Byla 2A-346-781/2013
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Š. ir R. Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jūratės Varanauskaitės, kolegijos teisėjų Laimos Gerasičkinienės ir Antano Rudzinsko, sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui N. U., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Š. (J. Š. teisių perėmėjos) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. (J. Š. teisių perėmėjos) ieškinį atsakovui AB „Vilniaus šilumos tinklai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, G. Š. ir R. Š..

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovė M. Š. (J. Š. teisių perėmėja) kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti atsakovo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus 2011-12-20 įsakymą Nr.03-6 „Dėl kintamosios dalies“ dalyje dėl atsisakymo padidinti pastovaus atlyginimo kintamąją dalį iki 50 proc. už 2011 m. birželio – gruodžio mėn. už tinkamai atliktą darbą ir nustatytų planų įvykdymą ieškovui; 2) priteisti iš atsakovo: 7 700, 00 Lt priemoką (mėnesinio atlyginimo kintamosios dalies padidinimas 25 %) už 2011 m. birželio – gruodžio mėn.; 12 467, 16 Lt dydžio (papildomai prie jau išmokėtos) išeitinę kompensaciją; 209, 70 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. sausio 2 d. (už 10 darbo dienų per atostogų laikotarpį); 302, 70 Lt dydžio kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumą; 118, 74 Lt dydžio nedarbingumo pašalpos skirtumą (iš įmonės lėšų) už 2012 m. sausio 3 ir 4 dienas; 26 729, 23 Lt dydžio atlyginimą už papildomai atliktą darbą, nenumatytą pareiginėje instrukcijoje; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad J. Š. nuo 2003-10-01 dirbo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ vyriausiuoju finansininku, darbo užmokestis pagal darbo sutartį atleidimo dieną sudarė 5 500, 00 Lt (4 400, 00 Lt pastovioji dalis ir 1 100, 00 Lt kintamoji dalis), vykdė vyriausiojo finansininko pareiginėje instrukcijoje numatytas pareigas. Nuo 2010 m. pradžios iki atleidimo dirbo pareiginėje instrukcijoje nenumatytas pareigas: rengė anksčiau įmonėje dirbusiems darbuotojams pažymas pensijų skyrimo tikslais (173 pažymos per 2010-2011 m.), buhalterės atostogų ir nedarbingumo metu ją pavadavo, privalėjo apmokyti naują vyr. finansininką dirbti su kompiuterinėmis programomis „LABBIS“ ir „BONUS“. Nurodė, kad buhalterė už vyr. finansininko pavadavimą jo atostogų metu priemoką gavo, o J. Š. už jos pavadavimą negavo. 2011-11-16 gavo darbdavio pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, su juo sutiko. 2011 m. pabaigoje įmonės darbuotojams buvo išmokėta priemoka už 2011 m. birželio – gruodžio mėn., tačiau J. Š. ši priemoka nebuvo išmokėta. Tvirtina, kad atsakovo direktoriaus 2011-12-20 įsakymas Nr. 03-6, kuriuo atsisakyta padidinti iki 50 proc. pastovaus atlyginimo kintamąją dalį už 2011 m. birželio – gruodžio mėn., yra neteisėtas, nes nebuvo jokio pagrindo nemokėti priemokos. Dėl to, kad nebuvo priskaičiuota ir išmokėta ši priemoka, neteisėtai buvo sumažinta išeitinė išmoka, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei nedarbingumo pašalpa.

4Atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2010-01-05 valdybos sprendimu buvo panaikinta vyr. finansininko pavaduotojo pareigybė. Į vyr. finansininko pavaduotojo pareigas įėjo darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų mokėjimo apskaita bei pažymų išdavimas. J. Š., kaip vyr. finansininko, pareiga buvo perskirstyti šias funkcijas buhalterijos darbuotojams, kas ir buvo padaryta. Ieškovo pareigybei buvo priskirta darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų mokėjimo apskaita. Ieškovas pažymų apie gautas pajamas darbuotojams išdavimo funkciją apskritai išbraukė, motyvuodamas, kad tai išvestinė funkcija iš darbo užmokesčio mokėjimo apskaitos ir jos papildomai išskirti nereikia. Jo reikalavimas parodo, kad jis neteisingai atliko savo darbą, netinkamai perskirstė pareigas. 2010 m. ieškovas parengė 87 pažymas, 102 pažymas parengė buhalterė, 2011 m. ieškovas parengė 86 pažymas, o buhalterė – 47. Į buhalterės pareigybę neįeina nei darbo užmokesčio apskaita, nei pažymų rengimas. Be to ieškovas ši reikalavimą reiškia po 2 metų, tai piktnaudžiavimas savo teisėmis. Pažymi, kad kiti ieškovo teiginiai apie papildomus darbus nepagrįsti jokiais įrodymais. Dėl priemokos už 2011 m. birželio – gruodžio mėn. teigia, kad ieškovui nepriklausė kintamoji darbo užmokesčio priemoka, nes: darbo sutartyje nebuvo numatyta konkrečių priemokų mokėtinų ieškovui dydžiai, mokėjimo periodiškumas, rodikliai, kuriuos įgyvendinęs ieškovas turėtų teisę reikalauti priemokos; susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo išeitinė kompensacija buvo sulygta iki priemokos skyrimo, dėl didesnės išeitinės kompensacijos nebuvo susitarta; pagal DK 233 str., priemoka skiriama, siekiant paskatinti darbuotojus gerai dirbti ateityje, o su ieškovu susitarta nutraukti darbo santykius. Tai, kad ieškovas neturėjo nuobaudų yra pagrindas jam reikalauti tik darbo užmokesčio su nesumažinta kintamąja dalimi, o ne priedų.

5Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė iš jos valstybės naudai 37, 08 Lt pašto išlaidų. Reikalavimą panaikinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus 2011-12-20 įsakymą Nr.03-6 „Dėl kintamosios dalies“ dalyje dėl atsisakymo padidinti pastovaus atlyginimo kintamąją dalį iki 50 proc. už 2011 m. birželio – gruodžio mėnesius už tinkamai atliktą darbą ir nustatytų planų įvykdymą ieškovui bei priteisti iš atsakovo 7 700, 00 Lt priemoką (mėnesinio atlyginimo kintamosios dalies padidinimas 25 %) už 2011 m. birželio – gruodžio mėn. teismas pripažino nepagrįstu, todėl atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje suformuotus kriterijus, pagal kuriuos yra atskiriamas darbo užmokestis nuo premijų, kaip darbuotojo skatinimo formos, konstatavo, jog J. Š. prašoma priteisti 7 700, 00 Lt priemoka negali būti laikoma darbo užmokesčio dalimi, kadangi darbo sutartyje yra aiškiai nustatytas darbo užmokestis ir kintamoji darbo užmokesčio dalis, kurie yra išmokėti ieškovui (b. l. 34), be to, įmonės lokaliniuose aktuose nėra numatyta aiškių kriterijų, kuriuos įvykdęs darbuotojas galėtų reikalauti sumokėti padidintą kintamąją darbo užmokesčio dalį, todėl sprendė, kad ieškovo prašoma priteisti suma yra išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės priklauso nuo darbdavio valios ir negali būti laikoma darbo užmokesčio sudėtine dalimi. Atsakovo nustatytoje Darbuotojų atlyginimo ir skatinimo už darbą tvarkoje nėra įtvirtinta priedo dydžio nustatymo kriterijų, nėra nurodyta iš anksto nustatytų rodiklių ar konkrečių ieškovo veiklos rezultatų, nuo kurių būtų tiesiogiai priklausęs jam mokėtino priedo dydis. Priešingai, sprendimo priėmimo teisė be išlygų buvo suteikta darbdaviui, siejant tik galimą, tačiau jokiu būdu darbdaviui neprivalomą, priedo nustatymą. Dar daugiau, darbdaviui buvo suteikta diskrecijos teisė vienasmeniškai įvertinti darbuotojo atliekamo darbo kiekį ir kokybę, numatyta galimybė sumažinti jau nustatytos kintamosios atlyginimo dalies dydį arba jį visiškai panaikinti (tvarkos 1.9 p.). Esant tokiam priedo skyrimo sureguliavimui darbdavio lokaliniame akte, kuriame net neįvardinti konkretūs galimų priedų dydžiai (gali būti didinama iki 50 proc.), traktuoti nustatyto priedo dydį kaip darbo sutarties sąlygą, kuri nustato darbo užmokestį, ar kaip objektyvų rodiklį, jau savaime apsprendžiantį ne mažesnio priedo paskyrimą (nustatymą), teismas nematė teisinių prielaidų. Remdamasis lingvistiniu darbo sutarties ir AB „Šilumos tinklai“ Darbuotojų atlyginimo ir skatinimo už darbą tvarkos aiškinimu, teismas padarė išvadą, kad AB „Šilumos tinklai“ darbuotojo J. Š. darbo apmokėjimą sudarė: pastovioji darbo užmokesčio dalis (4 400 Lt) ir kintamoji darbo užmokesčio dalis (1 100 Lt), nustatytos darbo sutartyje, bei premijos (tvarkos 1.6 p. iki 50 proc. padidinta kintamoji atlyginimo dalis, mokama kas pusmetį; ketvirtinės premijos pagal tvarkos 1.7 p.). Teismo nustatyta šalių tarpusavio santykių praktika bei rašytiniai dokumentai leidžia spręsti, kad ginčo premijos buvo išimtinis darbdavio nuožiūra darbuotojui skiriamas paskatinimas. Atsižvelgęs į tai, kad darbo sutartis su J. Š. buvo nutraukta iš esmės dėl pablogėjusios sveikatos, jam atsisakius dirbti žemesnėse pareigose, 2011 m. lapkričio 18 d. buvo sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame nebuvo nurodyti jokie papildomi priedai, o dėl priedo išmokėjimo J. Š. kreipėsi tik sužinojęs apie priedų skyrimą kitiems darbuotojams J. Š. pateikė prašymą dėl priedo išmokėjimo (b. l. 73), todėl teismas atmetė ieškovės M. Š. argumentus, kad padidintos iki 50 proc. darbo užmokesčio kintamosios dalies išmokėjimas buvo susitarimo nutraukti darbo sutartį sudėtinė dalis. Teismas konstatavo, kad darbdavys neturi pareigos išmokėti visiems darbuotojams vienodo dydžio premijas, todėl premijos neišmokėjimas tam tikram darbuotojui negali būti laikomas jo diskriminacija. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovo reikalaujamas priedas kaip motyvacinė priemonė buvo nukreiptas į ateitį, darbdavys turėjo diskreciją ieškovui priedo nemokėti tuo pagrindu, kad su ieškovu nutraukiama darbo sutartis. Dėl priedo neišmokėjimo sumažėjusių kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo teismas sprendė, kad pripažinus ieškovės reikalavimą priteisti 7 700, 00 Lt priedą už 2011 m. birželio – gruodžio mėn. nepagrįstu, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 467, 16 Lt dydžio (papildomai prie jau išmokėtos) išeitinę kompensaciją, 209, 70 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. sausio 2 d. (už 10 darbo dienų per atostogų laikotarpį), 302, 70 Lt dydžio kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumą; 118, 74 Lt dydžio nedarbingumo pašalpos skirtumą (iš įmonės lėšų) už 2012 m. sausio 3 ir 4 dienas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl apmokėjimo už ieškovo papildomai atliktą darbą – 26 729, 23 Lt, nenumatytą vyriausiojo finansininko pareiginėje instrukcijoje, teismas sprendė, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad J. Š. dirbo papildomą darbą, taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių J. Š. pateiktą papildomo darbo laiko paskaičiavimą, todėl reikalavimą priteisti darbo užmokestį už papildomą darbą pripažinęs neįrodytu, atmetė.

6Ieškovė M. Š. (J. Š. teisių perėmėja) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus 2011-12-20 įsakymą Nr.03-6 „Dėl kintamosios dalies“ dalyje dėl atsisakymo padidinti pastovaus atlyginimo kintamąją dalį iki 50 proc. už 2011 m. birželio – gruodžio mėnesius už tinkamai atliktą darbą ir nustatytų planų įvykdymą ieškovui bei priteisti iš atsakovo 7 700, 00 Lt priemoką (mėnesinio atlyginimo kintamosios dalies padidinimas 25 %) už 2011 m. birželio – gruodžio mėn. nurodo, kad tik vyr. finansininkui J. Š. ginčijamu įsakymu pastovaus atlyginimo kintamoji dalis nepadidinta iki 50 proc. tik tuo pagrindu, kad darbo sutartis su juo nutraukta šalių susitarimu. Atkreipia dėmesį, jog 2011 m. lapkričio 18 d. susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo šalys nesusitarė, jog darbuotojui, su kuriuo darbo sutartis yra nutraukiama, nebus mokamas darbo užmokestis. Priešingai, minėto susitarimo 2.1 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja išmokėti darbuotojui darbo užmokestį. Mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. Š. neturėjo teisės į padidintą kintamąją darbo užmokesčio dalį. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ valdybos 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarimu (protokolas Nr. VI-BV-27) patvirtinta Darbuotojų atlyginimo ir skatinimo už darbą tvarka paneigia tokią teismo išvadą. Šios Tvarkos 1.2 punkte nustatyta, iš ko susideda darbuotojo darbo užmokestis: pastovioji dalis, kintamoji dalis, kompensacinio pobūdžio priemokos, premijos. Kintamoji atlyginimo dalis gali būti nepriskaičiuojama Tvarkos 1.6. ir 1.9. punktuose numatytais atvejais, t. y. kai darbuotojams yra didinama kintamoji atlyginimo dalis bei kada kintamoji dalis nepriskaičiuojama. Pažymi, jog darbo sutarties nutraukimas pagal Tvarkos 1.6. ir 1.9. punktus nėra pagrindas nedidinti ar nepriskaičiuoti kintamosios atlyginimo dalies. Teismas nepagrįstai netaikė šio lokalinio teisės akto normų, tuo paneigdamas konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą. Teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 7 700, 00 Lt priemoką (mėnesinio atlyginimo kintamosios dalies padidinimas 25 %) už 2011 m. birželio – gruodžio mėn., nepagrįstai darbo užmokesčio kintamosios dalies padidinimą sutapatino su premija. Minėtos Tvarkos 1.7. bei 1.8. punktai patvirtina, kad darbo užmokesčio kintamoji dalis nėra premija. Tvirtina, jog teismas, grįsdamas skundžiamą sprendimą negaliojančiomis drausminėmis J. Š. nuobaudomis, buvo šališkas ir neobjektyvus. J. Š. turėjo teisę į atlyginimo kintamosios dalies padidinimą, kaip ir kiti darbuotojai, kuriems kintamoji atlyginimo dalis buvo padidinta, todėl atmesdamas šį reikalavimą teismas paneigė darbuotojo teisę į lokaliniame teisės akte nustatytą darbo užmokestį. Taip pat nurodo, kad už papildomai atliktą ir pareiginėse instrukcijose nenumatytą darbą darbuotojui turi būti atlyginama, nors tai ir nėra įforminta atitinkamu dokumentu. Sudaryti darbo sutartį dėl papildomo darbo atlikimo – darbdavio, o ne darbuotojo pareiga, todėl teismo atsisakymas tenkinti reikalavimą atlyginti už papildomą darbą yra nepagrįstas.

7Atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pažymi, jog nei Darbo tvarkos taisyklėse, nei Darbuotojų atlyginimo ir skatinimo už darbą tvarkoje nėra nurodyta aiškių premijos/priemokos skyrimo pagrindų, nėra nurodyta iš anksto nustatytų rodiklių, gamybinių rezultatų, nuo kurių būtų priklausęs ieškovo premijos/priemokos dydis. Sprendimo teisė dėl premijos/priemokos skyrimo suteikta darbdaviui, t. y. ginčo šalys nebuvo sutarusios dėl konkrečių rodiklių, kuriuos įvykdęs ieškovas būtų įgijęs teisę reikalauti priemokos, o darbdavys - pareigą ją sumokėti. Dėl pareigybės aprašyme nenumatyto darbo nurodo, kad pažymų apie darbo užmokestį rengimas yra išvestinė funkcija iš pareigybės aprašyme nurodytos funkcijos – „Darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių mokėjimų apskaita“, o teiginiai apie kitus papildomus darbus neparemti jokiais įrodymais, todėl atmestini.

8Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovo atstovas N. U. palaikė atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus ir prašė apeliacinį skundą atmesti.

9Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šiuo atveju bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliaciniame skunde keliami netinkamo materialinių teisės normų, reglamentuojančių darbo užmokesčio kintamosios dalies ir premijos atribojimo, apmokėjimo už papildomą darbą bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą, taikymo klausimai, kas, pasak apeliantės, sąlygojo neteisingą faktinių aplinkybių konstatavimą bei netinkamą jų teisinį įvertinimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

11Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. spalio 1 d. J. Š. ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarė darbo sutartį Nr. 833, pagal kurią J. Š. iki 2012 m. sausio 5 d., kai atsakovo 2011 m. gruodžio 14 d. direktoriaus įsakymu Nr. P-27 buvo atleistas iš darbo, ėjo vyriausiojo finansininko pareigas. Remiantis 125 straipsnio 1 dalimi, darbo sutartis su J. Š. buvo nutraukta 2011 m. lapkričio 18 d. rašytiniu susitarimu, kuriame nustatyta darbo sutarties nutraukimo data – 2012 m. sausio 5 d., įsipareigojimas sumokėti J. Š. darbo užmokestį už išdirbtą, bet neapmokėtą darbo laiką, kompensacija už nepanaudotas atostogas, 8 (aštuonių) vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija (b. l. 26). 2012 m. vasario 6 d. ieškovas J. Š. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs 2012 m. kovo 6 d., prašė panaikinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr.03-6 „Dėl kintamosios dalies“ dalyje dėl atsisakymo padidinti J. Š. pastovaus atlyginimo kintamąją dalį iki 50 proc. už 2011 m. birželio – gruodžio mėnesius už tinkamai atliktą darbą ir nustatytų planų įvykdymą bei priteisti iš atsakovo 7 700, 00 Lt priemoką (mėnesinio atlyginimo kintamosios dalies padidinimas 25 %) už 2011 m. birželio – gruodžio mėnesius bei kitas su priemokos priteisimu susijusias (išvestines) išmokas: 12 467, 16 Lt dydžio (papildomai prie jau išmokėtos) išeitinę kompensaciją, 209, 70 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. sausio 2 d. (už 10 darbo dienų per atostogų laikotarpį), 302, 70 Lt dydžio kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumą; 118, 74 Lt dydžio nedarbingumo pašalpos skirtumą (iš įmonės lėšų) už 2012 m. sausio 3 ir 4 dienas bei priteisti apmokėjimą už ieškovo papildomai atliktą darbą – 26 729, 23 Lt, nenumatytą vyriausiojo finansininko pareiginėje instrukcijoje. Ieškovui J. Š. 2012 m. kovo 17 d. mirus, 2012 m. gegužės 16 d. palikimą priėmė M. Š., R. Š. ir G. Š.. R. Š. ir G. Š. 2012 m. birželio 18 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi visas teises perleido M. Š., kuri teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi (b. l. 105) ir protokoline nutartimi buvo pripažinta ieškovo J. Š. procesinių teisių perėmėja šioje byloje.

12Dėl atlyginimo kintamosios dalies

13Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. Š. prašoma priteisti 7 700, 00 Lt darbo užmokesčio kintamoji dalis už 2011 m. birželio – gruodžio mėnesius yra ne darbo užmokesčio sudėtinė dalis, o premija, ir tuo pagrindu prašo panaikinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ direktoriaus 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr.03-6 „Dėl kintamosios dalies“ dalyje dėl atsisakymo padidinti pastovaus atlyginimo kintamąją dalį iki 50 proc. už 2011 m. birželio – gruodžio mėnesius už tinkamai atliktą darbą ir nustatytų planų įvykdymą ieškovui bei priteisti iš atsakovo 7 700, 00 Lt priemoką (mėnesinio atlyginimo kintamosios dalies padidinimas 25 proc.) už 2011 m. birželio – gruodžio mėnesius ir priteisti šią priemoką bei kitas dėl priedo neišmokėjimo sumažėjusias su darbo santykiais susijusias išmokas: 12 467, 16 Lt dydžio (papildomai prie jau išmokėtos) išeitinę kompensaciją; 209, 70 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. sausio 2 d. (už 10 darbo dienų per atostogų laikotarpį); 302, 70 Lt dydžio kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumą; 118, 74 Lt dydžio nedarbingumo pašalpos skirtumą (iš įmonės lėšų) už 2012 m. sausio 3 ir 4 d. Teisėjų kolegija šioje vietoje atkreipia apeliantės dėmesį, kad apeliaciniame skunde nurodomi ne patikslintame ieškinyje, dėl kurio yra priimtas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o pirminiame ieškinyje prašomų priteisti kitų (išvestinių) su darbo santykiais susijusių išmokų dydžiai.

14Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš darbdavio jos velioniui vyrui nesumokėtą mėnesinio atlyginimo kintamosios dalies padidinimą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2011 m. gruodžio mėnesio (25 proc. arba 7 700, 00 Lt) pagrįstumo, rėmėsi ne kartą kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, vertinimo.

15Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 str. 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiskuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011). Kitaip tariant, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios numatytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Tuo tarpu premijos, DK 186 straipsnio prasme, skyrimo tvarka turi būti reglamentuota kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2006). Pažymėtina, kad kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatytos premijos nelaikytinos skatinimo priemonėmis DK 233 straipsnio prasme, o yra pagal savo pobūdį priskirtinos darbo užmokesčiui ir yra darbo užmokesčio sudedamosios dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).

16DK 233 straipsnyje nurodyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų darbą, geros kokybės produkciją, ilgalaikį ir nepriekaištingą darbą, taip pat kitus darbo rezultatus darbdavys gali skatinti darbuotojus. Taigi šiame straipsnyje nustatyta premija, kaip skatinimo priemonė, yra nukreipta į ateitį kaip motyvacinė priemonė darbuotojui ir pastarasis neturi teisės tokios premijos reikalauti, nes tai yra darbdavio diskrecijos teisė skirti premiją ar ne. Pagrindinis premijos kaip skatinimo priemonės pagal DK 233 straipsnį ir premijos kaip darbo užmokesčio sudėtinės dalies pagal DK 186 straipsnį skirtumas yra premijos skyrimo ir išmokėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2009). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).

17Kasacinis teismas pabrėžė, jog darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek ir papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi būti aiškus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiškius tarifus (DK 201 str. 2 d.). Apskaičiuojant papildomą darbo užmokestį turi būti nustatyti aiškūs rodikliai, kuriuos pasiekęs darbuotojas įgytų subjektyvią teisę reikalauti nustatyto dydžio priedo, o darbdavys – pareigą jį sumokėti. Tačiau šie požymiai nebūtini premijai kaip paskatinimui DK 233 straipsnio prasme. Premijos konkretų dydį gali nustatyti darbdavys. Dėl šios priežasties išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės (rodikliai) yra neaiškūs, negali būti laikoma darbo užmokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisė kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009).

18Apeliantė nekelia klausimo dėl DK 186 bei 233 straipsnių aiškinimo bei atribojimo, tačiau nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo priemoką nepripažino sudedamąja (kintamąja) J. Š. darbo užmokesčio dalimi, o vertino ją kaip darbdavio diskrecijai priskiriamą paskatinamąją priemonę darbuotojui – premiją, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu konkrečios J. Š. ir atsakovą (darbdavį) siejusios darbo sutarties turinio vertinimu. Taigi iš esmės apeliantė kelia konkrečios šalių sudarytos darbo sutarties nuostatų aiškinimo ir vertinimo, darbo teisinių santykių turinio nustatymo klausimus.

19Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, įvertinęs darbuotoją J. Š. ir darbdavį (atsakovą) siejusios darbo sutarties turinį, o būtent, kad darbo sutarties pakeitimu šalys susitarė nuo 2007 m. gruodžio 1 d. nustatyti darbuotojui pagrindinį darbo užmokestį – 4 000, 00 Lt, ir jo kintamąją dalį – 1 000, 00 Lt (nuo 2008-08-01 pagrindinis darbo užmokestis – 4 400, 00 Lt, kintamoji dalis – 1 100, 00 Lt), o be šių darbo užmokesčio dalių darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui ir kitas dalis, nurodytas Darbuotojų atlyginimo ir skatinimo už darbą tvarkoje nustatytomis sąlygomis (b. l. 23-25), konstatavo, kad darbo sutartyje nėra nurodyta, jog darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti kintamos darbo užmokesčio dalies (premijos), o darbdavys – pareigą ją mokėti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad kintamosios darbo užmokesčio dalies mokėjimo sąlygos yra nustatytos įmonės lokaliniame teisės akte – Darbuotojų atlyginimo ir skatinimo už darbą tvarkoje, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu įmonė turi pakankamai darbo užmokesčio fondo lėšų, kintamoji atlyginimo dalis gali būti didinama iki 50 proc., priėjo prie išvados, kad šis lokalinis teisės aktas darbdaviui pareigos išmokėti ar darbuotojui teisės reikalauti padidinti darbo sutartyje numatytą priedą nenustato, ir atsižvelgęs į teismų praktikoje suformuotus kriterijus, pagal kuriuos yra atskiriamas darbo užmokestis nuo premijų, kaip darbuotojo skatinimo formos, konstatavo, jog J. Š. prašoma priteisti 7 700, 00 Lt priemoka už 2011 m. birželio – gruodžio mėn. negali būti laikoma darbo užmokesčio dalimi. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiu minėtų faktinių aplinkybių vertinimu pagrindo neturi. Pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju darbo sutartyje išreikštą šalių valią abiejų šalių atžvilgiu aiškino tinkamai ir sąžiningai, atsižvelgdamas į sutarties ypatumus – su darbo teisiniais santykiais susijusius sutarties šalių bruožus (DK 9 str. 2 d., CK 6.193 str.–6.195 str.): nustatė tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, kaip to reikalauja kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2011; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011 ir kt.).

20Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas, spręsdamas dėl darbo sutarties turinio ginčijamais klausimais, t. y. dėl atlyginimo kintamosios dalies nustatymo ir mokėjimo tvarkos, įvertino reikšmingas aplinkybes ir nenukrypo nuo minėtų sutarčių aiškinimo taisyklių bei principų. Pirma, teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalaujamos priteisti kintamosios darbo užmokesčio dalies (25 proc. arba 7 700, 00 Lt) prigimties, rėmėsi lingvistiniu darbo sutarties ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ Darbuotojų atlyginimo ir skatinimo už darbą tvarkos aiškinimu. Kaip jau minėta, J. Š. darbo apmokėjimą sudarė: pastovioji darbo užmokesčio dalis (4 400, 00 Lt) ir kintamoji darbo užmokesčio dalis (1 100, 00 Lt), nustatytos J. Š. ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarytoje darbo sutartyje, bei premijos (tvarkos 1.6 p. iki 50 proc. padidinta kintamoji atlyginimo dalis, mokama kas pusmetį; ketvirtinės premijos pagal tvarkos 1.7 p.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kintamoji darbo užmokesčio dalis šiuo atveju yra tik ta, kuri buvo įtraukta į darbo sutartį kaip sudėtinė darbo užmokesčio dalis, t. y. 1 100, 00 Lt. Antra, teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl DK 186 bei 233 straipsnių atribojimo, atsižvelgęs į tai, kad pagal Darbuotojų atlyginimo ir skatinimo už darbą tvarką premijos administracijos darbuotojams būdavo skiriamos bendrovės direktoriaus sprendimu, įvertinus nustatytus kriterijus: atliktą papildomą darbą, nustatytų planų įvykdymą, pažangių darbo metodų ir efektyvių technologijų įdiegimą, pasiūlymų, didinančių įmonės pajamas ir/ar veiklos efektyvumą pateikimą ir įdiegimą, – pagrįstai konstatavo, jog įmonės lokaliniuose aktuose nėra numatyta aiškių kriterijų, kuriuos įvykdęs darbuotojas galėtų reikalauti sumokėti padidintą kintamąją darbo užmokesčio dalį, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės prašoma priteisti suma – ne darbo užmokesčio sudėtinė dalis, o išmoka, kurios konkretus dydis ir konkrečios mokėjimo aplinkybės priklauso išimtinai nuo darbdavio valios. Trečia, teismas, atsižvelgęs į tai, kad minėtoje Darbuotojų atlyginimo ir skatinimo už darbą tvarkoje nėra įtvirtinta priedo dydžio nustatymo kriterijų bei nėra iš anksto nustatytų rodiklių ar konkrečių ieškovo veiklos rezultatų, nuo kurių būtų tiesiogiai priklausęs jam mokėtino priedo dydis, o diskrecijos teisė vienasmeniškai įvertinti darbuotojo atliekamo darbo kiekį ir kokybę, numatyta galimybė sumažinti jau nustatytos kintamosios atlyginimo dalies dydį arba jį visiškai panaikinti (tvarkos 1.9 p.), padarė pagrįstą išvadą, kad lokaliniame akte nustatytų galimų priedų dydžius (gali būti didinama iki 50 proc.) traktuoti kaip darbo sutarties sąlygą ar kaip objektyvų rodiklį, sąlygojantį ne mažesnio priedo paskyrimą (nustatymą), nėra teisinių prielaidų. Ketvirta, teismas, atsižvelgęs į šalių elgesį po sutarties sudarymo bei susiklosčiusią darbo teisinių santykių praktiką, o būtent, kad priedas būdavo skiriamas darbuotojams paskatinti į ateitį, už planų įvykdymą ir gerus darbo rezultatus, tuo tarpu J. Š. per paskutinius trejus darbo metus premijos nebuvo mokamos kiekvieną pusmetį, – pagrįstai konstatavo ginčo priemoką nesant darbo užmokesčio dalimi, o vertino ją kaip išimtinai darbdavio valia darbuotojui skiriamą į ateitį nukreiptą paskatinimą – premiją. Atsižvelgiant į tai, kad darbdavys šiuo atveju neturėjo pareigos išmokėti visiems darbuotojams vienodo dydžio premijas, premijos neišmokėjimas tam tikram darbuotojui negali būti laikomas jo diskriminacija (DK 2 str. 1 d. 4 p.). Todėl apeliantės tvirtinimai, kad teismas savo sprendimu paneigė konstitucinį asmenų lygybės įstatymui principą, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo skundžiamą sprendimą grindė negaliojančiomis J. Š. paskirtomis drausminėmis nuobaudomis, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas buvo šališkas ar neobjektyvus, kaip tvirtina apeliantė. Viena vertus, aplinkybes, kad J. Š. drausminės nuobaudos buvo paskirtos, patvirtina bylos duomenys. Kita vertus, šį argumentą teismas pasitelkė tik kaip papildomą savo išvadai pagrįsti, kurio pašalinimas priešingai vertinti bylos medžiagos duomenis pagrindo nesudaro.

21Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių teisinių santykių turinį, nepažeidė darbo sutarties aiškinimą reglamentuojančių teisės normų, įvertino šalių buvusius santykius, o apeliantė, nesutikdamas su teismo vertinimu, pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir tų pačių aplinkybių vertinimo. Kitaip tariant, apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, kitaip įvertintas šalių elgesys, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Tačiau apeliantės pateikti argumentai kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas vertinti byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių prielaidų nesudaro.

22Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti 7 700, 00 Lt priedą už 2011 m. birželio – gruodžio mėn. pripažintas nepagrįstu ir atmestas, nėra pagrindo tenkinti ir iš pagrindinio reikalavimo išplaukiantį išvestinį apeliantės reikalavimą priteisti iš atsakovo dėl priedo neišmokėjimo sumažėjusių kitų su darbo santykiais susijusių išmokų: 12 467, 16 Lt dydžio išeitinę kompensaciją, 209, 70 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas skirtumą nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. sausio 2 d., 302, 70 Lt dydžio kompensacijos už nepanaudotas atostogas skirtumą bei 118,74 Lt dydžio nedarbingumo pašalpos skirtumą už 2012 m. sausio 3 ir 4 dienas.

23Dėl apmokėjimo už papildomą darbą

24Apeliantė tvirtina jos vyrą J. Š. nuo 2010 m. pradžios iki atleidimo iš darbo dirbus vyriausiojo finansininko pareiginėje instrukcijoje nenumatytą – papildomą darbą, už kurį jam nebuvo sumokėtas J. Š., vėliau ir jo teisių perėmėjos prašomas priteisti atlyginimas – 26 729, 23 Lt, t. y. apeliantė kelia fakto klausimą, susijusį su papildomų darbinių funkcijų atlikimu ir jų vertinimu pagal DK nuostatas.

25DK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą, kurį, pažymėtina, jis gali dirbti pagrindinėje darbovietėje tiek ir per normalų (oficialiai nustatytą) darbo laiką, tiek ir kitu (laisvu nuo pagrindinio darbo) laiku. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje, kas yra vertinama kaip darbo sutarties modifikavimas. Tai reiškia, jog į esamą darbo sutartį reikia įtraukti naują sąlygą, kad viso sutarties galiojimo metu (arba tam tikrą laikotarpį) darbuotojas greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo eis tam tikras papildomas pareigas ar dirbs tam tikrą papildomą darbą ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį. Susitarime gali būti numatomas ir jo galiojimo terminas ar nutraukimo sąlygos. Čia pažymėtina ir tai, kad sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimas egzistuojančiam darbo santykiui lemiamos reikšmės neturi: tokiu atveju darbuotojo ir darbdavio teisinis santykis tęsiasi toliau remiantis pagrindine darbo sutartimi. DK normos, reglamentuojančios išeitinę išmoką, įspėjimo terminus, ir kitos darbo sutarties pasibaigimą reguliuojančios normos darbo sutarties dėl papildomo darbo pasibaigimo atveju taip pat atskirai netaikomos. Tačiau, pasibaigus pagrindinei darbo sutarčiai, pasibaigia ir susitarimas dėl papildomo darbo ir taikomos DK nuostatos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-2012).

26Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis ginčo šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), kurį įgyvendindamas įstatymų leidėjas nustatė ne tik kiekvienos šalies pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (onus probandi), bet ir šią pareigą šalims paskirstė, nustatydamas, jog kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.). Taigi šioje byloje pareiga įrodyti aplinkybę, jog darbuotojas J. Š. buvo susitaręs su darbdaviu dėl papildomo darbo, tenka apeliantei. Todėl apeliantės teiginiai, kad jos velionis vyras J. Š. nuo 2010 m. iki atleidimo iš darbo (2012-01-05) dirbo vyriausiojo finansininko pareiginėje instrukcijoje nenumatytą papildomą darbą: rengė anksčiau įmonėje dirbusiems darbuotojams pažymas pensijų skyrimo tikslais, buhalterės atostogų ir nedarbingumo metu ją pavadavo, privalėjo apmokyti naują vyr. finansininką dirbti su kompiuterinėmis programomis „LABBIS“ ir „BONUS“, – turi būti pagrįsti įrodymais, kurių apeliantė nepateikė. Kaip matyti iš J. Š. ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ darbo sutarties Nr. 833 turinio, joje nėra įtraukta sąlyga dėl to, kad J. Š. greta pagrindinių pareigų eis tam tikras papildomas pareigas (dirbs tam tikrą papildomą darbą) ir gaus už tai papildomą darbo užmokestį. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu davė nuoseklius paaiškinimus, jog J. Š. pavedimas dėl papildomo darbo skyrimo ar apmokėjimo už tokį darbą nebuvo duotas, kurių byloje esantys įrodymai nepaneigia. Čia pažymėtina ir tai, kad sąlygos apie greta pagrindinių pareigų ar pagrindinio darbo einamų tam tikrų papildomų pareigų ar dirbamo tam tikro papildomo darbo ir papildomo darbo užmokesčio už tai nustatymas – tai ne tik darbdavio pareiga, kaip teigia apeliantė, o abiejų darbo teisinių santykių šalių susitarimo reikalas, kuris privalo būti užfiksuotas (įformintas) darbo sutartyje. Esant tokioms aplinkybės, teisėjų kolegija konstatuoja byloje nesant jokių įrodymų, jog J. Š. dirbo papildomą darbą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neįrodytu apeliantės reikalavimą priteisti darbo užmokestį už papildomą darbą ir jį atmetė.

27Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį, 96 straipsnio 6 dalį, bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

29Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

30Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. Ieškovė M. Š. (J. Š. teisių perėmėja) kreipėsi į Vilniaus miesto 2... 4. Atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime su patikslintu... 5. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu... 6. Ieškovė M. Š. (J. Š. teisių perėmėja) apeliaciniame skunde prašo... 7. Atsakovas AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 8. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu atsakovo atstovas N. U.... 9. Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad 2003 m. spalio 1 d. J. Š. ir AB... 12. Dėl atlyginimo kintamosios dalies ... 13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. Š.... 14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl... 15. Darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį... 16. DK 233 straipsnyje nurodyta, kad už gerą darbo pareigų vykdymą, našų... 17. Kasacinis teismas pabrėžė, jog darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek ir... 18. Apeliantė nekelia klausimo dėl DK 186 bei 233 straipsnių aiškinimo bei... 19. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas,... 20. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo... 21. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo... 22. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas priteisti 7 700, 00 Lt... 23. Dėl apmokėjimo už papildomą darbą... 24. Apeliantė tvirtina jos vyrą J. Š. nuo 2010 m. pradžios iki atleidimo iš... 25. DK 114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to... 26. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos teisme nagrinėjamos laikantis... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir... 28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 29. Vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų... 30. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti...