Byla 2A-1203/2013
Dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidromasažas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1080-413/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidromasažas“ ieškinį atsakovams P. Š. ir J. B. dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės, t.y. jų veiksmai (neveikimu) padarytos žalos įmonei atlyginimo.

5Ieškovas BUAB „Hidromasažas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovams P. Š. ir J. B., kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 690 322,00 Lt tiesioginių nuostolių, 44 726,88 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „Hidromasažas“ iškelta bankroto byla. Ieškovui nėra perduotas joks turtas, piniginės lėšos, dokumentai, patvirtinantys kreditorinius reikalavimus ir kitas turtines teises, kitas turtas, nurodyti įmonės 2007 m. balanse. Administratoriui perduota tik viena transporto priemonė, kurios likutinė vertė 500 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovo teigimu, atsakovų veiksmais/neveikimu padaryta tiesioginių nuostolių už 690 322 Lt sumą (balanse nurodyta 690 822 suma minus 500 Lt parduoto automobilio vertė). Ieškovo teigimu, buvęs UAB „Hidromasažas“ vadovas P. Š. ir vienintelis įmonės akcininkas J. B. savo veiksmais (neveikimu) įtakojo nuostolių įmonei atsiradimą. P. Š. buvo ne kartą ragintas aukščiau nurodytus dokumentus perduoti administratoriui. Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi P. Š. paskirta 2500 Lt bauda už teismo įpareigojimo perduoti administratoriui UAB „Hidromasažas“ dokumentus nevykdymą, tačiau atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė. Nurodo, kad palūkanos priteistinos nuo 2010 m. liepos 9 d. (dienos, kurią baigėsi 10 dienų terminas perduoti administratorei bendrovės dokumentus) iki 2011 m. spalio 24 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos), t. y. už 473 dienas, kas sudarytų 44 726,88 Lt palūkanų.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 3, b.l. 89-92). Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir jos dydžio grindžiamas 2007 m. įmonės balanso duomenimis, nurodytais balanso eilutėse A ir B, atėmus iš deklaruotos 690 822 Lt sumos 500 Lt, kuriais įvertintas bankroto administratoriui perduotas turtas (automobilis). Atsakovas P. Š. įmonės vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2008 m. rugsėjo 2 d., todėl, teismo nuomone, ieškovas turėjo pagrįsti aplinkybę, jog įmonės 2007 m. balanse nurodytas turtas atsakovui buvo perduotas, šiuo turtu atsakovas galėjo disponuoti ir priimti dėl jo valdingus sprendimus, tokie sprendimai buvo neteisėti ir dėl to įmonei buvo padaryta būtent tokio dydžio žala. Teismo vertinimu, ieškovas šių aplinkybių neįrodė. P. Š. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pradėjus jam vadovauti įmonei bendrovė buvo nemoki, turto neturėjo, buvęs įmonės vadovas R. B. jokio turto jam neperdavė. Teismas laikė, kad daugiau tikėtina, kad R. B. jokio turto atsakovui neperdavė, o ieškovas nurodomo turto galėjo ir neturėti (CPK 185 str.). Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir bylos rašytiniai įrodymai - AB Šiaulių bankas 2006 m. gruodžio 5 d. suteikė ieškovui 300 000 Lt dydžio kreditą, kurio grąžinimui užtikrinti įmonė 2007 m. lapkričio 6 d. hipotekos lakštu įkeitė 3,68 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Be paminėto žemės sklypo, įmonė nuosavybės teise turėjo dar vieną 2,34 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Atsižvelgiant į tai, kad 2,34 ha žemės sklypas ( - ) 2007 m. parduotas, teismas laikė, kad įmonė, 2008 m. deklaruodama turimą įmonės turtą už 2007 m., savo balanse atvaizdavo būtent Šiaulių bankui įkeistą 3,68 ha žemės sklypą ( - ). Minėtą žemės sklypą bankroto administratorius pardavė 2012 m. gegužės 21 d. už 5 113 Lt, todėl ieškovo argumentus, jog dėl atsakovo kaltės buvo prarastas 160 621 Lt vertės turtas teismas laikė nepagrįstais ir prieštaraujančiais faktinei bylos medžiagai. Mažindamas prašomą priteisti sumą 500 Lt suma, ieškovas nepaneigė bylos rašytine medžiaga nustatyto fakto, jog likutinė šio automobilio vertė (tikėtina ir balansinė vertė) buvo ne 500 Lt, bet 20 746 Lt. Be to, ieškovo pateikti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad per laikotarpį nuo 2007 m. iki 2008 m. įmonės darbuotojams buvo išmokėta 292 412 Lt apmokestinamų pajamų. Todėl teismas sprendė, kad vertinant įmonės finansinę padėtį 2007 m. balanso duomenimis, į bylą yra pateikti duomenys, pagrindžiantys 473 779 Lt dydžio įmonės išlaidas. P. Š. paaiškinimus patvirtino ir liudytoja L. K. bei rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad pradėjus atsakovui vadovauti įmonei nuo 2008 m. rugsėjo mėn. darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 8 iki 5; nuo 2009 m. sausio mėn. ataskaitos daugiau nebuvo teikiamos, dėl ko teismas padarė išvadą, kad nuo šio laikotarpio darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Be to, P. Š. ėmėsi priemonių atstatyti įmonės finansinę dokumentaciją, sudarė su A. Š. IĮ apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartį, tačiau šių duomenų pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių – A. Š. žūties. Taip pat atsakovas kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl galimai nusikalstamų buvusio įmonės vadovo R. B. veiksmų. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nenurodė jokių motyvų, kuo pasireiškė atsakovo J. B. neteisėti veiksmai dėl įmonei padarytos žalos ir šio asmens civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas savo reikalavimų neįrodė, todėl ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Ieškovas BUAB „Hidromasažas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (t. 3, b.l. 107-111). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis 2007 m. balansu, pagal kurį turto vertė yra 690 822 Lt, bei aplinkybe, kad iškėlus bankroto bylą, bankroto administratoriui buvo perduotas įmonei priklausantis turtas: automobilis Ford Courier (500 Lt) ir žemės sklypas, esantis ( - ) (5 113 Lt), kurių bendra vidutinė rinkos vertė yra 5 613 Lt. Todėl reikalaujamos žalos dydį 685 209 Lt sudaro 2007 m. balanse apskaityto turto vertė, iš jos atėmus apeliantui perduoto ilgalaikio turto vertę.
  2. Bankroto administratoriui neperduotos BUAB „Hidromasažas” finansinės ataskaitos nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis. Nesant finansinių ataskaitų, parengtų apibendrinant vėlesnių įmonės finansinių metų duomenis, apeliantas teigia, kad jis pagrįstai vadovaujasi paskutiniais VĮ Registrų centrui pateiktais finansinių ataskaitų duomenimis už 2007 metus.
  3. Teismas tinkamai nenustatė vienos iš esminių sąlygų civilinei atsakomybei taikyti – pačio žalos fakto ir jos dydžio. Apelianto nuomone, nors jis objektyviai negalėjo tiksliai nurodyti žalos dydžio, tačiau vien dėl šios aplinkybės atmesti ieškinį nebuvo pagrindo, nes jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
  4. Balanse už 2007 metus nurodyta, kad įmonė turėjo 160 621 Lt vertės ilgalaikio materialaus turto. Apeliantas pateikė įrodymus, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis ( - ), parduotas už 5 113 Lt. Dėl to apeliantas atsisakė ieškinio dalyje dėl 5 113 Lt nuostolių atlyginimo. Be to, byloje nėra duomenų, kokia verte šis žemės sklypas įtrauktas į balansą. 2006 metais buvo įsigytas kitas žemės sklypas, esantis ( - ), kurio vertė – 160 000 Lt, kuris parduotas 2007 m. spalio 10 d., todėl balanse už 2007 metus šio sklypo vertė neapskaitoma.
  5. Iš 2006 m. finansinės atskaitomybės aiškinamojo rašto matyti, kad 2006 m. įsigytas automobilis, tikėtina, kad į įmonės balansą įtrauktas 20 746 Lt verte. Pagal įmonėje patvirtintą materialiojo turto naudingumo tarnavimo laiko apskaitą, transporto priemonių nusidėvėjimo laikas – 4 metai. Todėl balanse už 2007 m. automobilis turėjo būti apskaitomas įvertinus jo nusidėvėjimą, dėl ko teismo išvada, kad automobilio likutinė vertė buvo 20 746 Lt, nepagrįsta.
  6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nuo 2007 m. iki 2008 m. įmonės darbuotojams išmokėta 292 412 Lt apmokestinamųjų pajamų. Apelianto teigimu, į darbuotojams už 2007 metus apskaičiuotas ir išmokėtas sumas jau atsižvelgta balanse už 2007 m., t.y. 2007 m. gruodžio 31 d. duomenimis jau apskaitytos visos 2007 m. operacijos. Be to, nesant apskaitos registrų, kur būtų apskaitomi gauti pinigai ir jų panaudojimas, nėra aišku, kiek įmonė gavo pinigų nuo 2008 m. sausio 1 d.
  7. Teismo išvadą, kad P. Š. 2008 m. pradėjus vadovauti įmonė faktiškai ūkinės veiklos nevykdė, paneigia aplinkybė, kad darbuotojams per 2008 m. buvo išmokėta darbo užmokesčio suma, viršijanti 150 000 Lt, kas, apelianto nuomone, patvirtina, jog įmonė vykdė veiklą, gavo pajamų.
  8. Nesant apskaitos bei dokumentų, pagrindžiančių debitorinius įsiskolinimus, bankroto administratorius neturi jokių galimybių išieškoti įmonės skolas iš debitorių. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atsiradusios žalos – pirkėjų įsiskolinimo – nėra atsakovų kaltės, o balanse už 2007 metus nurodytų gautinų sumų įmonė negavo.
  9. Balanse už 2007 metus nurodyta, kad įmonė turėjo 242 599 Lt vertės atsargų bei 13 205 Lt piniginių lėšų. P. Š. patvirtino, kad jo vadovavimo metu įmonė turėjo atsargų (prekių), kurių vertė, atsakovo vertinimu, siekė 100 000 Lt. Šių aplinkybių teismas nevertino.
  10. P. Š. faktiškai nuo 2008 m. rugsėjo mėn. vadovavo įmonei ir iki bankroto bylos iškėlimo buvo atsakingas už įmonės veiklą, turto išvaistymą. Todėl atsakovas privalėjo organizuoti inventorizacijų atlikimą, tinkamų medžiagų apskaitą, jų nurašymą, tačiau šie veiksmai nebuvo atliekami. Be to, P. Š. nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad žala apeliantui buvo padaryta dėl trečiųjų asmenų kaltės ir/arba aplaidumo.
  11. Apeliantui žala padaryta tuo, kad atsakovai neįvykdė įstatyme numatytų pareigų. Priežastinis ryšys pasireiškė tuo, kad būtent dėl atsakovų aplaidumo, nerūpestingumo, tyčinio neveikimo apeliantui padaryta žala – jis neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaityti su kreditoriais.
  12. Teismas sprendė tik dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės, o ieškinio dėl akcininko J. B. atsakomybės nenagrinėjo, dėl to nepasisakė, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
  13. Pareikštas ieškinys priskirtinas prie viešąjį interesą ginančių materialinių teisinių reikalavimų, todėl teismas turėjo teisę neapsiriboti vien ieškinyje išdėstytais argumentais.

10Atsakovas P. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti (t. 3, b.l. 126-127). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas teisingai konstatavo, kad jis neperėmė įmonės turto, todėl negalėjo perduoti bankroto administratoriui, negalėjo jo prarasti. Apeliantas pripažįsta, kad pats nežino, kada buvo padaryta žala, koks turtas buvo perduotas atsakovui, kuris konkrečiai iš atsakovų ir kokia dalimi atsakingas už turto neišsaugojimą ir ar šis turtas buvo neišsaugotas, o ne panaudotas įmonės reikmėms.
  2. Bankroto iškėlimo dieną jis nebuvo nei įmonės valdymo organu, nei jos darbuotoju, nes tuo metu bendrovė nevykdė jokios veiklos. Nurodo, kad jis pats pateikė VSDFV dėl atleidimo. Taip pat dėjo visas pastangas surasti akcininką J. B., siekė, jog šis atšauktų jį iš pareigų.
  3. Atsakovas pas apeliantą įdarbintas tik laikinojo direktoriaus pareigoms, buvo įgaliotas laikinai vykdyti įmonės veiklą, spręsti einamuosius klausimus, tačiau jokių buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto nebuvo perduota.
  4. Apeliantas nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog įmonės turtas buvo patikėtas saugoti atsakovui ir būtent atsakovas jo neišsaugojo ar panaudojo ne pagal paskirtį, taip pat nėra duomenų apie pinigų sąskaitoje netinkamą panaudojimą ar pasisavinimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.
  5. Apeliantas teigia, kad įmonei padaryta 690 322 Lt žala, kurios dydis nustatytas pagal balansą už 2007 m., jokių kitų išsamių paaiškinimų ir skaičiavimų nepateikta. Atsakovas pažymi, kad su minėtu dokumentu nesusijęs, jo nesurašė, jokie inventorizacijos aktai ar audito išvados nepatvirtina šiame dokumente užfiksuotų duomenų tikrumo.
  6. Atsakovas laikinai į direktoriaus pareigas priimtas tik 2008 m. rugsėjo 2 d., t.y. 2007 m. nebuvo įmonės vadovas, todėl nesusijęs su tuometiniu įmonės turtu. Be to, įmonės turto sumažėjimas savaime nereiškia, kad įmonei buvo padaryta žala. Apeliantas neįrodė, kad ginčo suma yra įmonės patirta žala.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi UAB „Hidromasažas“ iškelta bankroto byla. Atsakovas P. Š. įmonės vadovu (direktoriumi) buvo nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo, o vieninteliu įmonės akcininku (savininku) nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. - atsakovas J. B. (t. 1, b.l. 22-23). Apeliantas reikalavimą atlyginti bendrovei padarytą turtinę žalą grindžia tuo, kad bankroto administratoriui neperduotas įmonės turtas, fiksuotas 2007 m. balanse, bei dokumentai.

