Byla 2-529-676/2018
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovei E. P. ir jos atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, atsakovui V. P. (V. P.), institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.), trečiasis asmuo N. B. akcinė bendrovė Lietuvos skyrius, institucija teikianti išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašo teismo panaikinti santuokos apskaitos įrašą, padarytą ( - ) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )), dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti santuokos metu turėtas pavardes; nustatyti nepilnamečio vaiko B. P., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra B. P., gimusia ( - ), tvarką: - kiekvieną savaitės trečiadienį atsakovas pasiima dukrą iš mokyklos po pamokų ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; jei trečiadienį pamokų nebus, atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val., iki 20.00 val., grąžina į dukros gyvenamąją vietą; kas antrą šeštadienį atsakovas 11.00 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su ja iki to savaitgalio 17.00 val. Sekmadienį ne vėliau kaip iki 17.00 val. atsakovas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą; lietuvių Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametė dukra B. P. švenčia su ieškove, o rusų – su atsakovu; visas kitas šventes nepilnametė dukra B. P. švenčia su ieškove; atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę, jeigu nustatytu laiku negali susitikti su dukra; šalių susitarimu, atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu su ieškove suderintu laiku - ; priteisti iš atsakovo jų nepilnamečiui vaikui B. P., gimusiai ( - ), išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės, ieškovę skiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe vieno kambario 36,61 kv. m. butą (unikalus Nr. ( - )), esantį adresu ( - ); pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe automobilį F. M., valstybinis Nr. ( - ) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 14 806 EUR kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę bendro turto dalį; pripažinti, kad po santuokos apskaitos panaikinimo ieškovė ir atsakovas lieka solidariais kreditoriaus N. B. akcinės bendrovės Lietuvos skyrius skolininkais pagal kreditavimo sutartį Nr. ( - ). Teismo posėdžio metu ieškovė E. P. bei jos atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė papildomai paaiškino, kad šiuo metu sutuoktiniai bendro gyvenimo nebeveda, santuoka netekusi prasmės, todėl nutrauktina. Atsakovas naudojo smurtą ieškovės atžvilgiu 2017 m. vasario 11 bei 16 dienomis, susipyko dėl nutraukto laido, abu buvo blaivūs, nepilnametis vaikas tuo metu buvo namuose; kitą kartą susipyko dėl to, kad atsakovas nenorėjo grąžinti vaiko, kuris savaitę laiko praleido su tėčiu. Atsakovas dažnai neturi darbo; šalys kartu negyvena nuo 2017 m. balandžio 15 d.; ieškovė šiuo metu gyvena 1,5 kambario nuomojamame bute, adresu ( - ); ieškovė netrukdo dukrai matytis, bendrauti su atsakovu. Ieškovės mėnesinės pajamos per mėnesį sudaro apie 700 EUR. Atsakovo mama prisideda kartais prie vaiko išlaikymo. Ieškovė apie 200 EUR skiria vaiko išlaikymui; dukra lanko dailės mokyklą, pusei metų kainuoja 24 EUR bei priemonių įsigijimui lėšos. Nekilnojamąjį turtą prašo pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, kadangi jie gyventi kartu negali. Nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio atsakovas nebeteikia išlaikymo. Ieškovė tikslina savo reikalavimą ir prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o likusia suma atsakovui prisidedant natūra.

5Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

6Teismo posėdžio metu atsakovui ne vieną kartą teismo buvo aiškinta ir jo procesinė teisė šios civilinės bylos nagrinėjimo metu naudotis teisine advokato, advokato padėjėjo pagalba, jam buvo sudarytos visos sąlygos kreiptis dėl teisinės pagalbos realizuojant savo procesines teise bylos nagrinėjimo metu, tačiau atsakovas šia teise naudotis nepageidavo.

7Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies - kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Nurodė, kad jų šeimyniniame gyvenime ginčų buvo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamojo įsakymo neskundė, nes norėjo išsaugoti šeimą. Mobiliame telefone buvo radęs, kad jo dukra buvo vežama į pirtis, ieškovė girtuokliavo su kažkokia kompanija, netinkamai elgėsi prieš dukrą, tas yra užfiksuota nuotraukose, tačiau šių nurodytų faktų nežada įrodinėti. Reikalauja, kad po santuokos nutraukimo, ieškovė pasirinktų savo mergautinę pavardę. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, sutinka. Mergaitė noriai su atsakovu bendrauja, bendravimo problemų su juo nėra. Sutinka su ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka. Atsakovas yra laivo virėjas. Apie penkis mėnesius per metus dirba laivuose jūroje. Sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 150 EUR periodinėmis mokamomis išmokomis, plius prisidedant natūra. Vaiko išlaikymui išleidžia per mėnesį apie 200 EUR. Jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 800 EUR. Sutinka pilnai su ieškovės reikalavimu butą, esantį ( - ), pripažinti po santuokos nutraukimo jo asmenine nuosavybe, sutinka ir su ieškovės nurodyta šio buto vidutine rinkos verte ir ginčo dėl to nėra, bet nesutinka mokėti ieškovei kompensacijos, nes atsakovui teks mokėti paskolą bankui. Nurodo, kad tarpusavio konflikto su ieškove metu buvo ieškovę sugriebęs už plaukų, sudavė jai. Kai nedirba, gyvena iš santaupų.

8Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės A. V. išvadomis nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis galėtų būti apie po 170 EUR per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o kita dalis turėtų būti teikiama vaikui daiktais. Ieškovei sudėtinga atsakovui būtų išmokėti kompensaciją, todėl vaikui svarbiausia užtikrinti gyvenamąjį plotą, siūlo tenkinti ieškovės reikalavimus, nes jie atitinka vaiko poreikius.

9Trečiasis asmuo "N. B. AB" Lietuvos skyrius atsiliepimo į ieškinį neteikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

10Teismo posėdžio metu teismas taikė šalis, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 231 straipsniu siūlė pasinaudoti teisminio taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) galimybėmis taikiai išspręsti kilusį jų ginčą. Šalys sutiko pasinaudoti teismine mediacija, tačiau teisminės mediacijos metu šalims taikaus susitarimo pasiekti nepavyko.

11Teismas

konstatuoja:

12bylos duomenimis šalys santuoką sudarė ( - ) Stačiatikių bažnyčioje, santuoka apskaityta ( - ) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )). Šalys būdamos santuokoje įgijo vieno kambario butą, adresu ( - ), kuris priklauso šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise. VĮ „Regitra“ duomenimis bylos atsakovas V. P. įgijo lengvąjį automobilį F. M., valstybinis Nr. ( - )

13Dėl termino susitaikyti nustatymo

14Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad šalys tvirtai apsisprendę gyventi atskirai, ką ir daro, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

15Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

16Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalis įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

17Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str. (ieškovė), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalimi nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių. Taip pat kitas sutuoktinis gali nurodyti faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

18Byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Bylos duomenimis dėl smurto artimoje aplinkoje pradėti du ikiteisminiai tyrimai, vienu iš jų atveju priimtas baudžiamasis įsakymas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, antru atveju priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

19Nustatyta, kad santuokos metu šalys susilaukė dukters B. P., gimusios ( - ). Kaip nurodo ieškovė, dėl agresyvaus atsakovo elgesio su ja, ji buvo priversta išeiti iš gyvenamosios vietos ir kreiptis pagalbos BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos moterims padalinį; bylos nagrinėjimo metu šios ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys bei įrodymai atsakovo iš esmės nenuginčyti, tai paneigiančių duomenų atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė, nors ir aiškino, kad šios nurodytos konfliktinės situacijos susidarė dėl netinkamo ieškovės elgesio (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms daroma išvada, jog atsakovas tokiu savo elgesiu, netinkamai elgdamasis su savo sutuoktine, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Asmuo pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama, ieškovui pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

20Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

21Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai ikisantuokinę pavardę „C.“, atsakovas su reikalavimu šioje dalyje pilnai sutinka, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „C.“.

22Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

23Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis nepilnametė dukra su savo motina E. P. gyvena nuomojamame bute, ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje, bylos duomenimis ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptu doru ir išsilavinusiu žmogumi. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko B. P. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas su reikalavimu šioje dalyje pilnai sutinka. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečio vaiko B. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove E. P. (CPK 178 straipsnis).

24Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

25ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku B. P. tvarką. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nepateikė, teismo posėdyje su reikalavimu šioje dalyje pilnai sutiko. Teismo posėdžio metu ieškovė bei jos atstovė paaiškino, kad tokią bendravimo tvarką tarp tėvo ir dukters būtina nustatyti, kad nekiltų ginčų tarp šalių ateityje. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės A. V. išvadomis ieškovės nurodyta ir prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams, jiems pilnai atitinka.

26Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

27Nagrinėjamoje byloje nesant tarp šalių prieštaravimų dėl ieškovės prašomos nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, nenustačius aplinkybių, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeistų atsakovo ar/ir nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nustatytina nepilnamečio vaiko B. P. ir atsakovo V. P. bendravimo tvarka nustatant, kad : kiekvieną savaitės trečiadienį atsakovas pasiima dukrą iš mokyklos po pamokų ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.; jei trečiadienį pamokų nebus, atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val., iki 20.00 val., grąžina į dukros gyvenamąją vietą; kas antrą šeštadienį atsakovas 11.00 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su ja iki to savaitgalio 17.00 val. Sekmadienį ne vėliau kaip iki 17.00 val. atsakovas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą; lietuvių Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametė dukra B. P. švenčia su ieškove, o rusų – su atsakovu; visas kitas šventes nepilnametė dukra B. P. švenčia su ieškove; atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę, jeigu nustatytu laiku negali susitikti su dukra; šalių susitarimu, atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu su ieškove suderintu laiku. Prieš dvi dienas, suderinti su ieškove dėl vaiko susitikimo telefonu (CPK 178 straipsnis).

28Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo

29Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, netinkamu darbu, mažu atlyginimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

30Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino reikalavimą šioje dalyje ir prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o likusią sumą atsakovas vaiko išlaikymui ginčo laikotarpiu skyrė ir daiktais – nupirko vaikui daiktų, drabužių, apmokėjo už būrelius, davė pinigais 800 EUR. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu su tokiu ieškovės reikalavimu pilnai sutiko. Bylos duomenimis ieškovės vidutinės mėnesio pajamos iš darbinių santykių sudaro apie 700 EUR, didelę dalį gaunamų pajamų ji skiria savo ir nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, gyvenamosios vietos priežiūrai, maistui ir rūbams, vaistams, higienos priemonėms. Ieškovė yra suinteresuota užtikrinti sutuoktinių nepilnamečiui vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jo išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui sutinka skirti po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės bei likusią sumą prisidėti natūra, kadangi daug laiko nepilnametė dukra praleidžia jo namuose. Atsakovas nurodė, kad jis yra laivo virėjas, apie penkis mėnesius per metus dirba laivuose jūroje, jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 800 EUR. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas kartu su ieškove bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi butą, adresu ( - ), bei atsakovo vardu registruota transporto priemonė F. M., valstybinis Nr. ( - ) Byloje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, turi skolinių įsipareigojimų kreditoriui - bankui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat ir šalių poziciją šioje reikalavimo dalyje, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir iš atsakovo V. P. priteistina po 150 EUR išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t.y nuo 2018 m. sausio 22 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė E. P. (CK 3.190, 3.198, 3.208 straipsniai). Išlaikymo priteisimo laikas – nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, yra nustatomas įvertinus tai, kad ieškovės prašymu teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas nepilnamečiam vaikui B. P., gimusiai ( - ).

31Dėl turto padalijimo

32sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir kiekvieno iš jų asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei pareikšti reikalavimą padalinti tokį turtą turi sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

33Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t.y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių); kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t.y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-248/2015; ir kitos.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad šeimos santykių esmė ir kuriamo turto šeimos poreikiams tenkinti paskirtis lemia tokio turto individualių savybių specifiką, kartu ir objektyviai suvokiamus kaip neišvengiamus tokio turto valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus šeimos teisinių santykių nutraukimo atvejais. Dėl to santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Taigi, turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu ir vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai santuokos nutraukimo metu, nesant kitų minėtoje kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti šio turto padalijimo būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Kita vertus, turto dalijimas natūra nebūtinai reiškia, kad visi dalytino turto objektai, jei jie yra dalūs, turi būti dalijami sutuoktiniams pagal jiems tenkančias turto dalis (CK 3.123 straipsnio 1 dalis): esant daug dalytino turto, taip pat ir nekilnojamojo, sutuoktiniams natūra gali būti paskiriami skirtingi turto objektai. Tokiais atvejais turi būti atsižvelgiama ne tik į jų vertę, bet ir į paskirtį, galimą panaudojimą tam tikram tikslui (pvz., gyvenamajam būstui, verslui ir pan.) bei į tai, ar vienas sutuoktinis neįgis nepagrįsto pranašumo kito atžvilgiu, gavęs, pavyzdžiui, kur kas paklausesnį turtą.

34Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad butas, adresu ( - ), yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Šalių pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytos pozicijos, taip pat teismo posėdžio metu šalių bei jų atstovų teikti paaiškinimai taip pat sutapo tuo aspektu, kad šis butas turi būti priteistas natūra atsakovui, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir atsakovui po santuokos nutraukimo priteistinas butas, adresu ( - ). Ieškovė nurodo 29 611 EUR šio buto rinkos vertę, kurią grindžia VĮ Registrų centras išraše užfiksuotais duomenimis; atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo šios ieškovės pateiktos ginčo buto vertės, laikėsi tos pačios pozicijos, jog ginčo buto rinkos vertė yra 29 611 EUR (CPK 183, 185 straipsniai). Taigi, aptariamą butą priteisiant atsakovui natūra, ieškovei turėtų tekti 14 806 EUR piniginė kompensacija už atsakovui tenkančią didesnę dalinamo turto dalį; atsakovas iš esmės nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti jai kompensaciją iš jo už atsakovui tenkančią turto didesnę dalį, tačiau bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių duomenų bei įrodymų, kodėl reikalavimas šioje dalyje neturėtų būti tenkinamas bei/arba nukrypstama nuo dalinamo turto lygių dalių principo (CPK 178 straipsnis). Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir padalinus šalių santuokoje įgytą butą ir priteisiant jį atsakovui, iš atsakovo V. P. priteistina ieškovei 14 806 EUR kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį (29 611 EUR : 2 = 14 806 EUR). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė F. M., valstybinis Nr. ( - ) 1 000 EUR vertės. Ieškovė prašo šį automobilį po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui ir jai kompensacijos už šio automobilio tenkančią atsakovui didesnę dalį kompensacijos ieškovei nepriteisti; atsakovas su reikalavimu šioje dalyje pilnai sutinka, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir transporto priemonė F. M., valstybinis Nr. ( - ) 1 000 EUR vertės, priteistina atsakovui nepriteisiant už atsakovui tenkančią šio turto didesnę dalį kompensacijos ieškovei (CPK 178, 185 straipsniai).

35Dėl kreditorinių įsipareigojimų

36Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos bendrosios sutuoktinių prievolės, kurios turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto: 1) prievolės, susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo; 2) prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis; 3) prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu; 4) prievolės, susijusios su teismo išlaidų atlyginimu, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais; 5) prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais; 6) solidariosios sutuoktinių prievolės. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės.

37Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 22 d. ieškovė E. P. ir atsakovas V. P. su kreditoriumi N. B. akcinė bendrovė Lietuvos skyrius sudarė kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią šalims buvo suteiktas 60 240 EUR kreditas šeimos buto pirkimui. Pagal sutartį kredito gavėjai solidariai įsipareigojo visą banko suteiktą kreditą sutarties numatyta tvarka grąžinti bankui dalimis, remiantis paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiku. Nustatyta, kad prievolė atsirado iš sandorio, (kredito sutarties) sudarytos abiejų sutuoktinių, be to sandoris buvo sudarytas šeimos interesais - buto pirkimui, kuriame šalys santuokos metu gyveno ir dėl nurodytų aplinkybių bylos nagrinėjimo metu ginčo tarp šalių nekilo, tai paneigiančių duomenų bei įrodymų šalys neteikė, todėl, nesant byloje kitų duomenų bei įrodymų, po santuokos nutraukimo ši prievolė paliktina bendra solidaria šalių prievole bei prieš banką jie, t.y. ieškovė E. P. ir V. P. ir toliau lieka solidarus bendraskoliai, bankui iki pilnos prievolės įvykdymo.

38Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

39Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

40Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė už ieškinio nagrinėjimą sumokėjo 10 EUR žyminio mokesčio sumą, teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovei likusi žyminio mokesčio dalis (72 EUR) atidėta iki teismo sprendimo priėmimo. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 10 EUR žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis). Įvertinus tai, kad ieškovei dalis žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atidėta iki teismo sprendimo priėmimo, teismas ieškovės ieškinį tenkino, atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 72 EUR žyminio mokesčio suma. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, patvirtinanti 143 EUR valstybės patirtų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl, ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 143 EUR už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnio 2 dalis)

41Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai.

42Naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnametės B. P., gimusios ( - ), gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove E. P., ir, laikino išlaikymo po 150 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo V. P. (V. P.) nepilnamečiam vaikui B. P., gimusiai ( - ). (CPK 149 straipsnis).

43Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str., 385 str., teismas

Nutarė

44ieškinį patenkinti visiškai.

45Pripažinti, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio – V. P. (V. P.) kaltės.

46Panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą ( - ) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )), kuriuo apskaityta pareiškėjų E. P., asmens kodas ( - ) ir V. P. (V. P.), asmens kodas ( - ) santuoka, sudaryta ( - ) Stačiatikių bažnyčioje.

47Ieškovei E. P. palikti jos ikisantuokinę pavardę „C.“.

48Šalių nepilnamečio vaiko B. P., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su jos motina ieškove E. P..

49Nustatyti atsakovo V. P. (V. P.) bendravimo su vaiku B. P., gimusia ( - ), bendravimo tvarką :

  • kiekvieną savaitės trečiadienį atsakovas pasiima dukrą iš mokyklos po pamokų ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 20.00 val.;
  • jei trečiadienį pamokų nebus, atsakovas pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos 11.00 val., iki 20.00 val., grąžina į dukros gyvenamąją vietą;
  • kas antrą šeštadienį atsakovas 11.00 val. pasiima dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su ja iki to savaitgalio 17.00 val.;
  • sekmadienį ne vėliau kaip iki 17.00 val. atsakovas grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą;
  • lietuvių Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas nepilnametė dukra B. P. švenčia su ieškove, o rusų – su atsakovu; visas kitas šventes nepilnametė dukra B. P. švenčia su ieškove;
  • atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę, jeigu nustatytu laiku negali susitikti su dukra; šalių susitarimu, atsakovas gali bendrauti su dukra ir kitu su ieškove suderintu laiku;
  • prieš dvi dienas, atsakovas suderina su ieškove dėl vaiko susitikimo telefonu.

50Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) išlaikymą nepilnametei dukrai B. P., gimusiai ( - ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 EUR nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jos pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti E. P..

51Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui V. P. (V. P.) asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ), 29 611 EUR (dvidešimt devynių tūkstančių šešių šimtų vienuolikos eurų) vertės, ir lengvąjį automobilį F. M., valstybinis Nr. ( - ) identifikavimo Nr. (VIN) ( - ), 1 000 EUR (vieno tūkstančio eurų) vertės; priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 14 806 EUR (keturiolikos tūkstančių aštuonių šimtų šešių eurų) kompensaciją ieškovei E. P.

52Ieškovė E. P. ir atsakovas V. P. (V. P.) po santuokos nutraukimo lieka solidariai atsakingi kreditoriui N. B. akcinei bendrovei Lietuvos skyrius, pagal 2008 m. vasario 22 d. pagal kredito sutartį Nr. ( - ).

53Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 10 EUR (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. P..

54Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 126 EUR (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) žyminio mokesčio ir 143 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos valstybei, priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų AB „Swedbank“ banke Nr. ( - ), AB „Citadele“ banke Nr. ( - ), AB DNB banke Nr. ( - ), AB SEB banke Nr. ( - ), AB Šiaulių banke Nr. ( - ), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. ( - ), N. B. AB Lietuvos skyriuje Nr. ( - ), UAB Medicinos banke Nr. ( - ), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

55Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo po 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimą iš atsakovo V. P. (V. P.) nepilnamečiam vaikui B. P., gimusiai ( - ).

56Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

57Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė prašo teismo panaikinti santuokos apskaitos įrašą, padarytą ( -... 5. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai... 6. Teismo posėdžio metu atsakovui ne vieną kartą teismo buvo aiškinta ir jo... 7. Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies - kad... 8. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus... 9. Trečiasis asmuo "N. B. AB" Lietuvos skyrius atsiliepimo į ieškinį neteikė,... 10. Teismo posėdžio metu teismas taikė šalis, remdamasis Lietuvos Respublikos... 11. Teismas... 12. bylos duomenimis šalys santuoką sudarė ( - ) Stačiatikių bažnyčioje,... 13. Dėl termino susitaikyti nustatymo... 14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog... 15. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės... 16. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu,... 17. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 str.... 18. Byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais nustatyta, kad ieškovė su... 19. Nustatyta, kad santuokos metu šalys susilaukė dukters B. P., gimusios ( - ).... 20. Dėl pavardės po santuokos nutraukimo... 21. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki... 22. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo... 23. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų... 24. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos... 25. ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku B.... 26. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams,... 27. Nagrinėjamoje byloje nesant tarp šalių prieštaravimų dėl ieškovės... 28. Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo... 29. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų... 30. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko... 31. Dėl turto padalijimo... 32. sutuoktinių bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje.... 33. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių... 34. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad butas, adresu ( - ), yra bendroji... 35. Dėl kreditorinių įsipareigojimų... 36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos... 37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. vasario 22 d. ieškovė E. P. ir... 38. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi... 40. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė už ieškinio nagrinėjimą sumokėjo... 41. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina... 42. Naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi... 43. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260... 44. ieškinį patenkinti visiškai.... 45. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio – V. P. (V. P.)... 46. Panaikinti santuokos apskaitos akto įrašą, padarytą ( - ) Klaipėdos miesto... 47. Ieškovei E. P. palikti jos ikisantuokinę pavardę „C.“.... 48. Šalių nepilnamečio vaiko B. P., gimusios ( - ), gyvenamąją vietą... 49. Nustatyti atsakovo V. P. (V. P.) bendravimo su vaiku B. P., gimusia ( - ),... 50. Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) išlaikymą nepilnametei dukrai B. P.,... 51. Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir atsakovui V. P. (V. P.) asmeninės... 52. Ieškovė E. P. ir atsakovas V. P. (V. P.) po santuokos nutraukimo lieka... 53. Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 10 EUR (dešimt eurų) bylinėjimosi... 54. Priteisti iš atsakovo V. P. (V. P.) 126 EUR (vieną šimtą dvidešimt šešis... 55. Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi... 56. Sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.... 57. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos...