Byla e2A-826-803/2019
Dėl skolos ir delspinigių priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ingos Staknienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B. ir S. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovams A. B. ir S. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas, galutinai suformulavęs reikalavimus, prašė pripažinti prievolę sumokėti ieškovui D. V. 27 356,44 Eur dydžio skolą bendrąja daline sutuoktinių prievole, priteisti ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis 23 677,70 Eur dydžio nesumokėto atlyginimo ir 3 678,74 Eur dydžio delspinigius lygiomis dalimis; arba pripažinus prievolę sumokėti ieškovui D. V. 27 356,44 Eur dydžio skolą asmenine S. B. prievole, priteisti ieškovui D. V. (23 677,7 Eur dydžio skolą už nesumokėtą atlyginimą ir 3 678,74 Eur dydžio delspinigius iš atsakovo S. B. asmeniškai. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovų 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Reikalavimus kildina iš ieškovo su atsakovu S. B. sudarytos 2016 m. liepos 11 d. atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą, teikimo sutarties Nr. DVA/2016/07/11 (toliau – Sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo ieškoti trečiųjų asmenų (pirkėjų) Sutartyje nurodytam turtui pirkti, t. y. 15856/101362 žemės sklypo ( - ) daliai, kurios plotas 1,5856 ha, kartu su šioje žemės sklypo dalyje stovinčiais statiniais – gamybiniu pastatu, kompresorine, automobilių svarstyklėmis bei šaldytuvu.

103.

11Ieškovas teigė, kad Sutartimi S. B. įsipareigojo sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas atlyginimą: 3 procentus nuo galutinės Turto kainos, bet ne mažiau kaip 50 000 Eur.

124.

13Ieškovas sąžiningai vykdė visas Sutartimi prisiimtas pareigas. Ieškovui pavyko surasti potencialų pirkėją, kuris norėjo įsigyti turtą už jį iš dalies atsiskaitant kitokio pobūdžio nekilnojamuoju turtu. Nors S. B. pirmenybę teikė tokiam pirkėjui, kuris visą kainą už turtą būtų galėjęs sumokėti piniginėmis lėšomis, tačiau sutiko su ieškovo surasto pirkėjo siūlomomis sąlygomis ir su potencialiu pirkėju (UAB „CTLF“) pasirašė 2016 m. lapkričio 14 d. ketinimų protokolą, numatantį, jog už perleidžiamą turtą iš dalies bus atsiskaitoma kitu nekilnojamuoju turtu, papilomai sumokant 600 000 EUR dydžio priemoką.

145.

15Praėjus beveik metams nuo ketinimų protokolo pasirašymo, 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta Mainų sutartis, kurios pagrindu nuosavybės teisė į turtą buvo perleista pirkėjui už bendrą 1 536 884,94 Eur dydžio kainą, sumokamą perleidžiamu 659 475 Eur vertės turtu ir 877 409,94 Eur dydžio priemoka.

166.

17Sutarties 4.2 punktu buvo susitarta, jog su ieškovu bus atsiskaityta per 2 dienas po galutinio atsiskaitymo už turtą. Mainų sutartis buvo baigta vykdyti 2017 m. spalio 18 d., t. y. būtent tada buvo galutinai atsiskaityta už įsigytą turtą, tačiau ieškovui, po kelių priminimų, buvo sumokėta tik dalis jam priklausančio atlyginimo: 2017 m. lapkričio 22 d. pervesta 18 322,30 Eur suma, 2017 m. gruodžio 11 d. pervesta 5 000 Eur, o 2017 m. gruodžio 15 d. pervesta 3000 Eur, t. y., iš viso sumokėta 26 322,3 Eur. Sumokėti likusią atlyginimo dalį, lygią 23 677,7 Eur, atsakovai atsisakė.

187.

19Ieškovas nurodė, kad nors Sutartis sudaryta tik su atsakovu S. B. prievolė pagal ją atsiskaityti laikytina bendra atsakovų prievole Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalies pagrindu. Turtas atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jis buvo įkeistas bankui siekiant užtikrinti jų bendrų prievolių vykdymą, jų abiejų bendras interesas buvo turtą realizuoti.

208.

21Atsakovas S. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Sutartį pasirašė jos neperskaitęs, nes pasitikėjo ieškovu, kuris nurodė, kad Sutartis analogiška tai, kurią jis buvo sudaręs anksčiau, t. y. 2014 m. sausio 27 d., su ieškovo kolege K. M.. Dėl šios priežasties nežinojo apie Sutartyje įrašytą sąlygą dėl 50 000 Eur. Sudarant Sutartį atsakovas su ieškovu susitarė dėl atlygio – 3 procentai nuo turto pardavimo kainos – ir jokios kitos atsiskaitymo sąlygos su atsakovu nebuvo individualiai aptartos.

229.

23Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti ieškovui ne mažiau kaip 50 000 Eur sumą. Vienintelis atlygis, kuris apibrėžiamas Sutartyje yra „3 proc. nuo galutinės Turto pardavimo kainos“, o 50 000 Eur suma apibūdina tik minimalaus atlygio pokyčio sumą, o ne jo dydį.

2410.

25Atsakovas S. B. pažymėjo, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Teigė, kad šalių sudaryta Sutartis yra vartojimo sutartis ir prašė teismo Sutarties 2.2. punkto dalį, kurioje numatyta, kad „šiame Sutarties punkte nurodytas atlygio dydis gali kisti, priklausomai nuo galutinės Turto pardavimo kainos (toliau Atlyginimas), bet ne mažiau kaip 50 000 Eur“ ex officio pripažinti negaliojančia kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu Sutarties sąlygą ta apimtimi, kuria numatoma (pagal ieškovo traktavimą), kad ieškovas visais atvejais turi teisę gauti ne mažesnį kaip 50 000 Eur atlygį, nepriklausomai nuo to, kokia būtų turto pardavimo kaina.

2611.

27Atsakovas S. B. teigė, kad mainų sutarties sudarymas negali būti laikomas tinkamu Sutarties įvykdymu, nes neatitiko Sutarties sąlygų, aiškių atsakovo (kliento) nurodymų ieškovui (paslaugų teikėjui) ir tikrojo Sutarties tikslo. Atsakovas paaiškino, pasirašė ketinimu protokolą ir mainų sutartį tik siekdamas išvengti dar sunkesnių pasekmių, kuriomis grasino bendrai sutarę AB DnB bankas, UAB DnB būstas (dabar UAB Luminor būstas) ir ieškovas, tačiau šis faktas negali būti pagrindu pripažinti, kad ieškovas tinkamai įvykdė Sutartį. Atsakovui pareiga atsiskaityti kyla tik po Sutarties įvykdymo, tuo tarpu ieškovas Sutarties neįvykdė. Atsakovas geranoriškai sumokėjo ieškovui 3 procentus nuo dalies už turtą gautos pinigais.

2812.

29Pažymėjo, kad ieškovas gali pretenduoti į atlygį tik už Sutartyje nurodytą parduotą turtą. Vienas iš mainų sutartimi perleistų objektų - geležinkelis - geležinkelio privažiuojamasis kelias, unikalus Nr. ( - ), Sutartyje su ieškovu nenurodytas. Atitinkamai tokiu atveju turto kaina pagal mainų sutartį būtų 1 531 184,94 (viso atsakovo mainų sutartimi išmainyto turto kaina 1 536 884,94 Eur atėmus geležinkelio - geležinkelio privažiuojamojo kelio, unikalus Nr. ( - ), kainą 5 700 Eur). Nuo šios turto kainos 3 procentai sudarytų tik 45 935,55 Eur sumą, bet ne ieškovo nurodomą 50 000 Eur sumą.

3013.

31Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra atsakinga pagal ieškovo ir atsakovo S. B. sudarytą Sutartį. Atsakovės apie Sutarties sudarymą neinformavo nei ieškovas, nei sutuoktinis S. B., su kuriuo atsakovė jau Sutarties sudarymo metu gyveno atskirai ir nepalaikė santuokinių ryšių. Atsakovė nei Sutarties sudarymo metu nei vėliau nedavė sutikimo sudaryti tokį sandorį, su ja nebuvo derintos Sutarties sąlygos. Ji niekada nepatvirtino S. B. vienašališkai sudarytos Sutarties su ieškovu. Sutartis su ieškovu nebuvo būtina nei sutuoktinių turto pardavimui, nei jų prievolių bankui atlyginimui. Nekilnojamojo turto pardavimas gali įvykti ir be tarpininko dalyvavimo, juolab, ne tokiomis nepalankiomis sutuoktiniams sąlygomis, kaip numatyta Sutartyje.

3214.

33Pažymėjo, kad palaiko S. B. atsiliepime išdėstytą poziciją dėl to, kad ieškovo reikalavimai priteisti skolą pagal Sutartį yra nepagrįsti.

34II.

35Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3618.

37Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovo D. V. ieškinį atsakovams S. B., A. B. tenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovų S. B. ir A. B. lygiomis dalimis 23 677,70 Eur dydžio skolą ir 3 678,74 Eur dydžio delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą bendrą 27 356,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 193,56 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovų S. B., A. B. po 4,15 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

3819.

39Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas D. V. asmeniškai turi reikalavimo teisę pagal ginčo Sutartį ir yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Teismas nustatė, kad ieškovas sudarydamas Sutartį su atsakovu veikė įregistravęs individualią veiklą. Šalių sudarytos Sutarties šalimis aiškiai nurodyti ieškovas ir atsakovas. Sutartyje pažymėta, kad atstovas (ieškovas) yra sudaręs franšizės sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos ir kitokių su nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių sudarymo naudojantis tik UAB DnB Būsto vardu ir sistema.

4020.

41Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ex officio spręsti dėl Sutarties sąlygų sąžiningumo (CK 6.188 straipsnis), nes atsakovai nelaikytini vartotojais (CK 1.39 straipsnio 1 dalis), o atstovavimo paslaugų sutartis nelaikytina vartojimo sutartimi (CK 6.188 straipsnio 1 dalis), kadangi turtą, dėl kurio realizavimo susitarė su ieškovu atsakovai buvo įgiję ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokią išvadą teismas padarė iš parduodamo turto pobūdžio ir atsakovo S. B. buvusių ketinimų dėl šio objekto panaudojimo.

4221.

43Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, koks atlygis sėkmės atveju priklauso ieškovui pagal šalių sudarytos Sutarties 2.2 punktą, kuriame nurodyta: užsakovas įsipareigoja sumokėti atstovui atlygį už suteiktas paslaugas, kurio dydis yra lygus 3 proc. nuo galutinės turto pardavimo kainos, kuris sudaro 56 400 Eur. Šiame sutarties punkte nurodytas atlygio dydis gali kisti, priklausomai nuo galutinės turto pardavimo kainos (toliau atlyginimas), bet ne mažiau kaip 50 000 Eur.

4422.

45Teismas nurodė, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. CK 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Atsakovas pasirašė ant kiekvieno Sutarties lapo. Sutarties 2.6 punkte savo papildomu parašu patvirtino, kad specialiosios sutarties sąlygos aptartos individualiai, su sąlygomis sutinka, todėl teismas konstatavo, kad tokiu būdu atsakovas akceptavo ieškovo jam pateiktą ofertą su visomis jos sąlygomis, tame tarpe ir su Sutarties 2.2 punkto nuostatomis. Atsakovas turėjo galimybę laisva valia pasirinkti sutarties su kontrahentu sąlygas, o to nepadaręs turi pareigą prisiimti visas jam kylančias neigiamas pasekmes.

4623.

47Teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu, sutiko su ieškovo pozicija, kad antrasis sutarties 2.2 punktas aiškintinas taip, kad ieškovui priklauso 3 proc. dydžio atlygis nuo turto realizavimo kainos, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau kaip 50 000 Eur.

4824.

49Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar paslaugos pagal Sutartį buvo suteiktos, kadangi atsakovų turtas buvo ne parduotas, tačiau išmainytas. Teismas sutiko su ieškovu, kad iš esmės buvo pasiektas ginčo šalių Sutartyje nustatytas tikslas – realizuoti atsakovų turtą. Nurodė, kad realizavimo būdas – turtą parduoti ar išmainyti į kitą atsakovams priimtiną turtą buvo pačių atsakovų galutinio apsisprendimo rezultatas, todėl tai negali lemti ieškovo teisės į atlygį už suteiktas paslaugas. Atsakovai, akceptavę pasiūlymą turtą išmainyti, negali atsisakyti dėl to sumokėti ieškovui atlygį.

5025.

51Teismas nepagrįstais laikė atsakovų argumentus, kad ieškovas darbo nebaigė, nes nepardavė mainų sutartimi atsakovų įgyto kito nekilnojamojo turto, nes dėl kito turto realizavimo šalys nebuvo susitarusios.

5226.

53Atstovavimo paslaugų sutartyje šalys susitarė dėl kainos, už kurią bus bandoma turtą realizuoti, tačiau galutinė sandorio kaina buvo nustatyta išimtinai atsakovų ir jų kontrahento valia, ieškovas galutiniam jų sprendimui negalėjo ir neturėjo daryti jokios įtakos.

5427.

55Teismas nurodė, kad atsakovų sudarytoje mainų sutartyje aiškiai nurodyta jos vertė, byloje yra įrodymai, kad turtas buvo realizuotas už 1 536 884,94 Eur sumą. 3 procentai nuo šios sumos sudaro 46 106,55 Eur. Kadangi Sutarties įvykdymo atveju ieškovui priklauso ne mažesnis kaip 50 000 Eur atlygis nuo parduoto turto vertės arba daugiau, jei šią sumą viršija 3 procentai nuo turto realizavimo kainos. Teismas sprendė, kad ieškovui šiuo atveju priklauso 50 000 Eur dydžio atlygis, nurodė, kad esmės nekeičia aplinkybė, kad šalys į atstovavimo paslaugų sutartį nebuvo įtraukusios tuo pačiu adresu esančio geležinkelio – geležinkelio privažiuojamojo kelio, t. y. vienintelio papildomo objekto įtraukto į manų sutartį, kurio kaina mainų sutartyje nurodyta 5 700 Eur.

5628.

57Sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, kad šalis, vėluojanti vykdyti savo piniginius įsipareigojimus pagal Sutartį, privalo mokėti 0,08 proc. nuo vėluojamos mokėti sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir atlyginti visas išlaidas, susijusias su tokio mokėjimo išieškojimu. Pagal šalių sudarytos Sutarties 4.2 punktą, atlyginimas už suteiktas paslaugas sumokamas ne vėliau kaip per dvi dienas nuo galutinio atsiskaitymo už turtą. Galutinis atsiskaitymas už turtą, perleistą mainų sutartimi įvyko 2017 m. spalio 18 d., taigi atlygimas ieškovui turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip 2017 m. spalio 20 d.. Dalį sumos už ieškovo suteiktas paslaugas atsakovas sumokėjo 2017 m. lapkričio 16 d., 2017 m. gruodžio 8 d. pavedimais ir 2017 m. gruodžio 14 d. Iki kreipimosi į teismą dienos ieškovas priskaičiavo 3 678,74 Eur delspinigių. Teismas sutiko, kad jie apskaičiuoti teisingai, pagrįstai ir ieškovo reikalavimas šioje dalyje taip pat tenkino.

5829.

59Teismas sutiko su ieškovo argumentais dėl atsakovės A. B. atsakomybės pagal ieškovo ir atsakovo S. B. sudarytą Sutartį. Nurodė, kad turtas, dėl kurio realizavimo tarėsi ieškovas ir atsakovas, atsakovams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turtą mainų sutartimi atsakovai taip pat įgijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Paskola siekto realizuoti turto įgijimui taip pat buvo paimta abiejų atsakovų – sutuoktinių, vardu, abiem kilo bendra pareiga prieš banką dėl prievolės ją mokėti tinkamo nevykdymo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovų prievolė solidari pagal CK 3.109 straipsnį, o kadangi ieškovas prašė skolą priteisti lygiomis dalimis, todėl šį reikalavimą tenkino.

6030.

61Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovui lygiomis dalimis iš atsakovų priteisė 4 193,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 2 096, 78 Eur.

6231.

63Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą bendrą 27 356,44 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6432.

65Vadovaudamasis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, teismas iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteisė 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6633.

67Teismas atmetė atsakovo prašymą laikyti nepagrįstomis ieškovo advokatės nurodytas išlaidas už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovas sumokėjo atstovei už atstovavimą posėdyje, kuriame byla išnagrinėta iš esmės, trukusiame 4 valandas. Todėl teismas sprendė, kad nepriteisimas ieškovui jo patirtų išlaidų advokato pagalbai prieštarautų patirtų išlaidų atlyginimo principui bei civilinio proceso tikslams.

68III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6934.

70Atsakovas S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. V. ieškinį atmesti. Nurodė šiuos esminius argumentus:

7134.1.

72teismas nepagrįstai nustatė, kad buvo pasiektas Sutartyje nustatytas tikslas realizuoti turtą, dėl ko ieškovas turi teisę į atlygį. Ieškovas pilnai neįvykdė Sutarties ir neturi teisės į visą atlygį pagal Sutartį. Svarbu nustatyti, koks buvo šalių sudarytos Sutarties tikslas. Tikrasis tikslas sudarant Sutartį buvo turto pardavimas sudarant pirkimo – pardavimo sutartį ir pinigų (ne turto) gavimas. Sutartimi ieškovas konkrečiai ir aiškiai įsipareigojo „ieškoti trečiųjų asmenų (Pirkėjų) 2.1. punkte nurodytam Turtui (toliau - Turtas) pirkti, t. y. sudaryti su Pirkėju Preliminariąją ir/arba Pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį“ (Sutarties 3.1. p.). Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad už turtą turi būti gauta pinigų suma (net nurodė turto pardavimo kainą Sutarties 2.1. p.), o ne kitas turtas, apie turto pirkimą – pardavimą nurodo ir kitos Sutarties nuostatos (pavyzdžiui, Sutarties 3.2.6., 3.2.7., 3.2.8. punktai). Be to, Sutarties 4.1. punkte aiškiai parašyta, kad pagal Sutartį teikiamos paslaugos laikomos suteiktomis, kai: sudaroma Turto pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovo surastu pirkėju arba pardavėjas atsisako sudaryti Turto pirkimo – pardavimo sutartį, kai ieškovo surastas pirkėjas pasiūlo už Turtą ne mažesnę kaip 1 880 000 Eur kainą. Tiek šalių santykiuose iki Sutarties sudarymo, tiek pačioje Sutartyje niekur nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo ir nėra užsimenama apie tai, kad tinkamu ieškovo paslaugų pagal Sutartį suteikimu būtų galima laikyti Turto mainus;

7334.2.

74pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sutarties tikslas – realizuoti turtą, t. y. atlikti veiksmus, kuriais turtas pakeis savo savininką. Tačiau visuose šalių susirašinėjimuose ir Sutartyje numatytas tik Turto pardavimas, sąvokos „Turto realizavimas“ nei bylos medžiagoje nei Sutartyje nėra. „Turto realizavimas“ ir „Turto pardavimas“ yra skirtingo lygmens sąvokos, jos negali būti tapatinamos. Teismui pakeitus vieną sąvoką kita neišvengiamai įvyko loginė klaida, t. y. vietoje konkretaus realizavimo būdo – pardavimo, dėl kurio šalys susitarė, panaudojama bendresnė, kelis būdus apjungianti sąvoka. Taip be šalių, kurios pasirinko tik pardavimą, valios šalių santykiai modifikuojami, ir jau laikoma, kad šalys pasirinko ir kitus realizavimo sąvokos apimamus turto perleidimo būdus;

7534.3.

76atskirai turi būti įvertinta teismo sprendime vartojama sąvoka „Turto realizavimas“. Šalių susitarimas nenumatė Sutarties įvykdymo būdo – „Turto realizavimo“. Ieškovo atstovė savo ieškinyje bei pirmosios instancijos teismas savo sprendime sugalvojo naują, šalių neplanuotą ir nederintą Sutarties įvykdymo būdą – „Turto realizavimas“. Ši sąvoka nėra teisinis terminas ir ji neatskleidžia, kokią naudą iš tokio realizavimo turi gauti klientas;

7734.4.

78teismas sprendime nepateikęs jokių teisinių argumentų, Sutarties tikslu nurodė patį paslaugos atlikimo veiksmą, o ne paslaugos suteikiamo rezultato pasiekimą. Tokiu būdu teismas priteisė ieškovui visą tariamą atlygį, nors šis nepasiekė viso Sutarties tikslo;

7934.5.

80mainai, kaip turto realizavimo būdas, sukėlė paslaugos gavėjui konkrečias neigiamas pasekmes, palyginti su Sutartyje numatytu turto pardavimu. Turto pardavimo atveju paslaugos gavėjas būtų gavęs pinigus. Tuo tarpu mainų atveju vietoje vieno turto buvo įgytas kitas turtas, kurio vertė paslaugos gavėjui yra tik numanoma, ji tėra nurodyta mainų sutartyje. Norint pasiekti Sutartyje numatytą tikslą – gauti už turtą pinigus, mainais gautą turtą dar reikės parduoti. Tik pardavus šį turtą ir gavus pinigus paaiškės tikroji paslaugos gavėjo gauta nauda. Kad būtų pasiektas Sutartyje numatytas tikslas, kurį pasiekti pažadėjo ir įsipareigojo, tačiau nepasiekė ieškovas, klientas turės parduoti mainais gautą turtą ir už tai turės sumokėti naujiems to turto pardavimo tarpininkams;

8134.6.

82sudarant Sutartį šalys nesitarė dėl turto mainų galimybės. Šiuo atveju mainų sutartis negali būti prilyginama pirkimo – pardavimo sutarčiai;

8334.7.

84Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013. Ši nutartis nepatvirtina, kad mainų sutarties sudarymas yra prilyginamas pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui teikiant tarpininkavimo parduodant turtą paslaugas, tačiau patvirtina, kad turto realizavimo būdas turtą parduodant ar mainant gali turėti reikšmės, priklausomai nuo konkrečios situacijos;

8534.8.

862016 m. lapkričio 14 d. ketinimų protokolas ir mainų sutartis buvo pasirašyti tik siekiant išvengti dar sunkesnių pasekmių, nes bankas grasino išvaržysiąs įkeistą turtą, taip pat skaičiavo palūkanas ir delspinigius, tačiau faktas, kad šie dokumentai buvo pasirašyti, jokiu būdu negali būti pagrindu pripažinti, kad ieškovas tinkamai įvykdė Sutartį;

8734.9.

88siekiant, kad būtų tinkamai suteiktos paslaugos ir tinkamai įgyvendintas kliento interesų prioriteto principas, atsiradus galimybei sudaryti mainų sutartį, reikėjo pakeisti Sutartį (Sutarties 5.2. punktas) ir joje numatyti, kad mainų sutarties sudarymas būtų laikomas tinkamu įvykdymu ir šalių būtų susitarta dėl kainos už naują Sutarties įvykdymo būdą. Nesant šalių naujo susitarimo dėl atlygio už modifikuotą Sutarties įvykdymo būdą, teismas suteikė prioritetą paslaugos davėjo interesams, t. y. už kitokį Sutarties įvykdymą priteisė atlygį šaliai, kuri pažeidė imperatyvią pareigą savo kliento atžvilgiu veikti saugant jo interesus ir tuo sukėlė savo klientui nuostolius;

8934.10.

90klientas privalo sumokėti visa kaina, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos (CK 6.720 str. 3 d.). Pagal Sutarties 4.1. punktą paslaugos laikomos suteiktomis ir ieškovas įgyja teisę į atlyginimą, kai sudaroma turto pirkimo – pardavimo sutartis su ieškovo surastu pirkėju arba pardavėjas atsisako sudaryti turto pirkimo – pardavimo sutartį, kai ieškovo surastas pirkėjas pasiūlo už turtą ne mažesnę kaip 1 880 000 Eur pirkimo kainą. Ne viena iš šių Sutartyje numatytų sąlygų nėra įvykusi, todėl, griežtai vertinant Sutartį, kuri buvo parengta paslaugos teikėjo, ieškovas apskritai neturi teisės iš atsakovo reikalauti jokio atlyginimo pagal Sutartį. Teismas, laikydamas jog paslaugos, sudarius mainų sutartį, buvo suteiktos tinkamai, dėl ko ieškovui tariamai priklauso sutartinis atlyginimas, nukrypo nuo šalių susitarimo, dėl ko buvo pažeistas sutarčių laisves principas ir teisinė galia;

9134.11.

92su ieškovu buvo geranoriškai atsiskaityta tik už tas paslaugas, kurių rezultatas iš esmės atitiko šalių susitarimą, t. y. toje dalyje, kurioje buvo gauta priemoka už išmainytą turtą, nes ieškovui buvo sumokėta 3 procentų suma (26 322,30 Eur) nuo priemokos (877 409,94 Eur);

9334.12.

94teismas nepagrįstai nustatė, kad Sutartis nėra vartojimo sutartis, nes netinkamai vertino Sutarties tikslą ir paskirtį, aplinkybes, dėl kurių Sutartis buvo sudaryta, nukrypo nuo vartojimo sutartis reglamentuojančių teisės normų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, dėl to nepagrįstai sprendė, kad Sutartis nėra vartojimo sandoris ir kad sutartiniai santykiai siejo lygiaverčius jų dalyvius;

9534.13.

96teismas nepagrįstai nustatė, kad Sutarties 2.2. punkte numatytas minimalus 50 000 Eur atlygis ieškovui, nepagrįstai nurodė, kad nešališkas stebėtojas Sutarties 2.2 punktą aiškintų taip, kad ieškovui priklauso 3 procentai dydžio atlygis nuo turto realizavimo kainos, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau kaip 50 000 Eur;

9734.14.

98šalims individualiai neaptarus Sutarties 2.2. punkto, atsižvelgiant į Sutarties 2.2. punkto gramatinę prasmę, Sutarties 2.2. punktas negali būti suprantamas kitaip, kaip reiškiantis, jog sutartinis atlygis yra „3 proc. nuo galutines Turto pardavimo kainos“, o 50 000 Eur suma apibūdina tik minimalaus atlygio pokyčio sumą, o ne jo dydį. Po Sutarties sudarymo šalys taip pat niekada nesiderėjo dėl minimalaus 50000 Eur atlygio;

9934.15.

100teismas nepagrįstai nevertino Sutarties 2.2 punkto kaip negaliojančio ex officio;

10134.16.

102Sutartis yra vartojimo sandoris ir Sutartį parengė ir pateikė atsakovui pasirašyti paslaugos teikėjas, kuris yra verslininkas. Be to, ieškovas Sutarties sudarymo bei vykdymo metu buvo ir yra susijęs pavaldumo santykiais su DnB finansinei grupei priklausančia įmone UAB DnB būstas (dabar – „Luminor būstas“, UAB) ir Banku. Esminę įtaką Sutarties tekstui ir sąlygoms turėjo UAB DnB būstas (dabar „Luminor būstas“, UAB) ir Bankas, kurie yra profesionalai ir išskirtinę dominuojančią padėtį atsakovo atžvilgiu turintys verslininkai, todėl šiuo atveju turi būti taikomos vartotojų teises ginančios teisės normos;

10334.17.

104kadangi negali būti patenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos atlyginimo, atitinkamai negali būti patenkintas ir išvestinis ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo;

10534.18.

106teismas negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, nes ieškovas neturi teisės reikalauti delspinigių;

10734.19.

108ieškovas delspinigių apskaičiavimo lentelėje delspinigius visiškai nepagrįstai pradeda skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 21 d. Ieškovas pranešimą dėl sumokėjimo pagal Sutartį atsakovo atstovui atsiuntė 2017 m. lapkričio 15 d. Iki to laiko šalys dar derėjosi ir aiškinosi dėl atsiskaitymo sąlygų. Todėl ieškovo bandymas skaičiuoti ir prisiteisti delspinigius iki 2017 m. lapkričio 18 d. neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo bei yra nesąžiningas.;

10934.20.

110ieškovas delspinigių nebuvo priskaičiavęs 2017 m. gruodžio 22 d. bei 2018 m. sausio 24 d. pretenzijose, todėl ieškiniu atgaline data negali skaičiuoti delspinigių iki 2018 m. sausio 24 d. imtinai. Bandymas apskaičiuoti ir prisiteisti neskaičiuotus delspinigius atgaline data (iki 2018 m. sausio 24 d. imtinai) parodo ieškovo nesąžiningumą ir negali būti tenkinamas kaip prieštaraujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams;

11134.21.

112ieškovui negali ir neturi būti mokama 50 000 Eur suma. Ieškovui buvo sumokėta 26 322,30 Eur suma, kuri buvo galutinai apmokėta 2017 m. gruodžio 14 d. Delspinigių sumos delspinigių apskaičiavimo lentelėje skaičiuojamos netgi nuo netinkamos tariamos skolos sumos;

11334.22.

114kadangi negali būti patenkintas ieškovo reikalavimas del 23 677,70 Eur skolos atlyginimo, atitinkamai negali būti patenkinti ir išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo;

11534.23.

116ieškovo nurodomos bylinėjimosi išlaidos apskritai yra nepagrįstos ir neprotingos, bendra ieškovo bylinėjimosi išlaidų suma negalėtų sudaryti didesnę kaip 1552,20 Eur sumą;

11734.24.

118ieškovas negali reikalauti kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 532,40 Eur sumos už pretenzijos dėl skolos grąžinimo parengimą, nes pretenzijos dėl skolos grąžinimo parengimas vyko dar iki civilinės bylos iškėlimo. Ši tariama bylinėjimosi išlaidų suma yra žymiai didesnė, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 8.16. punktu pretenzijos parengimas negalėjo viršyti 335,48 Eur sumos;

11934.25.

120ieškovas negali reikalauti kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 1796,85 Eur sumos už ieškinio parengimą. Ieškinys yra dėl skolos, jis nėra sudėtingas, todėl jo rengimas negalėjo užtrukti 13,5 val. kaip nurodyta sąskaitoje. Tokio ieškinio parengimas negalėjo užtrukti daugiau kaip 4 val. Skaičiuojant pagal advokatų kontoros darbo įkainį ieškinio parengimas negalėjo kainuoti daugiau kaip 532,40 Eur;

12134.26.

122civilinėje byloje ieškovas pateikė tik išrašą iš Hipotekos registro, todėl galėtų reikalauti tik 9,58 Eur už išrašą iš Hipotekos registro;

12334.27.

124ieškovas negali reikalauti kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 310,57 Eur sumos už prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo ir pareiškimo dėl dalies ieškinio atsisakymo rengimą. Ieškovas tikslino ieškinį, nes pats netinkamai skaičiavo (ir vis dar yra nepagrįstai apskaičiavęs) delspinigius, todėl pareiškimo dėl dalies ieškinio atsisakymo parengimas negali būti traukiamas į bylinėjimosi išlaidas. Prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas negalėjo trukti daugiau nei 1 val. Pagal advokatų kontoros įkainį tokio prašymo parengimas negalėjo kainuoti daugiau kaip 133,10 Eur;

12534.28.

1262018 m. birželio 13 d. teismo posėdis truko apie pusę valandos, atitinkamai pateikiamoje advokato sąskaitoje negalėjo būti nurodyta 2 val. trukmė. Remiantis Rekomendacijų 8.19. punktu atstovavimas minėtame teismo posėdyje negalėjo viršyti 44,24 Eur sumos. Teismas negalėjo pripažinti, kad minėtos 2 val. turi būti skaičiuojamos su 2018 m. liepos 9 d. teismo posėdžio trukme, nes įrodymų apie šalių susitarimą dėl 2018 m. liepos 9 d. posėdžio apmokėjimo ir apmokėjimo dokumentų bei sąskaitų nėra pateikta;

12734.29.

128civilinė byla nėra sudėtinga, todėl pasirengimas teismo posėdžiui negalėjo užtrukti 3 val. 50 min., visos aplinkybės ieškovo atstovei buvo žinomos. Pasirengimas teismo posėdžiui negalėjo užtrukti daugiau kaip 1 val., todėl remiantis Rekomendacijų 8.19. punktu pasirengimas teismo posėdžiui negalėjo viršyti 88,48 Eur;

12934.30.

130atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė dalies reikalavimo, žyminis mokestis turėjo būti 616 Eur, o ne 617 Eur.

13135.

132Atsakovė A. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą dalyje dėl ieškinio patenkinimo prieš atsakovę A. B. ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. V. ieškinio, pareikšto atsakovei A. B., netenkinti, priteisti jai iš ieškovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje bei atitinkamai pakeisti bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nurodė šiuos esminius argumentus:

13335.1.

134atsakovė Sutarties su ieškovu nėra sudariusi. Nepaisant to, kad turtas buvo bendroji jungtinė atsakovų nuosavybė ir jis mainų sutartimi buvo perleistas atsakovams ją pasirašant, prievolė atsakovei atsakyti pagal Sutartį neatsiranda;

13535.2.

136atsakovės apie Sutarties sudarymą neinformavo nei Ieškovas, nei sutuoktinis S. B., su kuriuo atsakovė jau Sutarties sudarymo metu gyveno atskirai ir nepalaikė santuokinių ryšių. Atsakovė niekada nepatvirtino S. B. vienašališkai sudarytos Sutarties su Ieškovu;

13735.3.

138Sutarties 1 punkte nurodyta, kad užsakovas yra S. B., o naudos gavėjas – irgi tik S. B.. Byloje nėra ginčo, kad Ieškovas negalėjo nežinoti, jog S. B. turi sutuoktinę. Reiškia, tiek ieškovas, tiek S. B. aiškiai suprato, kad Sutartis sudaroma tik tarp jų ir apeliantei tokia Sutartis nesukels jokių teisinių pasekmių;

13935.4.

140apeliantei nekyla nei solidarioji, nei dalinė atsakomybė pagal Sutartį, todėl negalima teigti, kad iš Sutarties kylančios prievolės turi būti vykdomos iš apeliantei priklausančios sutuoktinų turto dalies ar iš apeliantės asmeninio turto;

14135.5.

142S. B. teiginys, kad Sutarties sudarymo metu jis su apeliante gyveno kartu, yra melagingas, nes nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio apeliantė išsikraustė iš namų ir gyvena adresu ( - );

14335.6.

1442015 m. gruodžio 14 d. notarės D. B. liudijimas apie įgaliojimo atšaukimą patvirtina, kad jau nuo 2015 m. gruodžio mėn. apeliantė aiškiai išreiškė savo valią, kad ji nesutinka, kad S. B. atstovautų jai sudarant bet kokius sandorius, įskaitant ir tuos, kurie susiję su nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu;

14535.7.

146Sutartis su Ieškovu nebuvo būtina nei sutuoktinių turto pardavimui, nei jų prievolių bankui atlyginimui. Nei teisės aktai, nei susiklosčiusi praktika neleidžia daryti išvados, kad nekilnojamojo turto objektai turi būti parduodami per tarpininką ar su nekilnojamojo turto agento pagalba. Tai, kad S. B. pasinaudojo ieškovo pagalba, nereiškia, kad Sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino;

14735.8.

148pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės atsakomybė pagal ieškovo ir atsakovo S. B. sudarytą sutartį kyla iš CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, t. y. kad šis sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, yra nepagrįsta;

14935.9.

150ieškovas, abiem sutuoktiniams reikšdamas reikalavimą pagal Sutartį, turi įrodyti, kad Sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Ieškovo pozicija, kad Sutartis buvo sudaryta dėl bendro sutuoktinių turto, automatiškai nereiškia, kad Sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Būtina vertinti, ar tokia Sutartis buvo būtina, ar jos sąlygos yra protingos ir nepažeidžia kito sutuoktinio interesų;

15135.10.

152pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantė Sutarčiai neprieštaravo, neatitinka tikrovės. Ieškovas po Sutarties su S. B. sudarymo, kreipėsi į apeliantę su prašymu pasirašyti Sutartį, tačiau apeliantė griežtai atsisakė tą padaryti, motyvuodama tuo, kad jai ši Sutartis nėra priimtina ir ji šią Sutartį vertina kaip asmeninius S. B. įsipareigojimus;

15335.11.

154nors apeliantė nėra atsakinga ieškovui pagal Sutartį, tačiau ji palaiko S. B. poziciją dėl to, kad ieškovo reikalavimai priteisti skolą pagal Sutartį yra nepagrįsti;

15535.12.

156ieškovas tinkamai neįvykdė Sutarties 3.1 punkte numatytos pareigos surasti Sutartyje numatyto turto pirkėjus, su kuriais būtų sudaryta turto pirkimo – pardavimo sutartis. Ieškovo pareigos pagal Sutartį nebuvo įvykdytos, nebuvo pasiektas Sutartyje numatytas tikslas, nes Sutartyje nurodytas turtas nebuvo parduotas, o buvo išmainytas su priemoka;

15735.13.

158Sutartyje aiškiai nurodoma, kad Ieškovo pareiga yra rasti turto pirkėją: Sutarties 3.1 punkte nurodyta, kad „Atstovas įsipareigoja ieškoti trečiųjų asmenų (Pirkėjų) 2.1 p. nurodytam Turtui pirkti, t. y. sudaryti su Pirkėju Preliminariąją ir/arba Pagrindinę Turto Pirkimo-pardavimo sutartį“; Sutarties 2.2 punkte – atlygis skaičiuojamas nuo galutinės Turto pardavimo kainos. Taigi, visa Sutartis yra sukonstruota taip, kad ieškovas buvo įgaliotas rasti turto pirkėją. Tai, kad jis rado asmenį, kuris turtą įgijo perleisdamas savo turtą ir dalį turto kainos sumokėdamas pinigais, rodo, kad Sutartyje nurodytas tikslas – parduoti turtą – buvo pasiektas tik iš dalies. Atitinkama proporcija ieškovui buvo sumokėtas atlyginimas, kartu pasiūlant baigti vykdyti sutartį – surasti pirkėjus išmainytam turtui, kad būtų pasiektas Sutartyje nurodytas tikslas – Turto savininkai gautų pinigus už perleistą Turtą;

15935.14.

160ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad jis atliko visus Sutartyje nurodytus veiksmus: konsultuoti užsakovą parduodamo turto kainodaros ir pardavimų strategijos klausimais, padėti užsakovui surinkti būtinus dokumentus;

16135.15.

162pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar ieškovas veikė išimtinai kliento interesais. Iš ieškovo pateiktų elektroninių laiškų matyti, kad Sutartyje nurodyto turto pardavimu rūpinosi ne tik Ieškovas, bet ir kitas UAB „Luminor būstas“ brokeris Šarūnas, nors jo dalyvavimas Sutartyje nebuvo numatytas. Tikėtina, kad būtent dėl to Sutarties mokestis buvo toks didelis. Apeliantės žiniomis, sutuoktinių turtą įsigijęs subjektas taip pat buvo UAB „Luminor būstas“ klientas, kurio turto realizacija rūpinosi minėtas ieškovo kolega. Todėl abu brokeriai, teikę paslaugas UAB „Luminor būstas“ vardu, veikė galimo interesų konflikto situacijoje bei tikėtina gavo dvigubą mokestį už įvykusius sandorius – iš S. B. ir UAB „CTLF“, arba, tuo atveju jei UAB „CTLF“ už tarpininkavimo paslaugas nemokėjo – S. B. mokėjimu Ieškovui buvo apmokėtas ir jo kolegos darbas, dėl ko Sutartyje nebuvo tartasi.

16336.

164Atsakovė atsiliepimu į atsakovo S. B. apeliacinį skundą sutiko su apelianto S. B. apeliaciniu skundu dalyje dėl to, kad ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, tačiau nesutinka su apelianto S. B. argumentais, kad jeigu teismas nuspręstų, kad su ieškovu nėra pilnai atsiskaityta pagal Sutartį, tariama piniginė prievolė turėtų būti pripažįstama bendrąja daline sutuoktinių prievole. Prašo vadovautis jos apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

16537.

166Atsakovas S. B. iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo reikalavimu panaikinti sprendimą ir dalyje dėl ieškinio patenkinimo atsakovės atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinio atsakovės atžvilgiu netenkinti. Prašo visiškai patenkinti atsakovų apeliacinius skundus. Jeigu teismas nuspręstų, kad su ieškovu nėra pilnai atsiskaityta pagal Sutartį, tariama piniginė prievolė turėtų būti pripažįstama bendrąja daline sutuoktinių prievole, todėl atsakovas nesutinka su atsakovės pozicija, kad atsakovei nekyla nei solidarioji, nei dalinė atsakomybė pagal Sutartį. Teismas sprendime nepagrįstai nustatė, kad atsakovų atsakomybė yra solidari. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tariamos prievolės solidarumą. Buvo išmainytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise esantis turtas ir įgytas kitas turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutartis buvo sudaryta su tikslu parduoti abiem sutuoktiniams priklausantį turtą ir gautomis lėšomis dengti bendras šalių prievoles bankui.

16738.

168Ieškovas DariusValskys su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti visas ieškovo apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas tokiais argumentais:

16938.1.

170Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo S. B. buvo pasirašyta 2016 m. liepos 11 d. Tuo tarpu Sutarties projektas atsakovui S. B. elektroniniu paštu buvo nusiųstas 2016 m. liepos 4 d., t. y. savaitė iki Sutarties pasirašymo dienos, per kurią atsakovas S. B., elgdamasis apdairiai ir rūpestingai, turėjo pakankamai laiko detaliai susipažinti su visomis Sutarties sąlygomis, Sutartimi prisiimamais įsipareigojimais bei išsiaiškinti iškilusius neaiškumus.

17138.2.

172Ieškovui pavyko surasti potencialų pirkėją, kuris norėjo įsigyti turtą už jį iš dalies atsiskaitant kitokio pobūdžio nekilnojamuoju turtu. Nors atsakovas S. B. pirmenybę teikė tokiam pirkėjui, kuris visą kainą už turtą būtų galėjęs sumokėti piniginėmis lėšomis, tačiau puikiai suprasdamas situaciją (t. y., atsižvelgdamas į tai, kad turto nepavyksta parduoti jau kelerius metus), sutiko su ieškovo surasto pirkėjo siūlomomis sąlygomis ir su potencialiu pirkėju.

17338.3.

174pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo teisinius santykius, pagrįstai rėmėsi atitinkama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir teisingai išnagrinėjo civilinę bylą, ko pasekoje priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą;

17538.4.

176teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad buvo pasiektas Sutarties tikslas, dėl ko Ieškovas turi teisę į sutartą atlyginimą;

17738.5.

178atsakovų pozicija, jog Sutartis neva nebuvo pilnai įvykdyta, todėl ieškovui nepriklauso visas sutartas atlyginimas, yra iš esmės nepagrįsta ir atmestina, nes prieštarauja tarpininkavimo paslaugų esmei ir tikslui, pažeidžia sutarčių aiškinimo taisykles bei fundamentalius teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir pacta sunt servanda principus bei neatitinka nuoseklios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuluotos aiškinant panašaus pobūdžio teisinius santykius, jų prigimtį ir pagrindinius tikslus;

17938.6.

180atsakovams mainų sutarties pagrindu perleidus nuosavybės teises į turtą ieškovo surastam asmeniui buvo pilnai įvykdytas Sutarties tikslas, dėl ko ieškovui priklauso visas Sutarties 2.2 sutartas atlyginimas;

18138.7.

182tarpininkavimo sutarčių tikslas yra tarpininko (brokerio) paslaugų gavimas tam, kad būtų surastas asmuo (pirkėjas), kuris pardavėjui priimtinomis sąlygomis įsigytų parduodamą turtą. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pirkėjo, kuris rezultate realiai įsigyja parduodamą turtą, suradimas yra esminė aplinkybė, kurią būtina konstatuoti sprendžiant klausimą, ar tarpininkavimo sutartis yra įvykdyta;

18338.8.

184nagrinėjamu atveju taip ir įvyko: tarp šalių nėra ginčo, kad turtą įsigijo ieškovo surastas asmuo, tarp šalių taip pat nėra ginčo, kad turtas realiai buvo perleistas ieškovo surastam pirkėjui, todėl darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo S. B. sudarytos Sutarties tikslas buvo pasiektas po to, kai ieškovo surastas pirkėjas faktiškai įsigijo turtą už atsakovams priimtiną ir tinkamą kainą;

18538.9.

186turto pardavimas už tai kaip atlygį gaunant kitą pardavėjui priimtiną daiktą (t.y. sudarant mainų sutartį) yra vienas iš galimų turto realizavimo būdų. Kaip teisingai ir pagrįstai sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tik pačių atsakovų valioje buvo sutikti su ieškovo surasto pirkėjo siūlomomis sąlygomis (už turtą atsiskaityti piniginėmis lėšomis bei atsakovams priimtinu nekilnojamuoju turtu) ar ne. Tačiau toks atsakovų sprendimas negali įtakoti ieškovo teisės gauti sutartą atlyginimą (nepriklausomai nuo to, kad šalių sudarytoje Sutartyje tiesiogiai mainai nėra įvardinti kaip vienas iš galimų turto realizavimo būtų);

18738.10.

188aiškinant priešingai, būtų (i) paneigta tarpininkavimo sutarties esmė (už atlygį surasti pirkėją, kuris pardavėjui priimtinomis sąlygomis įsigytų parduodamą turtą), (ii) paneigtas Civilinio kodekso 6.718 str. įtvirtintas klientų prioriteto principas (nes tai reikštų, kad brokeriai, norėdami gauti sutartą atlygį, savo klientams nebegali siūlyti pirkėjų, kurie parduodamą turtą norėtų įsigyti kitomis sąlygomis, nei nurodyta tarpininkavimo sutartyje), bei (iii) pažeistas Civilinio kodekso 6.193 str. įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės, numatančios, kad „Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu <...>“, bei kad „Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nurodytos“;

18938.11.

190pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime pagrįstai konstatavo, kad atstovavimo paslaugų sutartyje šalys susitarė dėl kainos, už kurią bus bandoma turtą realizuoti, tačiau galutinė sandorio kaina buvo nustatyta išimtinai atsakovų ir jų kontrahentų valia, ieškovas galutiniam jų sprendimui negalėjo ir neturėjo daryti jokios įtakos. Kas reiškia, kad parduodamo (realizuojamo) turto galutinė pardavimo kaina priklauso išimtinai nuo pardavėjo valios – būtent jis priima sprendimą, ar brokerio surasto pirkėjo siūloma kaina jam yra priimtina ar ne. Tai yra, pardavėjas turi visišką laisvę atsisakyti parduoti turtą brokerio surasto pirkėjo siūlomomis sąlygomis, ir atitinkamai nemokėti brokeriui sutartyje numatyto atlyginimo. Tačiau jei pardavėjas nusprendžia sutikti su brokerio surasto pirkėjo siūlomomis jam priimtinomis turto pirkimo sąlygomis (kaina, būdu ir pan.) ir su juo sudaro turto pardavimo sandorį, tai reiškia, kad tarpininkavimo sutarties tikslas yra pasiektas, ko pasekoje kyla/ turi kilti pareiga sumokėti brokeriui sutartą atlyginimą;

19138.12.

192atsakovai su ieškovo surastu pirkėju susitarė dėl jiems priimtinų ir tinkančių turto pardavimo sąlygų. Faktą, kad atsakovai su ieškovo surastu turto pirkėju susitarė dėl atsakovams priimtinos turto pardavimo kainos patvirtina atsakovų laisva valia sudaryta mainų sutartis, kurios pagrindu atsakovams priklausiusio Turto nuosavybės teisė buvo perduota ieškovo surastam pirkėjui, šiam už parduotą turtą su atsakovais atsiskaitant sutarta kaina. Aplinkybė, kad už parduotą turtą atsakovams buvo sumokėta ne tik piniginėmis lėšomis, bet ir atsakovams priimtinu, išsiderėtu nekilnojamuoju turtu, nekeičia ir objektyviai negali keisti fakto, jog turtas faktiškai buvo parduotas ieškovo surastam pirkėjui, dėl ko ieškovas turi teisę į visą Sutartyje numatyta atlyginimą;

19338.13.

194su ieškovo surastu pirkėju sudaryta mainų sutartis atsakovams buvo naudinga, kadangi mainų sutartimi pagaliau buvo realizuotas itin nelikvidus turtas, kurį atsakovai nesėkmingai bandė parduoti ilgus metus, ieškovui suradus pirkėją, kuris pasiūlė atsakovas priimtinas turto pardavimo sąlygas, atsakovai išvengė priverstinio turto pardavimo, mainų sutarties pagrindu pardavus (realizavus) turtą, atsakovai gavo ne tik piniginių lėšų, kuriomis galėjo padengti savo pradelstus įsipareigojimus, bet ir likvidų, kuriuo, lyginant su turėtu turtu, daug lengviau disponuoti (atidalinti, parduoti dalimis, nuomoti, naudoti, išvystyti ir paskui pelningai parduoti, kt.);

19538.14.

196pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013, pateiktais išaiškinimais;

19738.15.

198atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo S. B. apeliacinio skundo teiginys, kuriame nurodoma, jog „Pagal Sutarties 4.1. p. paslaugos laikomos suteiktomis ir Ieškovas įgyja teisę į atlyginimą, kai sudaroma Turto pirkimo – pardavimo sutartis su Ieškovo surastu pirkėju <...>. nei viena iš šių Sutartyje numatytų sąlygų nėra įvykusi, todėl griežtai vertinant Sutartį, <...> Ieškovas apskritai neturi teisės iš Atsakovo reikalauti jokio atlyginimo pagal Sutartį“.

19938.16.

200pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties tikslas (parduoti turtą ieškovo surastam pirkėjui) realiai buvo pasiektas, ieškovas tinkamai ir pilnai įvykdė Sutartį, todėl jis turi teisę reikalauti sumokėti visą Sutartimi sutartą atlyginimą.

20138.17.

202atsakovo S. B. turėtas tikslas, kurio jis siekė sudarydamas Sutartį, buvo susijęs ne su asmeninių ar namų ūkio poreikių tenkinimu, o su atsakovo ir jo sutuoktinės (atsakovės A. B.) turėtais verslo interesais;

20338.18.

204Faktą, kad abu atsakovai šių kreditorinių įsipareigojimų atžvilgiu buvo traktuojami kaip verslo klientai patvirtina ir AB DNB banko atsakovams siųstas 2016 m. rugsėjo 28 d. pranešimas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo, kurį pasirašė Verslo kreditų išieškojimo skyriaus vadovas.

20538.19.

206Sutarties objektas – turtas (buvusio mėsos kombinato teritorija su gamybiniais pastatais ir infrastuktūra) yra susijęs ne su atsakovo S. B. asmeniniais ar namų ūkio poreikiais, o išimtinai tik su atsakovo S. B. ir jo sutuoktinės (atsakovės A. B.) turėtais bendrais verslo interesais;

20738.20.

208aplinkybė, jog iš Sutarties kylanti prievolė sumokėti ieškovui sutartą atlyginimą sprendime buvo pripažinta bendrąja sutuoktinių (atsakovų) prievole CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte pagrindu niekaip nekeičia fakto, jog Sutartis objektyviai neatitinka vartojimo sutartims taikomų kriterijų;

20938.21.

210pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad Sutarties 2.2 punkte buvo susitarta dėl minimalaus atlyginimo dydžio;

21138.22.

212vienintelis realiai galimas ir objektyviai įmanomas Sutarties 2.2. punkto aiškinimas yra toks, kad šiuo punktu šalys ne tik susitarė dėl ieškovui priklausančio atlygio apskaičiavimo principo (3 procentai nuo galutinės turto pardavimo kainos), bet kartu ir nusistatė (įtvirtino) minimalų atlygio dydį („ne mažiau kaip 50 000 EUR“). Tik toks Sutarties 2.2 punkto aiškinimas yra visiškai racionalus, atitinkantis gramatinę išraišką ir vienintelis logiškai galimas;

21338.23.

214atsakovo S. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad šalys nesiderėjo dėl Sutarties sąlygų ir neva individuliai neaptarė Sutarties 2.2 p., įtvirtinančio minimalų atlyginimo dydį, nekeičia fakto, kad atsakovas S. B., savo noru ir laisva valia pasirašydamas Sutartį, kartu prisiėmė visus Sutartyje įvirtintus įsipareigojimus. Civilinio kodekso 6.189 straipsnis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią;

21538.24.

216rinkoje, sudarant tokio pobūdžio tarpininkavimo sutartis, yra visiškai įprasta praktika susitarti dėl minimalaus atlyginimo dydžio, ypač tais atvejais, kai sudaroma tarpininkavimo sutartimi nėra suteikiama išimtinė teisė pardavinėti objektą, bei nėra mokamas avansas už faktiškai teikiamas paslaugas. Tai yra, visiškai natūralu, kad atlyginimo dydis priklauso nuo patiriamos rizikos dydžio – kuo yra didesnė tikimybė, jog nepriklausomai nuo įdėtų pastangų ir faktiškai sugaišto laiko, paslaugų teikėjas negaus jokio atlygio, tuo atlyginimas (mokamas tik sutartos sėkmės atveju) yra didesnis;

21738.25.

218per visą Sutarties vykdymo laikotarpį (nuo turto pirkėjo suradimo iki mainų sutarties sudarymo) atsakovai ieškovui nereiškė jokių pretenzijų ar pastabų dėl neva nekokybiškai ar nepilnai įvykdytų įsipareigojimų. Ieškovas, siekdamas tinkamai ir kokybiškai suteikti paslaugas, turėjo teisę į pagalbą pasitelkti trečiuosius asmenius. Tačiau trečiųjų asmenų pasitelkimas neturėjo jokios Sutarties iš anksto sutartam ir Sutartyje aiškiai apibrėžtam atlyginimo už ieškovo suteiktas paslaugas dydžiui;

21938.26.

220Sutarties 2.2 p. formuluotė yra aiški bei suprantama, ir nei vienas analogiškas šalims protingas asmuo šios Sutarties nuostatos negalėjo niekaip kitaip suprasti, tik kaip nuostatą, be kita ko, nustatančią minimalų šalių sutarto atlyginimo dydį. Tuo tarpu atsakovo bandymas Sutarties 2.2 p. formuluotėje įžvelgti „neaiškumą“ tiesiog rodo nesąžiningą bandymą bet kokia kaina išvengti sutartinių įsipareigojimo įvykdymo;

22138.27.

222ieškovo ir S. B. sudaryta Sutartis nėra ir objektyviai negali būti laikoma vartojimo sutartimi, nes neatitinka esminių vartojimo sutartims taikomų požymių, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo ex officio spręsti dėl Sutarties sąlygų sąžiningumo;

22338.28.

224atsakovo S. B. apeliacinio skundo teiginys, jog „esminę įtaką Sutarties tekstui ir sąlygoms turėjo UAB DnB Būstas (dabar „Luminor būstas“, UAB) ir Bankas“ yra iš esmės neteisingas ir neturintis jokio objektyvaus pagrindo, kadangi Luminor Bank AB ir „Luminor būstas“, UAB yra visiškai atskiri juridiniai asmenys, su skirtingomis veiklos sritimis, su skirtingais jų veiklai taikomais apribojimais bei visiškai atskiromis organizacinėmis struktūromis. Be to, ieškovas tarpininkavimo paslaugas teikė individualiai, ir nebuvo susijęs jokiais pavaldumo santykiais nei su „Luminor Bank“, AB, nei su „Luminor būstas“, UAB;

22538.29.

226Sutarties 2.6 punkte, šalia kurio yra paties S. B. parašas, paryškintu šriftu parašyta: „Patvirtinu, kad specialiosios sutarties sąlygos yra aptartos individualiai, su sąlygomis sutinku“;

22738.30.

228Sutarties 2.2 p. nuostata yra aiškiai ir suprantamai išreikšta, t. y. kiekvienas analogiškas šalims protingas asmuo ją būtų supratęs visiškai vienodai – kad jei bus pasiektas Sutartyje sutartas rezultatas (t. y. jei turtas bus realizuotas ieškovo surastam pirkėjui atsakovui priimtinomis sąlygomis) ieškovui bus mokamas 3 proc. nuo galutinės turto kainos atlyginimas, tačiau bet kokiu atveju ne mažiau kaip 50 000 Eur (minimalus atlyginimas);

22938.31.

230Sutarties 2.2 p. susitarus dėl minimalaus atlyginimo dydžio, nėra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai (net jei būtų konstatuota, kad atsakovas S. B. yra laikomas vartotoju, su kuo ieškovas kategoriškai nesutinka), kadangi galutinį sprendimą – parduoti turtą ieškovo surastam pirkėjui, ar ne priima išimtinai atsakovai, kaip turto savininkai. Jei ieškovo pirkėjo siūlomos turto įsigijimo sąlygos atsakovams nebūtų priimtinos, tai turtas tiesiog nebūtų parduotas;

23138.32.

232pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad Sutartis, iš kurios kildinamas ieškinio reikalavimas priteisti ieškovui likusią nesumokėto atlyginimo dalį, buvo sudaryta atsakovų šeimos interesais bei pagrįstai įpareigojo abu atsakovus lygiomis dalimis įvykdyti prievolę ieškovui;

23338.33.

234Sutarties tikslas buvo ieškovo, kaip tarpininko paslaugų gavimas tam, kad būtų surastas asmuo (pirkėjas), kuris abiem atsakovams priimtinomis sąlygomis įsigytų parduodamą turtą. Jei atsakovei A. B. nebūtų priimtinos ieškovo surasto pirkėjo siūlomos turto realizavimo sąlygos, tai, nepriklausomai nuo atsakovo S. B. valios, mainų sutartis nebūtų buvusi sudaryta, atitinkamai, ieškovui nebūtų atsiradusi teisė reikalauti Sutartyje nustatyto atlyginimo;

23538.34.

236Sutarties objektas – abiem atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas, atitinkamai naudą, gautą abiem atsakovams priimtinomis sąlygomis pardavus (realizavus) turtą, gavo abu sutuoktiniai (atsakovai) vienodą;

23738.35.

238įsipareigojimai, kurių įvykdymui buvo įkeistas turtas, ir kurių abu sutuoktiniai (atsakovai) tinkamai nevykdė, dėl ko buvo iškilusi priverstinio turto pardavimo grėsmė, buvo bendri abiejų sutuoktinių (atsakovų). Turtas buvo įkeistas AB DnB bankui (dabartinis pavadinimas Luminor) siekiant užtikrinti taip pat abiejų sutuoktinių (atsakovų) bendrų įsipareigojimų įvykdymą, todėl abu sutuoktiniai (atsakovai) turėjo bendrą šeimos interesą, kad turtas būtų realizuotas abiem jiems priimtinomis sąlygomis, o ne priverstinai parduotas vykdant priverstinio realizavimo procedūrą;

23938.36.

240kaip matyti iš atsakovo S. B. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, atsakovus, kaip sutuoktinius, siejo ne tik bendras šeimas ūkis, bet ir bendri verslo klausimai. Tą patvirtina ir byloje surinkti įrodymai, iš kurių matyti, kad sutuoktiniai (atsakovai) abu kartu ėmė verslo subjektams teikiamas kredito linijos paskolas, abu kartu kaip investicinį projektą įsigijo pramoninės paskirties turtą (buvusio mėsos kombinato teritoriją su ten stovinčiais gamybiniais pastatais ir infrastruktūra), ir pan;

24138.37.

242atsakovės A. B. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog Sutarties sudarymo metu atsakovai gyveno skyriumi, atsakovė buvo atšaukusi generalinį įgaliojimą atsakovo S. B. atžvilgiu, ir nei Sutarties sudarymo metu, nei vėliau nebuvo davusi sutikimo tokio sandorio sudarymui, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kadangi sudarant tarpininkavimo sutartį nėra įstatyminės prievolės gauti kito sutuoktinio sutikimo nei žodžiu, nei raštu, todėl nustatant iš Sutarties kylančios prievolės pobūdį (asmeninė ar bendroji sutuoktinių) reikšminga yra tik tai, ar įrodyta, jog Sutartis sudaryta dėl abiejų sutuoktinių (atsakovų) šeimos interesų.

24338.38.

244iš Sutarties kylanti prievolė sumokėti ieškovui likusią Sutartimi sutarto atlygio dalį laikytina prievole, atsiradusia iš vieno sutuoktinio bendrais šeimos (abiejų sutuoktinių) interesais sudaryto sandorio, kurį sudarant kito sutuoktinio sutikimas nebuvo reikalingas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kadangi abu sutuoktiniai (atsakovai) buvo vienodai suinteresuoti, jog turtas būtų realizuotas jiems abiem priimtinomis sąlygomis, o ne priverstinai parduotas hipotekos kreditoriaus reikalavimu dėl abiejų sutuoktinių netinkamai vykdytų finansinių įsipareigojimų;

24538.39.

246aplinkybė, jog atsakovė A. B. nuo 2015 m. pabaigos negyveno ir nevedė bendro šeimos ūkio su atsakovu A. B., neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamu klausimu, kadangi bendras sutuoktinių (atsakovų) šeimos interesas kuo palankesnėmis sąlygomis realizuoti Turtą, atsirado daug anksčiau, nei atsakovai pradėjo gyventi skyriumi, ir vėliau nepasikeitė (turtas iki pat mainų sutarties sudarymo dienos buvo bendroji jungtinė atsakovų nuosavybė, todėl abu sutuoktiniai iš sudaryto sandorio gavo vienodą naudą);

24738.40.

248pareiga mokėti delspinigius (netesybas) atsiranda nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos, o ne nuo kreditoriaus reikalavimo sumokėti delspinigius pateikimo dienos. Įstatymas nenumato kreditoriui pareigos iki ieškinio pareiškimo pateikti reikalavimą skolininkui dėl delspinigių sumokėjimo. Ieškovas, elgdamasis sąžiningai, abejose pretenzijose atkreipė atsakovų dėmesį, jog jiems geranoriškai neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, ieškovas bus priverstas savo pažeistas teises ginti teisminėmis priemonėmis, ko pasekoje, ieškovas pareikalaus ne tik skolos, bet ir delspinigių sumokėjimo;

24938.41.

250atsakovo S. B. apeliacinio skundo teiginys, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami anksčiau kaip 2017 m. lapkričio 18 d., nes neva tik 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovui tapo žinomas sąskaitos (į kurią turėtų būti pervedamas ieškovui priklausantis atlygis) numeris, neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo, nes tiek ieškovo asmeninės sąskaitos numeris, tiek ir „Luminor būstas“, UAB depozitinės sąskaitos numeris buvo nurodytas Sutartyje (Sutarties 1 p. ir Sutarties 4.2), todėl atsakovai turėjo objektyvią galimybę įvykdyti savo piniginę prievolę laiku, nepažeidžiant sutartų terminų. Tačiau tai, kad atsakovai pakartotinai dėl banko sąskaitos numerio buvo informuoti 2017 m. lapkričio 15 d., nekeičia fakto, jog prievolės sumokėti ieškovui atlygį įvykdymo terminas baigėsi 2017 m. spalio 20 d. (dvi dienos po to, kai įvyko galutinis atsiskaitymas pagal mainų sutartį). Šį terminą pažeidus, atsakovams atsirado nauja piniginė prievolė sumokėti sutartus delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 4.4 punktas). Ne ieškovas, kaip kreditorius, o atsakovai, kaip skolininkai, yra atsakingi už savalaikį įsipareigojimų įvykdymą;

25138.42.

252prievolė mokėti delspinigius skolininkui atsiranda ne nuo kreditoriaus reikalavimo juos sumokėti, o nuo prievolės, už kurios nevykdymą/netinkamą įvykdymą yra sutartos netesybos, pažeidimo dienos. Todėl aplinkybė, kad ieškovo siųstose pretenzijose, kuriose atsakovai buvo raginami geranoriškai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus dėl atlyginimo sumokėjimo, nebuvo nurodyta netesybų suma, neturi jokios įtakos ieškovo teisei reikalauti savarankiškos prievolės įvykdymo (netesybų sumokėjimo);

25338.43.

254Sutartimi buvo susitarta dėl minimalaus atlyginimo dydžio, todėl ieškovas pagrįstai prašomus priteisti delspinigius skaičiuoja nuo visos 50 000 Eur sumos (atitinkamai ją mažinant pagal atsakovų atliktus mokėjimus);

25538.44.

256atsakovo S. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio yra nepagrįsti ir atmestini. Ieškovui teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų už pretenzijų parengimą suteikia CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas (kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos), kadangi ieškovas, pateikdamas argumentuotus reikalavimus atsakovams dėjo pastangas, jog ginčas būtų išspręstas geranoriškai ikiteismine tvarka;

25738.45.

258532,40 Eur (440 Eur plius PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ne tik už pretenzijos atsakovams parengimą, bet ir už situacijos analizę bei jos įvertinimą klientui (ieškovui). Situacijos analizei skirtos 2,5 valandos, kurios vadovaujantis Rekomendacijų 8.20 punktu gali būti kompensuojamos maksimaliai iki 209,68 Eur. Pirmosios instancijos teismo priteista 532,40 Eur (440 Eur plius PVM) suma už situacijos analizę ir pretenzijos parengimą neviršija maksimalios Rekomendacijose nurodytos sumos (209,68 Eur + 335,48 Eur, iš viso 545,18 Eur).

25938.46.

260atsakovus atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas saisto ne tik įstatyminė, tačiau ir sutartinė pareiga. Sutarties 4.4 p. buvo susitarta, kad „Šalis, vėluojanti vykdyti savo piniginius įsipareigojimus pagal Sutartį, privalo mokėti 0,08 proc. nuo vėluojamos mokėti sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir atlyginti visas išlaidas, susijusias su tokio mokėjimo išieškojimu“;

26138.47.

262pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu priteista 1 796,85 Eur (1 485 Eur plius PVM) suma už ieškinio pritesima yra mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, kuri yra 2 127 Eur, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti jos nepagrįstumą. Atsakovo S. B. apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog byla yra neva nesudėtinga, todėl ieškinio parengimas tariamai negalėjo užtrukti 13,5 val. neparemtas jokiais objektyviais faktais;

26338.48.

264kaip matyti iš bylos medžiagos, be išrašo iš Hipotekos registro, kuris buvo pateiktas kartu su ieškiniu, taip pat buvo traukiamas išrašas iš Turto areštų registro (kuris su ieškiniu nebuvo pateiktas, nes nebuvo rasta įrašų dėl aktualių areštų) bei traukti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, kurie buvo reikalingi teikiant antstoliui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jame nurodant konkretų prašomą areštuoti turtą. Visos šios išlaidos yra tiesiogiai susiję su civiline byla, ieškovo patirtos tik dėl to, kad atsakovai nesąžiningai nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, todėl turėtų būti kompensuotos;

26538.49.

266pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu priteista 310,57 Eur (256,67 Eur plius PVM) suma už dviejų dokumentų (prašymo dėl įrodymų prijungimo, kartu su papildomais paaiškinimais, bei prašymo dėl ieškinio dalyko sumažinimo) parengimą yra mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis, kuri yra 353,92 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas), už vieno tokio dokumento parengimą, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti šios sumos nepagrįstumą;

26738.50.

268teismo priteista 266,2 Eur (220 Eur plius PVM) suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose (2018 m. birželio 13 d., kuris truko 30 min., ir 2018 m. liepos 9 d., kuris truko 3 val. 40 min.) yra mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis už 4 valandų atstovavimą teisme, kuris yra 353,92 Eur, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti šios sumos nepagrįstumą;

269Teisėjų kolegija

konstatuoja:

270IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27139.

272Byloje kilo ginčas dėl užmokesčio už atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimą. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo S. B. 2016 m. liepos 11 d. buvo sudaryta atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), teikimo sutartis Nr. DVA/2016/07/11 (tomas I, b.l. 10-12). Ieškovas veikė kaip individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo (tomas II, b.l. 59) tarp jo ir UAB „DNB būstas“ sudarytos franšizės sutarties pagrindu (tomas II, b.l. 55-58)

27340.

274CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

27541.

276Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, išaiškinta, kad sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-55-421/2017, 20 punktas).

27742.

278Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu už paslaugas užmokesčio dydžiu ir įrodinėja, kad jokios derybos dėl Sutarties sąlygų nevyko, jis pasirašė ieškovo rengtą sutartį nesusipažinęs su jos sąlygomis.

27943.

280Šios nutarties 41 punkte nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas dėl sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis) reiškia, kad šalys sutartį sudaro savo nuožiūra. Atsakovas nenurodė, kad jis derėjosi dėl Sutarties sąlygų ar buvo priverstas ją sudaryti dėl patirto iš ieškovo ekonominio spaudimo, ar kitų aplinkybių, galinčių paveikti susitarimo laisvės principą. Atvirkščiai, tuo pat metu tarpininkaudami, siekiant to paties atsakovų turto perleidimo, dirbo ir kiti asmenys (tomas II, b.l. 51-52, 53-54, 60-61). Vadinasi, paslaugų teikėją laisvai rinkosi atsakovas, spaudimo dėl Sutarties sąlygų nepatyrė.

28144.

282Teisėjų kolegija nurodo, kad nerūpestingo elgesio rezultatas (atsakovas pripažino, kad visos Sutarties neskaitė) negali paneigti CK 6.189 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad „teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai“. Taigi ieškovas prašo atlygio už paslaugą pagal Sutartį, o atsakovui nenuginčijus Sutarties sąlygos dėl kainos, nerūpestingumas nėra kriterijus, leidžiantis nepaisyti Sutarties.

28345.

284Atsakovas S. B., siekdamas parduoti bendros jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą, nebuvo ekonomiškai silpnesnė, mažiau informuota sutarties šalis. Apeliaciniame skunde atsakovas pats pripažino, jog turėjo patirties dirbant su turto pardavimo tarpininkais (atsakovas buvo anksčiau sudaręs sutartį dėl tarpininkavimo su K. M.), byloje nustatyta, kad jis yra verslininkas, todėl nėra pagrindo sutarties sąlygos dėl apmokėjimo už paslaugas aiškinti kitaip nei yra jos tekstinė išraiškia (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

285Dėl sutarties kvalifikavimo vartojimo sutarties požymių aspektu

28646.

287Apeliantas S. B. įrodinėja, kad Sutartis yra vartojimo sandoris, neskirtas jokiai ūkinei komercinei, profesinei veiklai. Tai, anot apelianto, patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad iš Sutarties kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės.

28847.

289Teisėjų kolegija nurodo, kad savaime aplinkybė dėl turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nėra prezumpcija, kad visi sandoriai su šiuo turtu yra turintys vartojimo sutarčių požymius.

29048.

291Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį „vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys“. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis.

29249.

293Prieš tai pateiktas galiojantis teisinis reguliavimas nurodo, kad sutarties tikslas leidžia ją pripažinti kaip vartojimo, bet ne turto teisinis režimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu kyla abejonių dėl fizinio asmens prekės (paslaugos) įsigijimo (naudojimo) tikslo, teismas turi vertinti visas reikšmingas konkrečios sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties turinį, pobūdį, šalių elgesį po sutarties sudarymo, galimus tikslus ir pan. (CK 6.193 straipsnis) ir, remdamasis faktinių bylos duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma, spręsti, koks buvo sutarties tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

29450.

295Taigi, kai nėra nurodytas prekės, paslaugos naudojimo tikslo, tai tampa svarbus sutarties pobūdis. Nagrinėjamoje byloje ginčo Sutarties tikslas turi būti aiškinamas pagal sutarties objektą. Sutartimi buvo numatyta, kad užsakovas siekia parduoti šiuos objektus: 1) gamybinį pastatą, kuris yra 7 277,75 kv.m, ir kurio paskirtis – gamybos, pramonės, 2) kompresorinę, 3) automobilių svarstykles, 4) pastatą – šaldytuvą, 5) 15856/101362 dalį 10,1362 ha žemės sklypo. Pats ginčo Sutarties turinys atskleidžia, jog įsigytų santuokos metu ir norimų parduoti statinių naudojimo pobūdis buvo skirtas ne šeimos verslui. Apeliantas nenurodė, kad buvusio mėsos kombinato teritorijoje su pastatais ir infrastruktūra jo šeima ar jis pats planuoja pradėti mėsos perdirbimo verslą vartojimo tikslais. Kaip nurodė apeliantas, turtas buvo įsigytas komerciniu tikslu. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto S. B. argumentas – sklypo nevystyti ir perparduoti turtą, pagrindžia aplinkybę, jog tarpininkavimo sutartis nebuvo siejama su asmeniais poreikiais, o bendro turto perleidimu, nepasisekus įgyvendinti sumanytą verslo idėją.

29651.

297Apeliantas S. B. skunde nurodė, kad iš turto pardavimo gautos lėšos turėjo būti skirtos asmeninėms reikmėms, atsiskaityti su kreditoriais. Ši aplinkybė paneigiama parduodamų objektų siekiama gauti kaina – 1 880 000 EUR (vienas milijonas aštuoni šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių eurų). Atsakovas nenurodė su kokiais kreditoriais iš parduoto turto siekė atsiskaityti ir kokiu pagrindu yra atsiradusios skolos (pvz., atsiskaityti pagal paskolą už įsigytą gyvenamąjį būstą ir pan.). Be to, apeliantas teigdamas, jog turtas buvo nereikalingas nei jų asmeninei, nei kažkokiai komercinei veiklai vykdyti, patvirtino, jog sandoris nebuvo siejamas su vartojimo poreikiu. Faktą, kad abu atsakovai jų kreditorinių įsipareigojimų pobūdžiu buvo traktuojami kaip verslo klientai, patvirtina AB DNB banko atsakovams siųstas 2016 m. rugsėjo 28 d. pranešimas dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo, kurį pasirašė Verslo kreditų išieškojimo skyriaus vadovas.

29852.

299Apeliantas įrodinėja, kad aplinkybes dėl ne vartojimo teisinių santykių turėjo įrodyti ieškovas. Teisėjų kolegijos sprendžia, kad mažai tikėtina, jog ieškovas turėjo duomenis, iš kokių lėšų ir kokiais tikslais buvo įsigytas siekiamas parduoti per tarpininką turtas.

30053.

301Pažymėtina, apeliantas nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, jis turi atsikirsti nuo ieškovo reikalavimo ir paneigti byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas (CPK 178 straipsnis), ginčydamas sprendimo teisėtumą. Būtent apeliantas turi duomenis apie savo turtą ir žino jo naudojimo aplinkybes. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

30254.

303Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

30455.

305Įvertinat realią ieškovo galimybę pateikti tiesioginius įrodymus apie tai, kad atsakovas, sudarydamas ginčo Sutartį, veikė kaip privatus galutinis vartotojas, kuris neužsiima verslo ar profesine veikla, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl įrodinėjimo taisyklių pažeidimo. Taip pat konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog nebuvo teisino pagrindo sutarties kvalifikuoti kaip turinčios vartojimo sutarties požymių, yra teisinga, nes sutartis neatitinka CK 6.2281 straipsnio 1 dalies apibrėžimo. Sutarties 2.2. punkto vertinimo kaip negaliojančios ex officio

30656.

307Sutarties 2.2 punktas numato, kas „UŽSAKOVAS įsipareigoja sumokėti ATSTOVUI atlygį už suteiktas paslaugas, kurio dydis yra lygus trys (3) proc., nuo galutinės TURTO pardavimo kainos, kuris sudaro 56 400 EUR (penkiasdešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai eurų). Šiame Sutarties punkte nurodytas atlygio dydis gali kisti, priklausomai nuo galutinės TURTO pardavimo kainos (toliau Atlyginimas), bet ne mažiau kaip 50 000 EUR (penkiasdešimt tūkstančių eurų). Jei turtai bus parduodami atskirai, t.y. ne visi kartu, atskirais sandoriais ir ne vienu metu, atlygis skaičiuojamas nuo faktiškai parduotų turtų vertės“.

30857.

309Apeliantas įrodinėja, kad Sutartis yra vartojimo sandoris, kurį parengė ir pateikė atsakovui pasirašyti paslaugos teikėjas, kuris yra verslininkas, todėl teismo turėjo būti ex officio pripažinta negaliojančia, kaip nesąžininga pagal CK 6.2284 straipsnio nuostatas.

31058.

311Teisėjų kolegija sprendė, jog šioje byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių ginčo Sutarties vertinimą kaip vartojimo. Byla yra dispozityvi, atsakovas nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 12, 13 straipsniai).

31259.

313Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012 išaiškino, jog savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

31460.

315Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti negaliojančia ginčo sutarties nuostatą dėl kainos kaip niekinę ir dėl to negaliojančia ar nesąžininga, dėl ko būtų galima spręsti dėl ieškovo reikalavimo nepagrįstumo į sutartą minimalų užmokestį už tarpininkavimą, todėl šioje dalyje atmeta apeliacinį skundą, kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai). Pažymėtina, kad Sutarties 2.6 punkte, šalia kurio yra S. B. parašas, paryškintu šriftu parašyta: „Patvirtinu, kad specialiosios sutarties sąlygos yra aptartos individualiai, su sąlygomis sutinku“. Be to, Sutarties projektas atsakovui S. B. elektroniniu paštu buvo nusiųstos likus savaitei iki Sutarties pasirašymo, todėl jis turėjo pakankamai laiko susipažinti su Sutarties turiniu ir prisiimamais įsipareigojimais. Vadinasi, kai ginčijama sąlyga yra paryškinta ir atsakovas yra pasirašęs ant kiekvieno Sutarties lapo, atmetamas atsakovo argumentas, jog Sutarties specialiosios sąlygos su atsakovu S. B. nebuvo individuliai aptartos, o Sutarties 2.2 punkto formuluotė nėra aiški ir suprantama, dėl ko būtų pagrindas taikyti CK 6.185 straipsnį. Dėl sutarties įvykdymo ir apmokėjimo už paslaugą

31661.

317Apeliaciniame skunde apeliantas S. B. nurodė, kad nesutinka su teismo vertimu, jog Sutartis buvo įvykdyta.

31862.

319Byloje nustatyta, kad Sutarties objektas – 10,1362 ha ploto kitos paskirties 15856/101362 žemės sklypo dalis (unikalus Nr. ( - )), parduodamos žemės sklypo dalies plotas yra 1,5856 ha, su šioje žemės sklypo dalyje esančiais turtais: <...> Bendra visų turtų pardavimo kaina: 1 880 000 EUR (vienas milijonas aštuoni šimtai aštuoniasdešimt tūkstančių eurų). Pagal Sutarties 3.1 punktą „UŽSAKOVAS paveda ATSTOVUI, o ATSTOVAS įsipareigoja ieškoti trečiųjų asmenų (Pirkėjų) 2.1 punkte nurodytam Turtui (toliau Turtas) pirkti, t. y. sudaryti su Pirkėju Preliminariąją ir/arba Pagrindinę Turto pirkimo-pardavimo sutartį, o Užsakovas įsipareigoja sumokėti Atstovui Sutartyje numatomomis sąlygomis ir terminais.“

32063.

321Taigi Sutarties nuostatos atskleidžia, kad tarpininkui buvo suformuluota užduotis surasti pirkėją, kuris įsigytų turtą už tam tikrą sumą.

32264.

323Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta Mainų sutartis, kuria buvo išmainytas siektas perleisti turtas ir geležinkelis – geležinkelio privažiuojamasis kelias, unikalus Nr. ( - ), į kitus turto objektus, t. y. turtą, kurio sutartinė kaina 659 475 EUR, ir priemoką – 877 409,94 EUR (tomas II, b l. 85-127). Apeliantas įrodinėja, kad ieškovas iš esmės nukrypo nuo Sutarties objekto, todėl jam nepriklauso minimalus 50 000 EUR užmokestis, o 3 proc. nuo 877 409,94 EUR, t. y. gautos pinigine išraiška sumos.

32465.

325Pagal CK 6.717 straipsnio 2 dalį laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo būdus ir priemones. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 264/2014, yra išaiškinęs, kad „ieškovas, kaip profesionalas, ginčo sutartimi įsipareigojo sudaryti galimybę atsakovei parduoti turtą jai geriausiomis sąlygomis, tačiau tai neapriboja ieškovo veikimo laisvės siūlyti atsakovei ir tuos potencialius pirkėjus, kurie galbūt sutiktų pirkti turtą kitomis, bet atsakovei taip pat naudingomis sąlygomis“. Atsakovas, sudaręs mainų sutartį ir gavęs atlygį turtu bei pinigais, teisėjų kolegijos vertinimu, akceptavo ieškovo pasiūlytą turto pardavimo būdą pilna apimtimi (CK 6.173 straipsnis).

32666.

327Teisėjų kolegija nurodo, jog tai, kad jei Sutartyje dėl tarpininkavimo parduodant turtą buvo numatyta bendra visų turtų pardavimo kaina: 1 880 000 EUR, nereiškia turto galutinės pardavimo kainos, kurios nepasiekus, neatlyginama už tarpininkavimo paslaugas. Tokia išvada daroma iš Sutarties 2.2 punkto, kuriame aiškiai nurodyta, kad šiame punkte nurodytas atlygio dydis gali kisti, priklausomai nuo galutinės turto pardavimo kainos. Vadinasi, ieškovas nebuvo įsipareigojęs surasti atsakovams priklausančio turto pirkėjo, kuris sumokėtų ne mažiau 1 880 000 EUR. Apeliantas nurodė, kad turtą siekė parduoti, nes nesugebėjo išvystyti. Savaime aišku, kad jei turtas būtų buvęs paklausus, potencialūs investitoriai būtų jį įgiję tokios vertės, kokia nurodyta Sutarties objekte, ir atsakovui nebūtų reikėję ieškoti pirkėjų per kelis tarpininkus.

32867.

329Apeliantas įrodinėjo, jog iš turto pardavimo siekė gauti ne turtą, o pinigus. Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas labai aiškiai nurodė, kad išmainyto turto vertė – 659 475 EUR, santykyje su gauta pinigų suma – 877 409,94 EUR, sudaro pagrindą spręsti, kad tarpininkavimo sutartimi nurodyti turto pardavėjo tikslai buvo pasiekti, t. y. įgyvendintas jos objektas.

33068.

331Pagal Sutarties 4.1 punktą atstovo pagal šią sutartį teikiamos paslaugos laikomos suteiktomis ir atstovas įgyja teisę reikalauti sumokėti visą šios Sutarties 2.2 p. nurodytą atlyginimą, kai su atstovo surastu pirkėju sudaromas sandoris dėl turto pardavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovams priklausiusio turto įgijėjas buvo surastas ieškovo. Apeliantai nepaneigė šios aplinkybės (CPK 12, 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, suradus pirkėją, paslaugos teikėjui priklauso užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2009). Ieškovo veiksmai, kuriuos jis atliko kliento interesais, turėjo tiesioginės įtakos ir priežastinį ryšį su galutiniu rezultatu – sandorio sudarymu.

33269.

333Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors turto perleidimo sandoris yra pavadintas „Mainų sutartis“, tačiau IV nuostatos dėl atsiskaitymo tvarkos įrodo, kad už perduodamą turtą kaina buvo sumokėta tiek turtu, tiek pinigais (tomas I, b.l. 113,114). Vadinasi, ši sutartis turi ir pirkimo–pardavimo požymių. Tai patvirtina aplinkybė, kad už turtą buvo sumokėta pinigais, pervedant tiek į apeliantų kredito linijos sąskaitą, tiek į apeliantų asmenines sąskaitas (Sutarties 4.4.3 punktas; tomas I, b.l.114).

33470.

335Pagal paslaugų sutarties 4.3 punktą, jei „derybų tarp UŽSAKOVO ir trečiojo asmens (Pirkėjo) metu yra keičiama Turto pirkimo-pardavimo kaina, laikoma, kad nauja Turto pirkimo–pardavimo kaina, nurodyta Preliminarioje (avansinio mokėjimo, rankpinigių) ir/arba Pagrindinėje Turto pirkimo–pardavimo sutartyje yra suderinta su ATSTOVU bei atitinka UŽSAKOVO interesus. Tokiu atveju ATSTOVO atlygis, kurio dydis yra nurodytas Sutarties 2.2. punkte, yra apskaičiuojamas ir mokamas nuo Preliminarioje negali būti mažesnis nei nurodytas šios Sutarties 2.2 punkte“.

33671.

337Mainų sutarties III dalis aiškiai įrodo, kad šios sutarties kaina yra 1 536 884,94 EUR. Taigi nagrinėjamu atveju atsiranda teisinis pagrindas taikyti paslaugų sutarties 4.3 punktą dėl apmokėjimo už paslaugą 50 000 EUR sutarta tvirta suma, pakeitus turto pirkimo–pardavimo kainą. Nors apeliantas manipuliuoja žodžiu „mainų“, tačiau pagal CK 6.432 straipsnio 2 dalį „mainų sutarčiai taikomos pirkimo-pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius), jeigu tai neprieštarauja šio skyriaus normoms ir mainų esmei. Mainų sutarties atveju abi mainų sutarties šalys laikomos ir perduodamos prekės pardavėju, ir gaunamos prekės pirkėju“.

33872.

339Minėta, pagal įstatymą, atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Tai atskira sutartis, kuri nesiejama su turto perleidimo sutartimi. Ieškovas suteikė paslaugą, ir turtas buvo perleistas jo surastam asmeniui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovui atlyginimą už šias paslaugas.

34073.

341Apeliantas S. B. įrodinėja, kad mainai, kaip turto perleidimo būdas, sukėlė paslaugos gavėjui konkrečias neigiamas pasekmes, palyginti su Sutartyje numatytu turto pardavimu. Anot apelianto, Sutarties įvykdymo būdo – turto mainų, trūkumas, palyginti su turto pardavimu: paslaugos gavėjas kartu su mainais gautu turtu gavo ir to turto tikrosios vertės riziką.

34274.

343CK 6.204 straipsnis numato atvejus dėl galimybės keisti sutartį, kai susiklosto aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Bet apelianto S. B. nurodytos sutarties sudarymo aplinkybės neatitinka įstatyme nustatyto kriterijaus. Kita vertus, jis neįrodinėjo, kad pasirašius mainų sutartį, siekė pakeisti ir atstovavimo paslaugų, parduodant nekilnojamąjį turtą adresu ( - ), teikimo sutartį Nr. DVA/2016/07/11.

34475.

345Apeliantas įrodinėja, kad pareiga modifikuoti susitarimą, kai pasikeičia susitarimo vykdymo aplinkybės, tenka profesionaliam paslaugos teikėjui. Teisėjų kolegija, nenustačiusi, kad sutartis turi vartojimo požymių, atmeta ši argumentą, kaip neatitinkantį sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnis). Tik apelianto dispozicijoje buvo spręsti, kiek sutartas atlygis už tarpininkavimą, pakeitus turto kainą ir perleidimo būdą, veikia jo teises (CK 1. 137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis).

34676.

347Kaip byloje nurodyta, atsakovas naudojasi kelių tarpininkų paslaugomis. Akivaizdu, kad ieškovo pasiūlytas turto realizavimo būdas buvo priimtiniausias atsakovui, nes, protingai mąstant, mainų sandoris nebūtų buvęs sudarytas CPK 1.5 straipsnis). Atsakovas yra patyręs verslininkas (šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Stasys_Brundza (CPK 182 straipsnio 1 punktas)). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu atsakovas S. B. paaiškino, jog įgijo turtą kaip investicinį projektą, planavo įgytoje teritorijoje įkurti viešąją įstaigą – automobilių muziejų, kitą dalį turto parduoti ar nuomoti. Planams nepavykus, sudarydamas ginčo sutartį atsakovas tikėjosi realizuoti turtą, siekdamas padengti šiam turtui įsigyti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus ir išvengti turto priverstinio realizavimo.

34877.

349Apeliaciniame skunde atsakovas patvirtino, kad Ketinimų protokolas ir Mainų sutartis 2016 m. lapkričio 14 d. buvo pasirašyti, nes Bankas grasino išvaržysiąs įkeistą turtą, taip pat skaičiavo palūkanas ir delspinigius, taip siekiant išvengti dar sunkesnių pasekmių. Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. B. pripažino, jog Ketinimų protokole (tomas I, b.l. 128-131) buvo susitarta, kad už perkamą turtą bus atsiskaityta (i) perleidžiant atsakovams nuosavybės teises į UAB „CTLF“ akcijas arba į 20 atskirų nekilojamojo turto objektų, esančių adresu ( - ) („Rusnės loftai“) ir (ii) papildomai sumokant 600 000 EUR dydžio mainų priemoką. Iš Mainų sutarties (tomas I, b.l. 85-127) matyti, kad už parduodamą turtą atsakovams buvo sumokėta (i) perleidžiant nuosavybės teises į 3 nekilojamojo turto objektus, esančius Vilniaus mieste, ir į 9,5 nekilojamojo turto objektų, esančių adresu ( - ) („Rusnės loftai“) bei (ii) papildomai pervedant 877 409,94 EUR dydžio mainų priemoką.

35078.

351Vadinasi, sutarties tikslas dėl turto perleidimo buvo pasiektas, nors ir ne maksimaliai atsakovui priimtinu būdu, tačiau radus iš siūlomų variantų jam tinkantį. Kita vertus, atsakovas galėjo kreiptis į kitus turtą parduodančius tarpininkus, tačiau, kaip galima spręsti, atsakovas, įvertinęs ieškovo galimybes perleisti turtą, dėl jo turimos patirties ir įdirbio šioje srityje, liko prie ieškovo pasiūlyto geriausio turto perleidimo būdo, pagal tuo metu susiklosčiusias aplinkybes. Bet kuriuo atveju, ieškovo pasiūlytu turto perleidimo būdu išsprendus situaciją dėl turto priverstinio realizavimo ir nutraukus palūkanų ir delspinigių skaičiavimą, nebūtų teisinga teigti, jog ieškovui nepriklauso minimalus sutartas užmokestis, kaip tai numato CK 6.720 straipsnis.

35279.

353Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovai asmeniškai derėjosi su ieškovo surastu pirkėju dėl turto kainos ir savo nuožiūra bei laisva valia priėmė sprendimą perleisti turtą ieškovo surastam pirkėjui už tai mainais gaunant suderėtus nekilnojamojo turto objektus bei sutartą piniginę priemoką. Tokiu atveju atsakovų sprendimas perleisti turtą neturi ir negali turėti poveikio ieškovo teisei reikalauti sumokėti visą Sutartyje numatytą atlyginimą. Lygiai taip pat, ieškovo teisei gauti sutartą atlygį neturi ir negali turėti aplinkybė, kad dalį mainais gauto turto (du objektus) atsakovai pardavė už mažesnę, nei Mainų sutartyje nurodytą, kainą.

35480.

355Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas savo Sprendime sugalvojo naują, šalių neplanuotą ir nederintą Sutarties įvykdymo būdą – „Turto realizavimas“. Ši sąvoka, anot apelianto, nėra teisinis terminas ir ji neatskleidžia, kokią naudą iš tokio realizavimo turi gauti klientas.

35681.

357Teisėjų kolegija norėtų atkreipti dėmesį, kad žodis „realizavimas“, nors ir tarptautinės kilmės, tačiau naudojamas Civiliniame kodekse (pvz., CK 6.2281 straipsnio 4 dalis, 6.56 straipsnio 4 dalis), taip pat Civilinio proceso kodekse (pvz., CPK 691 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju, teisėjų kolegija jau apibrėžė iš paslaugų sutarties gautą naudą, o ir pats apeliantas S. B. nurodė, kad mainų sutartimi siekė išvengti palūkanų ir netesybų už įkeistą turtą skaičiavimo.

358Dėl minimalaus atlygio

35982.

360Minėta, apeliantai įrodinėja, kad sutarties 2.2 punkte naudojamas išsireiškimas „ne mažiau kaip 50 000 EUR“ atlygiui apibrėžti turi būti aiškinamas kitaip nei tekstinė išraiška.

36183.

362Apeliacinių skundų argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino preambulės 2.2 punkte įtvirtiną sąlygą, atmestini kaip nepagrįsti. CK 6.193 straipsnio, nustatančio sutarčių aiškinimo taisykles, 4 dalyje įtvirtinta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Pagal kasacinio teismo praktiką aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės taikymas yra sutarties sąlygų neaiškaus suformulavimo pasekmė. Nekonstatavus šalims aktualios sutarties sąlygos neaiškumo, taikyti nurodytą taisyklę nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-378/2017). Taigi CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtina sutarčių aiškinimo taisyklė yra aktuali tik tuo atveju, kai yra abejonių dėl sutarties sąlygų, t. y. kai sutarties sąlygos gali būti suprantamos ir aiškinamos nevienareikšmiškai.

36384.

364Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog paslaugų sutarties 2.2 punkte įtvirtinta sąlyga būtų suformuluota neaiškiai – joje tiesiogiai nurodyta, kad šalys susitarė dėl ne mažesnio kaip 50 000 EUR užmokesčio. Sutarties 4.3 punkte taip pat ši suma apibrėžiama kaip minimalus atlygis. Esant aiškiai suformuluotai sutarties nuostatai dėl atlygio, priešingai nei teigia atsakovai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šios sutartinės nuostatos aiškinti kitaip nei ji suformuluota.

36585.

366Apeliantas S. B. remiasi argumentų, kad pats ieškovas visur nurodė tik turto pardavimą ir pateikė skelbimų variantus dėl turto pardavimo su nurodytomis kainomis ir turto kainų variantus, tai reiškia, kad nebuvo Sutartimi užsakyta paslauga dėl turto mainų, todėl jam nepriklauso minimalus fiksuotas užmokestis. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad atsakovas neįrodinėjo, kad mainų sutartį sudarė ne savo valia ir ne laisvu apisprendimu. Akivaizdu, jog ieškovui nepavyko surasti kito turto įgijėjo, todėl pateikė apeliantui pasiūlymą dėl turto perleidimo, sumokant už perleidžiamą turtą kitu turtu ir pinigais, o apeliantai sutiko. Apeliantas negali po sandorių sudarymo savo nuožiūra, nenuginčijęs sutarties 2.2 punkto, mokėti už paslaugą pagal jam patinkantį atsiskaitymo būdą.

36786.

368Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto S. B. argumentu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013. Apeliantas tik pateikia ištrauką iš minėtos nutarties interpretuodamas ne pagal jos kontekstą. Tai neatitinta teisės teorijoje nurodytų teisės aiškinimo taisyklių. Kasacinio teismo buvo aiškiai nurodyta, kad turto realizavimo būdas butą parduodant ar mainant šiuo atveju neturi reikšmės, nes pagal CK 6.432 straipsnio 2 dalį mainų sutarčiai taikomos pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojančios normos (šios knygos XXIII skyrius). Atsižvelgiant į tai, atmetamas apelianto argumentas dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos atliekant šalių teisinių santykių kvalifikavimą.

36987.

370Be to, apelianto S. B. kreipimasis į ieškovą, kuris tuo metu veikė per UAB DNB būstas Nekilnojamojo turto agentūrą, priklausančią DNB finansinei grupei, galima spręsti buvo sąmoningas, nes toks tarpininkas turi nepalyginamai geresnes galimybes žinoti potencialius pirkėjus, galinčius įsigyti tokios vertės ir paskirties turtą. Savaime aišku, kad paslaugų kainą veikia turima informacija, patirtis, žinios, todėl apeliantai, pasinaudoję paslauga, turi ją apmokėti.

37188.

372Apeliantė A. B. iš esmės patvirtino šį teisėjų kolegijos argumentą, nurodydama, kad Sutartyje nurodyto turto pardavimu rūpinosi ne tik ieškovas, bet ir kitas UAB „Luminor būstas“ brokeris Šarūnas (tomas I, b.l. 22), nors jo dalyvavimas Sutartyje nebuvo numatytas. Anot apeliantės, tikėtina, kad būtent dėl to Sutarties mokestis buvo toks didelis, ir apeliantės žiniomis, sutuoktinių turtą įsigijęs subjektas taip pat buvo UAB „Luminor būstas“ klientas, kurio turto realizacija rūpinosi minėtas ieškovo kolega. Nors apeliantė mano, kad abu brokeriai, teikę paslaugas UAB „Luminor būstas“ vardu, veikė galimo interesų konflikto situacijoje, tačiau pati pripažįsta, jog tik tokiu būdu pavyko perleisti turtą.

37389.

374Apeliantas S. B. nurodė, kad turto kaina pagal Mainų sutartį yra 1 531 184,94, tačiau į ją įskaičiuotas geležinkelio privažiuojamojo kelio, unikalus Nr. ( - ), 5 700 Eur kaina. Nuo šios turto kainos 3 proc. sudarytų tik 45 935,55 Eur sumą, bet ne ieškovo nurodomą 50 000 Eur sumą. Minėta, šalys susitarė dėl fiksuotos minimalios paslaugos kainos, todėl nenuginčijus šios sutarties sąlygos, atmetamas apalinto nurodytas skaičiavimo būdas (CPK 6.189 straipsnio 1 dalis).

375Dėl solidariosios atsakomybės

37690.

377Apeliantas S. B. įrodinėja, kad šioje civilinėje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tariamos prievolės solidarumą, todėl šiuo atveju tariama piniginė prievolė turėtų būti pripažįstama bendrąja daline sutuoktinių prievole.

37891.

379Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės.

38092.

381Byloje nėra įrodymų, galinčių paneigti prezumpciją, kad gamybinis pastatas, kuris yra 7 277,75 kv. m. ir kurio paskirtis – gamybos, pramonės, kompresorinė, automobilių svarstyklės, pastatas – šaldytuvas, nebuvo jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

38293.

383Mainų sutarties šalys yra nurodyti apeliantas A. B. ir S. B. iš vienos pusės, o iš kitos – UAB „Savanorių 219“ (tomas I, b.l.85). Joje yra įrašytas juridinis faktas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės (tomas I, b.l.122). Taigi tai patvirtina aplinkybę, kad buvo perleidžiamas bendras turtas, o mainų sutartis sudaryta dėl ieškovo suteiktų paslaugų rezultato.

38494.

385Apeliantės A. B. argumentai, kad ji nieko nežinojo apie sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartį ir nedavė įgaliojimo tvarkyti apeliantui S. B. turto, neveikia ieškovo teisių, nustačius, kad apeliantė pasirašė ant kiekvieno mainų sutarties lapo ir, kaip sutarties šalis, jos rezoliucinėje dalyje (tomas I, b.l.125). Apeliantė turėjo ir galėjo pasidomėti, kokiu teisiniu pagrindu įvyko mainai. Nesąžininga sudarius mainų sandorį, teigti, kad neturi pareigos mokėti už suteiktą paslaugą ieškovui, pasinaudojus paslaugos rezultatu (CK 1.5 straipsnis).

38695.

387Pagal paslaugų sutarties 3.4.2.punktą atsakovas S. B. patvirtino, jog visi esami turto bendrasavininkai yra informuoti apie turto pardavimą, tam neprieštarauja ir nurodytu metu atvyks į notarų biurą sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Vadinasi, jei atsakovas šios pareigos neįvykdė ir apeliantė dėl to patyrė žalos, ji gali reikšti reikalavimą apeliantui S. B..

38896.

389Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau nurodyta šioje nutartyje, apeliantė atvyko į notarų biurą ir pasirašė mainų sutartį, taip įgyvendindama paslaugų sutarties 3.4.2.punktą. Tokiu atveju sprendžiama, kad apeliantė tiesiog nesutinka su teismo sprendimu, pateikdama sau naudingą įsipareigojimų vertinimą, bet raštu sudarytas mainų sandoris ir konkliudentiniai veiksmai patvirtina ieškovo suteiktų paslaugų priėmimo faktą, nereiškiant jokių pastabų dėl sutarties vykdymo.

39097.

391Mainų sutarties 4.3 punktas numato, kad dalis pinigų atsiskaitant už perleidžiamą turtą bus įmokėti į abiejų apeliantų kredito linijos sutarties sąskaitą. Pagal tos pačios sutarties 4.4.3 punktą dalis priemokos už turtą turi būti sumokėta į apeliantės A. B. sąskaitą. Minėta, kad iš bendro sutuoktinių turto vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės. Mainų sutarties turinys įrodo, kad iš ieškovo veikos rezultato buvo gautos piniginės lėšos pervestos į apeliantės sąskaitą, atsižvelgiant į tai, atmetami apeliantės A. B. argumentai dėl jos kaip netinkamos atsakovės (CPK 185 straispnio1 dalis, CPK 45 straipsnis).

39298.

393Tai, kad apeliantės A. B. nuomone 50 000 Eur suma už paslaugas nėra protinga, neatleidžia jos nuo pareigos nuginčyti sutartį įstatyme nustatytais pagrindais. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėja šalių suformuoto ginčo ribose (CPK 13 straipsnis), ir atlikti sutarties sąlygų galiojimo vertinimo neprivalėjo. Kita vertus, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už perleistą turtą buvo mokamos netesybos, o abu atsakovai dėl jų kreditorinių įsipareigojimų AB DNB banko buvo traktuojami kaip verslo klientai. Atsakovai nevykdė savo įsipareigojimų bankui, kuriam buvo įkeistas turtas (tomas I, b.l. 177-183). Dalis sumos už perleistą turtą pagal mainų sutartį padengė dalį įsipareigojimų bankui, apeliantė gavusi naudą, nepaneigė šios aplinkybės, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).

39499.

395Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentu, kad atsakovai, nagrinėjamos civilinės bylos kontekste, būdami ne tik sutuoktiniais, bet ir verslo partneriais, turėjo tą patį tikslą – kiek įmanoma geresnėmis sąlygomis realizuoti turtą (tai patvirtina 2018 m. liepos 9 d. teismo posėdžio garso įrašas 1:22:17 - 1:22:50; 3:21:13 - 3:22:15).

396100.Apeliantės argumentas, kad ieškovas privalėjo žinoti apie jų santuokos faktą dėl to, kad jie žinomi visuomenei žmonės, neįpareigoja ieškovo domėtis atsakovų asmeniniu gyvenimu. CK 6.163 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams. Vadinasi, atsakovas turėjo atskleisti santuokos faktą ieškovui dar iki sutarties pasirašymo. Be to, minėta, paslaugų sutarties 3.4.2. punkte atsakovas S. B. patvirtino, kad visi esami turto bendrasavininkai yra informuoti apie turto pardavimą.

397101. Teisėjų kolegija nurodo, kad solidarioji atsakomybė atsakovams kyla ir pagal CK 6.6 straipsnio dalį, numatančią, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Apeliantei A. B. neneigiant, kad prievolė atsiskaityti iš dalies su banku buvo įvykdyta sudarius mainų sutartį, dėka ieškovo surasto turto įgijėjo, jos atsakomybė pagal paslaugų sutartį tampa solidari.

398Dėl delspinigių

399102.

400Apeliantas S. B. nurodo, kad nesutinka su tuo, jog ieškovas delspinigių apskaičiavimą pradeda skaičiuoti nuo 2017 m. spalio 21 d. Anot apelianto, ieškovas delspinigių nebuvo priskaičiavęs 2017 m. gruodžio 22 d. bei 2018 m. sausio 24 d. pretenzijose, todėl ieškiniu atgaline data negali skaičiuoti delspinigių iki 2018 m. sausio 24 d. imtinai.

401103.

402Pagal Sutarties 4.4 punktą šalis, vėluojanti vykdyti savo piniginius įsipareigojimus pagal Sutartį, privalo mokėti 0,08 proc. nuo vėluojamos mokėti sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą mokėjimo dieną ir atlyginti visas išlaidas susijusias su tokio mokėjimo išieškojimu.

403104.

404Ši sutarties nuostata yra galiojanti, atitinkanti CK 6.71 straipsnio 3 dalį, 6.258 straipsnio 1 dalį. Ieškovas atsakovams 2017 m gruodžio 22 d. ir 2018 m. sausio 24 d. pateiktose pretenzijose (tomas I, b. l. 71-74) nurodė, kad skaičiuos 0,08 proc. delspinigius, nes su jo turėjo būti atsiskaityta 2017 m. spalio 20 d.

405105.

406Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių pagrįstas Sutartimi, nes ieškovas įgijo teisę skaičiuoti delspinigius po Mainų sutarties 2017 m. rugsėjo 6 d. pasirašymo, atsiskaičius už turtą 2017 m. spalio 18 d., pagal Sutarties 4.2 punktą. Minėtame punkte nurodyta, jog komisinis atlyginimas atstovui sumokamas ne vėliau kaip per 2 dienas po galutinio atsiskaitymo už parduodamą turtą arba tuo atveju, kai numatoma, kad iš karto bus apmokama didesnė kainos dalis (10% nuo galutinės pardavimo kainos arba daugiau). Taigi atsakovo teiginys dėl atgalinio delspinigių skaičiavimo nepagrįstas, nes teisė skaičiuoti palūkanas atsirado nuo 2017 m. spalio 20 d.

407106.

408Taip pat apeliantas įrodinėja, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami anksčiau kaip 2017 m. lapkričio 18, nes tik 2017 m. lapkričio 15 d. atsakovui tapo žinomas sąskaitos (į kurią turėtų būti pervedamas Ieškovui priklausantis atlygis) numeris. Teisėjų kolegija atmeta šį argumentą, nes ieškovo sąskaitos duomenys buvo nurodyti atstovavimo paslaugų sutarties preambulėje.

409107.

410Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas apeliacijos ribas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimo taisykles, paslaugų atlyginimą teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

411Dėl rašytinių įrodymų

412108.

413Atsakovas su šiuo apeliaciniu skundu pateikė pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pagal teismui jau pateiktą preliminarią sutartį. Anot apelianto, tai papildomai patvirtina, jog tikrasis tikslas buvo ir yra už turtą gauti piniginių lėšų, o ne kito turto.

414109.

415Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).

416110.

417Teisėjų kolegija nurodo, kad išmainyto turto perleidimo aplinkybės nėra šio ginčo objektu. Išsprendus ginčą, apeliacinio skundo papildyti ir grįsti naujomis aplinkybėmis, nenagrinėtomis pirmosios instancijos teisme, kurių nebuvo, negalima (CPK 312 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, nurodomi nauji argumentai ir pridedami įrodymai dėl siekio parduoti sumainytą turtą, apeliaciniame teisme nenagrinėjami ir įrodymus atsisakoma priimti.

418111.

419Taip pat apeliantė A. B. kartu su savo apeliaciniu skundu pateikė 2015 m. lapkričio 25 d. atstovavimo sutartį ir 2015 m. birželio 15 d. notarės D. B. liudijimą, kuriais įrodinėja aplinkybę, jog Sutarties sudarymo metu atsakovai kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė.

420112.

421Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame teisme lemia apeliacinio skundo ribos, o apskųsto teismo sprendimo teisėtumas tikrinamas remiantis byloje surinktais įrodymais (CPK 314 straipsnis, 320 straipsnio 1 dalis), todėl nauji įrodymai nepriimami.

422Dėl bylinėjimosi išlaidų

423113.

424Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų byla nesprendžiama iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

425114.

426Apeliantas S. B. įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovo naudai 532,40 EUR už pretenzijos dėl skolos grąžinimo parengimą, nes pretenzijos dėl skolos grąžinimo parengimas vyko dar iki civilinės bylos iškėlimo. Be to, anot apelianto, ši išlaidų suma yra žymiai didesnė, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.16. p. numatyta, kad maksimalus priteistinas dydis už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4 nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atitinkamai pretenzijos parengimas negalėjo viršyti 335,48 EUR sumos (= 838,70 EUR * 0,4) (2 priedas).

427115.

428Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovas turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų už pretenzijų parengimą. Vadinasi, apelianto argumentas dėl pretenzijai patirtų išlaidų nepriteisimo yra nepagrįstas. Tačiau sutiktina, kad suma už pretenziją neatitinka rekomenduojamo maksimalaus dydžio. Ieškovo atstovė išlaidų pagrįstumą argumentuoja tuo, kad 532,40 EUR (440 EUR plius PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ne tik už pretenzijos atsakovams parengimą, bet ir už situacijos analizę bei jos įvertinimą klientui (ieškovui). Situacijos analizei skirtos 2,5 valandos, pagal Rekomendacijų 8.20 punktą gali būti kompensuojamos maksimaliai iki 209,68 EUR (838,70 EUR x 0,1 x 2,5).

429116.

430Kasacinis teismas išaiškino, jog Rekomendacijose nėra nurodytos teisinės paslaugos – susipažinimas su byla, strategijos kūrimas ir pasirengimas atstovauti numatomame posėdyje. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), o yra sudėtinė atstovavimo teisme (Rekomendacijų 8.18 punktas) teisinės paslaugos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 51 punktas).

431117.

432Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės atstovės argumentą dėl teisės priteisti atlyginimą iš atsakovo, nenumatytą Rekomendacijose.

433118.

434Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

435119.

436Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (nutarties 60 punkte nurodyta kasacinio teismo nutartis).

437120.

438Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio dydį atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

439121.

440Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

441122.

442Apeliantas S. B. nurodė, kad ieškovas negali reikalauti kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 1796,85 EUR sumos už ieškinio parengimą, nes ieškinys yra dėl skolos, jis nėra sudėtingas, todėl jo rengimas negalėjo užtrukti 13,5 val. kaip nurodyta sąskaitoje. Atsakovo vertinimu, tokio ieškinio parengimas negalėjo užtrukti daugiau kaip 4 val. Todėl skaičiuojant pagal advokatų kontoros darbo įkainį ieškinio parengimas negalėjo kainuoti daugiau kaip 532,40 EUR sumą.

443123.

444Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu, nes atsiliepimą parengti į ieškinį atsakovo S. B. atstovui užtruko iš esmės tiek pat (10 val.; tomas II. b.l. 123), kai tas pats atsakovo atstovas atstovavo S. B. interesams nuo pačių pradžių (tomas I, b.l. 83-84). Pažymėtina ir tai, kad atsakovo atstovas paprašė atlygio už atsakymą į pretenzijos parengimą, t. y. už tą patį veiksmą, kurį ginčijo dėl ieškovo atstovės suteiktos paslaugos. Teisėjų kolegija nurodo, kad paties atsakovo atstovo bendra suma už atsiliepimo parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui, įskaitant atsakymo į pretenzijos parengimą, yra 2 943,33 EUR. Tai paneigia atsakovo argumentus dėl bylos vertinimo kaip nesudėtingos, kai ieškovo atstovei reikėjo atskirsti prieš posėdį į 19 lapų atsiliepimą. Vadinasi, atitinkamai ir argumentas mažiau nei 1 val. dėl pasirengimo teismo posėdžiui yra deklaratyvus. Taip pat atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovo atstovė pateikiamoje advokato sąskaitoje negalėjo nurodyti 2 val. trukmės teismo posėdžio, nes 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdis truko apie pusę valandos.

445124.

446Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu priteista 1 7 96,85 EUR (1 485 EUR plius PVM) suma už ieškinio parengimą yra mažesnė už Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį (šiuo atveju – 2 127 EUR). Be to, teismo priteista 266,2 EUR (220 EUR plius PVM) suma už dalyvavimą teismo posėdžiuose (2018 m. birželio 13 d., kuris truko 30 min, ir 2018 m. liepos 9 d., kuris truko 3 val. 40 min) yra mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis už 4 valandų atstovavimą teisme, kuris yra 353,92 EUR. Taip pat priteista 310,57 EUR (256,67 EUR plius PVM) suma už dviejų dokumentų (prašymo dėl įrodymų prijungimo, kartu su papildomais paaiškinimais, bei prašymo dėl ieškinio dalyko sumažinimo) parengimą yra mažesnė nei Rekomendacijose nustatytas maksimalus dydis, kuri yra 353,92 EUR (Rekomendacijų 8.16 punktas). Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas, nors ir sprendęs, kad pretenzijos parengimas negalėjo viršyti 335,48 EUR sumos, įvertindamas, kad kitos išlaidos, sumokėtos už atstovavimą yra priteistos mažesnės nei rekomenduojami priteisti dydžiai, sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palieka nepakeistą, įsikaitant ir dėl priteisto 1 EUR permokėto žyminio mokesčio (CPK 3 straipsnio 1dalis). Byloje surinkta daug įrodymų, byla tapo sudėtinga, nes atsakovo S. B. procesiniai dokumentai pateikti su plačiu faktinių aplinkybių vertinimu, ginčijant visus ieškovo argumentus, įskaitant dėl nurodytos kasacinio teismo praktikos.

447125.

448Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantams neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

449126.

450Ieškovas patyrė 2 662,01 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, iš kurių 462 EUR PVM. Atsiliepimo į apeliacinius skundus rašymo metu užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 895,2 Eur, advokatė dalyvavo pirmosios instancijos teisme, todėl maksimali rekomenduojama priteisti suma už teisines paslaugas yra 2 327,52 EUR, kuri neviršija 2 200,01 EUR be PVM prašomos priteisti sumos. Įvertinant, kad visos ūkinės operacijos yra atliekamas apskaičiuojant PVM, iš apeliantų lygiomis dalimis priteisiama 2 662,01 EUR teisinės pagalbos išlaidų ieškovo naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

451127.

452Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

453Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,

Nutarė

454apeliantų A. B. ir S. B. apeliacinius skundus atmesti.

455Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

456Išieškoti lygiomis dalimis iš atsakovų S. B., asmens kodas ( - ) ir A. B., asmens kodas ( - ) ieškovo D. V., asmens kodas ( - ) naudai 2 662,01 EUR teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

457Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas, galutinai suformulavęs reikalavimus, prašė pripažinti prievolę... 8. 2.... 9. Reikalavimus kildina iš ieškovo su atsakovu S. B. sudarytos 2016 m. liepos 11... 10. 3.... 11. Ieškovas teigė, kad Sutartimi S. B. įsipareigojo sumokėti ieškovui už... 12. 4.... 13. Ieškovas sąžiningai vykdė visas Sutartimi prisiimtas pareigas. Ieškovui... 14. 5.... 15. Praėjus beveik metams nuo ketinimų protokolo pasirašymo, 2017 m. rugsėjo 6... 16. 6.... 17. Sutarties 4.2 punktu buvo susitarta, jog su ieškovu bus atsiskaityta per 2... 18. 7.... 19. Ieškovas nurodė, kad nors Sutartis sudaryta tik su atsakovu S. B. prievolė... 20. 8.... 21. Atsakovas S. B. su pareikštu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad Sutartį... 22. 9.... 23. Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas įsipareigojo už suteiktas... 24. 10.... 25. Atsakovas S. B. pažymėjo, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos... 26. 11.... 27. Atsakovas S. B. teigė, kad mainų sutarties sudarymas negali būti laikomas... 28. 12.... 29. Pažymėjo, kad ieškovas gali pretenduoti į atlygį tik už Sutartyje... 30. 13.... 31. Atsakovė A. B. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra atsakinga pagal... 32. 14.... 33. Pažymėjo, kad palaiko S. B. atsiliepime išdėstytą poziciją dėl to, kad... 34. II.... 35. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 36. 18.... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu ieškovo D.... 38. 19.... 39. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas D. V. asmeniškai turi... 40. 20.... 41. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo ex officio spręsti dėl Sutarties... 42. 21.... 43. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, koks atlygis sėkmės... 44. 22.... 45. Teismas nurodė, kad CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės... 46. 23.... 47. Teismas, vadovaudamasis CK 6.193 straipsniu, sutiko su ieškovo pozicija, kad... 48. 24.... 49. Teismas nustatė, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo... 50. 25.... 51. Teismas nepagrįstais laikė atsakovų argumentus, kad ieškovas darbo... 52. 26.... 53. Atstovavimo paslaugų sutartyje šalys susitarė dėl kainos, už kurią bus... 54. 27.... 55. Teismas nurodė, kad atsakovų sudarytoje mainų sutartyje aiškiai nurodyta... 56. 28.... 57. Sutarties 4.4 punkte šalys susitarė, kad šalis, vėluojanti vykdyti savo... 58. 29.... 59. Teismas sutiko su ieškovo argumentais dėl atsakovės A. B. atsakomybės pagal... 60. 30.... 61. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovui lygiomis dalimis... 62. 31.... 63. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi,... 64. 32.... 65. Vadovaudamasis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi, teismas iš... 66. 33.... 67. Teismas atmetė atsakovo prašymą laikyti nepagrįstomis ieškovo advokatės... 68. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 69. 34.... 70. Atsakovas S. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto... 71. 34.1.... 72. teismas nepagrįstai nustatė, kad buvo pasiektas Sutartyje nustatytas tikslas... 73. 34.2.... 74. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Sutarties tikslas – realizuoti... 75. 34.3.... 76. atskirai turi būti įvertinta teismo sprendime vartojama sąvoka „Turto... 77. 34.4.... 78. teismas sprendime nepateikęs jokių teisinių argumentų, Sutarties tikslu... 79. 34.5.... 80. mainai, kaip turto realizavimo būdas, sukėlė paslaugos gavėjui konkrečias... 81. 34.6.... 82. sudarant Sutartį šalys nesitarė dėl turto mainų galimybės. Šiuo atveju... 83. 34.7.... 84. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17... 85. 34.8.... 86. 2016 m. lapkričio 14 d. ketinimų protokolas ir mainų sutartis buvo... 87. 34.9.... 88. siekiant, kad būtų tinkamai suteiktos paslaugos ir tinkamai įgyvendintas... 89. 34.10.... 90. klientas privalo sumokėti visa kaina, kai visos paslaugos pagal sutartį yra... 91. 34.11.... 92. su ieškovu buvo geranoriškai atsiskaityta tik už tas paslaugas, kurių... 93. 34.12.... 94. teismas nepagrįstai nustatė, kad Sutartis nėra vartojimo sutartis, nes... 95. 34.13.... 96. teismas nepagrįstai nustatė, kad Sutarties 2.2. punkte numatytas minimalus 50... 97. 34.14.... 98. šalims individualiai neaptarus Sutarties 2.2. punkto, atsižvelgiant į... 99. 34.15.... 100. teismas nepagrįstai nevertino Sutarties 2.2 punkto kaip negaliojančio ex... 101. 34.16.... 102. Sutartis yra vartojimo sandoris ir Sutartį parengė ir pateikė atsakovui... 103. 34.17.... 104. kadangi negali būti patenkintas ieškovo reikalavimas dėl skolos atlyginimo,... 105. 34.18.... 106. teismas negalėjo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo,... 107. 34.19.... 108. ieškovas delspinigių apskaičiavimo lentelėje delspinigius visiškai... 109. 34.20.... 110. ieškovas delspinigių nebuvo priskaičiavęs 2017 m. gruodžio 22 d. bei 2018... 111. 34.21.... 112. ieškovui negali ir neturi būti mokama 50 000 Eur suma. Ieškovui buvo... 113. 34.22.... 114. kadangi negali būti patenkintas ieškovo reikalavimas del 23 677,70 Eur skolos... 115. 34.23.... 116. ieškovo nurodomos bylinėjimosi išlaidos apskritai yra nepagrįstos ir... 117. 34.24.... 118. ieškovas negali reikalauti kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 532,40 Eur... 119. 34.25.... 120. ieškovas negali reikalauti kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 1796,85 Eur... 121. 34.26.... 122. civilinėje byloje ieškovas pateikė tik išrašą iš Hipotekos registro,... 123. 34.27.... 124. ieškovas negali reikalauti kaip bylinėjimosi išlaidų atlyginimo 310,57 Eur... 125. 34.28.... 126. 2018 m. birželio 13 d. teismo posėdis truko apie pusę valandos, atitinkamai... 127. 34.29.... 128. civilinė byla nėra sudėtinga, todėl pasirengimas teismo posėdžiui... 129. 34.30.... 130. atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atsisakė dalies reikalavimo, žyminis... 131. 35.... 132. Atsakovė A. B. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės... 133. 35.1.... 134. atsakovė Sutarties su ieškovu nėra sudariusi. Nepaisant to, kad turtas buvo... 135. 35.2.... 136. atsakovės apie Sutarties sudarymą neinformavo nei Ieškovas, nei sutuoktinis... 137. 35.3.... 138. Sutarties 1 punkte nurodyta, kad užsakovas yra S. B., o naudos gavėjas –... 139. 35.4.... 140. apeliantei nekyla nei solidarioji, nei dalinė atsakomybė pagal Sutartį,... 141. 35.5.... 142. S. B. teiginys, kad Sutarties sudarymo metu jis su apeliante gyveno kartu, yra... 143. 35.6.... 144. 2015 m. gruodžio 14 d. notarės D. B. liudijimas apie įgaliojimo atšaukimą... 145. 35.7.... 146. Sutartis su Ieškovu nebuvo būtina nei sutuoktinių turto pardavimui, nei jų... 147. 35.8.... 148. pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės atsakomybė pagal... 149. 35.9.... 150. ieškovas, abiem sutuoktiniams reikšdamas reikalavimą pagal Sutartį, turi... 151. 35.10.... 152. pirmosios instancijos teismo argumentas, kad apeliantė Sutarčiai... 153. 35.11.... 154. nors apeliantė nėra atsakinga ieškovui pagal Sutartį, tačiau ji palaiko S.... 155. 35.12.... 156. ieškovas tinkamai neįvykdė Sutarties 3.1 punkte numatytos pareigos surasti... 157. 35.13.... 158. Sutartyje aiškiai nurodoma, kad Ieškovo pareiga yra rasti turto pirkėją:... 159. 35.14.... 160. ieškovas nepagrindė ir neįrodė, kad jis atliko visus Sutartyje nurodytus... 161. 35.15.... 162. pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, ar ieškovas veikė... 163. 36.... 164. Atsakovė atsiliepimu į atsakovo S. B. apeliacinį skundą sutiko su apelianto... 165. 37.... 166. Atsakovas S. B. iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo reikalavimu... 167. 38.... 168. Ieškovas DariusValskys su apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos... 169. 38.1.... 170. Sutartis tarp ieškovo ir atsakovo S. B. buvo pasirašyta 2016 m. liepos 11 d.... 171. 38.2.... 172. Ieškovui pavyko surasti potencialų pirkėją, kuris norėjo įsigyti turtą... 173. 38.3.... 174. pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas... 175. 38.4.... 176. teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad buvo pasiektas Sutarties... 177. 38.5.... 178. atsakovų pozicija, jog Sutartis neva nebuvo pilnai įvykdyta, todėl ieškovui... 179. 38.6.... 180. atsakovams mainų sutarties pagrindu perleidus nuosavybės teises į turtą... 181. 38.7.... 182. tarpininkavimo sutarčių tikslas yra tarpininko (brokerio) paslaugų gavimas... 183. 38.8.... 184. nagrinėjamu atveju taip ir įvyko: tarp šalių nėra ginčo, kad turtą... 185. 38.9.... 186. turto pardavimas už tai kaip atlygį gaunant kitą pardavėjui priimtiną... 187. 38.10.... 188. aiškinant priešingai, būtų (i) paneigta tarpininkavimo sutarties esmė (už... 189. 38.11.... 190. pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime pagrįstai konstatavo, kad... 191. 38.12.... 192. atsakovai su ieškovo surastu pirkėju susitarė dėl jiems priimtinų ir... 193. 38.13.... 194. su ieškovo surastu pirkėju sudaryta mainų sutartis atsakovams buvo naudinga,... 195. 38.14.... 196. pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi Lietuvos... 197. 38.15.... 198. atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, atmestinas kaip nepagrįstas... 199. 38.16.... 200. pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad sutarties tikslas... 201. 38.17.... 202. atsakovo S. B. turėtas tikslas, kurio jis siekė sudarydamas Sutartį, buvo... 203. 38.18.... 204. Faktą, kad abu atsakovai šių kreditorinių įsipareigojimų atžvilgiu buvo... 205. 38.19.... 206. Sutarties objektas – turtas (buvusio mėsos kombinato teritorija su... 207. 38.20.... 208. aplinkybė, jog iš Sutarties kylanti prievolė sumokėti ieškovui sutartą... 209. 38.21.... 210. pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nustatė, kad Sutarties 2.2... 211. 38.22.... 212. vienintelis realiai galimas ir objektyviai įmanomas Sutarties 2.2. punkto... 213. 38.23.... 214. atsakovo S. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad šalys... 215. 38.24.... 216. rinkoje, sudarant tokio pobūdžio tarpininkavimo sutartis, yra visiškai... 217. 38.25.... 218. per visą Sutarties vykdymo laikotarpį (nuo turto pirkėjo suradimo iki mainų... 219. 38.26.... 220. Sutarties 2.2 p. formuluotė yra aiški bei suprantama, ir nei vienas... 221. 38.27.... 222. ieškovo ir S. B. sudaryta Sutartis nėra ir objektyviai negali būti laikoma... 223. 38.28.... 224. atsakovo S. B. apeliacinio skundo teiginys, jog „esminę įtaką Sutarties... 225. 38.29.... 226. Sutarties 2.6 punkte, šalia kurio yra paties S. B. parašas, paryškintu... 227. 38.30.... 228. Sutarties 2.2 p. nuostata yra aiškiai ir suprantamai išreikšta, t. y.... 229. 38.31.... 230. Sutarties 2.2 p. susitarus dėl minimalaus atlyginimo dydžio, nėra... 231. 38.32.... 232. pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime pagrįstai ir teisėtai... 233. 38.33.... 234. Sutarties tikslas buvo ieškovo, kaip tarpininko paslaugų gavimas tam, kad... 235. 38.34.... 236. Sutarties objektas – abiem atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise... 237. 38.35.... 238. įsipareigojimai, kurių įvykdymui buvo įkeistas turtas, ir kurių abu... 239. 38.36.... 240. kaip matyti iš atsakovo S. B. teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų,... 241. 38.37.... 242. atsakovės A. B. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog Sutarties... 243. 38.38.... 244. iš Sutarties kylanti prievolė sumokėti ieškovui likusią Sutartimi sutarto... 245. 38.39.... 246. aplinkybė, jog atsakovė A. B. nuo 2015 m. pabaigos negyveno ir nevedė bendro... 247. 38.40.... 248. pareiga mokėti delspinigius (netesybas) atsiranda nuo termino įvykdyti... 249. 38.41.... 250. atsakovo S. B. apeliacinio skundo teiginys, kad delspinigiai negali būti... 251. 38.42.... 252. prievolė mokėti delspinigius skolininkui atsiranda ne nuo kreditoriaus... 253. 38.43.... 254. Sutartimi buvo susitarta dėl minimalaus atlyginimo dydžio, todėl ieškovas... 255. 38.44.... 256. atsakovo S. B. apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl sprendimu... 257. 38.45.... 258. 532,40 Eur (440 Eur plius PVM) dydžio bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos ne... 259. 38.46.... 260. atsakovus atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas saisto ne... 261. 38.47.... 262. pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu priteista 1 796,85 Eur (1 485... 263. 38.48.... 264. kaip matyti iš bylos medžiagos, be išrašo iš Hipotekos registro, kuris... 265. 38.49.... 266. pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu priteista 310,57 Eur (256,67 Eur... 267. 38.50.... 268. teismo priteista 266,2 Eur (220 Eur plius PVM) suma už dalyvavimą teismo... 269. Teisėjų kolegija... 270. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 271. 39.... 272. Byloje kilo ginčas dėl užmokesčio už atlygintinų tarpininkavimo paslaugų... 273. 40.... 274. CK 6.716 straipsnis, reglamentuojantis paslaugų sutarties sampratą, nustato,... 275. 41.... 276. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose,... 277. 42.... 278. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su priteistu už paslaugas... 279. 43.... 280. Šios nutarties 41 punkte nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas dėl... 281. 44.... 282. Teisėjų kolegija nurodo, kad nerūpestingo elgesio rezultatas (atsakovas... 283. 45.... 284. Atsakovas S. B., siekdamas parduoti bendros jungtinės nuosavybės teise... 285. Dėl sutarties kvalifikavimo vartojimo sutarties požymių aspektu... 286. 46.... 287. Apeliantas S. B. įrodinėja, kad Sutartis yra vartojimo sandoris, neskirtas... 288. 47.... 289. Teisėjų kolegija nurodo, kad savaime aplinkybė dėl turto priklausymo... 290. 48.... 291. Pagal CK 6.2281 straipsnio 1 dalį „vartojimo sutartimi verslininkas... 292. 49.... 293. Prieš tai pateiktas galiojantis teisinis reguliavimas nurodo, kad sutarties... 294. 50.... 295. Taigi, kai nėra nurodytas prekės, paslaugos naudojimo tikslo, tai tampa... 296. 51.... 297. Apeliantas S. B. skunde nurodė, kad iš turto pardavimo gautos lėšos turėjo... 298. 52.... 299. Apeliantas įrodinėja, kad aplinkybes dėl ne vartojimo teisinių santykių... 300. 53.... 301. Pažymėtina, apeliantas nėra atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, jis turi... 302. 54.... 303. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais... 304. 55.... 305. Įvertinat realią ieškovo galimybę pateikti tiesioginius įrodymus apie tai,... 306. 56.... 307. Sutarties 2.2 punktas numato, kas „UŽSAKOVAS įsipareigoja sumokėti... 308. 57.... 309. Apeliantas įrodinėja, kad Sutartis yra vartojimo sandoris, kurį parengė ir... 310. 58.... 311. Teisėjų kolegija sprendė, jog šioje byloje nėra surinkta įrodymų,... 312. 59.... 313. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 314. 60.... 315. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima... 316. 61.... 317. Apeliaciniame skunde apeliantas S. B. nurodė, kad nesutinka su teismo vertimu,... 318. 62.... 319. Byloje nustatyta, kad Sutarties objektas – 10,1362 ha ploto kitos paskirties... 320. 63.... 321. Taigi Sutarties nuostatos atskleidžia, kad tarpininkui buvo suformuluota... 322. 64.... 323. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta Mainų sutartis,... 324. 65.... 325. Pagal CK 6.717 straipsnio 2 dalį laikydamasis sutarties, paslaugų teikėjas... 326. 66.... 327. Teisėjų kolegija nurodo, jog tai, kad jei Sutartyje dėl tarpininkavimo... 328. 67.... 329. Apeliantas įrodinėjo, jog iš turto pardavimo siekė gauti ne turtą, o... 330. 68.... 331. Pagal Sutarties 4.1 punktą atstovo pagal šią sutartį teikiamos paslaugos... 332. 69.... 333. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nors turto perleidimo... 334. 70.... 335. Pagal paslaugų sutarties 4.3 punktą, jei „derybų tarp UŽSAKOVO ir... 336. 71.... 337. Mainų sutarties III dalis aiškiai įrodo, kad šios sutarties kaina yra 1 536... 338. 72.... 339. Minėta, pagal įstatymą, atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų... 340. 73.... 341. Apeliantas S. B. įrodinėja, kad mainai, kaip turto perleidimo būdas,... 342. 74.... 343. CK 6.204 straipsnis numato atvejus dėl galimybės keisti sutartį, kai... 344. 75.... 345. Apeliantas įrodinėja, kad pareiga modifikuoti susitarimą, kai pasikeičia... 346. 76.... 347. Kaip byloje nurodyta, atsakovas naudojasi kelių tarpininkų paslaugomis.... 348. 77.... 349. Apeliaciniame skunde atsakovas patvirtino, kad Ketinimų protokolas ir Mainų... 350. 78.... 351. Vadinasi, sutarties tikslas dėl turto perleidimo buvo pasiektas, nors ir ne... 352. 79.... 353. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą... 354. 80.... 355. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė, kad „pirmosios instancijos teismas... 356. 81.... 357. Teisėjų kolegija norėtų atkreipti dėmesį, kad žodis „realizavimas“,... 358. Dėl minimalaus atlygio ... 359. 82.... 360. Minėta, apeliantai įrodinėja, kad sutarties 2.2 punkte naudojamas... 361. 83.... 362. Apeliacinių skundų argumentai, susiję su tuo, jog pirmosios instancijos... 363. 84.... 364. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog paslaugų... 365. 85.... 366. Apeliantas S. B. remiasi argumentų, kad pats ieškovas visur nurodė tik turto... 367. 86.... 368. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto S. B. argumentu, kad teismas... 369. 87.... 370. Be to, apelianto S. B. kreipimasis į ieškovą, kuris tuo metu veikė per UAB... 371. 88.... 372. Apeliantė A. B. iš esmės patvirtino šį teisėjų kolegijos argumentą,... 373. 89.... 374. Apeliantas S. B. nurodė, kad turto kaina pagal Mainų sutartį yra 1 531... 375. Dėl solidariosios atsakomybės ... 376. 90.... 377. Apeliantas S. B. įrodinėja, kad šioje civilinėje byloje nėra jokių... 378. 91.... 379. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė... 380. 92.... 381. Byloje nėra įrodymų, galinčių paneigti prezumpciją, kad gamybinis... 382. 93.... 383. Mainų sutarties šalys yra nurodyti apeliantas A. B. ir S. B. iš vienos... 384. 94.... 385. Apeliantės A. B. argumentai, kad ji nieko nežinojo apie sudarytą... 386. 95.... 387. Pagal paslaugų sutarties 3.4.2.punktą atsakovas S. B. patvirtino, jog visi... 388. 96.... 389. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau nurodyta šioje nutartyje,... 390. 97.... 391. Mainų sutarties 4.3 punktas numato, kad dalis pinigų atsiskaitant už... 392. 98.... 393. Tai, kad apeliantės A. B. nuomone 50 000 Eur suma už paslaugas nėra... 394. 99.... 395. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo atsiliepimo į apeliacinius skundus... 396. 100.Apeliantės argumentas, kad ieškovas privalėjo žinoti apie jų santuokos... 397. 101. Teisėjų kolegija nurodo, kad solidarioji atsakomybė atsakovams kyla ir... 398. Dėl delspinigių... 399. 102.... 400. Apeliantas S. B. nurodo, kad nesutinka su tuo, jog ieškovas delspinigių... 401. 103.... 402. Pagal Sutarties 4.4 punktą šalis, vėluojanti vykdyti savo piniginius... 403. 104.... 404. Ši sutarties nuostata yra galiojanti, atitinkanti CK 6.71 straipsnio 3 dalį,... 405. 105.... 406. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovo reikalavimas dėl delspinigių... 407. 106.... 408. Taip pat apeliantas įrodinėja, kad delspinigiai negali būti skaičiuojami... 409. 107.... 410. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą... 411. Dėl rašytinių įrodymų... 412. 108.... 413. Atsakovas su šiuo apeliaciniu skundu pateikė pirkimo–pardavimo sutartį,... 414. 109.... 415. Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti,... 416. 110.... 417. Teisėjų kolegija nurodo, kad išmainyto turto perleidimo aplinkybės nėra... 418. 111.... 419. Taip pat apeliantė A. B. kartu su savo apeliaciniu skundu pateikė 2015 m.... 420. 112.... 421. Teisėjų kolegija nurodo, kad teisminio nagrinėjimo dalyką apeliaciniame... 422. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 423. 113.... 424. Kasacinis teismas išaiškino, jog CPK normos yra viešosios teisės normos.... 425. 114.... 426. Apeliantas S. B. įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 427. 115.... 428. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktą ieškovas turi teisę reikalauti... 429. 116.... 430. Kasacinis teismas išaiškino, jog Rekomendacijose nėra nurodytos teisinės... 431. 117.... 432. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės atstovės... 433. 118.... 434. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal... 435. 119.... 436. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos lėšų dalies pagrįstumo... 437. 120.... 438. Kasacinis teismas yra taip pat nurodęs, kad nustatant priteistino užmokesčio... 439. 121.... 440. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato... 441. 122.... 442. Apeliantas S. B. nurodė, kad ieškovas negali reikalauti kaip bylinėjimosi... 443. 123.... 444. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu argumentu, nes atsiliepimą parengti į... 445. 124.... 446. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu priteista... 447. 125.... 448. Atmetus apeliacinius skundus, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93... 449. 126.... 450. Ieškovas patyrė 2 662,01 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas apeliacinės... 451. 127.... 452. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 453. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 454. apeliantų A. B. ir S. B. apeliacinius skundus atmesti.... 455. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą palikti... 456. Išieškoti lygiomis dalimis iš atsakovų S. B., asmens kodas ( - ) ir A. B.,... 457. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos....