Byla 2KT-77/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2347-67/2012,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2347-67/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl teisių pažeidimo, trečiasis asmuo – Lietuvos advokatūra. Ieškovas A. B. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui P. K. S., visam Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir visam Vilniaus apygardos teismui. Nurodo, kad šiuose teismuose byla nebus nešališkai išnagrinėta, nes teisėjai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi. Teisėjui P. K. S. pareiškėjas reiškia nušalinimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas yra padavęs ieškinį Vilniaus apygardos teismui dėl teisėjų P. K. S., R. J., H. J. ir A. A. veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėja R. J. nusišalino nuo šio ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimo, o tai reiškia, kad teisėjas P. K. S. negali nagrinėti šios civilinės bylos. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas kartu su Vilniaus apygardos teismu tyčia suklastojo ieškinio negavimo faktą civilinėje byloje Nr. 2-3112-553/2006 ir atsisakė nagrinėti kito ieškinio priėmimo klausimą taip suvaržydami pareiškėjo teises ir neleisdami gintis baudžiamojoje byloje Nr. I-105/2005 ir kitose bylose. Dėl to Panevėžio apygardos teisme, Klaipėdos apygardos teisme, Kauno apygardos teisme yra iškeltos eilė civilinių bylų, kuriose Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, Vilniaus apygardos teismas ir jų teisėjai dalyvauja kaip atsakovai ar tretieji asmenys. Dėl šių aplinkybių tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, tiek Vilniaus apygardos teismas turi būti nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

3Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo l. e. teismo pirmininko pareigas J. R. 2012 m. birželio 1 d. nutartimi perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui, kad būtų išspręsti nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimai.

4Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, atmestinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui arba iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

6Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2KT-9/2008).

7A. B. pareiškimas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjo P. K. S., visų šio teismo teisėjų ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo motyvuojamas iš esmės tuo, kad teisėjas P. K. S., R. J., H. J., A. A. ir kiti konkrečiai neįvardinti šių teismų teisėjai yra priėmę ieškovui nepalankius procesinius sprendimus ir kad jie yra nurodyti atsakovais naujame ieškovo A. B. ieškinyje, pateiktame Vilniaus apygardos teismui bei kitose Panevėžio apygardos teismo, Klaipėdos apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nagrinėjamose civilinėse bylose.

8Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Tačiau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų kitame teisme, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgiant į tai, ar teisėjas įtrauktas, ar neįtrauktas į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, ir siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-159/2011).

9Šioje byloje iš nušalinimo pareiškimo motyvų ir pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas A. B. padavė ieškinį Vilniaus apygardos teisme atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl teisėjų P. K. S., R. J., H. J. ir A. A. veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir šiuo pagrindu reiškia nušalinimą visiems Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjams. Įvertinus ieškovo pradėtų panašių procesų skaičių Lietuvos Respublikos teismuose, didelį skaičių teisėjams ir teismams reiškiamų nušalinimų analogiškais pagrindais, daroma išvada, kad ieškovas siekia dirbtinai sudaryti pagrindą teisėjų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Ieškovui primintina, kad už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis dalyvaujančiam byloje asmeniui teismas gali skirti iki dvidešimt tūkstančių litų baudą (CPK 95 str. 2 d.).

10Kiti ieškovo A. B. pareiškimo dėl nušalinimo argumentai iš esmės yra susiję su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

11Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad ieškovas A. B. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovui taip pat primintina, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.).

12Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. prašymą dėl visų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja dalimi ir 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

14Ieškovo A. B. pareiškimą dėl visų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjų ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-2347-67/2012 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai