Byla 2-3515-781/2016
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė ASIO spol. s.r.o

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Senasis akvedukas“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Banca rupta“, atstovei advokatei L. A., atsakovo A. P. atstovui advokatui I. D., atsakovo A. I. atstovui advokato padėjėjui J. M., atsakovės J. M. atstovams advokatei A. P. ir advokato padėjėjui A. G., atsakovo UAB „Vildeta“ atstovui advokato padėjėjui D. O., atsakovės A. P. atstovui advokatui P. G., trečiojo asmens užsienio bendrovės ASIO spol. s.r.o. atstovui advokatui P. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Senasis akvedukas“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Banca rupta“, ieškinį atsakovams A. P., A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė ASIO spol. s.r.o., ir

Nustatė

2I. Bylos esmė

3Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo buvusio vadovo ir akcininkų netinkamo savo pareigų vykdymo – savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo, bei dėl to atsiradusios žalos priteisimo.

4II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. P., A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ 367 858,84 Eur dydžio žalą; 2) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. I. ir A. P. 19 859,22 Eur dydžio žalą; 3) priteisti ieškovui iš atsakovų A. P. ir UAB „Vildeta“ 82 003,01 Eur dydžio žalą; 4) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. P., A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti ieškovui solidariai iš atsakovų A. P., A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, nurodo, kad BUAB „Senasis akvedukas“ akcininkų sąrašą sudaro: UAB „Vildeta“, valdantis 15 proc. visų bendrovės akcijų; A. P., valdanti 40 proc. bendrovės akcijų; J. M., valdanti 15 proc. bendrovės akcijų; ir A. I., valdantis 30 proc. bendrovės akcijų. Ieškovas pažymi, kad UAB ‚Senasis akvedukas“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi. Teismo 2014 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas paskutinis BUAB „Senasis akvedukas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas; bendra visų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 373 250,05 Eur. Ieškovas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista apeliacinės instancijos teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi, tenkintas kreditoriaus ASIO spol. s.r.o. prašymas ir BUAB „Senasis akvedukas“ bankrotas pripažintas tyčiniu.

7Ieškovas nurodo, kad BUAB „Senasis akvedukas“ 2011 m. balanse užfiksuota, jog bendrovė turėjo turto už 845 350 Lt, tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 796 774 Lt, todėl, anot ieškovo, jau 2011 m. bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Be to, ieškovas pažymi, kad 2012 m. bendrovės turtas sumažėjo daugiau nei keturis kartus (iki 183 988 Lt), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai padidėjo iki 803 208 Lt. Ieškovo teigimu, bendrovė tiek 2011 m., tiek 2012 m. turėjo didelių įsipareigojimų darbuotojams ir Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovo, BUAB „Senasis akvedukas“ jau 2011 m. finansiniu laikotarpiu buvo nemokus, todėl įmonės vadovui ir (ar) jos savininkams kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovas aiškina, kad didžioji dalis pradelstų kreditorių reikalavimų atsirado dar 2009-2010 m.; įmonės turtas ir pajamos nurodytu laikotarpiu gerokai sumažėjo, tuo tarpu įsipareigojimų suma nesumažėjo, be to, bendrovė patyrė didelių nuostolių. Ieškovas nurodo, kad atsakovai, ne vėliau nei 2011 m. gegužės 1 d., tvirtinant finansines 2010 m. ataskaitas metiniame pranešime, buvo supažindinti su įmonės finansine būkle už 2009 ir 2010 finansinius metus bei žinojo, jog įmonės nuostoliai per metus sudarė pusę įmonės turimo turto vertės, tačiau, ieškovo teigimu, atsakovai nesiėmė jokių strateginių veiksmų ir planų, siekiant gerinti įmonės finansinę būklę, priimti sprendimus, susijusius su įmonės veiklos gerinimu bei turto išsaugojimu ir kt. Priešingai, anot ieškovo, buvo sudaryti nauji ieškovui nenaudingi ir fiktyvūs sandoriai, kurių pagrindu BUAB „Senasis akvedukas“ turtas (piniginės lėšos) buvo perleistas bendrovės akcininkams, tokiu būdu iš esmės pabloginant ieškovo finansinę būklę ir paneigiant ieškovo galimybes atsiskaityti su esamais realiais kreditoriais. Taigi, apibendrinant, ieškovas pažymi, kad bendrovės dalyviai (akcininkai) apie ieškovo nemokumą sužinojo ne vėliau nei 2011 m. gegužės 1 d. Ieškovo vertinimu, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įstatyme nustatyta tiek įmonės vadovui, tiek dalyviui (savininkui), o šios pareigos pažeidimas, civilinės atsakomybės taikymo prasme, vertinamas kaip neteisėti veiksmai.

8Ieškovas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartyje, spręsdamas dėl ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, konstatavo, jog UAB „Senasis akvedukas“ ir VI VOX LLP 2011 m. liepos 18 d. sudaryta konsultavimo paslaugų teikimo sutartimi buvo siekiama ne realaus konsultavimo paslaugų pirkimo, o iššvaistyti UAB „Senasis akvedukas“ lėšas bendrovės akcininkų ir direktoriaus naudai, bei galimai pasisavinti Europos Sąjungos lėšas; nurodytas sandoris prieštarauja ieškovo veiklos tikslams, yra akivaizdžiai nenaudingas ir ekonomiškai nuostolingas tiek pačiai įmonei, tiek jos kreditoriams; jo sudarymui nepritarė VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“; be to, pažymėjo, jog vienas iš ieškovo akcininkų – A. I., yra susijęs su VI VOX LLP. Ieškovas aiškina, kad teismas taip pat pažymėjo, jog UAB „Senasis akvedukas“ ir UAB „Vildeta“ 2011 m. sausio 3 d. sudaryta gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartis buvo sudaryta tarp įmonių, kurioms sutarties sudarymo laikotarpiu vadovavo tas pats asmuo – A. P.; teismas pabrėžė, jog iš sudarytos nuomos sutarties nebuvo galimybės nustatyti kokios konkrečiai ir kokiu adresu esančios patalpos buvo išnuomojamos, taigi sprendė, kad jokios gamybinės patalpos su gamybine įranga nebuvo nuomojamos, o piniginės lėšos UAB „Vildeta“ perduotos nepagrįstai, t. y. šiuo sandoriu buvo siekiama ne realios gamybinių patalpų nuomos, o iššvaistyti įmonės turtą su A. P. susijusios įmonės naudai. Be to, teismas konstatavo, kad nuomos sutartyje numatytas itin didelis nuomos mokesčio dydis, kuris viršijo vidutinę analogiškų patalpų nuomos rinkos kainą. Taigi, ieškovo teigimu, BUAB „Senasis akvedukas“ dalyvių nesąžiningumas buvo įrodytas byloje dėl tyčinio bankroto pripažinimo.

9Ieškovas pažymi, kad BUAB „Senasis akvedukas“ direktorius A. P. ir akcininkai – UAB „Vildeta“, A. I., A. P. ir J. M., yra atsakingi kreditorių atžvilgiu, nes, kaip minėta, ne vėliau nei 2011 m. gegužės 1 d. žinodami, jog bendrovė yra faktiškai nemoki, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir, nepriimdami jokių strateginių sprendimų dėl tolesnės įmonės veiklos, padidino bendrovės finansinius įsipareigojimus bei sukėlė žalą kreditoriams.

10Ieškovas nurodo, kad atsakovas A. P., eidamas BUAB „Senasis akvedukas“ direktoriaus pareigas, privalėjo veikti ieškovo naudai, sudaryti įmonei palankius sandorius ir atsiskaityti su jos kreditoriais, tačiau atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. priėmė akivaizdžiai ieškovui nuostolingus sprendimus, viršijančius normalią gamybinę-ūkinę riziką, tokiu būdu pažeidė bendrovės valdymo organų pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ieškovo teigimu, atsakovo A. P. neteisėti veiksmai tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą, nes buvo pakenkta įmonės veiklai, sumažėjo jos mokumas ir įmonės, kaip objekto, vertė, o galiausiai įmonė tapo nemoki. Ieškovas aiškina, kad žala, padaryta A. P. ir A. I. nesąžiningais veiksmais, sudarant minėtą 2011 m. liepos 18 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį su užsienio bendrove VI VOX LLP, sudaro 68 572 Lt (19 860 Eur) sumą. Be to, A. P. (kaip ieškovo vadovas) savo nesąžiningais veiksmais su ieškovo akcininku UAB „Vildeta“, sudarydami minėtą 2011 m. sausio 3 d. gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį, padarė ieškovui ne mažiau nei 283 140 Lt dydžio žalą.

11Ieškovas pažymi, kad tiek vadovo, tiek akcininkų, t. y. visų atsakovų, veiksmais (neveikimu) ieškovui buvo padaryta 1 270 143 Lt (549 622 Lt + 720 521 Lt; 367 858,84 Eur) žala, nes atsakovams laiku (nuo 2011 m. gegužės 1 d.) nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, iki bankroto bylos iškėlimo ieškovo turto sumažėjo 720 521 Lt suma, tuo tarpu įsiskolinimai padidėjo 549 622 Lt suma.

12Apibendrinant, ieškovas nurodo, kad atsakovų nesąžiningas pavėlavimas pateikti teismui prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovų A. I., A. P. bei UAB „Vildeta“ atlikti fiktyvūs veiksmai, kuriais buvo sumažintas ieškovo turimas turtas, lėmė BUAB „Senasis akvedukas“ nemokumą, dėl ko bendrovė negalėjo tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Pažymi, kad bendrais atsakovų (vadovo ir akcininkų) veiksmais dėl nesikreipimo laiku dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ieškovui padaryta 367 858,01 Eur dydžio žala; dėl vadovo A. P. ir akcininko A. I. neteisėtų veiksmų, sudarant konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, padaryta 68 572 Lt (19 860 Eur) žala; dėl vadovo A. P. ir akcininko UAB „Vildeta“ neteisėtų veiksmų, sudarant gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį, padaryta 283 140 Lt (82 003,01 Eur) žala.

13Atsakovas UAB „Vildeta“ atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad BUAB „Senasis akvedukas“ finansinė būklė 2009-2010 m. blogėjo. Pažymi, kad ieškovo įsipareigojimai 2010 m., lyginant su 2009 m., sumažėjo (539 490 Lt suma). Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad bendrovė 2010 m. turėjo 965 875 Lt pradelstų įsipareigojimų; priešingai, anot atsakovo, ieškovo prie ieškinio pateiktuose prieduose, kuriuose nurodyti 2013 m. birželio 30 d. fiksuoti ieškovo pradelsti įsipareigojimai atskiriems kreditoriams ir tokių įsipareigojimų atsiradimo momentas, nurodyta, jog 2010 m. ieškovas turėjo 454 226,54 Lt pradelstų įsipareigojimų. Atsakovas aiškina, kad bendrovė 2010 m. turėjo 1 429 204 Lt turto, todėl, atsakovo vertinimu, minėtu laikotarpiu įmonė nebuvo pasiekusi nemokumo būsenos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo teiginiu, kad bendrovė nuo 2009 iki 2010 m. patyrė 1 034 450 Lt dydžio nuostolių; atsakovo teigimu, ieškovo 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog bendrovė 2010 m. patyrė 428 621 Lt nuostolių; be to, pažymi, kad ieškovo nuostoliai 2010 m. buvo 91 529 Lt mažesni nei nuostoliai, patirti 2009 m. Taigi, atsakovo vertinimu, nurodytos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovams nuo 2011 m. gegužės 1 d. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, anot atsakovo, tuo metu bendrovė neatitiko net formaliųjų ĮBĮ nustatytų nemokumo sąlygų, be to, sumažėję nuostoliai leido akcininkams manyti, jog bendrovės veikla atsigauna ir gali būti sėkmingai tęsiama (tuo labiau, kad tuo metu buvo vykdomas VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ (toliau – LVPA) remiamas projektas). Atsakovas pažymi, kad bendrovė tiek 2011 m., tiek 2012 m. vykdė veiklą, tikėjosi ją tęsti ir tolesniais laikotarpiais bei planavo iš vykdomos veiklos generuoti pajamas ir uždirbti pelną.

14Atsakovas aiškina, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, LVPA ir UAB „Senasis akvedukas“ buvo sudaryta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo, atlikus tyrimus, pagaminti ir išbandyti bioreaktoriaus prototipus, tuo pagrindu ieškovui buvo skirtas šios veiklos finansavimas. Atsakovo teigimu, nurodytiems bioreaktoriams pagaminti ir išbandyti buvo reikalingos gamybinės patalpos bei speciali itin brangi įranga, kurių ieškovas neturėjo, todėl tuo tikslu 2011 m. sausio 3 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Vildeta“ buvo sudaryta Gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartis. Be to, atsakovas pažymi, kad minėto projekto biudžete buvo numatyta skirti 319 940 Lt sumą turto nuomai. Atsakovas nurodo, kad UAB „Senasis akvedukas“ tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal projektą ir jį tinkamai įgyvendino, t. y. projekto vykdymo metu buvo sukurtas bioreaktoriaus prototipas, kuris perduotas VGTU mokslininkams, kurie sėkmingai jį naudoja kitiems moksliniams tyrimams. Taigi, atsakovo vertinimu, ieškovas, sudaręs nuomos sutartį su atsakovu, nesiekė iššvaistyti ir neiššvaistė lėšų, nes be atsakovo išnuomotų patalpų ir įrangos projekto vykdymas nebuvo galimas. Be to, atsakovas pažymi, kad nurodytos nuomos sutarties reikalingumą ir tinkamumą patvirtino LVPA, todėl, anot atsakovo, nėra pagrindo teigti, jog minėta sutartis ieškovui buvo nenaudinga ir nuostolinga.

15Atsakovas nurodo, kad ieškovo bankrotą nulėmė ne minėtos nuomos sutarties vykdymas, o tai, jog keli ieškovo kreditoriai pateikė pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, o po VSDFV Vilniaus skyriaus apribojimo ieškovui disponuoti lėšomis banko sąskaitose bendrovės veikla buvo visiškai paralyžiuota. Atsakovo teigimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje, kuria buvo palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis dėl ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatytos aplinkybės nėra pagrindas priteisti iš atsakovų ieškinyje nurodytą žalą, nes, anot atsakovo, teismai netinkamai, neišsamiai ir klaidingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes; bylos buvo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, neatskleidžiant visų reikšmingų aplinkybių. Atsakovas pažymi, kad šioje byloje nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes (pavyzdžiui, dėl netinkamo projekto vykdymo, dėl nuomos sutarties nenaudingumo ir pan.).

16Atsakovo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo ir tyčinio ieškovo privedimo prie bankroto sudarant su ieškovu nuomos sutartį. Atsakovo teigimu, vien faktas, kad atsakovas buvo ieškovo akcininkas, savaime nelemia atsakovo civilinės atsakomybės. Atsakovas pažymi, kad jis apie sunkią ieškovo finansinę padėtį neturėjo žinoti ir nežinojo. Aiškina, kad UAB „Vildeta“, valdydamas tik 15 proc. ieškovo akcijų, nepriiminėjo jokių sprendimų, kurie galėtų nulemti ieškovo nemokumą. Be to, nurodo, kad nuomos sutartis su ieškovu buvo sudaryta kai ieškovo finansinė padėtis buvo gera. Nurodo, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas būtų atlikęs kokius nors nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus nuo tada, kai galimai paaiškėjo aplinkybės, atskleidžiančios ieškovo nemokumą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovui buvo žinoma ar kad jis, kaip juridinio asmens dalyvis, privalėjo kontroliuoti bei žinoti apie kasdienę įmonės veiklą ir situacijos, kuomet kilo pareiga inicijuoti bankroto bylą, atsiradimą. Atsakovas papildomai pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog jis sąmoningai ir (ar) tyčia būtų nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu siekdamas pažeisti kreditorių interesus. Be to, atsakovas pabrėžia, kad, kaip minėta, nuomos sutartis ieškovui buvo ne tik naudingas, bet ir būtinas sandoris, nes jo pagrindu ieškovas tinkamai vykdė savo įsipareigojimus pagal projektą. Atsakovas aiškina, kad jis neatliko jokių neteisėtų ir (ar) nesąžiningų veiksmų, todėl neįmanoma nustatyti ir priežastinio ryšio (tarp atsakovo veiksmų bei ieškovo patirtos žalos); remiantis tuo, anot atsakovo, nesant UAB „Vildeta“ būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

17Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo pateiktu galimai patirtos žalos skaičiavimu ir pagrindimu. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamu atveju žala galėtų būti laikomas tik ieškovo skolų kreditoriams apimties (pasyvo) padidėjimas, atsiradęs nuo momento, kada turėjo būti kreiptasi dėl bankroto bylos iškėlimo iki realaus šio veiksmo atlikimo. UAB „Vildeta“ aiškina, kad nors nuo 2010 m. iki 2013 m. ieškovo turto mažėjo, tačiau tolygiai mažėjo ir ieškovo mokėtinos sumos bei įsipareigojimai, todėl, anot atsakovo, ieškovo turtas buvo skirtas atsiskaityti bent su dalimi kreditorių. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nesutinka su ieškovo nurodoma nuo 2011 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 13 d. padidėjusia ieškovo įsiskolinimų apimtimi, kuri, atsakovo teigimu, yra visiškai nepagrįsta, todėl, anot atsakovo, ieškovo, kuriam atstovauja bankroto administratorius, veiksmai, siekiant prisiteisti visiškai nepagrįstas sumas, laikytini akivaizdžiu piktnaudžiavimu teise. Atsakovas nurodo, kad byloje galimai ieškovui priteistinos žalos dydžiu galėtų būti laikoma tik 362,89 Lt suma, nes tik tokio dydžio ieškovo kreditoriniai reikalavimai atsirado po 2011 m. gegužės 1 d. ir vėliau buvo patvirtinti jo bankroto byloje; atsakovas pažymi, jog visi kiti ieškovo kreditoriai nepareiškė savo kreditorinių reikalavimų ieškovo bankroto byloje arba jų kreditoriniai reikalavimai susidarė anksčiau nei 2011 m. gegužės 1 d. Atsakovas taip pat pažymi, kad dalis ieškovo kreditorinių reikalavimų atsirado (padidėjo) jau po bankroto bylos iškėlimo (VSDFV Vilniaus skyriaus ir LR Ūkio ministerijos (kurios teises perėmė VĮ Turto bankas) reikalavimai).

18Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo nurodoma atsakovų solidariąja atsakomybe, nes, atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, jog atsakovai bendrais veiksmais padarė žalą ieškovui, todėl, atsakovo teigimu, taikyti įstatyminės solidariosios atsakomybės prezumpcijos šiuo atveju nėra pagrindo. Atsakovas pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje reikia spręsti ir analizuoti kiekvieno iš atsakovų atsakomybės apimtį atskirai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų veiksmus ir turimas pareigas ieškovo atžvilgiu.

19Atsakovas aiškina, kad ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje, kuria buvo panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodyto išaiškinimo, jog pradiniame ieškinyje pateiktas žalos apskaičiavimas yra visiškai klaidingas, patikslintame ieškinyje vėl pareiškė visiškai nepagrįstą reikalavimą ir netgi dar labiau padidino tariamos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, ieškovo bankroto administratoriaus elgesys laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu teise, siekiant daryti spaudimą atsakovams, sukeliant jiems kuo daugiau nepatogumų, todėl, anot atsakovo, byloje turėtų būti svarstomas klausimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnyje numatytų sankcijų ieškovo bankroto administratoriui taikymo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, paskiriant jam 5792 Eur baudą, pusę šios baudos skiriant atsakovui. Atsakovas patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti solidariai iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų ir trečiojo asmens, nes pastarasis dalyvavo ieškovo pusėje.

20Atsakovas A. I. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad nedalyvavo kasdienėje BUAB „Senasis akvedukas“ veikloje, nebuvo valdymo organas ar kitas su įmonės valdymu susijęs asmuo, todėl nėra ir negali būti atsakingas pagal patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus. Atsakovas pažymi, kad ieškovo pareiškimas dėl tariamo įmonės nemokumo nesudaro pagrindo teigti, jog būtent 2011 m. buvo pagrindas kelti ieškovui bankroto bylą. Atsakovas aiškina, kad nurodytu laikotarpiu ieškovas neatitiko ĮBĮ nustatytų nemokumo kriterijų, nes bendrovė ne tik vykdė veiklą, bet ir tikėjosi ją tęsti bei planavo iš vykdomos veiklos generuoti pajamas ir uždirbti pelną, todėl atsakovui, kaip akcininkui, nebuvo jokio teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

21Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad įmonės įsipareigojimai, susiję su darbo santykiais, buvo pradelsti; be to, pabrėžia, jog ieškovas 2010 m. pabaigoje turėjo 454 226,54 Lt pradelstų įsipareigojimų (o ne 965 875 Lt); ieškovas 2010 m. patyrė 428 621 Lt nuostolių (o ne 1 034 450 Lt), todėl, anot atsakovo, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu (2010-2011 m.) negalėjo būti laikomas nemokiu ir atsakovui 2011 m. gegužės 1 d. nekilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Be to, atsakovas pažymi, kad ieškovo skolos per 2009-2011 m. laikotarpį reikšmingai mažėjo, todėl, atsakovo teigimu, tai tik patvirtina, jog ieškovas vykdė veiklą, atsiskaitė su dalimi kreditorių, o bendrovės valdymo organų sprendimai buvo savalaikiai ir rezultatyvūs.

22Atsakovas pabrėžia, kad teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose ieškovo bankrotas pripažintas tyčiniu, nagrinėjimo dalykas nesudarė bendrovės vadovų ir dalyvių civilinės atsakomybės klausimai, t. y. teismai nepasisakė dėl jokių sąlygų taikyti atsakovo civilinę atsakomybę. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad dėl UAB „Senasis akvedukas“ ir VI VOX LLP 2011 m. liepos 18 d. sudarytos konsultacinių paslaugų teikimo sutarties ieškovas patyrė 19 860 Eur dydžio žalą. Atsakovas taip pat nesutinka su argumentais, kad jis yra susijęs su VI VOX LLP, nes atsakovas nėra ir niekada nebuvo šio juridinio asmens dalyvis, valdymo organas ar kitokiu būdu susijęs su nurodyta bendrove, taip pat negavo jokios naudos iš minėtos konsultacinių paslaugų teikimo sutarties, todėl šias aplinkybes, anot atsakovo, turėtų įrodyti ieškovas. Atsakovas papildomai pažymi, kad BUAB „Senasis akvedukas“ ir VI VOX LLP bendrovės nebuvo susijusios.

23Atsakovas aiškina, kad jis neatliko jokių veiksmų, kuriais galėjo būti padaryta žala BUAB „Senasis akvedukas“. Atsakovo vertinimu, vien faktas, kad atsakovas buvo ieškovo akcininkas, savaime nelemia atsakovo civilinės atsakomybės. Atsakovas nurodo, kad, visų pirma, jis nežinojo ir neturėjo žinoti apie sunkią ieškovo finansinę padėtį; antra, atsakovas nepriiminėjo jokių sprendimų, kurie galėjo nulemti ieškovo nemokumą. Be to, atsakovas teigia, kad ieškovas neįrodė, jog nuo 2011 m. gegužės 1 d. atsakovams kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nes, anot atsakovo, ieškovas tuo metu neatitiko nemokumo būklės. Apibendrinant, atsakovas pažymi, kad jam nekyla prievolė atlyginti ieškovui žalą, nes jokiais savo veiksmais prie šios žalos kilimo atsakovas neprisidėjo, tuo tarpu ieškovas tariamų atsakovų nesąžiningų veiksmų ir priežastinio ryšio (tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų) neįrodė. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo bankroto administratorius jokių ieškovo sudarytų sandorių neginčijo. Atsakovo teigimu, žalos dydis ieškinyje taip pat laikytinas neįrodytas. Atsakovas nurodo, kad žala galėtų būti laikomas tik skolų kreditoriams padidėjimas, atsiradęs nuo to momento, kai atsakovai tariamai neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui; taigi, atsakovo vertinimu, šiuo atveju žala galėtų būti laikoma ne daugiau kaip 362,89 Lt suma. Atsakovas pažymi, kad didžioji dalis ieškovo skolų susidarė iki 2010 m., t. y. iki to laiko, kai atsakovas tapo ieškovo akcininku, todėl jis negali būti laikomas atsakingu dėl įsipareigojimų, kurie atsirado jam dar nesant bendrovės akcininku. Atsakovas taip pat aiškina, kad LR Ūkio ministerijos 586 946,13 Lt kreditorinis reikalavimas atsirado po bankroto bylos ieškovui iškėlimo, nes ieškovo bankroto administratorius neteikė LVPA ataskaitų po projekto įgyvendinimo, todėl, anot atsakovo, šis skolos padidėjimas taip pat negali būti laikomas žala. Atsakovo teigimu, ieškovas nenurodė ir tuo labiau neįrodė, kad atsakovas gali būti laikomas pasielgęs tyčia ar ypač neatsargiai, kai suvokdamas bendrovės nemokumą, sąmoningai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas privalo įrodyti kiekvieno iš atsakovų atsakomybės apimtį individualiai, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų veiksmų teisėtumą, sąžiningumą ir kt.

24Atsakovas aiškina, kad ieškovo bankroto administratorius, nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartyje, kuria buvo panaikintos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodyto išaiškinimo, jog pradiniame ieškinyje pateiktas žalos apskaičiavimas yra visiškai klaidingas, patikslintame ieškinyje dar labiau padidino nepagrįstą reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, ieškovo bankroto administratoriaus elgesys laikytinas akivaizdžiu piktnaudžiavimu teise, todėl, anot atsakovo, byloje turėtų būti svarstomas klausimas dėl CPK 95 straipsnyje numatytų sankcijų ieškovo bankroto administratoriui taikymo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, skiriant jam 5792 Eur baudą, pusę šios baudos sumokant atsakovui.

25Atsakovas A. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad ieškovas nuo 2011 m. gegužės 1 d. buvo nemokus ir nuo tada atsakovams atsirado prievolė kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui. Atsakovo teigimu, bendrovės (ne)mokumo analizė negali būti vertinama siaurai ir paviršutiniškai, apsiribojant tik formalistiniu finansinės atskaitomybės dokumentų peržiūrėjimu. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovo vadovas ir akcininkai buvo įsitikinę bendrovės finansiniu tvarumu ir priėmė informuotą bei ieškovo interesus labiausiai atitinkantį sprendimą tęsti jo veiklą, tačiau šie siekiai ir planai 2013 m. buvo nutraukti keliems iš kreditorių kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas aiškina, kad ieškovas 2010 m. pabaigoje turėjo 454 226,54 Lt pradelstų įsipareigojimų, tuo tarpu turto vertė sudarė 1 429 204 Lt, todėl, atsakovo teigimu, tvirtinant finansinės atskaitomybės duomenis už 2010 m., ieškovo nemokumo būsena, kaip ją apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, neegzistavo, nes pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės santykis 2010 m. gruodžio 31 d. siekė 31,78 proc. Taigi, atsakovo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad bendrovė 2011 m. gegužės 1 d. buvo nemoki, o atsakovams buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

26Atsakovas aiškina, kad nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, atsiradę po 2011 m. gegužės 1 d., sudaro tik 105,10 Eur (362,89 Lt) sumą, todėl žalos dydis dėl ieškovo nurodyto savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo galėtų sudaryti tik minėtą sumą, nes kiti kreditoriniai reikalavimai atsirado arba iki nurodytos datos, arba jau po bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo vertinimu, netikslūs ir neaiškūs ieškovo teiginiai, kad po 2011 m. gegužės 1 d. sumažėjo bendrovės turto, neturi jokios teisinės reikšmės, nes tokiu atveju, anot atsakovo, ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, privalėjo imtis aktyvių veiksmų šį turtą susigrąžinti (tačiau to nesiėmė). Be to, atsakovo teigimu, ieškovas net nenurodė kokio konkretaus turto sumažėjo.

27Atsakovas pažymi, kad ieškovas neįrodė jokių tyčinių, neatsargių ar verslo sprendimo taisykles neatitinkančių atsakovų veiksmų, todėl nei vieno atsakovo, įskaitant A. P., civilinė atsakomybė šioje byloje yra negalima, nes jos taikymas būtų nepagrįstas ir neteisingas. Anot atsakovo, sprendimas tęsti bendrovės veiklą priimtas informuotai, kaip labiausiai atitinkantis tiek pačios bendrovės, jos darbuotojų, tiek ir visų kreditorių interesus. Atsakovas aiškina, kad ieškovas nuo 2009 m. dalyvavo LVPA remiamame projekte, kuris buvo įgyvendinamas su partneriu Vilniaus Gedimino technikos universitetu. Pažymi, kad ieškovas tinkamai vykdė projekto įsipareigojimus, todėl apie bankroto bylos iškėlimą net negalima buvo svarstyti, nes iškėlus bankroto bylą būtų tekę grąžinti gautas paramos lėšas (nepaisant to, jog jos buvo gautos už tinkamai atliktus darbus), kadangi sutartyje buvo numatyta ieškovo pareiga dar 5 metus po projekto įgyvendinimo teikti LVPA atitinkamas ataskaitas. Be to, atsakovas nurodo, kad bendrovės skolos 2010-2011 m. laikotarpiu sumažėjo, todėl, anot atsakovo, tai patvirtina, jog buvo dedamos pastangos tęsti bendrovės veiklą ir vykdyti įsipareigojimus. Atsakovas aiškina, kad bankroto byla iškelta smulkių kreditorių iniciatyva, todėl atsakovas negali būti laikomas pavėlavusiu ją inicijuoti.

28Atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimai, be kita ko, grindžiami ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalimi, kurioje įtvirtinta asmens, dėl kurio veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, civilinė atsakomybė, tačiau, anot atsakovo, nagrinėjamu atveju ši nuostata netaikytina, nes nėra šiai nuostatai taikyti būtinų sąlygų, t. y. bendrovė dar nėra likviduota, reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę pareiškė ne likviduotos įmonės kreditorius, reikalavimas pareikštas ne dėl konkrečiam kreditoriui neįvykdytos prievolės dalies (o dėl visų kreditorių nepatenkintų reikalavimų). Be to, atsakovas pažymi, kad nurodyta nuostata įstatyminiu lygmeniu buvo įtvirtinta tik 2013 m., todėl ji šiuo konkrečiu atveju negali būti taikoma.

29Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismai, sprendę klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nepasisakė dėl jokių sąlygų taikyti A. P. civilinę atsakomybę, t. y. nenustatinėjo atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl visos civilinės atsakomybės sąlygos turėtų būti nustatinėjamos šioje byloje. Atsakovas pažymi, kad ieškovas nenurodė kokie konkrečiai atsakovų veiksmai buvo neteisėti ir kodėl jie laikytini tokiais; be to, bankroto administratorius neginčijo jokių ieškovo sudarytų sandorių. Atsakovo vertinimu, vien tai, kad tam tikri sandoriai teismo buvo pripažinti ekonomiškai nenaudingais, savaime nereiškia, jog jie buvo neteisėti civilinės atsakomybės požiūriu. Atsakovo teigimu, ieškovo ir UAB „Vildeta“ nuomos sutartis buvo sudaryta bei vykdoma atsakovui, kaip ieškovo vadovui, žinant, jog jos pagrindu ieškovas įgijo teisę naudotis didelės vertės turtu – ne tik gamybinėmis patalpomis, bet ir gamybine įranga, kurios įsigijimo kaina buvo virš 5 milijonų litų. Taigi, atsakovo vertinimu, sutarta nuomos kaina buvo ekonomiškai pagrįsta ir protinga. Kita vertus, anot atsakovo, ieškovas, nesutikęs su minėta nuomos kaina, turėtų įrodyti realią sandorio vertę ir nurodyti skirtumą tarp, ieškovo vertinimu, realios tokio sandorio vertės ir faktiškai sumokėto nuomos mokesčio. Iš esmės analogiškos pozicijos atsakovas laikosi ir dėl ieškovo su VI VOX LLP sudarytos konsultavimo sutarties aiškinimo, t. y. kad minėta sutarties kaina buvo pagrįsta, tuo tarpu ieškovas, su ja nesutikęs, turėtų įrodyti dėl šios sutarties patirtą žalą. Be to, atsakovo vertinimu, minėti du sandoriai negalėjo sukelti ieškovo nemokumo.

30Atsakovė A. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jos atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė nurodo, kad ieškovo pareikštas ieškinys yra aiškiai nepagrįstas. Atsakovė nesutikimą su ieškiniu argumentuoja tuo, kad jos iniciatyva buvo atliktas ieškovo auditas ir parengtas audito aktas, kuriame įvertinta ieškovo būklė 2008 m. Anot atsakovės, minėtame akte nustatyta, kad atsakovės vadovavimo ieškovui laikotarpiu bendrovei ar jos kreditoriams nebuvo sukelta jokia žala, ieškovo finansinė padėtis tuo laikotarpiu buvo gera. Atsakovė aiškina, kad ji nuo 2009 m. balandžio 30 d. neužima ieškovo vadovės pareigų, taip pat nuo šios datos nėra kviečiama į visuotinius akcininkų susirinkimus ir visiškai nedalyvauja bendrovės valdyme. Atsakovė pažymi, kad ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, nepagrįstai atsakovais traukia visus bendrovės akcininkus ir vadovą, faktiškai neišsiaiškinęs kurie iš atsakovų yra atsakingi už ieškovo finansinės būklės pablogėjimą, t. y. atsakovų atsakomybė dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo neindividualizuota. Atsakovės teigimu, ieškovas nenurodė pagrindo, kuris tikėtinai pagrįstų solidariąją atsakovų atsakomybę.

31Atsakovė pažymi, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo vėliausiai 2012 m. balandžio 27 d., t. y. tada, kai buvo parengti 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl nuo šio momento skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui atsakovams dėl žalos atlyginimo. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pateiktas 2015 m. spalio 21 d., t. y. praėjus 3,5 metų nuo sužinojimo apie savo pažeistas teises, ieškovas akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą ir atsakovė prašo jį taikyti.

32Atsakovės manymu, ieškovas neįrodė jos neteisėtų veiksmų, t. y. nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, nes, anot atsakovės, jai nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie bendrovės nemokumą (jei toks buvo), nes, kaip minėta, atsakovė nuo 2009 m. balandžio 30 d. nebuvo kviečiama ir nedalyvavo bendrovės akcininkų susirinkimuose. Atsakovė papildomai nurodo, kad ieškovas nepateikė duomenų apie bendrovės 2010-2012 m. pradelstus įsipareigojimus, todėl, atsakovės teigimu, bendrovės nemokumo iš pateiktų įrodymų iš viso negalima nustatyti. Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė tikslaus patirtos žalos dydžio, nes ieškovo pateikti žalos skaičiavimai yra neaiškūs; be to, ieškovas neįrodė, jog jo patirta žala buvo nulemta atsakovės veiksmų (neveikimo), nes ieškovas privalo įrodyti, kad būtent dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku išaugo ieškovo skolos. Atsakovė aiškina, kad ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp ieškovo kreditoriams padarytos žalos bei atsakovės galimai neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo reikalavimas iš atsakovės priteisti visą žalos dydį yra nesąžiningas ir visiškai nepagrįstas. Be to, atsakovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovų solidarioji atsakomybė nėra galima, todėl ieškovas privalo įrodyti kaip kiekvieno iš atsakovų veiksmai ir kokia konkrečiai dalimi prisidėjo prie ieškovo tariamos žalos atsiradimo.

33Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia atsakovei aiškiai nepagrįstą ieškinį, t. y. iš esmės net nenurodydamas atsakovės neteisėtų veiksmų ir neįrodęs jokių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo bankroto administratoriui UAB „Banca rupta“ turėtų būti skirta 5792 Eur bauda, 50 proc. šios baudos sumokant atsakovei; teismo posėdžio metu atsakovės atstovas modifikavo nurodytą prašymą ir prašo skirti minėtą baudą ieškovo bankroto administratoriui taip pat ir už procesinį neveikimą byloje, nevykdant teismo įpareigojimų.

34Atsakovė J. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jos atstovai teismo posėdžio metu su reikalavimu dėl žalos priteisimo iš atsakovės J. M. nesutinka ir prašo jį atmesti, tuo tarpu dėl kitų ieškinio reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsakovė nurodo, kad ji yra netinkama atsakovė byloje, nes atsakovė nėra BUAB „Senasis akvedukas“ akcininkė. Atsakovė aiškina, kad, viena vertus, ji pasirašė akcijų perleidimo sutartį, kuria buvo nustatyta, jog atsakovė įsigyja bendrovės UAB „Senasis akvedukas“ akcijas išsimokėtinai, sumokėdama visą akcijų emisiją per dvejus metus; kita vertus, atsakovė nemokėjo už įsigyjamas akcijas, nes atsisakė nuo akcijų pirkimo-pardavimo sutarties ir tokį jos atsisakymą buvo patvirtinęs buvęs akcijų savininkas UAB „Vildeta“. Taigi, atsakovė nuo atsisakymo pirkti minėtas akcijas nelaikė save ieškovo akcininke, nedalyvavo bendrovės veikloje; be to, UAB „Vildeta“ priėmė jos atsisakymą ir nereikalavo apmokėti už sutartimi perleistas akcijas bei anuliavo savo buhalterinėje apskaitoje atsakovės įsiskolinimą už akcijas, todėl atsakovė negali būti atsakinga už bankrutuojančiai bendrovei galimai padarytą žalą laiku neiškėlus bankroto bylos.

35Atsakovė papildomai aiškina, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta įrodymų, leidžiančių nustatyti momentą kada atsirado prievolė pradėti bankroto procedūras ir įvertinti žalos dydį, nes, anot atsakovės, ieškovas remiasi tik finansinėmis ataskaitomis, neanalizuodamas kitų buhalterinės apskaitos dokumentų. Atsakovės teigimu, nepateikus konkrečių įrodymų ir apskaičiavimų kiek pakito BUAB „Senasis akvedukas“ pradelstų įsipareigojimų dydis nuo 2011 m. iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei, neįmanoma nustatyti žalos dydžio, o tai, anot atsakovės, reiškia, jog ieškinys yra nepagrįstas. Atsakovė iš esmės palaiko kitų atsakovų atsiliepimuose į ieškinį išdėstytą poziciją, taip pat ir prašymus dėl baudos skyrimo ieškovo bankroto administratoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovė patirtas bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti iš ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Banca rupta“ įgalioto asmens R. T..

36Trečiasis asmuo užsienio bendrovė ASIO spol. s.r.o. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Trečiasis asmuo palaiko patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir reikalavimus. Trečiasis asmuo papildomai pažymi, kad nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog BUAB „Senasis akvedukas“ jau 2010 m. tinkamai nemokėjo darbo užmokesčio savo darbuotojams, buvo susidariusi 43 563 Lt dydžio skola; tuo tarpu 2011 ir 2012 m. ši skola tik didėjo ir sudarė atitinkamai 118 985 Lt bei 132 430 Lt sumas. Taigi, trečiojo asmens vertinimu, ieškovas atitiko vieną iš sąlygų bankroto bylos iškėlimui. Trečiasis asmuo pažymi, kad BUAB „Senasis akvedukas“ vadovas A. P. nevertino įmonės mokumo galimybių, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo tarpu bendrovės akcininkai, ne vėliau nei 2011 m. gegužės 1 d., tvirtinant finansines 2010 m. ataskaitas metiniame pranešime, supažindinti su įmonės finansine būkle ir žinodami, jog įmonės nuostoliai per metus sudarė daugiau nei pusę įmonės turimo turto vertės, taip pat nesiėmė jokių strateginių veiksmų ir planų siekiant gerinti įmonės finansinę būklę, nepriėmė sprendimų, susijusių su įmonės veiklos gerinimu bei turto išsaugojimu, tačiau veikė priešingai įmonės interesams, nes buvo sudaryti nauji ieškovui nenaudingi ir fiktyvūs sandoriai, kurių pagrindu BUAB „Senasis akvedukas“ turtas buvo perleistas bendrovės akcininkams, tokiu būdu iš esmės bloginant ieškovo finansinę būklę. Be to, trečiojo asmens teigimu, bendrovės akcininkai, laiku nesikreipdami dėl bankroto bylos iškėlimo ir nepriimdami jokių strateginių sprendimų dėl tolesnės įmonės veiklos, padidino bendrovės finansinius įsipareigojimus ir sukėlė žalą kreditoriams. Trečiasis asmuo aiškina, kad Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo bylose dėl ieškovo bankroto pripažinimo tyčiniu BUAB „Senasis akvedukas“ dalyvių nesąžiningumas jau buvo įrodytas, t. y. konstatuoti vadovo A. P. ir akcininkų A. I. bei UAB „Vildeta“ tyčiniai neteisėti veiksmai, kurie privedė ieškovą prie bankroto. Be to, anot trečiojo asmens, ieškovas patikslintame ieškinyje išsamiai nurodė visų atsakovų neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp nurodytos žalos bei atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl atsakovams taikytina solidarioji atsakomybė.

37III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

38Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-4725-590/2013 (dabar Nr. B2-1271-590/2016), UAB „Senasis akvedukas“ iškelta bankroto byla; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Banca rupta“.

39Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi tenkino kreditoriaus užsienio bendrovės ASIO spol. s.r.o. prašymą ir pripažino BUAB „Senasis akvedukas“ bankrotą tyčiniu; Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-825-241/2015, paliko Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį nepakeistą.

40Ieškovo bankroto administratorius pareiškė ieškinį BUAB „Senasis akvedukas“ dalyviams (akcininkams) ir buvusiam vadovui dėl ieškovo patirtos žalos atlyginimo. Anot ieškovo bankroto administratoriaus, dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovas patyrė tokią žalą:

  • dėl bendrovės akcininkų (A. I., J. M., A. P., UAB „Vildeta“) ir bendrovės direktoriaus (A. P.) nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo patirta 367 858,84 Eur žala, kurią prašoma priteisti solidariai iš visų atsakovų;
  • dėl bendrovės direktoriaus (A. P.) su VI VOX LLP 2011 m. liepos 18 d. sudarytos Konsultavimo paslaugų teikimo sutarties vykdymo patirta 19 859,22 Eur žala, kurią prašoma priteisti solidariai iš A. P. ir A. I. (kaip asmens, susijusio su VI VOX LLP);
  • dėl bendrovės direktoriaus (A. P.) su UAB „Vildeta“ 2011 m. sausio 3 d. sudarytos Gamybinių patalpų ir gamybinės įrangos nuomos sutarties vykdymo patirta 82 003,01 Eur žala, kurią prašoma priteisti solidariai iš A. P. ir UAB „Vildeta“.

41Ieškinys atmestinas.

42IV. Teismo argumentai ir motyvai

43Dėl ieškinio senaties termino bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriui reikšti reikalavimą atlyginti žalą iš bendrovės buvusio vadovo ir (ar) akcininkų

44Atsakovė A. P. pažymėjo, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo vėliausiai 2012 m. balandžio 27 d., t. y. tada, kai buvo parengti 2011 m. finansinės atskaitomybės dokumentai, todėl nuo šio momento turėtų būti skaičiuojamas 3 metų ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimui atsakovams dėl žalos atlyginimo. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo pateiktas 2015 m. spalio 21 d., ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir atsakovė prašo jį taikyti.

45Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kreditorių reikalavimų pagrindų, jų dydžio bei BUAB „Senasis akvedukas“ turimo turto ir kitos aplinkybės, iš kurių bankroto administratorius galėtų spręsti apie bendrovės vadovo ir akcininkų nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, jam galėjo tapti žinomos tik iškėlus bankroto bylą, t. y. po teismo 2013 m. rugsėjo 13 d. nutarties iškelti bankroto bylą ir paskirti bankroto administratorių priėmimo (bei įsiteisėjimo), kada jis pradėjo tikrinti bendrovės dokumentus, veiklą ir taip sužinojo apie nesikreipimą laiku dėl bankroto bylos iškėlimo.

46Kaip minėta, nagrinėjamas ieškinys teismui pateiktas 2015 m. spalio 21 d., todėl teismas sprendžia, kad ieškovas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų senaties termino ieškiniui pareikšti nepraleido.

47Dėl atsakovų, kaip ieškovo buvusio vadovo ir akcininkų, atsakomybės už pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pažeidimą

48ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, t. y. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

49ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek juridinio asmens dalyviai, tiek valdymo organai savo veikloje privalo elgtis taip, kad dėl jų veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2011). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Bendrovės vadovo ir akcininkų civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Taigi, tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo(-ų) veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu kaltė yra preziumuojama (ją paneigti turi atsakovas(-ai)).

50Nagrinėjamu atveju atsakovų civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu konstatuoti, visų pirma, reikalinga nustatyti momentą, kada atsirado pareiga įmonės vadovui ir (ar) akcininkams pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas ir (ar) akcininkai pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Jei minėta pareiga savalaikiai buvo pažeista, spręstina, kas iš atsakovų ją pažeidė; konstatavus pareigos savalaikiai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą bei nustačius ją pažeidusius asmenis, nustatytinas padarytos žalos įmonei bei jos kreditoriams dydis.

51Ieškovo teigimu, UAB „Senasis akvedukas“ nemokumas iš esmės atsirado vėliausiai 2010 m. pabaigoje, tuo tarpu pareiga atsakovams kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado ne vėliau nei 2011 m. gegužės 1 d., tvirtinant 2010 m. finansines ataskaitas, tačiau, anot ieškovo, nei įmonės vadovas, nei akcininkai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas su tokiu ieškovo aiškinimu iš esmės nesutinka.

52Viena vertus, iš pateikto UAB „Senasis akvedukas“ balanso už 2010 m. matyti, kad įmonės turtas 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 1 429 204 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 101 377 Lt. Kita vertus, iš byloje pateikto 2013 m. birželio 30 d. ieškovo pradelstų įsipareigojimų sąrašo matyti, kad 2010 m. pabaigoje (iki 2011 m.) ieškovo pradelsti įsipareigojimai sudarė 461 113,18 Lt sumą. Ieškovas šios aplinkybės nenuginčijo (CPK 178, 185 straipsniai); tuo labiau, jog pats ieškovas pateikė į bylą nurodytą pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia (sutikdamas su atsakovų pozicija), kad ieškovo nemokumo būsena, kaip ją apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 2010 m. gruodžio 31 d. dar nebuvo atsiradusi, nes įmonės pradelsti įsipareigojimai (461 113,18 Lt) neviršijo pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (1 429 204 Lt); atitinkamai ir atsakovai, 2011 m. gegužės 1 d. tvirtinę ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentus, neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, t. y. nepažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Teismas pažymi, kad byloje nepateikta įrodymų, pagrindžiančių, jog įmonės įsipareigojimai, kilę iš darbo santykių, 2010 m. buvo pradelsti (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teismas neturi pagrindo vertinti šios aplinkybės kaip savarankiško pagrindo ieškovo bankroto bylos iškėlimui nurodytu laikotarpiu.

53Vertinant vėlesnę UAB „Senasis akvedukas“ finansinę padėtį, teismas vadovaujasi įmonės finansine atskaitomybe už 2011 m. Iš šios finansinės atskaitomybės duomenų matyti, kad būtent 2011 m. įmonės finansinė padėtis kritiškai pablogėjo – jos turimas turtas 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 845 350 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 796 774 Lt. Iš minėto 2013 m. birželio 30 d. ieškovo pradelstų įsipareigojimų sąrašo matyti, kad 2011 m. pabaigoje (iki 2012 m.) ieškovo pradelsti įsipareigojimai sudarė 462 010,78 Lt sumą.

54Taigi, lyginant šiuos finansinius rodiklius (2011 m.) su praėjusių finansinių metų (2010 m.) rodikliais matyti, kad UAB „Senasis akvedukas“ turimas turtas gerokai sumažėjo (583 854 Lt suma), tuo tarpu per vienerius metus mokėtinų sumų dydis iš esmės išliko toks pats (nežymiai sumažėjo); pradelstų įsipareigojimų dydis taip pat iš esmės liko toks pats (nežymiai padidėjo). Atsižvelgiant į tai, matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (462 010,78 Lt) 2011 m. gruodžio 31 d. viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (845 350 Lt). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonė tiek 2009 m., tiek 2010 m., tiek 2011 m. patyrė pakankamai didelius nuostolius (2009 m. – 520 150 Lt, 2010 m. – 428 621 Lt, 2011 m. – 279 251 Lt). Esant tokiems finansiniams rodikliams, spręstina, kad sudarant bei tvirtinant finansinę atskaitomybę už 2011 m., t. y. ne vėliau kaip iki 2012 m. gegužės 1 d., įmonės valdymo organai bei dalyviai turėjo suvokti, jog įmonėje susiklostė tokia situacija, kad ji jau nebegali atsiskaityti su kreditoriais bei buvo pagrindas manyti, jog įmonė su jais nebegalės atsiskaityti ir ateityje; kas vertintina kaip įmonės nemokumas bei pagrindas bankroto bylos iškėlimui (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 4 straipsnis). Nustatyta, kad atsakovai nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo; dėl įmonės bankroto 2013 m. birželio 18 d. į teismą kreipėsi įmonės kreditoriai.

55Įmonės veiklos vykdymas, žinant, kad įmonė veikia nuostolingai ir praranda turtą, skolos auga, negali būti laikomas protingu ar neperžengiančiu komercinės rizikos ribų. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra nurodęs, jog tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

56Teismas iš esmės sutinka su atsakovės J. M. argumentais, kad pastaroji atsakovė, bent jau bendrovės nemokumo atsiradimo laikotarpiu (2011 m. gruodžio 31 d.), nebuvo BUAB „Senasis akvedukas“ akcininkė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Vildeta“ ir J. M. bei J. M. 2006 m. gruodžio 29 d. sudarė akcijų perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Vildeta“ perleido nurodytiems pirkėjams 375 vnt. UAB „Senasis akvedukas“ akcijų, už kurias pirkėjai įsipareigojo atsiskaityti dalimis iki 2008 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra duomenų, kad J. M. ir J. M. už minėtas akcijas atsiskaitė; priešingai, J. M. 2008 m. gruodžio 9 d. pranešimu informavo UAB „Vildeta“, jog atsisako pirkti nurodytas 375 vnt. akcijų. Byloje taip pat nepateikta duomenų, kad UAB „Vildeta“ su minėtu atsisakymu nesutiko; priešingai, iš rašytinių duomenų matyti, jog UAB „Vildeta“ 2012 m. išbraukė J. M. iš skolininkų sąrašo; be to, šias aplinkybes patvirtino tiek UAB „Vildeta“ atstovas teismo posėdžio metu, tiek byloje pateiktas UAB „Vildeta“ 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštas, t. y. UAB „Vildeta“ pripažino, kad J. M. atsisakė pirkti nurodytas akcijas, o UAB „Vildeta“ laikė akcijas neparduotomis. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, jog J. M., po nurodytų įvykių, nebuvo išbraukta (išregistruota) iš Juridinių asmenų registre įregistruoto akcininkų sąrašo, nesudaro pagrindo pastarosios atsakovės vertinti (bent jau 2011 m.) kaip ieškovo akcininkės. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė J. M. negali būti atsakinga už bankrutuojančiai bendrovei galimai padarytą žalą laiku neiškėlus bankroto bylos, todėl ieškinys jos atžvilgiu atmestinas vien aukščiau nurodytu pagrindu.

57Tuo tarpu buvęs ieškovo vadovas (A. P.), kuris, pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, geriausiai žino (turi žinoti) įmonės finansinę būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014), bei ieškovo akcininkai (UAB „Vildeta“, A. P. ir A. I.), kurie turėjo pareigą veikti rūpestingai ir sąžiningai, domėtis įmonės veikla, jos turtine padėtimi, priimamais sprendimais, be kita ko, tvirtinant bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustačius, jog įmonė yra nemoki ir negali (negalės) atsiskaityti su kreditoriais, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), nurodytos pareigos neatliko. Teismo vertinimu, atsakovų (akcininkų) argumentai, kad jie nedalyvavo įmonės veikloje, nežinojo apie jos finansinę padėtį, neturėjo balsų daugumos priimti įmonėje sprendimus neatleidžia jų nuo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, nes byloje nepateikta duomenų, jog bendrovės akcininkams būtų trukdoma naudotis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ) nustatytomis teisėmis, įskaitant teisę domėtis bendrovės veikla, dalyvauti akcininkų susirinkimuose, priimti sprendimus, kontroliuoti įmonės vadovo veiklą ir kt.

58Taigi, spręstina, kad nagrinėjamu atveju įmonės vadovas (A. P.) ir akcininkai (UAB „Vildeta“, A. P. ir A. I.) uždelsė inicijuoti bankroto bylą, todėl neteisėtais veiksmais prisidėjo prie įmonės nemokumo, žinodami (turėdami žinoti) apie įmonės nemokumą ir dėl to jiems kilusią pareigą inicijuoti bankroto bylą, nepagrįstai šios pareigos nevykdė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

59Kita vertus, neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymas), kaip minėta, savaime nereiškia žalos įmonei ar kreditoriams padarymo.

60Dėl žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo

61Ieškovas nurodo, kad nuo tos dienos, kada turėjo būti keliama bankroto byla (2011 m. gegužės 1 d.), iki jos iškėlimo ieškovo kreditorių reikalavimai padidėjo 549 622 Lt suma, o bendrovės turto sumažėjo 720 521 Lt, todėl ieškovas šias sumas (549 622 Lt + 720 521 Lt = 1 270 143 Lt / 367 858,84 Eur) laiko atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala įmonei bei jos kreditoriams dėl nesikreipimo laiku dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovo skaičiavimais.

62Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Sieti žalą, padarytą pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylios iškėlimo, vien su kreditorinių reikalavimų sumine išraiška negalima, paprastai tokioje situacijoje žala skaičiuojama nuo buvusių nemokumo momentu (kai egzistavo prielaidos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) kreditorinių reikalavimų ir bankroto metu užfiksuotų padidėjusių reikalavimų skirtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-977/2014).

63Su ieškovo bankroto administratoriaus nurodytos žalos dydžiu negalima sutikti pirmiausiai dėl to, kad ieškovo nurodytu momentu (2011 m. gegužės 1 d.) pareiga inicijuoti bankroto bylą, kaip minėta, nebuvo kilusi.

64Nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Senasis akvedukas“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 101 377 Lt, tuo tarpu 2011 m. gruodžio 31 d. – 796 774 Lt. Pažymėtina, kad iškėlus UAB „Senasis akvedukas“ bankroto bylą, paskutine 2014 m. gruodžio 30 d. teismo nutartimi patvirtinti ieškovo kreditoriniai reikalavimai sudarė 1 288 757,73 Lt sumą. Taigi, formaliai vertinant nurodytas aplinkybes, matyti, kad bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai yra didesni nei 2010 m. ar 2011 m. ieškovo turėti įsipareigojimai. Kita vertus, konstatuotina, kad būtina išsiaiškinti dėl kokių priežasčių nurodyti įsipareigojimai padidėjo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 586 946,13 Lt dydžio patvirtintas kreditorinis reikalavimas (kuris vėliau buvo perleistas VĮ Turto bankui) atsirado tik po bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir, teismo vertinimu, jo atsiradimą lėmė ne atsakovų veiksmai (šiuo atveju neveikimas).

65Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, LVPA ir UAB „Senasis akvedukas“ buvo sudaryta projekto „Organinių atliekų perdirbimo įrenginio (bioreaktoriaus), skirto mažiems ūkiams ir maisto pramonės įmonėms, prototipo kūrimo moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo, atlikus tyrimus, pagaminti ir išbandyti bioreaktoriaus prototipus; tuo pagrindu ieškovui buvo skirtas šios veiklos finansavimas. Remiantis LVPA 2013 m. balandžio 16 d. įgyvendinančiosios institucijos atliekamos projekto patikros vietoje lapu, UAB „Senasis akvedukas“ nurodyto rašto surašymo metu dalinai jau buvo įgyvendinęs projektą – sukūręs vieną bioreaktoriaus prototipą; susipažinus su nurodytu patikrinimo lapu, matyti, jog minėto tikrinimo metu ieškovo akivaizdžių pažeidimų, susijusių su projekto vykdymu, nebuvo konstatuota. Nustatyta, kad po bankroto bylos ieškovui iškėlimo (2013 m. rugsėjo 13 d.) Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2013 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-1092, vadovaudamasis, be kita ko, Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 4 punkto nuostata, kurioje iš esmės nustatyta, jog projekto vykdytojas turi grąžinti jo gautas arba už jį sumokėtas lėšas jeigu projekto vykdytojui yra iškelta bankroto arba restruktūrizavimo byla, nutraukė 2009 m. rugpjūčio 12 d. sutartį ir įpareigojo ieškovą grąžinti gautą 480 795 Lt sumą bei paskaičiuotas 60 976,13 Lt dydžio palūkanas. Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovo bankroto byloje patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 586 946,13 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas (kurį perėmė VĮ Turto bankas) atsirado ne dėl atsakovų kaltės, o iš esmės dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, todėl negali būti vertinamas kaip žala, padaryta pavėlavimu kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

66Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju atmetant (minusuojant) minėtą kreditorinį reikalavimą iš ieškovo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, likę ieškovo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 701 811,60 Lt (1 288 757,73 Lt – 586 946,13 Lt). Taigi, nurodyta suma (701 811,60 Lt) neviršija ieškovo 2010 m. ir 2011 m. balansuose nurodytų įsipareigojimų, mokėtinų per vienerius metus, sumų (atitinkamai 1 101 377 Lt ir 796 774 Lt), todėl darytina išvada, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo) ieškovas nepatyrė jokių nuostolių, t. y. bendras įmonės skolų dydis, lyginant 2010 m. (kai, ieškovo teigimu, atsirado ieškovo nemokumas) ir 2011 m. (kai faktiškai atsirado ieškovo nemokumas) ieškovo turėtus įsipareigojimus su ieškovo bankroto byloje patvirtintais kreditoriniais reikalavimais (atmetus tuos, dėl kurių atsiradimo atsakovai nėra kalti), nepadidėjo.

67Be to, teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad žala turėtų būti vertinamas ir bendrovės turto sumažėjimas 720 521 Lt suma, nes, visų pirma, tai neatitinka teismų formuojamų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių dėl žalos, padarytos laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo, skaičiavimo; antra, ieškovas neįrodė (ir neįrodinėjo) kokio turto sumažėjo, dėl kokių priežasčių jo sumažėjo, ar tam turėjo įtakos atsakovų veiksmai (neveikimas) ir pan.; iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovo bankroto administratorius neginčijo (ir neginčija) jokių ieškovo sudarytų sandorių (dėl kurių galimai sumažėjo turto). Atsižvelgiant į tai, nurodytas ieškovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

68Taigi, kadangi bendrovės vadovas ir akcininkai atsako tik už žalos padidėjimą, kuris atsirado dėl jų neteisėto delsimo, o ne už visus nepatenkintus reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014), teismas sprendžia, kad šiuo atveju dėl ieškovo nurodytos žalos buvusio bendrovės vadovo ir (ar) akcininkų civilinė atsakomybė neatsiranda (nenustačius priežastinio ryšio tarp žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų), o tai sudaro teisinį pagrindą šioje dalyje ieškinį atmesti.

69Dėl žalos, patirtos dėl sudarytų sandorių, atlyginimo

70Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Plėtodamas savo praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų nuostatose įtvirtintos bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis), taip pat CK 2.87 straipsnio 7 dalies nuostatos dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, pareigos visiškai atlyginti padarytą žalą, teikia pagrindą konstatuoti, kad bendrovės vadovo veiksmai sudarant ir vykdant sandorius turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta žalos (nuostolių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Kadangi valdymo organo narių civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek pačiam juridiniam asmeniui, tiek kreditoriams, tai žala, kaip viena iš būtinųjų valdymo organo nario civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.249 straipsnis), gali būti apibūdinama kaip dėl neteisėto sprendimo atsiradęs juridinio asmens ar kreditoriaus turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias juridinis asmuo ar kreditorius būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), t. y. valdymo organo nario padaryta žala gali pasireikšti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos forma. Taigi valdymo organo narys privalėtų atlyginti tik tą žalą, kuri būtų jo neteisėtų veiksmų rezultatas (CK 6.247 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013). Teismo vertinimu, nurodytos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės (su atitinkamais pritaikymais) taikomos ne tik įmonės vadovui, tačiau ir bendrovės dalyviams – akcininkams. Be to, kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad bendrovės akcininkai (juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, taip pat privalo veikti bendrovės naudai, užtikrinti, jog jų veiksmai (neveikimas) nesukeltų žalos tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

71Kasacinio teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad bendrovės vadovas (atitinkamai ir dalyvis – akcininkas) atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, reiškiančio aiškų ir nepateisinamą aplaidumą vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo(-ų) neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo (atitinkamai ir akcininko) civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

72Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieškiniu reikalaujama bendrovės vadovui (atitinkamai ir dalyviui – akcininkui) atlyginti žalą, padarytą bendrovei sudarytais sandoriais, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar tokie sandoriai sudaryti bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę-komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą, o įmonės akcininkai – pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, jog dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydami vadovas ir (ar) akcininkai vis dėlto sudarė tokius bendrovei žalą nulemiančius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus asmuo analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką. Vien aplinkybė, kad įmonės vadovo (atitinkamai ir akcininko) sudarytas sandoris pasirodė nenaudingas ir padarė žalą įmonei ar jos kreditoriams dar savaime neteikia pagrindo įmonės vadovo (ar akcininko) veiksmus vertinti kaip neteisėtus, jeigu įmonės vadovas (ar akcininkas) elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nepažeidė teisės aktuose ir įmonės veiklos dokumentuose jam nustatytų pareigų ir akivaizdžiai neviršijo įmonės veikloje įprastos ūkinės-komercinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

73Taigi, sprendžiant dėl atsakovų veiksmų, sudarant ginčijamus sandorius, neteisėtumo, kaip vienos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, esminę reikšmę turi ne tai, ar nurodyti sandoriai ieškovui buvo nuostolingi, bet tai, ar atsakovai, juos sudarydami, nepažeidė įstatymuose konkrečiai nustatytų ir (ar) fiduciarinių pareigų.

74Ieškovas aiškina, kad žala, padaryta A. P. ir A. I. nesąžiningais veiksmais, sudarant 2011 m. liepos 18 d. konsultavimo paslaugų teikimo sutartį su užsienio bendrove VI VOX LLP, sudaro 68 572 Lt (19 859,82 Eur) sumą; žala, padaryta A. P. ir UAB „Vildeta“ nesąžiningais veiksmais, sudarant 2011 m. sausio 3 d. gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį, sudaro 283 140 Lt (82 003,01 Eur) sumą. Ieškovas tai motyvavo šių sutarčių fiktyvumu, nesąžiningumu ir nenaudingumu ieškovui.

75Byloje nustatyta, kad ieškovas su Didžiosios Britanijos bendrove VI VOX LLP 2011 m. liepos 18 d. sudarė konsultavimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 20110718/1, pagal kurią minėta užsienio bendrovė turėjo teikti ieškovui konsultacines paslaugas dėl vykdomo projekto (bioreaktoriaus kūrimo) įgyvendinimo; nustatyta, jog ieškovas sumokėjo pastarajai bendrovei 19 860 Eur sumą, nepaisant to, kad LVPA informavo, jog tai daryti netikslinga, nes ieškovas turi galimybę konsultuotis su projekto partneriu Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir šias paslaugas gauti neatlygintinai. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų (konsultacinė medžiaga) matyti, kad VI VOX LLP iš esmės tam tikras paslaugas ieškovui visgi suteikė; ieškovo bankroto administratorius abejojo suteiktų paslaugų kokybe. Viena vertus, ieškovas nurodė, kad minėtas konsultavimas iš esmės apėmė tik iš viešos erdvės paimtos informacijos pateikimą ieškovui. Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl nurodytų suteiktų paslaugų kokybės; be to, ieškovo bankroto administratorius šios sutarties neginčijo, t. y. teismine tvarka neprašė jos pripažinti negaliojančia, priteisti iš VI VOX LLP gautas lėšas ir pan., taigi, darytina išvada, jog minėta sutartis yra galiojanti. Teismas taip pat pažymi, kad, kaip minėta, ieškovas dalinai įgyvendino vykdytą projektą, t. y. sukūrė vieną bioreaktoriaus prototipą, todėl darytina išvada, jog ieškovas naudojosi/pasinaudojo VI VOX LLP suteiktomis konsultavimo paslaugomis. Teismo vertinimu, ieškovas šių aplinkybių nenuginčijo (iš esmės ir neginčijo). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, kaip žalą, vertino visą pagal 2011 m. liepos 18 d. sutartį sumokėtą sumą, tačiau, kaip nustatyta aukščiau, VI VOX LLP visgi suteikė ieškovui tam tikras konsultavimo paslaugas (iš esmės tai pripažino ir LVPA), todėl, teismo vertinimu, žala negali būti vertinama visa sutarties kaina. Kita vertus, ieškovas neįrodė (ir neįrodinėjo) kokiai sumai nurodyta bendrovė suteikė ieškovui konsultavimo paslaugų, t. y. nenurodė skirtumo tarp ieškovo sumokėtos kainos ir faktiškai gautų paslaugų kainos (nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas turėjo galimybę tai padaryti, tuo labiau, kad atsakovai dar atsiliepimuose į pradinį ieškinį kėlė abejones dėl minėto ieškovo reikalavimo), todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi galimybių įvertinti už kokią sumą VI VOX LLP faktiškai suteikė ieškovui paslaugų. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovų A. P. ir A. I. neteisėtų veiksmų, sudarant minėtą konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, nes byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovai tyčia siekė pažeisti įmonės ir kreditorių interesus (sutartis sudaryta žinant, jog ji nebus vykdoma arba sudaryta akivaizdžiai per didele kaina); tuo tarpu neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, minėta atsakomybė negali kilti.

76Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Senasis akvedukas“ su UAB „Vildeta“ 2011 m. sausio 3 d. sudarė gamybinių patalpų su gamybine įranga nuomos sutartį, pagal kurią ieškovas išsinuomojo UAB „Vildeta“ priklausančias patalpas, esančias ( - ), su ten esančia gamybine įranga. Viena vertus, Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-825-241/2015, konstatavo, kad minėtos patalpos su gamybine įranga iš tiesų buvo išnuomotos ieškovui, tačiau nurodytą sutartį vertino kaip ekonomiškai nenaudingą ir nuostolingą, nes nuomos kaina buvo nepagrįstai didelė. Kita vertus, ieškovas šioje byloje prašo nustatyti, kad žala yra visa suma, kurią ieškovas yra sumokėjęs UAB „Vildeta“ už patalpų su gamybine įranga nuomą. Kaip minėta, ieškovas faktiškai buvo išnuomojęs minėtas patalpas su gamybine įranga, jomis naudojosi; nustatyta, jog ieškovas, tikėtinai šiose patalpose ir naudojantis išnuomota įranga, sukūrė bioreaktoriaus prototipą, todėl, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad visa ieškovo sumokėta suma turėtų būti vertinama kaip žala. Kita vertus, ieškovas šios žalos nekonkretizavo, t. y. nenurodė kiek ieškovas galimai permokėjo už nurodytų patalpų ir įrangos nuomą. Be to, pažymėtina, kad ieškovo bankroto administratorius neginčijo ir šios sutarties, neprašė jos pripažinti negaliojančia, priteisti iš UAB „Vildeta“ nepagrįstai gautų lėšų ir pan.

77Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų ir (ar) konkrečios žalos dydžio.

78Taigi, byloje nėra įrodytas nurodytų sandorių niekinis pobūdis ir jų prieštaravimas imperatyviems įstatymo reikalavimams. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, spręstina, kad ieškovas neįrodė kiek būtent ieškovas patyrė nuostolių dėl minėtų sutarčių, dėl ko būtų padaryta žala kreditoriams, taip pat atsakovų nesąžiningumo, jų akivaizdaus neapdairumo, t. y. neįrodė, jog protingas ir apdairus asmuo tokiomis pačiomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu atsakovai būtų prisiėmę neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką.

79Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nurodyti ieškovo bankroto administratoriaus reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti bei neįrodyti ir šioje dalyje; taigi, ieškinys atmestinas visiškai.

80Dėl reikalavimo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

81Atsakovai (UAB „Vildeta“, A. I., A. P. ir J. M.) už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti ieškovo bankroto administratoriui baudą (maksimalaus 5792 Eur dydžio), pusę šios baudos skiriant atsakovams. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo, yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Teismo vertinimu, ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, pateikęs ieškinį dėl žalos atlyginimo ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu, tik įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, todėl tai negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, atsakovų prašymas dėl baudos skyrimo ieškovui atmestinas. Be to, atsakovė A. P. prašė skirti bankroto administratoriui baudą už procesinį neveikimą (nepateikiant teismo reikalautų dokumentų), tačiau teismas pažymi, jog ieškovo bankroto administratoriui UAB „Banca rupta“ bauda už teismo įpareigojimų nevykdymą (prašomų dokumentų nepateikimą) jau paskirta teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo skirti pakartotinės baudos bankroto administratoriui dėl iš esmės to paties įpareigojimo nevykdymo (tuo labiau, kad nurodyta nutartis nėra įsiteisėjusi, nes yra apskųsta).

82Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

83Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

84Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

85Nagrinėjamu atveju atsakovė J. M. pateikė į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad atsakovė patyrė 2500 Eur bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų, tuo tarpu atsakovas UAB „Vildeta“ – 16 229,13 Eur atstovavimo išlaidų, todėl, ieškinį atmetus, spręstinas klausimas dėl šių išlaidų priteisimo iš ieškovo.

86Vertinant šių išlaidų pagrįstumą, teismas sprendžia, kad atsakovės J. M. patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo. Tuo tarpu atsakovo UAB „Vildeta“ bylinėjimosi išlaidos viršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintus maksimalius atlygintinų išlaidų dydžius. Teismo vertinimu, visos atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos atlyginimas neatitiktų rekomendacijų nuostatų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl atsakovui UAB „Vildeta“ priteistina jų dalis – 5866,44 Eur, kuri lygi maksimaliam dydžiui, paskaičiuotam pagal nurodytą Teisingumo ministro įsakymą (CPK 98 straipsnis).

87Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, vykdymo klausimas yra išnagrinėtas ir pateiktas teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, kuriose nurodyta, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovo, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Senasis akvedukas“ bankroto administravimui skirtų išlaidų.

88Teismas netenkina atsakovės J. M. prašymo bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Banca rupta“ įgalioto asmens R. T., nes nurodytas asmuo buvo tik teismo paskirto ieškovo bankroto administratoriaus UAB „Banca rupta“ atstovas, veikė UAB „Banca rupta“ vardu; be to, įstatymai nenumato bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš bylos šalies atstovo. Teismas taip pat netenkina atsakovo UAB „Vildeta“ prašymo bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, priteisti ir iš trečiojo asmens užsienio bendrovės ASIO spol. s.r.o. Teismas pažymi, kad minėto atsakovo bylinėjimosi išlaidos iš esmės susidarė dėl ieškovo kaltės, pastarajam kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo; tuo tarpu vien aplinkybė, jog trečiasis asmuo įstojo į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, savaime nesudaro pagrindo, ieškinį atmetus, priteisti iš jo atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, teismas, įvertinęs trečiojo asmens elgesį byloje (trečiasis asmuo iš esmės neteikė prašymų, dėl kurių atsakovai galėjo patirti papildomų bylinėjimosi išlaidų, nevilkino proceso, savalaikiai pateikdavo procesinius dokumentus, byloje nenustatyta jo nesąžiningų veiksmų), sprendžia, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos iš trečiojo asmens užsienio bendrovės ASIO spol. s.r.o., dalyvavusio byloje ieškovo pusėje, nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).

89Kiti atsakovai (A. P., A. P., A. I.) taip pat prašė priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jos nurodytiems atsakovams nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

90Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos, tuo tarpu nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

91Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

92CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

93Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą ir pradinio ieškinio reikalavimų užtikrinimui, taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovams A. P., A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ priklausantį turtą už 373 250,05 Eur sumą.

94Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams J. M. ir UAB „Vildeta“ (tenkinus pastarųjų atskiruosius skundus) panaikino ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytų atsakovų atžvilgiu atmetė; likusią Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

95Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. gegužės 3 d. nutartimis (tenkinus atsakovų prašymus) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties dalimi atsakovų A. P. ir A. P. atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

96Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje liko galioti teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės A. I. atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, šioje byloje A. I. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikintinos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

97Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

Nutarė

98Ieškovo BUAB „Senasis akvedukas“, kuriam atstovauja bankroto administratorius UAB „Banca rupta“, ieškinį atsakovams A. P., A. I., J. M., A. P. ir UAB „Vildeta“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo užsienio bendrovė ASIO spol. s.r.o., atmesti.

99Priteisti atsakovei J. M., a. k. ( - ) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo BUAB „Senasis akvedukas“, j. a. k. 123399730, administravimui skirtų lėšų.

100Priteisti atsakovui UAB „Vildeta“, j. a. k. 120213448, 5 866, 44 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo BUAB „Senasis akvedukas“, j. a. k. 123399730, administravimui skirtų lėšų.

101Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties dalimi atsakovo A. I., a. k. ( - ) atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

102Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė... 2. I. Bylos esmė... 3. Tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo buvusio vadovo ir akcininkų netinkamo... 4. II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 6. Ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius, nurodo, kad BUAB... 7. Ieškovas nurodo, kad BUAB „Senasis akvedukas“ 2011 m. balanse užfiksuota,... 8. Ieškovas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d.... 9. Ieškovas pažymi, kad BUAB „Senasis akvedukas“ direktorius A. P. ir... 10. Ieškovas nurodo, kad atsakovas A. P., eidamas BUAB „Senasis akvedukas“... 11. Ieškovas pažymi, kad tiek vadovo, tiek akcininkų, t. y. visų atsakovų,... 12. Apibendrinant, ieškovas nurodo, kad atsakovų nesąžiningas pavėlavimas... 13. Atsakovas UAB „Vildeta“ atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo... 14. Atsakovas aiškina, kad 2009 m. rugpjūčio 12 d. tarp Lietuvos Respublikos... 15. Atsakovas nurodo, kad ieškovo bankrotą nulėmė ne minėtos nuomos sutarties... 16. Atsakovo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y.... 17. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo pateiktu galimai patirtos žalos... 18. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovo nurodoma atsakovų solidariąja... 19. Atsakovas aiškina, kad ieškovas, kuriam atstovauja bankroto administratorius,... 20. Atsakovas A. I. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovas teismo... 21. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodė, kad įmonės įsipareigojimai, susiję... 22. Atsakovas pabrėžia, kad teismų procesiniuose sprendimuose, kuriuose ieškovo... 23. Atsakovas aiškina, kad jis neatliko jokių veiksmų, kuriais galėjo būti... 24. Atsakovas aiškina, kad ieškovo bankroto administratorius, nepaisydamas... 25. Atsakovas A. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovas teismo... 26. Atsakovas aiškina, kad nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai, atsiradę po... 27. Atsakovas pažymi, kad ieškovas neįrodė jokių tyčinių, neatsargių ar... 28. Atsakovo vertinimu, ieškovo reikalavimai, be kita ko, grindžiami ĮBĮ 20... 29. Atsakovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismai, sprendę klausimą dėl... 30. Atsakovė A. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jos atstovas teismo... 31. Atsakovė pažymi, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo... 32. Atsakovės manymu, ieškovas neįrodė jos neteisėtų veiksmų, t. y.... 33. Atsakovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas reiškia atsakovei... 34. Atsakovė J. M. atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jos atstovai teismo... 35. Atsakovė papildomai aiškina, kad nagrinėjamu atveju byloje nepateikta... 36. Trečiasis asmuo užsienio bendrovė ASIO spol. s.r.o. atsiliepime į... 37. III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 38. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, šalių paaiškinimų ir Lietuvos... 39. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi tenkino kreditoriaus... 40. Ieškovo bankroto administratorius pareiškė ieškinį BUAB „Senasis... 41. Ieškinys atmestinas.... 42. IV. Teismo argumentai ir motyvai... 43. Dėl ieškinio senaties termino bankrutuojančios įmonės bankroto... 44. Atsakovė A. P. pažymėjo, kad ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo... 45. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8... 46. Kaip minėta, nagrinėjamas ieškinys teismui pateiktas 2015 m. spalio 21 d.,... 47. Dėl atsakovų, kaip ieškovo buvusio vadovo ir akcininkų, atsakomybės už... 48. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba)... 49. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo... 50. Nagrinėjamu atveju atsakovų civilinei atsakomybei ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies... 51. Ieškovo teigimu, UAB „Senasis akvedukas“ nemokumas iš esmės atsirado... 52. Viena vertus, iš pateikto UAB „Senasis akvedukas“ balanso už 2010 m.... 53. Vertinant vėlesnę UAB „Senasis akvedukas“ finansinę padėtį, teismas... 54. Taigi, lyginant šiuos finansinius rodiklius (2011 m.) su praėjusių... 55. Įmonės veiklos vykdymas, žinant, kad įmonė veikia nuostolingai ir praranda... 56. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės J. M. argumentais, kad pastaroji... 57. Tuo tarpu buvęs ieškovo vadovas (A. P.), kuris, pagal kasacinio teismo... 58. Taigi, spręstina, kad nagrinėjamu atveju įmonės vadovas (A. P.) ir... 59. Kita vertus, neteisėti veiksmai (pareigos kreiptis dėl bankroto bylos... 60. Dėl žalos dydžio nustatymo ir atlyginimo... 61. Ieškovas nurodo, kad nuo tos dienos, kada turėjo būti keliama bankroto byla... 62. Kasacinis teismas teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse yra išaiškinęs,... 63. Su ieškovo bankroto administratoriaus nurodytos žalos dydžiu negalima... 64. Nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „Senasis akvedukas“ per... 65. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta,... 66. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju atmetant... 67. Be to, teismas kritiškai vertina ieškovo argumentus, kad žala turėtų būti... 68. Taigi, kadangi bendrovės vadovas ir akcininkai atsako tik už žalos... 69. Dėl žalos, patirtos dėl sudarytų sandorių, atlyginimo... 70. Kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos... 71. Kasacinio teismo praktikoje suformuluotas išaiškinimas, kad bendrovės... 72. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad kai ieškiniu reikalaujama... 73. Taigi, sprendžiant dėl atsakovų veiksmų, sudarant ginčijamus sandorius,... 74. Ieškovas aiškina, kad žala, padaryta A. P. ir A. I. nesąžiningais... 75. Byloje nustatyta, kad ieškovas su Didžiosios Britanijos bendrove VI VOX LLP... 76. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Senasis akvedukas“ su UAB „Vildeta“... 77. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 78. Taigi, byloje nėra įrodytas nurodytų sandorių niekinis pobūdis ir jų... 79. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas... 80. Dėl reikalavimo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 81. Atsakovai (UAB „Vildeta“, A. I., A. P. ir J. M.) už piktnaudžiavimą... 82. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 84. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 85. Nagrinėjamu atveju atsakovė J. M. pateikė į bylą rašytinius įrodymus,... 86. Vertinant šių išlaidų pagrįstumą, teismas sprendžia, kad atsakovės J.... 87. Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl... 88. Teismas netenkina atsakovės J. M. prašymo bylinėjimosi išlaidas priteisti... 89. Kiti atsakovai (A. P., A. P., A. I.) taip pat prašė priteisti jų patirtas... 90. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam... 91. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo... 92. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį,... 93. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 28 d. nutartimi,... 94. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos... 95. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. ir 2016 m. gegužės 3 d.... 96. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje liko galioti teismo 2015... 97. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270... 98. Ieškovo BUAB „Senasis akvedukas“, kuriam atstovauja bankroto... 99. Priteisti atsakovei J. M., a. k. ( - ) 2 500 Eur (du tūkstančius penkis... 100. Priteisti atsakovui UAB „Vildeta“, j. a. k. 120213448, 5 866, 44 Eur... 101. Panaikinti, sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio... 102. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...