Byla 2-4295-467/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Gustei Mickevičiūtei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4Ieškovas A. B. 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjui A. D. ir prašė: pripažinti, kad atsakovo Lietuvos teismai pažeidė jo teises ir varžė bei trukdė jas realizuoti ir sudarė nepatogumus ginti savo ir savo artimų teises Lietuvos apeliaciniame teisme ir Vilniaus apygardos teisme civilinių bylų Nr. 2-122-656/2012 ir Nr. 2-4349-603/2013 nagrinėjimo metu; priteisti iš atsakovo Lietuvos 456 954,30 Lt žalos atlyginimą už ieškovo teisių pažeidimą ir trukdymą jas realizuoti Lietuvos teismuose civilinių bylų Nr. 2-122-656/2012 ir Nr. 2-4349-603/2013 nagrinėjimo metu; sprendimo vykdymą pavesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

5Ieškovas ieškinyje nurodė, kad civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013 išnagrinėjo šališkas teismas, taip pat, kad ieškovui nebuvo suteikta informacija apie apeliacinio skundo eigą civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012. Dėl to ieškovas patyrė žalą, ką patvirtina civilinių bylų Nr. 2-122-656/2012 ir Nr. 2-4349-603/2013 eiga ir medžiaga. Ieškovas mano, kad jo prašoma informacija nebuvo pateikta tyčia, kadangi Lietuvos teritorijoje teismai ir teisėjai yra šališki ir priklausomi, instancine tvarka teisingumas negali būti vykdomas, galioja absoliuti ir visiška korupcija bei negalioja teisė ieškovo ir jo artimųjų atžvilgiu.

6Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje iš proceso buvo pašalinti atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjas A. D..

7Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013 išnagrinėjo šališkas teismas, remiasi tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais ir nepalankaus ieškovui sprendimo priėmimas, savaime nereiškia buvus teisėją šališką. Ieškinio pagrindu ieškovas nurodo, jo nuomone, neteisėtus teismo ir teisėjų veiksmus, tačiau pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, kurių ieškovas šioje byloje neįrodė. Ieškovas taip pat prašo pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias aplinkybes, tačiau toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme ir jį turėjo būti atsisakyta priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

8Į teismo posėdį nei ieškovas, nei atsakovo atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, abi šalys prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

9Ieškinys atmestinas.

10Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Taigi įstatymas nustato valstybės civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jų veiksmai padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais. Be to valstybės atsakomybė šiuo atveju atsiranda tik tada, kai vykdomas teisingumas pagal civilinio proceso normas („nagrinėjant civilinę bylą“). Pagal nurodytą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Vadinasi, šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog teisėjas ar kitas teismo pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t.y. jam tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).

11Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (teisėjas A. I.) civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 išnagrinėjo ieškovo V. B. ieškinį dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų pašalinimo bei teisingo atlyginimo už padarytus pažeidimus priteisimo atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, Jonavos rajono apylinkės teismui ir 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas tvirtina, kad, pateikus apeliacinį skundą dėl šio sprendimo, Lietuvos apeliacinis teismas tyčia neteikė jokios prašomos informacijos apie apeliacinio skundo eigą ir paskirtą teismo posėdžio vietą ir laiką, nors buvo kreiptasi dėl to tris kartus: 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. liepos 4 d. ir 2013 m. rugpjūčio 30 d. raštais faksu. Dėl tokių Lietuvos apeliacinio teismo veiksmų buvo paduotas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2409-464/2014, kuris paliko ieškinį nenagrinėtą, o Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjas A. D. 2014 m. kovo 24 d. nutartimi tą patvirtino, taip pridengdamas Lietuvos apeliacinio ir Vilniaus apygardos teismų ir jų teisėjų veiksmus nuo atsakomybės. Kadangi pagal CPK 345 straipsnio galiojančią redakciją, praleidus kasacinio skundo padavimo terminą, kasacija yra negalima, ieškovas teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjas A. D., tyčia nesuteikdamas prašomos informacijos ir nepranešdamas apie paskirto apeliacinio skundo nagrinėjimo instancine tvarka posėdžio vietą ir laiką, nusikalstamai suvaržė ir atėmė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka, veiksmingą teisinę gynybą ir vykdė diskriminaciją, neleisdamas realizuoti teisės į nušalinimą, prašymų ir papildomų įrodymų pateikimą ir kt., taip įtakodamas apeliacinio skundo atmetimą ir padarydamas žalą. Taip pat ieškovas nurodo, kad Vilniaus apygardos teismui 2013 m. gegužės 9 d. buvo pateiktas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-4349-603/2013 dėl atsakovo Lietuvos institucijų, tame tarpe ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-122-656/2012 nagrinėjimo metu organizuoto šantažo, persekiojimo ir trukdymo ginti minėtoje civilinėje byloje ieškovo tėvo V. B. teises ir interesus, kaip atstovui išduoto įgaliojimo pagrindu, tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėja L. L. nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo nenusišalino, taip sudarydama įvaizdį, jog tame pačiame teisme dirbantys teisėjai nagrinėja vieni kitų bylas ir taip kenkia teismų autoritetui bei pažeidžia Konstitucinio teismo nustatytą privalomą precedento taikymo praktiką civiliniame procese. Teismas ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12Ieškovas iš esmės yra teisus, kad procesas bus tinkamas tik tada, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., LR Konstitucijos 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo/nušalinimo institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas, nagrinėjant bylą, gali būti pakankama kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. CPK 64 straipsnis nustato, jog teisėjas (teisėjai) negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. CPK 65 straipsnis nustato konkrečius pagrindus teisėjui nusišalinti/nušalinti (bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais, jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai, kt.). Taip pat CPK 66 straipsnis nustato, jog be šio kodekso 65 straipsnyje numatytų pagrindų, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas ir kitais atvejais, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinti nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tada, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, t.y. tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu arba nesuinteresuotumu bylos baigtimi. Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais jos turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimais ar samprotavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-03-04 nutartis byloje Nr. 2KT-9/2008).

13Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo šališkumą grindžia tik savo subjektyvia nuomone, nes procesinių veiksmų atlikimas, vadovaujantis įstatymais, arba nepalankaus ieškovui sprendimo priėmimas, savaime nereiškia, kad teisėjas ar teismas buvo šališkas. Be to teismų praktikoje yra išaiškinta (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys bylose Nr. 2KT-159/2011, Nr. 2KT69/2012, Nr. 2KT-83/2012, Nr. 2KT-100/2012, Nr. 2KT-41/2013, Nr. 2KT-50/2013; Nr. 2KT-75/2013, kt.), kad, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių teisėjų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to ieškovas, ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir teisinį reguliavimą valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Tačiau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, jis nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo. Vadinasi, konkrečios bylos, kurioje prašoma atlyginti žalą, negali nagrinėti tas teisėjas, kurio veiksmais galimai padarytą žalą prašoma atlyginti. Tuo tarpu vien dėl šios aplinkybės abejoti visų kitų atitinkamo teismo teisėjų šališkumu, nėra pagrindo. Dėl to, atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo išvadai, jog Vilniaus apygardos teismo teisėja L. L., nenusišalindama nuo civilinės bylos Nr. 2-4349-603/2013 nagrinėjimo, neteisėtai nagrinėjo minėtą civilinę bylą ir tokiu būdu atliko veiksmus, susijusius su kitų Vilniaus apygardos teismo teisėjų atsakomybės išvengimu bei trukdymu ieškovui realizuoti savo procesines teises kitose bylose.

14Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas A. B. nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti Vilniaus apygardos teismo teisėjos L. L. neteisėtus veiksmus, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013. Teisėjos kaltė galėtų būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti, t.y. sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt. Ieškovas nenurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja L. L., nagrinėdama civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013 ir priimdama atitinkamus procesinius sprendimus, būtų padariusi akivaizdžias, šiurkščias klaidas, kurių kvalifikuotas teisėjas nebūtų daręs.

15Ieškovo A. B. ieškinio pagrindu taip pat nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo ir teisėjo A. D. veiksmai, o būtent: kad Lietuvos apeliacinis teismas tyčia neteikė jokios prašomos informacijos apie apeliacinio skundo eigą ir paskirtą teismo posėdžio vietą ir laiką jo tėvo atžvilgiu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012, nors buvo kreiptasi dėl to tris kartus, taip pat Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjas A. D., tyčia nesuteikdamas prašomos informacijos ir nepranešdamas apie paskirto apeliacinio skundo nagrinėjimo instancine tvarka posėdžio vietą ir laiką, nusikalstamai suvaržė ir atėmė teisę į teisingą bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Šiuo atveju įrodymais ieškovas nurodo civilinių bylų Nr. 2-122-656/2012 ir Nr. 2-4349-603/2013 eigą ir medžiagą, tačiau konkrečių įrodymų iš šių bylų neįvardija, o tik teigia, kad nepalankūs teismų sprendimai minėtose bylose yra pagrindas žalos atlyginimui. Todėl teismas tokius ieškovo teiginius vertina tik kaip subjektyvią paties ieškovo nuomonę, nepagrįstą įrodymais. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo ir atmetė ne nagrinėjamoje byloje ieškovu esančio A. B., o jo tėvo - ieškovo V. B. ieškinį, todėl nėra suprantama, kaip ieškinio atmetimas toje byloje yra susijęs su A. B. galimai padaryta žala, juo labiau, kad pats ieškovas konkrečiai to nenurodo ir neįrodinėja.

16Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d. ). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

17Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus, t.y. ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareikštų materialinių reikalavimų ir ieškovo A. B. ieškinys atmetamas (CPK 178 str.).

18Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 6 p.), todėl, atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 str.).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

20Ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo atmesti.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. Ieškovas A. B. 2014 m. balandžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 5. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad civilinę bylą Nr. 2-4349-603/2013... 6. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi pasirengimo... 7. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos... 8. Į teismo posėdį nei ieškovas, nei atsakovo atstovas neatvyko, apie... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėtų... 11. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas (teisėjas A. I.) civilinėje... 12. Ieškovas iš esmės yra teisus, kad procesas bus tinkamas tik tada, kai bylą... 13. Nagrinėjamu atveju ieškovas teismo šališkumą grindžia tik savo... 14. Įvertinus ieškovo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas A. B.... 15. Ieškovo A. B. ieškinio pagrindu taip pat nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo... 16. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.... 17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė... 18. Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleistas... 19. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,... 20. Ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...