Byla 2-1054-157/2017
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto administratorės atstatydinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų kreditorių uždarosios akcinės bendrovės „Kaducėjus“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Brima“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-215-777/2017, kuria atsisakyta priimti šių pareiškėjų kreditorių pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto administratorės atstatydinimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi iškelta atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos tranzito centras“ (toliau – atsakovė, BUAB „Klaipėdos tranzito centras“) bankroto byla, jos administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos administratorių biuras“ (toliau – administratorė, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“); nutartis įsiteisėjo 2015 m. kovo 5 d.; teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie buvo tikslinami vėlesnėse teismo nutartyse; teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartyje atsakovė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto, patvirtinti patikslinti kreditorių finansiniai reikalavimai pagal duomenis, buvusius šios nutarties priėmimo dieną.
  2. Pareiškėjos kreditorės uždaroji akcinė bendrovė „Kaducėjus“ (toliau – pareiškėja, UAB „Kaducėjus“) ir uždaroji akcinė bendrovė „Brima“ (toliau – pareiškėja, UAB „Brima“) per EPP sistemą 2017 m. kovo 2 d. 21:22 val. teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto administratorės atstatydinimo.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti šių kreditorių pareiškimą dėl atsakovės BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atstatydinimo. Kartu teismas išaiškino, kad kreditorius, manydamas, jog yra pagrindas atstatydinti bankroto administratorę iš pareigų, gali paduoti skundą kreditorių susirinkimui dėl administratorės veiksmų ar iškelti klausimą dėl jos pakeitimo kreditorių susirinkime, t. y. pasinaudoti savo teisėmis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21, 23 straipsniuose. Teismas nutarė šį kreditorių pareiškimą su priedų kopija persiųsti bankroto administratorei įpareigojant ją su pareiškimu supažindinti atsakovės kreditorius ir pasiūlyti šį klausimą iškelti kreditorių susirinkime. Teismas taip pat nusprendė šios nutarties kopiją išsiųsti atsakovės kreditorių atstovui ir bankroto administratorei įpareigojant su nutartimi supažindinti kitus atsakovės kreditorius.
  2. Teismas konstatavo, kad pagrįsti pareiškėjų argumentai, jog bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratorės tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija, kad teismas šiame procese turi būti aktyvus.
  3. Vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalimi, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir remdamasis minėtais argumentais teismas konstatavo, kad siekiant visapusiškai išsamiai ir objektyviai išnagrinėti kreditorių pateiktą informaciją apie bankroto administratorės tinkamumą vykdyti pareigas, yra pagrindas pareiškimo ir jo priedų kopiją persiųsti bankroto administratorei įpareigojant ją su pareiškimu supažindinti atsakovės kreditorius ir pasiūlyti šį klausimą iškelti kreditorių susirinkime.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Pareiškėjos kreditorės UAB „Kaducėjus“ ir UAB „Brima“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį. Taip pat prašo priimti į bylą naujus įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 20017 m. vasario 8 d. nutartį; atsakovės BUAB ,,Klaipėdos tranzito centras“ 2015 m. vasario 8 d. atsiliepimą į ieškinį ir 2016 m. kovo 7 d. bei 2016 m. balandžio 18 d. rašytinius paaiškinimus; Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 23 d. metodinius išaiškinimus dėl bankroto administratoriaus pareigos tikrinti administruojamos įmonės sandorius; teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartį dėl kreditorės UAB ,,Lipion“ finansinio reikalavimo; 2014 m. rugsėjo 9 d. Hipotekos lakštą; Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro 2016 m. sausio 5 d. pateiktus duomenis apie įkeitimą, sudarytą iki bankroto bylos iškėlimo; duomenis apie iki bankroto bylos iškėlimo registre įregistruotą hipoteką; UAB ,,Lipion“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo; teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; duomenis, apie susijusių asmenų balsavimus; 2017 m. kovo 14 d. atsakovės kreditorių susirinkimo protokolą.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas, pažeisdamas savo pareigą būti aktyviu, be pagrindo atsisakė priimti ir išnagrinėti šį pareiškimą, nes atsakovės UAB ,,Klaipėdos tranzito centras“ bankroto administratorė, iš esmės atstovaudama vieno kreditoriaus UAB ,,Lipion“, kurio finansiniai reikalavimai sudaro 33,79 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, interesus, pažeidė visų kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir terminais.
    2. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-108/2007; 2007 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-693/2007; 2009 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-67/2009).
    3. Bankroto administratorės netinkamumą eiti šias pareigas taip pat patvirtina aplinkybė, kad nuo atsakovės bankroto bylos iškėlimo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi ši nesugebėjo pasiekti susitarimo su kreditoriais dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo, iki šiol nėra pasirašyta pavedimo sutartis.
  1. Atsakovės BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ administratorė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Prašo priimti į bylą papildomus rašytinius įrodymus – 2017 m. balandžio 14 d. atsakovės kreditorių susirinkimo protokolo kopiją; pareiškėjų UAB „Kaducėjus“ ir UAB „Brima“ balsavimo raštu biuletenius. Taip pat prašo priteisti iš apeliantų atsakovės administratorės naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurių pagrindimas bus pateiktas į bylą.
  2. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pareiškėjos ne tik kad neturėjo teisės teikti savarankiško prašymo dėl bankroto administratorės atstatydinimo, tačiau taip pat neturėjo teisės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti atitinkamą jų prašymą, todėl šis apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).
    2. Tuo atveju, jeigu skundas būtų nagrinėjamas, jis atmestinas, nes neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.
    3. Bankroto administratorė įvykdė teismo įpareigojimą skundžiamoje nutartyje ir kartu su 2017 m. kovo 14 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo protokolu kreditoriams pranešė apie pareiškėjų teismui pateiktą prašymą dėl jos atstatydinimo bei teismo priimtas nutartis, susijusias su šiuo prašymu.
    4. Teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Iki šio atsiliepimo pateikimo teismui dienos jokie kiti atsakovės kreditoriai nepareiškė iniciatyvų dėl bankroto administratorės atstatydinimo iš pareigų, o ir patys apeliantai, kurių bendra kreditorinių reikalavimų suma sudaro vos 8.25 proc. visų atsakovės kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, 2017 m. kovo 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime net nepabandė iškelti šio klausymo.
  1. Trečiasis asmuo kreditorė VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, nes mano, jog bankroto administratorė tinkamai atlieka savo pareigas ir jos atstatydinti nereikia.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
  2. Apeliacinis teismas visų pirma atmeta atsakovės BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus dėl šio apeliacinio proceso nutraukimo CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 5 dalies pagrindu, nes tokie motyvai prieštarauja CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktui.
  3. Antra, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atsiliepimo argumentas, kad šis skundas netenkintinas dėl to, jog jis neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų.
  4. Taigi iš pareiškėjų kreditorių UAB „Kaducėjus“ ir UAB „Brima“ atskirojo skundo matyti, kad šioje byloje apeliacijos dalyką iš esmės sudaro patikrinimas ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti jų pareiškimą dėl atsakovės BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ atstatydinimo ir iš esmės tokio klausimo iškėlimą bei jo išsprendimą perduoti patiems atsakovės kreditoriams (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21, 23 straipsniai).
  5. Prieš pradėdamas nagrinėti šį skundą teismas pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus nurodymus – tai atlikdamas teismas privalo remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).
  6. Pažymėtina ir tai, kad tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo procesiniuose sprendimuose jau ne kartą yra vienareikšmiškai išaiškinta, jog tokiose bylose ĮBĮ nustatyta tvarka siekiama apginti paprastai daugelio asmenų – įmonių kreditorių, teises bei teisėtus interesus, jog turint omenyje tokių procesų apimtį – dalyvaujančių asmenų skaičių, procedūrų sudėtingumą, jų trukmę, kaštus ir kt., o iš kitos pusės – tiek pačios bankrutuojančios įmonės, tiek jos kreditorių, tiek ir viešojo intereso poreikį, – būtina, kad tokie procesai vyktų koncentruotai, operatyviai ir būtų užbaigti per kiek tai įmanoma trumpiausią terminą, todėl dauguma ĮBĮ normų, kurios reglamentuoja minimų procedūrų atlikimo tvarką, terminus ir kt., yra imperatyvaus pobūdžio. Šie teismai ne kartą yra nurodę, kad skundų dėl bankroto administratoriaus veiksmų, klausimo dėl šio asmens atstatydinimo nagrinėjimas iš esmės yra priskirtinas kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 straipsnio 3, 13 punktai, 21 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 11 straipsnio 10 dalies 2 punktas). Būtent tokia nuostata leidžia kuo labiau užtikrinti tiek jau minėtus bankroto proceso tikslus, tiek vienų iš pagrindinių bankroto proceso principų, tai yra bankrutuojančios įmonės kreditorių lygiateisiškumo, autonomijos principų reikalavimus. Kaip žinoma, kreditorių autonomijos principas reiškia lygiateisių kreditorių, kaip visumos, teisę spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus, kuri įgyvendinama balsų dauguma, o jo turinys, be kita ko, – kontroliuoti administratoriaus veiklą, tvirtinti / keisti administravimo išlaidų sąmatą, nustatyti administratoriaus atlyginimą, motyvuotu prašymu kreiptis į teismą dėl jo atstatydinimo etc. Taigi šis principas iš esmės reiškia, kad esminiai įmonės bankroto klausimai, o administratorės atstatydinimas yra priskirtinas prie tokių – yra sprendžiami būtent tokiu būdu.
  7. Kaip jau minėta, skundžiamoje nutartyje pats teismas konstatavo, kad yra pagrįsti pareiškėjų kreditorių UAB „Kaducėjus“ ir UAB „Brima“ argumentai, jog bet kurioje bankroto procedūros stadijoje neribojama teismo teisė kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratorės tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija, kad teismas šiame procese turi būti aktyvus. Tačiau turėdamas omenyje pirmiau nurodytus bankroto proceso tikslus, jo principus, be kita ko, bankrutuojančios įmonės kreditorių lygiateisiškumo, autonomijos principus, o taip pat būtent šios bylos faktines aplinkybes, rodančias, kad atsakovės BUAB „Klaipėdos tranzito centras“ bankroto procesas tęsiasi jau nuo 2014 m., kad nagrinėjamu atveju klausimą dėl bankroto administratorės atstatydinimo bandančių inicijuoti minimų kreditorių bendra finansinių reikalavimų suma sudaro 8,25 proc. visų atsakovės kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, kad be šių dviejų kreditorių nė vienas iš kitų kreditorių (teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartyje atsakovę pripažinus bankrutavusia ir nutarus ją likviduoti patvirtinti patikslinti 53 kreditorių finansiniai reikalavimai, kurių bendra suma tuomet sudarė 447 895,66 Eur) nėra prisidėjęs nei prie minimo prašymo, nei prie nagrinėjamo atskirojo skundo – apeliacinis teismas sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis ne tik kad neprieštarauja įstatymui, bet ir visiškai atitinka šios įmonės bankroto proceso tikslus, bendrųjų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, ir, priešingai nei tvirtinama skunde, nepažeidžia šių kreditorių teisių bei teisėtų interesų (CPK 185 straipsnis).
  8. Esant tokioms šios bankroto bylos aplinkybėms, teismas sprendžia, kad, priešingai nei tvirtina apeliantės kreditorės UAB „Kaducėjus“ ir UAB „Brima“, pirmosios instancijos teismo nutartis, kurioje nuspręsta, jog prašyme keliami klausimai dėl atsakovės bankroto administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ netinkamo pareigų atlikimo, jų įsitikinimu, suteikiančio pagrindą ją nušalinti, be kita ko, taip pat ir dėl administratorės veiksmų / neveikimo kreditorės UAB ,,Lipion“ atžvilgių, administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo etc., – pirmiausiai turėtų būti iškelti ir išnagrinėti ne teisme, o atsakovės kreditorių susirinkime, yra teisėta bei pagrįsta (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių atsisakoma priimti į bylą ir vertinti tiek apeliančių, tiek ir atsakovės teikiamus naujus rašytinius įrodymus (CPK 314 straipsnis).
  9. Taigi atsisakydamas priimti šiuos pareiškėjų reikalavimus, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 338 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis 265 straipsnio 1 dalis), o atskirajame skunde nurodyti motyvai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kurioje yra tinkamai atskleista bylos esmė, todėl teismas jį atmeta, nenagrinėdamas ir nepasisakydamas dėl kitų tiek šiame skunde, tiek atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų, kaip nelemiančių išvados dėl tokio sprendimo patikrinimo rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 etc.).

12Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai