Byla e2-762-804/2018
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės I. K. priešinį ieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas Prašmuntas,

2sekretoriaujant Nijolei Blaževič,

3dalyvaujant ieškovo S. K. atstovei advokatei I. B.,

4atsakovei I. K., jos atstovei advokatei N. F.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei I. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovės I. K. priešinį ieškinį dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalijimo,

Nustatė

6Ieškovas S. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo nutraukti ieškovo S. K. ir atsakovės I. K. 1992 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, įrašo Nr. 4069, dėl atsakovės I. K. kaltės; priteisti ieškovui S. K. asmeninės nuosavybės teise: 12 500,00 EUR (dvylika tūkstančių penki šimtai eurų 00 ct) piniginę kompensaciją už ½ dalį buto, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kurio vertė 25 000, EUR (dvidešimt penki tūkstančiai eurų 00 ct); Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-277/2015, priteistą 3000, EUR kompensaciją už santuokoje įgytą transporto priemonę – VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) Priteisti atsakovei I. K. asmeninės nuosavybės teise: butą, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), kurio vertė 25 000, EUR (dvidešimt penki tūkstančiai eurų 00 ct); namų apyvokos daiktus 3000,00 EUR vertės.

7Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš S. K. 1942,50 EUR kompensaciją už S. K. asmeniniams poreikiams panaudotą turtinės žalos atlyginimo sumą, priteistą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžiu; priteisti 43,34 EUR nuostolių už bendro turto išlaikymą, sutinka, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), būtų padalintas lygiomis dalimis (po ½ dalį buto).

8Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį tenkinti pilnai ir palaikė ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, jog ieškovas 1992-10-24 sudarė santuoką su atsakove I. K.. Santykiai šeimoje buvo geri. Sutuoktiniai susilaukė dukters, rūpinosi ja, išleido mokslų. Palaipsniui santykiai tarp šalių atšalo. Atsakovė pradėjo domėtis kitais vyrais, tarp šalių įsivyravo įtampa, išsiskyrė požiūris į gyvenimą, nebeliko bendrų pomėgių. Tarp šalių padažnėjo konfliktai, dažniausiai jie kildavo dėl pinigų. Atsakovė reikalaudavo iš ieškovo vis daugiau pinigų. Ieškovas kiek įmanydamas stengėsi įtikti atsakovei. Kadangi Lietuvoje negalėjo rasti gerai apmokamą darbą, 2016 m. kovo mėnesį išvyko į Jungtinę Karalystę užsidirbti pinigų šeimos poreikiams. Atsakovė ieškovo išvykimui iš Lietuvos neprieštaravo. Po ieškovo išvykimo iš namų atsakovė pradėjo reikalauti skyrybų. Ieškovui tapo žinoma, kad atsakovė susitikinėja su kitu vyru, t. y. sukūrė naują šeimą de facto. Ieškovas suvokė, kad santuoka su atsakovė faktiškai iširo. Mano, kad atsakovė neprieštaravo ieškovo išvykimui į užsienį tik todėl, kad galėtų nevaržomai susitikinėti su kitu vyru. Dėl tokio atsakovės elgesio priėmė sprendimą nutraukti santuoką su ja. Ieškovas pripažįsta faktą, kad šiuo metu gyvena su kita moterimi, tačiau naujus romantinius ryšius jis užmezgė tik po to, kai išvykęs dirbti į Jungtinę Karalystę, sužinojo, kad atsakovė palaiko ryšius su kitu vyru, yra neištikima ieškovui ir jau nebėra jokios galimybės išsaugoti santuoką. Ieškovas būtent dėl šeimos materialinės gerovės išvyko į užsienį dirbti, būdamas užsienyje nuolat palaikė ryšius su atsakove, dukra, siuntė atsakovei ir dukrai pinigus, o šeima nustojo rūpintis tik po to, kai sužinojo apie atsakovės neištikimybės faktą. Būtent dėl atsakovės neištikimybės iširo šeima. Šalys bandė nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau atsakovė iškėlė ieškovui reikalavimą padovanoti dukteriai ieškovui priklausančią buto dalį. Ieškovas su tokiu reikalavimu kategoriškai nesutiko. Atsakovė visiškai nesidomi ieškovo gyvenimu, gyvena su kitu vyru, todėl ieškovas nebemato jokių tolimesnių galimybių išsaugoti jo ir atsakovės santuoką ir yra priverstas kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės. Santuokos metu ieškovas ir atsakovė bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą : butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė 25 000, EUR (dvidešimt penki tūkstančiai eurų 00 ct);Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-277/2015, Ieškovui buvo priteista 3000, EUR kompensacija už santuokoje įgytą sunaikintą transporto priemonę – VW PASSAT, valst. Nr. ( - ) namų apyvokos daiktus 3000, EUR vertės. Šitas turtas buvo įsigytas santuokoje, todėl nutraukiant santuoką jis yra dalinamas tarp sutuoktinių (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Šalių duktė yra pilnametė, todėl nei išlaikymo, nei gyvenamosios vietos nustatymo, nei bendravimo tvarkos nustatymo klausimai šiame ieškinyje nekeliami. Ieškovas dėjo visas pastangas taikaus ginčo išsprendimui – sutiko su atsakovės nurodyta santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – buto kaina – 20000,00 EUR, nors ieškinyje nurodė, jog buto kaina yra 25000,00 EUR, sutiko su atsakovės siūlomos kompensacijos dydžiu, taip pat sutiko kompensaciją gauti dalimis – 5000,00 EUR sumą gauti teismui patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o likusią dalį gauti dalimis Atsakovei mokant po 140,00 EUR per mėnesį. Tačiau atsakovė kategoriškai nesutinka mokėti ieškovui kas mėnesį fiksuotą pinigų sumą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projektas buvo pateiktas atsakovės atstovei 2018-01-24, 2018-02-05 gautas atsakovės atstovės atsakymas, kad atsakovė nesutinka mokėti po 140,00 EUR ieškovui kas mėnesį, bet įsipareigotų atsiskaityti su ieškovu iki 2021 metų. Toks pasiūlymas netenkina ieškovo, nes, visų pirmą, kompensacijos gavimo terminas yra neproporcingai ilgas, be to, jeigu atsakovė 2021 metais neatsiskaitytų su ieškovu, jis būtų priverstas kreiptis į antstolius dėl priverstinio sprendimo vykdymo, o skolos išieškojimo terminas priklausytų nuo atsakovės gaunamų pajamų ir kitų objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra tvirtai apsisprendęs gyventi užsienyje, jam bus sudėtinga prižiūrėti nuosavybę Lietuvoje, šalių turimas butas yra dviejų kambarių, iš kurių vienas yra pereinamas, todėl atidalinti buto dalį arba nustatyti naudojimosi tokiu butu tvarką būtų pakankamai sudėtinga. Taip pat šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiniai ir turto valdymas bendrosios dalinės nuosavybės teise gali tapti vada naujiems ginčams teisme. Todėl ieškovas mano, kad yra tikslinga visą butą natūra priteisti atsakovei, o ieškovui 12500,00 EUR piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkantį butą.

9Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl 43,34 EUR nuostolių už bendro turto išlaikymą. Palaikė priešieškinyje ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes, jog atsakovė sutinka nutraukti santuoką su ieškovu, tačiau nesutinka, kad yra kalta dėl santuokos nutraukimo. Priešingai negu nurodyta ieškinyje, atsakovė niekada nesidomėjo kitais vyrais. Ji visą gyvenimą dirbo ir išlaikė šeimą. Ieškovas dirbti nenorėjo, laiką leisdavo prie kompiuterio. Nuo 2012 metų ieškovas buvo registruotas Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriuje kaip asmuo ieškantis darbo. Tačiau darbo pasiūlymai jo niekada nedomino, atsakovei jis pareiškė, kad socialiniuose tinkluose ieško moters, kuri sutiktų juo rūpintis. Kartais ieškovas užmegzdavo santykius su kitomis moterimis, kaip pvz. buvo atvejis, aprašytas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje. Tą kartą ieškovui ir atsakovei priklausantis automobilis buvo sudegintas ieškovo draugės S. S. kieme, kai ieškovas pas ją svečiavosi. Automobilį sudegino apimtas pavydo buvęs S. S. sugyventinis. Ieškovas turėjo daugiau „meilės nuotykių“, bet tai neturi reikšmės ieškinio nagrinėjimui. 2015 metais ieškovas socialiniame tinkle rado jo reikalavimus atitinkančią moterį, gyvenančią Didžiojoje Britanijoje, kuri pakvietė jį pas save gyventi. Ieškovas su džiaugsmu sutiko ir 2016 metų kovo mėnesį išvyko į Didžiąją Britaniją. 2016 metų gegužės mėnesį ieškovo paskyroje socialiniame tinkle Facebook atsirado jo ir jo naujos draugės nuotraukos, darytos Ispanijos kurorte Ibiza. Todėl mano, kad prašė santuoka tarp šalių turi būti nutraukta dėl ieškovo S. K. kaltės. Pažymėtina, kad tuo metu į ieškovo sąskaitą banke buvo mokomi pinigai pagal Ignalinos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 3885,00 EUR turtinės žalos atlyginimo išieškojimo iš asmens sunaikinusio bendrą ginčo šalių automobilį. Akivaizdu, kad dalis šių lėšų priklauso atsakovei, tačiau ieškovas šiuos pinigus išleido gyvendamas užsienyje su kita moterimi. Atsakovė bandė su ieškovu piniginius klausimus išspręsti taikiai ir įtikinti ieškovą pusę šių lėšų grąžinti jai, tačiau sutuoktinis nenorėjo nieko girdėti - jam reikėjo pinigų romantinei kelionei. Atsakovė beveik 25 metus vykdo sutuoktinės pareigas, yra tolerantiška ir lojali savo sutuoktiniui, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad santuoka nutruko dėl atsakovės kaltės. Ieškovas neneigia, kad 2016 metų pavasarį išvyko nuolatiniam gyvenimui į Didžiąją Britaniją pas moterį su kuria susipažino internetiniame tinklalapyje. Ieškovo pateiktas susirašinėjimas, kuris neva tai patvirtina atsakovės neištikimybę, reiškia tik tiek, kad atsakovė, ieškovui išvykus į užsienį, nutraukus visus šeimyninius ryšius ir pradėjus skyrybų procesą, pradėjo ieškoti draugo internete. Atsakovės bandymai sutvarkyti asmeninį gyvenimą kol kas yra nesėkmingi, tuo tarpu ieškovas prieš 2 metus paliko savo sutuoktinę, aiškiai parodydamas, kad nelaiko savęs įsipareigojusiu šeimai ir siekia sukurti kitą šeimą užsienyje. Kaip ir nurodyta patikslintame ieškinyje, šalys ilgą laiką derėjosi dėl taikos sutarties šioje byloje sąlygų. Atsakovė pasiūlė ieškovui 10000,00 Eur kompensaciją už jo dalį bute su sąlyga, kad ji pati atsisako 1942,50 Eur kompensacijos už sudegintą automobilį. Taigi bendrai ieškovas pagal taikos sutartį gautų 1 942,50 Eur. Atsakovė siūlė ieškovui 5000,00 Eur sumokėti iš karto, po taikos sutarties pasirašymo. Šiuo pinigus atsakovei sutiko paskolinti jos dėdė. Tačiau dėl likusios sumos (5000 Eur) atsakovė supranta, kad galės tokią sumą sutaupyti ne ankščiau, kad per 3 metus. Ir tai tik, jeigu jai padės dukra ir motina iš savo pensijos. Ieškovas ciniškai pasiūlė paimti pinigus iš senyvo amžiaus, sunkiai sergančios motinos, kuriai mokamos įvairios socialinės išmokos. Atsakovei sąžinė neleidžia prašyti pinigų iš motinos, todėl ji bandė susitarti su ieškovu atsiskaityti per 3 metus. Atsakovė negali šiuo metu įsipareigoti, kaip siūlo ieškovas, mokėti po 140 Eur per mėnesį, nes jos atlyginimas yra mažas, o jai dar reikėtų grąžinti dėdei skolą. Atsakovės amžius taip pat įtakoja galimybę konkuruoti darbo rinkoje ir gauti geresnį darbą ar atlyginimą. Bet to atsakovė sužinojo, kad jos laukia chirurginė operacija, kurios pasekmės taip pat neprognozuojamos. Todėl atsakovė negali sumokėti ieškovui kompensacijos už jo dalį buto ir sutinka, kad butas būtų padalintas po ½ dalį kiekvienam bendraturčiui.

10Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

11Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: šalys santuoką sudarė 1992 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4069). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). VĮ „Regitra“ duomenimis LR Kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje informacijos apie S. K. ir I. K. vardais įregistruotas kelių transporto priemones nėra.

12Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

13Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

14Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo.

15Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK 3.7 straipsnis). Vienas esminių santuokos principų yra laisvo apsisprendimo arba laisvos valios principas (CK 3.13 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad joks asmuo negali būti prievarta, apgaule ar grasinimu verčiamas sudaryti santuoką, taip pat santuokoje likti. Tam, kad santuoka būtų sudaryta ir tęstųsi, reikalinga abiejų sutuoktinių valia. Abi šalys bylos nagrinėjimo metu išreiškė aiškią ir tvirtą poziciją, jog nori santuoką nutraukti, taikytis ar kitaip spręsti santuokos klausimo nepageidauja. Teismui konstatavus, kad yra abiejų sutuoktinių aiški valia, teismas laiko, kad yra pagrindas šalių santuoką nutraukti.

16CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas – būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šių pareigų nesilaikymas ir netinkamas teisių įgyvendinimas ar tokio įgyvendinimo reikalavimas reiškia vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę, jeigu dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

17Ieškovas reiškia reikalavimą dėl santuokos iširimo kalta pripažinti atsakovę. Ieškovas teigia, kad atsakovei pradėjus domėtis kitais vyrais ir buvo jam neištikima. Atsakovė nurodė, kad kaltu dėl santuokos iširimo turėtų būti pripažintas ieškovas, nes jis buvo jai neištikimas, nerėmė moraliai ir materialiai. 2016 m. kovo mėnesį palikęs atsakovę išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę su kita moterimi. Nei vienas iš sutuoktinių savo kaltės dėl santuokos iširimo nepripažino, nurodė, kad kaltu yra tik kitas sutuoktinis.

18CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Taigi, įstatymo leidėjas išskiria tokius sutuoktinio kaltės elementus - sutuoktinio pareigų pažeidimas, tas pažeidimas turi būti esminis, ir dėl šio pažeidimo bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

19Kaip teismo posėdžio metu parodė atsakovė, ginčo šalių santuoka (šeima) faktiškai iširo maždaug prieš pusantrų metų. Atsakovė paaiškino, jog 2012 m. šalys neteko darbo, pradidėjo darbų paieškos. Ieškovas įsidarbino į naktinę pamainą. Pradėjo dažnai naudotis kompiuteriu, lankytis pažinčių portaluose. Jam nusibodus dirbti naktimis, pardėjo ieškoti darbo užsienyje. Buvo išvykęs kelis kartus, bet ilgesniam laikui niekur neįsidarbindavo. Nuo tada ir prasidėjo nesklandumai šeimoje. Sutuoktiniai pradėjo gyventi atskiruose kambariuose. Atsakovė negalėjo būti su ieškovu. Tačiau, net ir tuomet, kai šalys negyveno santuokinio gyvenimo, neturėjo jokių artimų santykių, atsakovė iš paskutiniųjų bandė padėti ieškovui. Kartu su dukra finansuodavo ieškovo kelionės į Vokietiją darbo paieškoms. Taigi, kaip matyti iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir atsakovės parodymų teisme, nors sutuoktiniai iki 2016 m. kovo mėnesio gyveno kartu, tačiau faktiškai santuokinių ryšių nepalaikė. Byloje atsakovės pateiktų ieškovo nuotraukų iš portalo „Facebook“ turinys, Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendyje nustatytos aplinkybės, leidžia teismui daryti prielaidą, kad ieškovas turėjo artimus santykius su kitomis moterimis. Teismas pažymi, jog ieškovas atsakovės neištikimybės fakto jokiais leistinais įrodymais neįrodė. Tai, kad, kaip teigia ieškovas, atsakovė yra užsiregistravusi pažinčių svetainėse neįrodo jos neištikimybės fakto jam. Juo labiau, kad ieškovas nenurodo, kada tiksliai atsakovė registravosi šiose svetainėse. Be to, kaip ieškinyje nurodo ieškovas, jis išvykęs š Jungtinę Karalystę sužinojo apie sutuoktinės neištikimybę ir, kad pastaroji, neva, gyvena su kitu vyru. Tačiau jokiais įrodymais šių aplinkybių nepagrindė (CPK 12 str.). Be to, kaip pripažino atsiliepime į priešieškinį, jis ir pats išvykęs šį užsienį ten užmezgė naujus romantinius ryšius. Šių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad iš esmės tiek vėlesni ieškovo, tiek atsakovės veiksmai nebeturėjo esminės įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2012-02-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2012; kt.). Remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, byloje surinkti įrodymai neteikia pagrindo daryti išvadą, kad santuoka iširo dėl kurio nors vieno iš sutuoktinių kaltės. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nustačius, kad būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir, kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013). Atsižvelgiant į išdėstyta teismas laiko, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

20Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

21Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma ir po to teismas sprendžia dėl jo padalijimo būdo.

22Minėta, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (toliau – Butas).

23Ieškovas patikslinęs reikalavimą dėl turto tarp šalių padalijimo prašo atsakovei priteisti Butą natūra, o ieškovui iš atsakovės priteisti 12500,00 EUR kompensaciją už atsakovei atitenkančią ½ Buto dalį. Taip pat ieškovas prašė priteisti atsakovei 3000,00 EUR vertės namų apyvokos daiktus, ieškovui tuo tarpu priteisiant 3000,00 EUR žalos atlyginimą, priteistą Ignalinos apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžiu. Nors atsakovė pateiktu priešieškiniu reikalavimo atidalinti Butą tarp šalių ir nereiškė, tačiau nurodė, jog sutinka, kad šalims būtų priteista po ½ dalį Buto natūra. Atsakovė prašė iš ieškovo jai priteisti 1942,50 EUR kompensaciją už ieškovo asmeniniams poreikiams panaudotą turtinės žalos atlyginimo sumą, priteistą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžiu. Teismo posėdžio metu, atsakovė nurodė, jog galėtų ieškovui sumokėti 10000,00 EUR kompensaciją už jai priteistą Butą, sumokant ieškovui 5000,00 EUR po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusią 5000,00 EUR sumą sumokant iki 2021 metų. Tokiu atveju, atsakovė sutiktų, kad ieškovui būtų priteista 3000,00 EUR kompensacija už sudegintą automobilį, o jai 3000,00 EUR vertės namų apyvokos daiktai.

24Pažymėtina, jog prašydamas priteisti kompensaciją už atsakovei atitenkančią Buto dalį ieškovas nurodo, jog Buto vertė yra 25000,00 EUR, atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Butas buvo įvertintas 16000,00 EUR, tačiau nei viena šalis Buto vertės leistinais rašytiniais įrodymais nepagrindė. Ieškovo į bylą pateiktame 2017-04-07 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodoma Buto vidutinės rinkos vertė 4399,00 EUR, vertės nustatymo data – 2001-08-13, t. y. Buto vertė nustatyta daugiau nei prieš šešiolika metų.

25K. B. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalytinas pagal CK trečiojoje knygoje nustatytas taisykles; tai reiškia, kad teismas turi nustatyti turto vertę (CK 3.119 straipsnis), sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys, 3.118 straipsnio 4 dalis, 3.123 straipsnis), atsižvelgiant į CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

27Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo būti aktyvus reikalavimui dėl turto padalinimo ir rinktis įrodymus savo iniciatyva, todėl vadovaujasi šalių pateiktais dokumentais. Byloje esant tokiai situacijai, kuomet reali Buto vertė nėra žinoma bei šalys dėl jo vertės nesutaria, teismas nustato Buto vertę atsižvelgdamas į ieškovo pateiktą šalių 2018-01-19 sudarytą Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties projektą (toliau – Sutarties projektas). Sutarties projekto 2 punktu šalys sutarė, jog Buto vertė yra 20000,00 EUR. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko jog Buto vertė yra 20000,00 EUR. Pažymėtina, jog šalys parodė, kad Sutarties projekto nepasirašė tik dėl to, jog atsakovės netenkino Sutarties projekto 4.2 punkte nustatyta tvarka dėl kompensacijos ieškovui sumokėjimo už jai atitenkančią turto dalį. Taigi, šalys buvo sutarę dėl buto vertės.

28Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtą preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobūdis. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

29Atsižvelgiant į tai, jog šalys prašo Butą padalinti lygiomis dalimis, nesant kitų siūlymų dėl turto padalinimo bei nenustačius aplinkybių kurioms esant galima nukrypti nuo turto lygių dalių principo, siūlomas turto pasidalijimo variantas nepažeidžia šalių interesų. Byloje kilo ginčas dėl Buto padalijimo būdo, t,y. šalys iš esmės sutardamos dėl to, jog Butas natūra turėtų būti priteisimas atsakovei, nesutarė dėl kompensavimo už atsakovei tenkančią turto dalį, būdo. Šalys sutinka dėl sąlygos, jog atsakovė iš karto sumoka ieškovui 5000,00 EUR kompensaciją, tačiau ieškovas mano, jog likusios dalies sumokėjimas per 36 mėnesių laikotarpį yra neproporcingai ilgas ir pažeidžiantis jo teises. Atsakovė, gi, teigia, jog mokėti ieškovui fiksuotų kasmėnesinių įmokų neturi galimybės, kadangi jos pajamos sudaro tik 240,93 – 426,77 EUR per mėnesį. Šios aplinkybės patvirtinamos 2017-11-15 UAB „Maxima Lt“ Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, jei sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios skolininko turtinės padėties ar kitų ypatingai svarbių aplinkybių. Pažymėtina, jog atsakovę byloje atstovavo advokatė, nors atsakovė galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kas iš esmės įrodytų atsakovės sunkią finansinę padėtį. Atsakovė sunkią materialinę padėtį grindė tik gaunamomis pajamomis iš darbo santykių, tačiau pažymėtina, kad nepateikė esminę reikšmę turinčių duomenų apie turimas pinigines lėšas bankuose, leidžiančių konkrečiai nustatyti jos gaunamų pajamų santykį su turimais įsipareigojimais. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-61/2011). Pažymėtina, jog atsakovė yra darbingo amžiaus ir turi galimybę dirbti kitus darbus ir iš jų gauti pajamų, todėl daryti išvados, jog jos finansinė padėtis ateityje nepagerės negalima. Teismo vertinimu, atsakovės prašomas trejų metų kompensacijos išmokėjimo terminas nenurodant konkrečios kas mėnesį mokamos sumos neatitiktų teismo sprendimo išdėstymo tikslų, pažeistų ieškovo teises ir yra nepagrįstai ilgas. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškovas Sutarties projekte sutiko su sąlyga, jog atsakovė po teismo sprendimo sumoka ieškovui 5000,00 EUR, o likusią 5000,00 EUR dalį sumoka dalimis po 140,00 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laiko, jog nustatyta tokia kompensacijos mokėjimo tvarka nepažeis ieškovo interesų. Be to, atsakovė mokėdama po 140,00 EUR per mėnesį su ieškovu atskaitys per ne trumpesnį kaip trijų metų laikotarpį, kas iš esmės atitinka atsakovės pageidavimą likusią dalį sumokėti iki 2021 metų. Kaip minėta, teismas neturėdamas visų įrodymų apie atsakovės realią turtinę padėtį, laiko nepagrįstais ir kritiškai vertina atsakovės argumentus, jog ji galimybės mokėti fiksuotas mėnesines įmokas ieškovui neturi galimybės.

30Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžiu priteistą 3000,00 EUR kompensaciją už santuokoje įgytą transporto priemonę priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti 3000,00 EUR vertės namų apyvokos daiktus. Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 1942,50 EUR kompensaciją už ieškovo asmeniniams poreikiams panaudotą turtinės žalos atlyginimo sumą, priteistą Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžiu. Prašė ieškovo reikalavimą dėl namų apyvokos daiktų priteisimo atsakovei atmesti, ginčijo šių daiktų vertę.

31Iš byloje esančio Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžio matyti, jog ieškovui, kuris baudžiamoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju buvo priteista 3885,00 EUR turtinės žalos atlyginimo. Nuosprendyje nurodyta, jog sudeginto automobilio VW Passat, valst. Nr. ( - ) vertė 3000,00 EUR. Kartu su automobiliu buvo sudeginti daiktai: automagnetola 87,00 EUR vertės, 15,00 EUR vertės piniginė bei joje buvę 680,00 EUR, kvepalai – 17,00 EUR, akiniai nuo saulės – 29,00 EUR vertės, 9,00 EUR vertės džemperis, 44,00 EUR vertės pledas.

32Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 3 p., sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) pripažįstami asmenine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktai yra laikomi jo asmenine nuosavybe, nesvarbu kad ir už kieno lėšas jie įgyti. Be įstatyme pateiktų pavyzdinio asmeninio naudojimo daiktų sąrašo šią kategoriją patenka ir asmens higienos priemonės, papuošalai ir kiti daiktai, tenkinantys vieno sutuoktinio poreikius. Teismas laiko, jog automobilyje buvę daiktai – piniginė, kvepalai, akiniai nuo saulės, džemperis ir pledas yra pripažintini asmenine ieškovo nuosavybe, todėl į dalintino turto balansą neįtrauktini. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstama Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteista 3767,00 EUR kompensacija (3000,00 Eur už sudegintą automobilį ir jame buvusią automagnetolą (87,00 EUR vertės) bei 680,00 EUR). Taip pat bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažintini namų apyvokos daiktai. Ieškovas juos įvertino 3000,00 EUR, tačiau jų vertės jokias įrodymais nepagrindė. Atsakovė, ginčydama ieškovo nurodytą vertę nenurodė kokia suma ji vertina namų apyvokos daiktus. Pažymėtina, jog nei viena šalis neįvardijo, kokius namų apyvokos daiktus šalys yra įgijusios. Iš byloje esančio atsakovės atstovės advokatės N. F. rašto ieškovės atstovei matyti, jog atsakovė siūlė ieškovui pasiimti baldus: fotelį, kampą, sekciją ir pasirinktinai namų kiną arba kompiuterį. Tačiau byloje nesant nurodytų ir pagrįstų Bute esančių baldų, buitinės technikos ir kitų namų apyvokos daiktų vertei, atsakovės prašymas namų apyvokos daiktus padalinti tarp šalių natūra yra atmestinas.

33Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovei priteistini 3000,00 EUR vertės namų apyvokos daiktai natūra. Namų apyvokos daiktų vertę teismas nustato atsižvelgdamas į Sutarties projekto 3.1 p., kuriuo šalys namų apyvokos daiktus vertino nurodyta suma. Ieškovui priteistina 3000,00 EUR vertės kompensacija už sudegintą automobilį. Atsakovei iš ieškovo priteistina 383,50 EUR kompensaciją už sudegintą automagnetolą 87,00 EUR vertės ir 680,00 EUR pinigines lėšas.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.

35CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalis taip pat numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškinys ir patikslintas ieškinys bei priešieškinys buvo patenkinti iš dalies, todėl teismas daro išvadą, jog šiuo atveju yra pagrindas, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, nukrypti nuo CPK nustatytų bylinėjimosi taisyklių, todėl šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nepriteisiamos, t. y., kiekviena šalis turi atlyginti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

36Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš šalių nepriteisiamos.

37Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,

Nutarė

38Ieškovo ieškinį, patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį patenkinti iš dalies.

39Bylą dalyje dėl 43,34 EUR reikalavimo, pateikto atsakovės priešieškiniu, nutraukti.

40Santuoką, įregistruotą 1992 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 4069), tarp S. K., asmens kodas ( - ) ir I. K., asmens kodas ( - ) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

41Po santuokos nutraukimo I. K. palikti santuokinę pavardę – K., S. K. – K.

42Priteisti atsakovei I. K. butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).

43Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės I. K. 10000,00 EUR kompensaciją už atsakovei atitenkančią ½ buto, unikalus Nr. ( - ), dalį, nustatant, jog atsakovė I. K. įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovui sumoka 5000,00 EUR, likusią 5000,00 EUR sumą sumokėdama per 36 mėn. laikotarpį, kas mėnesį mokėdama po 138,89 EUR į ieškovo nurodytą asmeninę banko sąskaitą.

44Priteisti ieškovui S. K. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžiu priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-277/2015, priteistą 3000,00 EUR kompensaciją už santuokoje įgytą transporto priemonę – VW Passat, valst. Nr. ( - )

45Priteisti iš ieškovo S. K. atsakovei I. K. 383,50 EUR kompensaciją už Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžiu priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-107-277/2015, priteistą 767,00 EUR kompensaciją už sudegintus daiktus.

46Nustatyti, jog atsakovei I. K. natūra atitenka kilnojamieji daiktai: 3000,00 EUR vertės namų apyvokos daiktai.

47Kitose dalyse ieškinį, patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

48Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Ričardas... 2. sekretoriaujant Nijolei Blaževič,... 3. dalyvaujant ieškovo S. K. atstovei advokatei I. B.,... 4. atsakovei I. K., jos atstovei advokatei N. F.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę... 6. Ieškovas S. K. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo nutraukti ieškovo S.... 7. Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš S. K. 1942,50 EUR kompensaciją... 8. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį ir patikslintą... 9. Atsakovė bei jos atstovė teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo dėl... 10. Ieškinys ir patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys... 11. Teismas nustatė tokias reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes:... 12. Šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).... 13. Šalys nereikalauja viena kitai priteisti išlaikymo, todėl jis nepriteistinas... 14. Dėl santuokos nutraukimo ir nutraukimo pagrindo. ... 15. Santuoka yra vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius (CK... 16. CK 3.27 straipsnis numato esmines sutuoktinių teises ir pareigas – būti... 17. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl santuokos iširimo kalta pripažinti... 18. CK 3.60 straipsnio 2 dalis sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo... 19. Kaip teismo posėdžio metu parodė atsakovė, ginčo šalių santuoka (šeima)... 20. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.... 21. Nutraukiant santuoką dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios... 22. Minėta, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas,... 23. Ieškovas patikslinęs reikalavimą dėl turto tarp šalių padalijimo prašo... 24. Pažymėtina, jog prašydamas priteisti kompensaciją už atsakovei... 25. K. B. yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl dalytinas pagal CK... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės... 27. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų... 28. Sutuoktinių lygiateisiškumo principas reiškia, kad sutuoktiniai turi lygias... 29. Atsižvelgiant į tai, jog šalys prašo Butą padalinti lygiomis dalimis,... 30. Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė Ignalinos rajono... 31. Iš byloje esančio Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09 nuosprendžio... 32. Vadovaujantis CK 3.89 str. 1 d. 3 p., sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai... 33. Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovei priteistini 3000,00 EUR vertės namų... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo.... 35. CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 36. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo... 37. Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270 straipsniais,... 38. Ieškovo ieškinį, patikslintą ieškinį ir atsakovės priešieškinį... 39. Bylą dalyje dėl 43,34 EUR reikalavimo, pateikto atsakovės priešieškiniu,... 40. Santuoką, įregistruotą 1992 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto civilinės... 41. Po santuokos nutraukimo I. K. palikti santuokinę pavardę – K., S. K. – K.... 42. Priteisti atsakovei I. K. butą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).... 43. Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės I. K. 10000,00 EUR kompensaciją už... 44. Priteisti ieškovui S. K. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015-11-09... 45. Priteisti iš ieškovo S. K. atsakovei I. K. 383,50 EUR kompensaciją už... 46. Nustatyti, jog atsakovei I. K. natūra atitenka kilnojamieji daiktai: 3000,00... 47. Kitose dalyse ieškinį, patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.... 48. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...