Byla 1A-377-898/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per šešiolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nuteistojo D. L. gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio bauda, baudą sumokant per šešiolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3D. L. uždrausta vienerius metu ir šešis mėnesius naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Civilinio ieškovo Ž. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jam iš D. L. priteista 14 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.

5Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I.

7Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

81.

9D. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 23.56 val., Vilniuje, Vakariniame aplinkkelyje, vairuodamas E. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 328, valstybinis Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas <...>, kelio <..> būklę <...>, meteorologines sąlygas <...>.“, t. y., važiuodamas pasirinktu greičiu antra eismo juosta kryptimi nuo Ukmergės gatvės link Oslo gatvės, buvo neatidus ir neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę (važiuojamoji dalis buvo šlapia ir slidi), rikiuodamasis iš antros eismo juostos į trečią tos pačios krypties eismo juostą, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl ko automobilis tapo nevaldomas, susilyginęs su gretima antra eismo juosta važiavusiu automobiliu „Land Rover“, valstybinis Nr. ( - ) vairuojamu K. B., pradėjo čiuožti link šio automobilio, priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į „Land Rover“ priekinę kairiąją dalį, po ko automobilis „Land Rover“ pakeitė judėjimo kryptį į dešinę, atsitrenkė į šaligatvio bortą ir apvirto. Eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta automobilio „Land Rover“ keleivio Ž. D. sveikata ir apgadintos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės. Šiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

10II.

11Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

122.

13Apeliaciniu skundu D. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos dydžio ir priteisti kuo mažesnę sumą. Nurodo pripažįstantis tai, kad atlikdamas lenkimo manevrą nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį. Tačiau tai nebuvo elementarus, tradicinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nelaimė įvyko neoficialaus renginio – reklaminio filmuko – filmavimo metu, kurio organizatorius buvo pats nukentėjusysis Ž. D.. Būtent jis filmavimui pasirinko Vakarinį aplinkkelį, neturėdamas tam išduoto leidimo, kelių policijos tarnybai neužtikrinant kelių eismo saugumo. Būtent Ž. D. išdėstė automobilius taip, kad pirmas lenkimo manevrą turėjo atlikti D. L., būtent jo nurodymu D. L. turėjo aplenkti automobilį „Land Rover“, tam padidinti greitį. Nors teismas nusprendė, kad Ž. D. sėdėjo ant galinės automobilio „Land Rover“ sėdynės, tokio jo sėdėjimo negalima laikyti saugiu. Pagal Kelių eismo taisyklių 196 punktą tiek vairuotojas, tiek keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus. Ž. D. saugos diržo užsisegęs nebuvo. Teismas taip pat konstatavo, kad jis ne sėdėjo vietoje, o judėjo po visą galinę sėdynę, automobilis „Land Rover“ nebuvo specialiai pritaikytas filmavimui, kaip ir kamera, kurią naudojo Ž. D.. Šios aplinkybės turi būti pripažintos kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas, mažinančios žalą padariusio asmens kaltę. Teismas nepakankamą dėmesį skyrė ir D. L. būklei bei turtinei padėčiai – jis neįgalus (turi 25 proc. darbingumą), gali judėti tik neįgaliojo vežimėlyje, gauti darbą praktiškai neturi galimybių, gyvena tik iš neįgaliojo pašalpos, kuri yra 273 Eur. Taigi teismo priteistos sumos negalėtų išmokėti visą gyvenimą.

143.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo Ž. D. atstovas advokatas D. J. prašo apeliacinio skundo netenkinti; iš D. L. nukentėjusiojo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas (400 Eur).

163.1. Nurodo, jog byloje nustatyta, kad eismo įvykio kilimą ir įvykio metu kilusius padarinius lėmė ne nukentėjusiojo veiksmai, o nuteistojo D. L. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo konstatuotas nukentėjusiojo Kelių eismo taisyklių 196 punkto reikalavimų nesilaikymas, kurį teismas vertino kaip didelį neatsargumą ir turėjusį įtakos pasekmių atsiradimui, nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais pavojingais padariniais. Nukentėjusiojo važiavimas neprisisegus saugos diržo automatiškai nesukelia eismo įvykio bei neigiamų padarinių kitiems eismo dalyviams ar jam pačiam. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų (specialistų ar ekspertų išvadų), kuriais būtų nustatyta, kad eismo įvykio metu padaryti nukentėjusiajam sveikatos sužalojimai yra tiesioginė jo veiksmų pasekmė ar turėjo įtakos žalai atsirasti. Teismo vertinimas, kad aplinkybė, jog automobilio, kuriame važiavo nukentėjusysis, vairuotojas liko nesužalotas, nes buvo prisisegęs saugos diržą, patvirtina faktą, kad saugos diržo neprisisegimas turėjo didelę reikšmę žalos pasekmėms atsirasti, yra paremtas tik prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis.

173.2. Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad filmavimo kameros laikymas ar automobilio nepritaikymas filmavimui vertintini kaip nukentėjusiojo didelis neatsargumas. Kelių eismo taisyklės nedraudžia keleiviams kelionės metu automobilyje su savimi turėti ar vežtis daiktus, taigi nebuvo pažeistos jokios teisės normos. Antra, daiktų buvimas automobilyje ar jo nepritaikymas filmavimui niekaip neįtakojo nei nuteistojo neteisėtų veiksmų, nei paties eismo įvykio kilimo. Filmavimo kamera savaime nėra padidinto pavojaus šaltinis ar didesnį pavojingumą turintis objektas (kaip pavyzdžiui sprogstamoji medžiaga ar ginklas). Su automobiliu, kuriame buvo nukentėjusysis, nebuvo atliekami jokie ypatingi triukai, efektai, t. y. jis važiavo kaip įprastas automobilis, todėl nebuvo jokio poreikio jį pritaikyti filmavimui. Taigi visiškai nesuprantama, kokią įtaką filmavimo kameros turėjimas ar automobilio nepritaikymas filmuoti galėjo turėti nuteistojo veiksmams, veikos padarymui ar didesnės žalos atsiradimui. Teismas nukentėjusiojo elgesį jau įvertino kaip neatsargų ir sudariusį sąlygas žalai padidėti, dėl to prašomos priteisti žalos dydis buvo sumažintas daugiau nei dvigubai, todėl nėra pagrindo papildomai jos mažinti.

183.3. Atsiliepime teigiama, jog skundo teiginys, neva eismo įvykis įvyko neoficialaus renginio - reklaminio filmuko filmavimo metu, kurio organizatorius buvo nukentėjusysis ir neturėjo tam leidimo, yra nepagrįstas ir prieštarauja liudytojų parodymams. Nukentėjusysis vieno iš filmavime dalyvavusio dalyvio L. N. prašymu kaip ir kiti asmenys, taip pat ir nuteistasis, tik padėjo filmuoti reklaminį vaizdo klipą. D. L. nepagrindžia, kokių būtent Kelių eismo taisyklių reikalavimų neatitiko filmavime dalyvavusių asmenų vairavimas ir kaip jie turėjo įtakos eismo įvykio metu atsiradusioms pasekmėms bei kaip tai susiję su jame dalyvavusio nukentėjusiojo veiksmais. Taip pat nuteistasis nepagrindė, kaip nukentėjusiojo prašymas apvažiuoti automobilį, kuriame nukentėjusysis buvo, turėjo tiesioginės įtakos eismo įvykio kilimui ir atsiradusioms pasekmėms. Nukentėjusio asmens kaltė, priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, ją turi įrodyti žalos padaręs asmuo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013). Kelyje buvo trys eismo juostos, todėl prašymas apvažiuoti automobilį kaire puse nėra draudžiamas Kelių eismo taisyklių, nėra pavojingas veiksmas, visi kiti automobiliai taip pat važiavo tvarkingai. Taigi teismas pagrįstai nurodė, kad už saugų vairavimą pagal Kelių eismo taisykles (101, 136.5 punktus) yra atsakingas būtent vairuotojas, t. y. nuteistasis. Jei nuteistasis atlikdamas apvažiavimo manevrą būtų tinkamai įvertinęs savo automobilio techninius duomenis, oro sąlygas ir kitus faktorius bei važiavęs saugiai, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

193.4. Atsiliepime pažymima, jog teismas nustatydamas žalos dydį taip pat vertino D. L. turimą neįgalumo laipsnį, amžių, jo pajamas, tai buvo viena iš priežasčių mažinti neturtinės žalos dydį. Tuo tarpu teismų praktikoje pažymima, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra pagrindinis ir lemiamas kriterijus, leidžiantis mažinti neturtinės žalos dydį. Be to, D. L. nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog turėdamas 25 procentų darbingumą jis neturi jokių galimybių įsidarbinti ir turėti papildomų pajamų padarytai žalai atlyginti. Nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas – padaryti daugybiniai veido kaulų skeveldriniai lūžiai, kiti kūno sužalojimai, politraumitas, dešinio veidinio nervo kamieno trauminis pažeidimas, pilnas dešinės akies voko nusileidimas, dešinės akies obuolio atrofija, visiškas aklumas dešiniąja akimi, veido dešinės pusės mimikos raumenų paralyžius, buvo išsivystęs sunkus šokas. Nukentėjusysis buvo gydomas reanimacijoje, labai ilgą laiką turėjo praleisti ligoninėje, jam atlikta daug operacijų, pablogėjo jo veido estetinė išvaizda, patyrė emocinį stresą, didelį fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Ateityje numatomos operacijos ir tolimesnis gydymas. Šios neigiamos pasekmės turės įtakos visam likusiam gyvenimui. Su atsiliepimu pateikiami duomenys, patvirtinantys, jog ir po nuosprendžio priėmimo buvo atlikta operacija (2019 m. gegužės mėnesį), laukia ne viena operacija. Nukentėjusysis neteko 80 procentų darbingumo.

204.

21Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

22III.

23Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas tenkinamas.

255.

26Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamos D. L. padarytos veikos faktinės aplinkybės, jų kvalifikavimas, tačiau D. L. nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu, prašo iš jo priteisti kuo mažesnę sumą. Taigi, baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje.

276.

28Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam Ž. D. priteistinos neturtinės žalos dydį iš D. L. (14 000 Eur), visų pirma įvertino eismo įvykio pasekmes, jog Ž. D. patyrė itin sunkius kūno sužalojimus, buvo reanimacijoje, ne kartą operuotas, dėl patirtų sužalojimų neteko 80 proc. darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo jo veido estetinė išvaizda, buvo ilgai gydytas, ateityje numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas, jo patirti sužalojimai sukėlė negrįžtamas pasekmes sveikatai. Buvo įvertintas ir nukentėjusiojo jaunas amžius, kas padidina patirtų sužalojimų skausmingumą, kadangi jie turės įtakos visam likusiam gyvenimui. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas taip pat vertino D. L. asmenybę - jog jis jauno amžiaus, nedirba, yra neįgalus (jam nustatytas 25 proc. darbingumas), gyvena iš neįgaliojo pensijos, kurios dydis – 269 Eur. Galiausiai teismas vertino paties nukentėjusiojo veiksmus pažymėdamas, jog jis nebuvo prisisegęs saugos diržo, laikė filmavimo įrangą, šias aplinkybes teismas vertino kaip didelį nukentėjusiojo neatsargumą ir rizikingą elgesį, kuris turėjo įtakos pasekmių atsiradimui, kadangi automobilio vairuotojas K. B., būdamas prisisegęs saugos diržu, eismo įvykio metu nenukentėjo. Nors nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui šioje byloje, kiekvienos iš aptartų aplinkybių svarba ir aktualumas, teisėjų kolegijos manymu, buvo įvertintas nepakankamai, dėl to nustatytas iš esmės per didelis, neatitinkantis šioje byloje svarbių aplinkybių bei formuojamos teismų praktikos neturtinės žalos dydis.

297.

30Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

318.

32Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatytas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, kaip pagrindas žalos dydžiui sumažinti arba reikalavimui atlyginti žalą atmesti. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Reikalavimams atlyginti neturtinę žalą sveikatos sužalojimo atveju šios normos išimčių nenustatyta. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra specifinis nukentėjusio asmens kaltės reikšmingumo aspektu. Šiuo požiūriu priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymas (CK 6.250 straipsnis) skiriasi nuo priteistinos turtinės žalos dydžio nustatymo (CK 6.249 straipsnis). Sprendžiant priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą paprastai padarytos žalos dydis yra aiškus, galimas objektyviai įvertinti, apskaičiuoti, išreikšti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė kvalifikuotina kaip vienas tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Taigi, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad aplinkybės, susijusios su paties nukentėjusiojo asmens kaltu elgesiu, be kita ko, turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį (CK 6.250 straipsnis), o tam tikrais atvejais nukentėjusio asmens kaltė gali būti pagrindas asmenį visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 1 dalis) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-171/2011, 3K-3-133/2013).

339.

34Nagrinėjamoje byloje kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas D. L.. Teismas aptarė Kelių eismo taisyklių 101, 136.5 punktų reikalavimus ir padarė išvadą, jog už saugų vairavimą (lenkimą) šioje situacijoje buvo atsakingas būtent vairuotojas, o ne kitas asmuo, nurodinėjantis, kaip važiuoti. Ši išvada apeliaciniame skunde nekvestionuojama. Visgi teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog eismo įvykis nebuvo elementarus, tradicinis Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nelaimė įvyko reklaminio vaizdo įrašo filmavimo metu. Nufilmuoti šį vaizdo įrašą nukentėjusiojo Ž. D. paprašė liudytojas L. N.. Nors kaip pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis Ž. D. nurodė, jog jis nebuvo šio vaizdo įrašo užsakovas, jis pripažino, jog jis pats buvo operatorius, o eismo įvykio metu filmavime dalyvavusiems asmenims davė nurodymus dėl filmavimo ir važiavimo per specialią programėlę, taip pat ir nuteistajam D. L.. Filmavimas vyko tamsiu paros metu, kelio danga buvo šlapia (ši aplinkybė matyti iš prie eismo įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtų fotonuotraukų, t. 1, b. l. 11-15). Nuteistasis D. L. eismo sąlygas žinojo ir sutiko dalyvauti filmavime savo noru, pirmosios instancijos teisme jis taip pat nenurodė domėjęsis, ar filmavimui buvo gautas leidimas ir kodėl filmavimo neprižiūri kelių policijos pareigūnai. T. y. aplinkybės, kurios akcentuojamos apeliaciniame skunde, D. L. filmavimo metu nebuvo aktualios. Visgi teisėjų kolegija pripažįsta, jog eismo įvykio aplinkybės nebuvo standartinės, o aplinkybė, jog filmavimui tokiu paros metu bei esant tokioms oro sąlygoms vadovavo nukentėjusysis Ž. D., yra svarbi nustatant jam priteistinos neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju Ž. D. turėjo įvertinti filmavimo sąlygas ir galinčią kilti riziką, galbūt atsisakyti jį atlikti, tačiau su visomis filmavimo sąlygomis nukentėjusysis sutiko ir visgi jį atliko bei jam vadovavo duodamas nurodymus, kas teismo vertinimu yra jo neatsargumas ir rizikingas elgesys, ir tai teisėjų kolegijos vertinimu turi įtakos sprendžiant dėl jam priteistinos neturtinės žalos dydžio.

3510.

36Kaip didelį nukentėjusiojo Ž. D. neatsargumą pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad važiuodamas „Land Rover“ automobiliu jis nebuvo prisisegęs saugos diržo ir laikė filmavimo įrangą. Taigi faktiškai apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes (diržo neprisisegimą, kameros nepritaikymą filmavimui) teismas ir taip vertino kaip nukentėjusiojo rizikingą elgesį, turintį įtakos neturtinės žalos dydžiui. Šiuo atveju nesutiktina su atsiliepime į skundą nurodytais teiginiais, neva diržo neprisisegimas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais pavojingais padariniais. Nukentėjusiojo važiavimas neprisisegus saugos diržo išties automatiškai nesukelia eismo įvykio, tačiau aplinkybė, jog kartu su nukentėjusiuoju automobilyje važiavęs ir jį vairavęs K. B., kuris buvo prisisegęs diržą ir jokių sužalojimų nepatyrė, patvirtina, kad viena iš Ž. D. sužalojimo priežasčių buvo būtent jo paties padarytas Kelių eismo taisyklių 196 punkto pažeidimas, t. y. diržo neprisisegimas. Šioje byloje nustatyta, kad tiesioginio smūgio į nukentėjusiojo sėdėjimo vietą nebuvo, todėl akivaizdu, kad jei Ž. D. būtų segėję saugos diržą, besiverčiančiame automobilyje jis nebūtų galėjęs laisvai judėti, taigi ir sužalojimų padariniai galėjo būti lengvesni. Teismų praktikoje taip pat formuojama pozicija, jog asmenims, važiavusiems neprisisegus saugos diržais ir įvykus eismo įvykiui patyrusiems sunkius sužalojimus, pripažįstamas jų didelis neatsargumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2012).

3711.

38Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos dydį yra aktualūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet po eismo įvykio nukentėjusiajam nustatomas ne tik sunkus sveikatos sutrikdymas, bet ir pripažįstamas nukentėjusio asmens didelis neatsargumas. Ž. D. patirti sužalojimai yra itin skausmingi, sukėlę negrįžtamas pasekmes sveikatai: Ž. D. buvo reanimacijoje, jį ne kartą operavo, po įvykio neteko 80 proc. darbingumo, apako viena akimi, pablogėjo veido estetinė išvaizda, buvo ilgai gydytas, ateityje numatoma atlikti papildomas chirurgines operacijas, patyrė emocinį stresą. Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis po eismo įvykio, kuomet sunkiai sutrikdoma asmens sveikata ir kartu nustatomas didelis šio asmens neatsargumas įvykio metu svyruoja nuo maždaug 4 000 Eur iki daugiau nei 17 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017 (8 000 Eur), 2K-110-699/2017 (10 000 Eur), 2K-25-489/2017 (5 000 Eur), 2K-576/2014 (4 344 Eur), 2K-151/2013 (17 377 Eur), 2K-149/2013 (8 688 Eur), 2K-554/2012 (8 688 Eur), 2K-299/2012 (5 792 Eur), 2K-162/2012 (6 188 Eur)). Žemiau aptariami teismų praktikos pavyzdžiai, kurie dėl tam tikrų panašumų su šia baudžiamąja byla teisėjų kolegijos vertinimu turi įtakos sprendžiant Ž. D. priteistinos neturtinės žalos dydį.

3912.

40Baudžiamojoje byloje, kurioje neturtinės žalos dydis buvo nustatytas didžiausias (kasacinė nutartis Nr. 2K-151/2013 - priteista 17 377 Eur) pasekmės asmens sveikatai buvo daug rimtesnės nei nagrinėjamoje byloje: nukentėjusiajam dėl patirtų sužalojimų apsunkintas kontaktas su juo, jis vangokas, kalba nerišliai, neaiškiai, sunkiai suvokia pačius elementariausius paliepimus, vietoje ir laike nesiorientuoja, neatpažįsta artimųjų, dideli atminties sutrikimai, sutrikęs kūno schemos suvokimas, jam nuo 2008 m. sausio 14 d. terminuotai, o nuo 2012 m. balandžio 16 d. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.

