Byla 2-2167/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (atsakovų) uždarosios akcinės bendrovės „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tefire“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Tefire“ 2007 m. birželio 22 d. pareikštu atsakovams UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. ieškiniu prašė tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Lakis“ 2006 m. gegužės 2 d. sudarytą Ilgalaikės rangos sutartį Nr. 2006/05/02 pripažinti negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu ir taikyti vienašalę restituciją. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. liepos 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį šioje dalyje atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. birželio 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančią, paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, 2009 m. gruodžio 8 d. nutartimi panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia, pripažino ją negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu, o bylos dalį dėl vienašalės restitucijos taikymo perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs jam perduotą bylos dalį, 2010 m. birželio 21 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo reikalavimas dėl restitucijos taikymo ir šioje dalyje priėmė naują sprendimą – taikė vienašalę restituciją ir priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Lakis“ 1 189 100 Lt.

5Pareiškėjai (atsakovai) UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovams dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, panaikinti byloje priimtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 21 d. nutarties dalis, kuriomis buvo pripažinta negaliojančia 2006 m. gegužės 2 d. Ilgalaikė rangos sutartis Nr. 2006/05/02 ir pritaikyta vienašalė restitucija; šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurios nebuvo jiems žinomos tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama iš esmės. 2010 m. balandžio 26 d., civilinei bylai esant Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, šiam teismui ieškovo akcininkas A. J. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad jam ir kitam ieškovo akcininkui, buvo žinoma apie tai, kad V. R. , A. M. , J. K. ir P. J. valdo atsakovo akcijas; ieškovo akcininkai A. J. ir OU Kraner Investments (kurios visos akcijos priklauso Estijos piliečiui J. K. ), neprieštaravo, kad ieškovas sudarytų sutartį su atsakovu dėl subrangos darbų atlikimo, kurių pati ieškovo įmonė nepajėgi atlikti; didėjant darbų apimčiai, ieškovo akcininkai planavo nebedidinti darbuotojų skaičiaus, darbus pavesti atlikti kitoms įmonėms subrangos pagrindais ir vykdyti tik medžiagų tiekimą bei kontroliuoti darbų atlikimą, be kitų, pavedant darbus atsakovo įmonei; visi ieškovo ir atsakovo vykdomi sandoriai, tarp jų – ir ginčo sutartis, buvo pilnai kontroliuojami ieškovo akcininkų; V. R. , eidamas ieškovo vadovo pareigas, visą laiką veikė akcininkų įgaliojimų ribose ir visus veiksmus derino su ieškovo akcininkais; V. R. teikdavo ieškovo akcininkams visą informaciją apie ieškovo ir atsakovo atliekamus darbus, apie jau atliktų darbų priėmimą, sąskaitas bei atsiskaitymus, šią informaciją ieškovo akcininkai iš V. R. gaudavo periodiškai; ieškovo ir atsakovo bendradarbiavimas buvo pelningas ieškovui – atsakovo pasiūlytos subrangos darbų kainos buvo žemesnės už vidutines rinkos kainas bei visais atvejais žemesnės nei ieškovas nurodydavo užsakovams; atsakovo darbų kokybė atitiko tokiems darbams keliamus reikalavimus; dėl atliktų darbų nebuvo gauta jokių pretenzijų iš užsakovų; atsakovui atlikus sutartus darbus, buvo derinamos naujos bendradarbiavimo su ieškovu sąlygos, tačiau derybos nesibaigė konkrečiais susitarimais, nes kliūtimi tapo didelis ieškovo įsiskolinimas atsakovui už atliktus darbus, dėl ko ir kilo nesutarimai tarp ieškovo ir atsakovo. Šios ieškovo akcininko A. J. nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo reikalavimo pagrindu nurodytus faktus, turinčius esminės reikšmės CK 1.91 straipsnio taikymui, dėl ginčo sutarties sudarymo, darbų pagal ją atlikimo, darbų kainos nustatymo, sutarties pelningumo ieškovo įmonei, ieškovo įmonės vadovui suteiktų įgalinimų sudaryti ir vykdyti sutartį apimties, jo teikiamos informacijos ieškovo akcininkams apie sutarties vykdymą periodiškumą ir išsamumą, taip pat ieškovo akcininkų žinojimą ir valią (pritarimą) tiek sutarties sudarymui, tiek ir jos vykdymo veiksmams bei rezultatams. Tai rodo, kad ieškovo valios trukumų sudaryti ginčo sutartį nebuvo, todėl nebuvo vienos iš esminių CK 1.91 straipsnio taikymo sąlygų. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad sudarydamas sutartį ieškovo vadovas „V. R. veikė ne ieškovo naudai, esant interesų konfliktui; V. R. pažeidė lojalumo ieškovo įmonei pareigą, nes nesiėmė priemonių situacijai ištaisyti ir atstovaujamos įmonės interesams apsaugoti“, šiuos teiginius paneigia A. J. pareiškime nurodytos aplinkybės. Šios naujai paaiškėjusios aplinkybės patvirtina, kad byloje nebuvo esminių sandorio negaliojimo dėl piktavališko vienos šalies atstovo susitarimo su antrąja šalimi, tai yra CK 1.91 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų: 1) sutarties nenaudingumo, 2) tyčinio susitarimo su kita sutarties šalimi – atsakovu ir 3) sutartį sudariusio ieškovo atstovo ir atsakovo tyčios. Kartu tai reiškia, kad šios bylos baigtis turėjo būti priešinga – ieškovo reikalavimas dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio pagrindu turėjo būti atmestas. Vadinasi, byloje yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, šias aplinkybes įvertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir panaikinti byloje priimtų teismo sprendimų atitinkamas dalis (CPK 366 str. 1 d. 2 p., 371 str. 1 d. 3 p.). Aukščiau nurodytos naujos bylos aplinkybės nebuvo byloje nagrinėjamos ir vertinamos kartu su kitais įrodymais. A. J. pareiškimas buvo pateiktas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, jame gautas 2010 m. balandžio 26 d., taigi jau išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarčiai dėl ginčo esmės. Pareiškimas nebuvo prijungtas prie bylos, bet jo originalas buvo paliktas kasacinio teismo medžiagoje, susijusioje su ieškovo kasacinio skundo nagrinėjimu. Pareiškimo turinį ir jame nurodytas naujas aplinkybes atsakovai sužinojo, jų atstovui 2010 m. gegužės 27 d. gavus pareiškimo kopiją.

6Ieškovas UAB „Tefire“ su prašymu atnaujinti procesą nesutiko. Nurodė, kad atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl proceso atnaujinimo klausimų, akivaizdu, kad pareiškėjai remiasi aplinkybe, kuri neturi visų naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių, be to, pateiktas prašymas grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą. Pareiškėjų išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir negali būti laikomos byloje naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, kadangi pareiškėjų pateiktame dokumente išreikšta asmens subjektyvi nuomonė, kuri nelaikytina juridiniu faktu. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo nenurodyta aplinkybių, kodėl tokie paaiškinimai – A. J. nuomonė – nebuvo žinoma pareiškėjams ir nebuvo galimybės ją sužinoti bei pateikti bylos nagrinėjimo metu. A. J. pateikti paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs dėl susiklosčiusių aplinkybių. 2006 m. gruodžio 20 d. tarp A. J. (pirkėjo) ir OU TEFIRE GROUP (pardavėjo) buvo sudaryta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu A. J. tapo UAB „Tefire" 20 % akcininku. A. J. nesumokėjus sutarto atlyginimo už įsigytas akcijas, 2010 m. balandžio 12 d. jam buvo pateiktas reikalavimas sumokėti sutartą sumą už įsigytas akcijas, o to nepadarius per nustatytą terminą 2010 m. balandžio 19 d., remdamasis CK 6.345 straipsniu, pardavėjas atsisakė sutarties ir A. J. buvo išbrauktas iš UAB „Tefire" akcininkų sąrašo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovas mano, jog A. J. veikė piktavališkai ir siekė(-ia) pakenkti UAB „Tefire“, todėl jo paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs ir turintys įrodomąją galią. Pareiškėjų pateiktos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, nes buvo žinomos ir galėjo būti pateiktos bylą nagrinėjant iš esmės. Aplinkybės taip pat nelaikytinos esminėmis, kadangi jos nebūtų turėjusios įtakos galutiniam teismo sprendimui. Be to, atsakovai nebandė įrodinėti šių aplinkybių bylą nagrinėjant iš esmės. Pareiškėjai, pateikdami prašymą, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl yra pagrindas paskirti jiems baudą.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tefire“ ieškinį atsakovams UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Nurodė, kad pareiškėjų pateikti A. J. paaiškinimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, kadangi šiame dokumente išreikšta asmens subjektyvi nuomonė, kuri nelaikytina juridiniu faktu. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai nenurodė aplinkybių, kodėl tokie paaiškinimai – A. J. nuomonė – nebuvo jiems žinoma ir nebuvo galimybės ją sužinoti bei pateikti bylos nagrinėjimo metu. Iš pačių paaiškinimų akivaizdu, kad vienam iš pareiškėjų ir bendraatsakovų V. R. šios aplinkybės buvo žinomos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų teiginys, kad šios aplinkybės – A. J. paaiškinimų turinys, įskaitant atsakovo V. R. periodišką informacijos pateikimą UAB „Tefire“ akcininkams dėl UAB „Lakis“ vykdomos subrangos, - naujai paaiškėjo tik išnagrinėjus bylą, yra logiškai nepaaiškinamas ir visiškai nepagrįstas. Tai, jog UAB „Lakis“ akcininkais yra atsakovai, ieškovo akcininkams galėjo būti žinoma tik tuo atveju, jei apie tai ieškovo akcininkus būtų informavę patys atsakovai, ką jie ir turėjo padaryti tam, kad nekiltų interesų konfliktas (CK 2.87 str.). Tačiau jei atsakovai buvo informavę ieškovo akcininkus apie padėtį ir ieškovo akcininkai tam neprieštaravo, pareiškėjai tuo galėjo remtis ir įrodinėti teismo procese, apklausiant UAB „Tefire“ akcininkus bylos nagrinėjimo iš esmės metu, įrodinėjant aplinkybę, kad A. J. ir kitam ieškovo akcininkui buvo žinoma apie tai, kad V. R. , A. M. , J. K. ir P. J. valdo atsakovo akcijas. Atsakovai, užimdami vadovaujančias pareigas UAB „Tefire“, turėjo (su)žinoti įmonės akcininkų požiūrį į sutartį su UAB „Lakis“ ir tokios sutarties faktinę kontrolę, todėl šiomis aplinkybėmis jie galėjo remtis bylą nagrinėjant iš esmės. Tačiau teismo proceso metu atsakovai net neatsikirtinėjo į ieškinį ta aplinkybe, kad ieškovo akcininkai žinojo apie atsakovus kaip UAB „Lakis“ akcininkus. Todėl jie negali siekti atnaujinti proceso remdamiesi šia aplinkybe, nes galėjo ja remtis bylą nagrinėjant iš esmės. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo atnaujinti užbaigtą procesą, nes pareiškėjai nepateikia jokių naujų faktų, tik teiginius, kuriais turėjo galimybę remtis ir įrodinėti bylą nagrinėjant iš esmės.

9Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad V. R. , eidamas ieškovo vadovo pareigas, visą laiką veikė akcininkų įgaliojimų ribose ir visus veiksmus derino su ieškovo akcininkais, teikdavo UAB „Tefire“ akcininkams visą informaciją apie UAB „Tefire“ ir UAB „Lakis“ atliekamus darbus, apie jau atliktų darbų priėmimą, sąskaitas bei atsiskaitymus, kad šią informaciją akcininkai iš V. R. gaudavo periodiškai, neabejotinai galėjo būti įrodinėjama bylos nagrinėjimo iš esmės metu visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl ji nevertintina kaip naujai paaiškėjusi ir negali būti pagrindas atnaujinti užbaigtą teismo procesą. Taip pat teiginiu, kad UAB „Lakis“ atlikus darbus pagal sandorius, buvo derinamos naujos bendradarbiavimo su UAB „Tefire“ sąlygos, o šios derybos nesibaigė konkrečiais susitarimais, nes kliūtimi tapo didelis UAB „Tefire“ įsiskolinimas UAB „Lakis“ už atliktus darbus, dėl ko ir kilo nesutarimai tarp aukščiau nurodytų bendrovių, pareiškėjai galėjo remtis bylą nagrinėjant iš esmės, nes, užimdami vadovaujančias pareigas UAB „Tefire“ ir kartu būdami UAB „Lakis“ akcininkais, neabejotinai turėjo būti susipažinę su tarp įmonių vykstančiomis derybomis. Vadinasi, šią aplinkybę taip pat galėjo įrodinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

10Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų išdėstytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, nes buvo ar turėjo būti žinomos ir galėjo būti pateiktos bylą nagrinėjant iš esmės, jos nelaikytinos esminėmis, nes pateikiamos tik kaip vieno asmens subjektyvus vertinimas, todėl nebūtų turėjusios įtakos galutiniam teismo sprendimui, nes būtų tiriamos ir vertinamos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, o tai, kad atsakovai nebandė įrodinėti šių aplinkybių bylą nagrinėjant iš esmės, nesudaro jiems pagrindo teigti, jog šios aplinkybės turėtų būti laikomos byloje naujai paaiškėjusiomis.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

12Atskiruoju skundu apeliantai UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti proceso atnaujinimo klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais konkrečiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino proceso atnaujinimo pagrindu nurodytas aplinkybes ir įrodymus, neatsižvelgė į visus apeliantų argumentus.
  2. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai abejojama apeliantų nurodytais įrodymais apie esmines bylos aplinkybes. A. J. pareiškime dėstoma ne jo nuomonė (nusimanymas apie bylai reikšmingus faktus), o konkretūs faktai dėl ginčo sutarties sudarymo priežasčių, aplinkybių ir vykdymo, ieškovo akcininkų informavimą apie sutarties sudarymą bei jų pritarimą sutarčiai. Pareiškime nurodomi faktiniai duomenys, kurie CPK 177 straipsnio 1 dalies pagrindu yra laikomi įrodymais byloje, todėl jie turėjo būti įvertinti kartu su kitais surinktais įrodymais, atnaujinus procesą ir nagrinėjant bylą iš esmės.
  3. Skundžiama nutartimi apeliantams, esant naujiems įrodymams, nepagrįstai paneigiama galimybė atnaujinti procesą. Apeliantai apie A. J. pareiškime nurodytus faktus sužinojo tik iš paties A. J. pareiškimo, kurį gavo tik 2010 m. gegužės 27 d., jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir kasaciniam procesui. Minėtas pareiškimas buvo pateiktas tik 2010 m. balandžio 26 d., todėl apeliantai dėl objektyvių priežasčių anksčiau neturėjo galimybės pateikti įrodymų dėl pareiškime nurodytų faktų. Klausimas dėl ieškovo akcininkų šaukimo į teismo posėdį liudyti byloje buvo sprendžiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas nutarė jų nekviesti liudyti. Be to, byloje esančių įrodymų visumą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai vertino kaip pakankamus ieškovo ieškiniui atmesti. Kitoks įrodymų vertinimas buvo atliktas tik kasacinės instancijos teisme, kuriame negalima remtis naujomis aplinkybėmis ir įrodymais. Byla kasaciniame teisme buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl apeliantai negalėjo reikšti prašymų ar inicijuoti papildomų įrodymų gavimą. Skundžiamoje nutartyje išdėstytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimas ne visiškai atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kaip proceso atnaujinimo pagrindą leidžiama nurodyti ir pateikti naują įrodymą, gautą po bylos išnagrinėjimo, kuriame yra priešingai vertinamos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje M. G. v. Tauragės miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-807/2002). Apeliantų nuomone, procesinė situacija nagrinėjamoje byloje atitinka minėtą aiškinimą: po bylos išnagrinėjimo atsirado naujų įrodymų – A. J. pareiškimas ir jo kaip liudytojo parodymai, turinčių esminės reikšmės bylai ir nurodančių kitokias aplinkybes nei nagrinėtos bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu.
  4. Pirmosios instancijos teismas pernelyg griežtai vertino apeliantų galimybes įrodinėti aplinkybes, nurodytas prašyme atnaujinti procesą. Nagrinėjant bylą iš esmės ieškovo akcininkų apklausos buvo atsisakyta. Dviejų instancijų teismų sprendimai patvirtino, kad byloje pakanka įrodymų konstatuoti faktus, jog ieškovo akcininkai žinojo apie sutarties su UAB „Lakis“ sudarymą ir vykdymą, tam pritarė. Apeliantai nurodė šias aplinkybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme procesiniuose dokumentuose, šį faktą patvirtino ir netiesioginiai įrodymai – sutarties vykdymo aplinkybės ir pobūdis. Sutarties nenaudingumas byloje nebuvo ieškovo įrodytas, nes jo teiginius apie nenaudingumą paneigė konkretūs skaičiai ir sutarties vykdymo finansiniai rezultatai, todėl apeliantai negalėjo žinoti, kad yra būtinybė rinkti ir teikti papildomus tiesioginius įrodymus – ieškovo akcininkų liudijimus – dėl sutarties galiojimo ir naudingumo. Kasacinio teismo nuomonė, kad bylos aplinkybės vertintinos kitaip, paaiškėjo tik po kasacinio teismo 2009 m. gruodžio 8 d. nutarties priėmimo, o ieškovo akcininkų pritarimas sutarčiai paaiškėjo dar vėliau iš A. J. 2010 m. balandžio 26 d. pareiškimo. Iš minėto pareiškimo matyti, kad egzistuoja faktai, paneigiantys ieškovo valios trūkumus, kas iš esmės pakeičia įrodymų pusiausvyrą byloje CK 1.91 straipsnio netaikymo naudai.
  5. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo visų įrodymų, nurodytų kaip proceso atnaujinimo pagrindas. Apeliantai prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – A. J. 2010 m. balandžio 26 d. pareiškimu bei šio asmens parodymais, prašydami jį apklausti liudytoju byloje, šis prašymas 2011 m. birželio 10 d. teismo posėdyje protokoline nutartimi buvo atmestas, tuo atimant apeliantams galimybę pateikti teismo vertinimui įrodymus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Teismas privalėjo atlikti CPK 370 straipsnio 3 dalyje nurodytus veiksmus – patikrinti, ar apeliantų nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Koks būtų A. J. parodymų turinys ir kokias aplinkybes jis paliudytų, ar šios aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusių požymius, apeliantai ir teismas tiksliai nežinojo ir negalėjo žinoti, neišklausę šio liudytojo parodymų. Tik liudytojo apklausos metu egzistuoja procesinė galimybė išsiaiškinti, o teismui – patikrinti, ar apeliantų nurodytame įrodyme – liudytojo parodymuose – yra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos naujai paaiškėjusios ir bylai reikšmingos aplinkybės. Teismui atsisakius apklausti A. J. liudytoju, nutartis atsisakyti atnaujinti procesą buvo priimta neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių taikyti CPK 370 straipsnio 3 dalį ir 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą šioje byloje.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Tefire“ prašė skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Apeliantai prašyme atnaujinti procesą rėmėsi tariamai naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri neturi visų naujai paaiškėjusios aplinkybės požymių, be to, prašymas buvo grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindų teismas priėmė sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė proceso atnaujinimo normas bei tinkamai įvertino tiek apeliantų argumentus, tiek proceso atnaujinimo pagrindu nurodomas aplinkybes, tiek ir juos pačius pagrindžiančius įrodymus. Nutartyje yra išsamiai aptartas A. J. paaiškinimų turinys bei šio dokumento turinio reikšmė išnagrinėtos bylos kontekste. Apeliantų nurodytos proceso atnaujinimo pagrindu laikomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, nes buvo žinomos ir galėjo būti pateiktos bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, aplinkybės nelaikytinos esminėmis, nes jos nebūtų turėjusios įtakos galutiniam teismo sprendimui.
    2. A. J. paaiškinimai negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, nes šiame dokumente išreikšta asmens nuomonė (faktinių aplinkybių subjektyvus vertinimas), kuri nelaikytina juridiniu faktu. Šie rašytiniai paaiškinimai yra įrodymu CPK 177 straipsnio prasme, tačiau pats paaiškinimų turinys nėra įrodymas, kadangi tik atspindi subjektyvų asmens bylos aplinkybių vertinimą. Be to, įvertinus A. J. pareiškimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui surašymo datą, akivaizdu, kad minėtas įrodymas neatitinka esminio naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijaus – šis dokumentas neegzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą. Apeliantai taip pat nenurodė aplinkybių, kodėl šie paaiškinimai nebuvo jiems žinomi ir nebuvo galimybės jų sužinoti ir pateikti bylos nagrinėjimo metu. Iš pačių paaiškinimų akivaizdu, kad vienam iš apeliantų – V. R. – šios aplinkybės buvo žinomos.
    3. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. vasario 22 d. apžvalgos Nr. 1-2007 „Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai 6.2 punktu, CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, A. J. pareiškimas ir galimi jo, kaip liudytojo, parodymai negali būti laikomi naujai paaiškėjusia aplinkybe ar naujais įrodymais, kuriuose yra priešingai vertinamos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu. Įvertinus pareiškimo turinį, galima konstatuoti, kad jame nurodyti faktai buvo akivaizdžiai žinomi apeliantams. Jie turėjo neribotą galimybę įrodinėti šias aplinkybes bylos nagrinėjimo metu ne tik pasitelkdami liudytojus, bet ir patys teikdami paaiškinimus byloje kylančiais klausimais, tačiau to nedarė.
    4. Apeliantų siekis atnaujinti procesą motyvuojant galimais byloje neapklausto liudytojo parodymais, kurių esmė nežinoma, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Jie turėjo neribotą galimybę pateikti analogiško turinio A. J. pareiškimą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui, tačiau to nedarė. Pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius A. J. nesąžiningumą ir sieki pakenkti ieškovui, todėl jo pareiškimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikimas vertintinas kaip siekis pakenkti buvusiam verslo partneriui.
    5. Patys apeliantai nurodo, jog nežino kokia būtų A. J. parodymų esmė, tai yra nežino jų turinio, bei patys atskirajame skunde patvirtina, kad nežino ar šie parodymai sudarytų pagrindą atnaujinti procesą byloje. Vadinasi, asmens parodymai, kurių turinys nėra žinomas, kurie neaišku patvirtins ar paneigs tam tikrus faktus, negali būti traktuojami kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą proceso atnaujinimui. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė apklausti A. J. , kadangi nežinomo turinio parodymai nelaikyti naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

15teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Tefire“ ieškinį atsakovams UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir nuostolių, padarytų nesąžiningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija “DA – Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių rajono valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-739/2000; 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Tomis“ v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-58/2007; 2007 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Serfas“ v. AB ,,Dara“, bylos Nr. 3K-3-451/2007; 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Baltijos žuvys“ v. AB ,,Senoji Baltija“, bylos Nr. 3K-3-484/2008). Dėl to procesas privalo būti atnaujintas, jeigu yra pagrįstas pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų sprendimai ar nutartys gali būti neteisėti ar nepagrįsti.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis“ v. B. Jankausko įmonė ,,Kruna“, bylos Nr. 3K-3-356/2006, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 str.) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.

20Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis pagal J. M. prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje E. A. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje J. B. ir kt. v. Vilniaus bažnyčia ,,Tikėjimo žodis“, bylos Nr. 3K-3-265/2004; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-572/2009).

21Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal V. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ ,,Kėdainių ligoninė“, bylos Nr. 3K-3-192/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje bylojeUAB ,,Salta“ v. VĮ Turto bankas, bylos Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje B. S. S. v. S. S., D. S., bylos Nr. 3K-3-370/2011; kt.). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje L. M. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-373/2011).

22Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantai neįrodė, jog jų nurodomos aplinkybės – A. J. 2010 m. balandžio 26 d. pareiškimas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bei jame nurodytos aplinkybės – atitinka pirmiau nurodytus kriterijus.

23Taigi, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010).

24Nagrinėjamu atveju apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, kad jų nurodyta aplinkybė nėra nauja, atskirajame skunde teigia, jog A. J. pareiškime nurodytus faktus sužinojo tik iš paties A. J. pareiškimo, kurį jie gavo 2010 m. gegužės 27 d. ir kuris kasaciniam teismui buvo pateiktas jau po kasacinio skundo išnagrinėjimo, taigi A. J. pareiškimas nebuvo kasacinio teismo vertinamas. Ši aplinkybė neatitinka naujumo kriterijaus, nes vienas iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių yra tas, kad tokia aplinkybė nėra žinoma ir negali būti žinoma pareiškėjams, o ne bylą nagrinėjusiam teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai įvertino bei pasisakė dėl A. J. pareiškime nurodytų aplinkybių. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iš paties A. J. pareiškimo turinio matyti, kad vienam iš apeliantų, t.y. V. R. – buvusiam ieškovo vadovui, šios aplinkybės turėjo būti žinomos. Be to, kiti apeliantai, būdami ieškovo akcininkais, turėjo žinoti ar kitiems ieškovo akcininkams yra žinomas tas faktas, jog jie (apeliantai) taip pat yra atsakovo akcininkai. Tarp abiejų įmonių vykstančios derybos, vykdomi sandoriai, ieškovo įsiskolinimai atsakovui apeliantams – abiejų įmonių akcininkams, užimantiems ieškovo vadovaujančias pareigas – taip pat turėjo būti žinomi. Taigi šiomis aplinkybėmis apeliantai galėjo remtis bei įrodinėti jas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis civilinę bylą nagrinėjant iš esmės. Aplinkybė, kad bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo atsisakyta apklausti ieškovo akcininkus, tarp jų ir A. J. , nesudaro pagrindo atnaujinti procesą nagrinėjamoje byloje, nes apeliantai jų nurodomas proceso atnaujinimo pagrindu aplinkybes galėjo įrodinėti kitais CPK nurodytais būdas – teikiant pareiškimus, duodant paaiškinimus ir pan., tačiau šiomis jiems įstatymo suteiktomis galimybėmis nepasinaudojo.

25Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal A. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Kėdainių ligoninė, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Visa tai reiškia, kad dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų atsiranda pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtus ir įsiteisėjusius teismo sprendimus ne instancine sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės (patikrinimo) tvarka bei šiuos reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Medasa“ v. UAB „Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004). Taigi procesui atnaujinti nepakanka tik pateikti naujų dokumentų ar duomenų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.

26Nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė A. J. pareiškimo esminės įtakos teismų priimtiems procesiniams sprendimams. Teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad minėtas pareiškimas turį esminę reikšmę išnagrinėtai civilinei bylai. Teismas teisingai nurodė, kad A. J. pareiškime yra nurodytas subjektyvus šio asmens faktinių aplinkybių vertinimas, jo nuomonė dėl ginčijamos sutarties sudarymo bei vykdymo aplinkybių, kuri nelaikytina juridiniu faktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantai iš esmės neigia kasacinio teismo išvadas, t. y. nesutinka su teismo padarytu įrodymų vertinimu. Tačiau įrodymų vertinimas negali būti sutapatinamas su CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Pagal CPK 362 straipsnio 1 dalį kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama, todėl apeliantų argumentai dėl pirmų dviejų instancijų teismų vienaip vertintų įrodymų ir dėl kasacinio teismo kitaip įvertintų įrodymų bei dėl to priimto, jų nuomone, nepagrįsto procesinio sprendimo, negali būti nagrinėjami.

27Atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo CPK 370 straipsnio 3 dalies taikymo yra nepagrįsti. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendė dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrino, ar prašymas atnaujinti procesą pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, ištyrė prie prašymo pateiktą naujai pateikiamą įrodymą (A. J. pareiškimą) bei įvertino, ar jame pateikti duomenys atitinka proceso atnaujinimo pagrindą, įtvirtintą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teismas motyvavo, kad šis įrodymas neatitinka naujumo reikalavimų. Taigi teismas tinkamai taikė CPK 370 straipsnio 3 dalies nuostatas. Aplinkybė, kad teismas atsisakė apklausti A. J. , neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, nes patys apeliantai atskirajame skunde pripažįsta, kad jiems nėra žinomas A. J. parodymų turinys, kokias aplinkybes jis paliudytų ir ar šios aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusių požymius. Deklaratyvaus pobūdžio prielaidos dėl galimo A. J. parodymų turinio negali būti proceso atnaujinimo pagrindu.

28Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias įstatymo normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Tefire“ 2007 m. birželio 22 d. pareikštu atsakovams UAB... 5. Pareiškėjai (atsakovai) UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K.... 6. Ieškovas UAB „Tefire“ su prašymu atnaujinti procesą nesutiko. Nurodė,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 27 d. nutartimi atsisakė... 9. Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad V. R. , eidamas ieškovo vadovo... 10. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų išdėstytos aplinkybės nėra... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 12. Atskiruoju skundu apeliantai UAB „Lakis“, V. R. , A. M. , P. J. , J. K.... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Tefire“ prašė skundą... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 15. teisiniai argumentai ir išvados... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 18. Proceso atnaujinimo institutas įstatymų leidėjo ir Lietuvos Aukščiausiojo... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas... 20. Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso... 21. Vienas iš proceso atnaujinimo pagrindų yra atvejis, kai naujai paaiškėja... 22. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos... 23. Taigi, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai... 24. Nagrinėjamu atveju apeliantai, nesutikdami su teismo išvadomis, kad jų... 25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad naujai paaiškėjusių aplinkybių... 26. Nagrinėjamu atveju apeliantai neįrodė A. J. pareiškimo esminės įtakos... 27. Atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo CPK 370... 28. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą....