Byla 1A-73-795/2020
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. (S. S.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Baškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Bertašienės ir Dalios Kursevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. (E. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. (S. S.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

2Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. Š. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3S. Š. perduotas laiduotojos E. Š. (E. S.) atsakomybėn. Nustatytas vienerių metų laidavimo terminas.

4Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš ADB „G.“ nukentėjusiajam E. Ž. priteistas 6 800 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimas.

5Iš S. Š. nukentėjusiajam E. Ž. priteista 700 Eur (septyni šimtai eurų) patirtoms išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

6S. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8I.

9Bylos esmė

101. S. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už tai, kad, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2019 m. balandžio 5 d., apie 3.20 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 128 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį „Iveco (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba „Schmitz (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių – nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai –, iškilus grėsmei eismo saugumui, t. y. važiuodamas į teritoriją per įvažiavimą, kurį iš dalies dengė įvažiavimo vartai, nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, kliudė įvažiavimo vartus, kurie virsdami sužalojo E. Ž. Dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų E. Ž. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

11II.

12Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

132. Civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininkas E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria iš ADB „G.“ buvo priteistas 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir šią civilinio ieškinio dalį atmesti.

142.1. Pirma, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad, remiantis gydytojo-eksperto išvada, E. Ž. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas realiai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo masto, kadangi krūtinės ląsta nebuvo operuota, o buvo drenuota, t. y. formaliai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bet faktiškai sužalojimai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo sąlygų.

152.2. Antra, apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių: Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-593/2019 priteisė 10 000 Eur (anot apelianto, šioje byloje nukentėjusiojo patirti sužalojimai visiškai atitiko sunkų sužalojimo laipsnį), Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-377-898/2019 priteisė 8 000 Eur (anot apelianto, šioje byloje nukentėjusiajam buvo padaryti didesni sužalojimai ir jis patyrė žymiai intensyvesnes pasekmes), Šiaulių apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-180-300/2019 priteisė 11 000 Eur (anot apelianto, šioje byloje nukentėjusiajam buvo padaryti didesni sužalojimai), Klaipėdos apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-290-606/2018 priteisė 10 000 Eur (anot apelianto, šioje byloje nukentėjusiajam buvo padaryti didesni sužalojimai), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-85-628/2019 nukentėjusiajam buvo priteista 8 000 Eur. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių S. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ar kitų, su nukentėjusiojo sveikata susijusių reikšmingų aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo bendrosios kompetencijos teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių analogiškose bylose.

162.3. Apibendrinant apeliaciniame skunde pasakyta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas pagal realiai padarytus sužalojimus buvo artimesnis nesunkiam sveikatos sutrikdymui), nesivadovavo teismų praktika panašiose bylose ir nepagrįstai konstatavo, kad E. Ž. buvo padaryta 10 000 Eur dydžio neturtinė žala.

173. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras D. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį.

183.1. Atsiliepime pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje įvertino ir aptarė neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu buvo sunkiai sužaloti asmenys, ir aptartas aplinkybes tinkamai sugretino su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į motyvus, kuriais buvo grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, formuojama teismų praktika, visiškai pagrįstai įvertino nukentėjusiajam E. Ž. padarytą moralinę (neturtinę) žalą.

193.2. Atsiliepime daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė 10 000 Eur neturtinės žalos dydį ir pagrįstai įvertino, kad 3 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiajam E. Ž. dar iki teismo nuosprendžio priėmimo atlygino civilinė atsakovė ADB „G.“, 200 Eur atlygino nuteistasis, todėl nukentėjusiajam E. Ž. priteisė 6 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš civilinės atsakovės ADB „G.“. Atsiliepime konstatuota, kad, atsižvelgiant į E. Ž. patirto sveikatos sutrikdymo mąstą, patirtus išgyvenimus, kilusias pasekmes, konkrečiu atveju priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis.

204. Nukentėjusiojo E. Ž. atstovas advokatas G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo: 1) civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalies panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti iš civilinės atsakovės ADB „G.“ išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

214.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog byloje yra Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvada Nr. G 776/2019 (03), kurioje aiškiai, suprantamai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog eismo įvykio metu E. Ž. padaryti dauginiai dešinės pusės šonkaulių lūžiai su plaučio pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip pat ir kiti duomenys įrodo, jog nukentėjusiajam padaryti pakenkimai sveikatai priskiriami prie sunkių. Atsiliepime atkreiptas dėmesys, jog, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas nekėlė jokių abejonių dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. G 776/2019 (03) teiginių pagrįstumo, neteikė jokių duomenų, įrodančių priešingai. Be to, net ir apeliaciniame skunde nėra nurodoma jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyti nukentėjusiojo sužalojimai neatitinka buvusios faktinės padėties. Atsiliepime padaryta išvada, jog kadangi prie apeliacinio skundo nėra pridėta duomenų, įrodančių, kad skunde nuomonę išdėstęs asmuo turi specialių (medicininių) žinių, nėra teisinio pagrindo vertinti tvirtinimo, kad nukentėjusiojo sužalojimai faktiškai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo sąlygų, kaip pagrįsto.

224.2. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos. Pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistasis S. Š. savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam E. Ž. sunkiai sutrikdė sveikatą – buvo padaryti dauginiai dešinės pusės šonkaulių lūžiai su plaučio pažeidimu, t. y. E. Ž. nustatyti sužalojimai: daugybiniai veido kaulų lūžiai, dešinės pusės VI-VII-VIII-I?-?-?I-?II šonkaulių lūžiai su dešinio plaučio sužalojimu, dešinės pusės pneumotoraksu (oras pleuros ertmėje), krūtinės ląstos poodine emfizema ir ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamu, juosmens pirmojo slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžis, veido kaulų lūžiai, viršugalvio ir smakro žaizdos bei lūpų odos nubrozdinimai. Į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę E. Ž. atvežtas Greitosios medicinos pagalbos dėl politraumos, vyraujant krūtinės traumai su daugybiniais šonkaulių lūžiais ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. gydytas intensyvios terapijos skyriuje, kadangi būklė vertinta kaip sunki, vėliau perkeltas į Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyrių. Atsiliepime atkreiptas dėmesys, jog nukentėjusiajam buvo sužaloti ne tik šonkauliai, juosmuo ir plaučiai, bet taip pat ir veidas. Taigi, atsiliepime daroma išvada, jog minėti duomenys patvirtina, kad dėl kūno sužalojimų E. Ž. patyrė fizinį skausmą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nepatogumus, estetinės išvaizdos pakitimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, o tai lemia neigiamas išliekamąsias pasekmes.

234.3. Atsiliepime padaryta išvada, jog, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtų sužalojimų pasekmes – dideles kančias, rimtus pakenkimus sveikatai, darbo santykių sustabdymą ir tikėtiną nutrūkimą, pasikeitusį gyvenimo būdą –, pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti didesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą, tačiau nukentėjusysis, įvertinęs nuosprendžio argumentus bei siekdamas nedidinti bylinėjimosi išlaidų, sutiko su teismo išvadomis ir neteikė apeliacinio skundo.

244.4. Atsiliepime pažymėta, kad apeliaciniame skunde nurodyti tik kai kurie teismų praktikos pavyzdžiai bylose, kuriose asmenys buvo kaltinami pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, o ne būtent nagrinėjamai bylai analogiškų ar panašių faktinių aplinkybių atvejai. Atkreiptas dėmesys, jog, vertinant visų teismų praktiką per ilgesnį laiko tarpą, galima rasti ir dar platesnes priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžių ribas. Vertinant naujesnę kasacinio teismo praktiką aptariamos kategorijos bylose, paminėtini tokie tiesiogiai nuo eismo įvykio nukentėjusiems asmenims priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiai: 10 000 Eur, 18 459 Eur, 23 692 Eur (Lietuvoj Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017). Taigi, remiantis kasacinio teismo praktika, atsiliepime padaryta išvada, jog apylinkės teismo priteistas neturtinės žalos dydis negali būti laikomas neteisingu ar visiškai neatitinkančiu teismų praktikos.

25III.

26Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

275. Apeliacinis skundas netenkintinas.

286. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

297. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

308. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo S. Š. kaltės, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje, tačiau nesutinkama su iš civilinės atsakovės ADB „G.“ priteistu nukentėjusiajam E. Ž. atlyginti neturtinės žalos dydžiu. Taigi teisėjų kolegija nutartyje aptaria būtent šį esminį apeliacinio skundo klausimą, o dėl nuteistojo kaltės ir jo veiksmų kvalifikavimo nepasisako.

31a) Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio

329. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Ž. atstovas nagrinėjamoje byloje teismui pateikė civilinį ieškinį dėl 15 000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš civilinių atsakovių ADB „G.“ ir UAB „S.“ (t. 2, b. l. 31–38). Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį tenkino iš dalies.

3310. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jau aptarė visas sąlygas, kurios yra būtinos kilti civilinei atsakomybei – kaltė, neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų S. Š. veiksmų ir nukentėjusiajam E. Ž. atsiradusių nuostolių. Taigi yra pagrindas spręsti klausimą dėl teisingo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nukentėjusiajam nustatymo.

3411. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą. Šie principai taikomi tada, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja tik iš dalies, pavyzdžiui, padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

3512. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nors teismai stengiasi atsižvelgti į sumas, paprastai kitų teismų priteisiamas tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius, todėl kalbėti apie precedento taikymą itin sudėtinga.

3613. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra vienareikšmiškai laikomasi pozicijos, jog svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Tai reiškia, kad, pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Tačiau pažymėtina, jog, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

3714. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau, kaip jau ir minėta anksčiau, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis E. Ž., be patirto fizinio skausmo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl nuteistojo veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, kitų nepatogumų, susijusių su gydymosi procesu ir bylos nagrinėjimu. Dar vienas iš neturtinės žalos atlyginimo dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tokia kaltės forma sudaro prielaidas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatyti didesnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010).

3815. Civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad, remiantis gydytojo-eksperto išvada, E. Ž. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas realiai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo sužalojimo masto, kadangi krūtinės ląsta nebuvo operuota, o buvo drenuota, t. y. formaliai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, bet faktiškai sužalojimai neatitiko sunkaus sveikatos sutrikdymo sąlygų. Visų pirma, būtina pažymėti, jog išvada buvo pateikta pačios ADB „G.“ Žalų departamento Asmens žalų skyriaus gydytojo-eksperto (t. 2, b. l. 60–61), taigi negalima laikyti, kad ši išvada yra visiškai objektyvus įrodymas nešališkai patvirtinantis nukentėjusiojo E. Ž. patirtus sužalojimus. Šio eksperto pateikiama pozicija neatitinka kitų byloje nustatytų ir pirmosios instancijos teismo įvertintų duomenų. Pačios civilinės atsakovės pasamdyto gydytojo-eksperto išvada negali būti prilyginama nepriklausomam įrodymui, ypač kai joje yra suformuluotos išvados, kurios naudingos konkrečiam proceso dalyviui, t. y. palaiko (patvirtina) išimtinai vien civilinės atsakovės poziciją. Papildomai būtina atkreipti dėmesį, jog gydytojas-ekspertas E. D. išvadoje nurodė, jog „Sveikatos sutrikdymo laipsnis – sunkus (bet iki galo ir neatitinka kriterijų sunkaus, nes krūtinės ląstos neoperavo, o tiesiog drenavo, tai kaip ir neatitinka sąlygų, bet jie traktavo kaip sunkų)“. Pažymėtina, jog tokios abstrakčios ir netikslios formuluotės išvadoje, kaip „iki galo ir neatitinka“ ir „kaip ir neatitinka“, negali būti laikomos užtikrintai patvirtinančiomis tikslų padarytą sveikatos sutrikdymo laipsnį ar be pagrįstų abejonių patvirtinančios nukentėjusiajam padarytų sužalojimų sunkumą, ypač kai tokių eksperto išvadų nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Taigi aptariama gydytojo-eksperto išvada gali būti prilyginama jo kompetentingai nuomonei, tačiau jokiu būdu ne objektyviam įrodymui, kuriuo išimtinai remiantis turėtų būti nustatomas nukentėjusiajam E. Ž. priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

3916. Būtina pažymėti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto 2019 m. gegužės 10 d. išvadoje Nr. G 776/2019 (03) konstatuota, kad E. Ž. buvo nustatyti šie sužalojimai: daugybiniai veido kaulų lūžiai, dešinės pusės VI-VII-VIII-IX-X-XI-XII šonkaulių lūžiai su dešinio plaučio sužalojimu, dešinės pusės pneumotoraksu (oras pleuros ertmėje), krūtinės ląstos poodine emfizema ir ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, juosmens pirmojo slankstelio dešinės pusės skersinės ataugos lūžis, viršugalvio ir smakro žaizdos bei lūpų odos nubrozdinimai. Taigi eismo įvykio metu E. Ž. padaryti daugybiniai dešinės pusės šonkaulių lūžiai su plaučio pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 32–33). Atkreiptinas dėmesys, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės 2019 m. balandžio 10 d. pažymoje apie pakenkimo sveikatai sunkumą Nr. 15-1090 konstatuota, jog, vadovaujantis Sunkių pakenkimų sveikatai klasifikacinių požymių sąrašu, nurodytas E. Ž. patirtas pakenkimas sveikatai priskiriamas prie sunkių (t. 2, b. l. 6). Taigi, akivaizdu, jog byloje esantys objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis E. Ž. dėl nagrinėjamu atveju S. Š. padarytos nusikalstamos veikos patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

4017. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pagrįstai įvertino tokius duomenis, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Ž. dėl neturtinės žalos parodė, kad jo prašoma 15 000 Eur suma atitinka jo išgyvenimus, kuriuos patyrė. Jam buvo sutrupinti dešinės pusės šonkauliai, pradurtas plautis. Šonkauliai dar nėra sugiję, iki šiol skauda, žandikaulis – perlaužtas, nebeturi dantų, eidamas dūsta. Yra 61 metų ir nežino, ar galės toliau dirbti, todėl blogai jaučiasi. Iki traumos neturėjo problemų dėl kalbėjimo, o dabar kalba pasikeitė. Naktimis nemiega, išgyvena, iki šiol jaučia skausmus. Po įvykio nukentėjusiajam baugu išeiti į gatvę, sumažėjo judėjimas, tačiau iki tol tokių baimių neturėjo. Šiuo metu nukentėjusysis vartoja vaistus nuo skausmo (t. 2, b. l. 103). Taigi apygardos teismas konstatuoja, kad nukentėjusysis E. Ž. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jis kiekvieną dieną jaučia sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai jį slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje.

4118. Siekiant išsamiau atskleisti nukentėjusiajam E. Ž. padarytus sužalojimus ir jo patiriamas pasekmes, būtina nurodyti, kaip jie yra aptariami civiliniame ieškinyje. Nukentėjusiojo atstovas nurodė, kad E. Ž. sužalojimai buvo padaryti veido ir kūtinės srityse. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybės, liekamieji reiškiniai. Esant tokiems fiziniams sužalojimams, kurių pasekmės iš karto nepašalinamos, be išgyvenimų dėl sužalojimo prie neturtinės žalos priskiriami ir tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis E. Ž. patyrė estetinės išvaizdos pakitimų, jų nėra galimybės pašalinti, todėl akivaizdu, jog nukentėjusiajam kyla dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Be to, E. Ž. dėl patirtų sužalojimų buvo operuotas, nuolat gydomas, vartojo ir tebevartoja vaistus, buvo nedarbingas 6 mėnesius. Dėl patirtų sužalojimų sumažėjo E. Ž. bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybės, išliko kasdienės veiklos, fizinio krūvio, potrauminio streso ir miego sutrikimai (t. 2, b. l. 31–38). Visas šias reikšmingas aplinkybes skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas jau yra įvertinęs, apygardos teismas gali tik papildomai pažymėti, jog minėti duomenys neabejotinai patvirtina, kad dėl kūno sužalojimų E. Ž. patyrė fizinį skausmą, dvasinius ir emocinius išgyvenimus, nepatogumus, estetinės išvaizdos pakitimus, o tai neigiamai paveikė jo socialinį gyvenimą, bendravimo įgūdžius ir tikėtina gali nulemti išliekamąsias pasekmes ateityje.

4219. Ne mažiau svarbu, jog pirmosios instancijos teismas aptaręs ir įvertinęs nukentėjusiajam E. Ž. padarytų sužalojimų reikšmę, siekė, priteisdamas neturtinės žalos dydį, suderinti nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą. Nuosprendyje buvo atsižvelgta į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog nuteistasis Kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasis itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad S. Š. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo – nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, t. y. nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Šis eismo įvykis, kurį padarė S. Š., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus. Be to, nukentėjusiajam nebuvo atliekamos chirurginės operacijos, byloje nėra duomenų, kad E. Ž. dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo būtų atsiradę negrįžtami padariniai, kaip pavyzdžiui, galūnės amputacija, dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo nustatytas atitinkamas nedarbingumo lygis ir t. t. Taigi matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimui reikšmingas aplinkybes, siekė užtikrinti balansą tarp padarytos žalos, nusikalstamos veikos pavojingumo, jos sukeltų padarinių ir realių galimybių atlyginti žalą.

4320. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, taip pat reikia atsižvelgti į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuoti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką, netgi ir esant tokiems patiems padariniams, atsižvelgiant į kitas reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatomos ir priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis būna skirtingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013). Būtina pažymėti, jog apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodytose bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai svyravo nuo 8 000 Eur iki 11 000 Eur, t. y. pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam E. Ž. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis patenka į šias ribas. Tad minėtų bylų pacitavimas ir jose nustatytų aplinkybių aptarimas niekaip nepagrindžia fakto, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė panašiose bylose suformuoto precedento.

4421. Būtina įvertinti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, aptardamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, atliko išsamią teismų praktikos analizę, kurią apibendrinant matyti, jog nuo 2008 m. iki 2018 m. baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims eismo įvykių metu buvo padaryti sunkūs sveikatos sutrikdymai, buvo priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos nuo 2 896 Eur iki 34 754 Eur. Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į paties aptartą ir išanalizuotą teismų formuojamą praktiką, nagrinėjamoje byloje neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam E. Ž. priteisė, neperžengdamas minėtų ribų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-402-421/2016, apibendrindamas praktiką, nurodė, kad: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje eismo įvykiu sukeltos neturtinės žalos atlyginimo dydžiai svyruoja nuo 144 iki 83 989 Eur. Šie kasacinio teismo priteisti neturtinės žalos dydžiai apima atvejus nuo lengvo sveikatos sutrikdymo iki sunkaus sužalojimo, taip pat atvejus, kai žala atsirado iš dalies ir dėl nukentėjusio asmens kaltės ar dalis jos buvo atlyginta draudimo kompanijų. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti atvejai apima bylas nuo 2003 metų, todėl, juos analizuojant, taip pat būtina atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius“. Apibendrinant galima tik pasakyti, jog teismų praktika eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiajam yra sunkiai sutrikdoma sveikata, yra pernelyg įvairi ir skirtinga, todėl konkrečioje byloje, nustatant neturtinės žalos dydį, gali būti vertinama kaip padedantis orientyras, o ne privalomas imperatyvas, ypač atsižvelgiant į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas gali apimti labai skirtingus sužalojimus ir itin skirtingas sukeltas pasekmes.

4522. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiajam E. Ž. priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga tiek padarytai nusikalstamai veikai, tiek jos sukeltoms pasekmėms. Ne mažiau svarbu tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje jau įvertino ir atsižvelgė į tai, kad 3 000 Eur neturtinės žalos dalį nukentėjusiajam E. Ž. atlygino civilinė atsakovė ADB „G.“ ir 200 Eur dalį atlygino nuteistasis S. Š. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiajam E. Ž. priteisė 6 800 Eur (šešių tūkstančių aštuonių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš civilinės atsakovės ADB „G.“.

4623. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu sunkiai sužalojami asmenys, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais buvo grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, apygardos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam E. Ž. priteisė tinkamą ir proporcingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent nurodyta suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo interesus, jo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, todėl konstatuojama, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra teisėta ir pagrįsta ir nesama pagrindo ją keisti ar naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

47b) Dėl proceso išlaidų atlyginimo

4824. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą nukentėjusiojo E. Ž. atstovas pridėjo dokumentus dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra pateiktos 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą kopijos, kurios patvirtina, jog nukentėjusysis advokatui G. G. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 847 Eur. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012).

4925. Pirmiausia pažymėtina, kad, vadovaujantis anksčiau aptartu reguliavimu, darytina išvada, jog įstatymas nenumato galimybės priteisti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, t. y. šiuo atveju iš ADB „G.“, kaip to prašoma nukentėjusiojo atstovo atsiliepime, kadangi nukentėjusiojo patirtos proceso išlaidos gali būti priteisiamos tik iš kaltinamojo (nuteistojo). Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nukentėjusiajam, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas buvo paduotas civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. ir yra atmetamas. Nukentėjusysis E. Ž. kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl prašymas priteisti procesines išlaidas tenkintinas. Papildomai pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teisme posėdžiai nebuvo rengiami, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

5026. Taigi pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

5127. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nagrinėjant tik neturinės žalos atlyginimo dydžio klausimą ir nenagrinėjant kaltės, nusikaltimo kvalifikavimo bei įrodymų vertinimo klausimų, iš viso sumokėjo 847 Eur. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir įvertindama tai, jog nukentėjusiojo E. Ž. atstovas advokatas G. G. neturėjo vykti į teismo posėdžius apeliacinės instancijos teisme, kadangi byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, o tik parengė išsamų procesinį dokumentą, teisėjų kolegija mano, kad prašoma priteisti 847 Eur suma už advokato pagalbą yra nepagrįsta, už teisinę pagalbą sumokėtas honoraras advokatui neatitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijų, todėl ši suma mažintina ir nukentėjusiajam priteistina 300 Eur suma išlaidoms už advokato suteiktą teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, apmokėti.

52Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

53civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. (E. M.) apeliacinį skundą atmesti.

54Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš S. Š. (S. S.) nukentėjusiajam E. Ž. 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato išlaidoms už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme padengti. Teisėjos Kristina Baškienė

55Regina Bertašienė

56Dalia Kursevičienė

1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, S. Š. skirta... 3. S. Š. perduotas laiduotojos E. Š. (E. S.) atsakomybėn. Nustatytas vienerių... 4. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Ž. civilinis ieškinys dėl... 5. Iš S. Š. nukentėjusiajam E. Ž. priteista 700 Eur (septyni šimtai eurų)... 6. S. Š. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. I.... 9. Bylos esmė... 10. 1. S. Š. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be... 11. II.... 12. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 13. 2. Civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininkas E. M. apeliaciniu skundu... 14. 2.1. Pirma, apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas,... 15. 2.2. Antra, apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pirmosios instancijos teismas... 16. 2.3. Apibendrinant apeliaciniame skunde pasakyta, kad pirmosios instancijos... 17. 3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros... 18. 3.1. Atsiliepime pažymėta, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje... 19. 3.2. Atsiliepime daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai... 20. 4. Nukentėjusiojo E. Ž. atstovas advokatas G. G. atsiliepimu į apeliacinį... 21. 4.1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog byloje yra Valstybinės... 22. 4.2. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiu, jog... 23. 4.3. Atsiliepime padaryta išvada, jog, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo... 24. 4.4. Atsiliepime pažymėta, kad apeliaciniame skunde nurodyti tik kai kurie... 25. III.... 26. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 27. 5. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 28. 6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos... 29. 7. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius... 30. 8. Apeliaciniame skunde neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo S. Š.... 31. a) Dėl priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio... 32. 9. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 33. 10. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas... 34. 11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens... 35. 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje yra... 36. 13. Pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra... 37. 14. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi,... 38. 15. Civilinės atsakovės atstovas apeliaciniame skunde nurodė, jog pirmosios... 39. 16. Būtina pažymėti, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys... 40. 17. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo... 41. 18. Siekiant išsamiau atskleisti nukentėjusiajam E. Ž. padarytus... 42. 19. Ne mažiau svarbu, jog pirmosios instancijos teismas aptaręs ir... 43. 20. Atsižvelgus į nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, įvertinus... 44. 21. Būtina įvertinti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, aptardamas... 45. 22. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į... 46. 23. Taigi, atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui... 47. b) Dėl proceso išlaidų atlyginimo... 48. 24. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą nukentėjusiojo E. Ž. atstovas... 49. 25. Pirmiausia pažymėtina, kad, vadovaujantis anksčiau aptartu reguliavimu,... 50. 26. Taigi pažymėtina, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę... 51. 27. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis advokatui už... 52. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 53. civilinės atsakovės ADB „G.“ teisininko E. M. (E. M.) apeliacinį skundą... 54. Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš S. Š. (S. S.)... 55. Regina Bertašienė... 56. Dalia Kursevičienė...