4113.

42Baudžiamojoje byloje, kurioje kaip didelis nukentėjusių asmenų neatsargumas pripažintas jų važiavimas automobilyje neprisisegus saugos diržų, dviem nukentėjusiesiems buvo priteista po 5 792 Eur, tam tikrą žalos dalį taip pat atlygino draudimas (kasacinė nutartis Nr. 2K-299/2012). Vienam iš nukentėjusiųjų šioje byloje buvo padaryti odos nubrozdinimai kairio peties sąnaryje, juosmenyje, kairės ausies išorinėje landoje, kairio vidinio nervo uždegimas, kairio raktikaulio, mentės, kaukolės pamato kaulų kairėje vidurinėje duobėje lūžimai, kairės pusės IV, V, VI, VII, VIII šonkaulių lūžimai, kas komplikavosi oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, kitam - dešinio smilkinio muštinė žaizda, stuburo krūtinės dalies 5 slankstelio suspaustinis lūžimas, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimai, suardę dubens žiedo vientisumą. Visgi šioje byloje teismas pripažino, jog padaryti sveikatos sutrikdymai buvo laikini, o duomenų apie nuolatinį pastovaus darbingumo netekimą nėra.

4314.

44Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-554/2012 buvo nagrinėjama situacija, kuomet asmuo po eismo įvykio neteko 50 proc. darbingumo, nustatytas neturtinės žalos dydis – 8 688 Eur. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-359-697/2017 asmuo po eismo įvykio neteko 60 proc. darbingumo, nustatytas neturtinės žalos dydis – 8 000 Eur. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2017 nukentėjusiajam buvo padaryti kojos sužalojimai, nesilanksto kelio sąnarys, nedarbingumas nenustatytas, nes iki šiol nebaigtas gydymas, nukentėjusysis dėl sveikatos būklės atleistas iš vidaus tarnybos, priteistos neturtinės žalos dydis – 10 000 Eur.

4515.

46Kaip matyti iš teismo nuosprendžio iš viso nukentėjusiojo Ž. D. patirta neturtinė žala buvo įvertinta 19000 Eur (5000 Eur atlygino draudimo bendrovė ir 14000 Eur priteista iš nuteistojo D. L.). Įvertinusi pateiktus teismų praktikos pavyzdžius panašaus pobūdžio bylose, aukščiau aptartas aplinkybes dėl nestandartinės eismo įvykio situacijos (9 pastraipa), paties nukentėjusiojo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą (10 pastraipa), taip pat aplinkybes, kurias akcentavo pirmosios instancijos teismas (jog padarytas neatsargus nusikaltimas, nuteistojo asmenybę, jo turtinę padėtį, galimybes atlyginti priteistą žalą), teisėjų kolegija daro išvadą, jog nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala yra 8 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį neturtinės žalos (5 000 Eur) nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, todėl likusi priteistina neturtinės žalos suma yra 3000 Eur.

4716.

48Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama nuteistojo asmenybė ir jo turtinė padėtis – jog jis 25 proc. darbingas, gali judėti tik neįgaliojo vežimėlyje, gyvena iš neįgaliojo pašalpos, kuri yra 273 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad D. L. yra neįgalus ir turi judėjimo negalią, jis žinojo dar iki įvykstant eismo įvykiui, ir turėjo numatyti savo galimo rizikingo elgesio pasekmes, tačiau jis to ne tik, kad nepadarė, bet apie tai nepranešė ir nukentėjusiajam Ž. D. (asmenys susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje, D. L. nebuvo išlipęs iš mašinos), tad išskirtinai remiantis nuteistajam nustatytu neįgalumu dar labiau mažinti neturtinės žalos dydį nei, kad 8000 Eur, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika sukelti padariniai. Atsakingo už žalą asmens turtinė padėtis nėra lygiavertė nusikaltimo pasekmėms, todėl negali iš esmės lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju būtų pažeisti nukentėjusių asmenų teisės ir interesai, neįgyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms. Nuteistojo asmenybę bei turtinę padėtį vertino ir pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė dar kartą įvertinta teisėjų kolegijai sprendžiant Ž. D. priteistinos neturtinės žalos dydį. Taigi remiantis išskirtinai nuteistojo turtine padėtimi ir jo paties sveikatos problemomis dar labiau mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį pagrindo nėra.

4917.

50Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateiktas prašymas iš D. L. nukentėjusiojo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas - 400 Eur. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013 ir kt.). Apeliacinį skundą šioje byloje padavė tik nuteistasis D. L.. Nuteistojo skunde ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo Ž. D. interesais. Turėdamas teisę (ne pareigą) pateikti byloje atsiliepimą į nuteistojo skundą, nukentėjusysis kreipėsi profesionalios pagalbos į advokatą dėl atsiliepimo surašymo. Kaip matyti iš atsiliepimo turinio nesutinkant su nuteistojo apeliaciniu skundu iš esmės kritikuojamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės bei dalis argumentų buvo dėstoma pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, jog atsiliepime išdėstytiems argumentams nebuvo pritarta, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra tenkinamas visiškai, taip pat įvertinant sunkią nuteistojo finansinę padėtį, nukentėjusiojo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

52nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti.

53Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti ir Ž. D. iš D. L. priteisti likusią neatlygintą 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) neturtinę žalą.

54Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

55Nukentėjusiojo Ž. D. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L.... 3. D. L. uždrausta vienerius metu ir šešis mėnesius naudotis teise vairuoti... 4. Civilinio ieškovo Ž. D. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies, jam iš... 5. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I.... 7. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 1.... 9. D. L. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 10 d., apie 23.56 val., Vilniuje,... 10. II.... 11. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai... 12. 2.... 13. Apeliaciniu skundu D. L. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019... 14. 3.... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo Ž. D. atstovas advokatas D.... 16. 3.1. Nurodo, jog byloje nustatyta, kad eismo įvykio kilimą ir įvykio metu... 17. 3.2. Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad filmavimo kameros... 18. 3.3. Atsiliepime teigiama, jog skundo teiginys, neva eismo įvykis įvyko... 19. 3.4. Atsiliepime pažymima, jog teismas nustatydamas žalos dydį taip pat... 20. 4.... 21. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė... 22. III.... 23. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 24. Apeliacinis skundas tenkinamas.... 25. 5.... 26. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies... 27. 6.... 28. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam Ž. D.... 29. 7.... 30. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 31. 8.... 32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.282 straipsnio 1 dalyje... 33. 9.... 34. Nagrinėjamoje byloje kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas D. L.. Teismas... 35. 10.... 36. Kaip didelį nukentėjusiojo Ž. D. neatsargumą pirmosios instancijos teismas... 37. 11.... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatant neturtinės žalos... 39. 12.... 40. Baudžiamojoje byloje, kurioje neturtinės žalos dydis buvo nustatytas... 41. 13.... 42. Baudžiamojoje byloje, kurioje kaip didelis nukentėjusių asmenų neatsargumas... 43. 14.... 44. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-554/2012 buvo nagrinėjama situacija, kuomet asmuo... 45. 15.... 46. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio iš viso nukentėjusiojo Ž. D. patirta... 47. 16.... 48. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama nuteistojo asmenybė ir jo turtinė... 49. 17.... 50. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą buvo pateiktas prašymas iš D. L.... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328... 52. nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti.... 53. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti ir... 54. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 55. Nukentėjusiojo Ž. D. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo...