Byla 2A-1351-264/2015
Dėl nepagrįsto praturtėjimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. G. atstovės advokatės D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12601-8000/2014 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui P. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo,

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė D. K. prašė priteisti iš atsakovo 55638 Lt skolos, 13677,54 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo 2006-11-08 pasižadėjimo padovanoti 0, 26 dalį gyvenamojo namo sūnui V. G., su kuriuo ieškovė vedė bendrą ūkį, nes nebuvo pilnai atsiskaitęs su namo pardavėju AB „Kauno energija“, kuriam V. G. 2006-12-27 į kasą įmokėjo 35301,00 Lt paskolos. Taip pat paaiškėjo, kad atsakovas buvo pažadėjęs perleisti visą namą kitam savo sūnui K. G., o pastarasis buvo nemažai į namą investavęs, todėl Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį. 2008-01-21 P. G., būdamas atsakovu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-737-324/2007 sudarė taikos sutartį, kuria įsipareigojo ieškovams sūnaus K. G. šeimai, kompensuoti be pagrindo įgyto turto vertę 100 000 Lt su sąlyga, kad jie išsikels. Atsakovas 2008 m. sausį pasiūlė padovanoti visą savo namą, išskyrus antrą aukštą savo sūnui V. G., jei bus įvykdytas jo finansinis įsipareigojimas K. G.. 2008 m. sausio mėn., žodiniu susitarimu, nusprendė priimti dovaną ir apmokėti su dovana tiesiogiai susijusius skolinius įsipareigojimus. Šis susitarimas buvo patvirtintas raštu 2010 m. rugpjūčio 5 d. Ieškovė įvykdė už atsakovą P. G. dalį jo skolinių įsipareigojimų iš savo banko sąskaitos 2008-03-05 pervesdama 35 000 Lt ir 1500 Lt sumas atsakovui, o laikotarpiu nuo 2008-06-06 iki 2010-06-08 iš savo sąskaitos AB Ūkio banke į atsakovo P. G. sąskaitą įvairiomis sumomis ji pervedė 19 138 Lt, skirtus atsakovo gauto pagal 2008 m. kovo 6 d. vartojimo kredito sutartį įmokoms padengti. Atsakovas, būdamas nesąžiningas, V. G. pareiškė, kad savo įsipareigojimų padovanoti jam namą nevykdys, kad spynas jau yra pakeitęs ir ketina į namus jų neįsileisti. Tokiu būdu atsakovas yra nepagrįstai praturtėjęs ir be pagrindo įgijęs 55638,00 Lt piniginių lėšų, kurias privalo grąžinti bei sumokėti ieškinyje apskaičiuotas 13677,54 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio už naudojimąsi pinigais 5 metus.

6Atsakovas P. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. sudaryti susitarimai yra panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-2092-485/2011. Ieškovės ir atsakovo sūnaus V. G. pajamos buvo mažesnės nei minimalios. Be to, jie abu augino dvi nepilnametes dukras, todėl jie nebūtų sugebėję investuoti tokių didelių sumų į gyvenamąjį namą. Kauno apygardos teismo sprendimu buvo nuspręsta, jog V. G. už savo tėvą P. G. 2006-2008 metais yra sumokėjęs 66 920,28 Lt. Neįmanoma, kad sumokėję minėtas sumas sugyventiniai dar būtų turėję lėšų dengti atsakovo įsipareigojimus K. G.. Kadangi šalis siejo abipusiu pasitikėjimu grįsti santykiai, o atsakovas sunkiai vaikščiojo, ieškovė kartu su savo sugyventiniu naudojosi atsakovo banko kortele. Atsakovas nenumanė, kad tuos pačius iš jo banko sąskaitos nuimtus pinigus į savo sąskaitą įsidėdavo ieškovė ir pervesdavo savo vardu. Ginčo santykiams net negalėtų būti taikomi nepagrįsto praturtėjimo santykiai, kadangi santykiams nebent galėtų būti taikomos prievolių teisės normos. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningo elgesio. Tarp šalių susiklosčiusiems santykiams kvalifikuoti negali būti taikomos nepagrįsto praturtėjimo teisės normos, todėl ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

9Priteisė iš atsakovo P. G. ieškovei D. K. 55638 Lt (16113,88 Eur) , 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 320 Lt (92,68Eur) sumokėto žyminio mokesčio.

10Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

11Priteisė iš P. G. 1343 Lt (388,96 Eur) žyminio mokesčio valstybei bei 117,44 Lt (34,01Eur) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje.

12Teismas nurodė, kad nors atsakovas procesiniuose dokumentuose ir jį atstovaujanti advokatė teismo posėdžio metu neigė atsakovo pažadus dėl ketinamo ateityje dovanoti turto, ar abejojo ieškovės galimybe mokėti tokio dydžio įmokas, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtino, kad į atsakovo sąskaitą ieškovė pervedė 55638,00 Lt. Tai neginčytinai patvirtina teismo nurodyti rašytiniai įrodymai (t. l, b. l. 18-30). Nors atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat aiškino, jog atsakovas sumokėtas įmokas 35000 litų sumoje, bei 1500 litų sumoje vertino kaip dovaną, tiek šioje byloje, tiek jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Kauno apygardos teisme Nr. 2A-2092-485/2011, šias aplinkybes paneigė visuma įrodymų, bei šalių paaiškinimai. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nors ir ginčijo faktą, kad ieškovė sumokėjo už dalį atsakovo prievolės savo sūnui K. G. pagal patvirtintos taikos sutarties sąlygas, šios aplinkybės pasitvirtino byloje esančių įrodymų visuma. Atsakovo nurodomą aplinkybę, kad įmokos buvo mokamos iš jo sąskaitos nuimtais pinigais, paneigė byloje esantis nutarimas apie atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad surinkti duomenys patvirtina, kad visi atsakovo teiginiai dėl iš jo sąskaitos grobiamų pinigų yra pagrįsti tik pastarojo nuomone, nesant jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų ar konkrečių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų patikrinti ir įvertinti ar buvo realiai pagrobtos piniginės lėšos.

13Teismas, nustatęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, jog ieškovė nurodė netinkamą ieškinio teisinį pagrindą, kas reiškia, jog ieškinys remiantis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis normomis negali būti grindžiamas nesant visų nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinųjų sąlygų. Kadangi teisinė ginčo kvalifikacija, t.y. teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniam santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, teismas nurodė kitą reikalavimų teisinį pagrindą. Teismui nustačius, kad ieškovė iš dalies įvykdė atsakovo prievolę kreditoriui K. G., šių prievolių esmė nereikalavo, kad atsakovas jas įvykdytų asmeniškai, atsakovas neprieštaravo tokiam prievolių įvykdymui, teismas konstatavo, kad ieškovei perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su atsakovu. Teismas šalių teisinius santykius kvalifikavo ne kaip nepagrįstą praturtėjimą, o kaip kreditoriaus teisių, susijusių su skolininku, perėjimą, ieškovei iš dalies

14įvykdžius atsakovo prievoles (CK 6. 50 str.). Ieškovės reikalavimą priteisti 13677,57 Lt palūkanas CK 6.240 str. 1 d. pagrindu, teismas atmetė, kaip teisiškai nepagrįstą. Prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo teismas tenkino, kadangi šių palūkanų mokėjimas numatytas įstatymo (LR CK 6.37str. 2d. 6.210 str.).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Atsakovo P. G. atstovė advokatė D. V. apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 91 – 95) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Priteisti atsakovo naudai iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

171. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, netinkamai kvalifikavo šalis siejusius santykius. Teismas pažeidė pareigą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagristą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu.

182. Ieškovė prašė priteisti tiek 35 000 Lt ir 1 500 Lt sumas, kurios buvo pervestos K. G. pagal taikos sutartį, o atsakovas jas vertino kaip dovaną, tiek 19 138 Lt sumą, kuri buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 6 d. iki 2010 m. birželio 8 d., kuomet ieškovė su savo draugu (atsakovo sūnumi) V. G. gyveno atsakovui priklausančiame gyvenamajame name, tačiau teismas neatsižvelgė į skirtingą minėtų piniginių sumų pobūdį, jas visas pripažino kaip atsakovo prievolės K. G. įvykdymą. Teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką, kurioje yra konstatuota, kad įstatymo tam tikrais atvejais pripažįstamas pateisinamu turto gavimas be teisinio pagrindo arba taip gauto turto išreikalavimas laikomas iš esmės prieštaraujančiu sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010). Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningo elgesio. Teismas turėjo teisinį pagrindą pripažinti 35 000 Lt ir 1 500 Lt sumas kaip dovaną ar paramą atsakovui, juolab, kad būtent ieškovės draugas atstovavo atsakovo interesus teisminiuose bylinėjimuose su K. G. ir derino taikos sutarties sąlygas.

193. Teismas neįvertino ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdyje, kuomet jie nurodė, kad dalis 19 138 Lt sumos, kurią ieškovė pervedė atsakovui, buvo panaudota komunalinių mokesčių sumokėjimui, kuriuos kaip gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), gyventojai buvo atsakovui įsipareigoję mokėti ieškovė su sugyventiniu. Teismas taip pat neįvertino ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų teismo posėdyje, kuomet jie nurodė, kad dalis 19 138 Lt sumos, kurią ieškovė pervedė atsakovui, buvo panaudota komunalinių mokesčių sumokėjimui, kuriuos kaip gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), gyventojai buvo atsakovui įsipareigoję mokėti ieškovė su sugyventiniu (2009-04-28 iš ieškovės sąskaitos atsakovui buvo pervesta 1 190 Lt, nors 2009-05-06 iš atsakovo kredito mokėjimui AB SEB bankas nuskaičiavo 731,88 Lt, taigi, likusi pinigų suma buvo panaudota komunaliniams mokesčiams mokėti, 2009-05-29 iš ieškovės sąskaitos atsakovui buvo pervesta 990 Lt, nors 2009-06-08 iš atsakovo kredito mokėjimui AB SEB bankas nuskaičiavo 731,88 Lt, 2009- 08-26 iš ieškovės sąskaitos atsakovui buvo pervesta 400 Lt ir 2009-09-07 - 695 Lt, nors 2009-09-07 iš atsakovo kredito mokėjimui AB SEB bankas nuskaičiavo 731,87 Lt, 2009-12-23 iš ieškovės sąskaitos atsakovui buvo pervesta 1160 Lt, nors 2010-01-06 iš atsakovo kredito mokėjimui AB SEB bankas nuskaičiavo 731,88 Lt). Taigi, tokiu būdu akivaizdu, jog ieškovė, būdama nesąžininga, reikalavo iš atsakovo priteisti visas atsakovui pervestas pinigų sumas, kurių dalis, kaip pripažino ieškovė, buvo panaudota komunalinių mokesčių mokėjimams. Teismas privalėjo šalių santykius dėl 19 138 Lt įvertinti panaudos santykių kontekste.

204. Teismas nepagrįstai nevertino, kieno pinigai buvo pervedami iš ieškovės sąskaitos į atsakovo sąskaitą. Atsakovas nuo pat pradžių nurodė, jog į jo banko sąskaitą buvo pervedamos paties atsakovo išgrynintos piniginės lėšos, susipažinus su ieškovės banko sąskaitos išrašais paaiškėjo, kad ji pervedinėjo atsakovui pinigines lėšas iš sąskaitos, į kurią gaudavo pajamų tik kaip ( - ) atskaitingas asmuo ir minėtas lėšas privalėjo naudoti tik įmonės veiklos tikslams.

21Atsakovė D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 186 – 189) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir 2014-12-12 Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

221. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas turėjo teisinį pagrindą pripažinti 10 136,70 EUR (35 000 Lt) ir 1 500 Lt (434,43 EUR) sumas kaip dovaną ar paramą atsakovui. Ieškovė niekada neturėjo valios atsakovui neatlygintinai ir negrąžintinai perduoti atsakovui 16 113,88 EUR (55 638 Lt) sumą, taigi atsakovui negalėjo susiformuoti jokie lūkesčiai gauti pinigines lėšas kaip dovaną. Atsakovo subjektyvus suvokimas, kad pinigai galėjo būti gauti kaip dovana, nesukuria šalims jokių dovanojimo teisinių santykių, nesant vienos iš dovanojimo teisiniams santykiams privalomos sąlygos - ieškovės valios dovanoti atsakovui pinigines lėšas. Atsakovas jokiais įrodymais nepagrindė ir neįrodė dovanojimo susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo buvimo (CPK 178 str.). O faktą, jog 16 113,88 EUR (55 638 Lt) suma nebuvo dovanota atsakovui patvirtina tai, jog tarp šalių nebuvo sudarytas nei žodinis, nei rašytinis, nei juo labiau, kaip reikalaujama įstatymo - notarinės formos susitarimas dėl piniginių lėšų dovanojimo atsakovui.

232. Atsakovo argumentai dėl panaudos santykių yra absurdiški, nelogiški ir akivaizdžiai išgalvoti, siekiant bet kokiais būdais išvengti piniginių lėšų grąžinimo ieškovei. Atsakovo nurodomos aplinkybės apie neva panaudos sutarties sudarymą ieškovei niekada nebuvo žinomos. Nei žodinių, nei rašytinių susitarimų dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančio Nekilnojamojo turto perdavimo ieškovei pagal panaudos sutartį ar susitarimo dėl komunalinių mokesčių mokėjimo niekada nebuvo, taigi akivaizdu, jog ieškovė neturėjo nei teisės, nei pareigos mokėti komunalinius mokesčius už atsakovui nuosavybės teise priklausantį Nekilnojamąjį turtą. Taip pat pažymėtina ir tai, jog argumentų apie neva buvusius panaudos santykius tarp ieškovės ir atsakovo atsakovas nebuvo nurodę ir atsiliepime į ieškovės ieškinį, kas tik patvirtina apelianto melagingai nurodomas faktines aplinkybes ir siekį bet kokiais būdais išvengti priverstinio teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nebuvo jokių įrodymų, patvirtinančių neva ieškovės ir atsakovo buvusį susitarimą dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, taip pat nebuvo jokių įrodymų patvirtinančių, jog laikotarpiu nuo 2008-06-06 iki 2010-06-08 mokėtini komunaliniai mokesčiai viso sudarė net 55 638 Lt, taip pat nebuvo jokių įrodymų, jog ieškovės pervestos sumos buvo skiriamos komunalinių mokesčių mokėjimui - priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės sumokėtos piniginės lėšos buvo skiriamos atsakovo P. G. įsiskolinimų kreditoriams dengimui.

243. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - bankiniai išrašai akivaizdžiai pagrindžia ir įrodo, jog piniginės lėšos viso 16 113,88 EUR (55 638 Lt) sumoje atsakovui buvo pervestos. Byloje esančių įrodymų visuma, t.y. ieškovės paaiškinimai, 2008-01-30 taikos sutarties sudarymas; 2008- 03-05 ieškovės piniginių lėšų 36 500 Lt pervedimas atsakovui ir šių piniginių lėšų vėlesnis pervedimas atsakovo kreditoriams I. G. ir K. G.; 2008-03-06 vartojimo kredito sutarties sudarymas, pagal kurią gautas kreditas taip pat buvo skirtas kreditorinių įsiskolinimų K. G. ir I. G. dengimui; ieškovės reguliarus piniginių lėšų, skirtų turimam įsiskolinimui pagal vartojimo kredito sutartį padengti, mokėjimas atsakovui P. G. laikotarpiu nuo 2008-06-06 iki 2010-06-08 visiškai įrodo ieškovės ir atsakovo buvusį susitarimą, ieškovei padengti turimus kreditorinius įsiskolinimus už atsakovą P. G.. Apeliantas nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog ieškovė iš dalies įvykdė atsakovo prievolę kreditoriui K. G., šių prievolių esmė nereikalavo, kad atsakovas jas įvykdytų asmeniškai, atsakovas neprieštaravo tokiam prievolių įvykdymui, taigi ieškovei perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su atsakovu.

254. Jokių įrodymų apelianto nurodytiems argumentams, jog į banko sąskaitą buvo pervedamos paties atsakovo išgrynintos piniginės lėšos, pagrįsti byloje taip pat nėra ir negali būti, kadangi tokių akivaizdžiai melagingų aplinkybių niekada nebuvo.

265. Apeliantas ( - ) veikloje niekada nedalyvavo ir nedalyvauja, taigi jo subjektyvūs pamąstymai apie šios įmonės tikslus, veiklą, bendrovės sąskaitas ar finansines operacijas, traktuotini tik kaip asmeniniai, niekuo nepagrįsti samprotavimai, nepaneigiantys skundžiamame sprendime išdėstytų išvadų ir nepanaikinantys jo pareigos grąžinti ieškovei jos sumokėtas pinigines lėšas.

27IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas atmestinas.

29Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

30Dėl įrodymų vertinimo.

31Su apelianto atstovės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

32Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

33Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad ieškovė atsakovui pervedė 10 136,70 EUR (35 000 Lt) ir 1 500 Lt (434,43 EUR) sumas kaip dovaną ar paramą nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė neigia dovanojusi atsakovui ginčijamą sumą, nurodė aplinkybes, susijusias su atsakovo neįvykdytais 2006 m. lapkričio 8 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. susitarimais padovanoti savo sūnui V. G. gyvenamojo namo dalį, o pastarajam ir ieškovei sutikus padengti atsakovo skolas kitam atsakovo sūnui K. G., pervedė į atsakovo sąskaitą 55638 Lt. Atsakovas neginčija aplinkybės, kad savo pažadų neįvykdė, o iš ieškovės gavo didelę pinigų sumą. Ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtino 2014 11 24 teismo posėdyje apklaustas liudytoju V. G., atsakovas neginčija, kad į atsakovo sąskaitą ieškovė pervedė iš viso 55638 Lt, tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. l, b. l. 18-30). Apeliaciniame skunde išdėstyta atsakovo atstovės pozicija bei argumentai iš esmės tie patys, kurie buvo išdėstyti atsakovo atsiliepime į ieškinį. Bylos duomenimis rašytinė dovanojimo sutartis nesudaryta, atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovės pervesti 36 500 Lt buvo panaudoti atsiskaitymui su K. G. vykdant 2008-01-30 taikos sutarties sąlygas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įrodymų visumą, pagrįstai ieškovės atsakovui pervestų 35 000 litų, 1 500 litų, bei įvairiomis sumomis laikotarpiu nuo 2008-06-06 iki 2010-06-08 pervestų 19 158 Lt nelaikė padovanotais (CPK 185 str.).

34Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas privalėjo šalių santykius dėl 19 138 Lt įvertinti panaudos santykių kontekste, nes atsakovas dalį šios sumos panaudojo komunalinių mokesčių sumokėjimui, kuriuos kaip gyvenamojo namo, esančio adresu ( - ), gyventojai buvo atsakovui įsipareigoję mokėti ieškovė su sugyventiniu. Tačiau jokių konkrečių aplinkybių apie šalių susitarimą dėl lėšų pervedimo atsakovui komunaliniams mokesčiams apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nenurodė ir neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo ko tirti ir vertinti. Vien aplinkybė, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2008-06-06 iki 2010-06-08 kelis kartus pervedė didesnes sumas nei kas mėnesinių įmokų suma vartojamojo kredito grąžinimui, neteikia pagrindo konstatuoti tarp ieškovės ir atsakovo buvusį susitarimą dėl lėšų skyrimo komunaliniams mokesčiams. Priešingai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo įsiskolinimo pagal 2008-01-30 taikos sutarties sąlygas; 2008-03-05 ieškovės piniginių lėšų 36 500 Lt pervedimas atsakovui ir atsakovo 2008-03-06 mokėjimo pavedimas atsakovo kreditoriams I. G. ir K. G.; 2008-03-06 vartojimo kredito sutarties sudarymas, pagal kurią gautas kreditas taip pat buvo skirtas kreditorinių įsiskolinimų K. G. ir I. G. dengimui; ieškovės reguliarus piniginių lėšų mokėjimas į atsakovo sąskaitą laikotarpiu nuo 2008-06-06 iki 2010-06-08 sumomis, kurios sutampa su grąžintino vartojamojo kredito grafike nurodytais terminais bei panašaus dydžio, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie buvusį tarp šalių susitarimą ir jo įvykdymą už atsakovą su atsakovo kreditoriais. Apeliantas nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Kolegijos vertinimu, teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog ieškovė iš dalies įvykdė atsakovo prievolę kreditoriui K. G., bei už jo gautą 2008-03-06 vartojimo kreditą, šių prievolių esmė nereikalavo, kad atsakovas jas įvykdytų asmeniškai, atsakovas neprieštaravo tokiam prievolių įvykdymui, taigi ieškovei perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su atsakovu. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 6.629 straipsnio nuostatas panauda - tai neatlygintinis naudojimasis daiktu, todėl komunalinių mokesčių mokėjimas nepatenka į panaudos gavėjo pareigas, numatytas CK 6.636 str. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo santykius pagal CK 6. 50 straipsnio nuostatas.

35Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšminti ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.

36Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

37Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Pažymi, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329 - 330 str.). Todėl nesant pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

39Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovės nepriteisiamos, o ieškovė nepateikė prašymo bei įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.1 d.).

41LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Apeliacinės instancijos teismo turėtos 2, 22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu, nesiekia 3 Eur, todėl valstybei iš apelianto nepriteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais,

Nutarė

42Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė D. K. prašė priteisti iš atsakovo 55638 Lt skolos, 13677,54 Lt... 6. Atsakovas P. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Priteisė iš atsakovo P. G. ieškovei D. K. 55638 Lt (16113,88 Eur) , 5... 10. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.... 11. Priteisė iš P. G. 1343 Lt (388,96 Eur) žyminio mokesčio valstybei bei... 12. Teismas nurodė, kad nors atsakovas procesiniuose dokumentuose ir jį... 13. Teismas, nustatęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, jog ieškovė nurodė... 14. įvykdžius atsakovo prievoles (CK 6. 50 str.). Ieškovės reikalavimą... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Atsakovo P. G. atstovė advokatė D. V. apeliaciniame skunde (II tomas b. l. 91... 17. 1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, teismas nenustatė visų... 18. 2. Ieškovė prašė priteisti tiek 35 000 Lt ir 1 500 Lt sumas, kurios buvo... 19. 3. Teismas neįvertino ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų teismo... 20. 4. Teismas nepagrįstai nevertino, kieno pinigai buvo pervedami iš ieškovės... 21. Atsakovė D. K. atsiliepime į apeliacinį skundą ( II tomas b. l. 186 –... 22. 1. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas turėjo teisinį pagrindą... 23. 2. Atsakovo argumentai dėl panaudos santykių yra absurdiški, nelogiški ir... 24. 3. Byloje esantys rašytiniai įrodymai - bankiniai išrašai akivaizdžiai... 25. 4. Jokių įrodymų apelianto nurodytiems argumentams, jog į banko sąskaitą... 26. 5. Apeliantas ( - ) veikloje niekada nedalyvavo ir nedalyvauja, taigi jo... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 30. Dėl įrodymų vertinimo.... 31. Su apelianto atstovės argumentais dėl pirmosios instancijos teismo... 32. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad... 33. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, kad ieškovė atsakovui pervedė 10... 34. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas privalėjo šalių santykius dėl 19... 35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai... 36. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo... 37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 40. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos... 41. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į... 42. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 43. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....