Byla 3K-3-115/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Prano Žeimio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „AR10“ dėl darbų priėmimo-perdavimo akto dalies, vienašalio darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalių statybos rangos sutarties sąlygų – rangovo prisiimtų įsipareigojimų turinio.

5Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia šalių 2008 m. lapkričio mėnesio detalizuoto darbų akto dalį 28 192,89 Lt sumai, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui 28 192,89 Lt; 2) pripažinti negaliojančiu atsakovo vienašalį 2008 m. gruodžio mėnesio detalizuotą atliktų darbų aktą 86 059,31 Lt sumai; 3) priteisti delspinigius, žalos atlyginimą ir procesines palūkanas. Šalys 2008 m. spalio 23 d. sudarė statybos rangos sutartį. Pagal sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo ieškovui privačios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Šiauliuose, Tilžės g. 233, bei už sklypo ribų atlikti sklypo aukštų vietų nužeminimo iki 103,50 altitudės darbus (2.1.1 punktas); taip pat sklypo sukėlimo 1 m aukščiu smėlingu gruntu darbus: smėlingo grunto atvežimo, išlyginimo, sutankinimo darbus, darbų kaina – 286 368 Lt (be PVM), t. y. 1 kub. m kaina 28,50 Lt ir PVM (2.2.1 punktas); betono laužo išstumdymo, sutankinimo, išlyginimo buldozeriu darbus (2.2.2 punktas). Ieškovas nurodė, kad jis atsisakė pasirašyti atsakovo nepagrįstai surašytą 2008 m. gruodžio mėn. detalizuotą atliktų darbų aktą apie tai, kad atlikta darbų už 86 059,31 Lt (su PVM), bei apmokėti PVM sąskaitą faktūrą, nes atsakovas 13 980,50 kv. m žemės sklypą smėlingu gruntu sukėlė ne 1 m, bet tik vidutiniškai 0,73 m. Vykdant sutartį, atsakovui sumokėta iš viso 300 190 Lt (be PVM), todėl, ieškovo teigimu, atsakovas 28 192,89 Lt gavo už neatliktą darbą. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypo sukėlimas ne 1 m, kaip buvo susitarta sutartyje, bet tik 0,73 m, nėra akivaizdus trūkumas, tam reikalingos specialios žinios ir geodeziniai prietaisai. Ieškovas pažymėjo, kad sutarties dalykas buvo ne 1 m smėlio sluoksnio papylimas ant žemės sklypo, o sklypo sukėlimas 1 m aukščio smėlingu gruntu, atliekant atvežimo, išlyginimo, sutankinimo darbus, nes po sutarties įvykdymo sklypas turėjo paaukštėti 1 m, o atsakovas privalėjo atvežti tiek smėlio, kad jį sutankinus būtų pasiektas sutartyje nustatytas rezultatas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia šalių pasirašyto 2008 m. lapkričio mėn. detalizuoto atliktų darbų akto dalį 28 192,89 Lt sumai, taikė restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo 28 192,89 Lt; pripažino negaliojančiu atsakovo vienašalį 2008 m. gruodžio mėn. detalizuotą atliktų darbų aktą 86 059,31 Lt sumai; priteisė iš atsakovo ieškovui 11 196,72 Lt delspinigių ir 952 Lt žalos atlyginimo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo ieškovui procesines palūkanas, taip pat 7327,86 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo atsakovui 632,39 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2008 m. spalio 23 d. šalys sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas (rangovas) įsipareigojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. atlikti sklypo sukėlimo 1 m aukščiu smėlingo grunto darbus: smėlingo grunto atvežimą, išlyginimą, sutankinimą; darbai turėjo būti baigti iki 2008 m. gruodžio 31 d. Atkreipęs dėmesį į tai, kad ekspertas patvirtino, jog sklypo danga užpilta vidutiniškai 0,73 m, teismas sprendė, jog, pateikdamas 2008 m. gruodžio mėn. detalizuotą atliktų darbų aktą Nr. 3, atsakovas iš esmės turėjo būti baigęs atliktus darbus. Kadangi atsakovas neatliko sutartų veiksmų, tai ieškovas turėjo teisę pagrįstai atsisakyti pasirašyti aktą ir neprivalėjo už nepadarytus darbus sumokėti. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad, aktuojant darbus, buvo įmanoma juos sustabdyti, daryti apmatavimus ir tik tokiu būdu visiškai tiksliai apskaičiuoti atsakovo atliktų darbų apimtis kiekvieną mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal sutarties 2.1 punktą atsakovas įsipareigojo sklype bei už sklypo ribų atlikti sklypo aukščių vietų pažeminimo iki 103,50 altitudės (2700 kv. m) darbus, teismas sprendė, kad smėlingo grunto atvežimo, išlyginimo, sutankinimo darbai buvo matuoti ne nuo buvusio žemės sklypo pagrindo sukėlimu per 1 metrą, o nuo nustatytos altitudės. Kadangi sutarties projektą pateikė atsakovas, tai, kilus abejonių dėl sutarties sąlygų, tos abejonės aiškintinos sutarties sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CPK 6.193 straipsnio 4 dalis). Teismas darė išvadą, kad šalių pasirašytas 2008 m. lapkričio mėn. detalizuotas atliktų darbų aktas iš dalies pripažintinas negaliojančiu. Pripažinus, kad atsakovas atliko mažiau darbų, nei buvo sutarta, ir padarius balansą tarp atliktų darbų ir jų apmokėjimo, ieškovas įgyja teisę reikalauti grąžinti iš atsakovo 28 192,89 Lt permoką. Teismas sprendė, kad ieškovas, remdamasis sutarties 10.10 punktu, turi teisę reikalauti delspinigių; ieškovo valia delspinigiai sumažinti nuo 0,2 iki 0,1 procento. Teismas sprendė, kad ieškovo patirtos išmokos žalai įvertinti buvo būtinos ir protingos. Atsakovas, netinkamai vykdydamas savo įsipareigojimus, privalo ieškovui mokėti procesines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeitė ir ieškinio reikalavimus atmetė; paliko nepakeistą sprendimo dalį, kuria priimtas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų ir atitinkama bylos dalis nutraukta; priteisė iš ieškovo atsakovui 8740,41 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 4679,23 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 13 419,64 Lt šių išlaidų. Kolegija konstatavo, kad sutarties 2.4 punkte nurodyta esminė aplinkybė, kad, užpylus, sutankinus smėlį, neįvertintas esamo sluoksnio (durpių) nusėdimas. Pažymėjusi, kad ieškovas neginčijo aplinkybės, jog atsakovas tinkamai atliko sutarties 2.1 punkte nurodytą įsipareigojimą ir pažemino sklypo aukštas vietas iki 103,50 altitudės, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad ginčijamame 2008 m. lapkričio mėn. detalizuotų darbų atlikimo akte Nr. 2 konstatuota, jog atsakovas šiuos darbus įvykdė, tokį pripažinimą patvirtina 2008 m. gruodžio 10 d. ieškovo prezidento parašas. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad sklypas turi būti sukeltas 1 m smėlingu gruntu, o ne iki tam tikros altitudės. Ši aplinkybė, kolegijos nuomone, patvirtina atsakovo teiginius, kad sudarydamos sutartį šalys žinojo, jog yra galimas žemės sluoksnio (durpių) nusėdimas. Atsižvelgusi į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, kolegija sprendė, kad abiem šalims iki sutarties pasirašymo buvo žinoma apie po sklypu esantį nestabilų sluoksnį. Kolegijos vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, kad sklypo aukštis nuo 2009 m. kovo mėn. pasikeitė dėl to, kad atsakovas netinkamai atliko sutartyje sulygtus darbus (neatvežtas sutartyje numatytas smėlingas gruntas, netinkamas jo sutankinimas, išlyginimas ir t. t.). Teismo ekspertizę atlikęs ekspertas teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadas, kad sklypo danga yra nuslūgusi, ir tai, jo nuomone, galėjo atsitikti dėl durpių nusėdimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino ieškovo teisę remtis CK 6.662 straipsnio 3 dalimi ir patenkino ieškinį. Kolegija konstatavo, kad ieškovas yra stambi statybos korporacija, kuri, akivaizdu, turi reikiamą patirtį ir specialistus, būtinus sprendžiant klausimus, susijusius su sutarčių dėl techniškai sudėtingų darbų atlikimo sudarymu, todėl sutarties šalys labai konkrečiai ir aiškiai susitarė dėl jos objekto bei vykdymo sąlygų; šios aplinkybės neteikia pagrindo ieškovą traktuoti kaip silpnesniąją šalį. Nusprendusi, kad atsakovas nepažeidė sutarties, kolegija atmetė ieškovo argumentus, susijusius su CK 6.659 straipsnio taikymu. Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, jos apimtį, atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų skaičių (įvyko 4 teismo posėdžiai, ieškovas ne kartą keitė ieškinio dalyką), taip pat į tai, kad abi šalys – juridiniai asmenys, dirbantys statybų versle, kolegija sprendė, jog atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, CPK 98, 88 straipsnio bei teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatoms. Kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad ieškovas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius 9747,86 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Atkreipęs dėmesį į CK 6.193 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo praktiką dėl sutarčių aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010; kt.), kasatorius nurodo, kad:

121.1. Pagal sutarties 2.2 punktą atsakovas įsipareigojo pasiekti tam tikrą rezultatą – paaukštinti (sukelti) žemės sklypą 1 m, atvežant, išlyginant ir sutankinant smėlingą gruntą. Kasatoriaus teigimu, nors šalys ir nebuvo susitarusios, kad žemės sklypas bus paaukštintas iki tam tikros altitudės, tai nereiškė, kad atsakovas neturėjo pasiekti rezultato, t. y. žemės sklypo paaukštinimo 1 m, taip pat nereiškia, kad nebuvo galima objektyviai nustatyti, ar atsakovas pasiekė darbų rezultatą. Anot kasatoriaus, 103,50 altitudė buvo atskaitos taškas, nuo kurio turėjo būti atliekami žemės sklypo paaukštinimo (sukėlimo) 1 m darbai. Žodis sukelti reiškia „daugelį sudėti aukščiau ar į vidų“ (DLKŽ, IV leidimas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2000, 756 psl.). Kasatorius pažymi, kad atsakovo versija, jog šalys susitarė dėl 1 m aukščio grunto sluoksnio įrengimo, o ne dėl žemės sklypo paaukštinimo 1 m atsirado tik atsakovo triplike, tačiau nei darbų priėmimo aktuose, nei ikiteisminiame šalių susirašinėjime, nei atsiliepime į ieškinį ši versija iš viso nebuvo kelta.

131.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų posėdžiuose kasatoriaus atstovai aiškino, kad kasatoriaus tikslas sudarant sutartį buvo pasiekti, kad žemės sklypo paviršius pasiektų tam tikrą aukštį Tilžės g. atžvilgiu, nes žemės sklypas buvo gerokai žemiau nei Tilžės g., dėl to į sklypą bėgdavo ir susilaikydavo gruntinis vanduo ir pan. Buvo apskaičiuota, kad toks aukštis bus pasiektas iki 103,50 altitudės išlyginus žemės sklypą ir jį paaukštinus 1 m smėlingo grunto sluoksniu. Apeliacinės instancijos teismas sutarties nevertino sistemiškai ir neatsižvelgė į sutarties 3.1 punkte nurodytą sutarties tikslą; neatsižvelgė į tai, kad jeigu kasatoriaus tikslas būtų tam tikro smėlingo grunto kiekio atvežimas į žemės sklypą, šalys ne tik nebūtų įtraukusios į sutartį nuostatos dėl dalies sklypo nužeminimo iki 103,50 altitudės, bet ir sutarties dalyką būtų aptarusios kaip tam tikro smėlingo grunto kiekio atvežimą, išlyginimą ir sutankinimą, nesiejant to su sklypo paaukštinimu 1 metru. Itin reikšminga aplinkybė, kasatoriaus nuomone, yra ta, kaip šalys buvo aptarusios ir skaičiavo darbų rezultatą. Jeigu sutarties dalykas būtų tam tikro kiekio, t. y. 14 603 kub. m, smėlingo grunto atvežimas, šalys būtų skaičiavusios atvežamo grunto kiekį.

141.3. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutarties 2.2 punktą, rėmėsi ir sutarties 2.4 punkto paskutiniu sakiniu „Užpylus, sutankinus smėlį neįvertintas esamo sluoksnio (durpių) nusėdimas“. Kasatoriaus nuomone, skundžiamoje nutartyje neatskleidžiama, kodėl šį sakinį teismas įvertino kaip atleidžiantį atsakovą nuo pareigos pasiekti sutarties 2.2 punkte nustatytą darbų rezultatą ir nuo bet kokios atsakomybės. Kasatorius šį sakinį supranta taip, kad darbų rezultatas – sklypo sukėlimas (paaukštinimas) 1 m turi būti pasiektas neatsižvelgiant į esamo sluoksnio (durpių) nusėdimą, jeigu toks nusėdimas būtų, juolab kad sutarties 2.2 punktas koreliuoja su 4.4 punkte esančia rangovo deklaracija, kad jis yra susipažinęs su statybos objekte esančiomis aplinkybėmis bei projektine dokumentacija.

151.4. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos, nes kasatorius yra stambi statybos korporacija, tačiau tokia išvada neatitinka tikrovės, neparemta byloje esančiais įrodymais, išskyrus nepagrįstus atsakovo parodymus. Nei įstatymų leidėjas, nei teismų praktika neriboja CK 6.193 straipsnio 4 dalies taikymo tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra juridiniai asmenys. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartis nebuvo pirmoji šalių sutartis dėl darbų žemės sklype atlikimo; teismas netaikė sisteminio sutarčių aiškinimo principo, nevertino šalių sutartinių santykių eigos, sudarytų sutarčių viseto, nors kasatorius buvo nurodęs aplinkybes, susijusias su 2008 m. rugsėjo 22 d. sutartimi.

162. Dėl statybos rangą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo.

172.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso įstatymuose nustatytas ir kasacinio teismo nutartyse išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. įmonė „Alna“ v. Krikščioniškasis labdaros fondas „Tėvo namai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-380/2010; kt.); neteisingai paskirstė ir įrodinėjimo naštą, dėl to netinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodinėjimo klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009).

182.2. Anot kasatoriaus, jeigu atsakovas negalėjo tinkamai atlikti darbų dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo, jis pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalies 3 punktą privalėjo nedelsdamas įspėti kasatorių, ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbus. Kasatoriaus teigimu, esant rangos teisiniams santykiams, įrodinėjimas ir atitinkamai įrodinėjimo naštos paskirstymas turi savo specifiką (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad rangos darbų defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pineka“ v. UAB „Liuks“, bylos Nr. 3K-3-128/2009; kt.). Anot kasatoriaus, jis pateikė įrodymus ir byloje nebuvo ginčo dėl to, kad žemės sklypas vidutiniškai nuo 103,50 altitudės pagal 2009 m. liepos 17 d. būklę buvo paaukštintas tik 0,73 m. Paneigti šiuos kasatoriaus argumentus ir įrodymus, siekiant palankaus procesinio sprendimo, buvo atsakovo pareiga (CPK 178 straipsnis). Anot kasatoriaus, atsakovas turėjo pateikti įrodymus (sutartis, PVM sąskaitas-faktūras, krovinio važtaraščius ir kt.), kad jis nupirko tokį smėlio kiekį, kurį sutankinus susidarytų 14 603 kub. m kiekis, tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovui atsisakant pateikti įrodymus apie nupirkto ir atvežto smėlingo grunto kiekį, buvo pagrindas taikyti contra spoliatorem prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Telegausa“ v. UAB „Tele 2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010).

192.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, esminiu ir pakankamu įrodymu, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį, pripažindamas 2009 m. sausio 14 d. smėlingo grunto pasluoksnio storio kontrolinių matavimų išpildomąja nuotrauką (toliau – išpildomoji nuotrauka). Anot kasatoriaus, įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos, nes buvo vertinami nelygiaverčiai įrodymai. Nors kasatorius ne kartą siūlė šalims kreiptis į nepriklausomus ekspertus (CK 6.662 straipsnio 5 dalis), tačiau atsakovas su tokiais pasiūlymais nesutiko. Kasatoriaus nuomone, itin reikšminga tai, kad išpildomoji nuotrauka daryta 2009 m. sausio 14 d., žiemą, kai sausio mėn. vidutinė temperatūra buvo – 16°C, žemės paviršius buvo įšalęs, o sniego sluoksnis siekė iki 1 m.

202.4. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė ekspertizės aktu, tačiau nemotyvavo, kodėl ignoruoja akte nurodytas aplinkybes. Tokia teismo nutartis neatitinka nei proceso įstatymų, nei kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB-F „VITI“ v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010).

212.5. Išvadą apie durpių nusėdimą būtų galima daryti tik nustačius, kad durpės tikrai nusėdo, ir kad nusėdo ne mažiau, kaip 0,27 m. Atkreipęs dėmesį į tai, kad pagal CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, taip pat į tai, kad šaliai, nepasirinkusiai tinkamos reikiamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010), kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie durpių nusėdimą buvo tik niekuo nepagrįsta atsakovo hipotezė, nors atsakovas, remdamasis šia aplinkybe, turėjo šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, atsakovo samprotavimai apie galimą durpių nusėdimą bei sutarties 2.4 punkto nuostatos galėtų būti vertinami nebent kaip netiesioginiai įrodymai, tačiau tokie įrodymai turi silpnesnę įrodomąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė ir į tai, kad pagal sutartį atsakovas turėjo ne tik atvežti smėlingą gruntą, bet ir jį sutankinti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie technikos, galinčios sutankinti gruntą, įsigijimą ar nuomą, nors tokius darbus gali atlikti tik speciali sunkiasvorė technika. Anot kasatoriaus, ši aplinkybė itin reikšminga, nes smėlingas gruntas tankinamas koeficientu 1:1,3. Panašiai tiek, t. y. 0,27 m, pritrūko iki vidutinio sklypo paaukštinimo 1 m.

222.6. Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pineka“ v. UAB „Liuks“, bylos Nr. 3K-3-128/2009; kt.).

233. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius neturi teisės ginčyti darbų priėmimo-perdavimo aktų, yra nepagrįsta (CK 6.662 straipsnio 3, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Laugina“ v. UAB „Agaras“, bylos Nr. 3K-3-585/2008). Anot kasatoriaus, šiuo atveju trūkumai negalėjo būti nustatyti normaliai perduodant ir priimant darbų rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad kasatorius, gavęs atsakovo 2009 m. sausio 14 d. bendrą darbų priėmimo aktą, atsisakė jį pasirašyti ir 2009 m. sausio 16 d. raštu pareiškė motyvuotas pretenzijas, be kita ko, susijusias su tuo, kad žemės sklypas nebuvo paaukštintas 1 m. Kadangi atsakovas nesutiko, kad būtų skiriama ekspertizė (CK 6.662 straipsnio 5 dalis), tai kasatorius užsakė atlikti geodezinius matavimus, kurie buvo atlikti 2009 m. kovo 9 d. ir kurių metu nustatyta, jog sklypas vidutiniškai sukeltas tik 0,77 m (vėliau gruntas dar susmuko 4 cm). Atsakovas ne tik netinkamai vykdė sutartį, bet ir nevykdė pareigos kooperuotis ir bendradarbiauti (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis, 6.691 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Agaras“ v. K. V. firma-prekybos namai „Transis“, bylos Nr. 3K-3-55/2009; kt.).

244. Apeliacinės instancijos teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ypač išlaidos apeliacinės instancijos teisme, akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 28 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

25Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

261. Atsakovo įsitikinimu, skunde kasatorius neįrodė, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodomas sutarčių aiškinimo taisykles. Priešingai, atsakovo nuomone, nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių nesilaikė pirmosios instancijos teismas. Anot atsakovo, jis kasatoriui pateikė net tris komercinius pasiūlymus, kuriuose aiškiai nurodyta, kad siūlomi darbai yra „1 metro storio sluoksnio įrengimas“, papildomai pažymėta, kad „užpylus, sutankinus smėlį, neįvertintas esamo sluoksnio (durpių) nusėdimas“.

272. Atsakovo nuomone, būtent apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos, analizavo visų sutarties nuostatų tarpusavio ryšį ir susiejo tai su ikisutartiniais santykiais, kita bylos medžiaga (inžineriniais geologiniais tyrimais, eksperto paaiškinimais). Anot atsakovo, šiuo atveju 103,5 altitudė buvo optimalus aukštis tam, kad būtų galima nevežant papildomų gruntų kiek galima labiau išlyginti sklypą, t. y. parengti kaip galima lygesnę aikštę 1 m storio sutankinto smėlingo grunto sluoksnio įrengimui.

283. Atsakovo nuomone, kasatorius klaidina teismą teigdamas, jog atsakovo versija dėl 1 m storio sutankinto smėlingo grunto sluoksnio įrengimo atsirado tik triplike. Tokia atsakovo pozicija yra minima ikiteisminiame susirašinėjime ir motyvuojama nuo pat pirmojo atsiliepimo į ieškinį.

294. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės metu ekspertas nustatinėjo sklypo aukštį naudodamas altitudžių matavimo sistemą, t. y. tikrino sklypo pakėlimo faktą 1 metru nuo 103,5 altitudės. Tuo tarpu 2009 m. sausio 14 d. matavimų metu buvo matuotas sutankinto smėlingo grunto sluoksnio storis. Atsakovas pažymi, kad atliekant šiuos matavimus dalyvavo kasatoriaus atstovas, kuris sutiko su jų vykdymo būdu, rezultatais. Dėl to kasatorius neturi jokio protingo pagrindo teigti, kad 2009 m. sausio 14 d. matavimai yra nesusiję su sutarties įvykdymu ar neobjektyvūs. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ekspertizės akto dėl to, kad minimas įrodymų šaltinis nebuvo susijęs su teismo nustatytu sutarties dalyku, o ne dėl jo trūkumų ar prieštaringumo kitiems įrodymams.

305. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl durpių nusėdimo sklype pagrįsta „Inžinierinių geologinių tyrimų rezultatų išvada“, eksperto paaiškinimais, tokią galimybę sutarties šalys pripažino ir sutarties 2.4 punkte. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada pagrįsta vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 177, 185 straipsniai). Galimo durpių nusėdimo fakto įrodymas nėra būtinas šiam ginčui, nes apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį įrengdamas sklype 1 m storio sutankinto smėlingo grunto sluoksnį. Kasatoriui (užsakovui) neįrodžius darbų defektų fakto, atsakovui (rangovui) neatsiranda pareiga įrodinėti priežastis šalinančias jo civilinę atsakomybę.

316. Kasatoriaus teisė ginčyti aktus CK 6.662 straipsnio 3 dalies pagrindu yra susijusi su faktu, ar buvo pažeista sutartis. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovas tinkamai įvykdė sutartį, kasatorius neturi teisės ginčyti darbų priėmimo-perdavimo aktų teisėtumo CK 6.662 straipsnio 3 dalies teisiniu pagrindu.

327. Teigdamas, kad atsakovas nevykdė pareigų kooperuotis ir bendradarbiauti, nesutiko skirti ekspertizę, kasatorius nenurodo, kokių neigiamų padarinių tai sukėlė, kokią žalą padarė, ką tai turi bendra su skundžiamos nutarties teisėtumu. Be to, kasatoriaus argumentai dėl kooperavimosi ir bendradarbiavimo pareigos nevykdymo yra visiškai nepagrįsti, nes šalių ginčas atsirado dėl sutarties dalyko (rezultato), o ne dėl sutarties dalyko kokybės ar dalyko sukūrimo proceso.

33Teisėjų kolegija

konstatuoja:

34IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

35Dėl šalių sutarties aiškinimo

36CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (straipsnio 5 dalis).

37Kasacinis teismas yra suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą pirmiau nurodytų CK 6.193 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, kuri, kaip tokia, iš esmės tinkamai atskleidžiama UAB „Vaivorykštė“ pateiktame kasaciniame skunde. Vadovaudamiesi pirmiau nurodytomis materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis sutarčių aiškinimą, ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė skirtingas išvadas dėl šalių sutarties dalyko. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalių sutartyje sulygtas žemės smėlingo grunto atvežimas, išlyginimas, sutankinimas sietinas su sklypo sukėlimu 1 m aukščiu, kuris matuojamas ne nuo žemės sklypo pagrindo, bet iki pat numatytos altitudės. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pagal šalių sutartį sklypas turi būti sukeltas 1 m smėlingu gruntu, o ne iki tam tikros altitudės.

38Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šalių 2008 m. spalio 23 d. sutartimi atsakovas (rangovas) įsipareigojo atlikti sklypo aukštų vietų nužeminimo iki 103,50 altitudės darbus. Konkretūs sklypo aukštų vietų nužeminimo darbai nurodyti sutarties 2.1.1, 2.1.2 punktuose, pagal kuriuos sklypo aukštų vietų nužeminimo darbų kaina – 0 Lt, t. y. šalys sulygo, kad šiuos darbus atsakovas (rangovas) atliks nemokamai. Taigi sutartyje aiškiai išreikšta šalių valia prieš pradedant sklypo sukėlimo 1 m aukščiu darbus sklypo aukštas vietas pažeminti iki 103,50 altitudės. Sutartyje taip pat aiškiai išreikšta ir šalių valia dėl sklypo sukėlimo darbų – šių darbų masto ir turinio. Sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad atsakovas (rangovas) įsipareigoja sklype atlikti sklypo sukėlimo 1 m aukščiu smėlingu gruntu darbus: smėlingo grunto atvežimo, išlyginimo, sutankinimo darbus (sutarties 2.2.1 punktas) ir betono laužo išstumdymo, sutankinimo, išlyginimo buldozeriu darbus (sutarties 2.2.2 punktas). Pažymėtina, kad sutarties 2.2 punkto nuostatose šalys darbų rezultatą siejo ne su tam tikru pasiektu galutiniu aukščiu, o būtent su 1 m smėlingo grunto. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau nurodytos šalių sutarties nuostatos yra aiškios ir suprantamos (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), dėl jų turinio nekyla abejonių, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi CK 6.193 straipsnio 4 dalimi – nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti šios teisės normos.

39Nors kasaciniame skunde teigiama, kad, pridėjus 1 m smėlingo grunto aukštį prie iki sukėlimo darbų pradžios pasiekto (turėto pasiekti) 103,50 altitudės aukščio, turėtų būti gaunamas galutinis 104,50 altitudės aukštis, tačiau kolegija pažymi, kad pagal sutarties sąlygas sklypo sukėlimas iki 104,50 altitudės nebuvo nustatytas, t. y. sklypo sukėlimas iki 104,50 altitudės nebuvo nustatytas kaip sutarties galutinis tikslas, kuris, minėta, buvo sklypo sukėlimas 1 m aukščiu smėlingu gruntu. Kita vertus, pripažįstant pirmiau nurodytus kasatoriaus argumentus pagrįstais, būtų neteisėtai ignoruojama šalių sutarties 2.4 punkto nuostata, jog šalys neįvertina esamo sluoksnio (durpių) nusėdimo, t. y. kad atliktų darbų išlikimo rizika nepatenka į sutarties dalyką, taip pat būtų nepagrįstai neatsižvelgiama į bylos duomenis, patvirtinančius, kad šalims dar iki sutarties sudarymo buvo žinoma, jog yra galimas žemės sluoksnio (durpių) nusėdimas. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą išvadai, kad tiek sutarties šalių ketinimai sudarant sutartį, tiek ir sutarties nuostatos atsakovo (rangovo) darbų sukeliant sklypą 1 m aukščiu rezultatą siejo ne su tam tikros altitudės pasiekimu, o būtent su 1 m aukščiu smėlingo grunto sukėlimu. Priešingu atveju, atsižvelgiant į nestabilaus sluoksnio (durpių) galimus nusėdimus, sklypo paviršiaus konkretaus aukščio pasiekimas ir (arba) užfiksavimas ilgalaike prasme būtų sunkiai įvykdomas (CK 6.204 straipsnis). Ta aplinkybė, kad šalims iki sutarties sudarymo buvo žinoma apie sklype esantį durpių sluoksnį, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina sutarties nuostatų (dėl durpių nusėdimo neįvertinimo) traktavimą, kaip nuostatų, pateisinančių galutinio sklypo paviršiaus įmanomus (tikėtinus) nusėdimus po atliktų sukėlimo darbų, nes sutartyje nenustatyta rangovo ilgalaikio pobūdžio pareigų užtikrinti, kad galutinis sklypo paviršius (jo aukštis) nebūtų žemesnis, t. y. dėl sluoksnio (durpių) galimų nusėdimų atlikinėti papildomus nusėdusių sklypo vietų sukėlimo-lyginimo darbus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad šalių sutartyje darbų pabaiga apibrėžta 2008 m. gruodžio 15 d. (kuri 2008 m. spalio 30 d. buvo pakeista į 2008 m. gruodžio 31 d.). Taigi sutartimi rangovas neprisiėmė įsipareigojimų, baigęs sutartyje nurodytus sukėlimo darbus, dar kurį laiką sklypą prižiūrėti ir (arba) užtikrinti, kad sklypo paviršius ilgainiui dėl sluoksnio (durpių) nusėdimo(-ų) nepažemėtų. Taigi šalių sutarties nuostatos dėl esamo sluoksnio (durpių) neįvertinimo kasaciniame skunde nepagrįstai traktuojamos kaip įpareigojančios atsakovą (rangovą) besąlygiškai, bet kokiomis priemonėmis sukelti sklypą būtent iki 104,50 altitudės.

40Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo dokumentų, pavyzdžiui, kasatoriui adresuoto atsakovo 2009 m. vasario 6 d. rašto Nr. 1098 (T. 1, b. l. 47-49), matyti, kad jau tuo metu atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus suvokė kaip pareigą sukelti sklypą 1 m smėlingu gruntu (o ne iki tam tikro aukščio). Taigi atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą pagrįstai nurodoma, kad kasatorius klaidingai teigia, jog atsakovo versija dėl 1 m storio sutankinto smėlingo grunto sluoksnio įrengimo neva atsirado tik triplike.

41Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių sutartį ir darydamas išvadas dėl atsakovo (rangovo) sutartinių įsipareigojimų turinio, t. y. kaip įsipareigojimo, atlikus sklypo aukštų vietų pažeminimo iki 103,50 altitudės darbus, sklypą sukelti 1 m aukščiu smėlingu gruntu, nepažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatų ir nenukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos.

42Dėl atsakovo (rangovo) sutartinių įsipareigojimų vykdymo

43Pagal įrodinėjimo taisykles būtent užsakovui (kasatoriui) tenka pareiga įrodyti rangovo (atsakovo) neteisėtus veiksmus, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnis).

44Nagrinėjamu atveju padarius išvadą, kad šalių sutartimi atsakovas (rangovas) prisiėmė įsipareigojimus pažeminti sklypo aukštas vietas iki 103,50 altitudės ir po to sklypą sukelti 1 m aukščiu smėlingu gruntu, kasaciniame skunde, teigiant apie statybos rangą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimus, nepagrįstai remiamasi klaidingu požiūriu, jog kasatorius (užsakovas) turėjo įrodyti (tik) faktą, kad sklypas nebuvo sukeltas iki 104,50 altitudės. Šie kasacinio skundo argumentai, kurie grindžiami aplinkybe, kad atsakovas nesukėlė sklypo iki 104,50 altitudės, nepatvirtina ir negali patvirtinti atsakovo (rangovo) neteisėtų veiksmų – sutarties netinkamo įvykdymo. Taip pat kasaciniame skunde atsakovui nepagrįstai uždedama pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė sutartį, be kita ko, kad atvežė pakankamai smėlio, kad jį tinkamai sutankino, kad turėjo tam reikalingą techniką, įrenginius ir pan. Nagrinėjamu atveju užsakovui, teigiančiam, kad rangovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus, teko pareiga įrodyti, kad, pavyzdžiui, sklypas sukeltas mažiau negu 1 m aukščiu smėlingu gruntu, t. y. kad smėlingo grunto sluoksnis (aukštis) yra mažesnis negu 1 m. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas netinkamai atliko sutartyje sulygtus darbus (neatvežė sutartyje numatyto smėlingo grunto, netinkamai jį sutankino, išlygino ir t. t.), byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis); tai pagrįstai konstatuota ir skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Taigi nei bylos duomenys, nei kasacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovas (rangovas) netinkamai įvykdė sutartį. Nagrinėjamoje byloje kasatoriui (užsakovui) neįrodžius, kad atsakovas (rangovas) pažeidė sutartį, t. y. nenustačius rangovo neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis), nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kuriuose nurodoma, kad atsakovas (rangovas) ir (arba) apeliacinės instancijos teismas pažeidė skunde nurodomas materialiosios ir proceso teisės normas (CK 6.38, 6.200, 6.256, 6.659, 6.662, 6.691, 6.697 straipsniai, CPK 13, 178 straipsniai ir kt.).

45Dėl skundžiama nutartimi priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti

46Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius pirmosios instancijos teisme patyrė 3630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 3, b. l. 104, 105) ir 2420 Lt apeliacinės instancijos teisme (T. 3, b. l. 169). Tuo tarpu atsakovas šių išlaidų patyrė 8740,41 Lt pirmosios instancijos teisme ir 4679,23 Lt apeliacinės instancijos teisme. Tokie atsakovo patirtų išlaidų dydžiai, viena vertus, viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) įtvirtintus maksimalius dydžius, tačiau, kita vertus, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė konkrečias priežastis (bylos sudėtingumas ir apimtis, atsakovo teismui pateiktų procesinių dokumentų ir įvykusių teismo posėdžių skaičius, ieškinio dalyko keitimai, abi šalys – juridiniai asmenys, dirbantys statybų versle), kurios, apeliacinės instancijos teismo nuomone, teikė pagrindą spręsti, jog šių išlaidų dydis nagrinėjamu atveju neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, CPK 88, 98 straipsnių bei Rekomendacijų nuostatoms. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Rekomendacijų 11 punkte įtvirtinta teismo teisė, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, išimtiniais atvejais nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Tuo tarpu kasacinio skundo argumentai, kurie grindžiami iš esmės tik ta aplinkybe, kad priteistų išlaidų advokato pagalbai dydžiai, kasatoriaus nuomone, akivaizdžiai prieštarauja Rekomendacijoms bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia pirmiau nurodytų apeliacinės instancijos teismo motyvų, kuriais teismas grindė sprendimą nemažinti atsakovo prašytų priteisti išlaidų dydžio. Dėl to ši kasacinio skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

47Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad ją naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

48Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme

49Kasaciniame teisme patirta 44,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

50Be to, iš kasatoriaus atsakovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (CPK 98 straipsnis). Prie atsiliepimo į kasacinį skundą atsakovas pridėjo įrodymus, patvirtinančius 2673,85 Lt išlaidas už advokato pagalbą kasaciniame teisme (T. 3, b. l. 214, 223, 224). Rekomendacijų 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 papunktyje nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš MMA. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir nurodytomis rekomendacijomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui iš kasatoriaus priteistina 1600 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasaciniame teisme.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

54Priteisti iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (į. k. 144050881) 44,98 Lt (keturiasdešimt keturis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

55Priteisti iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“ (į. k. 144050881) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „AR10“ (į. k. 145904587) naudai 1600 (tūkstantį šešis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl šalių statybos rangos sutarties sąlygų... 5. Ieškovas prašė: 1) pripažinti negaliojančia šalių 2008 m. lapkričio... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 11. 1. Atkreipęs dėmesį į CK 6.193 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo... 12. 1.1. Pagal sutarties 2.2 punktą atsakovas įsipareigojo pasiekti tam tikrą... 13. 1.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų posėdžiuose kasatoriaus... 14. 1.3. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutarties 2.2 punktą,... 15. 1.4. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 6.193 straipsnio 4 dalies... 16. 2. Dėl statybos rangą reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir... 17. 2.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso įstatymuose nustatytas... 18. 2.2. Anot kasatoriaus, jeigu atsakovas negalėjo tinkamai atlikti darbų dėl... 19. 2.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles,... 20. 2.4. Apeliacinės instancijos teismas nesirėmė ekspertizės aktu, tačiau... 21. 2.5. Išvadą apie durpių nusėdimą būtų galima daryti tik nustačius, kad... 22. 2.6. Tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją... 23. 3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius neturi teisės... 24. 4. Apeliacinės instancijos teismo priteistos išlaidos advokato pagalbai... 25. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti.... 26. 1. Atsakovo įsitikinimu, skunde kasatorius neįrodė, kad apeliacinės... 27. 2. Atsakovo nuomone, būtent apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei... 28. 3. Atsakovo nuomone, kasatorius klaidina teismą teigdamas, jog atsakovo... 29. 4. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertizės metu ekspertas... 30. 5. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl durpių nusėdimo sklype... 31. 6. Kasatoriaus teisė ginčyti aktus CK 6.662 straipsnio 3 dalies pagrindu yra... 32. 7. Teigdamas, kad atsakovas nevykdė pareigų kooperuotis ir bendradarbiauti,... 33. Teisėjų kolegija... 34. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 35. Dėl šalių sutarties aiškinimo... 36. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos... 37. Kasacinis teismas yra suformavęs ir išplėtojęs gausią ir vienodą pirmiau... 38. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad šalių 2008 m. spalio 23 d.... 39. Nors kasaciniame skunde teigiama, kad, pridėjus 1 m smėlingo grunto aukštį... 40. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš byloje pateiktų šalių susirašinėjimo... 41. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija... 42. Dėl atsakovo (rangovo) sutartinių įsipareigojimų vykdymo... 43. Pagal įrodinėjimo taisykles būtent užsakovui (kasatoriui) tenka pareiga... 44. Nagrinėjamu atveju padarius išvadą, kad šalių sutartimi atsakovas... 45. Dėl skundžiama nutartimi priteistų išlaidų advokato pagalbai... 46. Iš bylos duomenų matyti, kad kasatorius pirmosios instancijos teisme patyrė... 47. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme... 49. Kasaciniame teisme patirta 44,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 50. Be to, iš kasatoriaus atsakovo naudai priteistinos išlaidos advokato pagalbai... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 54. Priteisti iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“... 55. Priteisti iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vaivorykštė“... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...