14Taigi, byloje kilo ginčas dėl BUAB „Hidromasažas“ vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės neperdavus bankroto administratoriui įmonei priklausančio turto.

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

17Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t.y. dėl to, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nes ieškinio dėl akcininko J. B. atsakomybės nenagrinėjo. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų matyti, kad teismas, nagrinėjęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, nenustatė žalos padarymo fakto apskritai, t.y. vienos iš civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos. Ieškinys atmestas iš esmės dėl šios priežasties abiejų atsakovų atžvilgiu. Todėl tai, kad teismas atskirai išsamiau nebenagrinėjo akcininko J. B. neteisėtų veiksmų, nelaikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

18Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

19Dėl įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės

20Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 str.), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 str.) interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

21Taigi, bendrovė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo pareigas ar jų neįvykdė ir dėl to bendrovei buvo padaryta žala, turi teisę reikalauti, kad toks valdymo organo narys šią žalą atlygintų (CK 2.87 str. 7 d.). Tuo tarpu aplinkybės, ar žala bendrovei iš tiesų atsirado ir ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, gali būti nustatyta tik nagrinėjant tokį ieškinį teisme. Sprendžiant atsakovo P. Š., kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti ne tik tai, ar ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai (neveikimas) buvo neteisėti, t. y. ar jais buvo pažeista atsakovo pareiga juridinio asmens ir kitų jo organų narių atžvilgiu elgtis sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.) arba neįvykdyti ar netinkamai įvykdyti įstatymų reikalavimai, bet ir tai, ar bendrovei iš tiesų buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl ieškinyje nurodytų atsakovo veiksmų (neveikimo) (CK 6.246 - 6.249 str.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

22Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų apeliantas privalo įrodyti neteisėtus atsakovų veiksmus, padarytos žalos faktą bei priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl apeliantas neprivalėtų įrodinėti, kad atsakovai kalti. Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės turėtų atsakovai, t. y. įmonės vadovas ir akcininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

23Kaip minėta, apeliantas prašė solidariai priteisti įmonei padarytą žalą iš buvusių jos vadovo ir akcininko, kurių veiksmų neteisėtumą grindė tuo, kad jie nevykdė įstatyme nustatytos pareigos tinkamai apskaityti turtą ir prievoles, išsaugoti įmonei priklausantį turtą, o dėl jų aplaidumo, nerūpestingumo, tyčinio neveikimo įmonei padaryta žala. Apeliantas padarytos žalos dydžiui nustatyti vadovavosi 2007 m. balanso duomenimis. Tačiau, atsakovo P. Š. teigimu, jis, pradėjęs eiti įmonės vadovo pareigas nuo 2008 m. rugsėjo 2 d., neperėmė įmonės turto, todėl negalėjo jo bankroto administratoriui perduoti, taip pat negalėjo jo ir prarasti. Be to, 2007 m. nebuvo įmonės vadovas, todėl nesusijęs su tuometiniu įmonės turtu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas neįrodė, kad 2007 m. balanse nurodytas turtas atsakovui buvo perduotas, jog šiuo turtu atsakovas galėjo disponuoti ir priimti dėl jo valdingus sprendimus, jog tokie sprendimai buvo neteisėti ir dėl to įmonei buvo padaryta būtent tokio dydžio žala. Taigi, pirmosios instancijos teismo teigimu, daugiau tikėtina, kad R. B. (iki 2008 m. rugsėjo 2 d. buvęs įmonės direktorius) jokio turto atsakovui P. Š. neperdavė. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš dalies nesutinka, nes ji padaryta neįvertinus įrodymų visumos (CPK 185 str.).

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

25Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Nors atsakovas P. Š. ir teigia, kad įmonės direktoriaus pareigas ėjo laikinai iki 2009 metų, t.y. kol VSDFV pateikė prašymą dėl jo atleidimo, tačiau VĮ Registrų centro duomenimis bankroto bylos iškėlimo įmonei metu jos direktoriumi buvo būtent atsakovas. Todėl pastarajam ir kyla ĮBĮ numatyta pareiga bankroto administratoriui perduoti įmonei priklausantį turtą bei dokumentus.

26Atsakovas pripažįsta, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama aplaidžiai. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra jokia pateisinama priežastis išvadai, kad tai šalina jo iš įstatymo kylančią pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonei priklausantį turtą bei dokumentus.

27CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal įstatymo reikalavimus ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas – šiuo atveju atsakovas P. Š.. Pripažintina, kad buvęs įmonės vadovas R. B. turėjo pareigą perduoti įmonės turtą direktoriumi paskirtam atsakovui, tačiau įmonės vadovu paskirtas atsakovas, kaip už įmonę ir jos veiklą atsakingas asmuo, dėl jo teisinės padėties ir jį su įmone siejančių santykių specifiškumo bet kuriuo atveju turėjo pareigą rūpintis įmonės dokumentų ir turto perėmimu ir reikalauti iš buvusio vadovo jų perdavimo. Be to, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už jos kasdienės veiklos organizavimą, todėl turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įvertinus, jog atsakovas nuo 2008 m. rugsėjo 2 d. vadovavo UAB „Hidromasažas“ ir iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo atsakingas už jo veiklą, turto išsaugojimą, jis privalėjo organizuoti inventorizacijų atlikimą, tinkamą medžiagų apskaitą bei jų nurašymą. Atsakovas taip pat turėjo pareigą pateikti įmonės finansines ataskaitas juridinių asmenų registrui tiek už 2008 metus, tiek ir už 2009 metus. Nors atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodo, kad jam įmonės turtas nebuvo perduotas, tačiau, visų pirma, tokia aplinkybė nėra įrodyta (CPK 178 str., CK 6.248 str. 1 d.), antra, iš dalies šios aplinkybės paneigtinos jo paties parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, kad jam vadovaujant įmonė turėjo atsargų (prekių), kurių vertė, jo paties vertinimu, siekė 100 000 Lt. Taip pat teismo posėdyje apklausta apelianto buvusi buhalterė L. K. patvirtino, kad visus pirminius įmonės apskaitos dokumentus ji perdavė atsakovui (t. 3, b.l. 84). Tai, kad atsakovas turėjo įmonės finansinius dokumentus už 2008 ir 2009 metus patvirtina ir su A. Š. IĮ 2011 m. sausio 12 d. sudaryta apskaitos tvarkymo paslaugų teikimo sutartis dėl buhalterinės apskaitos už 2008, 2009 metus sutvarkymo (civilinės bylos Nr. 2-1080-413/2012 b.l. 51). Šiame kontekste pažymėtina, kad minėta paslaugų teikimo sutartis sudaryta tik po pusmečio nuo bankroto bylos apeliantui iškėlimo bei po to, kai apeliantas 2011 m. sausio 4 d. kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu atsakovui dėl nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-1080-413/2012). Iš šios sutarties 3.1 punkto matyti, kad atsakovas įsipareigojo A. Š. IĮ iki 2011 m. sausio 19 d. pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių realų šių dokumentų perdavimą, nėra, todėl neaišku, kokius realiai finansinius dokumentus P. Š. perdavė A. Š. IĮ. Be to, apelianto buhalterinė apskaita už 2008 ir 2009 metus turėjo būti atlikta iki 2011 m. kovo 31 d. (Sutarties 1 punktas), vėliau terminas pratęstas iki 2011 m. birželio 30 d. (c.b. Nr. 2-1080-413/2012 b.l. 94). Tik 2011 m. liepos 18 d. A. Š. IĮ savininkas A. Š. informavo teismą, tad trūkstant įvairių pirminių ir apskaitos dokumentų, sutvarkyti UAB „Hidromasažas“ buhalterinę apskaitą nebus įmanoma (civ.b. Nr. 2-1080-413/2012 b.l. 106), bet jokių duomenų apie tai, kad atsakovas operatyviai ėmėsi priemonių susigrąžinti įmonės dokumentus, jei juos ir buvo realiai perdavęs, byloje nėra ir dokumentai nebuvo grąžinti. Šios aplinkybės, visų pirma, patvirtina faktą, kad P. Š., turėdamas perduotus įmonės finansinius dokumentus (ar bent jų dalį) už 2008-2009 m., savalaikiai nesiėmė priemonių įmonės finansinei atskaitomybei tvarkyti bei įstatymo nustatyta tvarka neteikė finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui, t.y. UAB „Hidromasažas“ finansinė apskaita faktiškai nebuvo vedama. Antra, jis jų neišsaugojo, nors turėjo galimybę tai padaryti, pavyzdžiui, pasilikdamas dokumentų kopijas.

28Taigi, būtent atsakovas P. Š. turėjo pareigą imtis priemonių nustatyti ir apskaityti įmonės turimą turtą, o šių veiksmų neatlikus – geriausiu atveju dėl didelio neatsargumo pasireiškusio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, - teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti neveikimo neteisėtumą.

29Taigi, atsakovui tinkamai nevykdant pavestų pareigų, nesiimant priemonių turto išsaugojimui ir teisingai jo apskaitai užtikrinti, konstatuotina, kad jis pažeidė savo kaip įmonės vadovo pareigas, veikė priešingai įmonės interesams, tuo atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Esant nustatytiems atsakovo neteisėtiems veiksmams, žalos padarymo faktui bei priežastiniam ryšiui, o atsakovui nepaneigus kaltės prezumpcijos, konstatuotina, kad atsakovui kaip buvusiam įmonės vadovui taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

30Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalyvio – atsakovo J. B., atsakomybės taikymo, reikia įrodyti, kad įmonės akcininkas atliko nesąžiningus veiksmus, sąlygojusius žalos kreditoriams padarymą, kas lemtų jo subsidiarią atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Kaip minėta, žalos įmonei padarymą apeliantas kildina įmonės turto neperdavimu, t.y. turto netekimu. Nors apeliantas ir teigia, kad atsakovai (akcininkas ir direktorius) neįvykdė įstatyme nustatytų pareigų: tinkamai apskaityti turtą ir prievolės, išsaugoti tinkamai apskaitytą turtą, tačiau iš aukščiau išdėstytų argumentų matyti, kad šių pareigų vykdymas priklauso įmonės vadovui, o ne akcininkui, nes akcininko pareigos vykdyti nuolatinę (kasdieninę) įmonės veiklos bei būsenos kontrolę įstatymai nenumato, paprastai akcininkas kasdienėje įmonės veikloje (nebent jis būtų įmonės valdymo organo narys) nedalyvauja. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas J. B. kaip juridinio asmens dalyvis būtų atlikęs kokias nors vadovo funkcijas bei nesant įrodymų, kad šis atsakovas kaip nors būtų įtakojęs įmonei priklausančio turto praradimą, konstatuoti jo neteisėtus veiksmus nėra pagrindo. Taigi, nenustačius vienos iš civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos - atsakovo J. B. neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė jo atžvilgiu negalima, ieškinys šioje dalyje atmestinas.

31Dėl patirtos žalos (nuostolių) dydžio

32Apeliantas prašomos priteisti žalos dydį grindė paskutiniais turimais ir VĮ Registrų centrui pateiktais finansinės atskaitomybės duomenimis – balansu už 2007 metus (t. 1, b.l. 8), pagal kurį apelianto turimo turto vertė sudarė 690 822 Lt: ilgalaikis (materialusis) turtas 160 621 Lt; trumpalaikis turtas: atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 242 599 Lt, per vienerius metus gautinos sumos 274 397 Lt bei pinigai ir pinigų ekvivalentai 13 205 Lt. Apelianto teigimu, pardavus įmonei priklaususį turtą – automobilį Ford Courier už 500 Lt bei žemės sklypą, esantį ( - ) už 5 113 Lt, o atsakovui P. Š. neperdavus kito 2007 metų balanse užfiksuoto įmonei priklausančio turto, patirta žala sudaro 685 209 Lt.

33Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006 ).

34Apeliantas paduotame apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jis objektyviai negali tiksliai nurodyti žalos dydžio. Pažymėtina, kad esant nustatytoms būtinoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms bei šaliai negalint tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jis gali būti nustatomas teismo (CK 6.249 str. 1 d.).

35Taigi, teisėjų kolegija, spręsdama dėl patirtos žalos (nuostolių) dydžio, atsižvelgia į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus. Kaip minėta, 2007 m. balanse nurodytas apeliantui priklausantis ilgalaikis materialusis turtas sudaro 160 621 Lt. Iš byloje esančio aiškinamojo rašto už 2006 metus matyti, kad UAB „Hidromasažas” ilgalaikį turtą 2006 metais sudarė žemės sklypas 160 000 Lt vertės, automobilis, kurio likutinė vertė 20 746 Lt bei baldai prekybos salonui, kurių vertė 959,70 Lt (t. 1, b.l. 109-112). Nekilnojamojo turto registro duomenimis UAB „Hidromasažas“ priklausė žemės sklypas, esantis ( - ), ir žemės sklypas, esantis ( - ), kuris perleistas pirkimo – pardavimo sutartimi tretiesiems asmenims 2007 m., taigi, kuris neturėtų atsispindėti balanse 2008 m. pradžiai (t. 3, b.l. 50-51, 52-54). Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2007 m. balanse kaip ilgalaikis materialusis turtas galėjo būti atvaizduotas apelianto perimtas ir realizuotas žemės sklypas, nes priešingu atveju tektų daryti išvadą, jog 2008 m. pradžiai įmonė turėjo dar kažkokio ilgalaikio turto, kurio neįmanoma identifikuoti. Pažymėtina, kad apelianto turėto nekilnojamojo turto, transporto priemonių apimtį nėra sunku nustatyti, nes šis turtas registruojamas viešuosiuose registruose. Apeliantas nurodo, kad jam automobilis Ford Courier buvo perduotas, jis jį yra pardavęs. Kaip minėta, įmonei priklaususių baldų vertė nustatyta 959,70 Lt dar 2006 m., todėl, atsižvelgiant į tikėtiną jų nusidėvėjimą, nėra pagrindo teigti, jog šie baldai po beveik ketverių metų turėjo kokią nors likutinę vertę arba realiai jo vertė buvo itin maža. Taigi, nesant kito finansiniuose dokumentuose užfiksuoto bendrovės turėto ilgalaikio materialiojo turto, darytina išvada, kad apeliantas šio turto bankroto bylos iškėlimo dienai galėjo ir nebeturėti, todėl nepagrįstas jo reikalavimas dėl ilgalaikio turto vertės, t.y. 160 621 Lt atlyginimo.

362007 m. balanso duomenimis, UAB „Hidromasažas“ atsargų, išankstinių apmokėjimų ir nebaigtų vykdyti sutarčių vertė sudarė 242 599 Lt (t. 1, b.l. 8). Kaip minėta, nors atsakovas P. Š. ir teigė, kad jokio turto buvęs įmonės direktorius R. B. jam neperdavė, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad visą įmonės turtą sudarė prekių likučiai (atsargos), kuriuos pats vertino apie 100 000 Lt suma (t. 3, b.l. 80). Todėl negalima nesutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės (CPK 185 str.). Tuo tarpu pažymėtina, kad atsakovo paaiškinimai apie šio turto likimą, duoti teismo posėdžio metu, nėra nuoseklūs, nes atsakovas, viena vertus, teigdamas, kad visą turtą sudarė prekių likučiai, kurie buvo nelikvidūs (t. 3, b.l. 80), kita vertus, vėliau aiškino, kad vykdant veiklą prekės vis tik buvo parduotos (t. 3, b.l. 81). Atsakovas nei prekių (atsargų), nei tinkamai įformintų dokumentų apie šio įmonės turto panaudojimą ar jų nurašymą bankroto administratoriui nepateikė. Todėl nesant balanse apskaityto turto (atsargų) nurašymo aktų bei nepagrindus šių prekių panaudojimo vykdant ūkinę veiklą įmonės interesais, nepateikus taip pat ir kitokių dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims ir gautų už tai lėšų panaudojimą įmonės interesais (CPK 178 str.), minėtą turtą natūra atsakovas privalėjo perduoti bankroto administratoriui, o jo neperdavus – atlyginti jo vertę – 100 000 Lt. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad neturi pakankamo pagrindo manyti, jog iš šio turto galėjo būti mokami atlyginimai už 2008 m.: visų pirma, minėta, šio turto panaudojimas įmonės interesais apskritai nėra pagrindžiamas dokumentais, antra, atsakovas vadovavo įmonei tik paskutinįjį 2008 m. ketvirtį, t.y. kai pagrindinė 2008 m. išmokėtų virš 150 000 Lt atlyginimų sumos dalis buvo jau išmokėta.

37Balanse už 2007 m. inter alia nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos sudarė 274 397 Lt bei pinigai ir pinigų ekvivalentai – 13 205 Lt. Atsakovas, kaip minėta, neperdavė apeliantui dokumentų, kurių pagrindu apeliantas turėtų teisę reikalauti gautinų sumų iš skolininkų. Tai reiškia, kad apeliantas prarado galimybę jas (jų dalį) susigrąžinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, atmetant šį ieškinio reikalavimą tuo pagrindu, jog ieškovas negali nurodyti skolininkų, skolų dydžio, jų išieškojimo, nėra pagrįsta – akivaizdu, kad įmonės vadovui neužtikrinus tinkamos skolininkų apskaitos vedimo, sąmoningai nuslėpus ar neatsargiai praradus su skolininkais susijusius dokumentus, įmonės valdymą perėmę asmenys neturi realių galimybių nustatyti minėtas aplinkybes arba jos yra labai ribotos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, neperdavus tokių dokumentų, įmonės vadovas turėtų įrodyti, kad toks faktas niekaip neįtakojo gautinų sumų galimybės praradimo. Kita vertus, sprendžiant dėl šio pobūdžio galimo žalos dydžio, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ne visas balanse apskaitytas gautinas sumas įmonė realiai neabejotinai būtų gavusi, nes tikėtina, kad galėjo būti ir paprastai ūkinėje veikloje atsirandančių dalies beviltiškų skolų. Be to, atsakovas P. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad pinigai buvo naudojami atlyginimams, įsiskolinimams dengti bei nuomos mokesčiams (t. 3, b.l. 81). Iš bylos duomenų matyti, kad įmonės darbuotojams per 2008 metus buvo išmokėta 151 290,13 Lt darbo užmokesčio suma ( t. 1, b.l. 175), kuri galėjo būti gauta vykdant ūkinę veiklą inter alia iš dalies ir iš 2007 metų balanse apskaitytų gautinų sumų. Todėl sprendžiant apie priteistinos žalos dydį dėl šio turto (gautinų sumų bei pinigų) bankroto administratoriui neperdavimo, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas mažinti priteistiną sumą iki 30 000 Lt.

38Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrindus balanse už 2007 metus apskaityto turto panaudojimą ūkinėje veikloje, t.y. nepateikus dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto nurašymą, panaudojimą ar perleidimą, atsakovas privalo apeliantui atlyginti neperduoto turto vertę – 130 000 Lt (CK 6.249 str. 1 d.).

39Dėl palūkanų priteisimo

40Apeliantas pareikštu ieškiniu inter alia prašo priteisti 44 726,88 Lt įstatyminių palūkanų CK 6.210 straipsnio pagrindu, skaičiuotinų nuo 2010 m. liepos 9 d. (dienos, kurią baigėsi 10 dienų terminas perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus) iki 2011 m. spalio 24 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.210 straipsniu, kuris nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 arba 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nagrinėjamu atveju atsakovas jokios vykdytinos piniginės prievolės apelianto atžvilgiu neturėjo, taigi, nebuvo (ir negalėjo būti) praleistas terminas piniginės prievolės įvykdymui. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju minėta teisės norma netaikytina, o ieškinys dėl įstatyminių palūkanų priteisimo atmestinas.

41Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas, tenkintinas apelianto reikalavimas dėl 5 procentų palūkanų priteisimo, jas priteisiant už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2011 m. lapkričio 5 d. - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

42Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkinai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).

44CPK 80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas ieškinys yra apmokamas žyminiu mokesčiu, kuris skaičiuojamas nuo ieškinio sumos. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo P. Š. į valstybės biudžetą priteistinas 3 600 Lt žyminis mokestis ir 60,50 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p.).

45Remiantis išdėstytu skundžiamas sprendimas iš dalies naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., CK 2.87 str. 7 d., 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

47Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

48Priteisti iš atsakovo P. Š. ( - ) 130 000 Lt (vieną šimtą trisdešimt tūkstančių litų) nuostolių ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidromasažas“ ( - ) naudai.

49Priteisti iš atsakovo P. Š. ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Hidromasažas“ naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (130 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

50Sprendimo dalį, kuria atmesta kita ieškinio dalis atsakovui P. Š. ir ieškinys atsakovui J. B., palikti nepakeistą.

51Priteisti iš atsakovo P. Š. valstybei 3 600 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus litų) žyminio mokesčio, 60,50 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl įmonės vadovo ir akcininko civilinės... 5. Ieškovas BUAB „Hidromasažas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Ieškovas BUAB „Hidromasažas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu... 10. Atsakovas P. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d.... 14. Taigi, byloje kilo ginčas dėl BUAB „Hidromasažas“ vadovo ir akcininko... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo... 17. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad egzistuoja CPK 329 straipsnio 2... 18. Nenustačius CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios... 19. Dėl įmonės vadovo ir akcininko civilinės atsakomybės ... 20. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam... 21. Taigi, bendrovė, manydama, kad jos valdymo organo narys netinkamai vykdė savo... 22. Tiek įmonės vadovo, tiek ir jos savininko civilinei atsakomybei taikyti... 23. Kaip minėta, apeliantas prašė solidariai priteisti įmonei padarytą žalą... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 25. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo... 26. Atsakovas pripažįsta, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama... 27. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už... 28. Taigi, būtent atsakovas P. Š. turėjo pareigą imtis priemonių nustatyti ir... 29. Taigi, atsakovui tinkamai nevykdant pavestų pareigų, nesiimant priemonių... 30. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens dalyvio – atsakovo J. B.,... 31. Dėl patirtos žalos (nuostolių) dydžio ... 32. Apeliantas prašomos priteisti žalos dydį grindė paskutiniais turimais ir... 33. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai,... 34. Apeliantas paduotame apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jis objektyviai... 35. Taigi, teisėjų kolegija, spręsdama dėl patirtos žalos (nuostolių)... 36. 2007 m. balanso duomenimis, UAB „Hidromasažas“ atsargų, išankstinių... 37. Balanse už 2007 m. inter alia nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos... 38. Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrindus balanse... 39. Dėl palūkanų priteisimo... 40. Apeliantas pareikštu ieškiniu inter alia prašo priteisti 44 726,88 Lt... 41. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto... 42. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 43. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 44. CPK 80 str. 1 d. numato, kad kiekvienas ieškinys yra apmokamas žyminiu... 45. Remiantis išdėstytu skundžiamas sprendimas iš dalies naikintinas ir... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 47. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą iš dalies... 48. Priteisti iš atsakovo P. Š. ( - ) 130 000 Lt (vieną šimtą trisdešimt... 49. Priteisti iš atsakovo P. Š. ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės... 50. Sprendimo dalį, kuria atmesta kita ieškinio dalis atsakovui P. Š. ir... 51. Priteisti iš atsakovo P. Š. valstybei 3 600 Lt (tris tūkstančius šešis...