsiradusias kitų sandorių pagrindu. Atsakovė įskaitymą iš esmės pripažino, nes 2015-09-18 pateikė ieškovei sąskaitą faktūrą Nr. 00171 už genrangos paslaugas likusiai 5 779,95 Eur sumai. Todėl šioje dalyje atsakovės priešieškinį teismas tenkino iš dalies (740,56 Eur sumoje).
  3. CK 6.37, 6.210 straipsnių pagrindais iš ieškovės atsakovei teismas priteisė 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė nepagrįstą atsakovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 800 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą pagal 2015-10-07 sąskaitą faktūrą SEC Nr. 98. Atlikęs užskaitą, galutinai iš atsakovės ieškovei priteisė 1 839,50 607 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti 150 Eur išlaidų pagal liudytojo D. K. pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 116, kadangi nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atvykimo į teismą, važiavimo, gyvenamosios patalpos nuomos, atitraukimo nuo tiesioginio darbo išlaidų faktą ir dydį.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Vilstata“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimo atmesti, atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo; iš ieškovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ atsakovės UAB „Vilstata“ naudai priteisti 8 688,60 Eur už genrangos paslaugas pagal Rangos sutartį Nr. 14/05/14; sumažinti Rangos sutartimi Nr. 14/05/14 UAB „Visagino teikimas ir statyba“ faktiškai atliktų statybos darbų kainą trūkumų šalinimo išlaidų verte, t. y. 131 624 Eur dydžio suma, atlikti prievolių tarpusavio įskaitymą ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisti viso 42 698,36 Eur sumą; iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 1 800 Eur išlaidas už ekspertizės objekte Partizanų g. 2/7 Visagine atlikimą; iš ieškovės priteisti 150 Eur dydžio išlaidas už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje; paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmos instancijos teisme; priteisti iš ieškovės atsakovės naudai apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  2. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad UAB „Vilstata” 2015-05-07 raštu atliktas vienašališkas Rangos sutarties nutraukimas dėl UAB „Visagino tiekimas ir statyba” kaltės yra neteisėtas, peržengė ieškinio ribas. Pažymėjo, jog ieškovas reikalavo pakeisti Rangos sutarties nutraukimo pagrindą, o ne pripažinti vienašališką Rangos sutarties nutraukimą neteisėtu. Teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, kad Rangos sutartis nutraukta dėl UAB „Vilstata” kaltės. Rangos sutarties 5.4 punkte nurodyta, kad „Sutartis gali būti nutraukiama, įspėjus rangovą prieš 3 dienas, jei rangovas laiku pagal šalių patvirtintą grafiką, nepradedam vykdyti sutarties arba vykdo darbus taip lėtai, kad jų neįmanoma pabaigti laiku; rangovas darbus atlieka ne pagal reikalavimus ar ne pagal projektą. Nutraukus sutartį šiuo pagrindu laikoma, kad tai yra esminis sutarties pažeidimas, bei tokius atveju rangovas per 5 dienas privalo palikti objektą“. Tokiu būdu šalys buvo susitarusios, kad darbų nevykdymas laiku, patvirtino darbų grafiko pažeidimas bus laikomas esminiu Sutarties pažeidimu ir bus pagrindas nutraukti Rangos sutartį. Teismas negalėjo nepaisyti šalių valios darbų vykdymo grafiko pažeidimą laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Sutartyje nenumatyta rangovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, todėl tokia jos valia privalėjo būti aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškiama atskiru pranešimu apie sutarties nutraukimą, vadovaujantis CK 6.217-6.218 straipsnių. Papildomo termino sutarčiai įvykdyti atsakovė neprivalėjo ieškovei nustatyti, kadangi tokio reikalavimo nenustatė nei Rangos sutartis, nei įstatymas. Sutinka, jog CK 6.209 str. 1 dalyje numatyta, jog prievolės pažeidimo atveju, nukentėjusi šalis gali nustatyti protingą papildomą terminą, tačiau tai nereiškia, kad privalo tai padaryti.
  3. Pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo 2015-04-16 raštą Nr. S-433. Ieškovė, 2015-01-20 raštu pranešė, kad darbai vykdomi pagal grafiką, kad darbai tiesiog sulėtėjo dėl to, jog atsakovė neapmoka laiku už darbus, ir prašė skubiai apmokėti nurodytas sumas. Ieškovė nenurodė, jog stabdo ar jau sustabdė darbus, nepranešė, kad paliko statybos darbų objektą, neinformavo, kad yra pajėgi tęsti ir pilnai atlikti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Teigia, kad ieškovė atsiliko nuo patvirtinto darbų grafiko, šią aplinkybę patvirtina UAB „Šiltas namas” 2015-05-05 raštas bei Visagino savivaldybės 2015-05-06 raštas.
  4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atliktų darbų aktų pasirašymo be pastabų faktą, atmesdamas atsakovės atsikirtimus ir eksperto vertinimo aktą, susijusius su UAB „Visagino tiekimas ir statyba” atliktų darbų trūkumais ir kitų sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu (darbų grafiko nesilaikymu ir pan.). Pažymi, kad atsakovė savo teiginius apie ieškovo atliktų darbų trūkumus įrodinėjo tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais, kuriuos teismas netinkamai vertino, be jokio pagrindo suabsoliutindamas pasirašytus atliktų darbų aktus. Pasak apeliantės, byloje esatys įrodymai (statybos darbų žurnalai, šalių ir liudytojų paaiškinimai) patvirtina, kad ginčo objekte faktiškai iki 2015 m. kovo mėn. pab. dirbo ieškovė, jos darbus prižiūrėjo tiek paties subrangovo darbų vadovas, tiek ir užsakovės (savivaldybės), samdytas techninis prižiūrėtojas, kurie darydavo įrašus statybos darbų žurnale, fiksuodami tiek darbų mastą, tiek ir kokybę. Kadangi techninė statybos darbų priežiūra buvo vykdoma nepriklausomo specialisto, tai UAB „Vilstata” neturėjo jokio pagrindo abejoti užsakovu. Po to, kai ieškovė paliko objektą, atitinkamas pretenzijas tiek dėl vėlavimo, tiek dėl darbų kokybės atsakovei UAB „Vilstata” pradėjo reikšti ir techninė priežiūra (2015-05-05 raštas), kurios pastabos išimtinai buvo susijusios su ieškovės atliktais darbais, kadangi tuo metu objekte atsakovė dar faktiškai nedirbo.
  5. Byloje esantys ir tirti įrodymai, t. y. tiek atliktų darbų aktai, tiek liudytojų parodymai, tiek ir eksperto D. K. pateiktas vertinimo aktas yra prieštaringi. Teismas prieštaravimų tarp įrodymų nepašalino, o tiesiog didesnę įrodomąją galią suteikė liudytojų, veikiančių ieškovo pusėje, paaiškinimams. Toks vertinimas, apeliantės nuomone, negali būti laikomas teisingu ir pagrįstu. Teigia, jog teismo išvados apie tai, kad iš eksperto akto negalima nustatyti, kokius konkrečiai darbus atliko atsakovė, kokius – ieškovė, koks jų baigtumas ir kokybė buvo tuo metu, kai ieškovė sustabdė darbus, kurios šalies atlikti darbai yra su defektais, o kurie yra nebaigti yra klaidingos. Pažymi, kad ekspertas vertino apžiūros metu faktiškai atliktus darbus ginčo objekte, jis pats patvirtino ir tai matyti iš akte pateiktų nuotraukų, kad nebaigtų darbų ekspertas iš viso nevertino ir tuo labiau jų nevertino kaip trūkumų. Atliktų darbų trūkumai aprašyti 329–330 psl., ir eksperto paskaičiavimu tokių trūkumų ištaisymas gali kainuoti apie 131 624 Eur su PVM. Nustatyti esminiai darbų trūkumai, todėl akivaizdu, jog tai nėra smulkūs defektai, nedarantys įtakos viso darbų rezultato tinkamumui. Priešingai nei nurodė teismas, įvertinti kokius darbus ir kiek atliko atsakovė, ir kokius ieškovė iki eksperto apžiūros, buvo galima iš byloje pateiktų atliktų darbų aktų bei statybos darbų žurnalų įrašų. Ginčo objekte iki 2015 m. kovo mėn. pabaigos dirbo tik ieškovė. Atsakovė faktiškai darbus objekte pradėjo vykdyti birželio mėn. pab. Iš užsakovės pateiktos pažymos Nr. 9 (už 2015 m. rugpjūčio mėn.) matyti, jog per visą tą laikotarpį atsakovė atliko darbų tik už 24 806,82 Eur, o užsakovės ir atsakovės pasirašytas 2015-08-31 atliktų darbų akto duomenimis, minėtu laikotarpiu pastato sienų šiltinimo darbų atlikta 2 proc., kai iki ataskaitinio laikotarpio buvo atlikta 45 proc.; cokolio šiltinimo darbų atlikta 14 proc., kai iki ataskaitinio laikotarpio atlikta 19 proc.; stogų rekonstravimo darbų per nurodytą laikotarpį neatlikta iš viso, kai tuo tarpu iki ataskaitinio laikotarpio atlikta 40 proc.; balkonų, langų ir durų montavimo darbų per ataskaitinį laikotarpį atlikta tik 3 proc., tuo tarpu iki ataskaitinio laikotarpio net 75 proc., o metalinių durų montavimo darbų iki minėto laikotarpio atlikta 91 proc. Teismas šių įrodymų kartu su ekspertizės aktu nevertino.
  6. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, ketindama nutraukti statybos darbus, apie tai įspėjo atsakovę, kad kvietė perimti faktiškai iki darbų sustabdymo atliktų darbų rezultatą ir tai tinkamai įformino. Priešingai, ieškovė neįspėjusi atsakovės paliko statybos objektą, neperdavė ieškovei privalomų statybos dokumentų.
  7. Teismo išvada, kad teisinės reikšmės šiam ginčui neturi faktas, kad kitoje civilinėje byloje Visagino miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas šalių ginčas pagal UAB „Vilstata” ieškinį atsakovei UAB „Visagino tiekimas ir statyba” dėl statybos darbų dokumentacijos perdavimo, apelianto nuomone, nėra teisinga. Teigia, jog būtent faktas, kad ieškovė, palikdama objektą visos privalomos dokumentacijos neperdavė ir iki šiol neperduoda UAB „Vilstata” patvirtina, jog atsakovė neturėjo galimybių ieškovei palikus objektą tinkamai įforminti dokumentacijos. Dėl šių priežasčių ir buvo užsakyta nepriklausomo eksperto apžiūra ir vertinimas.
  8. Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių ar neaiškumų dėl ekspertizės, tokiu atveju teismas privalėjo skirti teismo ekspertizę. Byloje neskyrus ekspertizės, eksperto vertinimas, turėjo būti laikomas pagrindžiančiu ieškovo įrodinėjamas aplinkybes apie atsakovo atliktų darbų trūkumus, ir jo išvados negalėjo būti paneigtos liudytojų parodymais.
  9. Ieškovės ir trečiojo asmens nesieja jokie sutartiniai santykiai, jie vienas kitam negali reikšti jokių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su tuo, kad tarpinius ieškovės atliktus darbus priėmė užsakovė ir už juos atsiskaitė, nereiškia, kad galutinis darbų rezultatas bus tinkamas ir, kad užsakovė atsakovei jokių pretenzijų dėl atliktų darbų nereikš.
  10. Taip pat apeliantė mano, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo tenkinti ir ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, kadangi pati ieškovė pažeidė savo pareigas. Rangos sutarties 1.39 punktas suteikia genrangovui teisę sumažinti darbu kainą ir/arba perkelti mokėjimus vėlesniam temimui esant ženkliems rangovo įsipareigojimų nevykdymams.
  11. Teismas netinkamai aiškino Rangos sutarties 3.7 punktą, tarpusavio skolų suderinimo aktą ir atsakovės teisę gauti visą sumą už ieškovei suteiktas genrangos paslaugas.
  12. Galiausiai pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti priteisti išlaidas už eksperto atvykimą ir dalyvavimą teismo posėdyje, motyvuodamas tuo, kad nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys tokias išlaidas.
  13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Visagino teikimas ir statyba“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  14. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
  15. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio ne ieškovės nurodytu faktiniu pagrindu ir nepriteisė ieškovei to, ko ji nereikalavo, o pakeitė Rangos sutarties nutraukimo pagrindą, nurodant, jog Rangos sutartis nutraukta ne dėl ieškovės, o dėl atsakovės kaltės. Todėl teismas pareikštų reikalavimų ribų neperžengė bei atsakovės teisės į teisminę gynybą nepažeidė.
  16. Iš 2015-04-16 rašto turinio matyti, jog atsakovė suprato, jog ieškovė darbus objekte sustabdė, taip pat ji suprato ir darbų sustabdymo priežastis. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė buvo informavusi atsakovę apie ketinimą darbus sustabdyti yra nepagrįstas, nes ieškovė turėjo teisę darbus sustabdyti. Ginčo dėl darbų sustabdymo teisėtumo byloje nėra.
  17. Atsakovė nuo 2014 m. lapkričio mėn. nevykdė savo pareigos mokėti už ieškovės atliktus darbus, kuomet atsiskaitymą iš užsakovės buvo gavusi. Ieškovė, negaudama atlygio už darbą, darbus pagal Rangos sutartį atliko laiku, t. y. iki darbų sustabdymo (2015-03-31) darbus atliko pagal grafiką, todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad ieškovė pažeidė Rangos sutartyje nustatytą darbų atlikimo grafiką ir dėl to Rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės.
  18. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo nepagrįstai suabsoliutintos atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų įrodomosios galios, nes atsakovė darbų trūkumus pastebėjo tik 2015 m. gegužės–birželio mėn. Pažymi, jog atsakovė atliktų darbų aktus Nr. 6, 7 ir 8 pasirašė ir jokių darbų trūkumų nenurodė, o pretenzijas dėl darbų trūkumų pradėjo reikšti tik teisme. Be to D. K. vertinimo akte ir teismo posėdžio metu nurodė, kad darbų trūkumai akivaizdūs, nėra paslėpti, todėl galėjo būti pastebėti priimant darbus.
  19. Dėl D. K. surašyto vertinimo akto abstraktumo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-397-180/2016, todėl teismo padarytos išvados paminėtoje byloje turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai. Papildomai nurodo, jog D. K. vertinimo akte nustatė ne darbų trūkumus, o neatliktus darbus. Be to ieškovė negalėjo žinoti, kad atsakovė nuspręs išvis jai nemokėti už atliktus darbus, o praėjus mėnesiui nuo darbų sustabdymo nutrauks Rangos sutartį. Nutraukus Rangos sutartį, ieškovė jokių prievolių atsakovei dėl konservavimo darbų negalėjo turėti. Pažymi, kad pagal STR „Statybos darbai” 5 priedą statinio konservavimo darbus atlieka atsakovė, o ne ieškovė.
  20. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas didesnę įrodomąją galią suteikė liudytojų parodymams, o ne vertinimo (ekspertizės) aktui.
  21. Apeliantės pasirašytas aktas Nr. 91, atliktų darbų aktų Nr. 1-5 sumos ir sąskaita faktūra Nr. VIL-00171 patvirtina pirmosios instancijos teismo priteistos 8 688,60 Eur sumos pagrįstumą.
  22. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, Visagino savivaldybės administracija prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.
  23. Nurodo šiuos nesutikimo su skundu motyvus:
  24. Pirmosios instancijos teismas ieškinio dalyko ir pagrindo nepakeitė, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismas peržengė ieškinio ribas.
  25. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė, be išlygų pasirašiusi atliktų darbų aktus, trūkumų faktu, jei tokie būtų, remtis negali.
  26. Pažymi, jog D. K. surašytą vertinimo aktą analogiškai įvertino Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-297-180/2016, kurioje atsakovė taip pat ginčijo ieškovės atliktų darbų kokybę.
  27. Statybos techninę priežiūrą vykdęs A. K. ir Visagino savivaldybės administracijos Vietinio ūkio valdymo ir statybos skyriaus inžinierius statybai (vyriausiasis specialistas) M. M. tiesiogiai dalyvavo Pagrindinės sutarties bei Rangos sutarties vykdymo ir vykdymo priežiūros procese, jiems yra žinomos visos objekto modernizavimo darbų vykdymo aplinkybės, prieš apklausą minėti asmenys davė priesaiką ir buvo įspėti apie atsakomybę už priesaikos sulaužymą, todėl abejoti šių asmenų parodymais ar teigti, kad jie veikia ieškovės pusėje nėra jokio pagrindo.
  28. Kadangi atsakovė už genrangos paslaugas dėl 74 9308 Eur (258 7211,11 Lt) vertės darbus buvo įsipareigojusi sumokėti 8 688,60 Eur (30 000 Lt), o ieškovei atlikus darbų už 31 3327 Eur (apie 42 proc.), darbai buvo sustabdyti ir sutartis nutraukta, tai, logiškas bei teisingumo ir sąžiningumo principais pagrįstas teismo sprendimas skaičiuoti, kad ieškovė pagal Rangos sutartį už genrangos paslaugas atsakovei turi sumokėti 42 proc. sutarties vertės dalį (3649,21 Eur), kurios dalis (2 908, 65 Eur) teismo pripažinta sumokėta.
  29. Teismo sprendimas atmesti prašymą priteisti 150 Eur išlaidų pagal eksperto sąskaitą faktūrą Nr. 116 yra pagrįstas, nes ekspertas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų šias išlaidas.

10Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11 Dėl faktinių aplinkybių

  1. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, Visagino savivaldybės administracija (užsakovė) ir atsakovė UAB „Vilstata“ (tiekėja) sudarė 2014 m. gegužės 6 d. Pagrindinę statybos rangos darbų sutartį Nr. CPO 35857 dėl pastatų modernizavimo darbų su projektavimu užsakymu (toliau – Pagrindinė sutartis).
  2. Statybos rangos darbų atlikimui atsakovė UAB „Vilstata“ (genrangovė) ir ieškovė UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ (rangovė) sudarė 2014 m. gegužės 6 d. Rangos sutartį Nr. 14/05/14, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Visagino „Gerosios vilties“ mokyklos, esančios ( - ), pastato modernizavimo techninį ir darbo projektą bei statybos rangos

    12darbus pagal Sutarties priede Nr. 1 Įkainotą veiklų sąrašą (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutartimi atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka, terminais ir sąlygomis nedelsiant raštu pranešti Rangovui apie pastebėtus trūkumus, apmokėti už tinkamai ir laiku atliktus darbus (1.2.2, 1.3.3, 1.3.4, 1.3.6 punktai); sutarties šalys susitarė, kad atsakovė, nustačiusi darbų trūkumus po darbų priėmimo, jei tie trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant atliktus darbus (paslėpti trūkumai), privalo raštu apie juos pranešti rangovei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų nustatymo (Sutarties 2.4 punktas) (toliau – Rangos sutartis).

  3. Ieškovė, Rangos sutarties vykdymo laikotarpiu, pagal 2015-01-30 atliktų darbų aktą Nr. 6 atliko darbų 63 448,38 Eur sumai, pagal 2015-02-27 atliktų darbų aktą Nr. 7 – 25 106,63 Eur sumai, pagal 2015-03-31 atliktų darbų aktą Nr. 8 – 9 059,23 Eur sumai ir išrašė atsakovei 2015-05-12 PVM sąskaitą–faktūrą VTS Nr. 02375. Minėtus aktus be jokių pastabų apie darbo trūkumus pasirašė atsakovės UAB „Vilstata generalinis direktorius V. M. ir techninės priežiūros vadovas A. K.. Tokiu būdu atsakovė darbus priėmė, tačiau už juos nesumokėjo.
  4. Atsakovė 2015 m. gegužės 7 d. raštu Rangos sutartį nutraukė vienašališkai, už atliktus darbus ieškovei nesumokėjo.

13Dėl bylos nagrinėjimo ribų

  1. Asmens teisė kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka įgyvendinama pareiškus ieškinį teisme. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje išsamiai aptarta būtinybė tinkamai formuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2010; 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008; 2008 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2008; 2001 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo pakeisti Rangos sutarties nutraukimo pagrindą ir nustatyti, kad Rangos sutarties nutraukimo pagrindas yra esminis atsakovės sutartinių prievolių, numatytų Sutarties 1.3.6 punkte pažeidimas – nemokėjimas už darbus Sutartyje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime pripažino, kad: a) ieškovės UAB ,,Visagino tiekimas ir statyba“ ir atsakovės UAB ,,Vilstata“ sudarytos 2014 m. gegužės 6 d. Rangos sutarties Nr. 14/05/14 nutraukimo pagrindas yra esminis atsakovės UAB „Vilstata“ sutartinės pareigos, numatytos 1.3.6 punkte (sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis apmokėti rangovui už tinkamai ir laiku atliktus darbus) pažeidimas ir b) atsakovės UAB „Vilstata“ vienašališkas sutarties nutraukimas 2015-05-07 raštu Nr. S-513 dėl ieškovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ padaryto esminio sutarties pažeidimo yra neteisėtas. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad atsakovės UAB „Vilstata“ vienašališkas sutarties nutraukimas 2015 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-513 dėl ieškovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ padaryto esminio sutarties pažeidimo yra neteisėtas, peržengė ieškinio ribas. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nei netenkino ieškinio kitu negu nurodė ieškovė pagrindu, nei priteisė ieškovei tai, ko ji ieškinyje neprašė, t. y. teismas pakeitė Rangos sutarties vienašališko nutraukimo pagrindą – dėl UAB „Vilstata“ kaltės.
  3. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieškovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieškovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009; kt.). Tokia teismo veikla nelaikoma ieškinio ribų peržengimu.
  4. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą pakeisti Rangos sutarties nutraukimo pagrindą grindė UAB „Vilstata“ 2015 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-513, kuriuo jai apeliantė pranešė apie vienašališką Rangos sutarties nutraukimą ieškovei pažeidus esmines Rangos sutarties sąlygas (darbai atlikti ne laiku ir su trūkumais). Pirmosios instancijos teismas, vykdydamas teismo pareigą teisiškai kvalifikuoti faktinį ieškinio pagrindą, rėmėsi ne tik ieškovės nurodomu Rangos sutarties nutraukimo teisiniu pagrindu, bet ir 2015 m. gegužės 7 d. rašto Nr. S-513 dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo teisiniu pagrindu. Teismui nustačius, jog Rangos sutarties nutraukimo pagrindas (dėl ieškovės kaltės) buvo nurodytas neteisingai bei pakeitus Rangos sutarties nutraukimo pagrindą – dėl apeliantės kaltės, atitinkamai ir minėtame rašte nurodytas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas nelaikytinas esminiu sutarties pažeidimu dėl ieškovės kaltės. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes bylą teismas nagrinėjo remdamasis faktiniu ieškinio pagrindu, kurį teisiškai kvalifikavo ne tik pagal ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir teisės normas, tačiau ir savo iniciatyva spręsdamas, kad yra pagrindas svarstyti, ar apeliantė 2015 m. gegužės 7 d. raštu Nr. S-513 pagrįstai sprendė vienašališkai Rangos sutartį nutraukti. Teismo veikla nustatant teisinį ieškinio pagrindą nelaikoma ieškinio ribų peržengimu, todėl apeliantės teiginiai dėl CPK 265 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmestini.

14Dėl atliktų darbų aktų pasirašymo be pastabų fakto suabsoliutinimo pagrįstumo

  1. Byloje nustatyta, kad Visagino savivaldybės administracija jokių darbų trūkumų nenustatė ir iš apeliantės priėmė ieškovės nuo 2014 m. lapkričio mėnesio atliktus darbus ir už atliktus darbus UAB „Vilstata” sumokėjo. Ieškovė sustabdė rangos darbus 2015 m. kovo mėnesį ir nuo to laiko statybvietėje nesilankė. Rangos darbų sustabdymo dieną nebuvo fiksuota atliktų darbų būklė (kokybė). 2015 m. gegužės 14 d. sutartis buvo nutraukta ir jos nutraukimo dieną taip pat nebuvo surašytas joks dokumentas, kuriame būtų užfiksuota faktinė darbų padėtis objekte. Statybos darbų kokybė ginčo objekte buvo įvertinta praėjus 5-6 mėn. po rangos sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas atliktų statybos rangos darbų perdavimą ir priėmimą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek ir specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5, 6 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005, 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Nagrinėjamu atveju visi ieškovės atlikti darbai pagal atliktų darbų aktus Nr. 6, Nr. 7 ir Nr. 8 buvo priimti apeliantei nenustačius jokių trūkumų, aktus pasirašė abiejų šalių atstovai. Tinkamą darbų atlikimą ir atitikimą Rangos sutarties ir kitų norminių aktų reikalavimams savo parašais Statybos žurnaluose Nr. 1 ir Nr. 2 patvirtino techninės priežiūros atstovas A. K.. Teisėjų kolegija sutinka su Visagino savivaldybės administracijos atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog liudytojai A. K. ir M. M., tiesiogiai dalyvavę sutarčių vykdymo ir statybų rangos darbų vykdymo priežiūros procese, prieš duodami parodymus davė priesaiką ir buvo įspėti apie atsakomybę už priesaikos sulaužymą, todėl abejoti šių asmenų parodymais ar teigti, kad jie veikia ieškovės pusėje nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino šių liudytojų parodymus.
  2. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos atsikirtimus, eksperto vertinimo aktą ir kitus rašytinius įrodymus, susijusius su sutartinių įsipareigojimų netinkamu vykdymu (darbų grafiko nesilaikymu), atliktų darbų aktams suteikė didesnę įrodomąją galią.
  3. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.e2-512-212/2015, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2A-297-180/2016, buvo paliktas nepakeistas, buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, turinčios prejudicinę galią nagrinėjamai bylą, t. y., kad Genrangovas (atsakovas), nustatęs darbų trūkumus po darbų priėmimo, jei tie trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant atliktus darbus (paslėpti trūkumai), privalo raštu apie juos pranešti Rangovui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų nustatymo (Sutarties 2.4 punktas). <…> Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007).
  4. Nagrinėjamojoje byloje Visagino savivaldybės administracijos atstovė, liudytojas M. M., kuravęs statybos objekto darbus kaip savivaldybės Vietinio ūkio valdymo ir statybos skyriaus inžinierius statybai, taip pat statybos techninės priežiūros vadovas A. K. pažymėjo, jog dėl ieškovo atliktų darbų iki 2015 m. kovo mėnesio, kol darbai buvo sustabdyti, jokių priekaištų neturėjo, kol objekte dirbo ieškovė darbai buvo atliekami kokybiškai ir pagal nustatytą grafiką; Statybos darbų žurnalo Nr. 1 įrašų duomenimis techninės priežiūros vadovas ieškovės atliktus darbus, tame tarpe ir sumontuotų langų sandarinimo darbus, priėmė be pastabų, defektiniai aktai rašomi nebuvo. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apeliantė objekte nebūdavo, statybos žurnalais nedisponavo ir su jais susipažino tik šios bylos nagrinėjimo metu atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi šalys sutartimi susitarė, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu (Sutarties 2.3 punktas), kad apeliantė (rangovė), nustačiusi darbų trūkumus po darbų priėmimo, jei tie trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant atliktus darbus (paslėpti trūkumai), privalo raštu apie juos pranešti rangovei ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų nustatymo (Sutarties 2.4 punktas).
  5. Apeliantės nuomone, atliktų darbų aktų pasirašymas nepanaikina jos, kaip rangovės, teisės reikšti reikalavimus dėl darbų trūkumų, kurie nustatyti vėliau (po objekto iš subrangovo perėmimo ir faktiško atliktų darbų patikrinimo). Sutiktina su apeliante, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, jog statybos darbai atlikti (CK 6.662, 6.694 straipsniai), tačiau, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste. Viena vertus, statybos darbų trūkumai dėl objektyvių priežasčių gali paaiškėti po atliktų darbų priėmimo, kita vertus, priimant darbus nustatyti neesminiai pažeidimai, kurie netrukdo statinio naudoti pagal paskirtį, tačiau jų gausa (apimtis) gali lemti didelę jų šalinimo kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015). Todėl atliktų darbų priėmimo aktams, net ir abiejų šalių pasirašytiems be jokių pretenzijų ir (ar) pastabų, neturėtų būti suteikiama išskirtinė įrodomoji galia, neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nesuabsoliutino vien tik šalių pasirašytų atliktų darbų aktų, kaip savaime patvirtinančių statybos darbų atlikimo faktą (apimtį) bei jų kokybę, kadangi įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, t. y. šalių sudarytą Rangos sutartį, atliktų darbų aktus, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, o taip pat ekspertizės aktą rengusio specialisto išvadas.

15Dėl vertinimo akto įrodomosios galios nagrinėjamai bylai

  1. Iš D. K. parengto vertinimo akto (329 psl.) nustatyta, jog objekte atlikta 55 proc. darbų nuo bendros statybinių darbų sumos. Iš atliktų darbų akto Nr. 8 matyti, kad ieškovė iki 2015-03-31 atliko 46,04 proc. darbų nuo bendros statybinių darbų sumos, Visagino savivaldybės administracijos pateikti aktai už laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-11-30 patvirtina, kad apeliantė nuo 2015-04-01 iki 2015-11-30 objekte dirbo ir tęsė ieškovės pradėtus darbus, įskaitant stogo rekonstravimo darbus. Teismo posėdžio metu liudytojas D. K. paaiškino, kad kokias objekto dalis tirti ir netirti nurodė apeliantė, o apžiūrėdamas langų ir durų darbus jis nenustatinėjo, kas šiuos darbus atliko. Vertinimo akte taip pat niekur nėra nurodyta kieno atlikti darbai buvo tirti. Pažymėtina ir tai, kad dėl apeliantės nurodomo vertinimo akto įrodomosios galios buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-297-180/2016, kurioje konstatuota, jog vertinimo aktas nepagrindžia aplinkybės, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai, neaišku kokie, ieškovei sustabdžius darbus, darbai buvo atlikti, kas juos atliko; paminėtame akte tokių duomenų nėra, taip pat nenurodyta kieno darbai, pagal kokią sutartį atlikti, vertinami, kas konkrečiai turėjo būti atlikta ir t. t.; ekspertizės metu pateikta ir naudota dokumentacija: STR 2.05.02:2008 statinių konstrukcijos. „Stogai“, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ ir Statybos taisyklės; vertinimo akte nei apie rangos sutartį, nei apie ginčo atliktų darbų aktus nėra užsiminta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nesivadovavo vertinimo akte pateiktomis abstrakčiomis eksperto išvadomis.
  2. CK 6.662 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tarp rangovo ir užsakovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismui, kilus abejonių dėl eksperto vertinimo akto, teismas privalėjo skirti teismo ekspertizę vadovaudamasis CPK 212 straipsnio nuostatomis. Pagal CPK 12 straipsnio, įtvirtinančio rungimosi principą nuostatą, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Šis principas reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal CPK 178 straipsnį aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, turi įrodyti šalys, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja dispozityviosiose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Nagrinėjamojoje byloje nėra viešojo intereso gynimo poreikio, todėl apeliantė, žinodama, jog jos į bylą pateiktas vertinimo aktas turi vienodą įrodomąją reikšmę, kaip ir šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, žinodama, jog dėl šio akto įrodomosios galios, vertinant darbų trūkumus ginčo objekte, pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-297-180/2016, laikydamasi rungimosi principo, galėjo pasinaudoti CPK 212 straipsnio jai suteikta teise bei prašyti apeliacinės instancijos teismo skirti nagrinėjamoje byloje ekspertizę, tačiau apeliacinės instancijos teismui toks prašymas nepareikštas (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės, susijusios su D. K. pateiktame vertinimo akte nurodytais esminiais atliktų darbų ginčo objekte trūkumais, atmestinos kaip neįrodytos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002).

16Dėl apmokėjimo už genrangos paslaugas

  1. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Rangos sutarties 3.7 punktą, tarpusavio skolų suderinimo aktą ir atsakovės teisę gauti visą sumą už apeliantei suteiktas genrangos paslaugas.
  2. Iš Rangos sutarties 3.7 punkto nustatyta, kad ieškovė ir apeliantė buvo sutarusios, kad rangovas sumoka genrangovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur) su PVM už genrangos paslaugas ir, kad genrangos paslaugos išskaitomos per du etapus iš tarpinio aktavimo mokėtinų sumų. Apeliantė teigia, kad ieškovei neapmokėjus 2014 m. gruodžio 16 d. sąskaitos faktūros Serija VIL Nr. 000056 (2 908,65 Eur sumos), ji išrašė ieškovei 2015 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 00171 visai sutartyje nurodytai sumai, t. y. dėl 8 688,60 Eur apmokėjimo ir 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. S-929 ją pateikė apmokėjimui ieškovei. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog už pirmą etapą ieškovė apmokėjo 2014 m. gruodžio 16 d., sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 000056 išskaičiusi iš jos sumą iš tarpinio aktavimo mokėtinų sumų, kaip tai nustatyta rangos sutartyje. Iš 2014 m gruodžio 31 d. šalių pasirašyto akto dėl skolų suderinimo Nr. 91 matyti, jog apeliantės skola 2014 m. gruodžio 31 dienai sudarė 440 359,07 Lt (atliktų darbų aktų Nr. 1–5 sumos ir mokėtina suma pagal juos bei pagal 2015 m. rugsėjo 18 d. sąskaitą faktūrą Serija VIL Nr. 00171). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovės argumentais, kad 2014-12-16 atsakovės pateiktą sąskaitą - faktūrą VIL Nr. 000056 2 908,65 Eur sumai už genrangos paslaugas buvo apmokėta atlikus įskaitymą pagal šalių atstovų pasirašytą skolų suderinimo aktą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2014 m gruodžio 31 d. aktas dėl skolų suderinimo Nr. 91 galioja ir nenuginčytas. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo abejoti šio dokumento įrodomąja galia. Be to CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, t. y. atsakovei pirmosios instancijos teisme nekėlus klausimo dėl 2014 m. gruodžio 31 d. akto Nr. 91 pagrįstumo ir teisėtumo, ji negali šio akto laikyti abejotinu apeliacinės instancijos teisme.
  3. Apibendrinus išdėstytą darytina išvada, kad atliktų darbų aktų užsakovo pasirašymas, nenurodant jokių žymų su pastabomis ar išlygomis apie darbų trūkumus, kuomet Rangos sutartimi genrangovė (apeliantė) buvo įsipareigojusi pastebėjus defektus nedelsiant raštu pranešti rangovei (1.3 punktas), o rangovė įsipareigojo savo sąskaita pašalinti defektus per garantinį laikotarpį (7 punktas), t. y. apeliantė, kaip užsakovė pažeidė pareigą apžiūrėti ir priimti atliktus darbus (jų rezultatą) (CK 6.662 straipsnis, 6.694 straipsnis), o priimdama darbus nesielgė rūpestingai. Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Rangos sutarties 3.7 punkto ar sutarčių aiškinimo taisykles.

17Dėl įrodymų vertinimo

  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjam ginčui neturi reikšmės faktas dėl kitoje byloje nagrinėjamo ginčo, susijusio su statybos darbų dokumentacijos pardavimu. Teigia, kad būtent ieškovė, palikusi objektą, jokios dokumentacijos apeliantei neperdavė, todėl nebuvo galimybės tinkamai įforminti faktiškai per visą laiką atliktų darbų, patikrinti, ar faktiškai atlikti darbai atitinka dokumentacijoje nurodytiems duomenims, ar yra įrašų apie nekokybiškus darbus.
  2. Nustatyta, jog Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-43-758/2016, įpareigojo atsakovę UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ perduoti ieškovei UAB „Vilstata“ privalomuosius statybos darbų dokumentus: objekto Visagino „Gerosios vilties“ mokyklos, esančios ( - ), statinio projekto popierinį variantą, nustatyta tvarka užpildytą statybos darbų žurnalą su paslėptų darbų ir statinio laikančiųjų konstrukcijų išbandymų apkrovomis aktais, statinio inžinerinių sistemų bei inžinerinių tinklų apžiūros ir išbandymo aktais, taip pat papildomi statybos darbų žurnalus, jei jie buvo pildomi, pažymą apie statybinių atliekų perdavimą jas tvarkančiai įmonei arba jų sutvarkymą kitu teisės aktais nustatytu būdu, panaudotų statybos produktų, darančių įtaką statinio atitikčiai esminiams reikalavimams, eksploatacinių savybių deklaracijas. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-772-198/2016, Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taigi, įsiteisėjusiu Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu yra išspręstas ginčas dėl įpareigojimo perduoti privalomuosius statybos dokumentus, todėl apeliantė, gavusi iš ieškovės atitinamus dokumentus, galės sutikrinti objekte atliktus darbus dokumentacijoje nurodytais duomenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti ir pasisakyti dėl dokumentacijos, kuri neperduota apeliantei ir, kurioje galimai buvo / nebuvo fiksuojami darbų trūkumai. Apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai, susiję su apeliantei ieškovės perduotoje dokumentacijoje fiksuotais ginčo darbų trūkumais (CPK 178 straipsnis).
  3. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (jų visumą) bei tinkamai neišanalizavo, apeliantės eksperto parengtos ekspertizės išvadų, nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymai. Teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-219/2015). Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė įrodymų tyrimo ir (ar) jų vertinimo taisyklių pažeidimų (CPK 176, 177, 178, 180, 185 straipsniai). Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus abiejų ginčo šalių pateiktus duomenis (įrodymus), tyrė visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo šalių sutartiniais santykiais ir trečiųjų asmenų dalyvavimu juose, analizavo visas šalių išsakytas procesines pozicijas, susijusias su Rangos sutarties vykdymu, nutraukimu, atliktų darbų priėmimu-perdavimu, atsiskaitymu už atliktus darbus ir kt. Be to pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu apklausė liudytoją D. K., šalių atstovai galėjo užduoti klausimus dėl vertinimo akte užfiksuotų aplinkybių, susijusių su objekto (mokyklos) statybos darbų defektų nustatymais ir kt. (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

18Dėl apmokėjimo už liudytojo atvykimą į teismo posėdį pagrįstumo

  1. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nebuvo pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys liudytojo D. K. atvykimo į teismą, važiavimo, gyvenamosios patalpos nuomos, atitraukimo nuo tiesioginio darbo išlaidų faktą ir dydį, sprendė nepriteisti šiam liudytojui 150 Eur išlaidų pagal pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 116. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigia, jog šios išlaidos turi būti priteistos iš ieškovės, kuri teismo prašė šį liudytoją iškviesti ir teismas nekvestionavo šio liudytojo nurodyto mokesčio už atvykimą į teismo posėdį dydžio. Liudytojams, už jų atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo teismas apmoka už kiekvieną dėl teismo iškvietimo sugaištą dieną bei atlyginamos jų turėtos dėl atvykimo į teismą, važiavimo bei gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos ir išmokami dienpinigiai (CPK 89 straipsnio 1 ir 4 dalys). Nustatyta, jog Panevėžio apygardos teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartyje konstatavo, kad liudytojas D. K. nurodė, kad kviečiančioji šalis turi įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 150 Eur užstatą jo bylinėjimosi išlaidoms už sugaištą laiką ir kelionės išlaidoms atlyginti, todėl teismas pasiūlė ieškovei UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ sumokėti į Panevėžio apygardos teismo sąskaitą 150 Eur užstatą galimoms liudytojo D. K. bylinėjimosi išlaidoms padengti ir pateikti teismui į bylą tai patvirtinantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas šaukimą liudytojui D. K. išsiuntė 2016 m. vasario 9 d. Prieš teismo posėdžio pradžią pirmosios instancijos teismas išsiaiškino aplinkybę, jog kviečiančioji šalis (ieškovė) neįnešė į teismo depozitinę sąskaitą 150 Eur užstato. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos nagrinėjimas vyko Panevėžyje. Iš Panevėžio apygardos teismui pateikto liudytojo 2016 m. vasario 3 d. rašto matyti, kad liudytojas gyvena Vilniuje ir veda paskaitas studentams. Iš viešai skelbiamos informacijos matyti, jog doc. dr. D. K. dirba Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybos fakulteto Statybos technologijos ir vadybos katedroje. Pagal CPK 91 straipsnio 1 dalį sumas, priklausančias liudytojams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, kai jie atlieka savo pareigas. Liudytojas D. K. savo pareigą atliko (į teismo posėdį atvyko ir liudijo). Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime ne tik vertino šio liudytojo atliktos ekspertizės akto įrodomąją reikšmę, bet ir pasisakė dėl teismo posėdžio metu šio liudytojo duotų parodymų įrodomosios galios. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia priteisti iš ieškovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba” sumažintą 75,00 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme sumą (išlaidoms už doc. dr. D. K. atvykimą (važiavimą) į teismą ir savo pareigų atlikimą teismo posėdyje atlyginti) (CPK 89 straipsnio 1 ir 4 dalys, CPK 91 straipsnio 1 dalis).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi atidėtas atsakovei UAB „Vilstata“ žyminio mokesčio sumokėjimas už apeliacinį skundą civilinėje byloje dėl Panevėžio apygardos teismo 2016-03-31 sprendimo iki teismo sprendimo (nutarties) apeliacinėje instancijoje priėmimo. Apeliacinį skundą atmetus, valstybės naudai iš apeliantės priteistina 1 624,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

21Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš ieškovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ liudytojui doc. dr. D. K. 75,00 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų.

23Priteisti valstybei iš apeliantės UAB „Vilstata“ j. a. k. 155571031, 1 624,00 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė uždaroji... 5. Dėl reikalavimo priteisti 8 688,60 Eur už genrangos paslaugas
      6. Dėl reikalavimo atliktų statybos darbų kainą sumažinti statybos darbų... 7. Dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo
        8. Dėl priešieškinio reikalavimo 131 624 Eur suma sumažinti Rangos sutartimi... 9. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti apmokėjimą už genrangos... 10. Teismas... 11. Dėl faktinių aplinkybių
        1. Trečiasis asmuo,... 12. darbus pagal Sutarties priede Nr. 1 Įkainotą veiklų sąrašą (toliau –... 13. Dėl bylos nagrinėjimo ribų
          1. Asmens teisė... 14. Dėl atliktų darbų aktų pasirašymo be pastabų fakto suabsoliutinimo... 15. Dėl vertinimo akto įrodomosios galios nagrinėjamai bylai
              16. Dėl apmokėjimo už genrangos paslaugas
              1. Pasak... 17. Dėl įrodymų vertinimo
                1. Apeliantė nesutinka su... 18. Dėl apmokėjimo už liudytojo atvykimą į teismo posėdį pagrįstumo 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
                    20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 21. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 22. Priteisti iš ieškovės UAB „Visagino tiekimas ir statyba“ liudytojui doc.... 23. Priteisti valstybei iš apeliantės UAB „Vilstata“ j. a. k. 155571031, 1...