Byla 2A-1724-527/2015
Dėl deliktinės atsakomybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-167-192/2015 pagal ieškovo S. C. ieškinį atsakovui E. M. dėl deliktinės atsakomybės,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

4ieškovas ieškiniu prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 654,47 Lt turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad 2012-02-18 apie 17.30 val., namo, ( - ), pirmo aukšto koridoriuje, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą – odos nubrozdinimus kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, dešinės ausies kaušelyje, kairiame žande, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose. Kauno apygardos teismo 2014-04-01 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-327-2014 atsakovas pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d., ieškovo pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš atsakovo priteista 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei ieškovui pripažinta teisė į ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, sprendžiant šį klausimą civilinio proceso tvarka. 2012-02-18 patirtų sužalojimų gydymui ieškovui buvo skirti medikamentai Ginkoprim bei Nootropil, išlaidos gydymui sudarė 48,33 Lt. Išlaidas, susijusias su specialisto išvados Nr. G526/12(02) parengimu, sudaro 91 Lt, todėl iš viso tiesioginiai nuostoliai sudaro 139,33 Lt. Dėl 2012-02-18 patirto sužalojimo ieškovas buvo nedarbingas, todėl laikotarpiu nuo 2012-02-20 iki 2012-03-05 iš dalies negavo pajamų – darbo užmokesčio, kurį būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų. Kadangi šiuo laikotarpiu ieškovas dirbo UAB „( - )“, todėl turėjo realią galimybę gauti šias pajamas. Nuo 2012-02-22 iki 2012-03-05 iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus gauta ligos pašalpa buvo mažesnės nei gaunamas darbo užmokestis, todėl dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas patyrė netiesioginius nuostolius. Negautos pajamos sudaro 515,14 Lt. Kadangi atsakovo nusikalstama veika sąlygojo atsakovo nedarbingumą, dėl ko jis negavo 515,14 Lt dydžio pajamų bei patyrė 139,33 Lt dydžio išlaidas, įrodyta esant priežastiniam ryšiui, t. y. turtinė žala atsirado dėl atsakovo veiksmų, ieškovas prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 654,47 Lt turtinei žalai atlyginti.

5Kauno apylinkės teismas 2014-07-01 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

6Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. G526/12(02) tik nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tą dieną, bet nenurodyta, kad juos galėjo padaryti būtent atsakovas. Kartu su ieškiniu pateikti dokumentai neįrodo, kad ieškovui buvo padaryta turtinė žala. Ieškovas nepateikė patvirtinimo, kad po 2012-02-18 konflikto kreipėsi į gydytoją specialistą-neurologą, kuris, atsižvelgdamas į jo sveikatos būklę, ne dėl kitos priežasties, bet būtent dėl galvos smegenų žievės pažeidimų, iššauktų dėl 2012-08-12 patirtos traumos, skyrė Nootropil (vaistą) ir Ginkoprim (maisto papildą), kurie gali būti skiriami prie įvairių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir atsiradusių dėl aterosklerozės. Juk specialisto išvadoje konstatuota, jog ieškovui 2012-02-18 konflikto metu nebuvo sutrikdyta galvos smegenų kraujotaka, kadangi iš medicininių dokumentų matyti, kad nebuvo fiksuoti jokie su tuo susiję simptomai. Ieškovo nepykino, nebuvo traukulių, jis nevėmė, nebuvo praradęs sąmonės, nebuvo stebima netikslių koordinacijos mėginių, meninginiai simptomai taip pat neigiami. Tuoj po konflikto atliktoje tomogramoje pažymėta, jog nesimato jokių ūmių, traumai būdingų židininių pakitimų galvos smegenyse, intrakranijinio (vidinio kraujavimo į smegenis) kraujavimo požymių, kaukolės skliauto, pamato ir veido kauluose lūžiai rentgenogramose nestebimi, taip pat nematyti ir vidurio linijos struktūrų dislokacijos. Tomogramoje yra stebimos abipus fragmentais sklerozuotos vidinės arterijos - aterosklerozė, kas leidžia teigti, jog bet koks galimas ieškovo smegenų kraujotakos sutrikimas tikėtina yra lėtinis procesas ir atsirado ne po traumos, bet yra įtakotas ieškovo amžiaus, darbinės veiklos, galimai žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio vartojimas) ir t. t. Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti vaistų kvitai negali vienareikšmiškai įrodyti, kas ir kuriam tikslui juos naudojo. K. N. yra receptinis vaistas, ieškovas jo paskyrimo faktą turėtų įrodyti pateikdamas teismui receptą tam vaistui įsigyti. Ieškovas grindžia žalos dydį medicininiais dokumentais bei kvitais, kurie patvirtina tik tai, kad jis dėl savo sveikatos kreipėsi į medicinos įstaigą praėjus beveik metams laiko, tačiau juose jokių objektyvių sužalojimo, fizinio smurto naudojimo požymių nekonstatuota, todėl 2013-01-08 medicininiame pažymėjime išvada, tikėtina, parašyta tik pagal ieškovo nusiskundimus, o pateikti vaistų kvitai nevertintin kaip neginčytinai patvirtinantys ieškinyje nurodytos žalos dydį. Vaistų naudojimo faktą ir trukmę ieškovas turėtų pagrįsti papildomais įrodymais, o ne UAB „( - )“ šeimos gydytojos Ž. Š. pažyma. Kitu atveju negalima teigti, kad ieškovo sveikatos būklė praėjus 9 mėn. yra susijusi su 2012-02-18 įvykiu, o sužalojimai padaryti jo nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku yra priežastiniame ryšyje. Nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimų, todėl netenkintinas ir reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų.

7Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014-04-01 nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad atsakovas 2012-02-18 rankomis smogė ieškovui į veidą. Specialisto išvadoje Nr. G526/12(02) konstatuoti ieškovo patirti sužalojimai. Iš specialisto išvados grafos „papildomų tyrimų duomenys“ matyti, kad ieškovas buvo konsultuotas neurologo, skundėsi galvos skausmu, nustatyta diagnozė – galvos sumušimas. Po įvykio ieškovas ambulatoriškai gydėsi namuose. Iš UAB „( - )“ asmens sveikatos istorijos (aprašyta specialisto išvadoje Nr. G526/12(02)) matyti, kad ieškovui užeina priepuolinis galvos svaigimas. Tokiu būdu, priešingai atsakovo prieštaravimų argumentams, akivaizdu, kad įvykio metu ieškovas patyrė galvos traumą, dėl ko jam buvo rekomenduoti medikamentai gydymui. Vien tai, kad po įvykio ieškovo nepykino bei jis nevėmė, nesąlygoja išvados, kad jis nepatyrė galvos sumušimo, juolab, kad medicininiuose dokumentuose ši aplinkybė yra užfiksuota. Ieškovas iš karto po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą, galvos sumušimas jam buvo diagnozuotas būtent po šio įvykio. Tokiu būdu atsakovo teiginiai, kad galimai ieškovo smegenų kraujotakos sutrikimas yra lėtinis procesas ir atsirado ne po traumos, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas patyrė išlaidas gydymui dėl galvos sumušimo. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas „Nootropil“ paskyrimo faktą turi įrodyti pateikdamas receptą. Kadangi šis medikamentas yra receptinis, įsigyjant šį vaistą receptas paliekamas vaistinėje, todėl ieškovas neturi galimybės pateikti jo paskyrimo faktą patvirtinantį dokumentą. Aplinkybę, jog šis vaistas buvo paskirtas būtent ieškovui, įrodo UAB „( - )“ medicininiame pažymėjime nurodyta informacija. Į gydymo įstaigą ieškovas kreipėsi iš karto po sužalojimo. Aplinkybė, jog ieškovas savo patirtų išlaidų pagrįstumą grindžia 2013-01-18 medicininiu pažymėjimu, nepaneigia ieškovo patirtų išlaidų medikamentams buvimo fakto, juolab tai patvirtina ir pirkimo kvitai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė iš atsakovo ieškovui 189,55 Eur turtinei žalai atlyginti ir 144,81 Eur teisinės pagalbos išlaidų, priteisė iš atsakovo Eugenijaus 9,47 Eur valstybei.

10Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014-04-01 nuosprendžiu atsakovas nuteistas už tai, kad 2012-02-18, apie 17.30 val., namo, esančio ( - ), pirmo aukšto koridoriuje rankomis smogdamas į veidą nukentėjusiajam (ieškovui), sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. Iš atsakovo ieškovui priteista 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, teismas taip pat ieškovui pripažino teisę į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą (b. l. 9–11). Tuo tarpu ieškovas Kauno apylinkės teismo 2013-10-15 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 139 str. 1 d. už nesunkų atsakovo sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, iš ieškovo nukentėjusiajam atsakovui priteista 955,40 Lt turtinei žalai atlyginti, 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1 500 Lt teismo išlaidų už advokato pagalbą. Specialisto išvadoje Nr. G526/12/02/ nurodyta, kad ieškovui padaryta odos nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies voke, dešinės ausies kaušelyje, kairiame žande, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose, sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-02-18, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l.7, 8). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 654,47 Lt turtinės žalos, kurią jam sukėlė atsakovo nusikalstami veiksmai. Ieškovas nurodė, kad turtinę žalą sudaro: 48,33 Lt išleisti medikamentams (Ginkoprim tabletes, Nootropil), pirktiems UAB „Nemuno vaistinė“, 91 Lt už eksperto apžiūrą (patvirtina nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius ir AB Lietuvos paštas kvitas (b. l. 14) ir 515,14 Lt negautos pajamos, apskaičiuotos iš darbo užmokesčio atėmus ieškovui paskirtą ligos pašalpą (1 164,96 Lt – 649,82 Lt, b. l. 5, 15, 16). Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog ieškovo išlaidos, skirtos nurodytiems medikamentams įsigyti, yra priežastiniame ryšyje su ieškovui 2012-02-18 padarytais sužalojimais, todėl privalo būti atlygintos. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad ieškovui buvo sužalota galva (b. l. 8), į ieškovo nusiskundimus galvos skausmais bei priepuoliniais galvos svaigimais, fiksuotais sveikatos istorijoje prijungtoje prie bylos (kortelės l. 205–206, 211, 212), į tai, kad pateiktas 2012-10-15 gydytojos Ž. Š. siuntimas neurologui patvirtina, jog potrauminiam gydymui ieškovas vartojo Ginkoprim preparatą (b. l. 40, 62), į tai, kad preparatą Ginkoprim ieškovas pirko netrukus po traumos (2012-03-05), ir vėliau (2014-04-27). Ieškovui 2012-11-08 gydytojas neurologas dėl patirtos galvos traumos skyrė gydymą piracetamu (Nootropil veiklioji medžiaga), todėl teismas sprendė, kad šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovo. Teismas padarė išvadą, jog nustatytos visos sąlygos atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu (b. l. 139–143) atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-04-20 galutinį sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui

13Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas (CPK 330 str.). Teismas netinkamai vadovavosi CPK 424, 428 str. normomis, kurios yra taikomos tuo atveju, kai byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka ir priimamas preliminarus sprendimas. Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. PK-i27-288/2013 atsakovas buvo išteisintas pagal BK 140 str. 1 dalį, nusprendus, jog nepadarė nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir konstatavus, jog dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, už ką atsakomybė BK nenumatyta. Kauno apygardos teismas 2014-04-01 panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo atsakovą pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 dalyje, paskyrė laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, uždraudė laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis S. C. bute, adresu( - ), o nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 2 500 išlaidų advokato paslaugoms apmokėti bei pripažino ieškovui teisę į ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-12-19 nutartimi paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, jog byloje nebuvo įrodymų apie būtinumą vartoti vaistus patirtam sveikatos sutrikdymui gydyti, nepateikti gydytojo receptai, klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Todėl pagal CPK 260 straipsnį galutiniu sprendimu teismas ginčą privalėjo išspręsti visiškai, o jį priimti tik tuomet, kai ištirti visi įrodymai ir teismas išsprendė byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą.

14Teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl neteisėtas (CPK 263 str.). Teismas turėjo pagrįsti sprendimą įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Tuo tarpu bylos įrodymus ištyrė nevisapusiškai ir neobjektyviai, nevertino įrodymų jų pagrįstumo visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, neįvertino to, kad yra prieštaravimų tarp ieškovo ir atsakovo, liudytojos Z. Š. paaiškinimų bei rašytiniuose įrodymuose. Nors liudytoja paaiškino, kad ji neprisimena, jog S. C. būtų išsakęs nusiskundimų dėl galvos skausmų, taip pat nurodė, jog siuntė pas LOR specialistą dėl nosies pertvaros iškrypimo, iš kur atsakymo nebuvo, taip pat nurodė, jog 2013 m. 10 mėn. S. C. kreipėsi į ją dėl įtampos atsirandančio galvos svaigimo, dėl ko ji patarė vartoti maisto papildą Ginkoprim ir nusiuntė pacientą pas neurologą, siuntime nurodžiusi anamnezę ne galvos trauma, bet Cepnolgia porb contan, t. y. sinusitas, tačiau atsakymas iš specialisto nebuvo gautas. Beje, ši liudytoja teismo posėdyje pripažino, jog paciento prašymu išdavė jam formą 046, kuri privalomai išduodama gydytojų komisijos sprendimu (joje pateikta išvada apie ieškovo sveikatos būklę, pažymint, kad miego arterijų baseine rasti aterosklerotiniai pokyčiai), tačiau teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė bei vertino, kad ieškovą vargino potrauminiai liekamieji reiškiniai, dėl ko jam buvo skirtas minėtas vaistinis preparatas bei maisto papildas, taip pat šališkai, ieškovo naudai, vertino faktines aplinkybes dėl medicininių preparatų naudojimo reikalingumo bei jų įsigijimo fakto, patirtos traumos gydymui, vadovaudamasis tik jo pateiktais prieštaringais įrodymais, pačio ieškovo ir liudytojos gyd. Ž. Š. nenuosekliais paaiškinimais (pagal byloje esančius įrodymus preparatai buvo vartojami nereguliariai ir nepakankamai dozuojant), todėl buvo pažeisti CPK 176, 185 straipsnių reikalavimai.

15Teismas netinkamai taikė CPK 265 straipsnio 1 dalį, neįvertino visų byloje esančių įrodymų (juos vertino netinkamai ir neišsamiai, nesigilinęs į faktines bylos aplinkybes ir nesivadovaudamas aiškiais faktiniais bylos dokumentų duomenimis), nevertino įrodymų viseto, bet rėmėsi nepatikimais įrodymais ir nekonstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, taip priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teismas, palikdamas galioti preliminarų sprendimą, kuriuo buvo patenkintas ieškinys, bylos aplinkybes nustatė tik pagal prieštaringus ieškovo parodymus bei liudytos paaiškinimus, nepasisakė, kodėl nevertina kitų byloje esančių įrodymų – liudytojos gyd. Ž. Š. paaiškinimų. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo sukurta versija dėl galvos traumos liekamųjų reiškimų (jai svaigstant ar skaudant). Teismas, nenustatęs ieškovo įsigytų medicininių preparatų (pagal pirktų vaistų bei kitokių med. preparatų kvitus matyti, jog ieškovas turi eilę susirgimų) aplinkybių, tokią situaciją privalėjo vertinti kaip žalos dydžio neįrodymą. Juk žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, o šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Todėl nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo ribos ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyta šalims tenkanti įrodinėjimo pareiga. Rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šioje byloje žalos dydį turėjo įrodyti ieškovas (CPK 12, 178 str.). Tačiau teismas taip pat nėra pasyvus įrodinėjimo proceso dalyvis, nes įstatymas įtvirtina teismo galimybę siūlyti šalims teikti papildomus įrodymus, kai jų nepakanka, įstatymo nustatytais atvejais gali įrodymus rinkti savo iniciatyva (CPK 179 str.). Ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti, atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pvz., LAT 2009-04-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-166/2009), kas teismo nebuvo padaryta.

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje, todėl vertindami šalių pateiktus įrodymus, teismai remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (LAT 2009-11-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (LAT 2009-04-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Nors, kaip teigiama sprendime, įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (LAT 2010-10-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-260/200T), tačiau, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (LAT 2011-02-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-35/2011), kas šioje byloje nebuvo padaryta.

17Iš bylos įrodymų nėra aišku, jog ieškovui buvo padaryta teismo nurodyto dydžio turtinė žala, kadangi nebuvo nustatyta, jog ieškovas vaistinį preparatą Nootropil ir maisto papildą Ginkoprim, kurie yra skiriami prie įvairių galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, įskaitant, bet neapsiribojant ir atsiradusių dėl aterosklerozės, naudojo dėl galvos smegenų žievės pažeidimų, iššauktų dėl 2012-02-18 patirtos traumos. Juk specialisto išvadoje konstatuota, jog ieškovui 2012-02-18 konflikto metu nebuvo sutrikdyta galvos smegenų kraujotaka, kadangi iš medicininių dokumentų matyti, kad nebuvo fiksuoti jokie su tuo susiję simptomai. Ieškovo nepykino, nebuvo traukulių, jis nevėmė, nebuvo praradęs sąmonės, nebuvo stebima netikslių koordinacijos mėginių, meninginiai simptomai taip pat neigiami. Be to, svarbu yra ir tai, jog specialisto išvadoje Nr. G526/12(02) galvos veidinėje dalyje nebuvo užfiksuotas žaizdų buvimas, o tik nubrozdinimai bei kraujosruvos, kas leidžia teigti, kad paviršinių nubrozdinimų ir paviršinių kraujosruvų gydymui vaistai iš viso nebuvo paskirti, o byloje esantys vaistų kvitai negali vienareikšmiškai įrodyti, kam jie buvo naudoti. Beje, nors Nootropil yra receptinis vaistas, ieškovas jo paskyrimo fakto teismui neįrodė, kadangi nepateikė recepto tam vaistui įsigyti (pažymėtina, jog teismas, nors dalis kvito, kurioje buvo pirkimo data, kopijuojant užsilenkė, neįpareigojo ieškovo patikslinti šio vaisto įsigijimo datos bei periodiškumo).

18Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 153–156) prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19Ieškovas reikšdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismui pateikė patirtų nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus, t. y. UAB „( - )“ medicininį pažymėjimą, kuris patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo ieškovui buvo rekomenduota vartoti paskirtus medikamentus bei kvitus, kurie įrodo patirtų išlaidų dydį. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G526/12(02) buvo konstatuoti ieškovo patirti sužalojimai dėl atsakovo 2012-02-18 neteisėtų veiksmų, o grafoje „papildomų tyrimų duomenys“ nurodyta, kad ieškovas buvo konsultuotas neurologo, skundėsi galvos skausmais, ko pasėkoje jam buvo nustatyta diagnozė - galvos sumušimas. Vien tai, kad po įvykio ieškovo nepykino bei jis nevėmė, nesąlygoja išvados, kad jis nepatyrė galvos sumušimo, juolab, kad medicininiuose dokumentuose ši aplinkybė yra užfiksuota.

20Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas turėjo pateikti gydytojo receptus vaistams „Nootropil“, kadangi įsigijus receptinį preparatą receptas paliekamas vaistinės darbuotojui, kas reiškia, jog ieškovas negalėjo pateikti minėto recepto dėl objektyvių priežasčių. „Nootropil“ paskyrimo faktą patvirtina UAB „( - )“ medicininiame pažymėjime pateikiama informacija. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovas grindžia žalos dydį medicininiais dokumentais bei kvitais, kurie patvirtina tik tai, kad jis dėl savo sveikatos kreipėsi į medicinos įstaigą, praėjus beveik metams laiko. Į gydymo įstaigą ieškovas kreipėsi iš karto po sužalojimo. 2013-01-18 UAB „( - )“ medicininis pažymėjimas buvo išduotas ieškovui prašant, siekiant pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Kodėl šis dokumentas nebuvo prijungtas prie baudžiamosios bylos Nr. PK-127-288/2013 vykstant bylos nagrinėjimui, ieškovo atstovė negali nurodyti, kadangi toje proceso stadijoje ieškovą atstovavo kitas advokatas. Aplinkybė, jog ieškovas savo patirtų išlaidų pagrįstumą grindžia 2013-01-18 medicininiu pažymėjimu, nepaneigia ieškovo patirtų išlaidų medikamentams buvimo fakto, juolab tai patvirtina ir pirkimo kvitai.

21Teismas, atsižvelgęs ne tik į specialisto išvadą, bet ir į sveikatos istoriją, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog ieškovo patirtos išlaidos, skirtos nurodytiems medikamentams įsigyti, yra priežastiniame ryšyje su ieškovui 2012-02-18 padarytais atsakovo sužalojimais, todėl privalo būti atlygintos. Šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad dėl 2012-02-18 patirtų sužalojimų ieškovas skundėsi galvos skausmais, priepuoliniais galvos svaigimais, ko pasėkoje gydytoja Z. Š. paskyrė Ginkoprim preparatą, o gydytojas neurologas dėl patirtos galvos traumos paskyrė gydymą piracetamu (Nootropil veiklioji medžiaga). Atsakovo argumentai dėl gydymo trukmės, vaistų pobūdžio yra tik jo subjektyvi nuomonė (atsakovas neturi medicininio išsilavinimo, todėl negali spręsti, kokie vaistai yra tinkami ir reikalingi gydyti galvos traumas), tai nepaneigia skundžiamo sprendimo pagrįstumo.

22Teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių. Esant visoms būtinoms sąlygoms civilinei atsakomybei atsirasti –neteisėtiems veiksmams, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų ir padarytos žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei – skundžiamu sprendimu teismas iš atsakovo teisėtai ir pagrįstai priteisė turtinę žalą, tame tarpe ir ieškovo patirtas išlaidas už medikamentus (CK 6.246–6.249 straipsniai).

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

26Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (LAT 2009-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepasisakė dėl visų aplinkybių, pasakytina tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas joje galutinį sprendimą, neprivalo aptarti kiekvieno byloje dalyvaujančio asmens argumento ar įrodymo. Priešingai, teismas turi atrinkti ir vertinti tik tuos įrodymus, kurių visetas patvirtina ar paneigia aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą (CPK 176 str.) (pvz., LAT 201123 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011; 2011-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; kt.).

28Nors apeliaciniu skundu skundžiamas visas sprendimas ir prašoma visą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti, tačiau pažymėtina, jog, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, atsakovas, nesutikdamas su priteistos žalos dydžiu, iš esmės nesutinka su 48,33 Lt (kas atitinka 14 Eur) išlaidų priteisimu už medikamentus Ginkoprim bei Nootropil, ieškovo įsigytų Camelia vaistinėje, už Ginkoprim 2012-03-05 sumokėjus 11,88 Lt ir 2012-04-27 – 16,46 Lt, bei už Notropil sumokėjus 20,49 Lt, t. y. 48,33 Lt (16,46 + 11,38 + 20,49) (kas atitinka 14 Eur) (b. l. 13).

29Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, teismas, atsižvelgdamas į specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad ieškovui buvo sužalota galva (b. l. 8), į ieškovo nusiskundimus galvos skausmais bei priepuoliniais galvos svaigimais fiksuotais sveikatos istorijoje prijungtoje prie bylos (kortelės l. 205–206, 211, 212), į tai, kad iš teismui pateikto 2012-10-15 gyd. Ž. Š. siuntimo neurologui matyti, kad potrauminiam gydymui ieškovas vartojo Ginkoprim preparatą (b. l. 40, 62), į tai, kad preparatą Ginkoprim ieškovas pirko netrukus po traumos (2012-03-05) ir vėliau (2014-04-27), nustatęs, kad ieškovui 2012-11-08 gydytojas neurologas dėl patirtos galvos traumos skyrė gydymą piracetamu (Nootropil veiklioji medžiaga), sprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog ieškovo patirtos išlaidos, skirtos nurodytiems medikamentams įsigyti, yra priežastiniame ryšyje su ieškovui 2012-02-18 padarytais sužalojimais, todėl privalo būti atlygintos.

30Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms kolegija neturi jokio pagrindo nepritarti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ištyręs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog bylos įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, jog ieškovo patirtos išlaidos, skirtos nurodytiems medikamentams įsigyti, yra priežastiniame ryšyje su ieškovui atsakovo 2012-02-18 padarytais sužalojimais, todėl privalo būti atlygintos. Tokia išvada padaryta atsižvelgus ne tik į specialisto išvadą, bet ir į sveikatos istoriją, kuri buvo išreikalauta atsakovo prašymu. Šiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad dėl 2012-02-18 patirtų sužalojimų ieškovas skundėsi galvos skausmais, priepuoliniais galvos svaigimais (02-29 įrašai), ko pasėkoje gydytoja Z. Š. paskyrė Ginkoprim preparatą, o gydytojas neurologas dėl patirtos galvos traumos paskyrė gydymą piracetamu (Nootropil veiklioji medžiaga). Atsakovo išdėstyta pozicija dėl gydymo trukmės, vaistų pobūdžio yra tik jo subjektyvi nuomonė (atsakovas neturi medicininio išsilavinimo, todėl negali spręsti, kokie vaistai yra tinkami ir reikalingi gydyti galvos traumas) ir nepaneigia skundžiamo sprendimo pagrįstumo.

31Ieškovas reikšdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismui pateikė patirtų nuostolių dydį pagrindžiančius dokumentus, t. y. kvitus, kurie įrodo patirtų išlaidų dydį (b. l. 13), ir UAB „( - )“ 2013-01-08 medicininį pažymėjimą (b. l. 12), kuris patvirtina, kad dėl patirto sužalojimo (dėl liekamųjų reiškinių po galvos traumos) ieškovui buvo rekomenduota vartoti paskirtus medikamentus, t. y. Nootropil ir Ginkoprim. Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G526/12(02) (b l. 7–8) buvo konstatuoti dėl atsakovo 2012-02-18 neteisėtų veiksmų ieškovo patirti galvos sužalojimai (odos nubrozdinimai kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, dešinės ausies kaušelyje, kairiame žande, poodines kraujosruvos kaktoje, dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose), o grafoje „papildomų tyrimų duomenys“ nurodyta, kad ieškovas buvo konsultuotas neurologo, skundėsi galvos skausmu, ko pasėkoje jam buvo nustatyta diagnozė – ,,galvos sumušimas“. Tai, kad ieškovas 02-29, esant išlikusiam veido patinimui, skundėsi priepuoliniu galvos svaigimu, užfiksuota ir specialisto išvadoje. Vien tai, kad po įvykio ieškovo nepykino bei jis nevėmė, kolegijos nuomone, nesąlygoja išvados, kad ieškovas nepatyrė galvos sumušimo, juolab, kad medicininiuose dokumentuose ši aplinkybė yra aiškiai ir ne kartą užfiksuota. Kaip matyti iš gyd. J. J. 2012-11-08 įrašo medicininiuose dokumentuose (b. l. 62), ieškovas skundėsi išliekančiais po š. m. vasario mėn. patirtos galvos traumos skausmais k. smilkinio srityje; dgn: ,,(...) post traumatika; tikslinga gyd. Piracetami (800 mg x 2) 2 mėn.

32Kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas būtinai turėjo pateikti gydytojo išrašytą receptą vaistui „Nootropil“. Kadangi šis vaistas skiriamas tik pagal receptą, kuris, įsigijus vaistą, paliekamas vaistinėje, sutiktina su ieškovu, kad šiam vaistui gydytojo išrašytas receptas nepateiktas dėl objektyvių priežasčių ir kad recepto nepateikimas nepaneigia šio medikamento skyrimo fakto, kurį patvirtina kiti paminėti įrodymai. Atsakovas neteisingai nurodo, kad ieškovas grindžia žalos dydį medicininiais dokumentais bei kvitais, kurie patvirtina tik tai, kad jis dėl savo sveikatos kreipėsi į medicinos įstaigą, praėjus beveik metams laiko. Kaip nurodė ieškovas, į gydymo įstaigą jis kreipėsi iš karto po sužalojimo, o 2013-01-18 UAB „( - )“ medicininis pažymėjimas buvo išduotas ieškovui prašant, siekiant pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Aplinkybė, jog ieškovas savo patirtų išlaidų pagrįstumą grindžia 2013-01-18 medicininiu pažymėjimu, nepaneigia ieškovo patirtų išlaidų medikamentams buvimo fakto, juolab tai patvirtina ir pirkimo kvitai, kurie patvirtina vaistų įsigijimą 2014-03-05 ir 2014-04-27, t. y. po traumos praėjus visiškai nedaug laiko.

33Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių. Esant visoms būtinoms sąlygoms civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. atsakovo neteisėtiems veiksmams ir kaltei (konstatuotiems nuosprendžiu baudžiamojoje byloje), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp atsakovo veiksmų, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai iš atsakovo kaip turtinę žalą priteisė ir ieškovo patirtas išlaidas už medikamentus (CK 6.246–6.249 straipsniai), dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.), o iš bylą pralaimėjusio atsakovo ieškovui priteistina jo turėtos 300 Eur išlaidos už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, neviršijančios Rekomendacijose numatytų dydžių.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio

Nutarė

35apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Priteisti ieškovui S. C. iš atsakovo E. M. 300 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. ieškovas ieškiniu prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo... 5. Kauno apylinkės teismas 2014-07-01 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.... 6. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad specialisto išvadoje Nr. G526/12(02)... 7. Atsiliepime į atsakovo prieštaravimus ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu preliminarų... 10. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2014-04-01 nuosprendžiu atsakovas... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu (b. l. 139–143) atsakovas prašo panaikinti Kauno... 13. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė bei išaiškino... 14. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl neteisėtas (CPK 263... 15. Teismas netinkamai taikė CPK 265 straipsnio 1 dalį, neįvertino visų byloje... 16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų... 17. Iš bylos įrodymų nėra aišku, jog ieškovui buvo padaryta teismo nurodyto... 18. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 153–156) prašo... 19. Ieškovas reikšdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo... 20. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas turėjo pateikti gydytojo receptus... 21. Teismas, atsižvelgęs ne tik į specialisto išvadą, bet ir į sveikatos... 22. Teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes,... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 26. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali... 27. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis... 28. Nors apeliaciniu skundu skundžiamas visas sprendimas ir prašoma visą bylą... 29. Kaip nurodyta skundžiamame sprendime, teismas, atsižvelgdamas į specialisto... 30. Šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms kolegija neturi jokio pagrindo... 31. Ieškovas reikšdamas civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo... 32. Kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovas būtinai... 33. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad teismas teisingai... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 35. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d.... 36. Priteisti ieškovui S. C. iš atsakovo E. M. 300 Eur už advokato pagalbą...