Byla 1-4-286/2016

1Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant Valei Zabulevičienei, dalyvaujant Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorei Gražinai Valinčienei., kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui L. B., kaltinamajam D. K., pareiškėjo VšĮ turizmo centras „Palūšė“ atstovui A. Ž., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

2A. M., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis ( - ) konsultantu, neteistas,

3kaltinamas dviejuose epizoduose pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį;

4D. K., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

5kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7A. M. kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“ direktoriumi, 2013 metų birželio – liepos mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB ,,Bikuvos“ prekybos padalinyje, esančiame Vilniuje, Savanorių pr. 180, žinodamas, kad jis pats asmeniškai VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“ iš UAB ,,Bikuvos“ prekybos įgytų prekių Ignalinos rajono savivaldybėje, Palūšės kaime, nepriėmė, savo parašu patvirtino ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus – 2013-06-06 krovinio važtaraštį Nr. 1-012 ir 2013-06-07 krovinio važtaraštį Nr. 1-015.

8Jis gi, kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“ direktoriumi, veikdamas kartu su D. K., 2013 metų vasarą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Ignalinos rajono savivaldybėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad D. K. realiai jokių statybos ir remonto darbų VšĮ turizmo centras „Palūšė“ patalpose neatliks, savo parašu patvirtino jo paties parengtą bei atspausdintą 2013 metų (data nenurodyta) statybos rangos sutartį Nr. S8, kurioje buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad D. K. per 3 mėnesius įsipareigoja atlikti statybos darbus VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“ mansardoje, esančioje Ignalinos rajono savivaldybėje, Palūšės kaime, tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – statybos rangos sutartį Nr. S8.

9D. K. kaltinamas tuo, kad 2013 metų vasarą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Ignalinos rajono savivaldybėje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“ direktoriumi A. M., iš anksto žinodamas, kad realiai jokių statybos ir remonto darbų VšĮ turizmo centro „Palūšė“ patalpose neatliks, savo parašu patvirtino 2013 metų (data nenurodyta) statybos rangos sutartį Nr. S8, kurią parengė ir atspausdino A. M., kurioje buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad jis per 3 mėnesius įsipareigoja atlikti statybos darbus VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“ mansardoje, esančioje Ignalinos rajono savivaldybėje, Palūšės kaime, ir tokiu būdu suklastojo A. M. pagamintą netikrą dokumentą – statybos rangos sutartį Nr. S8.

10Kaltinamasis A. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“ direktoriumi dirbo nuo 2012-11-30. Susipažinęs su finansine situacija pamatė, kad įmonė buvo praktiškai bankrutavusi. Įmonės steigėjas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba spaudė jį, kad įneštų pinigus ir taptų įmonės dalininku. Tą jis ir bandė daryti, tačiau dalininku taip ir netapo. VšĮ turizmo centre ,,Palūšė“ nebuvo kur net turistų apgyvendinti, todėl dar prieš jam pradedant dirbti buvo priimtas sprendimas kempingo antrame aukšte įrengti turistams gyvenamuosius kambarius, kad įmonė galėtų gauti nors kažkokias pajamas. Prieš įrengiant antrą aukštą, jis kreipėsi į nepriklausomą sąmatininką, kuris paruošė medžiagų ir darbų sąmatą. Darbų ir visų medžiagų kaina buvo apie 100000 Lt. Po to reikėjo nusipirkti statybines medžiagas, todėl kreipėsi į truputį pažįstamą UAB „Bikuva“ generalinį direktorių, nes žinojo, kad jie gali padaryti nuolaidas ir mokėjimų atidėjimus iki pusės metų terminui, kadangi įmonė praktiškai visiškai neturėjo pinigų. Iš pradžių susitarė, kad atvažiuotų jų atstovai ir suskaičiuotų, kiek ir kokių reikia medžiagų. Su šiais sąrašais kreipėsi į steigėją, kad šis patvirtintų sąmatą. Jis pasirašė su „Bikuva“ sutartį ir išrašė sąskaitą-faktūrą, kurioje išvardino visas statybines medžiagas. Kai jau medžiagos buvo atvežtos, jį pasikvietė į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą ir pasakė, kad jis paėmė per daug medžiagų, todėl turi atvažiuoti į dalininkų susirinkimą, kuriame peržiūrės sąmatą. Susirinkime buvo pasakyta, kad statybinių medžiagų per daug, todėl jas reikia grąžinti atgal. Jis dėl prekių grąžinimo paskambino į UAB „Bikuvą“, tačiau ten nesutiko, kad prekės būtų grąžintos. Tada Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pasakė, kad dalį statybinių medžiagų persirašys ant savęs. Iš viso buvo nupirkta prekių už 49000 Lt, o jis ant savęs persirašė statybines medžiagas už 10000 Lt ir asmeniškai už jas sumokėjo. Buvo atvežtos visos statybinės medžiagos, kurios išvardintos sąskaitose-faktūrose. Didelio medžiagų kiekio turizmo centre „Palūšė“ nebuvo kur sandėliuoti ir saugoti, todėl paprašė P. G. ir J. P., kad jie statybines medžiagas nusivežtų į savo lentpjūvę, esančią Ginučių kaime. Vėliau darbininkai pagal poreikį veždavo jas iš Ginučių į statybvietę ir montuodavo. Medžiagų laikymas Ginučiuose pasiteisino, nes iš turizmo centro „Palūšė“ buvo pavogta daug statybinių medžiagų. Transporto važtaraščiai buvo išrašyti bendram medžiagų kiekiui, be detalizavimo. Juos pasirašė P. G., nes būtent jis priiminėjo krovinį. Vėliau juos dėl kažkokios priežasties UAB „Bikuva“ detalizavo ir paprašė pasirašyti. Važtaraščiai tik patvirtina, kad sąskaitose-faktūrose nurodytos medžiagos yra atvežtos. Nors jis ir nedalyvavo prekių iškrovime, tačiau iš P. G. žinojo, jog visos jos atvežtos, todėl pasirašė krovinio važtaraščius. Atlikus dalį statybos darbų, sąmatininkas suskaičiuoja, kiek panaudota statybinių medžiagų, surašomi darbų atlikimo aktai, o po to panaudotos statybinės medžiagos nurašomos. Kadangi įmonė neturėjo pinigų, jis norėjo dalį statybinių atliekų panaudoti atsiskaitymui su darbininkais. Kai pradėjo dirbti, Palūšėje nieko nepažinojo, todėl pasiūlė pažįstamiems J. P. ir P. G. atlikti mansardos remonto darbus. Jie sutiko. Nutarė organizuoti viešą konkursą, nors jo praktiškai ir nereikėjo, užteko tik paprastos apklausos. Niekam dokumentų oficialiai nesiuntė, tiesiog susirašinėjo elektroniniu paštu. Kadangi J. P. ir P. G. neturėjo nei įmonės, nei patento, todėl paprašė, kad jie surastų, kas galėtų atlikti tuos darbus. Surado kelias įmones ir jom bei D. K. išsiuntė užklausimus, kuriuose prašė paskaičiuoti, už kokią sumą jie galėtų atlikti remonto darbus. D. K. paskaičiavo mažiausią kainą, todėl jo pasiūlymas ir buvo priimtas. Pats paruošė statybos rangos sutartį todėl, kad tai privalo padaryti užsakovas. Pasirašydamas sutartį nežinojo, kad D. K. darbų nevykdys, galvojo, kad jis dirbs kartu su kitais darbininkais. Kodėl D. K. nedirbo, nežino. Jam tai ir nerūpėjo, nes svarbiausia, kad vyktų darbai. Sutartį su D. K. pasirašė 2013-08-24. Paruošiamieji darbai prasidėjo anksčiau, o sutartis buvo reikalinga tik tam, kad viskas būtų teisiškai įforminta. Mano, kad D. K., kaip patentininkas, turi teisę samdyti subrangovus. Rangos sutartyje nebuvo draudimo rangovui D. K. samdyti subrangovus. Statybininkai atliko daugiau nei pusę statybos rangos sutartyje numatytų darbų. Buvo sumontuotos gipso kartono plokštės, sudėtos medinės grindys, apšiltintos lubos ir grindys, išvedžioti elektros kabeliai. 2013-10-18 jis pasirašė tarpinį darbų atlikimo aktą 22000 Lt sumai, kad darbininkai už darbą ateityje galėtų gauti atlyginimą, tačiau, kiek jam žinoma, jokio atlyginimo jie iki šiol negavo. Dalį apdailos plokščių išmainė į lentas grindim, nes UAB „Bikuva“ jų nebuvo. Viską darė pagal pradinę orientacinę lokalinę sąmatą. Vėliau medžiagų kaina nepakito, tačiau darbų kainą, kiek atsimena, po konkurso pavyko sumažinti nuo 40000 Lt iki 20000 Lt. Akmens vata dar buvo panaudota ir pirmo aukšto tarpusienio apšiltinimui, nes ten buvo daug ankstesnių darbų broko. P. G. 2013 metų gegužės mėnesį galėjo žinoti, kad jis vykdys tuos darbus, nes dar iki sutarties pasirašymo jie viską antrame aukšte išsivalė ir pasiruošė statybiniam darbam. Su P. G. negalėjo sudaryti sutarties, nes jis neturėjo patento. Neprisipažįsta kaltu padaręs BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nes jis įtarime nurodytų dokumentų neklastojo, jie yra tikri.

11Kaltinamasis D. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad J. P. jam sakė, kad pažįsta turizmo centro „Palūšė“ direktorių, ir pasiūlė dalyvauti konkurse dėl statybos darbų. Sąlygų dabar neatsimena. J. P. sakė, kad reiks įrengti grindis, sienas, lubas. Paskui J. P. atvežė į Ginučius statybos rangos sutartį ir jis ją pasirašė. Sutarties egzemplioriaus jis negavo. Pasirašydamas sutartį galvojo, kad pats dirbs, tačiau tuo metu dirbo kitame objekte pagalbiniu darbininku, todėl sutartyje numatytą darbą maždaug po savaitės pasiūlė P. G.. Pagal šitą sutartį pats nedirbo. Verslo liudijimą turėjo nuo 2012 metų. Būtų galėjęs atlikti sutartyje numatytus darbus, nes turi pakankamai patirties, o tie darbai ypatingos kvalifikacijos nereikalavo. Prieš pasirašant sutartį A. M. nesakė, kad tų darbų nedirbs. A. M. taip pat nieko nesakė apie tai, kad užsakymą perleido P. G..

12Liudytojas P. G. parodė, kad D. K. pasiūlė jam darbą VšĮ turizmo centre „Palūšė“, nes pats nelabai norėjo ten dirbti. Tada susitiko su A. M., kurio anksčiau nepažinojo, ir aptarė, kokius darbus reikia padaryti. Reikėjo įrengti patalpas mansardoje. Tai buvo 2013 metų pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje. Sąlygos jį tenkino, todėl sutiko dirbti, nes kito darbo tuo metu neturėjo. Kartu dirbo J. B. ir dar vienas žmogus, kurio pavardę pamiršo. Jokių darbo sutarčių nebuvo sudarę, buvo tik žodinis susitarimas. Jie padarė grindis, sienas ir lubas. Ne visus darbus pabaigė. Statybines medžiagas atvežė iš UAB „Bikuva“. Dalį medžiagų jis pats asmeniškai priėmė Utenoje, o dalį – Ginučiuose. A. M. paprašė, kad jis priimtų statybines medžiagas ir pasirašytų važtaraštyje. Tą jis ir padarė. Pasirašė du kartus, nes buvo du prekių vežimai. Neatsimena, ar važtaraščiuose jo pavardė buvo įrašyta. A. M. pasakydavo, kad medžiagas atvežė. Ginučiuose medžiagas laikė buvusiose kolūkio dirbtuvėse. Iš karto į VšĮ turizmo centrą „Palūšė“ visų medžiagų nevežė todėl, kad ten nebuvo vietos jas sandėliuoti. Darbui reikalingas medžiagas po truputį įvairiais būdais atsiveždavo į Palūšę. Kai baigė dirbti, dar liko medžiagų, kurios visos buvo suvežtos į VšĮ turizmo centrą „Palūšė“. Jis pats tuo metu verslo liudijimo gauti negalėjo, nes turėjo nelikviduotą personalinę įmonę ir buvo skolingas Sodrai. Medžiagų iš Utenos nevežė, nežino kas iš ten jas atvežė. Pirmą kartą apklausiant nurodė, kad visas statybines medžiagas atvežė į Palūšę, ir nesakė, kad medžiagos iš pradžių buvo vežamos į Uteną ir į Ginučius. Taip sakė todėl, kad galvojo, jog bus paprasčiau, nes vis tiek visos buvo atvežtos į Palūšę. Su A. M. aptarinėjo, kokių ir kiek statybinių medžiagų reikia, bet visus sprendimus dėl medžiagų kiekio priiminėjo pats A. M.. Už darbą VšĮ turizmo centre „Palūšė“ negavo nei pinigų, nei jokių statybinių medžiagų, nors iš viso turėjo būti sumokėta apie 20000 Lt. Visus atliktus darbus jis turi surašęs savo užrašuose.

13Liudytojas T. P. parodė, kad su VšĮ turizmo centru „Palūšė“ buvo sudaryta sutartis su mokėjimo atidėjimu, suderinti medžiagų kiekiai ir suorganizuotas pristatymas. Iš pradžių prekes buvo numatyta pristatyti į Palūšę, bet paskui pristatymo vieta dėl sandėliavimo galimybių keitėsi. Užsakovo atstovas nurodydavo, kuriuo maršrutu reikia važiuoti. Dėl prekių pristatymo adreso pasikeitimo jam skambino P. G.. Iš viso buvo du reisai. Šiuo metu kažkokia dalis prekių dar neapmokėta. Konkrečiai jam klausimų dėl dalies prekių grąžinimo nebuvo. Važtaraščiai buvo perrašyti, detalizuojant pagal sąskaitas-faktūras juose prekių pavadinimus ir kiekius. Pristatymo adresas taip pat buvo perrašytas iš sąskaitos-faktūros. Kaip VšĮ turizmo centro „Palūšė“ atstovas juose pasirašė P. M., savo parašu patvirtindamas, kad tikrai visos prekė gautos. Važtaraščių, kurie nėra griežtos atskaitomybės dokumentas, pakeitimą inicijavo ir juos parengė jų įmonė. Dėl ko jie buvo perrašyti, nežino. Sąskaitos-faktūros yra pirminis dokumentas.

14Liudytojas J. P. parodė, kad 2013 metų vasarą A. M. paprašė, jog jis, kaip vietinis gyventojas, surastų statybininkus. Pažįstamiems statybininkams, tame tarpe ir D. K., pasakė apie konkursą dėl patalpų įrengimo VšĮ turizmo centre „Palūšė“. D. K. senai pažįsta, žinojo, kad šis dirba gerai, todėl ir rekomendavo A. M.. D. K. neturėjo kuo nuvažiuoti į Palūšę, todėl jis paėmė iš A. M. dokumentus, kuriuos reikėjo užpildyti, ir atvažiavo pas D. K.. Jie kartu užpildė dokumentus ir nuvežė juos į turizmo centrą „Palūšė“. Nežino, ar tuo metu D. K. turėjo verslo liudijimą. A. M. dar prašė, kad jis leistų sandėliuoti statybines medžiagas užrakinamose dirbtuvių patalpose, esančiose Ginučių kaime, nes Palūšėje nebuvo kur jas saugiai susidėti, o be to, dideliam kiekiui nebuvo ir vietos. A. M. neprašė iškrauti medžiagas Utenoje, bet tuo metu, kai vežė prekes iš parduotuvės, dirbtuvės Ginučiuose dar buvo užimtos, todėl jas iškrovė Utenoje, jo buvusios sutuoktinės A. P. gyvenamojoje vietoje. Utenoje ruošėsi iškrauti tik tas prekes, kurioms dar nebuvo vietos Ginučiuose, o smulkesnes prekes planavo vežti į Palūšę, tačiau kieme sunkvežimis įklimpo, todėl visas prekes reikėjo perkrauti. Vėliau iš Utenos smulkiosios prekės buvo nuvežtos į Palūšę, o vata ir OSB plokštės – į Ginučius. Statybines medžiagas Ginučiuose priiminėjo P. G., kuris kartu su dar keliais darbininkais dirbo turizmo centre „Palūšė“. P. G. turėjo raktus nuo dirbtuvių. Iš Ginučių į turizmo centrą „Palūšė“ medžiagas su priekaba vežiojo P. G.. A. M. buvo atvažiavęs į Ginučius apžiūrėti prekes, bet pats jų nevežiojo. D. K. VšĮ turizmo centre „Palūšė“ nedirbo. Nežino, kodėl jis nedirbo, bet, gali būti, kad turėjo kitų darbų. Paskutinės prekės 2014 metais iš Ginučių buvo paimtos su policija ir . P. G. nuvežtos į Palūšę.

15Liudytoja O. S. parodė, kad dirbo su kliento UAB „Bikuvos prekyba“ vadybininku T. P., kuris užsakydavo iš jų įmonės UAB „Judisa“ transportą prekių išvežiojimui. Kai vairuotojas pasikrauna prekes, klientas duoda nurodymus vežti prekes pagal krovinio važtaraščius. Važtaraščius išrašo jų įmonė, bet būna, kad klientas turi savo vietinius važtaraščius. Važtaraščiuose nurodoma prekių pasikrovimo ir pristatymo vieta. Vairuotojas paprastai važiuoja ten, kur nurodo klientas. Nežino kaip būtų, jei klientas pasakytų prekes vežti kitu adresu nei nurodyta važtaraštyje. Ant važtaraščio pasirašo prekes priimantis asmuo. Atsimena, kad važtaraštyje, pagal kurį prekės buvo vežamos VšĮ turizmo centrui „Palūšė“, prekės nebuvo išvardintos, buvo tik nurodyta, kad vežamos statybinės medžiagos. Važtaraštį tada išrašė pats klientas UAB „Bikuva“. Vėliau buvo atvažiavęs vadybininkas, su kuriuo jie dirba, ir kliento vardu prašė pasirašyti naują važtaraštį, kuriame jau buvo išvardintos visos vežtos prekės. Jie sutiko ir pasirašė antrą važtaraščio egzempliorių. Byloje esantys 2013-06-06 ir 2013-06-07 važtaraščiai Nr. 1-012 ir Nr. 1-015 rašyti ne jų įmonėje. Kas juos parengė, nežino. Po reiso vairuotojas važtaraštį pristato į įmonės UAB „Judisa“ ofisą, o buhalterė pagal jį išrašo sąskaitą-faktūrą, kuri registruotu laišku siunčiama klientui. Važtaraščio reikšmė yra tik ta, kad jis patvirtina, jog jų įmonė suteikė paslaugą. Vėliau jie teisinėje apyvartoje nebenaudojami. Jie būtų reikalingi tik tuo atveju, jeigu siuntėjas neapmokėtų sąskaitos. Tada jie galėtų su važtaraščių pagalba įrodinėti, kad vežimo paslauga buvo suteikta.

16Liudytojas A. L. parodė, kad UAB „Judisa“, kurioje jis dirba, buvo gautas užsakymas pervežti statybines medžiagas iš parduotuvės „Bikuva“ į Ignalinos rajoną. Ryte pasikrovė prekes ir išvažiavo. Pristačius krovinį, gavėjas pasirašė ant važtaraščio, kuriame buvo nurodyta tik tai, kad vežamos statybinės medžiagos. Po savaitės ar po dviejų „Bikuvos“ atstovas T. P. buvo atvykęs pas juos į ofisą ir pasakė, kad reikia parašiuko. Jis turėjo kitus važtaraščius, kuriuose buvo detaliai surašytos visos vežtos prekės, ir pasakė, kad klientui pirminis važtaraštis netiko. Žinodamas, kad tos prekės yra pristatytos, jis, nesigilindamas į prekių sąrašą, pasirašė pateiktą važtaraštį. Galėjo būti du važtaraščiai, kuriuos buvo prašoma detalizuoti. Jis pasirašė grafoje už vairuotoją, kuris pristatė krovinį. Krovinio pristatymo adresai keičiasi vos ne kasdien, todėl jis nebekreipia į tai dėmesio. Būna, kad krovinį veža į vieną sandėlį, o pakeliui pasakoma, kad ten nepriims ir prašo vežti į kitą vietą. Labai dažnai būna, kad važtaraštyje nurodytas vienas adresas, o krovinį nuveža kitur, tačiau, jei pristatymo atstumas nesikeičia, tai važtaraščiai nebūna keičiami. Važtaraštį vairuotojas perduoda į ofisą. Ten jis nuskanuojamas, patalpinamas į elektroninį archyvą, o visi popieriniai dokumentai, susiję su pervežimu, su sąskaita persiunčiami užsakovui. Važtaraščio teisinė reikšmė yra tik ta, kad jis patvirtina, jog vežimo paslauga įvykdyta, t. y., kad prekės buvo nuvežtos kažkiek tai kilometrų ir iškrautos. Ant 2013-06-06 ir 2013-06-07 važtaraščių Nr. 1-012 ir Nr. 1-015 yra jo parašai. Šituos detalizuotus važtaraščius atvežė „Bikuvos“ atstovas T., kurio pavardės neatsimena.

17Liudytojas J. L. parodė, kad 2013 metais dirbo UAB „Judisa“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Atsimena, kad gavo užsakymą krautis „Bikuvos“ sandėlyje. Pasikrovus pasakė, kad bus du išsikrovimo taškai – Utenoje ir Palūšėje, Ignalinos rajone, bet gali būti ir vienoje vietoje, tiksliai nebuvo aišku. Vežė statybines medžiagas – plytas, santechniką, vatą. Atvažiavus į Uteną ir pradėjus krauti prekes privataus namo kieme, šeimininkas pasakė, kad į Ignaliną nebereiks važiuoti, kad paskui jie patys viską susiveš mikroautobusu. Viską iškrovus, gavėjas pasirašė važtaraštyje, kad gavo prekes. Išvažiuodamas iš kiemo, negalėjo apsisukti ir buvo užbuksavęs. Ar tai buvo namo šeimininkas, ar kažkas kitas, nežino. Jis prekes vežė tik vieną kartą, su „Bikuva“ dirbti daugiau neteko. Važtaraštyje nebuvo surašytos konkrečiai visos prekės, buvo tik nurodyta – statybinės medžiagos. Palečių kiekio neatsimena, bet buvo pilna mašina. Neatsimena, kam konkrečiai vežė prekes, nes buvo nurodytas tik kontaktinis telefono numeris, kurį užrašė parduotuvėje „Bikuva“. Kodėl visas prekes iškrovė Utenoje, nežino. Krovinį vežė pagal vieną važtaraštį. Buvo originalas ir kopija, kuriuos pasirašė jis ir klientas. Originalą atidavė vadybininkams, o kopiją paliko klientui.

18Liudytojas R. B. parodė, kad pagal įstatymus buvo reikalingas konkursas kempingo mansardos remonto darbų atlikimui VšĮ turizmo centre „Palūšė“, nes darbų vertė viršijo keliasdešimt tūkstančių litų. Mažų mažiausiai, pagal taisykles turėjo būti bent jau rašytinė apklausa, tačiau nėra jokių duomenų ir dokumentų, kad ji buvo atlikta. Centro steigėjas Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nieko nežinojo apie remontą ir apie rangos sutartį. Mansardos remontas turėjo būti daromas ūkio būdu, t. y. viską darant savo jėgomis. 2013 metų liepos mėnesį VšĮ turizmo centre „Palūšė“ kartu su A. M. buvo trys darbuotojai, kurie ir turėjo atlikti remonto darbus. Mansardos remonto darbai prasidėjo birželio mėnesį. VšĮ turizmo centre „Palūšė“ buvo 2013-07-03 ir matė pradėtus remonto darbus ir dalį statybinių medžiagų, buvusių kempingo pastate. Tada jau buvo paklotos grindys ir pakalta kažkiek OSB plokščių. Iškart paprašė A. M. parašyti pasiaiškinimą. Po to buvo pradėtas tyrimas, kurio metu paaiškėjo apie statybinių medžiagų pirkimą iš UAB „Bikuva“. Pagal komisijos išvadas A. M. buvo atleistas dėl nepasitikėjimo. Apie statybos rangos sutartį Nr. S8 sužinojo tik po 2013-07-03. Mano, kad VšĮ turizmo centro „Palūšė“ valdomuosiuose pastatuose buvo pakankamai vietos visų statybinių medžiagų sandėliavimui. Gavę A. M. paaiškinimus, VšĮ turizmo centro „Palūšė“ dalininkai nusprendė, kad statybinės medžiagos turi būti grąžintos, tačiau A. M. šio sprendimo neįvykdė. Į VšĮ turizmo centrą „Palūšė“ jis atvažiuodavo kartą arba du kartus į mėnesį. A. M. pateikė tik statybinių medžiagų pirkimo sąskaitas-faktūras, o jų vežimo važtaraščių jis nematė. Mano, jog važtaraštis tik patvirtina prekių pristatymo faktą ir daugiau nieko. Remonto darbų kempingo pastate atlikimui nebuvo jokios sąmatos, kuri turėjo būti sudaryta dar prieš remonto pradžią. A. M. tik 2013-07-05 pasiaiškinime pasiūlė sudaryti tokią sąmatą, t. y. tada, kai jau medžiagos buvo nupirktos ir pradėtas remontas. Maždaug po mėnesio Valstybės saugomų teritorijų tarnyba paruošė mansardos remonto darbų sąmatą. Dar iki darbų pradžios A. M. jam skambino ir sakė, kad bandys gauti remontui medžiagų skolon. Sąmatoje buvo numatyta, kad mansardos remontui reikia medžiagų 32465,70 Lt sumai. Šiai dienai panaudotų medžiagų vertė yra tik apie 10000 Lt. Darbų vertė pagal sąmatą – 76426 Lt. Kai remontas daromas ūkio būdu, tai darbuotojams mokamas tik atlyginimas. Jei darbus atlieka kažkas kitas, tai su tais žmonėmis turi būti sudarytos sutartys, nes antraip tai būtų nelegalus darbas. Jokių duomenų apie viešuosius pirkimus ir jokių sutarčių iki 2013 lapkričio mėnesio, t. y. iki atleidimo iš darbo, A. M. nepateikė.

19Liudytojas J. B. parodė, kad 2013 metais, gali būti, kad vasaros pradžioje, susitiko pažįstamą P. G., kuris pasiūlė padirbėti VšĮ turizmo centre „Palūšė“. Jis sutiko ir apie mėnesį laiko dirbo kartas nuo karto pagalbinius statybinius darbus kempingo antrame aukšte. Darbui vadovavo ir su juo už darbą atsiskaitydavo P. G.. Be jo ten dar dirbo S. K. ir pats P.. Dalį statybinių medžiagų jis su A. M. pakeitė į grindines lentas, už kurias pasiėmė OSB plokštes. Akmens vatą darbui jie su P. G. priekaboje veždavosi iš Ginučių. Per tą laiką jie sudėjo grindis, pradėjo lentelėmis pakalinėti lubas, o paskui dėl kažkokių priežasčių darbai nutrūko.

202013-06-06 krovinio važtaraštyje Nr. 1-012 ir 2013-06-07 krovinio važtaraštyje Nr. 1-015 krovinio siuntėja nurodyta UAB ,,Bikuvos prekyba“, gavėjas – VšĮ turizmo centras ,,Palūšė“, pristatymo adresas – Palūšė, 30202 Ignalinos r., krovinį išdavęs asmuo – T. P., krovinį priėmęs asmuo – A. M., krovinį priėmęs vežti asmuo – A. L. (t. 5, 18-22 b. l.).

212014-07-04 liudytojas A. L. tyrimui pateikė 2013-06-06 krovinio važtaraštį Nr. 1-012, kuriame krovinio siuntėja nurodyta UAB ,,Bikuvos prekyba“, krovinio gavėjas – VšĮ turizmo centras ,,Palūšė“, iškrovimo adresas – Ignalinos r., Ginučiai, krovinį išdavęs asmuo – T. P., krovinį priėmęs asmuo – P. G., krovinį priėmęs vežti asmuo – R. V., ir 2013-06-07 krovinio važtaraštį Nr. 1-012, kuriame krovinio siuntėja nurodyta UAB ,,Bikuvos prekyba“, krovinio gavėjas – VšĮ turizmo centras ,,Palūšė“, iškrovimo adresas Vilniaus g., Utena, ir Ignalinos r., Ginučiai, krovinį išdavęs asmuo – T. P., krovinį priėmęs asmuo – P. G., krovinį priėmęs vežti asmuo – J. L. (t. 5, 98-99 b. l.).

222014-04-30 kaltinamasis D. K. tyrimui pateikė 2013 metų (be datos) statybos rangos sutartį Nr. S8, kurią sudarė jis ir VšĮ turizmo centras ,,Palūšė“, atstovaujamas direktoriaus A. M.. Pagal šią sutartį D. K. įsipareigojo pagal projektuotojo pateiktą projektą Ignalinos rajono savivaldybės Palūšės kaime, VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“ kempingo mansardoje atlikti visus projekte numatytus darbus. Bendra įrengimo kaina 43961 Lt. Kartu D. K. pateikė mansardos įrengimo darbų lokalinę sąmatą, medžiagų poreikio žiniaraštį ir objektinę sąmatą. (t. 5, 145-150)

232014-11-25 A. M. tyrimui pateikė 2013-08-24 statybos rangos sutartį Nr. S8, analogišką tai, kurią pateikė D. K., 2013-08-23 tiekėjų apklausos pažymą su trimis pasiūlymais, K. K. išduotą verslo liudijimą, kuriame nurodyti veiklos vykdymo laikotarpiai nuo 2013-08-21 iki 2013-09-30 (t. 8, 52-62). Dėl važtaraščių suklastojimo

24Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras E. B. 2015-03-31 nutarimu nutraukė ikiteisminio tyrimo Nr. 50-9-00455-13 dalį T. P. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nustačius, kad jis nepadarė veikos turinčios šio nusikaltimo požymių (t. 8, 71-128 b. l.). Nutarime prokuroras konstatavo, kad T. P. krovinių važtaraščiuose, išplėstinai surašydamas pervežamų prekių kiekius, nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, nepadarė, kadangi tokie jo veiksmai nesukėlė kokių nors juridiškai reikšmingų pasekmių, priešingai – tokiu būdu buvo ištaisyta pirminių krovinio važtaraščių surašymo metu padaryta klaida, kuomet buvo nurodytas tik bendras krovinio svoris, detaliai nenurodant, kokios konkrečiai prekės vežamos. Nutarime pažymėta, jog „<...> apklaustas liudytoju P. G. patvirtino visų prekių gavimą, todėl darytina išvada, kad prekės pagal PVM sąskaitas faktūras buvo pakrautos ir pristatytos krovinio gavėjams. Pačių prekių, nurodytų sąskaitose faktūrose įgijimo tikrumą patvirtino UAB „Bikuva“ atstovai ir pats A. M.. Ta aplinkybė, kad ištaisytuose krovinio važtaraščiuose kaip krovinį priėmęs asmuo pasirašė ne P. G., o pats A. M., šių dokumentų turinio tikrumo iš esmės nekeičia, šių dokumentų teisingumo iš pagrindų nenaikina, nes prekės buvo pristatytos.“ Šias išvadas prokuroras išsamiai grindžia kasacinio teismo praktika, išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-662/2000, 2K-775/2007, 2K-263/2010, 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-186/2009, 2K-244/2009, 2K-409/2011.

25Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Č. 2015-05-21 nutarimu konstatavusi, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00455-13 T. P. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas pagrįstai ir teisėtai, praktiškai be jokių motyvų įpareigojo prokurorą tęsti baudžiamąjį persekiojimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos požymius A. M. atžvilgiu.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis ir yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-263/2010). Kasacinis teismas apibrėžė ir dokumento sąvoką – juo gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) ir kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam, juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000). Dokumento suklastojimu pripažįstamas netikro dokumento pagaminimas ar sąmoningas melagingų duomenų, kurie neatitinka tikrovės, įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-387/2008). Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet kokie neatitinkantys tikrovei duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms, tačiau baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-7-47-895/2016).

27Iš kaltinamojo A. M., liudytojo T. P., O. S., A. L. parodymų seka, kad 2013-06-06 krovinio važtaraščio Nr. 1-012 bei 2013-06-07 krovinio važtaraščio Nr. 1-015 perrašymą maždaug po savaitės nuo krovinio pristatymo inicijavo ir juos perrašė T. P., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas. Perrašytus važtaraščiu pasirašė jau nebe P. G., o A. M., tačiau, kaip teisingai ir pagrįstai 2015-03-31 nutarime konstatavo prokuroras E. B., ši aplinkybė važtaraščių turinio tikrumo iš esmės nekeičia, jų teisingumo iš pagrindų nenaikina, nes prekės VšĮ turizmo centrui ,,Palūšė“ buvo pristatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad niekas ir neginčijo važtaraščiuose padaryto įrašo apie teisiškai reikšmingą faktą, kad krovinys iš siuntėjo – UAB „Bikuvos prekyba“ – buvo pristatytas gavėjui – VšĮ turizmo centrui ,,Palūšė“. Be to, akivaizdu, kad naujųjų važtaraščių pasirašymo metu jokios prekės nebuvo nei vežamos, nei kraunamos, šių važtaraščių perrašymu buvo siekiama tik detalizuoti pristatytų prekių sąrašą. Pagal Kelių transporto kodekso 29 straipsnį važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, tačiau neteisingai surašytas važtaraštis nėra pagrindu krovinio vežimo sutartį laikyti negaliojančia. Teismas pripažįsta, kad ne visi naujuose važtaraščiuose padaryti įrašai atitinka tikrovę (pristatymo adresas, krovinį priėmęs vežti bei jį priėmęs asmuo), tačiau jie neturi jokios teisinės reikšmės, nes niekaip nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukėlė minėtiems asmenims ar valstybei jokių teisiškai reikšmingų padarinių, todėl, remdamasis aukščiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad A. M., savo parašu patvirtindamas 2013-06-06 krovinio važtaraštį Nr. 1-012 ir 2013-06-07 krovinio važtaraštį Nr. 1-015, nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šio kaltinimo turi būti išteisintas vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Dėl statybos rangos sutarties suklastojimo

28Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, civilinėmis sankcijomis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2005-11-10 nutarimai, kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011 ir kt.).

29A. M. ir D. K. kaltinami tuo, kad 2013 metų vasarą, veikdami kartu, iš anksto žinodami, kad D. K. realiai jokių statybos ir remonto darbų VšĮ turizmo centras „Palūšė“ patalpose neatliks, savo parašais patvirtino A. M. parengtą bei atspausdintą 2013 metų (data nenurodyta) statybos rangos sutartį Nr. S8, kurioje buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad D. K. per 3 mėnesius įsipareigoja atlikti statybos darbus VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“ mansardoje, esančioje Ignalinos rajono savivaldybėje, Palūšės kaime, ir tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – statybos rangos sutartį Nr. S8.

30Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad A. M. ir D. K. iš esmės kaltinami tuo, kad pasirašė sandorį, kuriuo nesiekė sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, t. y. sudarė tariamą sandorį – sandorį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių), kuris negalioja nuo jo sudarymo momento (Civilinio kodekso 1.86, 1.95 straipsniai). Patys gi kaltinamieji parodė, kad, pasirašydami statybos rangos sutartį Nr. S8, jie tikėjosi, jog sutartis bus vykdoma. Iš D. K. parodymų seka, kad jis vietoj savęs pasiūlė dirbti liudytojui P. G. tik praėjus maždaug savaitei po sutarties pasirašymo, t. y. kai gavo kitus darbų užsakymus. Byloje nėra įrodymų, kad jau sutarties pasirašymo metu D. K. žinojo, jog realiai jokių statybos ir remonto darbų VšĮ turizmo centras „Palūšė“ patalpose neatliks. Tokiu būdu, akivaizdu, kad bet kuriuo atveju, pasirašius statybos rangos sutartį Nr. S8, susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamoji teisė yra paskutinė priemonė, taikytina tik tada, jeigu susiklostę teisiniai santykiai nėra reguliuojami kitomis teisinėmis priemonėmis arba asmens veikoje yra aiškūs nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamoji atsakomybė įtvirtinama tik tada, kai neįmanoma kitomis socialinėmis, teisinėmis priemonėmis apginti teisinių gėrių, kurie yra pažeidinėjami, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. M. ir D. K. pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. S8 būtų pažeidusi kurių nors fizinių asmenų ar VšĮ turizmo centro „Palūšė“ teises arba sukėlė minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Jokių padarinių ji ir negalėjo sukelti, kadangi iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolų (t. 5, 145-150, t. 8, 52-62 b. l.) ir liudytojo R. B. parodymų seka, kad statybos rangos sutarties Nr. S8 VšĮ turizmo centro „Palūšė“ dokumentacijoje iš viso nebuvo, apie ją tapo žinoma tik 2014-04-30, t. y. kai ją D. K. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

31Be to, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį, kuris yra BK XLIII skyriuje, reglamentuojančiame nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, klausimas spręstinas nustatant, ar padaryta veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Teismas, išsamiai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios – siekimo teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę ir tokiu būdu pasikėsinti į valdymo tvarką, jų veika jokios žalos ar grėsmės valdymo tvarkai nesukėlė, todėl, remdamasis jau ankščiau paminėta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad A. M. ir D. K., savo parašu patvirtindami statybos rangos sutartį Nr. S8, nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir dėl šio kaltinimo turi būti išteisinti, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, t. y. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

32Šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas ginčams, susijusiems su statybos rangos sutartimi Nr. S8, būtų neadekvati bei neproporcinga priemonė, nes jie galėtų ir turėtų būti sprendžiami, taikant Civilinio kodekso bei Civilinio proceso kodekso numatytas nuostatas.

33Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 297, 303-307 straipsniais, teismas

Nutarė

34A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotų važtaraščių ir statybos rangos sutarties) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos statybos rangos sutarties) išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36Panaikinti A. M. ir D. K. kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

37Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Rimkus, sekretoriaujant... 2. A. M., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), Lietuvos Respublikos... 3. kaltinamas dviejuose epizoduose pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300... 4. D. K., asmens kodas ( - ), gimęs ( - ), gyvenantis ( - ), Lietuvos Respublikos... 5. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. A. M. kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“... 8. Jis gi, kaltinamas tuo, kad būdamas VšĮ turizmo centro ,,Palūšė“... 9. D. K. kaltinamas tuo, kad 2013 metų vasarą, tikslus laikas ikiteisminio... 10. Kaltinamasis A. M. kaltės nepripažino ir parodė, kad VšĮ turizmo centro... 11. Kaltinamasis D. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad J. P. jam sakė, kad... 12. Liudytojas P. G. parodė, kad D. K. pasiūlė jam darbą VšĮ turizmo centre... 13. Liudytojas T. P. parodė, kad su VšĮ turizmo centru „Palūšė“ buvo... 14. Liudytojas J. P. parodė, kad 2013 metų vasarą A. M. paprašė, jog jis, kaip... 15. Liudytoja O. S. parodė, kad dirbo su kliento UAB „Bikuvos prekyba“... 16. Liudytojas A. L. parodė, kad UAB „Judisa“, kurioje jis dirba, buvo gautas... 17. Liudytojas J. L. parodė, kad 2013 metais dirbo UAB „Judisa“... 18. Liudytojas R. B. parodė, kad pagal įstatymus buvo reikalingas konkursas... 19. Liudytojas J. B. parodė, kad 2013 metais, gali būti, kad vasaros pradžioje,... 20. 2013-06-06 krovinio važtaraštyje Nr. 1-012 ir 2013-06-07 krovinio... 21. 2014-07-04 liudytojas A. L. tyrimui pateikė 2013-06-06 krovinio važtaraštį... 22. 2014-04-30 kaltinamasis D. K. tyrimui pateikė 2013 metų (be datos) statybos... 23. 2014-11-25 A. M. tyrimui pateikė 2013-08-24 statybos rangos sutartį Nr. S8,... 24. Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 25. Panevėžio apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad nors BK 300... 27. Iš kaltinamojo A. M., liudytojo T. P., O. S., A. L. parodymų seka, kad... 28. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, jog tiek... 29. A. M. ir D. K. kaltinami tuo, kad 2013 metų vasarą, veikdami kartu, iš... 30. Iš kaltinimo formuluotės matyti, kad A. M. ir D. K. iš esmės kaltinami tuo,... 31. Be to, baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį, kuris yra BK XLIII... 32. Šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymas ginčams, susijusiems su... 33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3... 34. A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotų... 35. D. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos... 36. Panaikinti A. M. ir D. K. kardomąsias priemones – rašytinius... 37. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine...