Byla 3K-3-159/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (pranešėja), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ringesta“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo individualios įmonės ,,Rešota“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Ringesta“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiami sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo, kai ginčas kilęs dėl prievolių pagal rangos sutartį vykdymo, netesybų priteisimo ir jų mažinimo, klausimai.

5Ieškovas individuali įmonė ,,Rešota“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Ringesta“ (toliau – atsakovas) 48 193,76 Lt skolos už atliktus statybos rangos darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo pareiškimo dėl skolos priteisimo pateikimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 21 d. su atsakovu sudarė statybos darbų rangos sutartį Nr. S-117, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti dešimties butų, esančių ( - ), vidaus apdailos darbus ir juos perduoti atsakovui, o jis - už šiuos sumokėti 28 790 Lt. Ieškovo teigimu, už atliktus darbus atsakovas sumokėjo 25 638,24 Lt ir liko skolingas 3151,6 Lt. 2008 m. vasario 5 d. ieškovas ir atsakovas sudarė statybos rangos sutartį Nr. S-122, pagal kurią ieškovas įsipareigojo to paties namo, kuris nurodytas anksčiau sudarytoje rangos sutartyje, trijuose butuose išklijuoti sanitarinius mazgus, sienas ir grindis keraminėmis plytelėmis, įrengti teptinę hidroizoliaciją. Ieškovas nurodė, kad jis atliko darbų už 45 042 Lt, tačiau atsakovas už juos nesumokėjo. Iš viso atsakovas liko skolingas ieškovui 48 193,76 Lt.

6Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 44 000 Lt delspinigių už laiku neatliktus darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad pagal sudarytas statybos rangos sutartis ieškovas atliko darbų už 28 082 Lt; atsakovas darbus priėmė 2008 m. kovo 8 d. aktu. Kiti darbai, kuriuos ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti, yra netinkamos kokybės, atlikti praleidus nustatytus terminus. Atsakovas siuntė ieškovui pretenzijas, kvietė atvykti spręsti ginčytinų klausimų, tačiau šis neatvyko ir atsakovas 2008 m. gegužės 20 d. pranešimu vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą sutartį Nr. S-117. Atsakovo teigimu, ieškovas pažeidė pagrindinę savo pareigą – pagal užsakovo užduotį atlikti darbą ir jį perduoti užsakovui; ieškovas uždelsė atlikti darbus 88 dienas. Dėl to, atsakovo nuomone, jis teisėtai nutraukė sutartį ir neprivalo neatliktų darbų apmokėti, o jam iš ieškovo priteistini delspinigiai.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Kretingos rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

9Teismas nustatė, kad 2008 m. sausio 21 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti dešimties butų: Nr. 89, 90, 91, 92, 93, 59, 60, 61, 62, 63, esančių ( - ), taip pat koridorių ir laiptinių vidaus apdailos darbus ir juos perduoti atsakovui (užsakovui), o jis - šiuos priimti ir sutartyje nustatyta tvarka apmokėti. Sutartyje nustatyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2008 m. vasario 22 d.; rangovas, vėluodamas atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais, užsakovui pareikalavus, už kiekvieną pavėluotą dieną moka jam 500 Lt dydžio baudą (Sutarties 4.3 punktas). 2008 m. vasario 5 d. šalys sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti trijų butų: Nr. 90, 92, ir 63, sanitarinių mazgų ir grindų klijavimo keraminėmis plytelėmis, įrengiant teptinę hidroizoliaciją, darbus ir perduoti juos atsakovui, o jis - šiuos priimti ir sutartyje nustatyta tvarka apmokėti. Sutartyje nustatyta, kad darbai turi būti atlikti iki 2008 m. vasario 15 d; rangovas, vėluodamas atlikti darbus sutartyje nustatytais terminais, užsakovui pareikalavus, už kiekvieną pavėluotą dieną moka 500 Lt dydžio baudą (Sutarties 4.3 punktas).

10Teismas sprendė, kad ieškovas 2008 m. sausio 21 d. sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku ir tinkamai neįvykdė. Tokias išvadas teismas grindė statybos rangos sutarties nuostatomis, atsakovo pažyma, pagal kurią dažus darbams atlikti ieškovas įsigijo 2008 m. balandžio 25 d., nors darbai turėjo būti atlikti iki 2008 m. vasario 22 d., taip pat aplinkybėmis, patvirtinančiomis, kad atsakovas siuntė ieškovui pranešimus, nurodydamas, kad jis netinkamai vykdo sutartį, atliekami darbai yra netinkamos kokybės, reikalavo nurodyti terminus, per kuriuos sutartis bus įvykdyta, taip pat defektų aktą, kuriame nurodyti atliktų darbų trūkumai ir prašymas nurodyti terminą, per kurį jie bus pašalinti. Ieškovas į atsakovo siųstus pranešimus ir aktus nereagavo. Ieškovo pateikti darbų priėmimo aktai atsakovo nustatytais terminais (iki esamo mėnesio 25 dienos) nepasirašyti; juos atsakovas pasirašė jau po sutarties nutraukimo, todėl teismas nelaikė jų tinkamais įrodymais. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė sumokėti už netinkamos kokybės darbus.

11Spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumo, teismas nustatė, kad pagal ginčo rangos sutartį ieškovas darbus turėjo atlikti iki 2008 m. vasario 22 d., tačiau iki nustatyto termino darbų nepabaigė; 2008 m. gegužės 20 d. atsakovas nutraukė sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo; ieškovas pavėlavo atlikti darbus 88 dienas. Teismas nurodė, kad ieškovas atliko darbus, mokėjo mokesčius, darbo užmokestį darbuotojams, pirko medžiagas. Dėl to, kad atlikti darbai yra netinkamos kokybės, ieškovas sumažino jų kainą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad sutartyje nurodytos akivaizdžiai per didelės netesybos, teismas konstatavo, jog sumažinta darbų kaina yra pakankama sankcija už prievolės netinkamą įvykdymą, netesybų priteisimas pažeistų teisingumo ir protingumo principus.

12Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir tenkino jį iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 24 097 Lt už atliktus statybos darbus; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

13Teisėjų kolegija sutiko su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškovo atliktų darbų perdavimu atsakovui. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pateikti įrodymai (liudytojo R. V., atsakovo parodymai) patvirtina, kad ieškovas siekė perduoti atliktus darbus atsakovui, tačiau jis vengė šiuos priimti. Teisėjų kolegija atmetė kaip neįrodytas atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis siuntė ieškovui pretenzijas dėl darbų atlikimo terminų, taip pat kad atsakovo ieškovui pateiktame butų apžiūros akte nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Dėl išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas privalo sumokėti už atliktus darbus (CK 6.687 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad ieškovas netinkamai pildė statybos žurnalą, vieną kartą atliktų darbų aktą paliko statybos objekte, vykdydamas ir perduodamas statybos darbus, tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovo atsakomybė mažintina iki 24 097 Lt (CK 6.259 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad abiejų rangos sutarčių 2.1.4 punktuose yra nurodyta, jog, užsitęsus darbų fronto pridavimo terminui, gali būti pratęsiami darbų atlikimo terminai, todėl sprendė, kad rangos sutarčių įvykdymo terminai nėra esminė sutarties sąlyga. Teisėjų kolegija nurodė, kad visas statinys 2008 m. balandžio mėnesį buvo perduotas valstybinei komisijai, atsakovas šios aplinkybės neginčija, todėl sprendė, jog ieškovas laiku atliko darbus ir nepažeidė sutartinių įsipareigojimų. Dėl to teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi atmesti atsakovo priešieškinį dėl delspinigių priteisimo.

14III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Ringesta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

16Bylą nagrinėję teismai, atmesdami kasatoriaus priešieškinį dėl netesybų priteisimo, pažeidė netesybų mažinimą, sutarčių laisvės principą, įmonės (verslininko) sutartinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.156 straipsnis, 6.256 straipsnio 4 dalis), nukrypo nuo šiais klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Šalių sudarytų rangos sutarčių 4.3 punktuose buvo nustatyta, kad rangovas (ieškovas), uždelsęs atlikti darbus sutartyje nustatytu laiku, moka užsakovui (kasatoriui) po 500 Lt už kiekvieną pavėluotą dieną. Kasatorius 2008 m. gegužės 20 d. išsiuntė ieškovui pranešimą apie sutarties Nr. S-117 nutraukimą dėl ieškovo padaryto esminio sutarties pažeidimo ir sąskaitą sumokėti delspinigius už 88 dienas, t. y. nuo 2008 m. vasario 22-osios (sutartyje nustatytos darbų atlikimo dienos) iki sutarties nutraukimo dienos – 2008 m. gegužės 20-osios. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai pripažino, kad ieškovas pažeidė savo sutartinę prievolę. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Palangos statyba“ v. UAB ,,Ardimpas“, bylos Nr. 3K-3-360/2009). Nors kasatoriui nereikėjo įrodinėti jo patirtų nuostolių, tačiau jis pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad dėl to, jog ieškovas uždelsė atlikti statybos rangos darbus, jis, kaip generalinis rangovas, turėjo sumokėti užsakovui 87 000 Lt netesybas, už kurių atsiradimą iš dalies atsakingas ieškovas. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti netesybas, jeigu jos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Taigi, kasatoriaus teigimu, teismas turi teisę sumažinti netesybų dydį, tačiau negali iš viso jų nepriteisti, jei sutartinė prievolė yra pažeista. Be to, teismas netesybas gali sumažinti tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, tačiau tai nereiškia, kad sutartinės netesybos turi būti mažinamos iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, nustatytas CK 6.156 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB ,,Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-304/2007). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, visiškai atleisdami ieškovą nuo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą – nepriteisdami nė dalies kasatoriaus prašomų netesybų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarčių laisvės principą. Teismai neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas yra verslo subjektas, patyręs statybų rinkos dalyvis, todėl atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Pineka“ v. UAB ,,Liuks“, bylos Nr. 3K-3-128/2009). Teismų praktikoje pasisakyta, kad, mažinant netesybas, papildomai turi būti atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį ir į tai, ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į niekuo nepagrįstą ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jis turėjo didelių išlaidų, bet neatsižvelgė į tai, jog kasatorius patyrė nuostolių, taip pažeisdamas sutarties šalių interesų pusiausvyrą.

17Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas likviduojama IĮ ,,Rešota“, atstovaujama direktoriaus Ričardo Konstantino Kundroto, prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir kasacinį skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas atliko darbus, mokėjo mokesčius, darbo užmokestį darbuotojams, pirko medžiagas, o kasatoriui pareiškus, jog ieškovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, sumažino jų kainą, ir pagrįstai sprendė, kad tokia sankcija yra pakankama už netinkamą prievolės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad šalių sudarytų rangos sutarčių 2.1.4 punktuose yra įtvirtinta galimybė pratęsti darbų atlikimo terminus ir pagrįstai nevertino jų kaip esminių sąlygų. Statinys 2008 m. balandžio mėnesį perduotas valstybinei komisijai, todėl ieškovas savo sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Kadangi ieškovui nekyla sutartinės atsakomybės, tai jam netaikytinos kasatoriaus nurodytos teismų praktikos nuostatos, suformuotos sutartinių įsipareigojimų pažeidimo atvejais.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas, tai reiškia, kad nustatyti teisminio nagrinėjimo dalyką yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad ši funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir iš naujo faktai nenustatinėjami (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus fakto klausimų aspektu analizuoja tiek, kiek reikia nustatyti, ar teismas teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas.

21Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl rangos sutartimi nustatytų netesybų priteisimo. Kasatorius skunde nurodo, kad ieškovas pažeidė sutartinę prievolę – praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl turi sumokėti kasatoriui sutartyje nustatyto dydžio netesybas. Atsižvelgdama į ginčo dalyką ir kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje būtina pasisakyti dėl sutarčių aiškinimo taisykles, sutartines netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.

22Dėl sutartines netesybas ir sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

23Netesybos (bauda, delspinigiai) gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat už įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi vienas iš pagrindų, kuriam esant skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, yra prievolės įvykdymo termino praleidimas. Siekiant nustatyti, ar šalių sutartyje sulygtas prievolės įvykdymo terminas buvo praleistas, t. y. ar skolininkas pažeidė sutartinius įsipareigojimus, kiekvienu atveju būtina analizuoti šalių sudarytos sutarties nuostatas, taikant sutarčių aiškinimo taisykles. Pagrindines sutarčių aiškinimo taisykles įtvirtina CK 6.193-6.195 straipsniai. Šių nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimais yra nuosekliai ir išsamiai pasisakyta kasacinio teismo jurisprudencijoje.

24Esminiai sutarčių aiškinimo principai yra tokie, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas sutartį, turi ją aiškinti sąžiningai, nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl šių principų esmės, pažymėta, kad teismas, aiškindamas sutartį, turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. bendrovė Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Kartu kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įvardyti principai – nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai - lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, aiškinant sutartį, ne mažiau svarbu yra nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių ketinamais (CK 6.193 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB ,,Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; kt.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, aiškinant sutartį, negalima paneigti kitų CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų principų svarbos ir turi būti atsižvelgiama į sutarčių aiškinimo taisyklių visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovo UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

25Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių ir pareigų nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas. Minėta, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių. Būtent tokios pozicijos, sprendžiant sutarčių aiškinimo klausimus, laikomasi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. įmonė „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-479/2010).

26Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad šalys 2008 m. sausio 21 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. S-122, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytų butų, koridorių ir laiptinių apdailos darbus. Darbus ieškovas įsipareigojo atlikti iki 2008 m. vasario 22 d. Sutarties 4.3 punkte įtvirtinta, kad, rangovui (ieškovui) vėluojant atlikti darbus sutartyje nustatytu laiku, užsakovui (atsakovui) pareikalavus, rangovas už kiekvieną pradelstą dieną moka užsakovui 500 Lt dydžio baudą. Atsakovas 2008 m. gegužės 20 d. pranešimu nutraukė 2008 m. sausio 21 d. sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo, t. y. ieškovo pradelsto darbų atlikimo termino, ir pareikalavo ieškovo sumokėti netesybas – nustatyto dydžio baudą, apskaičiuotą už 88 dienas. Bylą nagrinėję teismai, analizuodami byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad šalių 2008 m. sausio 21 d. sutartyje aptarti darbai buvo atlikti ir perduoti atsakovui vėliau, nei buvo nustatytas jų atlikimo ir perdavimo terminas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad termino praleidimas nelaikytinas esmine sutarties sąlyga, nes šalių sudarytos rangos sutarties 2.1.4 punkte yra įtvirtinta galimybė, vėluojant priduoti darbų frontą, pratęsti darbų atlikimo terminus.

27Iš byloje pateiktų ir bylą nagrinėjusių teismų ištirtų įrodymų (defektų aktų, šalių paaiškinimų ir pan.) matyti, kad, net ir pasibaigus 2008 m. sausio 21 d. sutartyje nurodytam darbų atlikimo terminui, ieškovas toliau siekė sutartyje sulygto rezultato – atlikti ir perduoti butų, koridorių ir laiptinių apdailos darbus. Atsakovas nenutraukė šalių sudarytos sutarties, ragino ieškovą kuo skubiau užbaigti darbus, reiškė pretenzijas dėl netinkamos darbų kokybės. Statinys, kuriame ieškovas turėjo atlikti apdailos darbus, perduotas valstybinei komisijai ir pripažintas tinkamu naudoti 2008 m. balandžio 14 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudotis akte nėra pastabų, sąlygų ar išlygų dėl tam tikrų statinio trūkumų, tai reiškia, kad ieškovas atliko rangos sutartyje aptartus darbus ir jie atlikti tinkamai. Išvardytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad darbų atlikimo termino šalys nevertino kaip esminės sutarties sąlygos, darbų atlikimo terminas šalių sutartyje nustatytomis sąlygomis buvo pratęstas ir ieškovas jo nepraleido.

28Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktu jų įvertinimu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ieškovas nepažeidė sutartinių įsipareigojimų, yra pagrįsta ir atitinka bylos duomenis. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą (CPK 331 straipsnio 4 dalis) nereiškia, jog teismas turi detaliai atsakyti į kiekvieną byloje pateiktą argumentą, tačiau teismo sprendime pateikti motyvai turi pagrįsti, kad byla buvo nagrinėjama rūpestingai ir atsakingai. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, jog bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas byloje pateiktus įrodymus, o vėliau pateikdamas savo sprendimo motyvus, turi siekti pirmiau nurodytų teisių ir pareigų pusiausvyros, kuri nekeltų abejonių dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo glausti motyvai nenulėmė neteisėto sprendimo priėmimo.

29Pažymėtina, kad kasaciniame skunde pateikiamas teisingas netesybų mažinimą, jų priteisimą, sutarties laisvės principą reglamentuojančių teisės normų ir jų taikymo klausimais suformuotos teismų praktikos nuostatų aiškinimas. Dėl netesybų paskirties, taikymo, dydžio ir jo pakeitimo išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įvardytoje ir kasatoriaus nurodytose nutartyse įtvirtintos nuostatos taikytinos tada, kai konstatuojama, jog skolininkas pažeidė sutartį ir yra pagrindas netesybas priteisti, atitinkamai spręsti dėl jų dydžio mažinimo ir pan. Nagrinėjamoje byloje sutarties pažeidimo nekonstatuota, todėl nėra pagrindo spręsti dėl netesybų mažinimą, jų priteisimą, sutarties laisvės principą reglamentuojančių teisės normų taikymo ginčo atveju, todėl teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su šių nuostatų aiškinimu ir taikymu, kaip neturinčių esminės reikšmės nagrinėjamai bylai, nepasisako.

30Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo apeliacinės instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 346 straipsnis).

31

32

33Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi kasatoriui atidėtas 1000 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki kasacinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi kasacinis skundas atmestinas, tai iš kasatoriaus priteistina nurodyta nesumokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 84 straipsnis).

36Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 44,28 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, netenkinus kasacinio skundo, priteistinas iš kasatoriaus.

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

38Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti iš atsakovo UAB ,,Ringesta“ valstybei 1000 (vieną tūkstantį) Lt žyminio mokesčio ir 44,28 Lt (keturiasdešimt keturis litus 28 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

40Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.