Byla 2A-93-340/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Petkuvienės, Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. K. ir J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir termino dokumentams pateikti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad po M. M. mirties 1948 m. jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą paveldėjo sutuoktinis A. M. ir duktė J. K.; kad A. M. ir J. K. 1949 m. įvykusios nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė pastatus, esančius ( - ) (šiuo metu – ( - )), pažymėtus plane raidėmis 1A1/m ir 2A1/z; taip pat prašė atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėjos nurodė, kad jų senelė – M. M. buvo namų valdos ( - ) (dabar – ( - )) savininkė. Pareiškėjų motina J. K. 2001-12-29 padavė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – namą ir žemės sklypą ( - ), kurie buvo nacionalizuoti okupacijos metu; šis J. K. 2001-12-29 prašymas atkurti nuosavybės teises 2007-01-10 buvo persiųstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridiniam skyriui, kuris 2007-02-15 raštu informavo, kad prašymas atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotą turtą gautas 2007-01-10, t. y. praleidus įstatymų nustatytą terminą, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl J. K. nuosavybės teisės atkūrimo į gyvenamąjį namą ( - ). Pareiškėjos nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-933-815/2009 atnaujino joms terminą prašymui atkurti nuosavybės teisę į pastatus ( - ), taip pat nuosavybės teisę įrodantiems ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-03-13 įsakymu Nr. 30-534 atsisakė T. K. atkurti nuosavybės teisę į pastatus ( - ). Nurodytas įsakymas panaikintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3005-643/2012. Pareiškėjos teigė, kad turimais duomenimis, po senelės mirties namai, kuriuose liko gyventi jos sutuoktinis A. M. ir duktė J. M. (K.), buvo nacionalizuoti. Po nacionalizacijos A. M. tame pačiame name ( - ) (vėliau – ( - )) buvo skirtas butas Nr. 1, kuriame jis gyveno iki mirties. Pagal Gyventojų registro tarnybos duomenis, kaip A. M. šeimos narė nurodyta tik J. K., t. y. pareiškėjų motina. Po A. M. mirties nurodytame bute liko gyventi pareiškėjų motina J. K., dabar tame pačiame name, kaip senelis ir motina, gyvena pareiškėja T. K.. Pareiškėjos prašė atnaujinti terminą nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti. Jos nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių: nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija nepagrįstai reikalavo dokumentų dėl pastatų tapatumo, ploto, teko skųsti šios institucijos veiksmus administraciniam teismui. Pasak pareiškėjų, joms buvo sunku suprasti, kokių dokumentų trūksta nuosavybės teisėms atkurti.

5Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad pagal RTFRS CK 418 straipsnį, 1948 m. m. M. M., įstatyminiais įpėdiniais tapo vyras A. M. ir vaikai: S., J., Č., A., K. M.. RTFSR 429 straipsnyje buvo nustatyta, kad jeigu įpėdinis, esąs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo nepareikš atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis laikomas palaikus priėmusiu. Pareiškime teigiama, kad M. M. palaikų atsiradimo vietoje buvo tik jos vyras A. M. ir duktė J. M. (K.), tačiau nepateikta šį faktą pagrindžiančių įrodymų, tarp jų ir įrodymų, jog pareiškėjos kreipėsi į notarines įstaigas, klausdamos, ar buvo gauta atsisakymų nuo palaikų. Pareiškėjos nurodo, kad išvykimo metu A. M., K. M., Č. M. turėjo Lenkijos pilietybę, pareiškėjų žiniomis, visos jos apsigyveno Lenkijoje ir gyveno ten iki mirties, tačiau byloje nėra įrodymų, jog nurodytos M. dukterys 1935-1939 m. laikotarpiu išvyko į Lenkiją, ten gyveno ir nebuvo palaikų atsiradimo vietoje po M. M. mirties 1948 m. bei jos palikimo nepriėmė. Pažymėjo, kad pareiškėjos nutyli apie S. M. buvimą palaikų atsiradimo vietoje. Taip pat pareiškėjos nepateikė jokių duomenų apie S. M. turto paveldėtojus po jos mirties 1990 m. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad pareiškėjos neįrodė, jog po M. M. mirties 1948 m. jos nekilnojamąjį turtą paveldėjo būtent A. M. ir J. K., taip pat, kad jie valdė nuosavybės teise ginčo pastatus. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad įstatymo nustatytas terminas prašymams atkurti nuosavybės teises pateikti baigėsi 2001-12-31, o terminas giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti – 2003-12-31. Nurodė, kad pareiškėjų argumentai dėl pastarojo termino atnaujinimo deklaratyvūs, nenurodyta nė viena priežastis, objektyvi kliūtis, kodėl pareiškėja T. K. negalėjo laiku pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus: po M. M. mirties 1948 m. jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą paveldėjo sutuoktinis A. M. (gimęs ( - ), miręs ( - )) ir duktė J. K. (gimusi ( - ), mirusi ( - )); A. M. ir J. K. 1949 m. įvykusios nacionalizacijos metu nuosavybės teise valdė 281,53 kv. m bendro ploto pastatus ( - ) (šiuo metu – ( - )), pažymėtus plane indeksais 1A1/m ir 2A1/z. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti siekiant atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Atnaujino praleistą dėl svarbių priežasčių terminą dokumentams, įrodantiems nuosavybės teisę ir patvirtinantiems giminystės ryšį su savininku, pateikti.

8Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėjų senelė – M. M. buvo namų valdos ( - ) (vėliau – ( - ), dabar – ( - )) savininkė. Ji mirė ( - ), tuo tarpu ginčo namų valda buvo nacionalizuota Vilniaus miesto vykdomojo komiteto 1949-06-10 sprendimu Nr. 334. Teismas nurodė, jog šiuo atveju būtina nustatyti, kas buvo turto savininkas turto nacionalizavimo metu. Nurodė, jog Vilniaus apskrities archyvo 2012-08-17 pažymoje Nr. (8.12)-V5-1368 „Dėl M. M. (M. M.) testamento“ nurodyta, kad Vilniaus miesto pirmosios, antrosios ir trečiosios valstybinių notarinių kontorų 1945-1948 m. notarinių veiksmų knygose M. M. testamentas 1945-1948 m. neregistruotas, taigi jos turtas galėjo būti paveldėtas pagal įstatymą. Nuo 1940-12-01 iki 1965-01-01 Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojo 1926 m. RTFSR CK, kurio 418 str. buvo nustatyta, kad įstatyminiai įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (tarp jų – įvaikinti), sutuoktinis, nedarbingi tėvai, taip pat kiti nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Nurodė, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad M. M. buvo ištekėjusi už A. M., jie turėjo penkis vaikus: S. (S.) M. (g. ( - )), J. M. (g. ( - )), Č. M. (g. ( - )), A. M. (g. ( - )), K. M. (g. ( - )) (b. l. ( - )). Nurodė, kad RTFSR CK 420 str. buvo nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą, palaikai dalijami lygiomis dalimis tarp asmenų, pašauktų paveldėti. Tam, kad įpėdiniai taptų paveldėtino turto savininkais, jei turi priimti palikimą. Nurodė, jog išraše iš namų knygos nurodyta, kad Č. M. išvyko iš tėvų namų 1935 m., A. M. 1938 m. išvyko į Lenkiją, K. M. laikinai išsiregistravo; pareiškėjų žiniomis, visos nurodytos dukterys apsigyveno Lenkijoje, kur gyveno iki mirties. Teismo posėdyje pareiškėja T. K. paaiškino, kad sesuo S. M. gyveno tėvų namuose iki mirties, ji šeimos neturėjo, mirė apie 1990 m. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad Č., A., K. M., išvykusios iš tėvų namų 1935-1939 m., po to būtų grįžusios ir M. M. palikimo atsiradimo metu buvusios palikimo atsiradimo vietoje ar kad per įstatyme nustatytą terminą po motinos mirties būtų atvykusios priimti palikimo. Teismas sprendė, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. M. palikimo atsiradimo metu palikimo atsiradimo vietoje buvo jos sutuoktinis A. M., dukterys J. M. ir S. M.. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad M. M. palikimo atsiradimo vietoje buvo ir jos duktė S. M., neturi teisinės reikšmės pareiškėjų teisėms atkurti nuosavybės teises įgyvendinti. Nurodė, jog bylos duomenimis, S. M., neturėjo įpėdinių: per visą laiką nuo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso pradžios niekas kitas iš pareiškėjų šeimos neišreiškė valios atkurti nuosavybės teises. Teismas nurodė, jog nuosavybės teisių į namų valdą ( - ), atkūrimo klausimo sprendimo eiga nuo 2001-12-29, pareiškėjų veiksmai leidžia spręsti, kad pareiškėjos nuosekliai siekė atkurti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, rūpinosi savo teisėmis ir sąžiningai siekė vykdyti pareigas per visą nuosavybės teisių atkūrimo proceso laikotarpį. Teismas, pažymėjo, kad T. K. išsilavinimas (baigė vidurinę mokyklą, dirbo darbininke fabrike), sveikatos būklė, neabejotinai turėjo įtakos tam, kad pareiškėja tinkamai nesuprato, kokių dar papildomų dokumentų reikia nuosavybės teisėms atkurti. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, jog terminas dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku, pateikti pareiškėjų buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. dėl objektyviai susiklosčiusių nepalankių gyvenimiškų aplinkybių.

9III. Apeliacinio skundo argumentai

10Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir įstatyme nustatyto termino atnaujinimo kaip nepagrįstą. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

111. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog M. M. palikimo atsiradimo metu palikimo atsiradimo vietoje buvo jos sutuoktinis A., dukterys J. M. ir S. M., kurie po M. M. mirties, 1949 m. nacionalizacijos metu buvo ginčo pastatų savininkai;

122. Nors pareiškėjos nurodė, kad M. ir A. M. dukterys – A., K. ir Č. M. turėjo Lenkijos pilietybę, jos apsigyveno Lenkijoje, kur gyveno iki savo mirties, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad A., K. ir Č. M. 1935 – 1939 m. laikotarpyje išvyko gyventi į Lenkiją ir ten gyveno iki mirties, ir dėl to nebuvo palikimo atsiradimo vietoje po M. M. mirties 1948 m. bei M. M. palikimo nepriėmė. Pareiškėjos taip pat nepateikė jokių duomenų apie S. M. turto paveldėtojus po jos mirties 1990 m., todėl neaišku, kokiu pagrindu pirmos instancijos teismas konstatavo, kad pastaroji neturėjo įpėdinių;

133. Anot apelianto, pareiškimu deklaratyviai buvo prašoma pripažinti, kad įstatymu nustatytas terminas nuosavybės ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimui praleistas dėl svarbių priežasčių ir prašoma jį atnaujinti T. K., tačiau nebuvo nurodyta nei viena priežastis, kodėl T. K. negalėjo nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai laiku, atitinkamai nebuvo pateikta jokių įrodymų. Tuo tarpu CPK 576 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, jog prie pareiškimo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti.

144. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į pareiškėjos T. K. sveikatos būklę. Pažymi, jog remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, jog asmuo negalėjo surašyti dokumento ir pasiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu, ji gali būti pripažinta svarbia termino praleidimo priežastimi. Pareiškėjos nepateikė jokių išvardintas aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pažymi ir tai, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien aplinkybė, kad asmuo yra neraštingas ir neturi reikiamų teisinių žinių, dar nereiškia, kad egzistuoja svarbi ir objektyvi priežastis terminui atnaujinti;

155. Nuosavybės teisės ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų iš pareiškėjų buvo reikalaujama jau 2010-06-02. Savivaldybė negalėjo iš karto konkretizuoti, kokius dokumentus pareiškėjos turi pateikti, kadangi nebuvo žinoma, kokius dokumentas pareiškėjos turi galimybę pateikti.

16Atsiliepimu pareiškėjos T. K. ir K. K. prašo atmesti suinteresuoto asmens apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus apeliaciniam teismui:

171. Pareiškimas ir jame nurodytos aplinkybės buvo grindžiamos kartu su pareiškimu pateiktais dokumentais: Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vilniaus apskrities archyvo, Gyventojų registro tarnybos pažymomis, kuriose įrašyti istoriniai faktai apie M. šeimos sudėtį bei jos narių migravimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pareiškime nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos atitinkamais dokumentais;

182. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog nebuvo nurodyti duomenys apie S. M. ir jos įpėdinius. 2013-05-15 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis buvo nurodyta, kad S. M. gimė ( - ), o mirė ( - ). Ši pažyma patvirtina, kad jos pavardė iki mirties išliko mergautinė, taip pat joms ir motinai J. K. buvo žinoma, kad S. M. niekada nebuvo ištekėjusi ir vaikų neturėjo;

193. Pažymi, jog dėl valstybės institucijų netinkamo bendradarbiavimo ir vieno langelio principo nepaisymo, 2001-12-29 pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo persiųstas tik 2007-01-10 ir ši institucija apskirtai nenagrinėjo dar J. K. pateikto prašymo, kol nebuvo atnaujintas terminas tokiam prašymui pateikti. Taigi viena iš objektyvių priežasčių, dėl kurių laiku nebuvo pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai – biurokratiški valstybės institucijų veiksmai, kuriais buvo vilkinamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

20IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176, 185 str.), o būtent šie teisės taikymo (aiškinimo) aspektai sudaro apeliacijos dalyką; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

23Vertinant apelianto argumentus dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika dėl procesinių normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ir esmės yra suformuota; kasacinis teismas ne karto nurodė, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis 3K-3-428/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

24Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose; pažymėjęs, kad įrodinėjimas tokios kategorijos bylose yra specifinis, įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).

25Apeliantas ginčija skundžiamo teismo sprendimo motyvuose nustatytą faktą, kad M. M. palikimo atsiradimo metu palikimo atsiradimo vietoje buvo jos sutuoktinis A., dukterys J. M. ir S. M., kurie po M. M. mirties, 1949 m. nacionalizacijos metu buvo ginčo pastatų savininkai; teigia, kad tokiam faktui nustatyti byloje surinktų įrodymų nepakanka, tačiau savo įsitikinimo neargumentuoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos nagrinėjamoje byloje T. K. ir K. K., J. K. (M.) turto paveldėtojos, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų senelis A. M. ir mama J. K. (M.) priėmė palikimą po senelės M. M. mirties 1948 m.; faktas reikalingas nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą atkūrimui. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjų senelė – M. M. buvo namų valdos ( - ) (vėliau – ( - ), dabar – ( - )) savininkė, ginčo dėl giminystės ryšio tarp palikimo priėmusių asmenų ir M. M. taip pat nėra. Pareiškėjoms reikėjo įrodyti, kad jų motina įgijo nuosavybės teisę į savo motinos turtą, priimdama palikimą nuosavybės teisės įgijimo metu galiojusių įstatymų numatyta tvarka. Pagal 1926 m. RTFSR civilinio kodekso 429 str. nuostatas, tuo atveju, jeigu įpėdinis, esąs palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos nepareikš atitinkamai notarinei kontorai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis bus laikomas palaikus priėmusiu, t.y. pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio įstatymo nuostatas, turto paveldėtojas neturėjo pareigos kokia nors forma išviešinti palikimo priėmimo fakto, o tai reiškia, kad pareiškėjos nagrinėjamoje byloje objektyviai galėjo gauti palikimo priėmimo fakto patvirtinimą tik nustačius jį teismine tvarka. Pareiškėjų prašymas nustatyti palikimo po M. M. mirties priėmimo faktą visiškai atitinka CPK 443 str. 8 p., 447 str. 3 d. nuostatas. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualu, ar A. M. ir J. K. (M.) buvo palikimo atsiradimo vietoje, taip pat aktualus jų atsisakymo nuo palikimo nebuvimas. Apelianto argumentas, jog pareiškėjos neįrodė, kad kitos M. ir A. M. dukterys – A., K. ir Č. M. 1935 – 1939 m. laikotarpyje išvyko gyventi į Lenkiją ir ten gyveno iki mirties, ir dėl to nebuvo priėmusios palikimo po motinos mirties, atmetamas. Ši apelianto nurodyta aplinkybė neturi loginio ryšio su pareiškėjų prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu. Įrodymų apie kitų asmenų, turinčių teisę paveldėti, tikslios gyvenamosios vietos palikimo atsiradimo metu nebuvimas nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad A. M. ir J. K. (M.) buvo palikimo atsiradimo vietoje jo atsiradimo metu ir jį priėmė. Dėl analogiškų motyvų teisėjų kolegija atmeta argumentą dėl teismo išvados apie palikėjos dukters S. M. turto paveldėtojų nebuvimą nepagrįstumo. Remiantis bendromis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklėmis, įrodinėjimo pareiga priklauso tam, kas teigia (CPK 178 str.). Pagal bylos medžiagą S. M. gimė ( - ), o mirė – ( - ), jos pavardė iki mirties išliko mergautinė; pareiškėjoms buvo žinoma, kad S. M. niekada nebuvo ištekėjusi ir vaikų neturėjo. Taigi teismo išvada, kad S. M. neturėjo įpėdinių, nes įrodymų apie jos įpėdinius byloje nėra, neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir logikos dėsniams. Apeliantas, nors ginčija šį teismo nustatyta faktą, priešingų įrodymų (apie tai, kad S. M. turėjo įpėdinių) nepateikė. Taip pat pažymėtina, jog apelianto samprotavimai nepaneigia teismo nustatyto fakto, kad pareiškėjų senelis ir motina buvo palikimo atsiradimo vietoje ir priėmė palikimą. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus (Vilniaus apskrities archyvo pažymas, gyventojų registro tarnybos pažymas, istorinius namų knygų išrašus, pačių pareiškėjų paaiškinimus ir kt.), padarė pagrįstą išvadą, kad jų visuma patvirtina, jog M. M. palaikų atsiradimo vietoje buvo jos vyras A. M. ir duktė J. K. (M.), kas pagal palikimo atsiradimo metu galiojančias teisės normas reiškė, kad jie priėmė M. M. palikimą. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje formuojamų įrodymų vertinimo taisyklių, atsižvelgė į bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo specifiką. Teisėjų kolegija sutinka, kad priešingos, nei nustatė pirmos instancijos teismas, prielaidos tikimybė yra žymiai mažesnė, o apelianto subjektyvūs argumentai priešingos prielaidos nepagrindžia.

26Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino dokumentams pateikti atnaujinimo.

27Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos išvadą, kad terminą dokumentams, patvirtinantiems nuosavybės teise ir giminystės ryšį su buvusiu turto savininku, pateikti, pareiškėjos praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl objektyviai susiklosčiusių nepalankių gyvenimiškų aplinkybių. Apeliantas nurodė, kad terminas giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti baigėsi 2003 m. gruodžio 31 d. Svarbių aplinkybių, dėl kurių dokumento pateikimo terminas buvo praleistas, įrodinėjimo našta pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vienareikšmiškai priklausė pareiškėjoms. Jų pareiškimas, kad dokumentų pateikimo terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių yra deklaratyvus, jos neįrodė ir net nenurodė tokių aplinkybių. Sveikatos būklė gali būti pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, kad dėl jos asmuo negalėjo išreikšti savo valios arba žymiai apribojo jo fizines galias, o nepakankamas raštingumo ir teisinių žinių lygis nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes toks asmuo gali įgyvendinti savo teises per atstovą.

28Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359. Nuo 2004 m. spalio 26 d., įsigaliojus minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pataisai (2004 m. spalio 12 d. įstatymo redakcija Nr. IX-2490), buvo įtvirtinta nuostata, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pagal paminėto įstatymo 10 straipsnio 4 dalį piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus turi pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

29Administracinių teismų formuojamoje praktikoje dėl dokumentų pateikimo termino atnaujinimo nustatyta, kad šis klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A858-1209/2010, kt.).

30Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjų motina J. K. 2001-12-29 kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu atkurti nuosavybė teises į buvusios savininkės M. M. išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, ( - ); po jos mirties – 2002-03-22, jos teises perėmė jos turto paveldėtojos - pareiškėjos. J. K. pareiškimas dėl nuosavybė teisių atkūrimo buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento juridiniam skyriui tik 2007-01-10.

31Vilniaus apygardos administracinio teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atnaujino pareiškėjai T. K. terminą nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį ( - ), į kurį prašymas buvo paduotas laiku, įrodantiems ir giminystės ryšį su savininke patvirtinantiems dokumentams pateikti; taip pat atnaujino terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į pastatus, ( - ), taip pat nuosavybė teisę įrodantiems dokumentams pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko galioti.

322010-05-18 pareiškėja T. K. kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo; 2012-03-13 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo atsisakyta atkuri nuosavybės teises į pastatą – gyvenamąjį namą, ( - ). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-03-13 įsakymą Nr. 30. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, tarp skundo argumentų buvo nurodyta, kad pareiškėja nepateikė nuosavybė teisę įrodančių dokumentų arba patvirtinimo, kad kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, dėl ko administracijos direktorius negalės priimti kitokio sprendimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas buvo atmestas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimas paliktas nepakeistas; nutarties motyvuose teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai pripažino, kad pareiškėja nėra išnaudojusi visų įstatymo nustatytų būdų įrodyti, kad ginčo pastatus valdė jų nacionalizavimo metu, nes nepasinaudojo teise kreiptis į teismą dėl fakto, turinčio juridinę reikšmę, nustatymo.

332013-07-17 pareiškėja kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas atnaujino įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pareikšti ne vien tik dėl pareiškėjos menko išsilavinimo ir sveikatos būklės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nuosekliai siekė įgyvendinti teisę atkurti nuosavybės teisę į pastatus nuo 2001-12-29; įstatymo nustatytas nuosavybę patvirtinančių dokumentų pateikimo terminas buvo praleistas dėl institucijos (Vilniaus apskrities viršininko administracijos) neveikimo, ką pripažino administraciniai teismai, atnaujinę šį terminą. Iš karto po sprendimo dėl dokumentų pateikimo termino atnaujinimo įsiteisėjimo (2010-04-07) pareiškėjos buvo pradėjusios procesą administraciniuose teismuose dėl jų teisių į nuosavybės atkūrimą pripažinimo, šis procesas nėra užbaigtas. Apelianto argumentas, kad pareiškėjoms jau 2010-05-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu buvo išaiškinta būtinybė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atmetamas. Kaip jau buvo minėta, administracinio teismo sprendimas dėl dokumentų pateikimo termino atnaujinimo įsiteisėjo 2010-04-07), teismo procesiniuose sprendimuose šis atnaujintas terminas apibrėžtas nebuvo. Pažymėtina, kad apeliantas skundo motyvuose taip pat nenurodo, kada jo manymu pasibaigė atnaujintas terminas nuosavybės dokumentams pateikti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu pripažino, kad pareiškėjos nėra išnaudojusios visų galimybių pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (kreiptis į teismą) ir atnaujinto termino praleidimo nekonstravo. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjų teisė į nuosavybės atkūrimą turi būti ginama.

35Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

36Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę... 5. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu... 8. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, jog pareiškėjų senelė – M. M.... 9. III. Apeliacinio skundo argumentai... 10. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės... 11. 1. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo,... 12. 2. Nors pareiškėjos nurodė, kad M. ir A. M. dukterys – A., K. ir Č. M.... 13. 3. Anot apelianto, pareiškimu deklaratyviai buvo prašoma pripažinti, kad... 14. 4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į pareiškėjos T. K.... 15. 5. Nuosavybės teisės ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių... 16. Atsiliepimu pareiškėjos T. K. ir K. K. prašo atmesti suinteresuoto asmens... 17. 1. Pareiškimas ir jame nurodytos aplinkybės buvo grindžiamos kartu su... 18. 2. Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog nebuvo nurodyti duomenys apie... 19. 3. Pažymi, jog dėl valstybės institucijų netinkamo bendradarbiavimo ir... 20. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 23. Vertinant apelianto argumentus dėl netinkamo byloje surinktų įrodymų... 24. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo juridinę... 25. Apeliantas ginčija skundžiamo teismo sprendimo motyvuose nustatytą faktą,... 26. Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino dokumentams pateikti atnaujinimo.... 27. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos išvadą, kad terminą... 28. Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997... 29. Administracinių teismų formuojamoje praktikoje dėl dokumentų pateikimo... 30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjų motina J. K. 2001-12-29... 31. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. sprendimu... 32. 2010-05-18 pareiškėja T. K. kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybę dėl... 33. 2013-07-17 pareiškėja kreipėsi su pareiškimu dėl juridinę reikšmę... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas atnaujino įstatymo nustatytą terminą... 35. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų.... 36. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti...