Byla e2-399-467/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant Rimutei Svirobovičienei, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatams Valentinui Mikelėnui ir Tadui Varapnickui, atsakovui E. G., atsakovo atstovams advokatams Kęstučiui Švirinui ir Jurgitai Karvelei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I.

5Bylos esmė

61.

7Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės įmonės generalinio direktoriaus, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytą žalą.

8II.

9Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

102.

11Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2018 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti ieškovo naudai iš atsakovo E. G. 1 907 004,12 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36 362,76 EUR bylinėjimosi išlaidų (11 250 EUR žyminio mokesčio ir 25 112,76 EUR atstovavimo teisme išlaidų).

123.

13Ieškovas ieškinyje, dublike ir ieškovo atstovai teismo posėdžiuose nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d., eidamas ieškovo generalinio direktoriaus pareigas, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų. Tai lėmė, jog vėliau iš ieškovo jo kontrahentams buvo priteistos reikšmingos pinigų sumos. Šios sumos turėtų būti priteistos iš atsakovo ieškovui, kadangi jų atsiradimą sąlygojo būtent atsakovo neteisėti veiksmai.

144.

152011 m. rugsėjo 6 d. ieškovas ir Rohde Nielsen A/S viešojo konkurso būdu sudarė rangos sutartį Nr. 34-2011-610 dėl uosto akvatorijos gilinimo darbų objektuose „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimas“ ir „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos gilinimo 2 etapas - akvatorijos prie krantinės Nr. 144 gilinimas“ (toliau - Gilinimo sutartis). Sutartimi susitarė, kad ieškovas sumokės rangovui už faktiškai įvykdytas gilinimo darbų apimtis iki projektinio gylio ir techniniuose projektuose numatytus leistinus gylio ir pločio perviršius, kurie ieškovo yra priimti Gilinimo sutarties nustatyta tvarka. Po Gilinimo sutarties sudarymo ieškovas, kuriam tuo metu vadovavo atsakovas, pateikė rangovui technines užduotis darbų vykdymui, kuriose nurodytos pagal Gilinimo sutartį atliktinų darbų apimtys. 2011 m. spalio 21 d. Rohde Nielsen A/S raštu Nr. 11-1737/21.10.2011/IVE01 informavo ieškovą, jog pateiktose techninėse užduotyse nurodyti darbų kiekiai viršija Gilinimo sutartyje numatytus darbų kiekius, todėl bus būtina atlikti papildomus darbus.

165.

17Ieškovas Rohde Nielsen A/S pasiūlė už susidariusius grunto kiekių skirtumus atsiskaityti pagal tarp šalių dar 2011 m. vasario 9 d pasirašytą sutartį Nr. 34-2011-130 dėl eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija nuo PK-17 iki PK110a“ (toliau – Valymo sutartis). Kadangi Valymo sutartis numatė keturis kartus mažesnius įkainius nei Gilinimo sutartis, Rohde Nielsen A/S su tokiu ieškovo pasiūlymu nesutiko ir faktiškai atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus teikė pagal Gilinimo sutartį ir joje numatytas kainas. Darbų vykdymo laikotarpiu ieškovas rangovui pateiktų techninių užduočių nepakeitė ir nepanaikino, o taip pat nestabdė rangovo vykdomų darbų, tačiau atsakovo vadovaujamas ieškovas atsisakė apmokėti rangovui pagal pateiktus perdavimo-priėmimo aktus ir juos įvairiais 2012 m. raštais grąžino rangovui nepasirašytus tose dalyse, kuriose nurodytos faktiškai atliktų darbų apimtys viršijo numatytas darbų techniniame projekte, kurio įgyvendinimui ir buvo sudaryta Gilinimo sutartis.

186.

19Rangovas Rohde Nielsen A/S 2013 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl skolos už atliktus uosto gilinimo darbus, nuostolių, delspinigių ir palūkanų priteisimo. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ir 2015 m. kovo 27 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-392-123/2015 ieškinį tenkino ir priteisė Rohde Nielsen A/S naudai iš ieškovo 1 740 389,37 EUR skolos už atliktus darbus, 156 635,04 EUR delspinigių, 136 511,26 EUR įstatyme numatytų palūkanų, procesines palūkanas (susidarė 264 749,63 EUR) bei 18 330,05 EUR bylinėjimosi išlaidas.

207.

21Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-766-241/2015 paliko Klaipėdos apygardos teismo sprendimą ir papildomą sprendimą nepakeistus. Teismai konstatavo, jog Gilinimo sutartis su Rohde Nielsen A/S buvo vykdoma netinkamai dėl ieškovo kaltės ir, to rezultate, iš ieškovo Rohde Nielsen A/S naudai buvo priteistos ženklios sumos. Neteisėtų veiksmų atlikimo metu ieškovui vadovavo ir jo vardu santykiuose su kitais asmenimis, taigi ir su Rohde Nielsen A/S, veikė atsakovas.

228.

23Taip pat tarp ieškovo ir BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir/ar Strabag Wasserbau GmbH buvo sudarytos keturios sutartys: 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2006-521 dėl objekto „Krantinių Nr. 90-100 statybos Klaipėdoje. I statybos etapas - krantinių Nr. 90-96 statyba, II statybos etapas - geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 90-96“ (toliau - Sutartis Nr. 1); 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2007-611 (toliau - Sutartis Nr. 2); 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-375 dėl objekto „Pirso statyba prie krantinės Nr. 26“ (toliau - Sutartis Nr. 3); 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-530 dėl objekto „Palo statyba prie krantinių Nr. 135-136“ (toliau - Sutartis Nr. 4). Atsakovo vadovaujamas ieškovas šias sutartis vykdė netinkamai: nepagrįstai vienašališkai nutraukė Sutartis Nr. 2-4 bei neatsiskaitė su rangovais, o Sutarties Nr. 1 nenutraukė bei, jai tebegaliojant, paskelbė viešąjį pirkimą tiems patiems darbams. Dėl šių priežasčių BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH kreipėsi į teismą prašydamos pripažinti Sutartį Nr. 1 vienašališkai nutraukta ir priteisti netesybas, taip pat priteisti skolas už atliktus, tačiau neapmokėtus darbus pagal Sutartis Nr. 2-4. Ieškovas tuo tarpu pateikė priešieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo darbų atlikimo, atlyginimo.

249.

25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015 iš ieškovo priteisė BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudai 1 709 045,84 EUR už atliktus statybos darbus, 34 184,76 EUR palūkanų, 531 136,11 EUR dydžio baudą, procesines palūkanas, dalį žyminio mokesčio; STRABAG Wasserbau GmbH naudai iš ieškovo priteisė 110 108,96 EUR skolą už atliktus statybos rangos darbus, palūkanas, 295 912,45 EUR dydžio baudą, procesines palūkanas, dalį žyminio mokesčio; ieškovo naudai priteisė 45 294,47 EUR, dalį žyminio mokesčio, teisinės pagalbos bei antstolio išlaidas. Ieškovas pažymi, kad sprendimai vienašališkai nutraukti Sutartis Nr. 2-4 buvo priimti tuo laikotarpiu, kai ieškovui vadovavo ir pagrindiniu sprendimų priėmėju buvo atsakovas. Atitinkamai, būtent dėl jo netinkamo elgesio ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti atsakovas.

2610.

27Ieškovas, siekdamas ginčą išspęsti taikiai, 2016 m. birželio 10 d. pateikė pretenziją atsakovui, prašydamas atlyginti padarytą žalą. 2016 m. spalio 10 d. atsakovas pateikė atsakymą, kuriuo atsisakė patenkinti pretenzijoje išdėstytus reikalavimus, motyvuodamas tuo, kad nėra sąlygų jo atsakomybei kilti, kadangi nėra jo civilinės atsakomybės sąlygų, o taip pat dėl to, jog kai kuriuos žalą sukėlusius veiksmus atliko ne atsakovas, tačiau kiti ieškovo darbuotojai. Tarp šalių vykusios derybos nutrūko.

2811.

29Ieškovo teigimu, dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, kurį nulėmė atsakovo veiksmai, ieškovas patyrė žalos, o būtent: dėl netinkamo Gilinimo sutarties vykdymo iš ieškovo buvo priteista 1 740 389,37 EUR skola, 156 635,04 EUR delspinigių, 136 511,26 EUR palūkanų, 264 749,63 EUR procesinių palūkanų, 18 330,05 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovo vertinimu, sumokėti delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos (576 225,98 EUR) turėtų būti priteistos ieškovo naudai iš atsakovo. Dėl netinkamo Sutarčių Nr. 1-4 vykdymo ieškovas rangovams sumokėjo 1 330 959,35 EUR, į kuriuos įeina sumokėtos baudos bei procesinės palūkanos. Ši suma taip pat turėtų būti priteista ieškovo naudai iš atsakovo. Mano, kad egzistuoja ir yra įrodytos visos vadovo – atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos - kalti neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys.

3012.

31Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nepaisant to, kad kai kuriuos žalą sukėlusius veiksmus atliko ne tiesiogiai pats atsakovas, o jį laikinai pavadavę asmenys (dažniausiai atsakovo atostogų ar komandiruočių metu), būtent atsakovui tenka atsakomybė už šių asmenų veiksmais padarytą žalą, nes tokiu atveju pavaduojantis asmuo yra laikomas ne faktiniu vadovu, o tik tikrojo vadovo įgaliotiniu. Ieškovo vertinimu, atsakovas nesilaikė jam tekusių fiduciarinių pareigų, taip pat pažeidė teisės aktų reikalavimus, o tai galiausiai sukėlė ieškovui žalos.

3213.

33Vykdant Gilinimo sutartį, atsakovas atliko šiuos neteisėtus veiksmus: rangovui teikė technines užduotis, kurios neatitiko Gilinimo sutarties, o, rangovui nesutikus papildomus darbus atlikti už Valymo sutartyje numatytą mažesnį įkainį, nestabdė vykdomų darbų, vėliau atsisakė papildomus darbus apmokėti, taip pažeisdamas su Rohde Nielsen A/S sudarytą sutartį; neužtikrino, jog sutartiniai teisiniai santykiai su Rohde Nielsen A/S būtų vykdomi laikantis Gilinimo sutarties reikalavimų, o, nesant galimybės jų laikytis, nesiėmė priemonių žalai išvengti ar jai sumažinti; pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus, elgėsi aplaidžiai, nerūpestingai ir neveikė geriausiais ieškovui interesais, o tai galiausiai sukėlė žalą ieškovui.

3414.

35Atsakovas pažeidė ieškovo generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų 11.1, 11.27, 12.8, 12.10 punktus, įpareigojančius atsakovą organizuoti įmonės ūkinę veiklą ir veikti įmonės vardu, esant santykiams su kitais asmenimis, užtikrinti, kad įmonė dirbtų pelningai, atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo bei įmonės viešųjų pirkimų vykdymą. Atsakovas, kaip galutinį sprendimą priimantis ir už viešųjų pirkimų vykdymą atsakingas valdymo organas, privalėjo užtikrinti, kad su rangovu būtų sudaryta tokia sutartis, kuri numatytų ieškovui reikalingus darbus ir apmokėjimą už juos, tenkinantį abu sutartinių teisinių santykių dalyvius. Tai nebuvo padaryta. Vykdydamas Gilinimo sutartį, atsakovas elgėsi pasyviai, rangovui Rohde Nielsen A/S nesutikus vykdyti darbų už mažesnius įkainius, atsakovas nei atšaukė ar pakeitė technines užduotis, nei stabdė rangovo atliekamus darbus, nors neabejotinai turėjo žinoti, kad rangovas juos vykdo ir tikisi apmokėjimo pagal Gilinimo sutartyje nustatytus tarifus. Atsakovas pažeidė su Rohde Nielsen A/S sudarytą sutartį, o tuo pačiu ir jam pačiam nustatytas pareigas, kuomet vienašališkai nusprendė tik dalį darbų apmokėti pagal Gilinimo sutarties įkainius, ką patvirtina įsiteisėję teismų sprendimai.

3615.

37Gilinimo sutarties 3.1 punktas numatė, jog į bendrą sutarties objekto kainą yra įskaičiuotas ir užsakovo (ieškovo) rezervas. Užsakovo rezervas, kurį ieškovas galėjo išleisti papildomiems darbams, buvo 1 883 240,13 Lt. Atsakovo sprendimas neapmokėti papildomų darbų iš Gilinimo sutartyje numatyto rezervo, bet siūlyti apmokėti pagal Valymo sutartyje numatytą įkainį, yra nepagrįstas, kadangi Valymo ir Gilinimo sutartys yra atskiros ir tarpusavyje nėra susijusios. Rangovas netgi nebuvo pakviestas vykdyti Valymo sutarties.

3816.

39Atsakovo teiginiai, kad jis rėmėsi ieškovo darbuotojų, kitų subjektų žodžiu ir raštu pateiktomis rekomendacijomis, neturi teisinės reikšmės, nes atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas vadovas, negalėjo nesuprasti, kad: siūlymas apmokėti už darbus pagal kitą sutartį nei ta, pagal kurią darbai užsakyti, nėra tinkamas problemos sprendimo būdas; rangovui prieštaraujant dėl darbų apmokėjimo pagal kitą sutartį, šių darbų nestabdymas veda į aiškų konfliktą su rangovu ateityje; darbų priėmimas, bet atsisakymas už juos mokėti pagal sutartas sąlygas, yra aiškus sutarties pažeidimas. Pats atsakovas aktyviai dalyvaudavo susitikimuose su rangovu, jiems pirmininkaudavo ir žinojo, kad rangovui nėra priimtinas siūlomas apmokėjimo pagal kitą sutartį modelis. Nepaisant to, jog atsakovas konsultavosi su ieškovo darbuotojais, sprendimus visais atvejais priiminėjo būtent jis.

4017.

41Ieškovas pažymi, kad klausimas, kuris kilo santykiuose su Rohde Nielsen A/S, savo esme buvo teisinis, tuo tarpu Lietuvos energetikos instituto kompetencija nėra susijusi su tais klausimais, kuriuos kėlė rangovas, todėl kreipimasis į specifinį subjektą nelaikytinas pakankamu. Priešingai, jei atsakovas būtų siekęs nepriklausomų išvadų, jis būtų kreipęsis į išorinius teisininkus tam, kad šie pateiktų teisinio pobūdžio išvadą ar pasiūlytų veiksmų planą. Tačiau tai nebuvo padaryta.

4218.

43Visos PVM sąskaitos-faktūros, kurių pagrindu ieškinį pareiškė Rohde Nielsen A/S, buvo pateiktos atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Rohde Nielsen A/S ieškinį reiškė pagal septynias PVM sąskaitas–faktūras, kurių datos yra nuo 2012 m. balandžio 4 d. iki 2012 m. spalio 4 d. Tuo tarpu atsakovas iš ieškovo vadovo pareigų buvo atšauktas 2012 m. lapkričio 14 d. Atsakovas pats priėmė sprendimą neapmokėti šių sąskaitų–faktūrų, o jį pakeitusi laikinoji vadovė šio sprendimo tiesiog nebesvarstė, nes sprendimas tuo klausimu jau buvo priimtas.

4419.

45Faktas, kad Rohde Nielsen A/S pateikė ieškinį po atsakovo atšaukimo iš ieškovo vadovo pareigų, o ieškovas toliau bylinėjosi su rangovu, nepanaikina atsakovo atsakomybės. Rohde Nielsen A/S į teismą kreipėsi ne dėl A. V. vadovavimo laikotarpiu atliktų veiksmų, o būtent dėl atsakovo vadovavimo laikotarpiu atsiradusių nesutarimų, lėmusių rangovo nuostolius. Faktas, kad rangovas į teismą kreipėsi po atsakovo atšaukimo iš ieškovo vadovo pareigų negali būti kriterijumi, eliminuojančiu atsakovo civilinę atsakomybę.

4620.

47Atsakovo teiginiai, kad ieškovas galėjo pripažinti ieškinį ir toliau nesibylinėti, neteikti apeliacijos, yra manipuliatyvūs, nes ieškovas objektyviai negalėjo priimti sprendimų pripažinti ieškinį. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu atsakovas buvo priėmęs aiškius sprendimus nemokėti rangovui, šie sprendimai buvo galiojantys, o juos peržiūrėti naujasis ieškovo vadovas neturėjo jokio pagrindo. Atsakovas nebuvo atleistas iš ieškovo vadovo pareigų, šių pareigų jis atsisakė pats, kadangi buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą. Pasikeitus ieškovo vadovybei, nebuvo pagrindo atlikti atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimo, kadangi nebuvo pagrindo abejoti šių sprendimų teisėtumu. Atitinkamai, ieškovas neturėjo kitos išeities kaip tik bylinėtis su rangovu, teikti apeliacinį skundą ir tokiu būdu gintis nuo jo pateikto reikalavimo.

4821.

49Ieškovo vertinimu, vykdant Sutartis 1-4, atsakovas atliko šiuos neteisėtus veiksmus: Sutartis Nr. 2-4 nutraukė vienašališkai ir iki galo neatsiskaitė su kontrahentais, o Sutarties Nr. 1 nenutraukęs paskelbė naują viešąjį konkursą tiems patiems darbams, kuriuos pagal Sutartį Nr. 1 turėjo atlikti UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH. Atsakovas pažeidė ir jam tenkančias fiduciarines pareigas, būtent pareigą elgtis rūpestingai, atidžiai ir protingai. Atsakovas neveikė geriausiais ieškovui interesais, neįvertino Sutarčių Nr. 1-4 nutraukimo neigiamų teisinių pasekmių, o tai galiausiai lėmė žalos ieškovui atsiradimą. Bylą nagrinėję teismai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškovas Sutartis Nr. 1-4 nutraukė vienašališkai ir dėl jo kaltės, o to rezultate iš ieškovo rangovų naudai buvo priteistas ne tik nuostolių atlyginimas, bet ir delspinigiai, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos.

5022.

51Atsakovo santykiai su rangovu BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ tapo konfliktiniai po to, kai rangovo vadovas pasiūlė atsakovui kyšį, už kurio siūlymą vėliau buvo nuteistas. Vis dėlto, net ir esant tokioms aplinkybėms, atsakovas, būdamas apdairiu ir rūpestingu vadovu, negalėjo leisti, jog asmeniškumai turėtų pirmenybę prieš ieškovo interesus. Net, jei atsakovas matė pagrindą nutraukti Sutartis Nr. 2-4, jis turėjo tai padaryti laikydamasis nustatytos tvarkos ir veikdamas taip, kad tai neatneštų ieškovui nuostolių.

5223.

53Atsakovas negalėjo nežinoti ir nesuprasti, jog, skelbdamas viešąjį pirkimą darbams, kurie jau yra nupirkti ir sudaryta Sutartis Nr. 1, jis pažeidžia rangovų interesus ir suteikia jiems pagrindą reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovo elgesys taip pat pažeidžia jo pareigą elgtis sąžiningai ir geriausiais ieškovo interesais, be to, šie sprendimai aiškiai neatitiko protingos ekonominės rizikos ir buvo nenaudingi ieškovui.

5424.

55Atsakovo argumentai dėl to, kad netinkamas Sutarčių Nr. 1-4 vykdymas buvo nulemtas poreikio greičiau baigti darbus, yra nepagrįstas. Pats atsakovas įsipareigojo darbus užbaigti iki 2010 m. lapkričio 1 d., tačiau to nesugebėjo padaryti. Įsivėlus į konfliktą su rangovais, darbai sustojo iki pat 2012 m. rugpjūčio 21 d. Tik pasikeitus ieškovo vadovui, šie darbai operatyviai buvo pradėti vykdyti pilna apimtimi ir užbaigti per ypač trumpą laikotarpį.

5625.

57Atsakovo veiksmai lėmė, kad teismai priteisė iš ieškovo ženklias pinigų sumas rangovams. BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bei Strabag Wasserbau GmbH ieškinį teismui pareiškė atsakovo vadovavimo laikotarpiu, o atsakovo iniciatyva buvo pareikštas priešieškinys. Atsakovas inicijavo aktyvius ieškovo veiksmus, kuriuos naujieji ieškovo vadovai turėjo tęsti, kadangi priešingu atveju tai būtų galėję lemti dar didesnius nuostolius ieškovui. Todėl teiginys, kad ieškovas, pasikeitus vadovui, galėjo pripažinti ieškinius ar sudaryti taikos sutartį yra nepagrįsti. Ieškovas neturėjo galimybių tiesiog pripažinti rangovų ieškinius ar sudaryti taikos sutartį, kadangi ankstesnis ieškovo vadovas – atsakovas – jau buvo priėmęs atitinkamus sprendimus ir ieškovas turėjo jų laikytis. Kita vertus, teismai galiausiai sumažino rangovų reikalautą sumą ir priteisė jiems mažesnes kompensacijas. Tai pateisina ieškovo sprendimą toliau bylinėtis.

5826.

59Atsakovo teiginys, kad nuostolių atsiradimą didžiąja dalimi lėmė ne Sutarčių Nr. 1-4 nutraukimas, o ankstesnio vadovo priimtas sprendimas stabdyti darbus, yra nereikšmingas. Rangovai nekildino žalos iš to, kad buvo sustabdyti darbai, o teigė žalą atsiradus būtent dėl netinkamo Sutarčių Nr. 1-4 vykdymo ir nutraukimo. Šiuos veiksmus ieškovo vardu vykdė jau ne ankstesnis vadovas, o atsakovas. Todėl jam ir tenka atsakomybė už netinkamą savo pareigų vykdymą.

6027.

61Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl jo veiksmų ieškovas gavo daugiau naudos nei patyrė žalos. Atsakovui nutraukus Sutartis Nr. 2-3 bei paskelbus naują viešąjį pirkimą dėl darbų, kurie jau buvo sulygti Sutartimi Nr. 1, realiai nauja statybos rangos sutartis buvo pasirašyta tik 2012 m. rugpjūtį, nors pats atsakovas priemonių plane nurodė gerokai ankstesnę datą darbams užbaigti - 2010 m. lapkričio 1 d. Būtent netinkamas atsakovo elgesys daugiausia prisidėjo prie to, kad objekto užbaigimas vėlavo beveik ketverius metus. Jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo kaip ieškovo vadovo pareigas, finansiniai rezultatai būtų buvę dar geresni nei nurodo atsakovas. Be to, žalos atlyginimas rangovams išmokėtas jau 2015 metais.

6228.

63Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir jais padarytos žalos– nors atsakovas pasitraukė iš ieškovo generalinio direktoriaus pareigų 2012 m. lapkritį, neteisėti veiksmai buvo atlikti jam einant pareigas, o teismų sprendimais vėliau dėl šių veiksmų atlikimo iš ieškovo buvo priteistas žalos atlyginimas. Jei atsakovas nebūtų pažeidęs jam tekusių pareigų, rangovai nebūtų turėję pagrindo inicijuoti teisminių procesų ir jų metu prisiteisti žalos atlyginimą. Atsakovas, būdamas patyręs, apdairus ir protingas verslininkas, negalėjo nesuprasti, kad jo atliekami veiksmai gali sukelti ieškovui žalos. Atsakovas nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią žalos atsiradimui, o priešingai, elgėsi pasyviai. Todėl tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis faktinis ir teisinis priežastinis ryšys.

6429.

65Atsakovo argumentas, kad jis neturėjo pareigos apmokėti Rohde Nielsen A/S paskutinės (didžiausiai sumai) sąskaitos, nes sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo tik praėjus dviem mėnesiams po to, kai atsakovas buvo atšauktas iš ieškovo vadovo pareigų, yra nepagrįstas, nes sąskaita ieškovui buvo pateikta būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu - 2012 m. spalio 4 d.

6630.

67Ieškovas teigia, kad ši civilinė byla nėra skirta politinių interesų tenkinimui. Aplinkybė, kad atsakovas yra politinis veikėjas ir priklauso visuomenės susidomėjimą turinčiai politinei partijai, neturėtų būti kliūtis atsakovo civilinei atsakomybei kilti. Ne ieškovas, o atsakovas bando šią bylą politizuoti.

6831.

69Ieškovas taip pat nurodo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes atsakovo neteisėti veiksmai turėjo tiesioginę įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui; teisės pažeidimas yra sudėtingas ir naujasis vadovas negalėjo nedelsiant šio pažeidimo įvertinti ir nustatyti; tik neskundžiamais teismų sprendimais ieškovas galėjo sužinoti apie jam kilusią žalą; atsakovo nurodomi senaties skaičiavimo argumentai yra nepagrįsti, nes galutiniai teismų sprendimai buvo priimti tik 2015 m. rugpjūčio 7 d. ir 2015 m. gruodžio 7 d., o ieškinys pareikštas 2018 m. liepos 30 d.

7032.

71Atsakovas E. G. atsiliepime į ieškinį, triplike ir jis bei jo atstovai teismo posėdžiuose su ieškiniu nesutiko, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai 18 355,13 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

7233.

73Nurodo, kad, nors ieškovas ieškinį grindžia dviem pagrindais (atsakovui įstatymų nustatytų pareigų pažeidimu bei atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimu), tačiau nenurodo konkrečios imperatyvios normos, kuri nagrinėjamu atveju buvo pažeista, bei nenurodo konkretaus atsakovo poelgio arba sprendimo, kuris būtų priimtas akivaizdžiai pažeidus atsakingo ir rūpestingo vadovo pareigą (fiduciarines pareigas). Ieškovas nepateikia jokių konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo nelojalus ieškovui, akivaizdžiai peržengė ūkinę komercinę riziką ar viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Pažymi, kad atsakovas elgėsi kaip ypatingai rūpestingas ir atsakingas vadovas, visus sprendimus priėmė vadovaudamasis išimtinai ieškovo interesais, įvertindamas kiekvieno priimamo sprendimo galimas pasekmes.

7434.

75Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas iš dalies pralaimėjo teisminius procesus rangovams, savaime nereiškia, kad bendrovės vadovas priėmė normalią ūkinę riziką viršijančius arba neprotingus sprendimus. Teismuose konstatuoti ieškovo sutartiniai pažeidimai savaime neįrodo, kad atsakovas yra pažeidęs pareigas prieš patį ieškovą. Atsakovas nebuvo įtrauktas į nė vieną iš bylų dalyvaujančiu asmeniu ar bent liudytoju, dėl ko neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos, todėl teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės apie ieškovo pažeidimus neturi prejudicinės galios šioje byloje. Ieškovo pripažinimas atskiru teisinių santykių subjektu bei ribota ieškovo atsakomybė reiškia, kad ieškovo vadovas neturi pareigų tretiesiems asmenims, šias pareigas turi tik pats ieškovas, todėl ir vadovo atsakomybė taikoma savarankišku CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.

7635.

77Atsakovas, vykdydamas ieškovo generalinio direktoriaus pareigas nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d., nėra pažeidęs fiduciarinių pareigų ieškovo atžvilgiu: veikė teisėtai ir sąžiningai, buvo rūpestingas, veikė geriausiais ieškovo interesais, priėmė sprendimus, kurie, retrospektyviai vertinant tuo metu atsakovo disponuotą informaciją, situaciją buvo protingi ir teisėti vadovo atsakomybės požiūriu.

7836.

79Atsakovas nepažeidė pareigų, vykdant Gilinimo sutartį su rangovu Rohde Nielsen A/S, nes atsakovo, kaip vadovo, sprendimas nesutikti su šio rangovo reikalavimais taikyti atliktiems darbams didesnius tarifus Gilinimo sutarties vykdymo metu buvo priimtas surinkus bei įvertinus ieškovo darbuotojų – specialistų išvadas apie netinkamai aktuojamus gilinimo darbus; vidaus ir išorės specialistų patvirtinimus, kad rangovui perduotos techninės užduotys yra parengtos tinkamai; Lietuvos energetikos instituto išvadas dėl padidėjusių darbų apimčių rengiant technines užduotis; PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo tvarka bei raštų Rohde Nielsen A/S rengimo vidine tvarka. Nustačius, kad atsakovas rinko informaciją ir konsultavosi su specialistais, nėra jokio pagrindo spręsti apie atsakovo sprendimų komercinės rizikos viršijimą. Visi teisiniai klausimai, susiję su Rohde Nielsen A/S ginču, buvo derinami su ieškovo teisininkais. Taip pat atsakovas yra organizavęs ir konsultacijas su išorės teisininkais. Atsakovas, priimdamas sprendimus, rėmėsi ne tik ieškovo vidinėmis konsultacijomis, tačiau ir išoriniais šaltiniais - Lietuvos energetikos instituto, kuris buvo oficialus statybų proceso dalyvis. Todėl ieškovo kreipimasis į projekto vykdymo prižiūrėtoją, turintį kompetenciją šioje srityje (Lietuvos energetikos institutą), buvo logiškas ir pagrįstas, o Lietuvos energetikos instituto siūlomi sprendimai dėl gilinimo ir valymo darbų pagrįstai buvo įvertinti ir formuluojant ieškovo poziciją.

8037.

81Ieškovo specialistai ir atsakovas turėjo priežasčių abejoti Rohde Nielsen A/S reikalavimų teisėtumu. Ieškovas visiškai nepagrįstai argumentuoja, kad neva atsakovas turėjo naudoti papildomų darbų rezervą ar organizuoti papildomą viešąjį pirkimą. Toks veiksmas būtų visiškai nelogiškas, neteisėtas ieškovo lėšų naudojimas, nes ginčas dėl jokių papildomų darbų tarp šalių apskritai nevyko, o Rohde Nielsen A/S net neįrodinėjo, kad atliko papildomų darbų. Ginčas vyko tik dėl darbų įkainio konkretiems sutartiniams darbams, t. y., dėl to, kokius darbus – valymo ar gilinimo – atliko Rohde Nielsen A/S. Turėdamas aukščiau nurodytos informacijos visumą, atsakovas elgėsi protingai bei rūpestingai, laikydamasis pozicijos, kad Gilinimo sutartį pažeidžia būtent rangovas, netinkamai aktuodamas darbus, o ne ieškovas, nestabdydamas bei priimdamas ir apmokėdamas rangovui darbus, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Atsakovas veikė geriausiais ieškovo interesais, siekdamas užtikrinti, kad ieškovas nepagrįstai nesumokėtų rangovui daugiau, nei jam teisėtai priklauso už atliktus darbus bei, kad būtų išvengta rangovo piktnaudžiavimo.

8238.

83Kad atsakovo veiksmai bei sprendimai, vykdant sutartį su Rohde Nielsen A/S, nelaikytini peržengiančiais protingos komercinės rizikos ribas, patvirtina ir ieškovo elgesys po to, kai atsakovas buvo atšauktas iš vadovo pareigų. Ieškovas ir, išėjus atsakovui, taikė identišką atliktų darbų priėmimo–perdavimo praktiką, t. y. naujai paskirtas ieškovo vadovas A. V. pritarė atsakovo pozicijai ir taip pat atsisakė apmokėti Rohde Nielsen A/S pateiktas sąskaitas; ieškovas, 2012 m. lapkričio 30 d. gavęs Rohde Nielsen A/S ieškinį, pateikė ir asmeniškai pasirašė atsiliepimą, kuriame ne pripažino ieškinį, tačiau visiškai palaikė ankstesnio vadovo poziciją ginčo klausimais. Ieškovas, tikėjęs bei savo poziciją viešai teisme grindęs tais pačiais argumentais, kvestionuoja savo paties tolesnių sprendimų teisėtumą.

8439.

85Atsakovas teigia, kad nepažeidė pareigų bei neatliko neteisėtų veiksmų, vykdant sutartis su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH. Rangovui AB „Klaipėdos hidrotechnika“, esant nepajėgiam vykdyti sutartinius įsipareigojimus, atsakovas turėjo pasverti protingą ūkinę komercinę riziką, susijusią su objektu – Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, t. y. valstybinės reikšmės objektu, kuriame atliekamų darbų kaip įmanoma greitesnis užbaigimas yra viešasis interesas. Atsakovas turėjo pasirinkti, ar priimti protingą ūkinę komercinę riziką - galimą riziką kilti ginčui dėl Sutarčių Nr. 1-4 su rangovais, tačiau užbaigti nevykdomus darbus per įmanomai trumpesnį bei racionalesnį laiką, pasitelkiant naujus rangovus, ar toliau leisti neveiksniam rangovui AB „Klaipėdos hidrotechnika“ vilkinti darbų užbaigimą, tokiu būdu didinant nuostolius ieškovui bei negaunant investicijų grąžos, kuri buvo pradėta gauti užbaigus objekto statybos darbus. Aplinkybė, kad atsakovui AB „Klaipėdos hidrotechnika“ vadovas siūlė kyšį tam, kad atsakovas užsimerktų prieš AB „Klaipėdos hidrotechnika“ vykdomus įvairius pažeidimus ieškovo atžvilgiu, buvo papildoma aplinkybė, pakirtusi pasitikėjimą rangovu bei jo realiomis galimybėmis įvykdyti darbus.

8640.

87Atsakovas pažymi, kad pagrindinę žalą AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH lėmė ne sutarčių nutraukimas, o darbų sustabdymas. Sprendimas sustabdyti darbus buvo priimtas dar prieš paskiriant atsakovą ieškovo vadovu ir šį sprendimą priėmė tuometinis ieškovo vadovas A. K. Vėliau AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH patys atsisakė teikti pasiūlymą atlikti papildomus darbus, pripažinę, kad tarp partnerių nėra sutarimo.

8841.

89Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodo, kad atsakovas turėjo galimybę elgtis kitaip ir kitokie sprendimai būtų naudingesni ieškovui. Atsakovas neturėjo galimybės elgtis kitaip, priimti kitus sprendimus, kadangi atsakovą ribojo 2009 m. kovo 26 d. ieškovo valdybos sprendimas, kuriuo buvo įtvirtintas priemonių planas ir konkretūs įpareigojimai ieškovui. Atsakovas privalėjo laikytis valdybos patvirtinto priemonių plano ir jo laikėsi. Tai, kad atsakovo sprendimai nebuvo akivaizdžiai neprotingi, patvirtina faktas, kad nustatyti, ar ieškovas pažeidė sutartis, prireikė net 3-jų instancijų teismų išvadų, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad atsakovas, retrospektyviu požiūriu priimdamas atitinkamus sprendimus, veikė peržengdamas protingą ūkinę riziką.

9042.

91Faktas, kad pats ieškovas, vadovaujant A. V., palaikė atsakovo poziciją bei teikė apeliacinį ir net 3 kasacinius skundus patvirtina atsakovo įrodinėjamas aplinkybes, kad atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, jog ieškovas veikia teisėtai bei nepažeisdamas sutarčių. Be to, atsakovas sutarčių vykdymo ir nutraukimo klausimų nesprendė vienašališkai ar subjektyviai. Atsakovas tardavosi su specialistais, organizuodavo kreipimąsi į valdybą.

9243.

93Ieškovas klaidingai kaip ieškovui padarytą žalą įvardina teismų priteistas mokėti netesybas, kadangi ieškovas nevertina to, kokią naudą ieškovui atnešė sutarčių su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH nutraukimas bei atsisakymas apmokėti nepagrįstas sąskaitas. Atsakovo vadovavimo laikotarpiu priimti sprendimai sukėlė daugiau naudos, nei ieškovas reikalauja priteisti žalos šiuo ieškiniu. Atsakovo sprendimas skelbti naujus viešuosius pirkimus Sutarties Nr. 1 darbams tiesiogiai lėmė, kad 2014 m. galiausiai buvo užbaigtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krantinių statybos, kurios turėjo būti baigtos vėliausiai 2010 metais. Užbaigus statybas, ieškovo pajamos iš karto ženkliai padidėjo, taigi, ieškovas gavo akivaizdžią naudą. Vertinant, ar dėl atsakovo vadovavimo ieškovas patyrė žalą, turi būti atsižvelgiama į bendrus ieškovo rezultatus. Atsakovui pradėjus vadovauti ieškovui, ieškovo grynasis pelnas nuolat didėjo, kas reiškia, jog ieškinyje nurodyti ieškovo netekimai neturėjo jokios esminės reikšmės galutiniam ieškovo rezultatui. Todėl ieškovo nurodyti nuostoliai apskritai nelaikytini kylančiais iš atsakovo veiksmų, kadangi yra susiję išimtinai su naujojo ieškovo vadovo sprendimais bylinėtis ar tęsti bylinėjimąsi, kurių atsakovas po ieškovo vadovo pareigų palikimo niekaip negalėjo kontroliuoti.

9444.

95Atsakovo pirminė pozicija, kurią tęsė A. V., - nesutikti su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ / Strabag Wasserbau GmbH reikalavimais, buvo akivaizdžiai naudinga ieškovui. Bendra šių rangovų reikalavimų suma sudarė 21 595 672,31 Lt (6 254 538,09 EUR), neskaitant procesinių palūkanų. Bendrai AB „Klaipėdos hidrotechnika“/ Strabag Wasserbau GmbH naudai, vykdydamas galutinį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, ieškovas iš viso sumokėjo tik 3 240 482,15 EUR. Tuo atveju, jeigu atsakovas būtų iškart, dar iki rangovams kreipiantis į teismą, sutikęs su visais reikalavimais, ieškovas būtų nepagrįstai sumokėjęs sumas, pagal reikalavimus, kurie buvo atmesti ir kurie du kartus viršija visą šio ieškinio sumą. Šios aplinkybės paneigia žalos egzistavimo faktą. Atsakovas nesutinka su ieškovo pozicija, kad ieškovas patyrė naudą ne dėl atsakovo veiksmų, nes statybos buvo galutinai užbaigtos tik vadovaujant A. V. Tik nutraukus santykius su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir pradėjus dirbti naujiems rangovams, buvo įmanoma pasiekti nurodytus rezultatus.

9645.

97Atsakovo teigimu, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo vadovavimo metu priimtų sprendimų ir ieškovo nurodytos žalos. Nors ginčo su Rohde Nielsen A/S atveju žalą sukėlė sprendimas nemokėti Rohde Nielsen A/S išrašytų sąskaitų, tačiau tokį sprendimą priėmė ne atsakovas, kadangi pagrindinės Rohde Nielsen A/S sąskaitos (2012 m. spalio 4 d. Nr. PI-10630, suma – 4 875 262,51 Lt) apmokėjimo terminas suėjo 2013 m. sausio 4 d. - jau po to, kai atsakovas buvo atšauktas iš ieškovo vadovo pareigų. Pagrindinė netesybų ir palūkanų suma susiformavo bylinėjimosi su rangovais laikotarpiu. Rangovo ieškinys buvo pareikštas praėjus beveik metams po to, kai atsakovas nebedirbo pas ieškovą. Sprendimą bylinėtis teismuose priėmė ne atsakovas, o dabartinis vadovas A. V. Atsakovas negalėjo kontroliuoti bylos trukmės, spręsti dėl taikaus ginčo sprendimo, nes jis nebuvo įtrauktas į bylą dalyvaujančiu asmeniu, todėl neturėjo galimybės apginti ieškovo pozicijos, pateikti papildomų argumentų, paaiškinimų.

9846.

99Ginčo su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ / Strabag Wasserbau GmbH atveju ginčas teisme prasidėjo anksčiau nei atsakovas nustojo eiti ieškovo vadovo pareigas, bet pagrindinis bylinėjimasis vyko tuo metu, kai ieškovui vadovavo A. V., kuris ir priėmė sprendimą tęsti bylinėjimąsi. Ieškovas, atstovaujamas A. V., laikėsi pozicijos, kad ieškovo (atstovaujamo E. G.) sprendimai buvo teisingi. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad teismo sprendimas buvo skundžiamas apeliacine ir kasacine tvarka. Visi pateikti argumentai ir įrodymai taip pat patvirtina, kad ginčo su Rohde Nielsen A/S ir AB „Klaipėdos hidrotechnika“/ Strabag Wasserbau GmbH atveju atsakovo veiksmuose nėra kaltės.

10047.

101Ginčo laikotarpiu ieškovo generalinio direktoriaus pareigas ėjo ne tik atsakovas, tačiau ir kiti asmenys, kurių sprendimai turėjo įtakos ginčo teismų sprendimams: nuo 2009 m. kovo 26 d. iki 2009 m. birželio 15 d. – A. K., nuo 2009 m. birželio 16 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. – atsakovas, nuo 2013 m. vasario 5 d. - A. V. Atsakovas mano, kad tuo atveju, jei teismas pripažintų, kad ieškovui buvo padaryta žala, dėl tokios žalos atsakomybė kiltų būtent A. V., kuris ginčo laikotarpiu priėmė atitinkamus sprendimus, lėmusius iš ieškovo priteistas sumas, nesusijusias su pagrindiniais turtiniais reikalavimais bylose - priėmė sprendimą nesutikti su Rohde Nielsen A/S bei AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH reikalavimais civilinėse bylose; turėjo teisę keisti ieškovo poziciją, kurios buvo laikomasi vadovaujant E. G.; priėmė sprendimus skųsti ieškovui nepalankius teismo sprendimus, dėl ko išaugo priteistų procesinių palūkanų suma; priėmė sprendimą neskųsti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalyje dėl Sutarties Nr. 1 nutraukimo pripažinimo neteisėtu, kas galėjo lemti bylos baigtį; buvo valdybos nariu (pirmininku) dar iki E. G. pradedant eiti ieškovo vadovo pareigas. A. V. buvo puikiai žinomos ginčo su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH aplinkybės. Jeigu, ieškovo teigimu, atsakovo pažeidimai buvo tokie akivaizdūs, tai A. V. elgesys, tęsiant tokius tariamai neteisėtus veiksmus, turėtų būti laikomas neteisėtu ir tiesiogiai žalos atsiradimą lėmusiu elgesiu.

10248.

103Atsakovas mano, kad šia byla ieškovas siekia ne apginti tariamai pažeistus savo interesus, o tenkinti atitinkamų asmenų politinius interesus, t. y. ieškovo vadovas asmeniškai siekia pakenkti atsakovui kaip politikui. Nors byloje su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH ieškovas kasaciniu skundu skundė Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalį, kuria buvo priteistos netesybos už neteisėtą Sutarties Nr. 1 nutraukimą, tačiau tuo pat metu procesine prasme neapskundė paties netesybų priteisimo pagrindo – Sutarties Nr. 1 nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Toks teisiniu požiūriu nepaaiškinamas ieškovo elgesys gali liudyti, kad ieškovas, vadovaujamas A. V., tariamą žalą sukėlė specialiai, turint tikslą pakenkti būtent atsakovui, nes kasacine tvarka liko neapskųsta būtent ta apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuri yra susijusi su veiksmu (sutarties nutraukimu), atliktu atsakovo vadovavimo ieškovui laikotarpiu.

10449.

105Atsakovas nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Šioje byloje ieškinys reiškiamas dėl vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatis prasidėjo tuomet, kai ieškovas sužinojo arba turėjo ir galėjo sužinoti apie tai, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovo vertinimu, apie tokius veiksmus ir galimos žalos riziką ieškovas privalėjo sužinoti tuomet, kai į ieškovo vadovus paskyrė A. V., kuris, perėmęs vadovavimą įmonei, turėjo ir galėjo įvertinti, ar atsakovo sprendimai, susiję su Rohde Nielsen A/S sutartimis bei AB „Klaipėdos hidrotechnika“/ Strabag Wasserbau GmbH sutartimis, buvo teisingi ir teisėti, visi šie rangovai jau tuomet buvo pareiškę pretenzijas.

10650.

107Laikant, kad protingas terminas perimti tokios didelės įmonės veiklą galėtų būti apie 3 mėn., ieškinio senaties terminas dėl ieškovo tariamai padarytos žalos prasidėjo 2013 m. gegužės 3 d. Atitinkamai ieškinio senaties terminas pasibaigė 2016 m. gegužės 3 d., o ieškinys yra pateiktas net dvejus metus praleidus šį terminą. Net, jeigu laikyti, kad dėl kokių nors priežasčių A. V. negalėjo per protingą laiką nuo vadovavimo ieškovui pradžios įvertinti E. G. priimtų sprendimų, vėliausiai apie tariamai ieškovo pažeistas teises ieškovas turėjo sužinoti sutarties su Rohde Nielsen A/S atveju - ne vėliau kaip 2013 m. spalio 30 d. (kai ieškovas gavo Rohde Nielsen A/S ieškinį), sutarčių su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH atveju – ne vėliau kaip 2013 m. vasario 20 d. (kai buvo priimtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas). Bylose, kurių sprendimais yra grindžiamas šis ieškinys, nebuvo nagrinėjamas atsakovo, kaip ieškovo vadovo, atsakomybės klausimas, todėl šie sprendimai neturėjo jokios įtakos ieškovo supratimui apie esą neteisėtus atsakovo veiksmus.

10851.

109Jeigu būtų pripažinta, kad ieškovo sutarčių pažeidimai buvo tokie akivaizdūs kaip teigia ieškovas, tai turėtų būti pripažinta ir tai, kad ieškovui šie pažeidimai (kartu ir atsakovo tariamai neteisėti veiksmai) turėjo paaiškėti nedelsiant po to, kai ieškovo vadovo pareigas pradėjo eiti naujasis vadovas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), t. y. ieškinys turėtų būti atmestas dėl praleistos Ieškinio senaties. Tuo tarpu jeigu bus pripažinta, kad ieškovo pažeidimai nebuvo akivaizdūs ir ieškinio senaties pradžia skaičiuotina nuo ieškovo nurodytos datos (galutinių teismų sprendimų priėmimo), tai turėtų būti pripažinta ir tai, kad ir atsakovui negalėjo būti akivaizdu, kad ieškovas pažeidžia sutartis (t. y. atsakovas nėra atlikęs neteisėtų veiksmų).

110III.

111Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

11252.

113Tarp ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir rangovo Rohde Nielsen A/S 2011 m. vasario 9 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 34-2011-130 dėl eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų objekte „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija nuo PK-17 iki PK110a“ (toliau – Valymo sutartis).

11453.

115Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir rangovas Rohde Nielsen A/S 2011 m. rugsėjo 6 d. viešojo konkurso būdu sudarė rangos sutartį Nr. 34-2011-610 dėl uosto akvatorijos gilinimo darbų objektuose „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos kanalo tobulinimas“ ir „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Malkų įlankos gilinimo 2 etapas – akvatorijos prie krantinės Nr. 144 gilinimas“ (toliau – Gilinimo sutartis).

11654.

117Rangovas Rohde Nielsen A/S kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už atliktus darbus priteisimo ir Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. sprendimu ir 2015 m. kovo 27 d. papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-392-123/2015 ieškinį tenkino – priteisė rangovui iš ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos 1 740 389,37 EUR (6 009 216,43 Lt) skolos už atliktus darbus, 156 635,04 EUR (540 829,48 Lt) sutartinių netesybų (delspinigių), 136 511,26 EUR (471 346,08 Lt) įstatyme numatytų palūkanų, iš viso 2 033 535,68 EUR (7 021 391,99 Lt) ir 18 330,05 EUR bylinėjimosi išlaidų.

11855.

119Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-766-241/2015 Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. sprendimą ir 2015 m. kovo 27 d. papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

12056.

121Tarp ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir rangovų BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir/ar Strabag Wasserbau GmbH buvo sudarytos šios sutartys:

1222006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2006-521 dėl objekto „Krantinių Nr. 90-100 statybos Klaipėdoje. I statybos etapas - krantinių Nr. 90-96 statyba, II statybos etapas - geležinkelio kelių įrengimas krantinėse Nr. 90-96“ su vėlesniais pakeitimais (toliau - Sutartis Nr. 1). Sutarties Nr. 1 vykdymas buvo sustabdytas 2008 m. rugsėjo 26 d. ieškovo pranešimu, pasirašytu vadovo A. K., t. y. dar iki atsakovui tampant ieškovo vadovu. Atsakovui pradėjus vadovauti ieškovui, 2011 m. rugsėjo 28 d. buvo paskelbtas naujas viešasis pirkimas dėl tų pačių darbų, nors Sutartis Nr. 1 nebuvo nutraukta;

1232007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2007-611 (toliau - Sutartis Nr. 2). Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 26 d. raštu vienašališkai nutraukė Sutartį Nr. 2;

1242009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-375 dėl objekto „Pirso statyba prie krantinės Nr. 26“ (toliau - Sutartis Nr. 3). Ieškovas 2010 m. kovo 25 d. pranešimu Nr. UD-3.1.1-1100 vienašališkai nutraukė Sutartį Nr. 3;

1252009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-530 dėl objekto „Palo statyba prie krantinių Nr. 135-136“ (toliau - Sutartis Nr. 4). Ieškovas 2010 m. kovo 26 d. pranešimu Nr. UD-9.2.135-136.1111vienašališkai nutraukė Sutartį Nr. 4.

12657.

127BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydami pripažinti Sutartį Nr. 1 vienašališkai nutraukta ir priteisti netesybas, taip pat priteisti skolas už atliktus, tačiau neapmokėtus darbus pagal Sutartis Nr. 2-4. Ieškovė pateikė priešieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo darbų atlikimo, atlyginimo. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-293-538/2012 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies - pripažino Sutartį Nr. 1 nutraukta dėl ieškovo kaltės, priteisė rangovams netesybas, palūkanas, ieškovui – priteisė nuostolius, palūkanas, teisinės pagalbos bei antstolio išlaidas.

12858.

129Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-380/2014 pakeitė Klaipėdos apygardos teismo sprendimą - pripažino, kad ieškovas Sutartį Nr. 1 nutraukė nuo 2011 m. rugsėjo 28 d., t. y. nuo neskelbiamų derybų sąlygų patvirtinimo, pripažino Sutartį Nr. 1 nutraukta dėl ieškovo kaltės, priteisė rangovų naudai baudas, palūkanas, skolas už atliktus darbus; ieškovo naudai - priteisė dalį prašytų nuostolių atlyginimo.

13059.

131Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015 iš dalies pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį ir nusprendė iš ieškovo priteisti BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ naudai 1 709 045,84 EUR sumą už atliktus statybos darbus, 34 184,76 EUR palūkanų, 531 136,11 EUR dydžio baudą, procesines palūkanas, dalį žyminio mokesčio; STRABAG Wasserbau GmbH naudai - 110 108,96 EUR skolą už atliktus statybos rangos darbus, palūkanas, 295 912,45 EUR dydžio baudą, procesines palūkanas, dalį žyminio mokesčio; ieškovo naudai - 45 294,47 EUR, dalį žyminio mokesčio, teisinės pagalbos bei antstolio išlaidas.

13260.

133Pagal nagrinėjamai bylai aktualių ieškovo įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 3-128, 11 punktą ieškovo valdymo organas yra valdyba, o vienasmenis valdymo organas – ieškovo vadovas. Pagal šių įstatų 30 punktą ieškovo vadovas – generalinis direktorius – organizuoja ieškovo veiklą ir veikia ieškovo vardu esant santykiams su kitais asmenimis.

13470.

135Nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. ieškovo generalinio direktoriaus pareigas ėjo atsakovas E. G.

13671.

1372018 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje liudytojas A. V. (buvęs ieškovo vadovas po atsakovo) parodė, kad jis, pasitaręs su specialistais ir įmonės valdyba, nutarė paduoti ieškinį buvusiam vadovui E. G., nes laikė, kad įmonei yra padaryta žala, neišmokant pinigų rangovams. Ieškovo įmonės veikla yra labai plati, apima daug įvairių santykių, todėl visada yra grėsmė vadovams suklysti. Tačiau įmonėje yra labai aiškus pareigų pasiskirstymas, dirba kvalifikuoti specialistai, kurie ir aiškinosi visas aplinkybes, kai Rohde Nielsen padavė ieškovą į teismą. Darbuotojai aiškinosi ir nebuvo suprantama, kodėl buvo nemokama už tuos darbus, kurie buvo realiai padaryti. Iš visos turimos medžiagos, ką tuo laikotarpiu įmonė turėjo, nebuvo atsakymo, kodėl buvo nemokama už faktiškai atliktus darbus. Kad reikia mokėti, nustatė teisminis procesas, kuriame ir buvo išaiškintos visos aplinkybės. Liudytojas teisminiame procese nedalyvavo, tam yra specialistai, labai aiškus darbų pasiskirstymas įmonėje. Be to, įmonė turėjo teisininkų iš išorės pagalbą, ieškovas nuolat ją turi.

13872.

139Liudytojas taip pat paaiškino, kad įmonės darbe yra nuolatinės rizikos, nuolatiniai ginčai su rangovais. Šiuo atveju 2013 m. jam nepakako medžiagos spręsti, ar teisingai nėra mokama už atliktus darbus, kai jie yra atlikti. Kad darbai atlikti, paaiškėjo, gavus teismo sprendimą, o, pradėjus dirbti, tikrai buvo nemažai klausimų ir tuos klausimus nagrinėjo specialistai. Jo esminė veikla buvo suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas. Buvo atvykę Rohde Nielsen atstovai, vyko aiškinimosi procedūros, po to prasidėjo teisminis procesas Rohde Nielsen iniciatyva. Jis bandė ginti ieškovo poziciją teisme, bet tos aplinkybės, kad nebuvo mokama už padarytus darbus, kas proceso metu išaiškėjo, parodė, kad yra padaryta žala. Jis nebuvo priėmęs sprendimo apmokėti dalį sąskaitos.

14073.

141Dėl krantinių Nr. 90 ir Nr. 96 statybos, susijusios su “Klaipėdos hidrotechnika” ir “Mobius” konsorciumu, liudytojas aplinkybių tiksliai neprisiminė, nurodė, kad su teisininkais, kurie dalyvavo procese su šiomis įmonėmis, jis pats tiesiogiai nedirbo, bet, gavęs galutinę medžiagą, pasirašė kreipimąsi teismui. Kiek pamena, buvo du esminiai epizodai šiuo klausimu, t. y., kad buvo nutrauktos sutartys su šiomis įmonėmis ir be paaiškinimo, kodėl nutraukta, taip pat, kad toms kompanijoms nebuvo sumokėta už faktiškai atliktus darbus. Apie sutarties novaciją liudytojas nieko nepamena. Kodėl kasaciniu skundu buvo skundžiamas ne visas sprendimas, paaiškinti negali, to reikėtų klausti teisininko, kuris daugiau galėtų atsakyti. Kiek pamena, sudėtingesnėse bylose patys neatstovaudavo pilnoje apimtyje, kviesdavosi pagalbą iš šalies. Teisės departamento direktoriumi buvo L. R. Jis dirbo ir prie aptariamų bylų, kaip ir prie visų kitų bylų, teikė išvadas. Buvo siekis bylinėjantis iškovoti, kad uosto direkcija patirtų kuo mažiau nuostolių, buvo ginamas uosto direkcijos interesas. Jei gerai atsimena sumas, jos ir tapo mažesnėmis nei buvo iš direkcijos reikalauta. Kodėl E. G. nebuvo kviečiamas dalyvauti bylose, negali atsakyti. Bet kuriuo atveju buvo tikimasi apginti uosto direkcijos interesą ir siekiama, kad būtų padaryta kuo mažesnė žala įmonei.

14274.

143Liudytojas taip pat parodė, kad procese dalyvavo teisininkai, nes, žinant uosto direkcijos vadovo darbų apimtį, jis negali dalyvauti kiekviename veiksme smulkmeniškai. Vadovas gauna išvadas ir pagal jas priima galutinius sprendimus. Įmonė dirbo kolegialiu principu, o galutinis sprendimas visada yra įmonės vadovo. Liudytojas abejoja atsakovo kvalifikacija šioje srityje, nes įmonė yra specifinė, nors ir nenuvertina tų darbų, kas yra padaryta. Mano, kad pavojinga, kada politikai ateina vadovauti tokio pobūdžio įmonei, kur sprendimai didžiąja dalimi yra techniniai, technologiniai. Ne darbuotojai formuoja poziciją ginti vieną ar kitą poziciją, bet visuma – dokumentai, specialistų išvados, konsultacijos, konsultantai ir kt. Pagrindinis tikslas buvo sumažinti nuostolį valstybės įmonei, ką ir pavyko padaryti.

144IV.

145Teismo argumentai ir motyvai

146Dėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.

14775.

148Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, todėl administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi atstovavimo pagal įstatymą bruožai; vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1-3 d., 2.87 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Taigi, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t.y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.).

14976.

150Tarp šalių nėra ginčo, kad, remiantis teisės aktais bei suformuota teismų praktika, nagrinėjamu atveju turi būti įrodytos visos vadovo - atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė. Ieškovas nagrinėjamu atveju įrodinėja ir teigia, kad yra įrodytos visos šios civilinės atsakovo atsakomybės sąlygos, atsakovas teigia priešingai, t. y. kad ieškovas minėtų sąlygų konkrečiu atveju neįrodo.

15177.

152Taigi, tarp šalių nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo, kur pareikštu ieškiniu prašoma taikyti vadovo civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo dėl jo netinkamo vadovavimo ieškovui padarytą žalą, kuri pasireiškė tuo, kad ieškovas pralaimėjo teisminius procesus prieš savo rangovus, kuriems iš ieškovo buvo priteistos reikšmingos pinigų sumos. Ieškovo vertinimu, už šią atsiradusią žalą yra atsakingas atsakovas, kuris nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d., eidamas ieškovo generalinio direktoriaus pareigas, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai, nesilaikė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų. Pažymėtina, kad dublike ir vėlesniuose procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžiuose ieškovas nebeakcentavo atsakovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo, palaikė ir įrodinėjo tik atsakovo padarytus fiduciarinių (pasitikėjimo) pareigų pažeidimus (rūpestingumo ir atidumo pareigos nesilaikymą, neveikimo geriausiais ieškovo interesais), todėl teismas plačiau analizuoja ir pasisako tik dėl šio ieškinio faktinio pagrindo.

15378.

154Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, motyvuodamas tuo, kad vien nepalankaus teismo sprendimo priėmimas savaime nereiškia įmonės vadovo atsakomybės, t. y., kad bendrovės vadovas priėmė normalią ūkinę riziką viršijančius arba neprotingus sprendimus. Atsakovo įsitikinimu, ieškovas neįrodė visų būtinų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, netgi nuosekliai nepagrindė savo pozicijos, konkrečiai neįvardindamas kaip pasireiškė tariamai neteisėti atsakovo veiksmai. Tuo tarpu atsakovas pateikė daug įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovo atžvilgiu atsakomybė už ieškinyje nurodytas pralaimėtas bylas negali būti taikoma, dar daugiau – net ir paties ieškovo pateikti įrodymai, atsakovo vertinimu, paneigia ieškovo iškeltas prielaidas ir teiginius.

15579.

156Teismas pažymi, nors, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas E. G. ieškovo generalinio direktoriaus pareigas ėjo nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d., tačiau ieškovo ieškinys kildinamas iš faktinių aplinkybių, įvykusių laikotarpiu nuo 2008 m. (kai Sutarties Nr. 1 vykdymas buvo sustabdytas) iki 2015 m. pabaigos (kai buvo priimta galutinė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje dėl ginčo su Rohde Nielsen A/S). Minimu laikotarpiu ieškovo vadovais buvo ne tik atsakovas, bet ir A. K. (nuo 2009-03-26 iki 2009-06-15) bei A. V. (nuo 2013-02-05), kuriems ieškovas jokių pretenzijų nagrinėjamoje byloje nereiškia, t. y. jų veiksmus pripažįsta teisėtais.

15780.

158Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad ieškovo sutartiniai pažeidimai savaime neįrodo, kad atsakovas yra pažeidęs pareigas prieš patį ieškovą, kadangi ieškovas yra savarankišką teisinį subjektyvumą turintis subjektas. Ieškovo pripažinimas atskiru teisinių santykių subjektu bei ribota ieškovo atsakomybė reiškia, kad ieškovo vadovas neturi pareigų tretiesiems asmenims, šias pareigas turi tik pats ieškovas, todėl ir vadovo atsakomybė taikoma savarankišku CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu. Taigi, sutarties sąlygų pažeidimas per se nereiškia, kad vadovas pažeidė įstatymo nustatytas ir (ar) fiduciarines pareigas įmonei (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017).

15981.

160Šiuo atveju ieškinio reikalavimai atsakovui iš esmės yra kildinami iš dviejų teisminių ginčų, kuriuose galutiniai sprendimai yra Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-766-241/2015 (ginčas pagal Rohde Nielsen A/S ieškinį dėl sutarties vykdymo) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368-969/2015 (ginčas pagal BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH ieškinį dėl netesybų už sutarties nutraukimą bei pagal ieškovo priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo), tačiau nė viename iš šių procesų dalyvaujančiu asmeniu nebuvo įtrauktas atsakovas E. G., kuris šiose bylose taip pat nebuvo apklaustas liudytoju ir todėl neturėjo realios galimybės ginti nei savo, nei ieškovo pozicijos. Taigi, minėtose bylose ir teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės apie ieškovo pažeidimus neturi prejudicinės galios šioje byloje, sprendžiant apie paties ieškovo vadovo (atsakovo) veiksmų teisėtumą (CPK 182 str. 2 p.).

16182.

162CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. To paties straipsnio 2 dalis nustato pareigą būti lojaliu juridiniam asmeniui. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamas vykdantis jam tenkančias pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

16383.

164Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014). Bendrovės vadovas, tvarkydamas įmonės reikalus, turi elgtis kvalifikuotai ir atidžiai, kaip dera tos srities protingam verslininkui, ištirti konkrečiam sprendimui reikšmingą informaciją.

16584.

166Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tai, kad dėl kokių nors vadovo priimtų sprendimų įmonė patiria neigiamas pasekmes, o tai, kad vadovas pažeidžia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytas pareigas arba fiduciarines pareigas įmonės atžvilgiu. Taigi, ieškovo pralaimėtos teismuose bylos savaime nereiškia, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir/ar netinkamai vykdė vadovo pareigas. Kadangi įmonės vadovo veiksmų teisėtumas yra preziumuojamas, ieškovas privalo įrodyti, kad atitinkami konkretūs atsakovo veiksmai (neveikimas) pripažintini aplaidžiais ir nerūpestingais (CPK 178 straipsnis).

16785.

168Vertinant, ar vadovas pažeidė fiduciarines pareigas, turi būti vadovaujamasi verslo sprendimo taisykle (business judgement rule). Verslo sprendimo taisyklės taikymo atveju neteisėtumas vertintinas kitaip, nei imperatyvios pareigos pažeidimo atveju. Teismui vertinant vadovo veiksmus verslo sprendimų aspektu, ex post reikia nustatyti, ar konkretaus sprendimo priėmimo metu vadovas veikė sąžiningai, ar jam įtakos nedarė interesų konfliktas, ar jis tinkamai ištyrė sprendimui reikšmingą informaciją, kitaip tariant, teisėtu gali būti laikomas ir nuostolingas sprendimas, jei jo priėmimo metu buvo veikiama geriausiais bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-06 Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika, 2017, Nr. 45).

16986.

170Verslo sprendimo taisyklė reiškia, kad vadovams civilinė atsakomybė taikytina ne už verslo nesėkmę (kas yra įmonei nepalankaus teismo sprendimo priėmimas nepasiteisinus ginčo rizikai), bet už verslo sprendimo priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos fakto, tačiau būtina įrodyti ir: įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą.

17187.

172CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių,kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasisįstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

17388.

174Šiuo atveju ieškovas privalėjo nurodyti ir įrodyti, kokias konkrečiai fiduciarines pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, pažeidė atsakovas. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas neįrodė, kokius konkrečius netinkamus veiksmus atliko atsakovas, kurie neatitiko rūpestingo bei atidaus ir apdairaus vadovo elgesio reikalavimų ir kurie galėtų būti vertinami kaip neatitinkantys geriausių įmonės interesų. Šiuo atveju, atvirkščiai, teismas vertina, kad atsakovas įrodė, kad jis konkrečiose situacijose elgėsi kaip rūpestingas ir atsakingas vadovas, visus sprendimus priėmė vadovaudamasis išimtinai ieškovo interesais, įvertindamas kiekvieno priimamo sprendimo galimas pasekmes, t. y. bendrovės vadovas, būdamas specialus subjektas, kuriam nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikė išimtinai tik juridinio asmens interesais ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas veikė priešingai, t.y. nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti, juolab negalima konstatuoti vadovo veiksmų nesąžiningumo bei neteisingumo.

175Dėl atsakovo veiksmų sudarant ir vykdant sutartį su rangovu Rohde Nielsen A/S

17689.

177Jau minėta, kad atsakovui einant ieškovo vadovo pareigas su rangovu Rohde Nielsen A/S viešojo konkurso būdu buvo sudarytos dvi rangos sutartys – Valymo sutartis ir Gilinimo sutartis. Būtent šių sutarčių vykdymo eigoje ir kilo šalių (ieškovo ir rangovo) ginčas dėl dalies rangovo vykdomų darbų pobūdžio, t. y. dėl jų priskyrimo gilinimo ar valymo darbams, nes nuo to priklausė atliktų darbų kaina, kadangi valymo darbų įkainis buvo tris kartus mažesnis už gilinimo darbų įkainį. Dėl nesusitarimo su ieškovu šiuo klausimu rangovas ir inicijavo teisminį procesą, kurio galutiniame rezultate ieškovas privalėjo sumokėti rangovui 1 740 389,37 EUR skolos už atliktus darbus, 156 635,04 EUR sutartinių netesybų (delspinigių), 136 511,26 EUR įstatyme numatytų palūkanų ir 18 330,05 EUR bylinėjimosi išlaidų.

17890.

179Ieškovas ieškinyje tvirtina, kad Rohde Nielsen A/S teisminį procesą pradėjo dėl atsakovo vadovavimo laikotarpiu atliktų neteisėtų veiksmų, kadangi atsakovas nesilaikė jam tekusių fiduciarinių pareigų, taip pat pažeidė teisės aktų reikalavimus, o tai galiausiai sukėlė ieškovui žalos. Ieškovo teigimu, vykdant Gilinimo sutartį, atsakovo vadovaujamas ieškovas rangovui teikė technines užduotis, kurios neatitiko Gilinimo sutarties, o rangovui nesutikus papildomus darbus atlikti už Valymo sutartyje numatytą mažesnį įkainį (o tam ir nebuvo teisinio pagrindo), ieškovas nei pakeitė techninių užduočių, nei jas atšaukė. Ieškovas, vadovaujamas atsakovo, neabejotinai žinodamas, kad rangovas atlieka darbus tikėdamasis apmokėjimo pagal didesnius tarifus, nustatytus Gilinimo sutartyje, šių darbų nestabdė ir tik vėliau, gavęs darbų perdavimo-priėmimo aktus, juos grąžino nepasirašytus. Atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, neužtikrino, kad Rohde Nielsen A/S būtų pateiktos tinkamos techninės užduotys, o tuo atveju, jei nebūtų įmanoma jų pakeisti ar atšaukti, sutartiniai teisiniai santykiai su šiuo rangovu būtų modifikuoti laikantis Gilinimo sutarties reikalavimų. Priešingai, ieškovo teigimu, atsakovas elgėsi pasyviai, leido rangovui atlikti darbus, tačiau atsisakė už juos apmokėti, kas galiausiai lėmė, kad rangovas kreipėsi į teismą ir jo reikalavimai buvo patenkinti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Dėl to ieškovas laiko, kad atsakovas privalo atsakyti pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį, kadangi pažeidė jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir fiduciarines pareigas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 11 str. 4 p., ieškovo generalinio direktoriaus pareigybės nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 3-602 (su vėlesniais pakeitimais), ką patvirtina ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai.

18091.

181Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, teigia, kad ieškovo darbuotojai, kurie buvo atsakingi už sutarčių su rangovu Rohde Nielsen A/S vykdymo priežiūrą, nustatė, kad Rohde Nielsen A/S vienu metu vykdė tiek valymo darbus pagal Valymo sutartį, tiek gilinimo darbus pagal Gilinimo sutartį, tačiau visi atlikti darbai buvo aktuojami kaip gilinimo darbai pagal Gilinimo sutartį. Todėl atsakovas, būdamas ieškovo vadovu ir gavęs iš įmonėje dirbančių specialistų išvadas, kad Rohde Nielsen A/S nepagrįstai reikalauja sumokėti už atliktus darbus didesniu tarifu, neturėjo teisės iki galo neišsiaiškinęs situacijos apmokėti Rohde Nielsen A/S pateiktų sąskaitų, nes būtent toks elgesys galėtų būti laikomas neatsakingu ir pažeidžiančiu vadovo fiduciarines pareigas. Teismas iš esmės pritaria tokiai atsakovo pozicijai.

18292.

183Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad tarp ieškovo ir rangovo Rohde Nielsen A/S kilo ginčas dėl dalies rangovo atliktų darbų pobūdžio, dėl jų priskyrimo gilinimo ar valymo darbams, nes nuo to priklausė atliktų darbų kaina, kadangi valymo darbų įkainis buvo mažesnis už gilinimo darbų įkainį, o tarp šalių buvo pasirašytos tiek Valymo, tiek Gilinimo darbų sutartys. Dėl to vyko tarp šalių apsikeitimas pozicijomis žodžiu ir raštu. Atsakovas, būdamas ieškovo vadovu, ieškovo poziciją grindė ieškovo specialistų žodžiu ir raštu išdėstyta nuomone (patvirtina rašytiniai įrodymai - darbuotojų pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai su pastabomis, PVM sąskaitos faktūros, ieškovo raštai rangovui, pasitarimų su rangovu protokolai), t. y. Rohde Nielsen A/S pateikus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras apmokėjimui, ieškovo atsakingi darbuotojai įvertindavo, kiek darbų yra nepagrįstai priskirti gilinimo darbams, atlikdavo įrašus aktuose ir sąskaitose, nurodydami teisingus duomenis bei apie tai informuodavo ieškovo vadovą. Tokiu būdu ne atsakovas pats tiesiogiai nustatydavo, kad Rohde Nielsen A/S galimai netinkamai aktuoja darbus, bet ieškovo darbuotojai (specialistai). Atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti šių specialistų kvalifikacija ir jų pateiktomis išvadomis.

18493.

185Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. V. taip pat patvirtino, kad, būdamas ieškovo vadovu, rėmėsi ieškovo specialistų patarimais ir išvadomis, kurių kompetencija abejoti neturėjo pagrindo, teigė, kad vadovas dėl darbo apimties dažnai tiesiogiai nedalyvauja teisinių klausimų sprendime, o tai daro konkretūs specialistai, kurių rekomendacijomis turi būti vadovaujamasi, nes įmonėje yra kompetencijos pasiskirstymas. Taigi, iki Rohde Nielsen A/S kreipimosi į teismą, akivaizdu, jog šalių ginčas buvo sprendžiamas derybų būdu (ieškovo specialistų pakoreguoti dokumentai būdavo grąžinami Rohde Nielsen A/S su prašymu pateikti teisingas PVM sąskaitas-faktūras, ką patvirtina tiek ieškovo, tiek Rohde Nielsen raštai), todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad pavyks susitarti dėl Rohde Nielsen A/S atliktų darbų apmokėjimo pagal iš tikrųjų atliktus darbus, nes šalys buvo sudariusios tiek Valymo, tiek Gilinimo sutartis.

18694.

187Ieškovas teigia, kad Valymo ir Gilinimo sutartys nėra susijusios, kad pagal ieškovo rangovui Rohde Nielsen A/S pateiktas technines užduotis rangovas buvo pakviestas vykdyti darbus tik pagal Gilinimo sutartį, ką patvirtina ir Gilinimo sutartyje numatytas rezervas papildomiems darbams (jo panaudojimo klausimą savo raštuose kėlė ir rangovas), todėl atsakovas nepagrįstai kėlė klausimą dėl apmokėjimo už atliktus darbus pagal Valymo sutarties įkainius, nes tokius darbus atlikti rangovas oficialiai nebuvo pakviestas. Tačiau teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės ir dabartinė ieškovo pozicija susiformavo jau įsiteisėjus teismų sprendimams bylose su rangovu. Tuo tarpu toje situacijoje atsakovas, kaip rodo bylos medžiaga, priimdamas sprendimus vykdant Gilinimo sutartį, vadovo pareigas vykdė rūpestingai ir atsakingai, rinko ir analizavo informaciją, vadovavosi ne tik atsakingų ieškovo darbuotojų išvadomis, bet ir trečiųjų asmenų išvadomis bei ekspertiniais siūlymais, todėl visi atsakovo sprendimai vertintini kaip teisėti ir priimti veikiant geriausiais ieškovo interesais.

18895.

189Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas atsakingai vertino techninių užduočių pagal Gilinimo sutartį tinkamumą - jos buvo patvirtintos ieškovo infrastruktūros plėtros direktoriaus (ieškovo specialisto), uosto kapitono (savarankiškos pareigybės, įtvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme) bei išorės specialisto – projekto vykdymo priežiūros vadovo parašais (techninių užduočių laikotarpiu 2011-09-16 – 2012-02-27 kopijos); Lietuvos energetikos instituto išvadomis dėl padidėjusių darbų apimčių rengiant technines užduotis (2011-10-28 Lietuvos energetikos instituto raštas). Taigi, ieškovo pozicija taikyti rangovo atliekamiems užnešto smėlio valymo darbams Valymo sutartyje nustatytus įkainius buvo suformuota ne asmeniškai atsakovo, o pagrįsta tiek vidaus, tiek išorės specialistų, rengusių techninį projektą, išaiškinimais ir pasiūlymais.

19096.

191Kaip matyti iš kartu su atliktų darbų aktais ieškovo pateikiamų PVM sąskaitų-faktūrų, pavedimą apmokėti rangovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras tvirtino ne atsakovas, o atsakingas darbuotojas – infrastruktūros ir plėtros direktorius, vadovaudamasis atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, pasirašytais atsakingų ieškovo darbuotojų. Kadangi darbai priimti tik iš dalies, tai ant PVM sąskaitos-faktūros yra atitinkamas įrašas („Priimta darbų už: ...bei „Apmokėti ...“). Taigi, atsakovas, kaip ieškovo vadovas, toje situacijoje neturėjo pagrindo abejoti specialistų išvadomis bei neturėjo pagrindo nurodyti atsakingam darbuotojui mokėti didesnę sumą, nei, specialisto nuomone, buvo atlikta darbų. Priešingu atveju, ieškovas nepagrįstai sumokėtų rangovui daugiau, nei jam teisėtai priklauso už atliktus darbus, nes, specialistams nustačius rangovo pažeidimus aktuojant darbus, atsakingiems darbuotojams pavedant apmokėti tik dalį PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų sumų, atsakovas būtų buvęs nerūpestingu vadovu, jei būtų elgęsis kitaip, ignoruojant specialistų išvadas bei jų kompetencijoje priimtus dokumentus.

19297.

193Tokiu būdu byloje nustatyta, kad ieškovo pozicija buvo formuojama ne vienasmeniškai ieškovo vadovo, o vadovo kartu su ieškovo specialistais (darbuotojais), kurių parašais tvirtinamas ir galutinis kitai šaliai siunčiamas raštas. Būtent Rohde Nielsen A/S atveju ir buvo laikomasi tokios tvarkos - visi raštai buvo derinami su specialistais, ką rodo specialistų parašai ant raštų. Iš esmės šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. V., kuris vienareikšmiškai nurodė, kad kompetentingų specialistų išvadomis turėjo būti ir buvo vadovaujamasi. Ieškovas nenurodo nė vieno atvejo, kad atsakovas būtų padaręs kokią nors išvadą nagrinėjamu klausimu vienasmeniškai, nesikonsultuodamas su specialistais ar nesilaikydamas specialistų rekomendacijų, nes tokių įrodymų byloje nėra. Kad specialistų išvados, kuriomis rėmėsi atsakovas, buvo neteisingos, o atsakovas privalėjo tą suprasti, ieškovas neįrodinėja.

19498.

195Atsakovo veiksmai bei sprendimai vykdant sutartį su Rohde Nielsen A/S, teismo vertinimu, nelaikytini ir peržengiančiais protingos komercinės rizikos ribas, ką patvirtina ir tolesnis ieškovo elgesys. Kaip tvirtina bylos duomenys, 2012 m. lapkričio 14 d. atsakovą atšaukus iš ieškovo vadovo pareigų ir 2013 m. vasario 5 d. ieškovo vadovu paskyrus A. V., pastarasis taip pat atsisakė apmokėti Rohde Nielsen A/S sąskaitas tose dalyse, kur faktiniai dugno valymo darbai buvo nurodyti kaip gilinimo darbai. Taigi, A. V. laikėsi tokios pačios pozicijos kaip ir atsakovas, t. y., kad Rohde Nielsen A/S teikia apmokėjimui nevisiškai pagrįstas sąskaitas, todėl ir toliau buvo taikoma tokia pati darbų priėmimo tvarka, išbraukiant nepriimamus darbus (žr. pvz. 2013-02-12 Rohde Nielsen A/S raštą Nr. G-1035) ir apmokama PVM sąskaita-faktūra tik ta apimtimi, kuria darbai yra priimti. Taigi, ši aplinkybė paneigia ieškovo teiginį, kad atsakovas buvo neapdairus ir nerūpestingas, kadangi ir naujai paskirtas ieškovo vadovas šioje situacijoje elgėsi lygiai taip pat, tuo tarpu ieškovas laiko, kad naujasis vadovas A. V. elgėsi tinkamai ir buvo rūpestingas, jam jokių pretenzijų nereiškia. Priešinga išvada būtų neteisinga ir nelogiška, nes neįmanoma, kad toks pats elgesys vienu metu būtų ir apdairus bei rūpestingas (A. V.), ir neapdairus bei nerūpestingas (E. G.).

19699.

197Pažymėtina, kad naujasis ieškovo vadovas tokios pačios pozicijos laikėsi netgi tada, kai, praėjus maždaug metams po to, kai atsakovas buvo atšauktas iš vadovo pareigų, 2013-10-30 Rohde Nielsen A/S pareiškė ieškinį teisme dėl neatsiskaitymo pagal Gilinimo sutartį, reikalaudamas priteisti iš ieškovo 6 009 216,43 Lt skolos už atliktus darbus, 540 829,48 Lt delspinigių, 471 346,08 Lt palūkanų bei 9 proc. dydžio procesinių palūkanų. Ieškovas, kuriam tuo metu vadovavo A. V., su Rohde Nielsen A/S ieškiniu nesutiko (ieškovo 2013-11-29 atsiliepimas į ieškinį, kurį pasirašė A. V.). Liudytoju apklausiamas A. V. ne vieną kartą pabrėžė, kad bylinėjimasis vyko dėl to, kad buvo tikimasi apginti ieškovo interesą (išvengti didesnių nuostolių) ir laimėti bylas, kad buvo remiamasi ne tik ieškovo specialistų, bet ir išorės specialistų išvadomis, kas rodo, jog ir, pasikeitus ieškovo vadovams, ieškovo pozicija nepasikeitė. Taigi, ir naujasis ieškovo vadovas pripažino ir palaikė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė apmokėti dalį Rohde Nielsen A/S pateiktų sąskaitų. Priešingu atveju, ieškovas, vadovaujamas A. V., būtų pripažinęs ieškinį, sumokėjęs prašomas priteisti sumas ir išvengęs papildomų išlaidų, kurias nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo.

198100.

199Ieškovas viso bylinėjimosi su rangovu metu taip pat nepasinaudojo teise su rangovu sudaryti taikos sutartį, nors tokią galimybę turėjo (sudaryti taikos sutartį iš esmės galima bet kurioje proceso stadijoje). Be to, ieškovas, vadovaujamas A. V., pralaimėjęs bylą pirmosios instancijos teisme, apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kas reiškia, kad teismo išvados išnagrinėtoje byloje neįtikino naujo ieškovo vadovo, kad ankstesnio vadovo pozicija ginčo klausimais buvo nepagrįsta. Tik Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-23 sprendimu, kuriuo rangovo ieškinys buvo tenkintas visiškai, palikus jį nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-07 nutartimi, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, ginčas buvo išspręstas galutinai ir ieškovas sumokėjo rangovui teismo priteistas sumas.

200101.

201Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-06 Bendrovės valdymo organų civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Teismų praktika, 2017, Nr. 45) pabrėžiama, kad verslo sprendimas turi akivaizdžiai neviršyti protingos komercinės rizikos. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad protinga komercinė rizika buvo viršyta, kadangi pats ieškovas teismuose palaikė atsakovo poziciją, nuosekliai ją gynė ir ja vadovavosi.

202Dėl atsakovo veiksmų sudarant ir vykdant sutartis su rangovais BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir/ar Strabag Wasserbau GmbH

203102.

204Ieškovas nurodo, kad, nors Sutartys Nr. 1-3 su rangovais UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH buvo sudarytos dar iki atsakovo paskyrimo ieškovo vadovu, tačiau ieškovas žalą kildina ne iš sutarčių sudarymo, bet iš jų netinkamo vykdymo ir nutraukimo, t. y. atsakovo vadovaujamas ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartis Nr. 2-4 ir teismų sprendimais konstatuota, jog tai buvo padaryta dėl ieškovo kaltės, o Sutarties Nr. 1 ieškovas apskritai formaliai nenutraukė, o tiesiog paskelbė naują viešąjį konkursą. Ieškovas teigia, kad atsakovo veiksmai santykiuose su šiais rangovais buvo neteisėti, atsakovas nesilaikė verslo sprendimų priėmimo taisyklės.

205103.

206Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, tvirtina, kad atsakovui 2009 m. birželio 16 d. pradėjus eiti ieškovo vadovo pareigas, Sutarties Nr. 1 vykdymas jau buvo ypač komplikuotoje stadijoje: darbai krantinėse sustabdyti, dalies darbų objekte poreikis dingęs bei atsiradę naujų poreikių dėl papildomų darbų atlikimo ir naujo techninio projekto tvirtinimo, naujas techninis projektas – nepatvirtintas, todėl buvo aktualu ir reikšminga kuo skubiau spręsti susidariusią situaciją. Be to, atsakovas turėjo informaciją apie tai, kad rangovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ susiduria su finansiniais sunkumais ir negali vykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų. Mano, kad tokioje situacijoje atsakovo veiksmai buvo teisėti, laikytasi verslo sprendimų priėmimo taisyklės.

207104.

208Bylos duomenys tvirtina, kad iki atsakovui tampant ieškovo vadovu Sutarties Nr. 1 vykdymas buvo sustabdytas 2008 m. rugsėjo 26 d. ieškovo pranešimu Nr. UD-9.2.-90-96-3335, pasirašytu vadovo A. K., dėl pasikeitusių LKAB „Klaipėdos Smeltė“ (ieškovo nuomininko, krantinių operatoriaus) poreikių, kas matyti iš pastarojo 2008-09-23 rašto Nr. 08/6633. Dėl to atsirado būtinybė keisti techninį projektą (LKAB „Klaipėdos Smeltė“ 2008-10-01 raštas Nr. 08/6791) ir ieškovo valdyba 2009-03-26 nutarimu (valdybos posėdžio protokolas Nr. 1) pritarė krantinių statybos užbaigimo priemonių planui, pagal kurį ieškovas buvo įpareigotas atlikti techninio projekto koregavimą ir po techninio projekto korekcijų vesti derybas su rangovu dėl papildomų darbų apmokėjimo. Taigi, sutiktina su atsakovu, kad, atsakovui 2009-06-16 pradėjus eiti ieškovo vadovo pareigas, Sutarties Nr. 1 vykdymas jau buvo komplikuotas, ką iš esmės dublike pripažįsta ir ieškovas, 150 punkte nurodydamas, kad tiek ieškovo pažeidimai, tiek ir faktinė situacija, kurioje atsakovas priėmė atitinkamus sprendimus, buvo ypač sudėtinga ir paini. Vadinasi, ir ieškovo pažeidimai, kurie yra konstatuoti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kuriais remiasi ieškovas, nėra ir nebuvo akivaizdūs.

209105.

210Pažymėtina ir tai, kad iš 2009-08-04 UAB “Klaipėdos hidrotechnika” konsorciumo partnerio J. M. B. laiško ieškovui matyti, kad pastarasis pasiūlė ieškovui nutraukti sutartį, nes UAB “Klaipėdos hidrotechnika” sąskaitos yra areštuotos Klaipėdos apylinkės teismo 2009-05-11 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, UAB “Klaipėdos hidrotechnika” vadovas P. J. atsakovui 2009-08-05 pasiūlė 200 000 Lt kyšį dėl Sutarties Nr. 1 vykdymo (už šį veiksmą P. J. vėliau buvo nuteistas), kas neabejotinai paskatino atsakovą labai atidžiai įvertinti situaciją su UAB “Klaipėdos hidrotechnika” sutartimis ir UAB “Klaipėdos hidrotechnika”, kaip rangovo, galėjimą tinkamai vykdyti rangos sutartis. Akivaizdu, kad atsakovas negalėjo nereaguoti į nurodytas aplinkybes, taigi, turėjo pagrįstą pagrindą nepasitikėti UAB “Klaipėdos hidrotechnika” ir jos vadovu.

211106.

212Ieškovo vertinimu, būtent kyšio pasiūlymas paskatino E. G. kerštauti P. J. ir veikti priešingai ieškovo interesams. Tačiau sutikti su tokiu vertinimu teismas neturi pagrindo, kadangi, kaip tvirtina bylos duomenys, pats kyšio pasiūlymas nesukėlė atsakovui jokių neigiamų pasekmių, dėl ko pastarasis būtų galėjęs turėti priežastį kerštauti asmeniškai P. J., o juo labiau pastarojo vadovaujamai įmonei. Nepaisant to, tikėtina, kyšio pasiūlymas kaip tik paskatino atsakovą atidžiau įvertinti P. J. atstovaujamą įmonę ir imtis visų priemonių, kad būtų apsaugoti ieškovo interesai. Be to, atsakovas ne tik atsisakė kyšio, tačiau ir pranešė apie tai prokuratūrai, kas rodo, kad jis vienareikšmiškai pirmenybę teikė ne savo asmeniniams, o ieškovo interesams.

213107.

214Kaip nurodo atsakovas ir tvirtina bylos duomenys, siekiant užtikrinti sėkmingą uosto veiklą ir užbaigti krantinės rekonstrukcijos darbus, 2010-02-03 vykusio ieškovo ir rangovų pasitarimo metu buvo nutarta, kad UAB “Klaipėdos hidrotechnika” su Strabag Wasserbau GmbH bus kviečiamos neskelbiamoms deryboms papildomiems darbams atlikti. Buvo sutarta, kad, jei nurodyti rangovai nepateiks pasiūlymo, bus skelbiamas atviras viešasis konkursas, ir rangovai tam neprieštaravo, be to, nurodė, kad turi finansinių problemų (2010-02-03 posėdžio protokolas Nr. V2-6). Strabag Wasserbau GmbH 2010-02-08 tapo atsakinguoju partneriu (2010-02-08 J. M. B. ir UAB “Klaipėdos hidrotechnika” susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties pakeitimo Nr. 1.6-201/6/2010), tą pačią dieną ieškovas ir rangovai pasirašė susitarimą bei aktą (2010-02-08 sutartis Nr. 34-2010-100 ir 2010-02-08 aktas Nr. 1.6-201-9/2010), kuriais buvo pratęstas darbų atlikimo terminas bei susitarta, kad dėl techninio projekto koregavimo atsiradusiems papildomiems darbams bus vykdomos viešojo pirkimo procedūros, sudarant galimybę jose dalyvauti rangovui.

215108.

216Tolesni įvykiai rodo, kad, patvirtinus patikslintą techninį projektą, 2011-07-29 buvo gautas ieškovo valdybos pritarimas dėl papildomų darbų pirkimo bei 2011-09-20 pritarimas dėl neskelbiamų derybų. Be to, pateiktas 2011-09-16 infrastruktūros skyriaus tarnybinis pranešimas dėl situacijos įvertinimo, surengti keli viešojo pirkimo komisijos posėdžiai (2011-09-19 posėdžio protokolas Nr.1; 2011-09-27 posėdžio protokolas Nr. 2), 2011-09-28 patvirtintos neskelbiamų derybų sąlygos (neskelbiamų derybų antraštinio lapo kopija). 2011-10-13 konsorciumo atsakingasis partneris Strabag Wasserbau GmbH pateikė ieškovui pranešimą, kad rangovai nepateiks pasiūlymo, nes UAB “Klaipėdos hidrotechnika” nepateikia reikiamų dokumentų (2011-10-13 J. M. B. el. laiškas Nr. G-6473). Ieškovas buvo priverstas skelbti atvirąjį viešąjį konkursą ir kviesti darbus atlikti kitus rangovus (2011-11-09 ieškovo raštas Nr. UD-9.2.90-96-4592). Tokiu būdu UAB “Klaipėdos hidrotechnika” (ir jos partneris Strabag Wasserbau GmbH) atsisakė dalyvauti derybose dėl papildomų darbų pagal patikslintą techninį projektą, kas patvirtino atsakovo prielaidas, jog rangovas dėl savo finansinės būklės yra nepajėgus vykdyti jau anksčiau sudarytas sutartis.

217109.

218Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad duotoje situacijoje atsakovas neturėjo jokio pagrindo pasitikėti rangovu UAB “Klaipėdos hidrotechnika”, kuris iš esmės pažeidinėjo su ieškovu sudarytas kitas rangos sutartis, vėlavo vykdyti darbus ir nesiėmė jokių priemonių padėčiai pagerinti, ieškovo naudai iš rangovo buvo priteistos atitinkamos sumos, kurios nebuvo mokamos (2010-12-07 ieškovo tarnybinis pranešimas). Taigi, tikėtina, kad bet kokie tolimesni santykiai su šiuo rangovu būtų lėmę dar didesnius nuostolius ieškovui, nes, kaip tvirtina bylos duomenys, darbai pagal Sutartį Nr. 1 buvo užbaigti kito rangovo ir 2014-05-29 pasirašytas krantinių 90-100 statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-30-140529-00132.

219110.

220Pažymėtina, kad Sutartys Nr. 2-4 buvo sudarytos tik su UAB “Klaipėdos hidrotechnika”, todėl šiam rangovui neturint finansinių galimybių vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovas apskritai neturėjo jokių kitų sprendimo būdų kaip tik šias sutartis nutraukti, nes pagal pirminę Sutartį Nr. 2 uosto gilinimo darbai turėjo būti baigti dar 2008-09-14, o, rangovui vėluojant, galutinis darbų atlikimo terminas buvo pratęstas iki 2010-01-18, tačiau nuo 2009-11-11 rangovas darbų visiškai nevykdė (2015-01-14 LKAB “Klaipėdos Smeltė” pranešimas internetiniame tinklapyje, ieškovo 2009-06-10, 2009-08-21, 2009-08-28, 2009-10-23, 2009-12-10 raštai, 2009-11-27 posėdžio protokolas Nr. v2-27). Tokia situacija negalėjo ir nebuvo toleruojama, ką patvirtina ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ 2010-02-11 raštas LR Susisiekimo ministerijai bei viešas interesas. Nutraukus Sutartį Nr. 2 su UAB “Klaipėdos hidrotechnika” ir pasamdžius naujus rangovus, darbai buvo užbaigti dar tais pačiais metais, o 2010-06-30 pirmą kartą Klaipėdos uosto istorijoje iki 13 m. grimzlės buvo pakrautas trąšų laivas (ieškovo 2010-08-27 raštas Nr. UD-3.1.1-2896).

221111.

222Kaip tvirtina į bylą pateikti duomenys, pagal Sutartis Nr. 3 ir Nr. 4 darbai taip pat sustojo panašiu laikotarpiu, todėl, rangovui atlikus tik 43,35 proc. pagal Sutartį Nr. 3 ir 24 proc. darbų pagal Sutartį Nr. 4, atsakovas, nebematydamas galimybės pratęsti sutartinius santykius bei suprasdamas valstybinės reikšmės projekto svarbą, priėmė sprendimą nutraukti Sutartis Nr. 3-4 dėl UAB “Klaipėdos Hidrotechnika” kaltės, nes darbai buvo atliekami taip lėtai, kad juos užbaigti sutartyje nustatytu laiku baigti būtų neįmanoma. Kaip ir antrosios sutarties atveju, darbus perėmė kiti rangovai, atlikę juos greitai bei kokybiškai.

223112.

224Teismo vertinimu, konkrečioje situacijoje atsakovas teisingai rėmėsi protinga ūkine komercine rizika, susijusia su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu - valstybinės reikšmės objektu, kuriame atliekamų darbų kaip įmanoma greitesnis užbaigimas yra viešasis interesas. Atsakovas teisingai pasirinko protingą ūkinę komercinę riziką - galimą riziką kilti ginčui dėl Sutarčių Nr. 1-4 su rangovais, tačiau užbaigti nevykdomus darbus per įmanomai trumpesnį bei racionalesnį laiką, pasitelkiant naujus rangovus, nedidinant nuostolių ieškovui ir gaunant investicijų grąžą, užbaigus objekto statybos darbus. Tokie atsakovo sprendimai (sutarčių nutraukimas), kurie padėjo užbaigti nuo 2008 m. užsitęsusius darbus, negali būti vertinami kaip akivaizdžiai neprotingi, ar atlikti neveikiant geriausiais ieškovo interesais, o siekiant naudos sau.

225113.

226Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH į teismą dėl visų aukščiau nurodytų sutarčių kreipėsi dar atsakovui einant ieškovo generalinio direktoriaus pareigas, o atsakovo iniciatyva teismui buvo pateiktas ir ieškovo priešieškinys. Pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje priimtas jau atsakovui nebesant ieškovo generaliniu direktoriumi – 2013-02-21, tačiau 2013-03-25 ieškovas padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kas rodo, kad ieškovas, vadovaujamas kito vadovo, pritarė atsakovo pozicijai. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-01 sprendimą ieškovas nusprendė skųsti kasaciniu skundu, kuris buvo priimtas tik iš ketvirto karto (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys). 2015-08-07 priimta galutinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria tiek ieškovo, tiek rangovų reikalavimai tenkinti iš dalies.

227114.

228Pažymėtina, kad kasaciniu skundu buvo skundžiama tik sprendimo dalis dėl darbų sustabdymo ir netesybų, tačiau ne dėl faktinio sutarties nutraukimo, kuris įvyko dar atsakovo vadovavimo ieškovui laikotarpiu) pripažinimo neteisėtu, ką savo 2015-08-07 nutartyje pažymėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Liudytoju apklaustas A. V. negalėjo paaiškinti, kodėl nurodytoje dalyje ieškovas teismo sprendimo neskundė, nors bylinėjimusi ir siekė kuo palankesnio rezultato ieškovui. Nepaisant to, aplinkybė, kad naujasis ieškovo vadovas tęsė bylinėjimąsi su rangovais, akivaizdžiai rodo, kad atsakovo pasirinktą poziciją (kad ieškovas veikia teisėtai ir nepažeisdamas sutarčių), ieškovas laikė pagrįsta. Kad atsakovo sprendimai nebuvo akivaizdžiai neprotingi iš esmės pripažįsta ieškovas ir dubliko 127 punkte bei patvirtina ir tas faktas, kad nustatyti, ar ieškovas pažeidė sutartis, prireikė net 3-jų instancijų teismų išvadų, kurių visų sprendimai bei jais priteistos iš ieškovo sumos skyrėsi.

229115.

230Pažymėtina, kad, kaip ir Rohde Nielsen A/S atveju, kaip tvirtina bylos duomenys, vykdant Sutartis Nr. 1-4, atsakovas sutarčių vykdymo ir nutraukimo klausimais tardavosi su ieškovo specialistais, kurie pateikdavo savo argumentuotas pozicijas, rengdavo raštus, organizavo viešųjų pirkimų procedūras, teikė tarnybinius pranešimus svarbiausiais klausimais, ką patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, ieškovas be pagrindo neigia valdybos įtaką atsakovo priimtiems sprendimams, nes pagal ieškovo įstatų (ginčo metu galiojusios redakcijos) 23.8.2 punktą valdyba privalėjo pritarti ieškovo pirkimo sandoriams darbų, kurių kiekvieno sandorio vertė didesnė kaip 2 mln. Lt. Kaip nurodo atsakovas ir ieškovas to neneigia, visais atvejais, kai to buvo reikalaujama pagal įstatus, atsakovas organizuodavo kreipimąsi į valdybą ir buvo priimami atitinkami sprendimai. Tokiu atveju, jeigu vadovo sprendimą patvirtina valdyba, atsakomybė vadovui už tokį sprendimą taikoma tik tada, jeigu įrodoma, kad vadovas suklaidino valdybą ar pateikė neišsamią informaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Ieškovas neįrodinėja, kad atsakovas kaip nors būtų klaidinęs ieškovo valdybą ar pateikęs jai neišsamią informaciją.

231116.

232Šiuo atveju kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį pateikti raštai, pasitarimų protokolai dėl Sutarčių Nr. 2-4 nutraukimo patvirtina, kad atsakovo sprendimas nutraukti sutartis su finansinių sunkumų turinčiu ir įsipareigojimų nevykdančiu rangovu buvo logiškas, pagrįstas konstatuotais faktais, specialistų išvadomis bei paskaičiavimais apie atliktų darbų kiekius, todėl vertintinas kaip protingas, rūpestingo vadovo žingsnis. Byloje nėra ginčo, jog bylai aktualiu laikotarpiu UAB “Klaipėdos hidrotechnika” tapo nemokia ir jai buvo iškelta bankroto byla, o tai neišvengiamai apsunkino jos galimybę atlikti darbus ieškovui. Taigi, atsakovo sprendimai vertintini kaip pateisinami ir teisingi pagal tuo metu buvusią situaciją ir atsakovo turimą informaciją.

233Dėl ieškovui padarytos žalos

234117.

235CK 6.249 straipsnio 1 dalis nuostolius apibrėžia kaip turto netekimą, turėtas išlaidas. Ieškovas nurodo, kad Rohde Nielsen A/S reikalavimus nagrinėję teismai tenkino rangovo ieškinį ir priteisė jam tiek skolą už atliktus darbus, tiek sutartines netesybas, įstatyme numatytas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, šios sumos, išskyrus pačią skolą, yra ieškovo patirti nuostoliai. Taip pat ieškovas nurodo, kad teismai iš dalies tenkino UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH reikalavimus ir priteisė iš ieškovo sumokėti baudų ir procesinių palūkanų sumą. Šios sumos, ieškovo teigimu, taip pat yra ieškovo patirti nuostoliai, atsiradę dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

236118.

237Atsakovas teigia, kad atsakovo veiksmais ieškovui nebuvo padaryta žalos. Net, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovas pažeidė kokias nors fiduciarines pareigas (su kuo atsakovas kategoriškai nesutinka), atsakomybė kiltų tik tuomet, jeigu būtų nustatyta, kad tokiu pažeidimu buvo padaryta žalos, ir jei žalos buvo, tai kokio dydžio. Šiuo atveju, atsakovo įsitikinimu, žala nėra suprantama kaip kažkokios konkrečios įmonės išlaidos, tačiau turi būti vertinama, ar atitinkamas sprendimas bendrai atnešė įmonei daugiau žalos, nei naudos.

238119.

239Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymas nepreziumuoja ir vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei. Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį (CPK 12 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymi, kad teisingas žalos atlyginimas reiškia, jog turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

240120.

241Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo aptarta, ieškovas neįrodė ir byloje nekonstatuotini atsakovo neteisėti veiksmai, todėl jau vien dėl to nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovui. Nepaisant to, teismas iš esmės pritaria ir kitai atsakovo pozicijai – kad ieškovas iš esmės neįrodo ir pačios ieškovui padarytos žalos (nuostolių) fakto, kadangi ieškovas, kaip padarytą žalą įvardindamas teismų priteistas mokėti netesybas, visiškai neatsižvelgia ir nevertina to, kokią naudą ieškovui atnešė sutarčių su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH nutraukimas bei atsisakymas apmokėti nepagrįstas sąskaitas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

242121.

243Atsakovas neteigia, kad pareiga mokėti palūkanas apskritai buvo naudinga ieškovui, tačiau nurodo, kad bendrai sprendimas netęsti darbo su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH atnešė ieškovui naudos. Nesutikti su tokiu teiginiu, kurio iš esmės neneigia ir ieškovas bei patvirtina atsakovo į bylą pateikti duomenys, konkrečiu atveju teismas neturi pagrindo.

244122.

245Iš pateiktų duomenų matyti, kad, nutraukus sutartis su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH ir 2014 m. įvykdžius krantinių Nr. 90-100 rekonstrukcijos darbus (paskelbus naujus viešuosius pirkimus), padidėjo „Klaipėdos Smeltės“ mokamas žemės nuomos mokestis, padidėjo ieškovo gaunamos pajamos iš laivų ir krovinių atplaukimo (ieškovo internetinio tinklalapio duomenys), padidėjo ieškovo grynasis pelnas (ieškovo pelno-nuostolių ataskaitos už 2010-2012 metus), nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai (ieškovo balansų už 2010-2012 m. duomenys); užbaigus Sutarties Nr. 2 uosto gilinimo darbus 2010 m., padidėjo uosto pajamos iš trąšų, eksportuojamų iš Baltarusijos, krovos (2010-02-11 AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ raštas Nr. 0300-22-3484). Ieškovas priešingų duomenų į bylą nepateikė. Taigi, atsakovas tinkamai vadovavo ieškovui ir savo veiksmais žalos nepadarė.

246123.

247Jau minėta, kad ieškovas žalos faktą kildina iš dviejų ieškovo teisminių ginčų pagal rangovų Rohde Nielsen ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinius ir laiko, kad visos teismų galutiniais sprendimais priteistos iš ieškovo sumos, išskyrus atitinkamas skolos sumas, yra ieškovo žala, kurią ieškovui ir turėtų atlyginti atsakovas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu ieškovas veikė pelningai ir pelnas augo, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo vadovavimas padarė ieškovui žalą. Be to, pažymėtina ir tai, kad ginčas vyko iš esmės tik dėl Sutarties Nr. 1, kadangi kitos sutartys buvo arba įvykdytos, arba tinkamai nutrauktos ir jokios palūkanos pagal tas sutartis nebuvo priteistos.

248124.

249Šiuo atžvilgiu taip pat reikšminga yra tai, kad atsakovo veiksmai ieškovo nurodytos žalos ir negalėjo sukelti, nes atsakovas, nebūdamas dalyvaujančiu bylose asmeniu ir nebūdamas ieškovo vadovu, neturėjo galimybių ieškovo vardu daryti įtakos bylų trukmei ir eigai, ieškovo vardu nuspręsti dėl tolesnio bylinėjimosi, nepriėmė sprendimų skųsti teismų sprendimus (tokiu būdu didinti procesines palūkanas), neturėjo galimybių ieškovo vardu spręsti dėl taikaus ginčo sprendimo, ir pan.

250Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos

251125.

252Pagal CK 6.247 straipsnį priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

253126.

254Ieškovas tvirtina, kad neteisėti atsakovo veiksmai (tariamas aplaidumas) pasireiškė tuo, kad atsakovas atsisakė apmokėti Rohde Nielsen A/S pateiktas sąskaitas ir nepagrįstai faktiškai nutraukė sutartį su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ (bei nutraukė šią sutartį teisiškai netinkamai). Ieškovo teigimu būtent tai lėmė, kad bylose iš ieškovo buvo priteistos netesybos, įstatyminės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas tokią išvadą laiko neteisinga ir nelogiška. Teismo vertinimu, atsakovo pozicija ir šiuo klausimu yra teisinga ir pagrįsta.

255127.

256Netesybos ir įstatyminės palūkanos (kurios yra priteisiamos nuo ieškinio pateikimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos) susidarė ir buvo priteistos dėl to, kad ieškovas, gavęs ieškinį, nusprendė bylinėtis, o ne sutikti su ieškiniu ir/ ar sudaryti taikos sutartį. Rohde Nielsen bylos atveju sprendimą ginčą spręsti teisme priėmė ne atsakovas (jis jau nebuvo ieškovo vadovu), o kitas vadovas – A. V. Taigi, šiuo atveju žalos, jeigu tokia būtų konstatuota, priežastinis ryšys nėra tiesiogiai susijęs su atsakovo veiksmais.

257128.

258Be to, kaip jau minėta, atsakovas nebuvo bylose dalyvaujančiu asmeniu, nebuvo priėmęs jokių sprendimų, kurių naujasis ieškovo vadovas būtų privalėjęs laikytis formuluodamas ieškovo poziciją, gavus Rohde Nielsen ieškinį. Liudytoju apklaustas A. V. iš esmės nepaaiškino, kodėl priėmė sprendimą nepripažinti ieškinio, akcentuodamas tik tai, kad veikė ieškovo interesais, siekdamas kuo mažesnių nuostolių ieškovui.

259129.

260Pažymėtina ir tai, kad, atsakovui išėjus iš ieškovo vadovo pareigų, paskutinės ir didžiausios Rohde Nielsen sąskaitos mokėjimo terminas dar nebuvo suėjęs, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp Rohde Nielsen A/S priteistų palūkanų už sumą, kurios atsakovas, kaip įmonės vadovas savo vadovavimo metu, net neprivalėjo apmokėti. Tapęs vadovu A. V. šios sąskaitos apmokėjimo klausimo nesprendė apskritai.

261130.

262UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atveju, kaip tvirtina bylos duomenys, didžioji dalis palūkanų susidarė bylinėjimosi teisme laikotarpiu, kada ieškovo vadovu atsakovas jau nebebuvo, taigi, kaip ir Rohde Nielsen atveju, nėra tiesioginio priežastinio ryšio su atsakovo veiksmais, nes jis nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu.

263Dėl atsakovo kaltės dėl atsiradusios žalos

264131.

265Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimų priėmimo taisyklę, valdymo organų narių (vadovo) atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-20 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2013; 2017-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017; 2018-09-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

266132.

267Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodo (netgi neįrodinėja), kaip pasireiškė didelis atsakovo nerūpestingumas ar tyčia. Aplinkybė, kad naujasis vadovas pritarė atsakovo pozicijai netgi tada, kai, nagrinėjant bylas teisme, galimai buvo (turėjo būti) įsigilinęs į visas faktines aplinkybes (iš dalies liudytojo A. V. parodymai), paneigia atsakovo didelio neatsargumo tikimybę. Be to, nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo aptarta, paties ieškovo sutartiniai pažeidimai, nepripažintini ir atsakovo neteisėtais veiksmais, nes byloje surinkti įrodymai, pagrindžiantys atsakovo veiksmų logiką (priežastis, situacijos sudėtingumą, išorės ir vidaus specialistų išvadas ir konsultacijas) ginče su rangovais Rohde Nielsen ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bei Strabag Wasserbau GmbH yra pakankami patvirtinti, kad atsakovo veiksmuose nėra kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo).

268Dėl ieškinio senaties

269133.

270Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, jeigu teismas tenkintų ieškinį, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas ginče su Rohde Nielsen A/S prasidėjo vėliausiai 2013 m. spalio 30 d., kai šis rangovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, taigi, pasibaigė 2016 m. spalio 30 d.; ieškinio senaties terminas ginče su UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bei Strabag Wasserbau GmbH prasidėjo vėliausiai 2013 m. vasario 21 d., t. y., kai naujasis ieškovo vadovas sužinojo apie Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, taigi, pasibaigė 2016 m. vasario 21 d. Ieškovas su tokia atsakovo pozicija nesutinka, laiko, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o, jeigu teismas laikytų jį esant praleistu, prašo atnaujinti kaip praleistą dėl svarbios priežasties.

271134.

272Teismas konstatuoja, kad, atmetant ieškinį dėl to, kad nėra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinio senaties klausimas tokiu atveju nėra aktualus, tačiau pažymi, kad šiuo atveju sutiktina su ieškovo pozicija – kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas: Rohde Nielsen atveju Lietuvos apeliacinis teismas galutinį sprendimą priėmė 2015 m. gruodžio 7 d., o UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ bei Strabag Wasserbau GmbH atveju byla galutinai užbaigta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi, todėl ieškinio senaties terminas ieškovo reikalavimams skaičiuotinas nuo 2015 m. gruodžio 7 d. ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. Ieškinys pareikštas 2018 m. liepos 30 d.

273135.

274Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

275136.

276Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

277Dėl bylinėjimosi išlaidų

278137.

279Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (CPK 93 ir 98 straipsniai).

280138.

281Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovo 18 355,13 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodytos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, yra pagrįstos pateiktais į bylą įrodymais, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

282Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

283Ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui E. G. dėl žalos atlyginimo atmesti.

284Priteisti iš ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (juridinio asmens kodas ( - )) atsakovui E. G. (asmens kodas ( - )) 18 355,13 EUR (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 13 euro centų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

285Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Alma Urbanavičienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I.... 5. Bylos esmė... 6. 1.... 7. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės įmonės generalinio direktoriaus,... 8. II.... 9. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai... 10. 2.... 11. Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2018 m. liepos 30... 12. 3.... 13. Ieškovas ieškinyje, dublike ir ieškovo atstovai teismo posėdžiuose... 14. 4.... 15. 2011 m. rugsėjo 6 d. ieškovas ir Rohde Nielsen A/S viešojo konkurso būdu... 16. 5.... 17. Ieškovas Rohde Nielsen A/S pasiūlė už susidariusius grunto kiekių... 18. 6.... 19. Rangovas Rohde Nielsen A/S 2013 m. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 20. 7.... 21. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje... 22. 8.... 23. Taip pat tarp ieškovo ir BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir/ar Strabag... 24. 9.... 25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi... 26. 10.... 27. Ieškovas, siekdamas ginčą išspęsti taikiai, 2016 m. birželio 10 d.... 28. 11.... 29. Ieškovo teigimu, dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, kurį nulėmė... 30. 12.... 31. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nepaisant... 32. 13.... 33. Vykdant Gilinimo sutartį, atsakovas atliko šiuos neteisėtus veiksmus:... 34. 14.... 35. Atsakovas pažeidė ieškovo generalinio direktoriaus pareigybės nuostatų... 36. 15.... 37. Gilinimo sutarties 3.1 punktas numatė, jog į bendrą sutarties objekto kainą... 38. 16.... 39. Atsakovo teiginiai, kad jis rėmėsi ieškovo darbuotojų, kitų subjektų... 40. 17.... 41. Ieškovas pažymi, kad klausimas, kuris kilo santykiuose su Rohde Nielsen A/S,... 42. 18.... 43. Visos PVM sąskaitos-faktūros, kurių pagrindu ieškinį pareiškė Rohde... 44. 19.... 45. Faktas, kad Rohde Nielsen A/S pateikė ieškinį po atsakovo atšaukimo iš... 46. 20.... 47. Atsakovo teiginiai, kad ieškovas galėjo pripažinti ieškinį ir toliau... 48. 21.... 49. Ieškovo vertinimu, vykdant Sutartis 1-4, atsakovas atliko šiuos neteisėtus... 50. 22.... 51. Atsakovo santykiai su rangovu BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ tapo... 52. 23.... 53. Atsakovas negalėjo nežinoti ir nesuprasti, jog, skelbdamas viešąjį... 54. 24.... 55. Atsakovo argumentai dėl to, kad netinkamas Sutarčių Nr. 1-4 vykdymas buvo... 56. 25.... 57. Atsakovo veiksmai lėmė, kad teismai priteisė iš ieškovo ženklias pinigų... 58. 26.... 59. Atsakovo teiginys, kad nuostolių atsiradimą didžiąja dalimi lėmė ne... 60. 27.... 61. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad dėl jo veiksmų ieškovas gavo daugiau... 62. 28.... 63. Ieškovo įsitikinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo... 64. 29.... 65. Atsakovo argumentas, kad jis neturėjo pareigos apmokėti Rohde Nielsen A/S... 66. 30.... 67. Ieškovas teigia, kad ši civilinė byla nėra skirta politinių interesų... 68. 31.... 69. Ieškovas taip pat nurodo, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas,... 70. 32.... 71. Atsakovas E. G. atsiliepime į ieškinį, triplike ir jis bei jo atstovai... 72. 33.... 73. Nurodo, kad, nors ieškovas ieškinį grindžia dviem pagrindais (atsakovui... 74. 34.... 75. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas iš dalies pralaimėjo teisminius... 76. 35.... 77. Atsakovas, vykdydamas ieškovo generalinio direktoriaus pareigas nuo 2009 m.... 78. 36.... 79. Atsakovas nepažeidė pareigų, vykdant Gilinimo sutartį su rangovu Rohde... 80. 37.... 81. Ieškovo specialistai ir atsakovas turėjo priežasčių abejoti Rohde Nielsen... 82. 38.... 83. Kad atsakovo veiksmai bei sprendimai, vykdant sutartį su Rohde Nielsen A/S,... 84. 39.... 85. Atsakovas teigia, kad nepažeidė pareigų bei neatliko neteisėtų veiksmų,... 86. 40.... 87. Atsakovas pažymi, kad pagrindinę žalą AB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir... 88. 41.... 89. Atsakovo teigimu, ieškovas neįrodo, kad atsakovas turėjo galimybę elgtis... 90. 42.... 91. Faktas, kad pats ieškovas, vadovaujant A. V., palaikė atsakovo poziciją bei... 92. 43.... 93. Ieškovas klaidingai kaip ieškovui padarytą žalą įvardina teismų... 94. 44.... 95. Atsakovo pirminė pozicija, kurią tęsė A. V., - nesutikti su AB... 96. 45.... 97. Atsakovo teigimu, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo vadovavimo metu... 98. 46.... 99. Ginčo su AB „Klaipėdos hidrotechnika“ / Strabag Wasserbau GmbH atveju... 100. 47.... 101. Ginčo laikotarpiu ieškovo generalinio direktoriaus pareigas ėjo ne tik... 102. 48.... 103. Atsakovas mano, kad šia byla ieškovas siekia ne apginti tariamai pažeistus... 104. 49.... 105. Atsakovas nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Šioje... 106. 50.... 107. Laikant, kad protingas terminas perimti tokios didelės įmonės veiklą... 108. 51.... 109. Jeigu būtų pripažinta, kad ieškovo sutarčių pažeidimai buvo tokie... 110. III.... 111. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės... 112. 52.... 113. Tarp ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir rangovo... 114. 53.... 115. Ieškovas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir rangovas Rohde... 116. 54.... 117. Rangovas Rohde Nielsen A/S kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos už... 118. 55.... 119. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje... 120. 56.... 121. Tarp ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir rangovų... 122. 2006 m. gruodžio 4 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2006-521 dėl objekto... 123. 2007 m. gruodžio 14 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2007-611 (toliau -... 124. 2009 m. liepos 7 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-375 dėl objekto... 125. 2009 m. rugsėjo 24 d. statybos rangos sutartis Nr. 34-2009-530 dėl objekto... 126. 57.... 127. BUAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag Wasserbau GmbH su ieškiniu... 128. 58.... 129. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje... 130. 59.... 131. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutine 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi... 132. 60.... 133. Pagal nagrinėjamai bylai aktualių ieškovo įstatų, patvirtintų Lietuvos... 134. 70.... 135. Nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 14 d. ieškovo generalinio... 136. 71.... 137. 2018 m. gegužės 17 d. teismo posėdyje liudytojas A. V. (buvęs ieškovo... 138. 72.... 139. Liudytojas taip pat paaiškino, kad įmonės darbe yra nuolatinės rizikos,... 140. 73.... 141. Dėl krantinių Nr. 90 ir Nr. 96 statybos, susijusios su “Klaipėdos... 142. 74.... 143. Liudytojas taip pat parodė, kad procese dalyvavo teisininkai, nes, žinant... 144. IV.... 145. Teismo argumentai ir motyvai... 146. Dėl vadovo civilinės atsakomybės sąlygų.... 147. 75.... 148. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad daugelis administracijos... 149. 76.... 150. Tarp šalių nėra ginčo, kad, remiantis teisės aktais bei suformuota teismų... 151. 77.... 152. Taigi, tarp šalių nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo, kur... 153. 78.... 154. Atsakovas su tokia ieškovo pozicija nesutinka, motyvuodamas tuo, kad vien... 155. 79.... 156. Teismas pažymi, nors, kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas E. G. ieškovo... 157. 80.... 158. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad ieškovo sutartiniai pažeidimai... 159. 81.... 160. Šiuo atveju ieškinio reikalavimai atsakovui iš esmės yra kildinami iš... 161. 82.... 162. CK 6.246 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda... 163. 83.... 164. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vadovas privalo dirbti... 165. 84.... 166. Įmonės vadovo civilinę atsakomybę lemia ne tai, kad dėl kokių nors vadovo... 167. 85.... 168. Vertinant, ar vadovas pažeidė fiduciarines pareigas, turi būti vadovaujamasi... 169. 86.... 170. Verslo sprendimo taisyklė reiškia, kad vadovams civilinė atsakomybė... 171. 87.... 172. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį... 173. 88.... 174. Šiuo atveju ieškovas privalėjo nurodyti ir įrodyti, kokias konkrečiai... 175. Dėl atsakovo veiksmų sudarant ir vykdant sutartį su rangovu Rohde Nielsen... 176. 89.... 177. Jau minėta, kad atsakovui einant ieškovo vadovo pareigas su rangovu Rohde... 178. 90.... 179. Ieškovas ieškinyje tvirtina, kad Rohde Nielsen A/S teisminį procesą... 180. 91.... 181. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, teigia, kad ieškovo darbuotojai, kurie... 182. 92.... 183. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, kad tarp ieškovo ir rangovo Rohde Nielsen A/S... 184. 93.... 185. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. V. taip pat patvirtino, kad, būdamas... 186. 94.... 187. Ieškovas teigia, kad Valymo ir Gilinimo sutartys nėra susijusios, kad pagal... 188. 95.... 189. Kaip tvirtina bylos duomenys, atsakovas atsakingai vertino techninių... 190. 96.... 191. Kaip matyti iš kartu su atliktų darbų aktais ieškovo pateikiamų PVM... 192. 97.... 193. Tokiu būdu byloje nustatyta, kad ieškovo pozicija buvo formuojama ne... 194. 98.... 195. Atsakovo veiksmai bei sprendimai vykdant sutartį su Rohde Nielsen A/S, teismo... 196. 99.... 197. Pažymėtina, kad naujasis ieškovo vadovas tokios pačios pozicijos laikėsi... 198. 100.... 199. Ieškovas viso bylinėjimosi su rangovu metu taip pat nepasinaudojo teise su... 200. 101.... 201. Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-06 Bendrovės... 202. Dėl atsakovo veiksmų sudarant ir vykdant sutartis su rangovais BUAB... 203. 102.... 204. Ieškovas nurodo, kad, nors Sutartys Nr. 1-3 su rangovais UAB „Klaipėdos... 205. 103.... 206. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo argumentus, tvirtina, kad atsakovui 2009... 207. 104.... 208. Bylos duomenys tvirtina, kad iki atsakovui tampant ieškovo vadovu Sutarties... 209. 105.... 210. Pažymėtina ir tai, kad iš 2009-08-04 UAB “Klaipėdos hidrotechnika”... 211. 106.... 212. Ieškovo vertinimu, būtent kyšio pasiūlymas paskatino E. G. kerštauti P. J.... 213. 107.... 214. Kaip nurodo atsakovas ir tvirtina bylos duomenys, siekiant užtikrinti... 215. 108.... 216. Tolesni įvykiai rodo, kad, patvirtinus patikslintą techninį projektą,... 217. 109.... 218. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, teismas sutinka su atsakovo pozicija,... 219. 110.... 220. Pažymėtina, kad Sutartys Nr. 2-4 buvo sudarytos tik su UAB “Klaipėdos... 221. 111.... 222. Kaip tvirtina į bylą pateikti duomenys, pagal Sutartis Nr. 3 ir Nr. 4 darbai... 223. 112.... 224. Teismo vertinimu, konkrečioje situacijoje atsakovas teisingai rėmėsi... 225. 113.... 226. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir Strabag... 227. 114.... 228. Pažymėtina, kad kasaciniu skundu buvo skundžiama tik sprendimo dalis dėl... 229. 115.... 230. Pažymėtina, kad, kaip ir Rohde Nielsen A/S atveju, kaip tvirtina bylos... 231. 116.... 232. Šiuo atveju kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškinį pateikti raštai,... 233. Dėl ieškovui padarytos žalos... 234. 117.... 235. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nuostolius apibrėžia kaip turto netekimą,... 236. 118.... 237. Atsakovas teigia, kad atsakovo veiksmais ieškovui nebuvo padaryta žalos. Net,... 238. 119.... 239. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendrovės vadovo neteisėtais veiksmais... 240. 120.... 241. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo aptarta, ieškovas neįrodė ir byloje... 242. 121.... 243. Atsakovas neteigia, kad pareiga mokėti palūkanas apskritai buvo naudinga... 244. 122.... 245. Iš pateiktų duomenų matyti, kad, nutraukus sutartis su UAB „Klaipėdos... 246. 123.... 247. Jau minėta, kad ieškovas žalos faktą kildina iš dviejų ieškovo... 248. 124.... 249. Šiuo atžvilgiu taip pat reikšminga yra tai, kad atsakovo veiksmai ieškovo... 250. Dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos... 251. 125.... 252. Pagal CK 6.247 straipsnį priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės... 253. 126.... 254. Ieškovas tvirtina, kad neteisėti atsakovo veiksmai (tariamas aplaidumas)... 255. 127.... 256. Netesybos ir įstatyminės palūkanos (kurios yra priteisiamos nuo ieškinio... 257. 128.... 258. Be to, kaip jau minėta, atsakovas nebuvo bylose dalyvaujančiu asmeniu, nebuvo... 259. 129.... 260. Pažymėtina ir tai, kad, atsakovui išėjus iš ieškovo vadovo pareigų,... 261. 130.... 262. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atveju, kaip tvirtina bylos duomenys,... 263. Dėl atsakovo kaltės dėl atsiradusios žalos... 264. 131.... 265. Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų... 266. 132.... 267. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodo (netgi neįrodinėja), kaip pasireiškė... 268. Dėl ieškinio senaties... 269. 133.... 270. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, jeigu teismas tenkintų ieškinį,... 271. 134.... 272. Teismas konstatuoja, kad, atmetant ieškinį dėl to, kad nėra įrodytos visos... 273. 135.... 274. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė... 275. 136.... 276. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes,... 277. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 278. 137.... 279. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos... 280. 138.... 281. Atsakovas pateikė prašymą priteisti jo naudai iš ieškovo 18 355,13 EUR... 282. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,... 283. Ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos... 284. Priteisti iš ieškovo valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto... 285. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...