Byla 2A-1251-603/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Loretos Lipnickienės, kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Andžej Maciejevski, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apelianto ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. S. (J. S.), R. A., R. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Aplinkos apsaugos agentūrai, ( - ) istorinio nacionalinio parko direkcijai, ( - ) rajono 1-ojo notarų biuro notarei Jūratei Klepackienei dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimą Nr. ( - ), kuriuo A. S. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. T. nuosavybės teise valdytą 2,22 ha žemės sklypą ( - ) k., ( - ) r., Vilniaus aps., kuriuo nuspręsta A. S. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,73 ha žemės, vietoj turėtos žemės perduoti neatlygintinai nuosavybei lygiavertį 0,83 ha žemė sklypą žemės ūkio veiklai; panaikinti 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. ( - ), kuriuo patvirtinta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimu Nr. ( - ) suteiktą A. S. turtą – 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v. ir 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., paveldi jos sūnus atsakovas J. S.; pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria J. S. pardavė 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., atsakovui R. A.; pripažinti niekine ir negaliojančia 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria J. S. pardavė 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., atsakovui R. A.; taikyti restituciją natūra – įpareigoti atsakovus R. A. ir R. A. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., ir 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., esančius ( - ) kaime, ( - ) r. sav., į kuriuos patenka valstybinės reikšmės vandens telkinys – ( - ) I tvenkinys; atsakovų R. A. ir R. A. naudai iš atsakovo J. S. priteisti 3139 Lt 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu pastarųjų sumokėtus už 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v.; atsakovų R. A. ir R. A. naudai iš atsakovo J. S. priteisti 4496 Lt 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu pastarųjų sumokėtus už 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v. bei priteisti iš atsakovų žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01 sprendimu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje“ (toliau – Sprendimas) buvo nuspręsta mirusiosios A. S. vardu atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,73 ha žemės, vietos jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 8,23 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį ( - ) k., ( - ) sen., ( - ) r. sav., Vilniaus apskr. A. S. vardu neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 3,70 ha ploto ir 4,53 ha ploto žemės sklypai, esantys ( - ) k., ( - ) r. sav. 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, notarinio registro Nr. ( - ), pagrindu nuosavybės teises į žemės sklypus, į kuriuos nuosavybės teisės buvo atkurtos A. S. vardu, įgijo atsakovas J. S., kuris minėtus paveldėtus žemės sklypus 2005-05-24 pirkimo ir pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. ( - )ir ( - ), pagrindu pardavė atsakovui R. A.. Ieškovas teigia, kad atkuriant nuosavybės teisės į žemės sklypus, Vilniaus apskrities viršininko administracija pažeidė Konstitucijos 47 str., Vandens įstatymo 4 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d., kadangi šių sklypų ploto dalis patenka į valstybinės reikšmės vandens telkinį, kas tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tiek atsakovams buvo ar turėjo būti žinoma.

4Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto parengtų žemės sklypų planų žemės naudmenų eksplikacijose nurodyta, kad vandenų šiuose sklypuose nėra. ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo minėti žemės sklypai buvo suprojektuoti, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2003-12-03 įsakymu Nr. 6285 – 79 ir jo planinėje medžiagoje ginčo žemės sklypuose tvenkinio nėra nurodyta. Šio projekto derinimo metu ( - ) istorinio nacionalinio parko direkcija jokių pretenzijų neturėjo, todėl pagal dabar turimus duomenis su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, kokioje dalyje yra pažeistas įstatymas, kuris liečia vieną ar kitą sklypą, nepateikė konkrečių duomenų, kiek yra užimta vandens tvenkinio ir kiek yra šioje dalyje pažeisti įstatymai. Nuosavybės teisės atkūrimo metu sąrašas, kad ( - ) I tvenkinys yra 5 ha, galėjo būti, bet pačios schemos, ar įeina dalis sklypo į tvenkinio dalį, nėra, o specialistai neigia, kad turėjo tokią schemą, be to, projekto autorė, žinodama situaciją, nematė tvenkinio ir pagrindo jo nurodyti planuose.

5Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad valstybinės reikšmės ( - ) tvenkinys yra ginčijamuose žemės sklypuose. Kol nėra tiksliai nustatytos valstybinę reikšmę turinčio ( - ) tvenkinio ribos, tol, pirma - nėra paties daikto, antra – nėra ką ginti, nes nėra intereso ir trečia – neįmanoma įrodyti, kad neapibrėžtas žemės ar vandens plotas yra kokiame nors žemės plote. 2011-08-30 geodezinė nuotrauka patvirtina, kad 99 procentai ( - ) tvenkinio yra šioje byloje nedalyvaujančio kito fizinio asmens nuosavybe turimuose sklypuose. Likęs apytiksliai vienas procentas yra valstybiniame žemės sklype ir nepatenka į ginčo žemės sklypą. Nei jis, nei atsakovai R. A. ir R. A. niekuo negalėjo ir neturėjo pareigos prisidėti, kad būtų įgyvendinta Konstitucijos norma, nukreipta valstybės institucijoms privalančioms užtikrinti, kad valstybės nuosavybė būtų tinkamai apibrėžta ir įforminta ir niekada neperleista niekieno kito nuosavybėn. Nurodė, kad šioje byloje sprendžiamas dviejų savininkų ginčas dėl žemės sklypų ribų. Šiame ginče tas savininkas, kuris sako, kad kito savininko teritorijoje atsirado jo žemė, turi pateikti aiškius ir patikimus įrodymus, kad taip atsitiko, o šioje byloje tokių įrodymų nėra. Nurodė, kad byloje yra pateikta 2012-04-04 vietovės schema, kuri nėra juridinis faktas, kuriuo yra nustatomos ( - ) I tvenkinio ribos. Ją parengė trečiojo asmens Aplinkos apsaugos agentūros atstovas Gintautas Sabas nupiešdamas linijas pagal 2011 metų duomenis, tačiau šių duomenų nėra jokiame administraciniame akte. Nurodė, kad iki Vyriausybės nutarimo, kuriuo šis tvenkinys buvo įrašytas į valstybinės reikšmės tvenkinių sąrašą, priėmimo 99 procentai jam priskirtos žemės buvo privatizuota, t.y. restitucijos būdu perduota L. K.. Byloje nėra įrodyta, jog tvenkinys kažkuria dalimi patenka į jo įgytus ir perleistus žemės sklypus. Be to, jis nuosavybės teisę į žemės sklypus įgijo sąžiningai ir yra sąžiningas įgijėjas. Tuo metu, kai Sprendimo pagrindu įgijo nuosavybės teisę, galiojo ir šiuo metu galioja 2003 metų Žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriuo pagrindu buvo parengti konkrečių įgytų žemės sklypų planai ir žemės atkūrimo byla. Minėtas žemėtvarkos projektas yra suderintas su Aplinkos apsaugos ministerijos pareigūnais ir ( - ) istorinio nacionalinio parko direkcijos direktoriumi. Šie asmenys 2003-2004 metais patvirtino, kad jis gali teisėtai įgyti nuosavybės teises į atkuriamus žemės sklypus. Dėl šių pareigūnų tokių veiksmų, kaip neteisėtų, nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Šioje byloje įstatymo ar kito teisės akto žinojimas niekaip neleido nustatyti, kad konkretus ( - ) tvenkinio gabaliukas vienaip ar kitaip patenka į ginčo žemės sklypą, kadangi tokiam nustatymui reikia aiškinti faktines aplinkybes, o ne tik žinoti teisę. Tas faktines aplinkybes jis detaliai išsiaiškino. Nurodė, kad šioje byloje yra taikytinas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tada, kai prokuroras sužinojo ar galėjo sužinot apie galimai pažeista subjektinę teisę. Kad tokia teisė pažeista ieškovas sužinojo 2010-04-12, gavęs Aplinkos apsaugos agentūros raštą. Ieškovas nenurodė jokių faktinių aplinkybių objektyviai sutrukdžiusiu kreiptis į teismą per mėnesį, t.y. tokių, kurios būtų ieškovui aiškiai neleidusios pareikšti tokio paties ieškinio, kuris buvo pareikštas praleidus terminą. Kadangi ieškinio senaties terminas skaičiuojamas ne nuo tada, kai ieškovas surenka jam reikalingus duomenis, o nuo tada, kai sužino ar turi sužinoti apie pažeistą teisę, dėl to ieškinys yra atmestinas ir šiuo pagrindu.

6Atsakovas R. A. prašė taikyti ieškinio senatį, o tuo atveju, jeigu senatis nebūtų taikoma, atmesti ieškinį kaip nepagrįsta. Nurodė, kad palaiko atsakovo J. S. nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo. Nurodė, kad įgijo du ginčo plotus, t.y. 3,70 ha ir 4,53 ha žemės sklypus pirkimo – pardavimo sutartimi. Sandorio metu buvo sąžiningas pirkėjas ir atliko visas pareigas: susipažinęs su nekilnojamojo turto registro pažymomis, nuvykęs į vietą ir matydamas, kad perkamus žemės sklypus užima šaltiniai, pelkės, neturėjo pagrindo abejoti, kad į šiuos sklypus gali patekti kieno nors kita valdoma žemė, tiek pirkimo - pardavimo sandorių metu, tiek pateiktose pažymose niekur nebuvo pažymėtas vandens telkinys, o tik pelkės ir šaltiniai, geodezinėje nuotraukoje akivaizdžiai matoma, kad vandens telkinys nepatenka į ginčo žemės sklypų ribas, o toliau nuo vandens telkinio yra pelkė ir šaltinis, iš UAB „Geo mata“ pateiktos koordinačių sistemos LKS 94 schemos matyti, kad jam priklausančio 4,53 ha ploto žemės sklypo nesiekia jokie vandens telkiniai. Kitų įrodymų, kad pirkėjas buvo nesąžiningas, ieškovas nepateikė, todėl turi būti ginama jo, kaip sąžiningo įgijėjo teisė vadovaujantis CK 4.96 str. 1, 2 d. nuostatomis. Byloje nėra jokios informacijos, kad galbūt dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų buvo pradėti kažkokie ikiteisminiai tyrimai dėl šio žemėtvarkos projekto ir dėl jo sudarymo. Ginčo žemės sklypuose yra įrašyta pelkė, šaltiniai, todėl nėra pagrindo netikėti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais.

7Atsakovė R. A. prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad atsakovas R. A. (jos sutuoktinis) buvo sąžiningas sandorio sudarymo metu, nes jam buvo pateikti kito, sąžiningo sandorio dalyvio J. S., visi reikalingi dokumentai, patvirtinti arba įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir dėl jų neteisėtumo nei pirkėjui, nei jai, jo sutuoktinei, nekilo jokių abejonių. Nurodė, kad nutarus iš J. S. įsigyti žemės sklypą, atsakovas R. A. nusivežė ją į pirkinio buvimo vietą, kur pamatė apaugusius kemsynais dirbamus žemės plotus. Ta žemė buvo ir tebėra kairėje kelio pusėje, o tvenkinys – dešinėje kelio pusėje. Tvenkinį nuo tos žemės, kurią ketino pirkti, skyrė keliukas ir prie tvenkinio buvo didelis stacionarus užrašas dažais „Privati valda“. Abejonių dėl to, kad perkami žemės sklypai kaip nors susiję su tvenkiniu, jai nekilo, juo labiau, kad ir pažymose nurodyta, kad pardavėjas pasiūlė įsigyti ne tvenkinį, o dirbamą žemę ir krūmokšniais apaugusią pelkę. Nurodė, kad visais kitais aspektais pritaria ir palaiko atsakovo J. S. atstovo ir atsakovo R. A. išsakytus argumentus. Pažymėjo, jog šios bylos nagrinėjimas vyksta 2 metus ir ieškovo atstovė per tą laiką nesužinojo, kur yra ginčo žemė, kur yra tvenkinys.

8Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad ( - ) I tvenkinys yra valstybės nuosavybė, jis yra apibrėžtas ir projektuojant žemės sklypus, rengiant Sprendimą nebuvo laikytasi galiojančių teisės aktų, kurie įpareigoja, kad valstybės tvenkinys negali būti privačia nuosavybe. Tvenkinio grafines ribas teikia Nacionalinė žemės tarnyba, sklypų ribas nustato VĮ „Registrų centras“. Tvenkinys toje vietoje yra ir buvo, taigi, jis turėjo būti matomas. Ir 2005 metų, ir ankstesnėje medžiagoje, matosi, kad toje vietoje yra vandens telkinys. Jų 2010-04-08 rašte yra parašyta, kad tvenkinio plotas yra 4,13 ha, ir į tą paklaidą, t.y. iki 5 ha, negali patekti ginčo žemės sklypai. Vadovaujantis Vyriausybės nutarimu dėl kadastro nuostatų patvirtinimo buvo padaryta schema, kurios pagrindu buvo nustatytas būtent toks plotas. Teikdami kitą schemą, kai jau gavo VĮ „Registrų centras“ duomenis su sklypų ribomis, pamatė, kad šioje vietoje yra du sklypai, kurie patenka į tvenkinio dalį, matosi, kad yra nedidelė tvenkinio dalis viename iš šių sklypų. Jie neturi duomenų, kad ( - ) I tvenkinio plotas kito, ir mano, kad 5 ha plotas galėjo būti tiesiog netiksliai įrašytas. Tuo metu, kai buvo atkuriama nuosavybės teisė į žemės sklypus, buvo vadovaujamasi susirašinėjimu, derinimu ir buvo pažymėta tik tvenkinio vieta, tuo metu sklypų ribų neturėjo. Nurodė, kad Vyriausybės nutarime grafinės medžiagos nebuvo, buvo tik sąrašas. Kada sudaryta grafinė schema, kurioje matosi ( - ) I tvenkinio ribos, nežino, bet 2001 metais tvirtintas upių ir vandenų klasifikatorius, kuriame įrašytas ( - ) I tvenkinys, kuriam buvo suteiktas unikalus kodas. Jokio administracinio akto, kuriuo būtų patvirtinta ( - ) I tvenkinio schema, nėra. Aplinkos apsaugos agentūra nuo 2003-01-01 metų perėmė vandens išteklių departamento funkcijas.

9Trečiasis asmuo ( - ) istorinio nacionalinio parko direkcija su ieškiniu sutinka ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jos pozicija dėl ginčo dalyko visiškai atitinka ieškovo poziciją ir papildomų argumentų, motyvų, paaiškinimu neturi.

10Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2004-10-01 sprendimu Nr. ( - ) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje“ buvo nuspręsta mirusiosios A. S. vardu atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,73 ha žemės, vietos jos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį bendrą 8,23 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai, esantį ( - ) k., ( - ) sen., ( - ) r. sav., Vilniaus apskr. (I t., b.l. 49). A. S. vardu neatlygintinai nuosavybėn suteiktas 3,70 ha ploto ir 4,53 ha ploto žemės sklypai, esantys ( - ) k., ( - ) r. sav. (toliau – Žemės sklypai) (I t., b.l. 53-70). 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teises į Žemės sklypus įgijo atsakovas J. S. (I t., b.l. 44-45). 2005-05-24 pirkimo ir pardavimo sutarčių, notarinio registro Nr. ( - )ir ( - ), pagrindu atsakovas J. S. pardavė Žemės sklypus atsakovui R. A. (I t., b.l. 38-43). Pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, žemės sklypas, kurio plotas 3,7 ha, yra žemės ūkio paskirties, kurio naudmenas sudaro 0,18 ha žemės ūkio naudmenos ir 3,52 ha pelkės ir šaltinynai (I t., b.l. 14-15); žemės sklypas, kurio plotas 4,53 ha, yra žemės ūkio paskirties, kurio naudmenas sudaro, 0,45 ha ploto žemės ūkio naudmenos ir 4,08 ha ploto pelkės ir šaltinynai (I t., b.l. 16-17). 2002-06-20 raštu Nr. 913 Vilniaus apskrities viršininko administracijos ( - ) rajono žemėtvarkos skyrius patvirtino Vandens išteklių departamento siųstą vandens telkinių sąrašą, į kurį įtrauktas 5 ha ploto ( - ) I tvenkinys, su pastabomis, kuriose neužsimenama apie ( - ) I tvenkinio priklausymą privatiems asmenims (I t., b.l. 27-33). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“ ( - ) I tvenkinys buvo įrašytas į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą, nustatant, kad jo plotas 5,00 ha. Kaip matyti iš ( - ) I tvenkinio hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schemos (I t., b.l. 10, 36-37), žemės sklypų plano kopijų (I t., b.l. 18-20), ( - ) kaimo vietovės schemos pagal 1996 m. ortografinį žemėlapį (II t., b.l. 77), dalis Žemės sklypai pateko į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) I tvenkinio – užimamą teritoriją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Sprendimu nuosavybės teisės A. S. vardu atkurtos į Žemės sklypų dalį, patekančią į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) I tvenkinio – užimamą teritoriją, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vandenų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, ko neneigė ir ieškovo atstovė, kad nėra atlikti ( - ) I tvenkinio kadastriniai matavimai ir nėra žinomas tikslus jo plotas, išsidėstymas. Kaip matyti iš byloje esančio Aplinkos apsaugos agentūros 2010-05-07 rašto Nr. (2.2)-A4-1549 Žemės sklypų dalis, patekanti į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) I tvenkinio – užimamą teritoriją, yra apskaičiuota apytiksliai (I t., b.l. 9). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-01 rašte Nr. 1SD-(10.2)-5554 nurodyta, kad nustatyti tikslų ( - ) I tvenkinio, patenkančio į Žemės sklypus, plotą nėra galimybių bei pateiktas apytikslis šio ploto paskaičiavimas (I t., b.l. 152-158, 183-189). Pastebėtina, kad Aplinkos apsaugos agentūros ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apytiksliai apskaičiuoti plotai skiriasi. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad išnaudojo visas galimybes, kad būtų nustatytas ( - ) I tvenkinio plotas, patenkantis į Žemės sklypus, tačiau jo nustatyti nepavyko, todėl prašė Sprendimą naikinti visa apimtimi bei pripažinti negaliojančiais kitus dėl Žemės sklypų sudarytus sandorius (pirkimo – pardavimo sutartis). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad atsakovai fiziniai asmenys būtų nesilaikę teisės norminių aktų reikalavimų – ginčo sandoriai sudaryti laikantis visų įstatymų reikalavimų, patvirtinti notarų ir kt. Byloje nustatyta, kad nei ( - ) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, nei Nekilnojamojo turto registre nebuvo duomenų, jog Žemės sklypų dalis patenka į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) I tvenkinio – užimamą teritoriją. Be to, atsižvelgiama ir į tai, jog atsakovai fiziniai asmenys neturi jokios pareigos abejoti valstybės institucijų sprendimų valstybinės žemės pardavimo procese teisėtumu arba tokių sprendimų teisėtumą tikrinti ir vertinti. Todėl atsakovai fiziniai asmenys, kurių sudarytus sandorius ginčija prokuroras, yra apsaugoti galiojančia sąžiningumo prezumpcija ir konstatuotina, jog nėra pagrindo spręsti dėl jų nesąžiningumo. Taigi, viešą interesą ginantis prokuroras, siekia ištaisyti valstybės institucijų, kurios buvo atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei valstybinės reikšmės vandens telkinių apsaugos organizavimą, darbo klaidas. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad patenkinus ieškinį bei taikant restituciją grąžinant viską į pirminę padėtį, atsakovai R. A. ir R. A. netektų nuosavybės teisės į Žemės sklypus, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo atsakovui J. S.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo pasirinktos gynybos priemonės prieštarauja protingumo ir teisingumo principams ir pažeidžia atsakovų R. A. ir R. A. bei atsakovo J. S. teises, todėl ieškinys atmestinas dėl jo tenkinimo pasekmių neproporcingumo siekiamam tikslui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties, sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad tam, jog jis galėtų kreiptis į teismą, turi surinkti atitinkamus duomenis, tačiau laikas, reikalingas šiems duomenims surinkti, gautų duomenų kiekis ir jų ryšys su byla, gali būti vertinami sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimą, bet ne nustatant ieškinio senaties pradžią, o tokio prašymo ieškovas nepateikė. Be to, pastebėtina, jog įstatymas nedraudžia šalims įrodymų pateikti ir vėliau, bylos nagrinėjimo metu. Teismas padarė išvadą, jog apie galimą teisių pažeidimą ieškovas sužinojo 2010-04-12 gavęs Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 raštą kartu su priedais, kuriame nurodoma, jog Žemės sklypų dalis patenka į ( - ) I tvenkinio užimamą teritoriją ir kreipdamasis į teismą 2010-05-31 praleido ieškinio senaties terminą. Teismas pažymėjo, jog nustačius, kad šioje byloje viešasis interesas ginamas priemonėmis, neproporcingomis siekiamam tikslui, be to, tikslūs duomenys, kurių rinkimu ieškovė įrodinėja senaties termino nepraleidimą, taip ir nebuvo surinkti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (nebuvo nustatyta, kokia tiksliai dalis Žemės sklypų patenka į ( - ) I tvenkinio teritoriją), šiuo atveju, civilinių santykių stabilumas yra prioritetinis viešais interesas, dėl ko taikytinos ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės ir ieškinys atmestinas, kaip paduotas praleidus ieškinio senaites terminą (CK 1.131 str. 1 d.).

12Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį. Apelianto nuomone, Trakų rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012-05-03 sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisė normas, reglamentuojančias išimtinę valstybės nuosavybę į valstybinės reikšmės vidaus vandenis (Konstitucijos 47 str. 1 d. Vandens įstatymo 4 str. 1 d., Žemės įstatymo 6 str. 2 d., CK 4.7 str. 2 d.). Netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus padarė nepagrįstą išvadą, kad viešasis interesas šioje byloje ginamas neproporcingomis priemonėmis, kad ieškovo - Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo - pasirinktos gynybos priemonės prieštarauja protingumo ir teisingumo principams ir pažeidžia atsakovų R. A., R. A. ir J. S. teises, todėl ieškinys atmestinas dėl jo tenkinimo pasekmių neproporcingumo siekiamam tikslui. Pastarosios išvados nemotyvavo ir nepagrindė. Nustatęs, kad ginčijamu Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu ir pirkimo-pardavimo sutartimis buvo pažeista išimtinė valstybės nuosavybės teisė, o kartu ir viešasis interesas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą maksimaliai ginti pažeistas valstybės teises. Taikydamas CK 1.137 str. nuostatas teismas sprendime nepasisakė, kuo pasireiškė prokuroro piktnaudžiavimas teise, atidumo ir rūpestingumo imperatyvų sąmoningas nepaisymas. Apelianto nuomone, byloje, kurioje prokuroras siekia apginti išimtinę valstybės nuosavybę į vandens telkinius, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti apie pastarojo piktnaudžiavimą teisegynybos priemonių neproporcingumą. Trakų rajono apylinkės teismas 2012-05-03 sprendime netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Priimdamas 2012-05- 03 sprendimą Trakų rajono apylinkės teismas nukrypo nuo naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl objektų kaip išimtinės valstybės nuosavybės teisinio statuso jo nulemtų teisinių padarinių nuosavybės teisių atkūrimo procesui ir civilinei apyvartai. Nesutiktina su teismo išvada, kad nežinomas tikslus ( - ) I tvenkinio plotas bei išsidėstymas. ( - ) I tvenkinio plotas – 5 ha, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268. Be to, šis tvenkinys yra įtrauktas į upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastrą. Nors Nekilnojamojo turto registro išraše nėra duomenų apie tai, kad ginčo sklypuose yra valstybinės reikšmės vidaus vandenys, ir ( - ) kadastro vietovės žemėtvarkos projekte ( - ) I tvenkinys nebuvo pažymėtas, tačiau aplinkybes, kad į ginčo sklypus pateko valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis vandens telkinys, patvirtina: ( - ) telkinio hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schemos, žemės sklypų plano kopijos, ( - ) kaimo vietovės schemos pagal 1996 m. ortofotografinį žemėlapį, Aplinkos apsaugos agentūros 2010-05-07 ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-01 raštuose pateikta informacija (IIt., b.l.100-107).

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. A. ir R. A. prašo skundą atmesti ir palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimą. Atsakovų teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2010-04-12, nes Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 rašte ir jo prieduose pateikta informacija buvo pakankama konstatuoti teisės pažeidimus ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Iš dokumentų, kurie buvo pateikti su ieškiniu, matyti, kad jau 2010-02-04 ( - ) istorinio nacionalinio parko direkcija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, o ieškovui jau 2010-04-22 buvo žinoma visa informacija apie ginčo sklypų privatizavimą ir kt. Ieškovas akivaizdžiai ignoruoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytą 30 dienų ieškinio padavimo senaties terminą. Apeliaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog buvo objektyviai negalima per vieną mėnesį kreiptis į teismą. Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta, jog ginčo žemės sklypuose yra tik pelkės ir šaltiniai, t.y. prieš įgydamas žemės sklypus atsakovas R. A. pasidomėjo žemės sklypais. Net jeigu ieškovo teigimu apytiksliai 0,006 ha tvenkinio ploto patenka į 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k. v., pilnos restitucijos taikymas būtų akivaizdžiai neproporcingas, neteisingas ir neprotingas, pažeidžiantis nuosavybės apsaugos ir lygybės prieš įstatymą konstitucines nuostatas. Bet kuriuo atveju byloje nėra duomenų, kiek tiksliai žemės sklypų patenka į ( - ) I tvenkinį ir koks tiksliai yra paties tvenkinio plotas, nes Aplinkos apsaugos agentūros 2010-04-08 atsakyme Vilniaus apygardos prokuratūrai nurodoma, kad tvenkinio plotas yra 4,13 ha. ( - ) I tvenkinys akivaizdžiai nepakliūna į ginčo žemės sklypus, o tik ribojasi su jais. Pastebėtina, kad didžioji dalis ( - ) I tvenkinio nuosavybės teise priklauso privačiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad buvo atlikti tik preliminarūs ginčo sklypų matavimai, todėl yra galimos jų plotų paklaidos (IIt., b.l.116-128).

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. S. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2012-05-03 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo teigimu ieškovui, tikrinant ( - ) istorinio nacionalinio parko direkcijos 2010-02-04 pareiškimą, jau 2010-04-22 buvo žinoma visa informacija apie ginčo sklypų privatizavimą, paveldėjimą, pirkimą – pardavimą bei šių sklypų kadastriniai duomenys. Taigi akivaizdu, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Atsakovas teisę į ginčo sklypus paveldėjo iš savo motinos A. S. ir dalyvavo matuojant sklypų ribas. Dalyvaujant sklypų ribų pažymėjime, buvo akivaizdžiai matoma, kad į sklypų teritoriją nepatenka ( - ) I tvenkinys, o didžiąją sklypų dalį sudaro pelkės ir šaltiniai. Pažymėtina, kad byloje apskritai nėra nustatyta ir įrodyta, koks valstybinio vandens telkinio plotas yra ginčo objektas. Tik nustačius ir įrodžius valstybinės reikšmės vandens telkinio ploto bei jo ribas, būtų galima kelti klausimą, ar dalis ( - ) I tvenkinio patenka į atsakovų žemės sklypų ribas. Bet kuriuo atveju, bylos medžiaga patvirtina, kad ginčo sklypų teritorijoje vandens telkinys, atitinkantys Vandens įstatymo 3 str. 17 p. kriterijus, nuo jo iškasimo momento niekada nebuvo identifikuotas. 2011-12-30 geodezinė nuotrauka patvirtina, kad 99 proc. ( - ) I tvenkinio yra L. K. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. Ieškovas gindamas viešąjį interesą į apytiksliai 6 arus siekia iš sąžiningo įgijėjo atimti 447 arus jo teisėtai ir sąžiningai įgytos žemės, taigi toks reikalavimas akivaizdžiai yra neproporcingas ir prasilenkia su teisėtų lūkesčių apsauga bei teisiniu tikrumu (IIt., b.l. 131-118).

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo teigimu, ieškinys galėjo būti pagrįstas tik toje dalyje, kurioje A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, esančią po valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio – ( - ) I tvenkinio – užimama teritorija. Bet kuriuo atveju turėjo būti tiksliai nustatytas ir apibrėžtas ( - ) I tvenkinio plotas ir dalis, kuri patenka į ginčo žemės sklypus ir kuri pažeidžia viešąjį interesą (IIt., b.l.113-115).

16Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra paaiškina, kad su skundo argumentais ir ginčo teisiniu įvertinimu sutinka (IIt., b.l.129-130).

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ( - ) istorinio nacionalinio parko direkcija prašo apeliacinį skundą tenkinti (IIt., 110-111).

18Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes nagrinėdamas bylą teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir proceso teisės normas, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl padarė neteisingas, faktinių bylos aplinkybių bei įstatymo neatitinkančias išvadas (CPK 176, 185, 263, 265 straipsniai).

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje, kuria Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 8 d. nutartis dėl Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimo buvo panaikinta ir byla perduota apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, sprendė, kad pirmos ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami ieškinio senaties pradžią, pagrįstai laikė, jog ieškinio senaties termino pradžia šioje byloje yra faktas apie 2010 m. balandžio 12 d. gautą Aplinkos apsaugos agentūros 2010 m. balandžio 8 d. raštą, o prokurorui užteko rašte pateiktų duomenų parengti ir paduoti įstatyme nustatyto turinio ir formos reikalavimus atitinkantį ieškinį, todėl ieškovas, ieškinį teismui pateikdamas 2010 m. gegužės 31 d., praleido 30 dienų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, nepasisako dėl apelianto argumento, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė momentą, nuo kada turi būti skaičiuojamas senaties terminas, ir tai, kad jis 30 d. senaties termino nepraleido. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje konstatuota apie ieškovo senaties termino praleidimą.

21Teismų praktikoje išaiškinta, jog, teismas, nepriklausomai nuo ieškovo prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą buvimo arba nebuvimo, privalo nagrinėti ieškinio senaties taikymą visa apimtimi, tirti ir vertinti termino praleidimo priežastis (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 20 d. Teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga Nr. A2-39. Teismų praktika. 2002, 18). Pirmos instancijos teismas netyrė ir nevertino termino praleidimo priežasčių bei nesprendė dėl senaties termino atnaujinimo taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei formuojamą teismų praktiką. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

22Šioje byloje ypač aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje konstatuojama, jog tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys ir tik teismas nustato, kurį iš šių dviejų viešųjų interesų konkrečiu atveju reikėtų ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. Surginevičienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos r. apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų konstatuotas ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo praleidimas, tai dar nereikštų absoliutaus pagrindo atmesti tokį ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-310/2012; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. UAB „Bitė Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-523/2011; 2010 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Varėnos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Alytaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-177/2010, 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Neringos savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-3-143/2010). Šioje byloje prokuroras ėmėsi veiksmų ginčyti galimai neteisėtus nuosavybės teisių atkūrimo aktus. Taip pat nors šie veiksmai nebuvo operatyvūs, pripažintina, kad tai rodė prokuroro siekį ginčyti atsakovams atkurtas nuosavybės teises. Nors byloje nustatyta, jog prokurorui nebuvo būtina iš karto surinkti visų duomenų apie tikslų viešojo intereso pažeidimo mastą, tam kad galėtų pateikti ieškinį dėl viešojo intereso gynimo, visgi, byloje nėra duomenų, jog prokuroras būtų nepagrįstai delsęs rinkti minėtus duomenis, reikšmingus išsamiam bylos nagrinėjimui. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti atsižvelgta ir į teisinių padarinių, neatnaujinus senaties termino, reikšmę ir mastą, kadangi bylose, kuriose ginamas viešasis interesas ginčijant galimus neteisėtus aktus, likus šiems aktams galioti būtų paneigta kito asmens teisė ir iš ne teisės atsirastų teisė. Atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, valstybinės reikšmės vandens telkinių apsauga turėtų nusverti civilinių santykių, administracinių aktų stabilumo ir apibrėžtumo siekį, kadangi pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, I. Surginevičienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007 ir kt.)

23Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, prokuroro ieškinyje keliamų klausimų išnagrinėjimo svarbą, į tai, kad praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

24Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje esančiais duomenimis: ( - ) I tvenkinio hidrografinio tinklo ir žemės sklypų schema (I t., b.l. 10, 36-37), žemės sklypų plano kopijomis (I t., b.l. 18-20), ( - ) kaimo vietovės schemomis pagal 1996 m. ortografinį žemėlapį (II t., b.l. 77) – įrodyta, jog A. S. vardu nuosavybės teisės į žemės sklypus buvo atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 str. 1 d., Lietuvos Respublikos vandenų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 str. 1 d. 6 p. ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 str. 2 d. ir 13 str. 1 d. 1 p., kadangi dalis žemės sklypų patenka į 5 ha dydžio ( - ) I tvenkinį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimu Nr. 1268 įrašytas į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą. Darytina išvada, jog pirmos instancijos teismas, nors tiesiogiai nekonstatavo, tačiau savo aukščiau aprašyta išvada sutiko, jog valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinio Bražuolė I teritorija, t. y. viešoji nuosavybė, apskritai niekada negalėjo tapti privačios nuosavybės objektu.

25Valstybinės reikšmės vidaus vandenys yra išimtinė valstybės nuosavybė ir jų perleidimas iš valstybės nuosavybės yra draudžiamas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, CK 4.7 straipsnio 2 dalis). Priimant norminius ir individualius teisės aktus bei atliekant kitus teisinę reikšmę turinčius veiksmus visada turi būti paisoma Konstitucijos nuostatų, sukuriančių išimtines nuosavybės teisės režimą atskiriems objektams. Apie tai, jog į ginčo žemės sklypus patenka valstybinės reikšmės tvenkinys, priimant Sprendimą turėjo būti žinoma VAVA, kaip vienintelei valstybinės žemės Vilniaus apskrityje valdytojai, tuo labiau, jog VAVA dalyvavo rengiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-14 nutarimą Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašo ir jų plotų patvirtinimo“, kuriuo ( - ) I tvenkinys buvo įtrauktas į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą. VAVA pagal savo kompetenciją priimdama Sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo nesilaikė imperatyvių teisės normų, visuomenės intereso ir savo pareigos išsaugoti valstybinės reikšmės objektus visuomenės poreikiams tenkinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 ir 54 straipsnių nuostatas, rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai, saugo aplinką nuo kenksmingų poveikių, todėl šių nuostatų laikymosi užtikrinimas yra viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. BUAB „Bajorkiemis“, bylos Nr. 3K-3-89/2013). Natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; užtikrinti jų apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-344/2011; 2012 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. Baltakienė v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-20/2012). Upė Bražuolė į valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą įrašyta 1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 22 (identifikacinis kodas 12010630). Tokiu būdu valstybė pripažino upės išskirtinę ekologinę, kultūrinę naudą, būtinumą išsaugoti tvarią upės ekosistemą, biologinę įvairovę ir kraštovaizdžio nekintamumą, todėl konstituciškai įsipareigojo specialiu teisiniu režimu tausoti šį gamtos objektą. Bražuolė I tvenkinys įrengtas ant valstybinės reikšmės upės užtvenkus jos vagą, todėl spręstina, jog jis pagal Vandens įstatymą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. 276, valstybinės reikšmės vandens telkinio statusą įgijo nuo 1998 m. nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė vėliau atskirai priskyrė jį valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkiniams.

26Pirmos instancijos teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir nėra galimybių nustatyti, kokia tiksliai žemės sklypų dalis patenka į ( - ) I tvenkinį. Teisėjų kolegija, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog dėl nurodytų aplinkybių ieškovo pasirinktos gynybos priemonės prieštarauja protingumo ir teisingumo principams ir pažeidžia atsakovų R. A. ir R. A. bei atsakovo J. S. teises, todėl ieškinys atmestinas dėl jo tenkinimo pasekmių neproporcingumo siekiamam tikslui.

27Teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, jog nebuvo nustatyta, kokia tiksliai žemės sklypų dalis patenka į ( - ) I tvenkinį, šiuo atveju valstybinės reikšmės vandens telkinių apsauga turėtų nusverti civilinių santykių, administracinių aktų stabilumo ir apibrėžtumo siekį, kadangi dabartinė teisinė situacija laikytina prieštaraujančia teisingumo principui, Lietuvos Respublikos Konstitucijai dėl išimtinės valstybės nuosavybės perėjimo privačion nuosavybėn ir Konstitucinio Teismo doktrinai nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, o atsiliepimuose į apeliacinį skundą pateikti priešingi teiginiai yra atmestini.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas kaip teisėtas ir pagrįstas, todėl yra naikintinas, o prokuroro reikalavimas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimą Nr. ( - ), kuriuo A. S. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko B. T. nuosavybės teise valdytą 2,22 ha žemės sklypą ( - ) k., ( - ) r., Vilniaus aps., kuriuo nuspręsta A. S. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,73 ha žemės, vietoj turėtos žemės perduoti neatlygintinai nuosavybei lygiavertį 0,83 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai yra pagrįstas ir tenkintinas, Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimas Nr. ( - ) pripažintinas niekiniu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (Konstitucijos 47 straipsnis, CK 4.7 straipsnio 2 dalis, Vandens įstatymo 5 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis), ir naikinamas visiškai.

29Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bendru atveju, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti panaikinami tokio neteisėto akto pagrindu arba jo pasekmėje sudaryti kiti vėlesni sandoriai ir vykdoma restitucija (CK 6.145 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Dėl to panaikintinas ( - ) rajono notarų biuro notarės Jūratės Klepackienės patvirtintas 2005-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, notarinio registro Nr. JK-2597, kuriuo patvirtinta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2004-10-01 sprendimu Nr. ( - ) suteiktą A. S. turtą – 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v. ir 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., paveldi jos sūnus atsakovas J. S., o ( - ) rajono notarų biuro notarės Jūratės Klepackienės patvirtinta 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. ( - ), kuria J. S. pardavė 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., atsakovui R. A. bei ( - ) rajono notarų biuro notarės Jūratės Klepackienės patvirtinta 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. ( - ), kuria J. S. pardavė 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., atsakovui R. A. pripažintinos negaliojančiomis tuo pačiu pagrindu, t. y. sandoris pripažintinas niekinu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms.

30Kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį, t. y. turi būti taikoma restitucija (CK 1.80str.2d., CK 6.145 str.1d.). Tačiau ne visais atvejais taikoma restitutio in integrum, taigi ne visuomet yra teisinga, sąžininga ir protinga, o kai kuriais atvejais – ir neįmanoma šalis grąžinti į padėtį, buvusią iki negaliojančio sandorio sudarymo.

31Įstatymas numato teismo teisę pakeisti restitucijos būdą ar netgi apskritai jos netaikyti, jeigu dėl restitucijos taikymo vienos šalies padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Įstatymu tiesiogiai numatyta galimybė netaikyti bendros taisyklės dėl restitucijos natūrą, taikant ją pinigais (CK 6.146 str.). Restitucijos ekvivalentas pinigais turi būti nustatomas atsižvelgiant į sandorio šalių sąžiningumą ir įvertinus turto vertę, buvusią jo gavimo, perleidimo ar restitucijos metu (CK 6.147 str. 2 d.). Turto dalinio sunaikinimo ar kitokio vertės sumažėjimo atveju yra nustatytos specialios restitucijos taikymo taisyklės (CK 6.149 str.). Grąžintino turto valdytojo sąžiningumas arba nesąžiningumas reikšmingas ir sprendžiant dėl su turto priežiūra susijusių išlaidų atlyginimo bei vaisių ir pajamų grąžinimui (CK 6.150 str., CK 6.151 str.), o abiejų šalių sąžiningumas arba nesąžiningumas reikšmingas ir sprendžiant dėl restitucijos išlaidų paskirstymo (CK 6.152 str.).

32Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, šių reikšmingų aplinkybių, susijusių su grąžintino turto verte reikšmingu laikotarpiu, grąžintiname sklype buvusio ir grąžinimo metu esančio vandens telkinio ploto netyrė ir dėl jų nepasisakė, taip pat netyrė ir nesiaiškino asmenų, valdžiusių po nuosavybės teisių atkūrimo ir tebevaldančių ginčo sklypą, investicijų į ginčo vandens telkinį ir su tuo susijusio galimo sklypo vertės padidėjimo, taip pat nenustatė aplinkybių, reikšmingų nustatant kieno sąskaita ir kokiomis kitomis sąlygomis būtų naujai realizuota asmenų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą ir nesvarstė galimybės sprendžiant dėl restitucijos taikymo, jos būdo ir apimties, kartu įvertinti restitucijos taikymo pasekmes CK 6.150 str., CK 4.97 str., CK 4.104 str. ir kt. reikšmingo ginčo santykyje nustatyto reguliavimo aspektu.

33Nurodytoms faktinėms aplinkybėms ištirti, atsižvelgiant į aktualų bylos viešojo intereso pobūdį, būtina rinkti daug naujų įrodymų, pagal byloje esančius įrodymus teisingai išnagrinėti restitucijos taikymo klausimo negalima, byla šioje ginčo dalyje yra neištirta ir jos esmė neatskleista, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327str. 1 d. 2 p.).

34Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

35Klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas nesprendžia, atsižvelgdamas į tai, jog byla dalyje dėl reikalavimo taikyti restituciją perduotina nagrinėti iš naujo.

36Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu:

Nutarė

37Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti.

38Prokuroro ieškinį reikalavimų dalyje dėl administracinio akto nuginčijimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais patenkinti, šioje dalyje priimti naują sprendimą:

39Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. ( - ) „Dėl nuosavybė teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui (-tei) A. S.“.

40Pripažinti negaliojančiu ( - ) rajono notarų biuro notarės Jūratės Klepackienės patvirtintą 2005 m. balandžio 15 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą, notarinio registro Nr. JK-2597, kuriuo patvirtinta, jog Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. ( - ) suteiktą A. S. turtą – 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ) ( - ) k.v. ir 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., paveldi jos sūnus J. S. (J. S.).

41Pripažinti negaliojančia ( - ) rajono notarų biuro notarės Jūratės Klepackienės patvirtintą 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria J. S. (J. S.) pardavė 3,70 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., atsakovui R. A.

42Pripažinti negaliojančia ( - ) rajono notarų biuro notarės Jūratės Klepackienės patvirtintą 2005-05-24 pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. ( - ), kuria J. S. (J. S.) pardavė 4,53 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) k.v., atsakovui R. A..

43Bylą dalyje dėl reikalavimo taikyti restituciją perduoti nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti Vilniaus... 3. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-10-01... 4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 5. Atsakovas J. S. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 6. Atsakovas R. A. prašė taikyti ieškinio senatį, o tuo atveju, jeigu senatis... 7. Atsakovė R. A. prašė ieškinį atmesti bei taikyti ieškinio senatį.... 8. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra ieškinį palaikė ir prašė... 9. Trečiasis asmuo ( - ) istorinio nacionalinio parko direkcija su ieškiniu... 10. Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį... 11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininko... 12. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai R. A. ir R. A. prašo skundą... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. S. prašo Trakų rajono... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie... 16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos agentūra... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo ( - ) istorinio... 18. Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas.... 19. Pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 23 d.... 21. Teismų praktikoje išaiškinta, jog, teismas, nepriklausomai nuo ieškovo... 22. Šioje byloje ypač aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje... 23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, prokuroro ieškinyje keliamų klausimų... 24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog byloje... 25. Valstybinės reikšmės vidaus vandenys yra išimtinė valstybės nuosavybė ir... 26. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo ir... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, nepaisant to, jog nebuvo nustatyta, kokia tiksliai... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 29. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, bendru atveju, panaikinus... 30. Kai sandoris negalioja, viena šalis privalo grąžinti kitai šaliai viską,... 31. Įstatymas numato teismo teisę pakeisti restitucijos būdą ar netgi apskritai... 32. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinį, šių reikšmingų... 33. Nurodytoms faktinėms aplinkybėms ištirti, atsižvelgiant į aktualų bylos... 34. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti... 35. Klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas... 36. Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu:... 37. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą panaikinti.... 38. Prokuroro ieškinį reikalavimų dalyje dėl administracinio akto nuginčijimo... 39. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004 m. spalio 1 d.... 40. Pripažinti negaliojančiu ( - ) rajono notarų biuro notarės Jūratės... 41. Pripažinti negaliojančia ( - ) rajono notarų biuro notarės Jūratės... 42. Pripažinti negaliojančia ( - ) rajono notarų biuro notarės Jūratės... 43. Bylą dalyje dėl reikalavimo taikyti restituciją perduoti nagrinėti Trakų...