Byla 2A-551-196/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Karolinos turas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3586-960/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ ieškinį atsakovams P. V., S. S., G. V.-A. dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą bei dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir registracijos įrašo panaikinimo, trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, bei atsakovų priešieškinį dėl automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis priklausiniu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančia atsakovų P. V. ir G. V.-A. 2012 m. birželio 12 d. deklaraciją apie automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), statybos užbaigimą; 2) pripažinti negaliojančia P. V. ir S. V. 2013 m. vasario 5 d. ¼ dalies automobilių stovėjimo aikštelės dovanojimo sutartį, taikyti restituciją ir minėtą aikštelę grąžinti UAB „Karolinos turas“; 3) panaikinti įrašą Nekilnojamojo turto registre, kad minėta ¼ dalis nuosavybės teise priklauso P. V., ¼ dalis – S. S. (V.), ½ dalį G. V.-A.; 4) priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė UAB „Karolinos turas“ pastatė automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ( - ), taip pat ji yra 2,2751 ha ploto žemės sklypo dalies tuo pačiu adresu nuomininkė. Minėta stovėjimo aikštelė dalimis buvo įregistruota fizinių asmenų nuosavybe: ¼ dalis atsakovui P. V. 2012 m. birželio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. susitarimo pagrindu; ½ dalis atsakovei G. V.-A. minėtos 2012 m. birželio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą ir 2012 m. rugpjūčio 7 d. susitarimo pagrindu; ¼ dalis atsakovei S. S. 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Mano, kad atsakovai tai padarė be teisėto pagrindo. Nurodė, kad 2005 m. sausio 19 d. ieškovė sudarė 3,68505 ha žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), nuomos sutartį, šiame sklype ji įrengė automobilių stovėjimo aikštelę. Darbus pagal ieškovės užsakymą atliko UAB „Fegda“, o ieškovė minėtus darbus priėmė ir už juos apmokėjo. Taip UAB „Karolinos turas“ tapo 7 112,41 kv. m ploto asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės savininke. Atsakovai P. V. ir G. V.-A. 2012 m. birželio 12 d. VĮ Registrų centrui pateikė galimai suklastotą deklaraciją, patvirtintą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyr. specialisto G. Č. įrašu „užregistruota“, kurios pagrindu jiems buvo įregistruota nuosavybės teisė. Deklaracijoje nurodyti duomenys, jog statytojai ir savininkai yra P. V. ir G. V.-A., neatitinka tikrovės. Be to, deklaracijoje nurodę, jog statyba vyko ūkio būdu, atsakovai nuslėpė faktą, jog statyba vyko rangos būdu, t. y., aikštelę įrengė UAB „Fegda“ pagal UAB „Karolinos turas“ užsakymą dar 1998 m. Mano, kad atsakovai taip pat suklastojo susitarimą naujai pastatyti aikštelę, nurodydami jau turimą unikalų numerį bei 2012 m. rugpjūčio 7 d. susitarimo datą, nors dar 2012 m. sausio mėn. parengė kadastrinių matavimų bylą. Šias aplinkybes patvirtina rangos sutarties, darbų priėmimo–perdavimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų, deklaracijos kopijos, ilgalaikio turto apskaitos kortelė, iš kurios matyti, kad ginčo aikštelė nuo 1998 m. spalio 30 d. yra bendrovės balanse. Pažymėjo, kad 2013 m. vasario 5 d. atsakovas P. V., nebūdamas teisėtu automobilių stovėjimo aikštelės savininku, padovanojo ¼ dalį atsakovei S. S. (V.). Mano, kad ši sutartis pripažintina negaliojančia CK 4.37 straipsnio 2 dalies, 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, pagal šią sutartį įgyta ¼ aikštelės dalis išreikalautina iš S. S., nes ji įgyta neatlygintinai. Pažymėjo, kad atsakovai nėra ir niekada nebuvo aikštelės statytojai, o deklaraciją surašė ir užregistravo pažeisdami įstatymų nuostatas.

93.

10Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad automobilių stovėjimo aikštelės kaina buvo įskaičiuota į parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis, esančiomis ( - ), unikalus Nr. ( - ), pardavimo G. V.-A. ir P. V. pagal 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį kainą; 2) pripažinti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis priklausinys; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Atsakovai nurodė, kad jie, sumokėdami 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą, kartu sumokėjo ir už automobilių stovėjimo aikštelę, todėl aikštelė atsakovams nuosavybės teise priklausė dar iki jos 2012 m. birželio 12 d. teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre. Sudarant notarinę pirkimo–pardavimo sutartį nebuvo teisinių galimybių joje įvardinti automobilių stovėjimo aikštelės, nes sutarties sudarymo metu aikštelė nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl ji negalėjo būti įrašyta nekilnojamojo turto objektu. Pažymėjo, kad sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, šalys taip pat susitarė, jog atsakovai ieškovei suteikia sutartyje nurodytas teises vystyti teritoriją bendrai nuomojamame valstybiniame žemės sklype, o ieškovė įsipareigoja nevykdyti jokių veiksmų atsakovams priklausančios automobilių stovėjimo aikštelės atžvilgiu, įskaitant neatlikti aikštelės teisinės registracijos savo vardu. Ieškovė 10 metų UAB „Maxima LT“ nuomojusi parduotuvę su automobilių stovėjimo aikštele, puikiai žinojo, kad pirkimo–pardavimo sutartimi perleidžia ne tik parduotuvę, bet ir prievolę tęsti nuomos santykius, kurie be automobilių stovėjimo aikštelės neįmanomi. Mano, kad automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo tikslas, per ilgą laiką nusistovėjęs, o vėliau ir ieškovės su atsakovais raštu suderintas jos naudojimo būdas, patvirtina jos funkcinį ir fizinį ryšį su atsakovams perleistomis patalpomis. Pažymėjo, kad ieškovei sudarius nuomos sutartį su UAB „Maxima LT“, atskirai nuompinigiai už ginčo aikštelę ne tik nebuvo mokėti, bet nuomos sutartyse net atskirai nenumatyti. Yra reikšmingas ir aikštelės fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito) su parduotuve, nes aikštelė yra tiesiai prieš įėjimą į parduotuvę, į kurią patekti pirkėjams, personalui pristatyti ir iškrauti prekes ne per automobilių stovėjimo aikštelę nėra jokių galimybių. Šios aplinkybės patvirtina, jog aikštelė yra parduotuvės priklausinys, antraeilis daiktas.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino; pripažino, kad automobilių stovėjimo aikštelė, esanti adresu ( - ), yra parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis, esančiomis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), priklausinys, ir kad automobilių stovėjimo aikštelės kaina buvo įskaičiuota į parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis pardavimo atsakovams G. V.-A. ir P. V. pagal 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį kainą; priteisė iš ieškovės atsakovų naudai 62 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienam po 20,67 Eur.

166.

17Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pažymėjo, kad esminis ieškovės UAB „Karolinos turas“ ieškinyje pareikštas reikalavimas atsakovams yra susijęs su ginčo automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teisės perleidimo faktu ir šios teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisėtumas. Teismo vertinimu, kiti ieškinio reikalavimai dėl dovanojimo sutarties teisėtumo, įrašo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo bei restitucijos taikymo yra tiesiogiai susiję su minėtu esminiu reikalavimu byloje dėl nuosavybės teisės aikštelės atžvilgiu turėjimo. Teismas konstatavo, kad pirmiausia byloje svarbu nustatyti, kuriai iš bylos šalių nuosavybės teise priklauso ginčo automobilių stovėjimo aikštelė ir ar teisėtai ši aikštelė parengtos deklaracijos pagrindu atsakovų vardu buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

187.

19Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Karolinos turas“ iki 2008 m. kovo 28 d. nuosavybės teise priklausė visas prekybos, paslaugų ir kitos paskirties pastatas, esantis adresu ( - ). Minėtą pastatą valstybės išnuomotame žemės sklype pastatė ieškovė. Šio sklypo teritorijoje šalia pastato vakarinėje jo dalyje buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

208.

21Nors teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad atsakovams P. V. ir G. V.-A. nuosavybės teise perleidžiama pastate esanti parduotuvė su kavinės ir boulingo patalpomis, o automobilių stovėjimo aikštelės, kaip turtinio objekto, perleidimas sutartyje nėra nurodytas, tačiau pažymėjo, kad sutarties 1.3 papunktyje taip pat nurodyta, jog pirkėjai (atsakovai) lygiomis dalimis perims visas UAB „Karolinos turas“ kaip nuomotojos (ieškovės) teises ir pareigas pagal nuomos sutartis su UAB „Maxima LT“, bei kad nuomos teisė lieka galioti pirkėjams – atsakovams. Teismas akcentavo, kad ieškovė 1998 m. sausio 30 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi nuomininkei AB „Vilniaus prekyba“ (UAB „Maxima LT“) išnuomojo pastato dalį prekybinei veiklai vykdyti, o 2007 m. balandžio 4 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi anksčiau galiojusi nuomos sutartis buvo atnaujinta. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiomis sutartimis nuomos pagrindu UAB „Maxima LT“ be patalpų buvo perduota ir ginčo automobilių stovėjimo aikštelė. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams perleidus patalpas kartu su teisėmis ir pareigomis pagal nuomos su UAB „Maxima LT“ sutartis, turtas buvo perleistas ta apimtimi, kuria galima buvo toliau vykdyti sutartis ir tęsti nuomos santykius. Teismo įsitikinimu, priešingu atveju, pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams perleidus tik patalpas be automobilių stovėjimo aikštelės, sutarties nuostata dėl nuomos teisių perėmimo būtų nesąžininga ir niekinė, nes praktiškai būtų neįgyvendinama.

229.

23Teismas pažymėjo, kad reikalavimas prekybos centrui turėti atitinkamą parkavimo vietų skaičių buvo įtvirtintas Statybos techniniame reglamente STR 2.06.01:1999 „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (VI skyriaus 2 dalis). Nors ieškovė nurodė, jog šis reglamentas buvo priimtas 1999 m. kovo 2 d., o įsigaliojo 1999 m. birželio 1 d., t. y. kai parduotuvė toje vietoje jau penkerius metus iki tol sėkmingai veikė ir be automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutiko. Teismas nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, jog nuomos sutartis su UAB „Maxima LT“ sudaryta tik 1998 m. sausio 30 d., o 2007 m. balandžio 4 d. atnaujinta, nuomos sutartimis automobilių stovėjimo aikštelė nuomininkui buvo perduota ir visą šį ilgą laikotarpį reikalavimas prekybos centrui turėti atitinkamą skaičių parkavimo vietų buvo įtvirtintas bei galiojantis. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad perduodama atsakovams nuomos teises, ieškovė suprato, jog su pastate esančiomis patalpomis neabejotinai atsakovų nuosavybėn perduodama ir automobilių stovėjimo aikštelė, reikalinga parduotuvės veiklai vykdyti. Nors ieškovė nurodė, jog aikštelės perleidimas nuosavybėn nėra būtinas nuomos teisei įgyvendinti, tačiau teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad per penkerius metus po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ieškovė nei karto nesikreipė į atsakovus dėl naudojimosi aikštele tvarkos nustatymo. Priešingai, teismas nustatė, kad pirkimo–pardavimo sutarties dieną buvo pasirašyta kita sutartis dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, kuria ieškovė įgijo teisę žemės sklype projektuoti ir statyti statinius bei vykdyti jų teisinę registraciją, išskyrus ginčo automobilių stovėjimo aikštelę. Per nurodytą laikotarpį ieškovė atsakovams jokių pretenzijų dėl automobilių stovėjimo aikštelės nereiškė, šiuo turtu nesidomėjo, ir tik 2013 m. pareiškė ieškinį atsakovams dėl automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teisės. Be to, teismas akcentavo, kad šio ieškinio pagrindu nagrinėtoje civilinėje byloje teismui buvo pateikta šalių taikos sutartis, kuria ieškovė raštiškai patvirtino atsisakanti pareikštų reikalavimų nagrinėjamoje byloje ir šia sutartimi perleidžianti atsakovams nuosavybės teisę į stovėjimo aikštelę (taikos sutarties 1 punktas). Nors ši taikos sutartis teismo nebuvo patvirtinta, tačiau, teismo vertinimu, ji įrodo ieškovės išreikštą valią.

2410.

25Teismas pažymėjo ir tai, kad šalims sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovai perleisto turto apimtimi sudarė žemės nuomos sutartis su viršininko administracija, taip šia apimtimi perimdami pradinės savininkės–ieškovės anksčiau sudarytos nuomos sutarties teises ir pareigas. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad atsakovų sudarytose nuomos sutartyse numatytas žemės sklypo plotas apėmė ne tik plotą po įsigytomis patalpomis, tačiau ir plotą po ginčo automobilių stovėjimo aikštele. Teismas pažymėjo, kad aplinkybę, jog žemės sklypo, esančio po automobilių stovėjimo aikštele nuomininkai yra atsakovai, o ne ieškovė, patvirtino ir ieškovės UAB „Karolinos turas“ atstovas 2017 m. birželio 22 d. teismo posėdžio metu, taip patvirtindamas ir atsakovams pirkimo–pardavimo sutartimi perleistų nekilnojamojo turto objektų apimtį. Teismo vertinimu, ne mažiau svarbios šiuo atveju ir šalių 2008 m. kovo 28 d. sutartyje dėl žemės sklypo ir jame esančių statinių valdymo, naudojimo ir disponavimo jais, numatytos nuostatos dėl žemės sklypo vystymo bei statybos darbų atlikimo, išskiriant ginčo automobilių stovėjimo aikštelę, kurios atžvilgiu bet kokie ieškovės darbai nėra galimi. Šis faktas, teismo vertinimu, taip pat įrodo tikruosius šalių ketinimus aikštelės atžvilgiu, t. y. ieškovės poziciją dėl aikštelės nuosavybės ir valdymo fakto.

2611.

27Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir ištyręs pateiktus įrodymus, sprendė, jog nors pirkimo–pardavimo sutartyje lingvistiškai nebuvo nurodyta, kad kartu su pastate esančiomis patalpomis atsakovams perduodama ir ginčo automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau įvertinęs faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, sutarties šalių elgesį po sutarties pasirašymo, šalių subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio, sprendė, kad tikrieji šalių ketinimai buvo ne tik patalpų, bet ir automobilių stovėjimo aikštelės perleidimas.

2812.

29Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2012 m. birželio 12 d. atsakovų P. V. ir G. V.-A. deklaraciją apie automobilių stovėjimo aikštelės statybos užbaigimą, nurodė, kad ieškovė šioje byloje neįrodė, jog aikštelės statybą vykdė ir užbaigė būtent UAB „Karolinos turas“. Teismo vertinimu, rangos sutartis su UAB „Fegda“, darbų priėmimo–perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, ilgalaikio turto apskaitos kortelė neįrodo, kad ginčo automobilių aikštelė buvo užbaigta ieškovės pastangomis ir lėšomis pagal statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Teismo vertinimu, byloje esantis 1998 m. gegužės 11 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovė UAB „Karolinos turas“ perdavė UAB „Maxima LT“ patalpas ir žemės plotą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, paneigia ieškovės teiginius, jog stovėjimo aikštelę ji įrengė ir pabaigė savo iniciatyva ir lėšomis pagal statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

3013.

31Teismas, vertindamas atsakovų parengtą 2012 m. birželio 12 d. deklaraciją apie automobilių stovėjimo aikštelės statybos užbaigimą, pažymėjo, kad minėta deklaracija Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje buvo užregistruota kaip atitinkanti nustatytus reikalavimus. Teismas nustatė, kad aikštelė inspekcijoje buvo užregistruota atsakovų pateiktos deklaracijos apie statybos užbaigimą, patikrinant, ar ji užpildyta pagal numatytus reikalavimus ir ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Teismas pažymėjo, kad atsakovai, laikydami save ginčo automobilių aikštelės savininkais, pagrįstai ir teisėtai užpildė minėtą deklaraciją, pateikė ją inspekcijai užregistruoti ir šiuo pagrindu turtas buvo užregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nors ieškovė teigė, kad atsakovai tai padarė neteisėtai, tačiau teismas, nustatęs, kad pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams buvo perleista nuosavybės teisė ir į ginčo aikštelę, užbaigus jos statybos procedūras, konstatavo, kad nebuvo jokio pagrindo atsakovams nepasinaudoti teise šį nekilnojamojo turto objektą įregistruoti. Teismas, įvertindamas faktą, kad automobilių stovėjimo aikštelė ieškovės vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruota nebuvo, taip prarandant galimybę šį faktą panaudoti prieš trečiuosius asmenis, padarė išvadą, kad šia teise atsakovai pasinaudojo pagrįstai. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą minėtą deklaraciją pripažinti negaliojančia.

3214.

33Teismas, konstatavęs, kad pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams ieškovė perleido ne tik pastatą su patalpomis, bet ir automobilių stovėjimo aikštelę, sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo pripažinti deklaraciją apie statybos užbaigimą negaliojančia. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir kitų su šiais esminiais reikalavimais susijusių ieškinio reikalavimo dėl automobilių stovėjimo aikštelės 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo bei įrašo dėl nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre panaikinimo.

3415.

35Teismas, vertindamas atsakovų priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis priklausinys, pagrįstumą pažymėjo, kad materialiosios teisės normose įtvirtinti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius, antraeilius ir į jų rūšis, o pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo.

3616.

37Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra fakto, ar tarp patalpų ir automobilių stovėjimo aikštelės buvo ir yra nuolatinis funkcinis ryšys, nustatymas. Teismas, spręsdamas klausimą, ar ginčo automobilių stovėjimo aikštelė gali būti pripažinta pastato patalpų priklausiniu, antraeiliu daiktu, nurodė, kad ginčo statinys – automobilių stovėjimo aikštelė (klasifikuojama kaip inžinerinis statinys) – gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

3817.

39Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pastatas su patalpomis buvo pastatytas 1993 m., tačiau 1998 m. patalpų paskirtis nurodyta kaip komercinės prekybos paskirties patalpos. Būtent 1998 m. šios patalpos nuomos pagrindu buvo perduotos UAB „Maxima LT“, kartu perduodant ir žemės plotą ginčo automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Teismas pažymėjo, kad duomenys, jog aikštelė įrengta tam tikslui, kad nuomininkė UAB „Maxima LT“ galėtų patalpose vykdyti prekybos veiklą, byloje nėra paneigti. Teismo vertinimu, priešingai, byloje pateiktas minėtas 1998 m. gegužės 11 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad ieškovė perdavė nuomininkei UAB „Maxima LT“ žemės plotą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti, kuri būtina prekybos veiklai vykdyti. Dėl to, teismo vertinimu, įrengta aikštelė buvo ir iki šiol yra naudojama išimtinai parduotuvės veiklai. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai, kad ginčo aikštelė naudojama ir kitos pastato dalies veiklai vykdyti, taip pat ja naudojasi aplinkinių namų gyventojai, nėra įrodyti. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad prie kitos pastato dalies galima patekti ir kitu keliu, o aplink pastatą yra įrengtos dar trys automobilių stovėjimo aikštelės, kurios naudojamos pagal paskirtį. Teismas akcentavo, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog patalpose prekybos veikla vykdoma iki šiol, t. y., atsakovai tęsia ieškovės su UAB „Maxima LT“ sudarytą nuomos sutartį, ir šiuo tikslu UAB „Maxima LT“ naudojasi ir ginčo automobilių stovėjimo aikštele. Be to, teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad pirkėjai yra išreiškę susidomėjimą pirkti atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą, o būtent patalpas kartu su automobilių stovėjimo aikštele. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad stovėjimo aikštelė buvo ir yra susijusi su pastate esančiomis patalpomis bendra ūkine paskirtimi, aikštelės paskirtis yra tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Teismas pažymėjo, kad aikštelė ne tik realiai naudojama prekybos veiklai vykdyti, tačiau be jos prekybos veikla negalėtų būti vykdoma. Teismas konstatavo, kad tarp patalpų ir ginčo aikštelės yra ne tik fizinis ryšys (aikštelė įrengta tiesiai priešais parduotuvę), tačiau tarp jų egzistuoja ir funkcinis ryšys, kuris buvo ir yra nenutrūkstamas, nuolatinio pobūdžio ir šiuo atveju teisiškai reikšmingas pripažįstant automobilių stovėjimo aikštelę ginčo pastato su patalpomis priklausiniu, kaip antraeiliu daiktu.

4018.

41Nors teismas nustatė, kad atsakovai savo iniciatyva įregistravo ginčo automobilių stovėjimo aikštelę atskiru Nekilnojamojo turto registro objektu, tačiau, įvertinęs bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, taip pat nustatęs nuolatinį funkcinį ryšį tarp minėtų objektų, padarė išvadą, jog aikštelė laikytina atsakovų valdomo pastato dalies priklausiniu. Teismo vertinimu, šis faktas patvirtina ir teismo jau padarytą išvadą, jog pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „Karolinos turas“ perleido atsakovams P. V. ir G. V.-A. ne tik pastato dalį su parduotuvės patalpomis, tačiau ir automobilių stovėjimo aikštelę. Dėl išvardintų priežasčių teismas sprendė, jog atsakovų priešieškinio reikalavimas pripažinti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis priklausinys, turi būti tenkinamas.

4219.

43Teismas, įvertinęs, jog pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė atsakovams perleido ne tik patalpas, bet ir ginčo stovėjimo aikštelę, kuri pripažinta pastato dalies priklausiniu, pagrįstu pripažino ir išvestinį atsakovų priešieškinio reikalavimą. Teismas, įvertinęs, kad sutartimi perleistas turtas apima ir automobilių stovėjimo aikštelę, padarė išvadą, jog sutarties kaina apėmė visą sutarties dalyką, todėl šį atsakovų priešieškinio reikalavimą tenkino.

44III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4520.

46Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Karolinos turas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priešieškinį atmesti; iš atsakovų ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

4720.1.

48Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 18, 263 straipsniuose nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nes vertino ne visus, o tik atsakovams palankius įrodymus, nevertino jų viseto, pažeidė CPK 270 straipsnio reikalavimus, nes sprendime nepasisakė dėl visų teismo priimtų ir byloje esančių įrodymų, sprendimą grindė viena kitai prieštaraujančiomis išvadomis bei prielaidomis, netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

4920.2.

50Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nurodytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra tada, kai nors vieno reikalavimo dalyje nėra motyvų. Ieškovė ieškinyje ir duodama paaiškinimus nurodė faktinį reikalavimo pagrindą – 2012 m. birželio 12 d. atsakovų P. V. ir G. V.-A. VĮ Registrų centrui pateiktos deklaracijos apie automobilių stovėjimo aikštelės statybos užbaigimo suklastojimo faktą, deklaracijoje nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, būtent tai, jog jie yra statytojai, aikštelę pastatė ūkio būdu, nuslėpdami faktą, jog aikštelė buvo pastatyta 1998 metais, statybos užsakovė buvo UAB „Karolinos turas“, rangovė – UAB „Fegda“, tuo metu pagal pareigas (buvo direktorius) UAB „Karolinos turas“ atstovavo ir visus statybos dokumentus pasirašė P. V., pinigus mokėjo UAB „Karolinos turas“. Be to, atsakovai suklastojo susitarimą 2012 metais naujai pastatyti aikštelė, kai ji jau buvo pastatyta, nurodydami unikalų aikštelės numerį bei susitarimo datą 2012 m. rugpjūčio 7 d., nors dar sausio mėnesį parengta kadastrinių matavimų byla, kurioje nurodyta, kad statyba pradėta 2011 metais, nors to negalėjo būti. Vėliau 2013 metais, nebūdami teisėtais savininkais, suklastotos deklaracijos pagrindu įregistravo nuosavybės teisę. P. V. dalį aikštelės padovanojo savo buvusiai žmonai S. S. (V.). Teismas šių aplinkybių nevertino, dėl jų sprendime nepasisakė, nemotyvavo, kodėl šiuos argumentus atmetė. Teismas apsiribojo išvada, kad deklaracija užpildyta ir pateikta inspekcijai teisėtai, nurodė, kad atsakovai pagrįstai įregistravo aikštelę savo vardu. Taip teismas faktiškai pripažino, kad dokumentai nebuvo suklastoti. Teismas iš esmės nenagrinėjo ieškovės reikalavimų motyvų dėl dokumento suklastojimo. Dėl to neteisingai išsprendė bylą.

5120.3.

52Teismo išvados nelogiškos. Atsakovai negalėjo tuo pačiu pastatyti aikštelę, o po to ją iš savęs nusipirkti. Be to, jei ieškovė aikštelės nestatė, tai ieškovė negalėjo jos perduoti AB „Vilniaus prekyba“. Taigi teismo išvada, kad aikštelė pastatė atsakovai, tačiau šią aikštelę AB „Vilniaus prekyba“ perdavė ieškovė, nelogiška.

5320.4.

54Teismas, tenkindamas priešieškinį, tuo pačiu faktiškai pripažino, kad atsakovai P. V.“ ir G. V.-A. nuosavybės teisę į aikštelę įgijo nepagamindami naują daiktą, pastatydami aikštelę, o pagal 2008 m. kovo 28 d. patalpų pirkimo–pardavimo sutartį, tuo pačiu paneigdamas deklaraciją, kaip nuosavybės teisės įregistravimo pagrindą. Taip teismas paneigė deklaracijos teisėtumą.

5520.5.

56Atsakovai nepateikė įrodymų, jog buvo aikštelės statytojai, t. y. nepateikė jungtinės veiklos sutarties aikštelės statybai, jų vardu padaryto ir suderinto projekto, rangos sutarties, mokėjimo dokumentų, patvirtinančių jų išlaidas aikštelės statybai, dėl to teismas nepagrįstai netenkino ieškinio.

5720.6.

58Teismas nepagrįstai nepripažino 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties negaliojančia CK 4.37 ir 1.80 straipsnių pagrindais. Teismas turėjo pripažinti šią sutartį negaliojančia, nes turtą padovanojo ne jo savininkas.

5920.7.

60Nepagrįstas teismo teiginys, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra parduotuvės patalpų priklausinys. Aikštelė negalėjo būti priklausiniu ir šalys negalėjo tartis dėl kainos, nes ji nebuvo civilinės apyvartos objektu. Pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri patvirtinta notaro, nesitarta dėl aikštelės, todėl laikytina, jog atsakovams sutarties tekstas buvo aiškus. Be to, aikštelė skirta gyventojų ir kitų piliečių automobiliams statyti, o ne parduotuvės poreikiams tenkinti.

6120.8.

62Atsakovai pasirašė 2014 m. vasario 17 d. taikos sutartį civilinėje byloje Nr. 2-176-392/2014, kurioje faktiškai pripažino, kad automobilių stovėjimo aikštelė jiems niekada nepriklausė ir nepriklauso, nes sutiko su sutarties 1 punkte nurodyta sąlyga, jog ieškovė atsakovams perleidžia aikštelę. Taigi atsakovai pripažino, kad aikštelės savininkas yra ieškovė. Šios sutarties teismas nepatvirtino, nes ji prieštaravo įstatymams. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją vertino kaip patvirtinančią, jog aikštelė buvo perleista 2008 m. kovo 28 d. sutartimi.

6320.9.

64Teismo sprendimas pagrįstas klaidingu teisės normų ir sutarčių aiškinimu, sutarčių ir faktų interpretavimu, išskirtinai atsakovams naudinga linkme. Teiginiai, kad pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perduota ir ginčo aikštelė, ne tik neatitinka CK 6.396 straipsnio 1 dalyje imperatyvo, bet ir pačiam pirkimo–pardavimo sutarties tekstui. Atsakovai patys sau prieštarauja, teigdami esantys ginčo aikštelės savininkais, o vėliau tekste save įvardindami patalpų bendraturčiais. Šių prieštaravimų teismas nevertino. Be to, atsakovų teiginius, kad ginčo aikštelę atsakovai įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, paneigia faktas, jog 2012 m. atsakovai P. V. ir G. V.-A. suklastotų dokumentų pagrindu – deklaracija apie aikštelės statybos užbaigimą, neteisėtai įregistravo savo nuosavybės teises. Be to, šio fakto atsakovai neginčijo nei viename savo procesiniame dokumente.

6521.

66Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai P. V., G. V.-A. ir S. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6721.1.

68Apeliantė neskiria aikštelės kaip asfalto dangos ir aikštelės, kaip nekilnojamojo turto objekto, todėl nepagrįstai teigia, jog teismas priėmė prieštaringą nelogišką sprendimą. Tiek atsakovų procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžiuose buvo aiškinama, jog 2008 m. kovo 28 d. aikštelė egzistavo tik kaip asfalto danga, tačiau ji nebuvo suformuota kaip nekilnojamojo turto objektas. Būtent tai ir lėmė sandorių ypatumus, o būtent faktą, kad dėl aikštelės statuso buvo susitarta ne 2008 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, o tą pačią dieną sudarytoje sutartyje, kurioje šalys susitarė dėl notarinėje sutartyje neaptartų sandorio sąlygų, įskaitant teritorijos valdymą, atsakovų sutikimus apeliantei vykdyti viešbučio rekonstrukciją, draudimą apeliantei daryti kokią nors įtaką stovėjimo aikštelės eksploatavimui. Tai savo ruožtu atskleidžia, kad sumokėdami pirkimo–pardavimo sutarties kainą atsakovai apeliantei kompensavo asfalto dangos įrengimo kaštus, todėl įgijo išimtinę teisę naudotis asfalto danga, ją valdyti, suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti nuosavybės teises į ją. Taigi 2008 m. kovo 28 d. atsakovai įsigijo asfalto dangą, kurią suformavo kaip nekilnojamojo turto objektą-aikštelę, o 2012 m. birželio 12 d. deklaracijos pagrindu įregistravo į ją nuosavybės teisę. Šiuose sandoriuose ir veiksmuose nėra jokio tarpusavio prieštaravimo.

6921.2.

70Apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2014 m. vasario 17 d. taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-1763-392/2014 nebuvo teismo patvirtinta dėl to, kad ji prieštarauja įstatymams. Teismas nėra priėmęs jokios nutarties, kuria būtų atsisakyta tvirtinti 2014 m. vasario 17 d. taikos sutartį. Apeliantė jos nepateikė tvirtinti teismui, o teismo posėdžio metu pareiškė, kad atsiima ieškinį. Teismo posėdyje dalyvavęs vieno iš atsakovų atstovas su tokiu apeliantės pareiškimu sutiko, nes žinojo, kad apeliantė su atsakovais dar 2013 m. gruodžio 6 d. parengė ir pasirašytinai tarpusavyje suderino naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuria atsakovams buvo priskirta valdyti žemės sklypo dalis, užstatyta aikštelė ir parduotuvė. Pirmosios instancijos teismas nurodytus atsakovų argumentus įvertino, todėl tiksliai nustatė šalis siejusį teisinį santykį ir šalių valią sudarant 2008 m. kovo 28 d. sandorį ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

7121.3.

72Apeliantė atsakovų nuosavybės teisę į aikštelę kvestionuoja nepagrįstai ir nesąžiningai, taip pat nepagrįstai teigia, kad deklaracija suklastota. Ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų klastojimo nutrauktas konstatavus apeliantės teiginių apie deklaracijos suklastojimą nepagrįstumą. Be to, trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nurodė, kad deklaracija inspekcijoje užregistruota pagrįstai. Apeliantė piktnaudžiauja teise, nes apie deklaraciją ieškovė žinojo daug metų, tačiau jos neginčijo ir visą tą laiką atsakovų nuosavybės teisę pripažino. Šią ieškinio dalį apeliantė pakartotinai pareiškė tik kilus ginčui dėl jos žemės sklype vykdomų statybų teisėtumo, nes tokiu būdu apeliantė siekia pašalinti jos neteisėtų veiksmų padarinius – įteisinti statybas.

7321.4.

74Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, kad aikštelė yra parduotuvės priklausinys, o apeliantė nepaneigė teismo sprendime padarytų išvadų.

75Teisėjų kolegija

konstatuoja:

76IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

77Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7822.

79Ginčas byloje kilo dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis, nuosavybės. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis ieškovės apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

8023.

81Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalį absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai: 1) byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo; 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; 3) pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė ne tas teisėjas, kuris nagrinėjo bylą; 4) sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų); 5) byloje nėra teismo posėdžio protokolo, kai ji išnagrinėta žodinio proceso tvarka; 6) buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės; 7) pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalį absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą; 2) nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės ir asmuo, kurio teisės buvo pažeistos, šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą.

8224.

83Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas iš dalies yra be motyvų, o A. A. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kuris Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartimi buvo atmestas. Dėl to teisėjų kolegija aptaria, ar yra pagrindas pripažinti sprendimą absoliučiai negaliojančiu dėl motyvų nebuvimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir ar yra pagrindas pripažinti sprendimą negaliojančiu, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8425.

85A. A. nuosavybės teise valdo viešbučio patalpas, plane pažymėtas nuo 7-81 iki 7-85, esančias tuo pačiu adresu, kaip ir automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis, tačiau jos nurodytas nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas-viešbučio patalpos nėra šios bylos nagrinėjimo objektas, jai priklausantis turtas nėra susijęs su šios bylos ginčo objektu. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl A. A. teisių ir pareigų, dėl to konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti skundžiamo sprendimo absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

8626.

87Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, savo sprendimą motyvavo byloje nustatytomis aplinkybėmis, nurodė įrodymus, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Vien tik aplinkybė, jog sprendimas ir jo motyvai neatitinka kurios nors šalies pozicijos, savaime nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra nemotyvuotas. Taigi atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo (jo dalies) nemotyvavimo, nes pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl tų argumentų, kurie apibrėžti ieškinio ribomis, o tai, jog ieškovei nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo sprendimas neatitinka sprendimo turiniui keliamų reikalavimų ar yra absoliučiai negaliojantis dėl motyvų nebuvimo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos motyvuoti sprendimą, pateikė savo vertinimą dėl esminių byloje esančių įrodymų ir argumentus dėl ginčo esmės.

8827.

89Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant ieškovės apeliacinio skundo ribų.

90Dėl nuosavybės teisės atsiradimo pagaminant daiktą

9128.

92Byloje keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės į automobilių stovėjimo aikštelės atsiradimo: ieškovė ar atsakovai ją pastatė, taip pat kilo šalių ginčas dėl šios aikštelės nuosavybės perleidimo.

9329.

94CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai. Nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldint, pagaminant naują daiktą, kitais šiame straipsnyje ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Įstatymuose nustatytais pagrindais įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą registruojama Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatyta tvarka.

9530.

96Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo (pasikeitimo, pasibaigimo) juridiniai faktai, kurie susiformavo įstatyme nustatytais pagrindais (sandoriu, administraciniu aktu ir kt.), t. y. nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindais. Taigi įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės atsiradimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341-611/2018).

9731.

98Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti ( - ), unikalus Nr. A., 6572 kv. m ploto, 100 proc. baigtumo, automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybė įregistruota po ¼ dalį atsakovams S. S. ir P. V. bei ½ dalis atsakovei G. V.-A.. Atsakovės S. S. nuosavybės teisė į ¼ automobilių stovėjimo aikštelės dalį įregistruota 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties Nr. 168, o atsakovo P. V. nuosavybės teisė į ¼ bei atsakovės G. V.-A. nuosavybės teisė į ½ automobilių stovėjimo aikštelės dalis įregistruota 2012 m. birželio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 pagrindu.

9932.

100Apeliantė deklaraciją apie statybos užbaigimą prašė pripažinti negaliojančia, nes, jos nuomone, ji suklastota. Apeliantės teigimu, esant suklastotai deklaracijai apie statybos darbų užbaigimą nuosavybės teisė atsakovų P. V. ir G. V.-A. vardu negalėjo būti registruota. Be to, atsakovas P. V., nebūdamas teisėtu automobilių stovėjimo aikštelės savininku, negalėjo padovanoti ¼ automobilių stovėjimo aikštelės dalies atsakovei S. S. (V.).

10133.

102Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog deklaracija apie statybos užbaigimą būtų suklastota, todėl sprendė, kad atsakovų P. V. ir G. V.-A. nuosavybės teisė į automobilių stovėjimo aikštelę buvo registruota teisėtai. Kadangi atsakovai P. V. ir G. V.-A. nuosavybę įgijo teisėtai, tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jie teisėtai galėjo ir disponuoti savo turtu. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovas P. V. turėjo teisę padovanoti tam tikrą savo nuosavybės dalį atsakovei S. S. (V.).

10334.

104Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių įrodymų apie deklaracijos apie statybos užbaigimą suklastojimą, į tai, kad ji Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo užregistruota kaip atitinkanti nustatytus reikalavimus, į tai, kad deklaracijoje nurodyta, jog aikštelės statytojai ir savininkai yra atsakovai P. V. ir G. V.-A., į tai, kad 1998 m. gegužės 11 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktu apeliantė UAB „Karolinos turas“ perdavė UAB „Maxima LT“ patalpas ir žemės plotą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti (t. 3, b. l. 62), sprendė, kad atsakovai P. V. ir G. V.-A., būdami teisėtais automobilių aikštelės savininkais, pagrįstai nuosavybės teisę įregistravo Nekilnojamojo turto registre.

10535.

106Apeliaciniame skunde ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovai P. V. ir G. V.-A. pastatė automobilių stovėjimo aikštelę, nes, jos nuomone, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad aikštelės statytoja yra ieškovė. Anot apeliantės, kadangi aikštelė pastatyta ieškovės, tai Nekilnojamojo turto registro įrašas apie jos savininkus turi būti panaikintas. Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, apeliantė ar atsakovai P. V. ir G. V.-A. laikytini automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), unikalus Nr. ( - ), statytojais.

10736.

108Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad iki 2008 m. kovo 28 d. apeliantei nuosavybės teise priklausė prekybos, paslaugų ir kitos paskirties pastatas, unikalus Nr. ( - ), kuris yra 3,6805 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) (toliau – žemės sklypas). Apeliantė 2005 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/005-100 pagrindu išsinuomojo šį žemės sklypą. Iš pastate esančių patalpų buvo suformuoti keli atskiri nekilnojamojo turto objektai: parduotuvė su kavinės ir boulingo patalpomis, unikalus Nr. ( - ), konferencijų centras su viešbučio ir restorano patalpomis, unikalus Nr. ( - ), ir lošimo namai, unikalus Nr. ( - ). Šio sklypo teritorijoje šalia pastato vakarinėje jo dalyje, priešais viešbučio įėjimą, buvo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kuri nebuvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre, kaip ir dar dvi šalia pastato esančios aikštelės. Ginčo automobilių stovėjimo aikštelė įregistruota tik 2012 m. birželio 12 d.

10937.

110Teisėjų kolegija, vertindama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo automobilių stovėjimo aikštelę pastatė atsakovai P. V. ir G. V.-A., pažymi, kad byloje nėra pakankamų įrodymų, jog ją pastatė apeliantė.

11138.

112Apeliantės argumentai, kad tai, jog ji aikštelę pastatė dar 1998 metais įrodo rangos sutartis su UAB „Fegda“, darbų priėmimo–perdavimo aktai, PVM sąskaitos faktūros, ilgalaikio turto apskaitos kortelė, atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės minėti įrodymai pagrindžia, jog ieškovė atliko statybos darbus, tačiau jie neįrodo, kad ji šiuos darbus užbaigė, suformavo ginčo automobilių stovėjimo aikštelę kaip nekilnojamojo turto objektą. Be to, pažymėtina, kad PVM sąskaitose faktūrose, UAB „Fegda“ ir UAB „Karolinos turas“ 1998 m. birželio 25 d. rangos sutartyje minima aikštelė prie viešbučio, kuri nagrinėjamu atveju nėra ginčo objektas (t. 1, b. l. 21, 32, žr. nutarties 25 punktą), o kiti apeliantės pateikti įrodymai nedetalizuoja statybos darbų objekto. Taigi teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šie dokumentai nepagrindžia, kad ginčo automobilių aikštelė buvo užbaigta ieškovės pastangomis ir lėšomis pagal statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

11339.

114Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ginčo aikštelę pradėjo statyti, tačiau jos neužbaigė, pirkimo–pardavimo sutartimi perdavė ją atsakovams, kurie atliko statybos baigiamuosius darbus ir įregistravo nuosavybės teisę Nekilnojamojo turto registre. Tokią išvadą pagrindžia 1998 m. gegužės 11 d. patalpų priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovė UAB „Karolinos turas“ perdavė UAB „Maxima LT“ patalpas ir žemės plotą automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. UAB „Karolinos turas“ ir UAB „Maxima LT“ 2007 m. balandžio 4 d. nuomos sutartimi pratęsė nuomos teisinius santykius, perduodama ir automobilių stovėjimo aikštelę (teisėjų kolegijos vertinimu, pradėtą statyti, t. y. užklotą asfaltu, tačiau nesuformuotą kaip nekilnojamojo turto objektą; t. 1, b. l. 188). 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pastate esančią parduotuvę iš apeliantės įsigijo atsakovai G. V.-A. ir P. V. Kartu su parduotuvės patalpomis šie atsakovai įsigijo ir tuo metu Nekilnojamojo turto registre neregistruotą parduotuvės klientų automobilių stovėjimui skirtą aikštelę bei iš apeliantės perėmė visas, jos, kaip nuomotojos teises, pagal su UAB „Maxima LT“ sudarytą nuomos sutartį. 2008 m. balandžio 1 d. atsakovai, kaip apeliantės (nuomotojos) teisių ir pareigų perėmėjai, su UAB „Maxima LT“ sudarė susitarimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties papildymo ir pakeitimo. Atsakovai, tapę parduotuvės patalpų savininkais, ir toliau jas nuomojo UAB „Maxima LT“ kartu su aikštele.

11540.

116Aplinkybę, kad iki 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sudarymo metu aikštelė nebuvo įregistruota apeliantės nuosavybės teise dėl to, jog ji dar nebuvo visiškai pastatyta kaip užbaigtas statinys, patvirtina ir šios sutarties turinys. Pažymėtina, kad nors šioje sutartyje atsakovams automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo perleista kaip nekilnojamojo turto objektas (t. 1, b. l. 204–215, t. 3, b. l. 6–17), tačiau papildomai sudarytos tos pačios dienos sutarties (t. 2, b. l. 9–12) 1 punkte nurodyta, kad teritorijos vystytoja UAB „Karolinos turas“ įgyvendina detaliojo plano sprendinius, įskaitant statybos darbus ir visus su jais susijusius veiksmus realizuojant detaliajame plane numatytą užstatymą (išskyrus parduotuvės parkingo rekonstrukciją ir (ar) statybą) (vi papunktis) ir žemės sklype naujai pastatytų statinių ir (ar) juose esančių patalpų teisinę registraciją teritorijos vystytojo arba jo nurodytų trečiųjų asmenų vardu (išskyrus parduotuvės parkingo teisinę registraciją) (vii papunktis). Taigi apeliantė sutartyje patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelės statybos neužbaigė, teisinės registracijos neatliko, 2007 m. balandžio 4 d. nuomos sutarties pagrindu dar galutinai nepastatytą automobilių stovėjimo aikštelę perdavė UAB „Maxima LT“, o 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ją pardavė atsakovams G. V.-A. ir P. V. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai nedraudžia perleisti nebaigto statinio (CK 4.38 straipsnis, 4.40 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnio 1 dalis). Naujieji savininkai įgiję šį nebaigtą statinį perdavimo būdu (CK 4.48 straipsnio 2 dalis) ir pabaigę jį statyti, turi teisę įgyti nuosavybėn jau pastatytą nekilnojamąjį turtą (CK 4.47 straipsnio 4 punktas).

11741.

118CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą (CK 4.256 straipsnio 1 dalis). Prašymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima viešo registro tvarkytojas. Kai prašymas išnagrinėjamas, gali būti priimamas sprendimas prašymą tenkinti – įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus – arba prašymą atmesti – atsisakyti įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus (CK 4.257 straipsnio 1 dalis). Įregistravimą ar atsisakymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui (CK 4.258 straipsnis).

11942.

120Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas yra laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

12143.

122Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantė pastatė automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ( - ), kurios unikalus Nr. ( - ). Priešingai, viešojo registro duomenys patvirtina, kad aikštelę baigė formuoti atsakovai. Šią išvadą, kaip minėta, pagrindžia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (žr. nutarties 35, 39 punktus), o apeliantės nurodyti įrodymai (žr. nutarties 37 punktą) nepagrindžia ir nepaneigia viešojo registro duomenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad duomenų, jog deklaracija pripažinta suklastota, nėra, taip pat nėra duomenų, jog ikiteisminis tyrimas dėl deklaracijos pripažinimo suklastota buvo pabaigtas, surašytas kaltinamasis aktas, kuris su visa bylos medžiaga perduotas teismui. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad deklaracija apie statybos užbaigimą užregistruota pagrįstai. Jokių kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad inspekcija pakeitė savo poziciją minėtu klausimu, į bylą nepateikta. Atsižvelgiant į tai, laikytini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos sutiko su ieškinio argumentais, jog P. V. ir G. V.-A. inspekcijai pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Be to, pažymėtina, kad apeliantė, jei kaip pati teigia, pastatė automobilių stovėjimo aikštelę, neįregistravo savo nuosavybės viešajame registre, nenurodė aplinkybių, sukliudžiusių jai tą padaryti. Priešingai, apeliaciniame skunde nurodė, kad 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ji neegzistavo kaip civilinės apyvartos objektas (t. 3, b. l. 156). Šis apeliantės argumentas bei tai, kad ji neįregistravo aikštelės Nekilnojamojo turto registre, patvirtina išvadą, kad aikštelės ji nepastatė, o ją nebaigtą statyti perleido atsakovams.

12344.

124Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė nebaigtą statyti automobilių stovėjimo aikštelę pardavė atsakovams P. V. ir G. V., atsakovai P. V. ir G. V.-A. šį statinį užbaigė, suformavo automobilių stovėjimo aikštelę kaip nekilnojamojo turto objektą, ją įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Taigi atsakovai P. V. ir G. V.-A. įgijo nuosavybės teisę vienu iš įstatymų nustatytų pagrindų, t. y. naujo daikto pagaminimo pagrindu (CK 4.47 straipsnio 4 punktas). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai P. V. ir G. V.-A. teisėtai įgijo nuosavybę, kuria galėjo disponuoti ir padovanoti jos dalį S. S.

125Dėl pirkimo–pardavimo sutarties ypatumų, kai kartu su pagrindiniu daiktu, parduodamas antraeilis daiktas, neįvardytas sutartyje

12645.

127Kitas savarankiškas atsakovų gynimosi nuo ieškinio argumentas, kad apeliantė, 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavusi parduotuvę, kartu pardavė ir dar nepastatytą automobilių stovėjimo aikštelę, nepaisant to, kad ji tiesiogiai kaip pardavimo objektas nebuvo įvardyta sutartyje, nes automobilių stovėjimo aikštelė laikytina parduotuvės priklausiniu. Ieškovė, parduodama pagrindinį daiktą – parduotuvę, kartu pardavė ir antraeilį daiktą (priklausinį) – automobilių stovėjimo aikštelę.

12846.

129Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar įstatymas nenustato kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad priklausinio, kaip antraeilio daikto, likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo: pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatymas ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoris nustato kitaip. Išlyga dėl kitokio, negu nustato pirmiau nurodytos materialiosios teisės normos, antraeilio daikto likimo turi būti expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta įstatyme ar sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017).

13047.

131Nagrinėjamu atveju 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje pradėtos statyti automobilių stovėjimo aikštelės prie parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis likimas atskirai neaptartas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ši aikštelė, kaip antraeilis daiktas, perėjo atsakovų P. V. ir G. V.-A. nuosavybėn.

13248.

133Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ginčo automobilių stovėjimo aikštelė yra parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis priklausinys, todėl laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad ši aikštelė 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu perėjo atsakovų P. V. ir G. V.-A. nuosavybėn. Apeliantė argumentuoja, kad aikštelė 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo civilinės apyvartos objektu, todėl ji negali būti laikoma parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis priklausiniu.

13449.

135Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje (CK 6.306 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2009). Taigi teisės aktai nedraudžia parduoti nesuformuoto ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto statinio (žr. taip pat šios nutarties 39 punktą). Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nebaigta statyti automobilių stovėjimo aikštelė 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu negalėjo būti civilinės apyvartos objektu ir perduota atsakovams P. V. ir G. V.-A.

13650.

137Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.

13851.

139Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšis būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013). Daikto naudojimas nesukuria tarnavimo kitam daiktui visapusiško efekto ir vien dėl naudojimo jis netampa priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004). Tarnavimas reiškia, kad daiktas turi nuolat tenkinti pagrindinio daikto poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-690/2018).

14052.

141Sprendžiant pagrindinio ir antraeilio daikto kvalifikavimo klausimą, šių daiktų paskirtis, jų funkcinis ryšys, naudojimo pobūdis yra svarbūs ne kažkada praeityje, šių daiktų sukūrimo metu, o atsižvelgiant į aktualią situaciją. Daiktų paskirtis nuo jų sukūrimo gali keistis. Konkrečiam tikslui skirtas daiktas gali prarasti buvusią ir įgyti naują paskirtį. Iškilus ginčui dėl daikto tarnavimo ir jo paskirties turi būti vadovaujamasi ginčo metu įrodyta daikto naudojimo paskirtimi ir jo tarnavimo vieno kitam aplinkybėmis. Jos gali būti nustatytos atsižvelgiant į aplinkybių visumą: daikto sukūrimo aplinkybes, pavyzdžiui, pastato pastatymo tikslą, naudojimo aplinkybes ar ypatumus, tačiau turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės nepakito, ar daiktu tebėra naudojamasi pagal buvusią paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018).

14253.

143Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ginčo automobilių stovėjimo aikštelė yra skirta nuolat tarnauti parduotuvei su kavine ir boulingo patalpomis. Kaip minėta, parduotuvė jau buvo įrengta 1998 metais, išnuomota prekybinei veiklai UAB „Maxima LT“, nuomos pagrindu taip pat buvo perduotas žemės sklypas automobilių stovėjimo aikštelei įrengti (t. 3, b. l. 62). Šiuo metu pastato dalyje, kur buvo įrengta parduotuvė, taip pat veikia parduotuvė, įrengtos kavinės ir boulingo patalpos. Taigi bylos duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, kad ginčo automobilių stovėjimo aikštelė tiek 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu skirta komercinei veiklai vykdyti, nuolat tarnauti pastato daliai, kurioje įrengta parduotuvė su kavine ir boulingo patalpomis.

14454.

145Minėto teisinio vertinimo (žr. nutarties 53 punktą) negali pakeisti apeliacinio skundo argumentas, kad aikštele, statydami automobilius, naudojasi pastato-dvibučio gyvenamojo namo, taip pat kitų aplinkinių namų gyventojai. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad automobilių stovėjimo aikštelė, esanti prie parduotuvės su kavinės ir boulingo patalpomis, skirta asmenų, kurie atvyksta į parduotuvę apsipirkti, taip pat į kavinę, boulingą, automobiliams statyti, taip pat aikštelė skirta parduotuvės ir kavinės su boulingu personalo, tiekėjų ir pan. automobiliams statyti. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad aikštelę ir parduotuvę ir kavinę su boulingo patalpomis sieja nuolatinis funkcinis ryšys, laikytina pagrįsta.

14655.

147Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės valią perduoti ginčo automobilių stovėjimo aikštelę patvirtina pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, kad per penkerius metus po pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo ieškovė nei karto nesikreipė į atsakovus dėl naudojimosi aikštele tvarkos nustatymo, jokių pretenzijų dėl automobilių stovėjimo aikštelės nereiškė, šiuo turtu nesidomėjo ir tik 2013 m. pareiškė ieškinį atsakovams dėl automobilių stovėjimo aikštelės nuosavybės teisės, kurį atsiėmė (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1763-392/2014). Be to, ieškovės buvusią valia perduoti nebaigtą statyti automobilių stovėjimo aikštelę patvirtina ir į bylą pateikta šalių taikos sutarties, kuria ieškovė raštiškai patvirtino atsisakanti pareikštų reikalavimų nagrinėjamoje byloje ir šia sutartimi perleidžiantis atsakovams nuosavybės teisę į stovėjimo aikštelę (taikos sutarties 1 punktas) (t. 1, b. l. 223), turinys. Nors ši taikos sutartis teismo nebuvo patvirtinta, tačiau ji bei kiti byloje esantys duomenys įrodo ieškovės išreikštą valią perduoti atsakovams nebaigtą statyti automobilių stovėjimo aikštelę.

14856.

149Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė UAB ,,Karolinos turtas“, kaip pagrindinio daikto (statinio dalies – parduotuvės ir kavinės su boulingu patalpomis) savininkė, parduodama pagrindinį daiktą, kartu pardavė ir antraeilį daiktą – ginčo nebaigtą statyti automobilių stovėjimo aikštelę. Konstatavus, kad UAB „Karolinos turas“ pardavė nebaigtą statyti automobilių stovėjimo aikštelę, laikytina, kad apeliantė neturi teisinio suinteresuotumo ir dėl šios aikštelės nuosavybės registravimo viešajame registre.

150Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

15157.

152Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

153Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

15458.

155Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

15659.

157Atsakovė S. S. pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje 2018 m. spalio 3 d. patyrė 500 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo ir parengimo išlaidų. Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą 8.11 punkte nustatyto dydžio, todėl, atmetus apeliacinį skundą, atsakovės S. S. naudai iš apeliantės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

158Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

159Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

160Priteisti atsakovės S. S. (asmens kodas ( - ) naudai iš apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Karolinos turas“ (juridinio asmens kodas 120337848) 500 (penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti... 7. 2.... 8. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė UAB „Karolinos turas“ pastatė... 9. 3.... 10. Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad... 11. 4.... 12. Atsakovai nurodė, kad jie, sumokėdami 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 16. 6.... 17. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pažymėjo, kad... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Karolinos turas“ iki 2008 m. kovo 28... 20. 8.... 21. Nors teismas nustatė, kad 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje... 22. 9.... 23. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas prekybos centrui turėti atitinkamą... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo ir tai, kad šalims sudarius pirkimo–pardavimo sutartį,... 26. 11.... 27. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes ir ištyręs pateiktus įrodymus,... 28. 12.... 29. Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2012 m.... 30. 13.... 31. Teismas, vertindamas atsakovų parengtą 2012 m. birželio 12 d. deklaraciją... 32. 14.... 33. Teismas, konstatavęs, kad pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovams ieškovė... 34. 15.... 35. Teismas, vertindamas atsakovų priešieškinio reikalavimo pripažinti, kad... 36. 16.... 37. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje teisiškai reikšmingas yra fakto, ar... 38. 17.... 39. Teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad pastatas su patalpomis buvo... 40. 18.... 41. Nors teismas nustatė, kad atsakovai savo iniciatyva įregistravo ginčo... 42. 19.... 43. Teismas, įvertinęs, jog pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė atsakovams... 44. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 45. 20.... 46. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Karolinos turas“ prašo Vilniaus... 47. 20.1.... 48. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 49. 20.2.... 50. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką absoliutus... 51. 20.3.... 52. Teismo išvados nelogiškos. Atsakovai negalėjo tuo pačiu pastatyti... 53. 20.4.... 54. Teismas, tenkindamas priešieškinį, tuo pačiu faktiškai pripažino, kad... 55. 20.5.... 56. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog buvo aikštelės statytojai, t. y.... 57. 20.6.... 58. Teismas nepagrįstai nepripažino 2013 m. vasario 5 d. dovanojimo sutarties... 59. 20.7.... 60. Nepagrįstas teismo teiginys, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra... 61. 20.8.... 62. Atsakovai pasirašė 2014 m. vasario 17 d. taikos sutartį civilinėje byloje... 63. 20.9.... 64. Teismo sprendimas pagrįstas klaidingu teisės normų ir sutarčių aiškinimu,... 65. 21.... 66. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai P. V., G. V.-A. ir S. S. prašo... 67. 21.1.... 68. Apeliantė neskiria aikštelės kaip asfalto dangos ir aikštelės, kaip... 69. 21.2.... 70. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad 2014 m. vasario 17 d. taikos sutartis... 71. 21.3.... 72. Apeliantė atsakovų nuosavybės teisę į aikštelę kvestionuoja nepagrįstai... 73. 21.4.... 74. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje surinktų įrodymų... 75. Teisėjų kolegija... 76. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 77. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 78. 22.... 79. Ginčas byloje kilo dėl automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie... 80. 23.... 81. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalį absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais... 82. 24.... 83. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad skundžiamas sprendimas iš dalies... 84. 25.... 85. A. A. nuosavybės teise valdo viešbučio patalpas, plane pažymėtas nuo 7-81... 86. 26.... 87. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 88. 27.... 89. Kitų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos... 90. Dėl nuosavybės teisės atsiradimo pagaminant daiktą... 91. 28.... 92. Byloje keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės į automobilių stovėjimo... 93. 29.... 94. CK 4.47 straipsnyje nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai.... 95. 30.... 96. Teisine nekilnojamojo daikto registracija yra tik įregistruojami nuosavybės... 97. 31.... 98. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, remiantis Nekilnojamojo turto registro... 99. 32.... 100. Apeliantė deklaraciją apie statybos užbaigimą prašė pripažinti... 101. 33.... 102. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog... 103. 34.... 104. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nėra jokių... 105. 35.... 106. Apeliaciniame skunde ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 107. 36.... 108. Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad iki 2008 m. kovo 28 d. apeliantei... 109. 37.... 110. Teisėjų kolegija, vertindama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas... 111. 38.... 112. Apeliantės argumentai, kad tai, jog ji aikštelę pastatė dar 1998 metais... 113. 39.... 114. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ginčo aikštelę pradėjo statyti,... 115. 40.... 116. Aplinkybę, kad iki 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sudarymo metu... 117. 41.... 118. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruojami daiktai –... 119. 42.... 120. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad asmuo, teisėtai pastatęs ar... 121. 43.... 122. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliantė pastatė automobilių... 123. 44.... 124. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliantė nebaigtą... 125. Dėl pirkimo–pardavimo sutarties ypatumų, kai kartu su pagrindiniu daiktu,... 126. 45.... 127. Kitas savarankiškas atsakovų gynimosi nuo ieškinio argumentas, kad... 128. 46.... 129. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartis ar... 130. 47.... 131. Nagrinėjamu atveju 2008 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutartyje pradėtos... 132. 48.... 133. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog ginčo... 134. 49.... 135. Pirkimo–pardavimo sutarties dalykas gali būti neišimti iš apyvartos... 136. 50.... 137. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam... 138. 51.... 139. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 140. 52.... 141. Sprendžiant pagrindinio ir antraeilio daikto kvalifikavimo klausimą, šių... 142. 53.... 143. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertino, kad ginčo... 144. 54.... 145. Minėto teisinio vertinimo (žr. nutarties 53 punktą) negali pakeisti... 146. 55.... 147. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės valią perduoti ginčo automobilių... 148. 56.... 149. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė UAB ,,Karolinos turtas“, kaip... 150. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 151. 57.... 152. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi įtakos... 153. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme... 154. 58.... 155. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos... 156. 59.... 157. Atsakovė S. S. pateikė įrodymus, kad nagrinėjamoje byloje 2018 m. spalio 3... 158. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 159. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 2 d. sprendimą palikti... 160. Priteisti atsakovės S. S. (asmens kodas ( - ) naudai iš apeliantės...