Byla 2-825-241/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis akvedukas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis akvedukas“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis akvedukas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Senasis akvedukas“ bankroto byloje, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovui UAB „Senasis akvedukas“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Banca rupta“. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Senasis akvedukas“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai.

4Atsakovo kreditorius ASIO spol. s.r.o. kreipėsi į teismą prašydamas atsakovo bankrotą pripažinti tyčiniu. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, kuriam vadovavo direktorius A. P., be teisinio pagrindo pervedė susijusiai bendrovei VI VOX LLP (VI VOX LLP steigėjas yra A. I., kuris taip pat buvo ir UAB „Senasis akvedukas“ akcininkas), 19 860 Eur. A. P. atsakovo vardu išnuomojo negyvenamąsias patalpas iš kitos jo paties vadovaujamos įmonės UAB „Vildeta“ už akivaizdžiai realios rinkos kainą neatitinkantį nuomos mokestį, t. y. iššvaistė ir/ar pasisavino ne mažiau kaip 283 140 Lt atsakovo turto. Atsakovas sudarė su bendrovės akcininku A. I. patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu A. I. išnuomojo atsakovui jam nuosavybės teise priklausantį namą Palangoje. Atsakovas niekada realiai nesinaudojo šiuo namu, kadangi jis buvo nereikalingas įmonės veiklos vykdymui (UAB „Senasis akvedukas“ nevykdė projektų Palangoje, neaišku, kokiam tikslui juridiniam asmeniui buvo reikalingas gyvenamasis namas), t. y. atsakovo 25 000 Lt be pagrindo buvo perduoti įmonės akcininkui A. I.. Šios faktinės aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo direktoriaus A. P. ir akcininko A. I. sudaryti sandoriai ir atliktos ūkinės operacijos prieštarauja atsakovo interesams bei šių sandorių vykdymas nepagrįstai sukėlė įmonei finansinę naštą, todėl įmonė tapo nemoki.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo UAB „Senasis akvedukas“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas nustatė, kad atsakovo 2011 m. liepos 18 d. su Didžiosios Britanijos įmone VI VOX LLP sudaryta konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi, kurios pagrindu atsakovas sumokėjo 19 860 Eur, konsultacijos realiai nebuvo teikiamos. Atsakovo akcininkas A. I. yra glaudžiai susijęs su šia įmone. Nustatytos aplinkybės leido teismui spręsti, jog konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi buvo siekiama ne realaus konsultavimo paslaugų pirkimo, o iššvaistyti įmonės turtą bendrovės akcininko A. I. naudai. Teismas sprendė, kad šis sandoris prieštarauja atsakovo veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams.

7Teismas nustatė, kad atsakovas ir UAB „Vildeta“ 2011 m. sausio 3 d. sudarė gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį 13 mėnesių laikotarpiui, kuria atsakovas išsinuomojo iš UAB „Vildeta“ 100 m2 gamybinių patalpų su gamybine įranga ir kas mėnesį įsipareigojo mokėti 18 000 Lt nuomos mokestį. Per nuomos laikotarpį atsakovas sumokėjo UAB „Vildeta“ ne mažiau kaip 283 140 Lt. Teismas pažymėjo, jog nuomos sutartis buvo sudaryta tarp įmonių, kurioms sutarties sudarymo metu vadovavo tas pats asmuo – A. P.. Aplinkybė, jog iš sutarties nėra galimybės nustatyti, kokios konkrečiai ir kokiu adresu esančios patalpos išnuomojamos, teismui leido daryti išvadą, jog gamybinės patapos su gamybine įranga realiai nebuvo nuomojamos, o piniginės lėšos UAB „Vildeta“ buvo perduotos nepagrįstai, t. y. šiuo sandoriu buvo siekiama ne realios gamybinių patalpų nuomos, o iššvaistyti įmonės turtą su A. P. susijusios bendrovės naudai. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuomos sutartyje numatytas itin didelis nuomos mokestis, neatitinkantis realios rinkos kainos, kadangi vidutinė gamybinių patalpų nuomos kaina Vilniuje yra 12 Lt už 1 m2. A. P. atsiliepime nurodytus argumentus, kad pagal nuomos sutartį buvo išnuomotos ne tik gamybinės patalpos, bet ir brangi gamybinė įranga su UAB „Vildeta“ darbuotojais, teismas pripažino nepagrįstais. Teismas pažymėjo, jog nuomos sutartyje darbuotojų nuoma nėra numatyta, o pats suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, pagrindžiančių kartu su gamybinėmis patalpomis nuomojamos gamybinės įrangos nuomos rinkos kainą, todėl darė išvadą, jog suinteresuotas asmuo neįrodė, kad sumokėto nuomos mokesčio dydis buvo pagrįstas, realus, atitinkantis rinkos kainas. Suinteresuoto asmens argumentus, kad atsakovas įgyvendino projektą ir pateikė galutinę projekto ataskaitą, o panaudotos lėšos, tarp jų ir patalpų nuomai, buvo pripažintos tinkamomis ir apmokėtos, teismas pripažino neįrodytais. Teismas gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį vertino kaip atsakovo nenaudingą ir ekonomiškai nuostolingą sandorį, nes juo A. P., būdamas atsakovo direktoriumi, šios bendrovės vardu išnuomojo gamybines patalpas iš kitos jo paties vadovaujamos įmonės UAB „Vildeta“, už realios rinkos kainų neatitinkantį nuomos mokestį.

8Teismas atsakovo ir A. I. 2011 m. kovo 15 d. sudarytos komercinės paskirties patalpų nuomos sutarties, kurios pagrindu A. I. laikotarpiui nuo 2011 m. kovo 15 d. iki 2011 m. birželio 1 d. išnuomojo atsakovui namą, esantį (duomenys nesklebtini), nepripažino neatitinkančia įmonės veiklos tikslų ir interesų. Teismas nustatė, kad atsakovas rangos sutarties pagrindu vykdė inžinerinių tyrinėjimų, projektavimo ir statybos darbus netoli Palangos esančiuose Salantuose ir Vydmantuose (Kretingos rajone). Rangos sutartyje numatytas sutarties galiojimo terminas – dvidešimt penki mėnesiai. Namo nuomos laikotarpis patenka į rangos sutarties galiojimo laikotarpį, todėl suinteresuoto asmens A. P. argumentus, kad namas buvo reikalingas darbuotojams apgyvendinti rangos sutarties vykdymo metu, pripažino nepaneigtais.

9Nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog atsakovo direktoriaus A. P. bendrovės vardu sudaryti sandoriai, t. y. 2011 m. liepos 18 d. su VI VOX LLP sudaryta konsultavimo paslaugų teikimo sutartis bei 2011 m. sausio 3 d. su UAB „Vildeta“ sudaryta gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartis, yra fiktyvūs, įmonei nuostolingi bei ekonomiškai nenaudingi, o tai, vadovaujantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, yra tyčinio bankroto požymiai, todėl atsakovo bankrotą pripažino tyčiniu.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11Buvęs BUAB „Senasis akvedukas“ vadovas A. P. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstas, prieštaringas išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl nutartis turėtų būti panaikinta.

132. Neteisinga teismo išvada, kad pagal konsultavimo paslaugų teikimo sutartį atsakovui realiai nebuvo suteiktos konsultavimo paslaugos. Iš projekto konsultacinės medžiagos I ir II dalių santraukų matyti, kad projekto aprašyme numatytos konsultacinės paslaugos buvo realiai suteiktos. Šių suteiktų paslaugų nepaneigia byloje esantis VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau –LPVA) darbuotojos G. C. 2013 m. sausio 15 d. elektroninis laiškas, nes šiame laiške yra išreikšta ne LPVA, kaip viešosios įstaigos, o tik šios darbuotojos nuomonė. Teismas elektroninį laišką nepagrįstai vertino kaip patikimą įrodymą ir padarė neteisingą išvadą, kad jame išdėstyta nuomonė iš esmės reiškia, jog konsultacijos realiai nebuvo teikiamos.

143. Teismo išvada, jog konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi buvo siekiama ne realaus konsultavimo paslaugų pirkimo, o iššvaistyti įmonės turtą bendrovės akcininko A. I. naudai, yra tik teismo prielaidos, kurių nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas nepagrindė, kad A. I. buvo ar yra Didžiosios Britanijos įmonės VI VOX LLP akcininkas ar kitaip su šia įmone susijęs asmuo, iš kurios galėtų gauti naudą.

154. Teismo išvados, kad gamybinės patalpos su įranga nebuvo nuomojamos yra nepagrįstos įrodymais ir yra tik prielaidos. Šalys pasirašė 2011 m. sausio 3 d. perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį UAB „Vildeta“ perdavė naudotis 100 kv. m gamybines patalpas, esančias Justiniškių g. 16, Vilniuje, atsakovo projektui įgyvendinti su gamybine įranga. 2011 m. sausio 3 d. perdavimo –priėmimo akto apeliantas negalėjo pateikti su atsiliepimu, nes bankroto administratorius tuo metu jo neišdavė. Beje, šis perdavimo–priėmimo aktas projekto vykdymo metu buvo pateiktas ir LPVA.

165. Teismas neatsižvelgė, kad pagal finansavimo ir administravimo sutartį atsakovas privalėjo atlikus tyrimus pagaminti ir išbandyti tris bandomuosius 1 kub. m darbinio tūrio bioreaktoriaus prototipus su skirtingais technologiniais–inžineriniais sprendimais. Bioreaktoriams pagaminti ir išbandyti buvo reikalingos gamybinės patalpos ir speciali itin brangi įranga, kurių atsakovas neturėjo. Projekto biudžete buvo numatytos 319 940 Lt išlaidos turto nuomai, t. y. šios išlaidos buvo numatytos kaip tinkamos finansuoti.

176. Teismas nevertino LPVA atliktos patikros lapo, kuris yra labai svarbus įrodymas vertinant nuomos sutarties teisėtumą. LPVA patikros vietoje metu nepareiškė pastabų dėl nuomos sutartyje nustatytos nuomos kainos, mokėjimų ar kitų sąlygų, t. y. nerado pagrindo laikyti nuomos sutartį fiktyvia.

187. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nuomos sutartyje buvo nustatytas itin didelis nuomos mokestis, kadangi neįvertino aplinkybės, jog buvo išnuomotos ne tik gamybinės patalpos, bet ir itin brangi gamybinė įranga, todėl atsižvelgti tik į vidutinę gamybinių patalpų Vilniuje nuomos kainą, neįvertinant išnuomotos gamybinės įrangos vertės, yra neteisinga, neprotinga ir nesąžininga. Atsižvelgiant į išnuomotos įrangos vertę, nėra pagrindo laikyti nuomos mokestį per dideliu ir neatitinkančiu rinkos kainų.

198. LVPA atliko projekto vykdymo patikrą vietoje ir nustatė, kad atsakovas įgyvendino projektą ir pateikė galutinę projekto ataskaitą, o panaudotos lėšos, tarp jų patalpų ir gamybinės įrangos nuomai, buvo pripažintos tinkamomis ir apmokėtos, t. y. nenustatyta pažeidimų panaudojant projektui skirtas lėšas. Patikros lape konstatuota, kad projekto tikslas pasiektas, tačiau teismas nepagrįstai nevertino minėtų įrodymų.

209. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų akivaizdžiai matyti, kad būtent gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos išlaidos būtų pripažintos tinkamomis ir apmokėtos. Apeliantas jokių atsakovo veiklos dokumentų neturi, nes iškėlus bankroto bylą perdavė juos bankroto administratoriui. Teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar įmonė tyčia buvo privesta prie bankroto, turi būti aktyvus, rinkti ir tirti įrodymus, tačiau įrodymų, susijusių su neva fiktyviais sandoriais, iš bankroto administratoriaus neišreikalavo, nors duomenis apie LPVA atliktus mokėjimus administratorius turi.

2110. Teismas nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos teisminės praktikos sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu bylas, nenagrinėjo kasacinio teismo praktikoje akcentuojamų klausimų.

2211. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prie bankroto buvo privestas tyčia. Atsakovas ir buvusi jo vadovė A. P. 2009–2011 metais buvo teisiami, jų atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, atsakovas dėl to patyrė didelę materialinę žalą, turėdama teistumą negalėjo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl įmonė negalėjo uždirbti pajamų. Nėra pagrindo konstatuoti, kad šioje civilinėje byloje teismo nepagrįstai pripažinti fiktyviais sandoriai turėjo esminės įtakos atsakovo nemokumui susidaryti.

2312. Pagal teisės doktriną ir teisminę praktiką dėl viešojo intereso, teismas, siekdamas išsiaiškinti, ar įmonė tyčia buvo privesta prie bankroto, turi būti aktyvus, rinkti ir tirti įrodymus, tam jis turėtų išklausyti kreditorių nuomonę ir argumentus šiuo klausimu bei paaiškinimus dėl svarbių su bankrotu susijusių aplinkybių, tačiau teismas nebuvo aktyvus, visą įrodinėjimo naštą perkėlė apeliantui, nors jis po bankroto bylos iškėlimo atsakovo veiklos dokumentų neturi ir jo galimybės teikti kokius nors įrodymus yra suvaržytos.

24Pareiškėjas ASIO, spol. s.r.o. prašo A. P. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

251. Atsakovo argumentai, kad konsultacinės paslaugos buvo būtinos, nes be jų nebūtų buvęs sėkmingai įgyvendintas projektas, o pagal finansavimo ir administravimo sutartį nebuvo numatyta, kad reikalingas LVPA sutikimas konsultacinėms paslaugoms pirkti, neatitinka tikrovės. LVPA 2011 m. kovo 2 d. pranešimas bei 2013 m. sausio 15 d. elektroninio laiškas paneigia atsakovo argumentus dėl neva egzistavusios būtinybės pirkti konsultavimo paslaugas iš VI VOX LLP. Visas reikalingas konsultacijas atsakovas galėjo neatlygintinai gauti iš projekto partnerio Vilniaus Gedimino technikos universiteto. Iš LVPA atsakymo matyti, kad klausimai, kuriais neva buvo būtina konsultuotis su VI VOX LLP yra fundamentiniai ir aprašyti mokslinėje literatūroje, t. y. jau ištirti bei nereikalaujantys jokių papildomų tyrimų, atsakovo A. P. argumentai dėl neva egzistavusios būtinybės pirkti konsultavimo paslaugas iš VI VOX LLP vertintini, kaip neatitinkantys net minimalių logikos ir protingumo reikalavimų.

262. A. P. nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtame elektroniniame laiške konstatuotų faktinių aplinkybių dėl realiai nesuteiktų konsultavimo paslaugų ir tiesiog perkopijuotos informacijos iš internetinių puslapių. LVPA elektroninis laiškas yra objektyvus rašytinis įrodymas, pagrindžiantis, kad VI VOX LLP nesukūrė produkto ir neatliko realių tyrimų, o viešoje erdvėje (internetiniuose portaluose) paskelbtą informaciją pateikė, kaip jos atliktų tyrimų rezultatus. Ginčydamas šio el. laiško įrodomąją galią, apeliantas įrodymų, išskyrus savo subjektyvius, nieko nepagrįstus samprotavimus, nepateikė.

273. Vertinant pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl VI VOX LLP steigimo (įsteigta iš karto po to, kai atsakovas buvo paskelbtas projekto vykdytoju), įrodymus apie tai, kad A. P. teikė melagingą informaciją apie VI VOX LLP (teigė, kad šios įmonės patirtis ir kompetencija yra itin didelė (neva 10 metų), nors įmonės realiai veiklą vykdė vos porą mėnesių) bei tai, kad VI VOX LLP steigėjas yra A. I. (atsakovo akcininkas) yra akivaizdu kad A. P., veikdamas kartu su bendrovės akcininku A. I., siekė pasisavinti Europos Sąjungos paramos lėšas atsiskaitant su VI VOX LLP už paslaugas, kurios realiai nesuteiktos buvo, o nepavykus to padaryti, iššvaistė atsakovo lėšas VI VOX LLP / A. I. naudai.

284. Pas atsakovą nuomos sutarties sudarymo ir galiojimo laikotarpiu nebuvo kvalifikuotų darbuotojų ir specialistų, galinčių dirbti su išnuomota gamybine įranga, todėl neaišku, kokiu tikslu buvo išnuomota itin brangi gamybinė įranga, jeigu ja nebuvo galimybių naudotis. Aplinkybė, kad atsakovas neturėjo kvalifikuotų darbuotojų, galinčių dirbti su išnuomota gamybine įranga, neabejotinai pagrindžia teismo išvados dėl minėtos nuomos sutarties fiktyvumo pagrįstumą.

295. A. P. pateiktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje išvardinto kilnojamojo turto (gamybinės įrangos) pavadinimai skiriasi nuo gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutarties Priede Nr. 1 perduotos, gamybinės įrangos pavadinimų. Ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti A. P. pateiktos kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kaip rašytinio įrodymo, sąsajumu su šios bylos ginčo dalyku.

306. A. P. atskirajame skunde iš esmės pakeitė savo gynybinę poziciją dėl nuomos sutarties kainos pagrįstumo. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pastarasis teigė, kad didelį nuomos mokestį sąlygojo tai, kad atsakovui buvo išnuomota UAB „Vildeta“ gamybinė įranga su šios bendrovės darbuotojais, tačiau kreditoriui ASIO spol. s.r.o. paneigus šių argumentų pagrįstumą, A. P. atskirajame skunde nuomos mokesčio dydžio pagrįstumą grindžia išimtinai išnuomotos gamybinės įrangos didele verte. Nenuosekli apelianto pozicija pagrindžia nuomos sutarties fiktyvumą bei leidžia daryti pagrįstas išvadas, kad šiuo metu A. P. visais įmanomais būdais siekia išvengti atsakomybės dėl netinkamo atsakovo valdymo.

317. Gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomai projekto išlaidoms biudžete buvo numatyti 36 000 Lt. Atsakovas už gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomą sumokėjo ne mažiau kaip 283 140 Lt (18 000 Lt x 13 mėnesių), t. y. išlaidos už gamybinių patalpų su gamybine įranga viršija projekto biudžete numatytą sumą beveik aštuonis kartus.

328. A. P. argumentus, kad projektas buvo sėkmingai įgyvendintas ir kad lėšos, gautos projekto finansavimui buvo tinkamai naudojamos, paneigia faktas, jog Ūkio ministerija buvo įtraukta į atsakovo kreditorių sąrašą su didžiausiu kreditoriniu reikalavimu, kuris siekia 586 946,13 Lt. Visuma byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindžia, kad gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartis prieštaravo atsakovo veiklos tikslams bei buvo sudaryta dėl akių, siekiant iššvaistyti atsakovo pinigines lėšas susijusios bendrovės naudai.

339. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo finansinius sunkumus ir įmonės bankrotą įtakojo buvusios vadovės A. P. nusikalstami veiksmai. Visi pareiškėjo ASIO spol. s.r.o. ginčijami sandoriai buvo sudaryti ne A. P. vadovavimo laikotarpiu, o tuo metu, kai atsakovo direktoriaus pareigas ėjo A. P.. Būtent A. P. vadovavimo laikotarpiu atsakovas sudarinėjo akivaizdžiai nenaudingus sandorius, kurių pagrindu bendrovės piniginės lėšos buvo iššvaistomos kitų susijusių juridinių ir fizinių asmenų naudai.

34IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

35Dėl naujų įrodymų

36Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2011 m. sausio 3 d. perdavimo– priėmimo aktą prie gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutarties, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo ASIO spol.s.r.o. skundas ir palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nutartis, UAB „Adnotam“ atliktas išnuomotos įrangos turto vertinimas (4 t., 71, 72-74,76-81,82 b. l.). Nors CPK 314 straipsnis riboja naujų įrodymų apeliacinės instancijos teismui pateikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto pateikti įrodymai susiję su teismo padarytų išvadų pagrįstumo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

37Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

38ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, o šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos. Teismas atsakovo bankrotą pripažino tyčiniu, konstatavęs ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį – sudarytus atsakovui ekonomiškai nenaudingus sandorius.

39Apeliantas su teismo išvadomis nesutinka. Jo nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias tiek materialiosios teisės, tiek procesinės teisės normas, padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad atsakovo sudaryti sandoriai buvo nenaudingi bendrovei. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

41Teismas atsakovo su Didžiosios Britanijos VIVOX LLP 2011 m. liepos 18 d. sudarytą konsultavimo paslaugų sutartį pripažino prieštaraujančia įmonės veiklos tikslams, akivaizdžiai nuostolingą ir ekonomiškai nenaudingą tiek įmonei, tiek jos kreditoriams. Apeliantas teigia, kad projekto biudžete buvo numatyta skirti 448 500 Lt (129 894,58 Eur) konsultavimo paslaugoms, atsakovas už konsultavimo paslaugas VIVOX LLP sumokėjęs 19 860 Eur, sutartyje nustatyto savo išlaidų dalies dydžio neviršijo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovas 2011 m. vasario 9 d. kreipėsi į LVPA prašydamas leisti pirkti konsultavimo paslaugas pagal projektą „Organinių atliekų perdirbimo įrenginio (bioreaktoriaus), skirto mažiems ūkiams ir maisto pramonės įmonėms, prototipo kūrimo moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ iš Didžiosios Britanijos įmonės VIVOX LLP (2 t., 141-142 b. l.). LVPA nurodžius, jog pirkti konsultavimo paslaugas iš Didžiosios Britanijos įmonės VIVOX LLP yra netikslinga, kadangi atsakovas turi galimybę konsultuotis su projekto partneriu Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir šias paslaugas gauti neatlygintinai. Nepaisydamas LVPA nuomonės dėl paslaugų pirkimo netikslingumo, atsakovas sudarė konsultavimo paslaugų sutartį su Didžiosios Britanijos įmone, kuriai sumokėjo 19 860 Eur (2 t., 146-148, 149, 150, 151 b. l.). Teismas nustatė, kad Didžiosios Britanijos bendrovė VIVOX LLP buvo įsteigta tik 2010 m. lapkričio 26 d. (2 t., 154 b. l.), nors LVPA skirtame prašyme dėl konsultavimo paslaugų finansavimo atsakovas nurodė, kad ši bendrovė turi dešimties metų patirtį (2 t., 141 b. l.). Be to, byloje nustatyta, kad atsakovo akcininkas A. I., pasirašydamas 2011 m. kovo 15 d. komercinės paskirties patalpų nuomos sutartį, savo parašą patvirtino būtent Didžiosios Britanijos bendrovės VIVOX LLP antspaudu. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės – LVPA teikta atsakovo neteisinga informacija apie užsienio įmonės patirtį bei atsakovo akcininko ryšiai su nurodyta bendrove – sudarė teismui pagrįstą pagrindą abejoti sudaryto sandorio sąžiningumu ir jo realumu. Apelianto argumentas, kad teismas A. I. sąsajas su Didžiosios Britanijos bendrove konstatavo neturėdamas tai patvirtinančių įrodymų, nėra pagrįstas. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra. Aplinkybė, kad A. I. savo kaip fizinio asmens sudarytą sutartį, patvirtino Didžiosios Britanijos bendrovės antspaudu, kad jis turėjo kitos bendrovės antspaudą, kuris įprastai yra vadovo ar jo įgalioto asmens dispozicijoje, kad atsakovas negalėjo pateikti paaiškinimų, kokiu būdu jo akcininkas, pasirašydamas nuomos sutartį, panaudojo Didžiosios Britanijos bendrovės antspaudą, suteikia realų pagrindą pripažinti šio asmens sąsajas su nurodyta bendrove bei konstatuoti, kad atsakovas per savo akcininką su šia bendrove buvo susijęs.

42Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad byloje pateiktos projekto konsultacinės medžiagos I ir II dalių santraukos patvirtina Didžiosios Britanijos bendrovės suteiktų paslaugų faktą. Apeliantas nepagrįstai kvestionuoja LVPA darbuotojos G. C. 2013 m. sausio 15 d. elektroninio laiško kaip įrodymo tinkamumą (2 t., 153 b. l.). Aplinkybė, kad elektroninis laiškas rašytas ne LVPA vardu, o projektų valdymo skyriaus projektų vadovės vardu, nepaneigia, jame nustatytų faktų – atsakovas nepateikė duomenų, kad konsultacijas neva teikusi bendrovė turėjo realios patirties bioreaktorių gamybos/prekybos srityje, kad pateiktose ataskaitose perkopijuota informacija iš internetinių puslapių, nenurodant šaltinių. Aplinkybė, kad projekte konsultavimo paslaugoms buvo skirta 448 500 Lt, ar kad atsakovas už konsultavimo paslaugas nustatyto savo išlaidų dalies dydžio neviršijo, nepagrindžia aplinkybės, kad šios konsultavimo paslaugos buvo būtinos ar, kad jos buvo realiai suteiktos.

43Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konsultavimo sutarties sudarymo aplinkybės – projekto koordinatoriaus LVPA išreikšta pozicija dėl nurodytos sutarties sudarymo poreikio, atsakovo akcininko sąsajos su Didžiosios Britanijos bendrove, atsakovo veikimas sudarant konsultavimo sutartį, kurios sudarymui projekto koordinatorius nepritarė, leido pirmosios instancijos teismui daryti išvadą, jog konsultavimo paslaugos realiai nebuvo suteiktos, todėl sudarytas sandoris buvo ekonomiškai nenaudingas ir akivaizdžiai nuostolingas. Teismo konstatuotų aplinkybių atskirojo skundo argumentai nepaneigia.

44Apeliantas taip pat kvestionuoja teismo išvadą dėl 2011 m. sausio 3 d. gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutarties nenaudingumo ir ekonomiško nuostolingumo. Byloje nustatyta, kad atsakovas ir UAB „Vildeta“ 2011 m. sausio 3 d. sudarė gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį, kuria atsakovas išsinuomojo 100 kv. m gamybines patalpas su gamybine įranga už 18 000 Lt per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog gamybinės patalpos ir įrenginiai realiai nebuvo nuomojami. Aplinkybė, kad nuomos sutartyje nenurodytas nuomojamų patalpų adresas, nesudaro pagrindo spręsti apie patalpų neišnuomojimą. Sutarties 4.1. punkte numatyta, kad gamybinių patalpų su gamybine įranga priėmimas ir perdavimas nuomos laikotarpio pradžioje bei pabaigoje įforminamas surašant bei pasirašant gamybinių patalpų su gamybine įranga priėmimo–perdavimo aktą (2 t., 160-163 b. l.). Apelianto su skundu pateiktame perdavimo–priėmimo akte nurodytas gamybinių patalpų ir įrangos adresas – Justiniškių g. 16, Vilnius (4 t., 71 b. l.). Be to, projekto patikros vietoje nurodyta, kad patikros vieta – Justiniškių g. 16, Vilniuje (3 t., 40 b. l.). Taigi teismo argumentas, kad patalpos ir įranga nebuvo nuomojamos yra nepagrįstas. Tačiau šios neteisingos teismo išvados nepaneigia teisingai nustatyto fakto, jog sudaryta sutartis atsakovui buvo ekonomiškai nenaudinga ir nuostolinga. Apelianto pateiktas įrangos įvertinimo aktas, kuriame nurodyta atkuriamojo išnuomos įrangos vertė – 2 535 692 Lt (4 t., 77, 78 b. l.), nepaneigia abejonių dėl sutartyje nustatytos nuomos kainos, atsižvelgiant į tai, kad sutartis sudaryta su bendrove, kuriai vadovauja atsakovo direktorius. Byloje nustatyta, kad iš projekto atsakovas pajamų negavo, projekto biudžete buvo numatyta 36 000 Lt patalpų ir gamybinės įrangos nuomai (3 t., 54 b. l.), todėl atsakovo veiksmai šias patalpas ir įranga išsinuomojus už beveik 300 000 Lt, žinant, jog tokia išlaidų suma nebus finansuota iš projekto, pripažintini ekonomiškai nenaudingais ir bendrovei nuostolingais. Nurodytos aplinkybės sudarė teismui pagrindą atsakovo sudarytą gamybinių patalpų ir nuomos sutartį pripažinti ekonomiškai nenaudingu ir nuostolingu sandoriu. Be to, atsakovo bankroto byloje į kreditorių sąrašus įtraukta Ūkio ministerija su 586 946,13 Lt reikalavimu, tai reiškia, jog atsakovas projekto tinkamai neįgyvendino.

45Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą teismas padarė išvadą, jog konsultavimo paslaugų sutartis ir gamybinių patalpų su įranga nuomos sutartis atitiko ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžtus sandorius, kurie prisidėjo prie atsakovo nemokumo būsenos, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovo tyčinio bankroto.

46Nėra pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tyčinio bankroto klausimais. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tyčinio bankroto bylose, yra išaiškinęs, kad pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu yra ir tuomet, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013; 2014 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2014). Teismas nustatė nenaudingų įmonei sandorių sudarymo faktą, kuriais beveik 400 000 Lt be pagrindo buvo sumažintas bendrovės turtas ir tai turėjo įtakos atsakovo nemokumo būklei susidaryti, todėl nenukrypo nuo aptartos ginčo klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos.

47Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo kreditoriams nebuvo pranešta apie pareiškimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bankroto administratorius informavo atsakovo kreditorius apie teisme gautą kreditoriaus ASIO, spol. s.r.o pareiškimą dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu (2 t., 186-196 b. l.).

48Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas dėl atsakovo sudarytų sandorių atitikimo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintiems sandoriams, pagrįstai sprendė, jog šie sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi ir nuostolingi atsakovui, todėl pagrįstai atsakovo bankroto pripažino tyčiniu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi atsakovui UAB... 4. Atsakovo kreditorius ASIO spol. s.r.o. kreipėsi į teismą prašydamas... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi atsakovo UAB... 7. Teismas nustatė, kad atsakovas ir UAB „Vildeta“ 2011 m. sausio 3 d.... 8. Teismas atsakovo ir A. I. 2011 m. kovo 15 d. sudarytos komercinės paskirties... 9. Nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog atsakovo direktoriaus... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 11. Buvęs BUAB „Senasis akvedukas“ vadovas A. P. atskirajame skunde prašo... 12. 1. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir... 13. 2. Neteisinga teismo išvada, kad pagal konsultavimo paslaugų teikimo sutartį... 14. 3. Teismo išvada, jog konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi buvo siekiama... 15. 4. Teismo išvados, kad gamybinės patalpos su įranga nebuvo nuomojamos yra... 16. 5. Teismas neatsižvelgė, kad pagal finansavimo ir administravimo sutartį... 17. 6. Teismas nevertino LPVA atliktos patikros lapo, kuris yra labai svarbus... 18. 7. Teismas nepagrįstai sprendė, jog nuomos sutartyje buvo nustatytas itin... 19. 8. LVPA atliko projekto vykdymo patikrą vietoje ir nustatė, kad atsakovas... 20. 9. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų akivaizdžiai... 21. 10. Teismas nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos... 22. 11. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas prie bankroto buvo privestas tyčia.... 23. 12. Pagal teisės doktriną ir teisminę praktiką dėl viešojo intereso,... 24. Pareiškėjas ASIO, spol. s.r.o. prašo A. P. atskirąjį skundą atmesti.... 25. 1. Atsakovo argumentai, kad konsultacinės paslaugos buvo būtinos, nes be jų... 26. 2. A. P. nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtame elektroniniame laiške... 27. 3. Vertinant pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl VI VOX LLP steigimo... 28. 4. Pas atsakovą nuomos sutarties sudarymo ir galiojimo laikotarpiu nebuvo... 29. 5. A. P. pateiktoje kilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje išvardinto... 30. 6. A. P. atskirajame skunde iš esmės pakeitė savo gynybinę poziciją dėl... 31. 7. Gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomai projekto išlaidoms biudžete... 32. 8. A. P. argumentus, kad projektas buvo sėkmingai įgyvendintas ir kad... 33. 9. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad atsakovo finansinius sunkumus ir... 34. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 35. Dėl naujų įrodymų... 36. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2011 m. sausio 3 d. perdavimo–... 37. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovo bankrotas... 38. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės... 39. Apeliantas su teismo išvadomis nesutinka. Jo nuomone, teismas netinkamai... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog atvejai, kai dėl įmonės... 41. Teismas atsakovo su Didžiosios Britanijos VIVOX LLP 2011 m. liepos 18 d.... 42. Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad byloje pateiktos projekto... 43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konsultavimo sutarties sudarymo... 44. Apeliantas taip pat kvestionuoja teismo išvadą dėl 2011 m. sausio 3 d.... 45. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 46. Nėra pagrindo pritarti apelianto argumentams, kad pirmosios instancijos... 47. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovo kreditoriams nebuvo pranešta apie... 48. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 50. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą....