Byla e2A-344-569/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. patikslintą ieškinį atsakovams A. P. ir D. P., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notaras D. J., R. B. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovas M. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančia 2014-04-10 atsakovų A. P. ir D. P. sudarytą paveldėjimo teisių į palikėjos A. P. palikimą dovanojimo sutartį nuo jos sudarymo momento. Ieškovas teigė, jog atsakovas D. P. sudaręs 2014-04-10 dovanojimo sandorį tapo nemokus. Dėl šio sandorio sudarymo ieškovas prarado galimybę išieškoti jam 2014-01-29 teismo nuosprendžiu iš atsakovo D. P. priteistas pinigų sumas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

72. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu patikslintą ieškovo ieškinį tenkino visiškai actio Pauliana instituto pagrindu. Pripažino negaliojančia 2014-04-10 atsakovų A. P. ir D. P. sudarytą paveldėjimo teisių į palikėjos A. P., mirusios ( - ), palikimą dovanojimo sutartį (not. registro Nr. ( - )) nuo jos sudarymo momento. Priteisė iš atsakovo A. P. 399,46 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. P.. Priteisė iš atsakovo 399,46 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui M. P.. Priteisė iš atsakovo A. P. 3,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo D. P. 3,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

83. Teismas konstatavo, jog atsakovas D. P. žalą ieškovui buvo padaręs 2013-03-30, padarytos neturtinės žalos ir proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti D. P. ieškovui neatlygino iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Teismas sprendė, jog tiek ginčijamo paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio sudarymo momentu, tiek ieškinio pateikimo dieną ieškovas turėjo ir turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui D. P..

94. Teismas konstatavo, kad dėl 2014-04-10 paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties, kuria atsakovas D. P. neatlygintinai padovanojo paveldėjimo teises palikimą priėmusiam atsakovui A. P., atsakovas D. P. tapo iš esmės visiškai nemokus, išieškojimas iš atsakovo D. P. turto nėra galimas, nes jis tokio turto nebeįgys.

105. Teismas vertino, jog atsakovas D. P. pablogino savo turtinę padėtį ir apribojo galimybę ieškovui išieškoti priteistą įsiskolinimą. Atsakovui D. P. nebuvo jokios pareigos sudaryti 2014-04-10 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį neatlygintinu sandoriu, kai ieškovui yra skolingas 1810,13 Eur sumą.

116. Teismas vertino, kad ieškovui pirmam priėmus palikimą 2014-03-26, jis neturėjo galimybės žinoti ir apie D. P. nesąžiningai sudarytą 2014-04-10 paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį. Teismas konstatavo, jog ieškovo teisė reikšti acio Pauliana ieškinį atsirado nuo duomenų gavimo minimoje civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimą ir tuo tenkinti atsakovų prašymus dėl ieškinio senaties taikymo.

127. Teismas vertino, kad sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, atsakovas D. P. žinojo apie savo prievolę ieškovui, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui.

138. Teismas sprendė, kadangi sandoriu nebuvo perleistas atsakovo D. P. nekilnojamasis turtas, nes dėl jo tebevyksta teisminiai ginčai, todėl restitucija negalima. Teismas sprendė, kad atsakovui D. P. perleidus tik reikalavimo teisę atsakovui A. P. ir nesant paveldėto turto, kreditoriaus reikalavimas šiuo metu negali būti nukreipiamas į pagal ginčijamą sandorį kokį nors turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

159. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

169.1. Ieškovo teiginiai, kad jis sužinojo apie ginčijamą sandorį tik 2016-04-13 iš testamento registro yra tik jo nurodytos aplinkybės, visiškai nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, kuriuos pirmos instancijos teismas netinkamai vertino.

179.2. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto motyvus, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu priverstinio išieškojimo iš apelianto ieškovo atžvilgiu nebuvo pradėta, todėl apeliantas pagrįstai galėjo tikėtis, kad dėl mokėtinų sumų su savo broliu susitars be priverstinio skolos išieškojimo. Teismas paviršutiniškai vertino bylos faktines aplinkybes, visiškai nesigilindamas į konkrečios bylos šalių susiklosčiusius santykius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad byla vyksta tarp šeimos narių, dėl šeimos nario paveldėjimo teisių, tėvo ir sūnaus, todėl privalėjo tai vertinti ir geros moralės principų kontekste.

189.3. Teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad apeliantas, sudaręs ginčo sandorį, tapo nemokus. Teismas netyrė, kokia dalis paveldėjimo teisių būtų apeliantui priklausiusi, ar, paveldėjęs po mamos likusį turtą, apeliantas būtų tapęs mokus ir būtų galėjęs įvykdyti kreditoriaus reikalavimus. Teismo padarytos išvados, kad iš apelianto išieškojimas nėra galimas, yra nepagrįstos byloje pateiktais įrodymais.

199.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo įrodymus byloje ir vertino tik ieškovo įrodymus kaip pagrįstus. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad apie 2014-04-10 ieškovo veiksmus pas antstolį apeliantas negalėjo žinoti, šias aplinkybes sužinojo tik 2014-04-29, jau po ginčijamo sandorio sudarymo.

209.5. Teismas visiškai nepagrįstai netaikė vienerių metų ieškinio senaties termino, bei neteisėtai ir nepagrįstai nustatė senaties termino eigos pradžią 2016-04-13.

2110. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. P. prašo: apelianto D. P. apeliacinį skundą atmesti, be kitų šiame atsiliepime išdėstytų aplinkybių ir tuo pagrindu, kad jis pateiktas praleidus apeliacinio skundo pateikimo terminą, kuris praleistas be svarbių ir objektyvių priežasčių ir kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino. Priteisti ieškovui iš apelianto visas ieškovo turėtas bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis apeliantui skirti baudą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

2210.1. Apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentu ieškovas nebuvo apelianto kreditoriumi, o apeliantas – ieškovo skolininku, yra nepagrįsti. Teismas skundžiamu sprendimu teisingai nustatė momentą, kada apeliantas tapo ieškovo skolininku, o ieškovas – apelianto kreditoriumi – 2013-03-30 – apelianto neturtinės žalos ieškovui padarymo dieną, kas yra konstatuota Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-29 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-898/2014, kurio paskelbime dalyvavo ir pats apeliantas.

2310.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamas sandoris jokios įtakos apelianto mokumui neturi, kadangi apeliantui nesudarius ginčijamo sandorio, jis įgytų daiktines ir/ar turtines teises į dalį palikėjos A. P. palikimo, likusio po jos mirties. Apeliantas, kurio finansinė padėtis ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo prasta, kaip ir pagal ginčijamą sandorį apdovanotasis tėvas A. P., šiuos veiksmus atliko ir išlaidas patyrė suprasdami ir žinodami, kad po A. P. mirties testamentais nepaskirto turto liko.

2410.3. Notaro profesinės veiklos vienas principų yra jo atliktų notarinių veiksmų slaptumas, byloje nėra jokių duomenų, kad notaras D. J. būtų šį principą pažeidęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto argumentą, kad ieškovas apie ginčijamą sandorį turėjo sužinoti iš notaro, laikė nepagrįstu.

2510.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties termino nesiejo su ginčijamo sandorio išviešinimu Testamentų registre.

2610.5. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia įstatyme numatytos apelianto nesąžiningumo prezumpcijos. Vertinant bylos aplinkybes bei šalių paaiškinimus matyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo tikslas yra siekis nuslėpti turtą nuo ieškovo ir kitų apelianto kreditorių vykdomų išieškojimų.

2710.6. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo patikslinto ieškinio dalyje dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.86 straipsnio pagrindu, ieškovas ir apeliantas šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neskundžia, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl CK 1.86 straipsnio numatyto sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygų egzistavimo yra pertekliniai.

28Teisėjų kolegija

29k o n s t a t u o ja :

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3111. Byloje kilo ginčas dėl pripažinimo negaliojančia paveldėjimo teisių į palikėjos palikimą dovanojimo sutartį actio Pauliana instituto pagrindu.

3212. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-01-29 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-185-898/2012014 iš atsakovo D. P. buvo priteista 5000,00 Lt (1448,10 Eur) neturtinės žalos atlyginimui bei 1250,00 Lt (362,03 Eur) proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti, D. P. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos 2013-03-30. Teismui išdavus vykdomąjį raštą ir antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus, 2017-02-17 duomenimis atsakovo D. P. skola ieškovui M. P. sudarė 1810,13 Eur, skola neišieškota. ( - ) mirus palikėjai A. P., jos palikimą 2014-03-26 yra priėmęs M. P., o 2014-04-10 - D. P. ir A. P.. 2014-04-10 dovanojimo sandoriu (not. registro Nr. ( - )) atsakovas D. P. perleido paveldėjimo teises atsakovui A. P.. Šias aplinkybes patvirtina Testamentų registro išrašas, kurio paieška atlikta 2016-04-13 13.07 val. Atsakovas D. P. VĮ Registrų centras duomenimis neturi nekilnojamojo turto, nėra duomenų apie jo įdarbinimą, priskaičiuotas pensijas, kompensacijas ir išmokas nuo 2014-04-01 iki 2017-02-28, todėl ieškovas ginčija 2014-04-10 dovanojimo sandorį actio Pauliana instituto pagrindu.

33Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

3413. Ieškovas prašė pripažinti ginčijamą sandorį vadovaujantis CK 6.66 straipsniu (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui.

3514. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės. Apeliaciniame skunde atsakovas D. P. nurodė, kad, sudarant dovanojimo sutartį, jo atžvilgiu dar nebuvo pradėtas priverstinis išieškojimas, todėl jis pagrįstai galėjo tikėtis, kad su ieškovu, t.y. savo broliu dėl mokėtinų sumų pagal teismo nuosprendį jis susitars be priverstinio išieškojimo. Tačiau tokie atsakovo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisiškai nepagrįsti.

3615. Atsakovas D. P. ieškovo reikalavimo teisės atsiradimą sieja su priverstiniu priteistos žalos vykdymu ir savo subjektyviu suvokimu apie tokios teisės galiojimą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl ieškovo reikalavimo teisės galiojimo pradžios momento ir sprendime nurodyta kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. spalio 18d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011 yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai padaryta žala kildinama iš delikto, tai žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimą, 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos. Pagal įstatymą žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau nei ji padaroma) momentu; jokių šios normos išimčių įstatyme nenustatyta. Tai, kad skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, papildomai patvirtina ir CK 6.288 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią ieškinio senaties termino pradžia reikalauti atlyginti žalą taip pat siejama su žalos padarymo momentu. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad žalos atlyginimo prievolė (atitinkamai ir kreditoriaus reikalavimo teisė) apskritai neegzistavo iki tol, kol nebuvo priimtas ir neįsigaliojo teismo sprendimas, kuriuo kreditoriui iš skolininko priteistas žalos atlyginimas, o tuo labiau – kol nebuvo pradėtas priverstinis išieškojimas dėl žalos atlyginimo. Atsakovas D. P. pripažino, kad ginčijamo sandorio metu nebuvo įvykdęs savo pareigos atlyginti žalą, jo manymas, kad su ieškovu dėl priteistų sumų mokėjimo susitars, neturi jokios teisinės reikšmės nustatant ieškovo reikalavimo teisės atsiradimo momentą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuo 2013-03-30 atsakovas D. P. yra ieškovo skolininkas.

3716. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Kreditorius, turėdamas galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, turi įrodyti ir jos pažeidimą. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Todėl teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013).

3817. Iš bylos duomenų matyti, kad sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo priverstinai išieškomą 1810,13 Eur dydžio reikalavimo teisę. Pats apeliantas pateiktame skunde pripažįsta, kad turi ir kitų kreditorių, ką patvirtina duomenys iš antstolių informacinės sistemos, taip pat antstolių pateikti duomenys apie vykdomus išieškojimus jo atžvilgiu. Šių aplinkybių atsakovas neginčijo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad duomenų apie atsakovo D. P. nekilnojamąjį turtą nėra, duomenų apie jo darbo užmokestį ar gaunamas kitokio pobūdžio išmokas laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2017-02-28 taip pat nėra. Nors atsakovas D. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad yra mokus, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad sandorio sudarymo metu atsakovas būtų turėjęs kokį nors kitą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

3918. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad jis turi teisę paveldėti kokį nors turtą po motinos A. P. mirties, o tai reiškia, kad teismo išvados, jog jis, sudaręs dovanojimo sutartį, tapo nemokus, yra nepagrįstos. Tačiau pažymėtina, kad tokie atsakovo teiginiai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms - atsakovas D. P. nenurodė, kokiu tikslu tokį dovanojimo sandorį sudarė, jei pats teigia jokių teisių į paveldėtą turtą neturintis. Atsakovas D. P. neneigia, kad po motinos A. P. mirties liko ir testamentu nepalikto kito turto – dalis gyvenamojo namo ir ūkinio pastato adresu ( - ). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad šiuo metu tarp šalių vyksta teisminiai ginčai dėl šių teisių apimties. Įvertinus aplinkybę, jog apeliantas jokio turto ir pajamų neturi, yra skolingas eilei kreditorių, jam sudarius dovanojimo sutartį nebeliko realios galimybės atsakovui D. P. atsiskaityti su ieškovu, kuris yra jo kreditorius, ir įvykdyti prievolę.

4019. CK 6.66 straipsnio 4 dalis numato, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Todėl atsakovo D. P. argumentai, jog jis neturi pareigos atlyginti žalą ieškovui, pažeisdamas kitų kreditorių interesus, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškinys pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, o dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuris pažeidė kreditoriaus teises.

4120. Atsakovas D. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti restitucijos, nes teismui nebuvo žinoma paveldimo turto apimtis. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad buvo sudarytas vienašalis, neatlygintinas sandoris, kuriuo buvo dovanojama teisė į paveldimą turtą. Jį pripažinus negaliojančiu, šalys gražinamos į pirminę padėtį - atsakovui D. P. lieka teisė į paveldimą turtą, kitų teisinių pasekmių neatsiranda. Todėl minėti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neįtakoja galutinio ginčo išsprendimo rezultato.

4221. Dėl skolininko (ne) sąžiningumo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013).

4322. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Pagal CK 6.67 straipsnio 1 punktą yra preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Kadangi šiuo atveju ginčijamas neatlygintinis sandoris, atsakovo A. P. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens (A. P.) sąžiningumo ar nesąžiningumo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovas D. P., sudarydamas sandorį, buvo nesąžiningas.

4423. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jo argumentų (ne) sąžiningumo klausimu. Apeliaciniame skunde atsakovas D. P. nurodė, kad moralės požiūriu jis yra labiau sąžiningas, nei nesąžiningas asmuo, nes laikė, jog tėvui esant gyvam, visas turtas priklauso jam, ir tik po mirties jis su ieškovu galės išspęsti viso tėvų turto paveldėjimo klausimus.

4524. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nutartyje nurodytus duomenis, sprendžia, kad šioje byloje D. P. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį su savo tėvu A. P., nepaneigta. Sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį D. P. žinojo apie savo prievolę atsiskaityti ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais, šios prievolės nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, t.y. buvo nesąžiningas. Priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Todėl atsakovo D. P. argumentai, kad sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį jis siekė, kad po motinos mirties paveldimas turtas liktų jo tėvui, nepaneigia jo nesąžiningumo kreditorių atžvilgiu ir neturi teisinės reikšmės, sprendžiant ginčą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

4625. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato, kad ieškinį actio Pauliana pagrindu kreditorius gali pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į tai, kad tokia šio termino pradžios momento apibrėžtis atitinka bendrąją senaties termino pradžios momento apibrėžtį (CK 1.127 straipsnis), pažymėtina, kad senaties terminui skaičiuoti actio Pauliana atveju taikytinos visos bendrosios šio termino skaičiavimo taisyklės. Dėl to kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku.

4726. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio senaties eigos pradžią – 2016m. balandžio 13d., kada Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje buvo gautas Testamentų registro išrašas, iš kurio tapo žinoma, kad D. P. neatlygintinai 2014m. balandžio 10d. dovanojimo sandoriu perleido atsakovui A. P. savo paveldėjimo teises į palikėjos A. P. palikimą. Atsakovas D. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas apie sudarytą sandorį sužinojo anksčiau.

4827. Atsakovas D. P. teigia, kad ieškovas lankėsi pas notarą ir galėjo sužinoti apie sudarytą sandorį, be to, inicijuodamas civilines bylas, po 2014-04-10 nebetraukė jo šalimi. D. P. teigimu, ieškovas žinojo, kad pagal teismo nuosprendį priteistos sumos jam nebus išieškotos, nes pateikus vykdomąjį dokumentą 2014 metais iki 2016 metų piniginių lėšų ieškovui iš jo nebuvo išieškota. Ši aplinkybė, atsakovo D. P. manymu, taip pat rodo, kad apie dovanojimo sutartį ieškovas žinojo anksčiau. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie atsakovo D. P. teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio, pagrįsti ne įrodymais, o prielaidomis, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio senaties pradžią, pagrįstai jais nesivadovavo.

4928. Atsakovas D. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad dovanojimo sandoris viešame registre yra įregistruotas 2014-04-10 dieną, duomenys yra vieši ir visiems prieinami, todėl ieškovas turėjo galimybę sužinoti apie sudarytą sandorį. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad D. P. dovanojimo sandoris iš tikrųjų buvo įregistruotas registre 2014-04-10. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų Testamentų registro nuostatų 66 punktą registro duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti turi teisę gauti: notarai, Lietuvos notarų rūmai, konsuliniai pareigūnai, teismai ir teisėtvarkos institucijos, mokesčių administravimo institucijos, antstoliai, advokatai, užsienio valstybių nacionalinės įstaigos, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti registro duomenis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais. Teisę gauti registro duomenis turi ir fiziniai asmenys, kurių duomenys įrašyti registre. Todėl ieškovas gauti duomenis iš testamentų registro apie ginčijamą dovanojimo sandorį teisės neturėjo.

5029. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką faktų išviešinimo momentas viešuose registruose nesudaro pagrindo išvadai, kad nuo atitinkamų registruojamų faktų įregistravimo ir atitinkamai išviešinimo momento suinteresuoti asmenys sužino apie tuos faktus ir gali nuspręsti dėl savo teisių gynimo, jeigu įregistravus faktus jos pažeidžiamos. Aplinkybė, kad sudarytas sandoris buvo įregistruotas viešuose registruose, nelemia išvados, kad asmuo turėjo žinoti apie savo pažeistas teises nuo tokių faktų įregistravimo momento registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012m. lapkričio 16d. nutartis civilėje byloje Nr. 3K-3-511/2012, 2013m. gegužės 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2013, 2016m. liepos 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346-684/2016).

5130. Kiti atsakovo D. P. apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

52Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

5331. Ieškovas teigia, jog apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl prašo apeliantui už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis skirti baudą. Ieškovas nurodo, kad iš pateikto 2018-02-02 VGTPT Šiaulių skyriaus sprendimo matyti, kad prašymą antrinei teisinei pagalbai teikti apeliantas pateikė tik 2018-01-16, jau pasibaigus apeliacinio skundo pateikimo terminui. Tokiu būdu buvo klaidinamas pirmosios instancijos teismas ir to pasėkoje nepagrįstai, nesant jokių termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo svarbių ir objektyvių priežasčių, šį terminą atnaujino.

5432. CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu.

5533. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pateikimas ir sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

5634. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

5735. Nagrinėjamu atveju apeliantas įgyvendino savo teisę ir pateikė apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, įvertino visas apelianto nurodytas aplinkybes ir pratęsė terminą apeliaciniam skundui pateikti, skundą priėmė.

5836. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantas yra nesąžiningas, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis – sąmoningai veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą, todėl šis ieškovo prašymas netenkintinas.

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

6037. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, atsakovui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

6138. Ieškovas M. P. nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, vertina, kad 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl atsakovo apeliacinį skundą atmetus, ieškovui iš atsakovo D. P. priteistina 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

62Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

63Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

64Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ieškovui M. P., asmens kodas ( - ) 350,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

65Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovas M. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu patikslintą... 8. 3. Teismas konstatavo, jog atsakovas D. P. žalą ieškovui buvo padaręs... 9. 4. Teismas konstatavo, kad dėl 2014-04-10 paveldėjimo teisių dovanojimo... 10. 5. Teismas vertino, jog atsakovas D. P. pablogino savo turtinę padėtį ir... 11. 6. Teismas vertino, kad ieškovui pirmam priėmus palikimą 2014-03-26, jis... 12. 7. Teismas vertino, kad sudarydamas ginčijamą paveldėjimo teisių dovanojimo... 13. 8. Teismas sprendė, kadangi sandoriu nebuvo perleistas atsakovo D. P.... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 15. 9. Apeliaciniu skundu atsakovas D. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 16. 9.1. Ieškovo teiginiai, kad jis sužinojo apie ginčijamą sandorį tik... 17. 9.2. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto motyvus, kad dovanojimo sandorio... 18. 9.3. Teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad apeliantas,... 19. 9.4. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo įrodymus byloje ir vertino tik... 20. 9.5. Teismas visiškai nepagrįstai netaikė vienerių metų ieškinio senaties... 21. 10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. P. prašo: apelianto D. P.... 22. 10.1. Apeliacinio skundo argumentai, jog ginčijamo sandorio sudarymo momentu... 23. 10.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ginčijamas sandoris... 24. 10.3. Notaro profesinės veiklos vienas principų yra jo atliktų notarinių... 25. 10.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties termino... 26. 10.5. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia įstatyme numatytos apelianto... 27. 10.6. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo patikslinto ieškinio... 28. Teisėjų kolegija... 29. k o n s t a t u o ja :... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 31. 11. Byloje kilo ginčas dėl pripažinimo negaliojančia paveldėjimo teisių... 32. 12. Iš bylos duomenų matyti, kad 2014-01-29 Šiaulių apylinkės teismo... 33. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų... 34. 13. Ieškovas prašė pripažinti ginčijamą sandorį vadovaujantis CK 6.66... 35. 14. Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės.... 36. 15. Atsakovas D. P. ieškovo reikalavimo teisės atsiradimą sieja su... 37. 16. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Kreditorius, turėdamas galiojančią... 38. 17. Iš bylos duomenų matyti, kad sandorio sudarymo metu ieškovas turėjo... 39. 18. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas... 40. 19. CK 6.66 straipsnio 4 dalis numato, kad sandorio pripažinimas... 41. 20. Atsakovas D. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos... 42. 21. Dėl skolininko (ne) sąžiningumo. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 43. 22. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos... 44. 23. Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas visiškai... 45. 24. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nutartyje nurodytus duomenis,... 46. 25. Dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo. CK 6.66 straipsnio 3 dalis... 47. 26. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio senaties eigos pradžią... 48. 27. Atsakovas D. P. teigia, kad ieškovas lankėsi pas notarą ir galėjo... 49. 28. Atsakovas D. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad dovanojimo sandoris... 50. 29. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką faktų... 51. 30. Kiti atsakovo D. P. apeliacinio skundo argumentai neįtakoja teismo... 52. Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis... 53. 31. Ieškovas teigia, jog apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis... 54. 32. CPK 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis... 55. 33. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už... 56. 34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog įstatyme... 57. 35. Nagrinėjamu atveju apeliantas įgyvendino savo teisę ir pateikė... 58. 36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. 37. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.... 61. 38. Ieškovas M. P. nurodo, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 350,00 Eur... 62. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 63. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą... 64. Priteisti iš atsakovo D. P., asmens kodas ( - ) ieškovui M. P., asmens kodas... 65. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....