Byla 2KT-30/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo perduota civiline byla Nr. 2-1519/2012 ir ieškovo A. B. pareikštu nušalinimu bylą nagrinėjančiai teisėjai A. K. ir visam Vilniaus apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1519/2012 pagal A. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, dėl Jonavos rajono apylinkės teismo ir šio teismo teisėjų V. P. bei D. K. pažeistų ieškovo teisių gynimo ir žalos atlyginimo. Ieškovas A. B. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai A. K. ir visam Vilniaus apygardos teismui ir prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. K. yra suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi, nes bylos baigtis gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Taip pat nurodo, kad šioje civilinėje byloje yra panaikintos kelios neteisėtos teisėjos A. K. nutartys, be ieškovo sutikimo iš proceso pašalinti tretieji asmenys Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjai V. P. ir D. K., priimti kiti neteisingi procesiniai sprendimai. Be to, kaip argumentai nušalinti teisėją A. K. ir visą Vilniaus apygardos teismą nurodomi faktai, kad visas Vilniaus apygardos teismas nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-2690/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus apygardos teismui ir teisėjoms A. U., N. C., A. K., o Panevėžio apygardos teismo teisėjas L. M. nusišalino nuo civilinės bylos Nr. 2-292-425/2012 nagrinėjimo dėl to, kad jis yra nurodytas atsakovu kituose teismuose nagrinėjamuose A. B. ieškiniuose dėl neteisėtais veiksmais nagrinėjant bylas padarytos žalos atlyginimo.

3Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2012 m. kovo 19 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui perdavė spręsti klausimą dėl A. B. Vilniaus apygardos teismui pareikšto nušalinimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

4Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo ir prašymas dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmestinas.

5Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

6Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2KT-9/2008).

7A. B. pareiškimas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjos A. K. ir visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo motyvuojamas iš esmės tuo, kad teisėja, nagrinėdama šią bylą, priima ieškovui nepalankius procesinius sprendimus ir, kartu su teisėjomis N. C. bei A. U., yra nurodyta trečiuoju asmeniu civilinėje byloje Nr. 2-2690/2012 pagal ieškovo A. B. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. Civilinė byla Nr. 2-2690/2012, nusišalinus visiems Vilniaus apygardos teismo teisėjams, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. vasario 23 d. nutartimi Nr. 2KT-17/2012 perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

8Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Tačiau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų kitame teisme, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgiant į tai, ar teisėjas įtrauktas, ar neįtrauktas į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, ir siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, jis nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo.

9Kiti ieškovo A. B. pareiškimo dėl nušalinimo argumentai iš esmės yra susiję su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.). Faktas, kad teisėjo priimtas procesinis sprendimas buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo, pats savaime nesudaro pagrindo spręsti apie teisėjo, priėmusio minėtą procesinį sprendimą, šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi.

10Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju ieškovas A. B. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Ieškovui taip pat primintina, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.).

11Esant tokiai situacijai, tenkinti A. B. prašymą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja dalimi ir 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

13Ieškovo A. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. Nr. 2-1519/2012 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai