Byla 2K-321-303/2019
Dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Audronės Kartanienės (pranešėja), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, išteisintosios gynėjui advokatui Mantui Liugui, nukentėjusiojo atstovui advokatui Audriui Pėstininkui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. atstovo advokato Audriaus Pėstininko, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžio.

3Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu D. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį nuteista 40 MGL (1506,40 Eur) dydžio bauda.

4Iš UAB „A“ nukentėjusiajam S. M. priteista: 6000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2016,66 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

5Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo D. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6S. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

7Netenkinti prašymai išieškoti iš D. G. nukentėjusiojo S. M. turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje pirmosios instancijos teisme (2016,66 Eur) ir apeliacinės instancijos teisme (998,25 Eur), paslaugoms apmokėti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo, prokuroro, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, išteisintosios gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

9I. Bylos esmė

101.

11D. G. išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad būdama A. G. įmonės „A“ vadovė, t. y. darbdavė, atsakinga už darbuotojų saugą ir sveikatą, neužtikrino, kad A. G. įmonės „A“ mechaninių remonto dirbtuvių salėje traktorininkui-šaltkalviui S. M. atliekant šienapjovės švyturėlio remontą būtų suteikti dirbti aukštyje tinkami įrenginiai – kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, t. y. privalėjo įgyvendinti priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai, bei neįvertino darbuotojo, atliekančio remonto darbus aukštyje, profesinės rizikos, t. y. neužtikrino S. M. darbo vietoje saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, ir pažeidė:

121.1.

13Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672, priimto 2003 m. liepos 1 d., įsigaliojusio 2003 m. liepos 13 d.) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus: „Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio Įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės“; 25 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus: „Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas: 1) imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 2) organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; 3) pagal darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą ir, jeigu jos nepakankamai apsaugo darbuotojus nuo rizikos, darbuotojus aprūpina asmeninėmis apsaugos priemonėmis, organizuoja tokių priemonių patikrinimus, aprūpina darbuotojus saugiomis darbo priemonėmis, diegia saugius darbo bei technologijos procesus, darboviečių vietose, kur galima rizika, įrengia saugos ženklus, įrengia buities, sanitarines ir asmens higienos patalpas“;

141.2.

15Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsakymu Nr. 102, (toliau – Nuostatai) 2 priedo 4.1.1 punkto reikalavimus, nustatančius, kad „darbdaviui atstovaujantis asmuo, vykdydamas pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje dėl rizikos vertinimo, nuo šio priedo 4 punkto įsigaliojimo dienos įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai, taip kaip dirbama būdingomis ergonominėmis sąlygomis (ne aukštyje). Siekdamas šio tikslo darbdaviui atstovaujantis asmuo privalo parinkti tokius darbo įrenginius, kurie geriausiai užtikrintų saugias darbo sąlygas. Pirmenybė turi būti teikiama kolektyvinėms apsauginėms priemonėms, bet ne asmeninėms apsauginėms priemonėms. Darbo įrenginių matmenys turi atitikti darbo, kurį reikia atlikti, pobūdį ir galimą apkrovą bei sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti. Turi būti parinktos tinkamiausios ir saugios patekimo į aukštyje esančias laikino darbo vietas priemonės, atsižvelgiant į jų naudojimo dažnumą ir trukmę bei nustatytą kėlimo aukštį. Kilus neišvengiamam pavojui, parinkta priemonė turi būti pritaikyta evakuotis. Perėjimas bet kuria kryptimi tarp kėlimo priemonės ir platformų, pastolių aukštų ar laiptų neturi kelti papildomo pavojaus nukristi“;

161.3.

17Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, patvirtintų 2012 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-457/V-961, (galiojančių nuo 2012 m. lapkričio 1 d.) 9 punkto nurodymą, kad „rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus“.

181.4.

19Dėl nurodytų darbų saugos įstatymuose ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų įvyko nelaimingas atsitikimas darbe ir atsirado sunkių padarinių, t. y. 2017 m. gegužės 23 d. apie 15.00 val. A. G. įmonės „A“ mechaninių remonto dirbtuvių salėje, esančioje ( - ), traktorininkas-šaltkalvis S. M., atlikdamas šienapjovės švyturėlio remontą, užlipo ant traktoriaus „Fortschrit E302“ variklio dangčio, turėdamas tikslą pasiekti ir suremontuoti švyturėlį, tačiau neišlaikęs pusiausvyros nukrito ir patyrė sužalojimus: galvos smegenų dešinio pusrutulio sumušimą, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio, kietojo galvos smegenų dangalo sužalojimą, pleištakaulio, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio, akytkaulio, dešinio viršutinio žandikaulio, dešinės akiduobės vidinės ir šoninės sienelių lūžius, nugaros smegenų sumušimą, stuburo kaklinės dalies 6 slankstelio panirimą, 6–7 slankstelių tarpslankstelinio disko išvaržą, muštinę žaizdą dešiniame momenyje, kraujosruvą dešinės akies srityje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

20II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

212. Apeliacinės instancijos teismas D. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisino, nes ji nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, t. y. nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas) ir padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Nustatyta, kad įmonėje „A“ atsakingais už darbų saugą ir sveikatą buvo paskirti (jiems perleistos pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje) kiti įgalioti asmenys, todėl D. G. nėra tinkamas atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį subjektas. Neatliktas profesinės rizikos vertinimas nebuvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė priežastis. D. G. versija, kad darbo vietoje buvo pakankamai lengvai prieinamų pagalbinių apsaugos priemonių, kurios būtų apsaugojusios S. M. nuo traumų, nepaneigta. D. G. gynėjas į bylą pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad įmonėje buvo pakankamai įvairių saugos priemonių (kopėčios, mobilusis keltuvas), kuriomis galėjo naudotis įmonės darbuotojai atlikdami darbus, o pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, jog įmonėje buvo kopėčios, keltuvas ir rampa. Vertindamas visas abejones D. G. naudai, teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog D. G., būdama įmonės vadovė, nebūtų užtikrinusi saugos priemonių naudojimo įmonėje, priešingai, įmonėje buvo įvairių kopėčių, keltuvas ir netgi rampa. Be to, nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog įmonės darbuotojai neturėjo pakankamai lengvai prieinamų saugos priemonių, padedančių dirbti aukštyje. Nukentėjusysis elgėsi itin neatsakingai, nes ant traktoriaus palipti naudojo kibirą, be to, jis turėjo problemų dėl klubo sąnario. Liudytojai A. V., E. V. teisme parodė, kad dėl darbo aukštyje instruktažas buvo. Esant tokioms aplinkybėms, padaryta išvada, kad neatliktas profesinės rizikos vertinimas S. M. darbo vietoje gali būti laikomas tik kaip darbo teisės aktų pažeidimas, tačiau ne būtina sąlyga, lėmusi sunkių padarinių kilimą S. M., nes įmonėje buvo galimybė pasinaudoti saugos priemonėmis ir taip išvengti sunkių padarinių, tačiau nukentėjusysis dėl nenustatytų priežasčių jomis nepasinaudojo ir pasirinko itin neatsargų ir nesaugų darbo atlikimo būdą, neatsižvelgdamas į problemas dėl klubo sąnario, todėl įmonės vadovė negalėjo numatyti pavojingų padarinių atsiradimo ir užkirsti jiems kelio, t. y. nėra jos kaltės. Iš Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo ,,Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius“ 4.1.2 ir 4.2 punktų matyti, kad laikinas darbas aukštyje gali būti atliktas naudojant ir kopėčias. Įmonėje buvo daug įvairių kopėčių, kuriomis nukentėjusysis galėjo naudotis, byloje nėra patikimų duomenų, kad įvykio metu įmonėje nebuvo kopėčių ar galimybės jomis pasinaudoti. Taigi, nors profesinės rizikos vertinimas ir nebuvo atliktas, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad faktiškai įmonėje buvo įgyvendintos priemonės, užtikrinančios, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai (buvo kopėčios, keltuvas, rampa). Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų pažeidimas šiuo atveju iš esmės kildinamas dėl to, jog įmonėje nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, tačiau, kaip jau konstatuota, tai nėra būtinoji sunkių padarinių kilimo sąlyga, todėl ir Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų pažeidimas BK 176 straipsnio prasme laikytinas tik formaliu, nes faktiškai įmonėje buvo įgyvendintos priemonės, užtikrinančios, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai.

22III. Kasacinių skundų argumentai

233. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas A. Pėstininkas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius nurodo:

243.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 176 straipsnio 1 dalį, t. y. padarė nepagrįstas išvadas dėl nusikalstamos veikos subjekto ir priežastinio ryšio.

253.2. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad įmonėje „A“ už darbų saugą ir sveikatą atsakingais buvo paskirti kiti įgalioti asmenys, todėl D. G. negali būti laikoma tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Tačiau būtent pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai, laikantis teismų praktikos, išspręstas įgaliojimų darbo saugos srityje klausimas, nustatyta, kad nei E. V., nei A. B. įmonėje realiai nebuvo atsakingi už darbų saugos pažeidimus, dėl kurių įvyko nelaimingas įvykis, nepaisant tam tikrų funkcijų šioje srityje.

263.3. A. B. visų pirma pasižymėjo kardinaliu parodymų pakeitimu darbdavio naudai, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. 2012 m. gegužės 10 d. įsakymas dėl A. B. skyrimo atsakingu už darbų saugą byloje atsirado tik apeliacinio bylos nagrinėjimo metu. Anksčiau apie minėto įsakymo buvimą įmonėje neužsiminė nei D. G. ar jos gynėjas, nei A. B.. Todėl šio įsakymo atsiradimas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, atsižvelgiant į A. B. lojalumą darbdaviui, negalėjo būti vertinamas kaip atitinkantis faktinę atsakomybės už darbų saugą įmonėje situaciją.

273.4. E. V., nors ir buvo paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu, faktiškai atliko darbų saugos konsultanto, saugaus darbo bazės koordinatoriaus funkcijas. E. V., nepaisant nuosprendyje cituojamų pareiginių nuostatų atsitiktinių punktų su valdingų nurodymų galimybe, nėjo vadovaujamų pareigų, nebuvo su nukentėjusiuoju susijęs pavaldumo ryšiais, niekaip neprisidėjo prie S. M. darbo sąlygų konkrečioje darbo vietoje kūrimo, nenurodė nukentėjusiajam darbo eigos ar tvarkos, todėl su nelaimingu atsitikimu neturi nieko bendro. Darbų saugos ekspertas A. S. parodė, kad darbų saugos specialistas yra pavaldus įmonės vadovui, todėl jo funkcija yra tik organizuoti ir konsultuoti, bet ne atsakyti.

283.5. 2017 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2097 (17) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad atliekant šienapjovės švyturėlio remontą nebuvo naudojami saugiam darbui aukštyje tinkami įrenginiai (arba kolektyvinės ar (ir) asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio), ir tai, kad darbdavys neatliko profesinės rizikos vertinimo.

293.6. Abi šios priežastys, sukėlusios itin sunkias pasekmes įmonės darbuotojui, labiau atspindi bendrą prastą darbų saugos situaciją įmonėje nei konkretaus darbo atlikimo trūkumus. Nelaimingas atsitikimas kilo dėl įmonėje nusistovėjusios ir visuotinės nesaugaus darbo praktikos, ne dėl spragų vadovaujant konkrečiam darbui. Profesinės rizikos vertinimu nustatoma faktinė darbuotojų saugos ir sveikatos būklė atskirose darbo vietose. Rizikos vertinimas turi būti darbdavio ar jo įgalioto asmens atliekamas kiekvienoje darbo vietoje, jei darbo pobūdis susijęs su rizika darbuotojo sveikatai. Būtent rizikos vertinimo metu ir turėjo būti nustatyta, kokios apsaugos priemonės turi būti naudojamos atliekant konkretų darbą. Tiek Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas, tiek jį įgyvendinantys teisės aktai būtent darbdavį įpareigoja atlikti profesinės rizikos vertinimą. Tai paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad už apsaugos priemonių parinkimą, rizikos įsivertinimą atsakingas vien darbus atliekantis darbuotojas. Profesinė rizika apskritai įmonėje nebuvo vertinama, ir už šį pažeidimą, prisidėjusį prie nelaimingo atsitikimo kilimo, atsakinga įmonės vadovė D. G.. 2017 m. birželio 20 d. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyriausiojo darbo inspektoriaus A. Š. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 11 punkte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamas darbo vietos įrengimas. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, organizuodamas profesinės rizikos vertinimą įmonėje, neužtikrino pats ir nekontroliavo, kad tai užtikrintų jo įgalioti asmenys, kad būtų identifikuoti visi galimi rizikos veiksniai traktorininko-šaltkalvio darbo vietoje, atliekant švyturėlio remonto (keitimo) darbus, nenustatė saugių darbo metodų, neįrengė kolektyvinių ir neparinko tinkamų asmeninių apsaugos priemonių, apsaugančių nuo kritimo iš aukščio ir pan.

303.7. Pažymėtina, kad nelaimingą atsitikimą tyrę ekspertai nustatė ir pagrindė išskirtinai darbdaviui atstovaujančio asmens – D. G. atsakomybę ir dėl teisės aktų reikalavimų, užtikrinančių saugų darbą aukštyje, visiško nesilaikymo. Apeliacinės instancijos teismo abejonės dėl įmonėje galimai buvusių kopėčių ir galimybių S. M. jomis pasinaudoti niekaip nepaneigia darbdavio atsakomybės dėl Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo „Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius“ 4.1.1 punkto reikalavimų nevykdymo. Bylos duomenys rodo, kad visi darbai aukštyje (ne tik nagrinėjamu atveju) buvo dirbami nesilaikant jokių saugos reikalavimų, dėl to kalta tokią praktiką toleravusi įmonės vadovė.

313.8. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai, remdamasis nukentėjusiojo, liudytojų L. Š., A. B., A. Š. parodymais, pagrindė išvadą, kad analogiška ydinga švyturėlio keitimo praktika įmonėje buvo nusistovėjusi. Apeliacinės instancijos teismas šią išvadą paneigė pasinaudodamas neesminiais apeliacinio skundo argumentais, kad savaeigio traktoriaus konstrukcija nežymiai skyrėsi nuo kitų įmonės traktorių. Šie motyvai ne paneigia, o patvirtina, kad visais atvejais analogiškas darbas buvo dirbamas nesilaikant jokių darbo aukštyje saugos reikalavimų. Nežymūs konstrukciniai šienapjovių skirtumai, vertinant faktą, kad jų švyturėlių remontas (keitimas) vis tiek buvo atliekamas nesilaikant jokių darbo aukštyje saugumo reikalavimų, jokiu būdu negali būti pateisinimas darbų saugos ekspertų ir apylinkės teismo išvadoms dėl nusistovėjusios ydingos praktikos įmonėje paneigti.

323.9. Taip pat pažymima, kad, pagal Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 4.1.1 punktą, priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai, darbdavio įgaliotas asmuo įgyvendina vykdydamas teisės aktų nustatytas pareigas dėl rizikos vertinimo. Taigi, rizikos vertinimo nebuvimas ir nesaugios darbo sąlygos, tiesiogiai lėmusios nelaimingą atsitikimą, yra daug glaudžiau susiję, nei nurodo darbų saugos ekspertas. Byloje nustatyta, kad profesinė rizika įmonėje vertinama nebuvo. Todėl būtent darbdaviui atstovaujantis asmuo – D. G. nevykdė nė vieno šio teisės akto reikalavimo, toleravo įmonėje nusistovėjusią praktiką darbo aukštyje be jokių apsaugos priemonių. Konkretų nelaimingą atsitikimą lėmusio darbdaviui atstovaujančio asmens D. G. nerūpestingumas prasidėjo nuo profesinės rizikos vertinimo ignoravimo, tai lėmė ir darbo aukštyje saugių sąlygų nesudarymą darbuotojams.

333.10. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. M. buvo instruktuotas dirbti aukštyje, nepagrįsta, nes ne tik S. M., kiti įmonės darbuotojai tai paneigė, bet ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistas E. V. pripažino, kad įmonė net neturėjo darbo aukštyje instrukcijos, įmonėje niekas nebuvo apmokytas dirbti aukštyje.

343.11. Taigi konstatuotina, kad įmonėje nebuvo tinkamai paskirtų įgaliotų už darbų saugą atsakingų asmenų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nelaimingo atsitikimo metu už darbų saugą buvo atsakinga įmonės vadovė D. G.. Būtent ji atsakinga už situaciją, kai įmonėje nebuvo įdiegta jokių nelaimes darbo aukštyje užkardančių nei organizacinių, nei teisinių, nei techninių priemonių. S. M. nebuvo apmokytas ar instruktuotas dirbti aukštyje. Įmonėje nebuvo vertinama profesinė rizika ir vadovė D. G. nebuvo pavedusi jos vertinti įgaliotiems asmenims. Todėl darbų saugos pažeidimai, nulėmę konkretų nelaimingą atsitikimą, padaryti vien D. G. ir ji, kaip darbdaviui atstovaujantis asmuo, yra šio nusikaltimo, nurodyto BK 176 straipsnyje, subjektas.

353.12. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pats S. M. elgėsi nesaugiai ir neprotingai atlikdamas pavestus darbus ir būtent jo neatsargūs veiksmai buvo pagrindinė nelaimingo atsitikimo kilimo priežastis. Aplinkybę, kad nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, teisėjų kolegija vertino kaip nelėmusią sunkių padarinių kilimo, o Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų pažeidimas įvertintas kaip formalus, nes faktiškai įmonėje buvo įgyvendintos priemonės, užtikrinančios, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai. Visi apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl priežastinio ryšio akivaizdžiai prieštarauja byloje atliktų darbų saugos tyrimų išvadoms, pirmosios instancijos teisme apklaustų darbų saugos specialistų, liudytojų parodymams, pirmosios instancijos teismo išvadoms.

363.13. Apeliacinės instancijos teismo svarstymai dėl įmonėje galimai buvusių kopėčių ir galimybių S. M. jomis pasinaudoti, neišsamios įvykio vietos apžiūros ir kt. neprilygsta pirmosios instancijos teismo išvadai, jog esminę reikšmę turi ne šių priemonių turėjimas, o užtikrinimas, kad darbuotojai, atlikdami savo pareigas, dėl savo saugumo jomis naudotųsi. Už tai, kad įmonės darbuotojai turėtų pakankamai lengvai prieinamų kolektyvinių saugos priemonių, padedančių dirbti aukštyje, atsakinga tik įmonės vadovė D. G.. Būtent pirmosios instancijos teismas teisingai interpretavo teisės aktų nustatytą visų pirma darbdavio, o ne darbuotojo pareigą užtikrinti darbuotojui saugias darbo sąlygas. Šios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, esant įmonėje jau nusistovėjusiai ir darbdavio toleruojamai nesaugaus darbo aukštyje praktikai, teismai turėtų vertinti ne formalų dokumentų pasirašymą ar įforminimą, o realią praktiką.

373.14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos teismas nepaneigė, kad S. M. gavo pavedimą atlikti darbą tokiu būdu, kaip jį ir atliko. Taip įmonėje buvo dirbama visada, tokią darbo atlikimo tvarką nurodė ir tiesioginis S. M. vadovas A. B. pirminiuose, dar darbdavio naudai nepakeistuose parodymuose. Liudytojas L. Š. parodė, kad, kaip keisti švyturėlį, darbuotojai išmoksta patys, per praktiką. Taigi, A. B., pavesdamas darbą, ir S. M., priimdamas užduotį, abu žinojo, koks yra užduoties turinys. Skundžiamame nuosprendyje teismas nemotyvavo, kodėl atmeta net dviejų darbų saugos specialistų A. Š. ir A. S. ekspertines išvadas ir parodymus, pagal kuriuos S. M. nei buvo instruktuotas, kaip saugiai atlikti darbą, nei pats žinojo, kokias priemones naudoti. Kaip saugiai atlikti darbą ir dėl to, kokios priemonės turi būti naudojamos, turėjo būti surašyta instrukcija, su ja supažindinamas darbuotojas. Šiuo konkrečiu atveju tai nepadaryta. Todėl visiškai nepagrįsta skundžiamo nuosprendžio išvada, kad Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų pažeidimas BK 176 straipsnio prasme laikytinas tik formaliu, nes faktiškai įmonėje buvo įgyvendintos priemonės, užtikrinančios, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai.

383.15. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, S. M. parodymai dėl esminių aplinkybių visada išliko nuoseklūs. Teisinio situacijos vertinimo skirtumai nukentėjusiojo parodymuose neturi turėti jokios įtakos teismams sprendžiant kaltės klausimą, tam tikri detalių aprašymo nenuoseklumai būdingi visiems žmonėms ir visiškai suprantami atsižvelgiant į S. M. patirtus galvos sužalojimus. Apeliacinės instancijos teismo akcentuojami S. M. kelio sąnario „paskaudėjimai“, įtraukiant juos į nelaimingo atsitikimo priežasčių grandinę, nepatvirtinti jokia bylos medžiaga. Nukentėjusysis neigia, kad kelio sąnarys turėjo kokios nors įtakos nelaimingam atsitikimui, nėra ir ekspertinio pagrindimo.

393.16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nelaimingo atsitikimo priežastinis ryšys išsamiai išanalizuotas ir motyvuotas, o tai, kad padarinių kilimui galėjo turėti įtakos ir S. M. tam tikri veiksmai dėl netinkamo paaukštinimo objekto pasirinkimo, darbdavio atsakomybės nešalina, nes tik dėl darbdavio absoliučiai aplaidaus požiūrio į darbų saugą S. M. reikėjo atlikti darbą būtent tokiomis sąlygomis. Tik tinkamai darbdaviui įvykdžius reikalavimus dėl apsaugos priemonių įrengimo ir darbininkų įpareigojimo apsaugos priemonėmis tinkamai naudotis, tinkamai kontroliuojant darbų saugos reikalavimų vykdymą, o S. M. nesilaikant šių įpareigojimų, būtų buvusi galimybė vertinti pastarojo veiksmus kaip pagrindinę nelaimingo įvykio kilimo sąlygą, tačiau to nesant pripažintina, kad D. G. neteisėti, t. y. teisės normų reikalavimus pažeidžiantys, veiksmai buvo tiesioginė kilusių pasekmių priežastis.

404. Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė nurodo:

414.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 176 straipsnio 1 dalį, t. y. padarė nepagrįstą išvadą, kad D. G. nėra tinkamas nusikalstamos veikos subjektas, taip pat padarė esminius BPK 331 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apibendrinta išvada, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, tačiau atskirai neįvertino įrodymų, nenurodė, kodėl atmestinos teismo išvados.

424.2. Kaip galimus nusikalstamos veikos subjektus teismas įvardijo dirbtuvių vedėją A. B., darbų saugos ir sveikatos tarnybos vadovą E. V.. Tačiau, vadovaujantis specialisto išvada, kurioje nurodyti du nelaimingą atsitikimą nulėmę veiksniai, pirmiausia turėjo būti įvertinta remonto darbus aukštyje atliekančio darbuotojo profesinė rizika, po to pasirūpinta jos pašalinimu.

434.3. Iš nukentėjusiojo, liudytojų L. Š., A. Š. parodymų teisme matyti, kad įmonėje buvo įprasta švyturėlio keitimą ar remontą atlikti pasilipus ant variklio gaubto, o pirmosiose apklausose tokią aplinkybę nurodė visi liudytojai (taip pat ir A. B.). Nė vienas liudytojas viso bylos proceso metu net neužsiminė apie realiai atliktus mokymus, kaip dirbti aukštyje. Liudytojų parodymų apie įmonėje vyraujantį švyturėlio keitimą palipus ant variklio gaubto gausa ir tapatumas iki smulkmenų visiškai patvirtina nusistovėjusią ydingą praktiką ir paneigia nenuoseklius, pasikeitusius liudytojų A. B. ir A. V. parodymus, todėl nekyla abejonių dėl to, kad įmonėje tokia ydinga tvarka buvo nusistovėjusi, ir dėl šio pažeidimo nebuvo imamasi reikiamų priemonių.

444.4. 2017 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog įmonėje būtų buvęs atliktas profesinės rizikos vertinimas. Taigi darbo vietoje, kurioje nelaimingo atsitikimo metu dirbo S. M., profesinė rizika nebuvo vertinta. Ši aplinkybė turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui – didino nelaimingo atsitikimo tikimybę. D. G. nesivadovavo Profesinės rizikos vertinimo bendraisiais nuostatais, nes nei pati organizavo rizikos vertinimą, nei tvarkomuoju dokumentu tai padaryti priskyrė kitam asmeniui. Taigi būtent D. G., organizuodama įmonės darbą, neįvertino darbuotojo, atliekančio remonto darbus aukštyje, profesinės rizikos. Ši aplinkybė turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui kilti, ji buvo susijusi glaudžiu priežastiniu ryšiu tarp D. G. veikos ir kilusių pasekmių. Realiai atliktas profesinės rizikos vertinimas galėjo atskleisti galimos rizikos pavojų sveikatai remontuojant žemės ūkio techniką, nes dauguma jos yra aukštesnė nei 1,30 m. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atskleidus galimas rizikas darbdavio atstovas būtų galėjęs organizuoti specialius mokymus, nustatyti specialias tvarkas ar paskirti atsakingus asmenis, apmokytus atlikti remonto darbus aukštyje.

454.5. Taigi neįvertinus rizikos įmonėje ir nusistovėjo ydinga tvarka – švyturėlio keitimas palipus ant variklio gaubto, ir tam nebuvo užkirstas kelias. Tai, kad anksčiau tokiu būdu buvo keičiami kitokio modelio traktorių švyturėliai ir jie nebuvo dažni, esminės reikšmės neturi – visais atvejais buvo atliekamas darbas aukštyje, taip pat dirbant aukštyje gali būti taisomi ir kiti gedimai, ne tik švyturėliai. Tai, kad įmonės teritorijoje S. M. buvo galimybė pasinaudoti kopėčiomis, pasitelkti rampą, kreiptis dėl bokštelio, taip pat lemiamos reikšmės neturi. Pažymėtina, kad jeigu būtų buvęs atliktas profesinės rizikos vertinimas, surašytas profesinės rizikos veiksnių šalinimo priemonių planas su nurodytomis apsaugos priemonėmis, darbuotojai būtų buvę su tuo supažindinti ir privalėję vykdyti, žinoję, kokias priemones privalo naudoti, kaip saugiai atlikti darbą. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis net nežinojo, kokias priemones reikia naudoti, kaip saugiai atlikti tą darbą, jam nebuvo pateikta tokia instrukcija. Beje, ir Traktorininko saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 12 apie darbą aukštyje nekalbama, o su Darbuotojo, dirbančio 1,3 m ir didesniame aukštyje, saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 36 S. M. nesupažindintas. Šaltkalvio saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr. 13, su kuria S. M. supažindintas, nurodyta tik tai, jog darbo vietos, esančios 1,3 m aukštyje ir aukščiau, turi turėti aptvaras ir tvirtą klojimų pagrindą, – nenurodyta, kokias priemones S. M. turi naudoti. Taigi, įmonėje tokiam darbui nebuvo numatytos saugios priemonės. Pažymėtina, kad darbuotojas turi žinoti, kaip saugiai jis turi atlikti darbą, kur jį atlikti, kokias priemones reikalinga naudoti, taip pat jis turi žinoti, būti apmokytas, kaip jomis saugiai naudotis (pvz., kopėčiomis, rampa, bokšteliu), būti susipažinęs su tam tikrų priemonių (pvz., bokštelio) gamintojo naudojimo instrukcija. Taigi, reikšminga ne tai, kad įmonės teritorijoje buvo tam tikros priemonės darbui aukštyje atlikti, o tai, kad nebuvo galimybės ir pareigos S. M. jomis pasinaudoti. Tokia situacija – neįvertinta darbuotojo, atliekančio remonto darbus aukštyje, profesinė rizika – suponavo ir tai, kad net A. B., tiesioginis S. M. vadovas, nurodė ydingą švyturėlio remonto ar keitimo praktiką ir ja vadovavosi. A. B., duodamas pirminius paaiškinimus bei parodymus, kuriuos patvirtino ir kiti liudytojai, parodė, kad nukentėjusiajam pavedė sutvarkyti švyturėlį, nurodė lipti per šoninius užlipimo laiptelius, toliau perlipti ant variklio dangčio ir taip pasiekti kabinos viršų.

464.6. Tokia situacija – nesant įvertinos darbuotojo, atliekančio remonto darbus aukštyje, profesinės rizikos, dėl to susiklosčius ydingai praktikai keičiant ar remontuojant švyturėlius, lėmė tai, kad atliekant remontą nebuvo naudojami ir saugiam darbui aukštyje tinkami įrenginiai (arba kolektyvinės ar (ir) asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio). Ir tai yra šio nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Būtent D. G. neužtikrino, kad darbuotojai, atlikdami savo pareigas, dėl savo saugumo naudotųsi tokiomis priemonėmis.

474.7. Apeliacinės instancijos teismas nevertino visų objektyvių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, vertino ne įrodymų visumą, o tik atskirus įrodymus ir atskiras jų dalis. Ištyrus ir palyginus tarpusavyje surinktus duomenis, susiejus liudytojų parodymus, surinktus duomenis, įvykių seką ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad šių duomenų pakanka D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Darytina išvada, kad įvykis kilo visų pirma dėl pavojingo veiksnio, kuris lėmė nesaugų darbą aukštyje, darbo vietoje nenustatymo. Už rizikos įvertinimą ir prevencinių priemonių diegimą atsakinga D. G., todėl ji yra tinkamas subjektas pagal BK 176 straipsnio nuostatas.

484.8. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino surinktų bei ištirtų įrodymų visumą ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas dėl visų aplinkybių, turinčių reikšmės D. G. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kurios galėjo paveikti teismo išvadas, iš esmės rėmėsi gynybos pateiktais duomenimis bei argumentais ir jiems suteikė pirmenybę kitų įrodymų atžvilgiu, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino ne kaip visumą. Teismui išsamiai neištyrus įrodymų ir pirmenybę suteikus vieniems įrodymams, kurie išskirtinai palankūs išteisintajai, dėl to nebuvo galimybės išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

49IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

505. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. atstovo advokato A. Pėstininko, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės L. Mušauskytės-Griciuvienės kasaciniai skundai atmestini.

51Dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjekto ir priežastinio ryšio

526. Šioje baudžiamojoje byloje paduotuose kasaciniuose skunduose, be kita ko, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 176 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes padarė nepagrįstą išvadą dėl nusikalstamos veikos subjekto ir priežastinio ryšio. Dėl to, anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti naikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kuriuo D. G. yra nuteista pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija šiems teiginiams nepritaria.

537. Pagal BK 176 straipsnio nuostatas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjektas yra specialusis – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016, 2K-355-788/2016, 2K-104-648/2017 ir kt.). Kai pareigos, kylančios darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos srityje, darbdaviui atstovaujančio asmens yra perleistos paskirtiems kitiems įgaliotiems asmenims, pastarieji asmenys laikytini BK 176 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektu. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad sprendimas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo subjekto tokiais atvejais turi būti pagrįstas išvada, kad įgaliotam asmeniui konkrečiai buvo pavesta įgyvendinti teisės aktų reikalavimus būtent darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tokiais atvejais paprastai vertinama įmonėje nustatyta prevencinių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarka, įgalioto asmens paskyrimą nustatančių dokumentų turinys, specializuoti kvalifikaciniai reikalavimai ir kiti šiam klausimui spręsti reikšmingi duomenys.

548. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. įmonės „A“ savininko A. G. 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 06 „Dėl darbo saugos ir sveikatos tarnybos vadovo skyrimo“ šios tarnybos vadovu nuo 2005 m. gruodžio 28 d. yra paskirtas E. V. (taip pat atlikęs ir specialisto funkcijas). Pagal savininko A. G. 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3 įmonėje patvirtintus Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pareiginius nuostatus Nr. 02 (toliau – ir Saugos nuostatai) darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto pareigos yra tiesiogiai susijusios su traumatizmo ir profesinių ligų profilaktikos, kontrolės, organizacinių ir kitų funkcijų vykdymu (2.5 punktas). Vykdydamas traumatizmo profilaktikos funkcijas, šis specialistas, be kita ko, tikrina, ar eksploatuojamos bei projektuojamos darbo priemonės, darbo vietos, gamybinės buities patalpos, statiniai, darbo organizavimas, jo techninio aprūpinimo projektai atitinka norminių aktų saugos darbe klausimais reikalavimus (2.6.1 punktas). Vykdydamas kontrolės funkcijas, specialistas tikrina (apie rastus trūkumus informuodamas įmonės savininką), be kita ko, kaip įmonėje vykdomi norminiai aktai darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, ar padalinių vadovai sudaro saugias ir sveikas darbo sąlygas, ar aprūpina darbuotojus atitinkamomis individualios ir kolektyvinės saugos priemonėmis, ar užtikrinama reikiama jų priežiūra (2.7.1 punktas), taip pat kaip vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus asmenys, atsakingi už darbo priežiūrą ir vykdymą (2.7.2 punktas). Pagal minėtus nuostatus darbų saugos specialistui suteiktos teisės reikalauti, kad padalinio ar darbų vadovas stabdytų darbus, be kita ko, kai darbuotojai yra neapmokyti saugiai dirbti, kai darbuotojai neaprūpinami reikiamomis individualiomis ir kolektyvinėmis saugos priemonėmis (3.4.3 punktas). Jeigu padalinio ar darbo vadovas atsisako įvykdyti reikalavimą sustabdyti darbą arba jeigu minėtų vadovų nėra, specialistas nutraukia darbus, prireikus išveda darbuotojus iš pavojingos zonos ir apie tai informuoja vadovus (3.4.3 punktas). Vykdydamas savo funkcijas, specialistas turi teisę gauti įstaigos padaliniuose reikiamą informaciją darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais (3.4.4 punktas), duoti padalinių vadovams privalomus nurodymus, kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai (3.4.5 punktas). Saugos nuostatai taip pat suteikia specialistui teisę pagal savo kompetenciją kontroliuoti, kaip vykdo pareigas padaliniai (vadovai) (3.2 punktas). Taigi siekiant, kad įmonėje būtų sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos, minėtos darbų saugos ir sveikatos specialisto funkcijos buvo siejamos ir su aktyviais veiksmais, kurių jis turėjo imtis darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, be kita ko, atlikti darbų saugos stebėseną, nustatyti darbų saugos trūkumus, imtis prevencijos priemonių. Tik tinkamai atliktos Saugos nuostatuose nurodytos funkcijos gali būti siejamos su realiu darbų saugos reikalavimų užtikrinimu. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad minėti valdingi įgalinimai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje specialistui įmonėje buvo suteikti šios įmonės vidaus dokumentais, tokių įgalinimų realizavimas užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą nėra siejamas tik su specialisto vadovaujamų pareigų ėjimu ar pavaldumo teisiniais santykiais. Atitinkamai vien tai, kad darbo saugos ir sveikatos tarnybos specialistas E. V. nėjo įmonėje vadovaujamų pareigų ir nebuvo su nukentėjusiuoju susijęs pavaldumo ryšiais, nepaneigia jo teisių ir pareigų užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą.

559. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal minėtus Saugos nuostatus saugos darbe klausimus specialistas sprendžia kartu su struktūriniais padaliniais, visais darbuotojais ir bendradarbiaudamas su valstybinėmis inspekcijomis bei tarnybomis (1.7 punktas). A. G. įmonės „A“ savininko A. G. 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3 patvirtinti Mechaninių dirbtuvių vedėjo pareiginiai nuostatai Nr. 05 nustatė, kad mechaninių dirbtuvių vedėjas, be kita ko, vadovauja turimos technikos ir įrenginių remonto darbams (2.1 punktas), taip pat privalo dirbti sąlygomis, atitinkančiomis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus (3.2 punktas). Byloje nustatyta, kad mechaninių dirbtuvių vedėjo pareigas įmonėje atliko A. B., kuris su Mechaninių dirbtuvių vedėjo pareiginiais nuostatais buvo supažindintas. Be to, A. G. įmonės „A“ savininko 2012 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 4 nuo 2012 m. gegužės 10 d. A. B. buvo paskirtas atsakingu už darbų saugą ir priešgaisrinę būklę A. G. įmonės „A“ teritorijoje. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad šis įsakymas negalėjo būti vertinamas kaip atitinkantis faktinę atsakomybės už darbų saugą įmonėje situaciją, nes, be kita ko, atsirado tik apeliacinio bylos nagrinėjimo metu, tačiau jo turinys apeliacinio proceso metu nepaneigtas. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus atlikdamas dirbtuvių vedėjo A. B. pavestus savaeigės šienapjovės remonto darbus.

5610. Pagal A. G. įmonėje „A“ priimtus vidaus teisės aktus, t. y. šios įmonės savininko A. G. 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3 patvirtintus Traktorininko pareiginius nuostatus Nr. 09, traktorininkas yra pavaldus mechaninių dirbtuvių vedėjui (1.4 punktas); traktorininkas, be kita ko, turi būti dėmesingas, vykdyti darbų saugos ir sveikatos, darbo tvarkos taisyklių ir pareiginių nuostatų reikalavimus (2.7 punktas), pranešti įmonės administracijai apie pastebėtus darbų saugos ir sveikatos taisyklių pažeidimus (2.8 punktas), reikalauti saugių darbo sąlygų (3.1 punktas), neatlikti darbų, kurie prieštarauja darbų saugos reikalavimams, prieš tai pranešdamas administracijai (3.3 punktas). Byloje aktualu ir tai, kad su minėtais traktorininko pareiginiais nuostatais, taip pat įmonėje galiojančiais šios įmonės savininko A. G. 2014 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3 patvirtintais šaltkalvio pareiginiais nuostatais Nr. 013 S. M. buvo supažindintas. Nagrinėjamu aspektu taip pat aktuali įmonės savininko A. G. 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 6-D patvirtinta Šaltkalvio (7222) saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 13, kurioje, be kita ko, įtvirtinta, kad jeigu šaltkalviui reikia atlikti darbus, kurių atlikimo tvarka nenustatyta šioje instrukcijoje, prieš darbo pradžią su įmonės darbų vadovu būtina išsiaiškinti, kaip tai padaryti saugiai (1.3 punktas), darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti, jei, be kita ko, dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių arba darbuotojas neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis (1.10, 1.10.4 punktai), darbo vietos, esančios 1,3 m aukštyje ir aukščiau, turi turėti aptvaras ir tvirtą klotinių pagrindą (4.4 punktas). Taip pat pagal A. G. įmonės „A“ 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 6-D patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 3.3.7 punktą darbuotojai privalo laikytis saugos ir sveikatos darbe instrukcijų reikalavimų, su kuriais jie supažindinami prieš pradedant darbą. Byloje nustatyta, kad S. M. buvo supažindintas ir instruktuotas dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbo vietoje. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, pagal bylos duomenis, įmonė disponavo priemonėmis, kurios buvo skirtos darbui aukštyje, taip pat kitomis priemonėmis, skirtomis darbuotojų funkcijoms atlikti. Šios priemonės įmonės darbuotojams atliekant jiems priskirtas funkcijas buvo prieinamos. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokiomis priemonėmis S. M. nesinaudojo, taip pat nenustatyta, kad jis su darbų vadovu būtų aptaręs darbų, nenurodytų jo instrukcijoje, atlikimo mechanizmą.

5711. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas darbuotojų sauga ir sveikata užtikrinama visomis prevencinėmis priemonėmis, skirtomis darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, jos naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose (2 straipsnis). Taigi sprendžiant, ar BK 176 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas pažeidė darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokios jo pareigos įtvirtintos įstatymuose, kituose teisės aktuose, iš jų – ir lokaliuose aktuose, taip pat nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė taikytinų teisės aktų pažeidimas. Atsižvelgdama į minėtų įmonės „A“ vidaus teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad įmonėje traumatizmo prevencija turėjo būti užtikrinama, be kita ko, darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto vykdant savo pareigas, šiam specialistui bendradarbiaujant su struktūriniais padaliniais ir visais darbuotojais; siekiant išvengti traumų ir nelaimingų atsitikimų įmonėje nustatytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimas buvo svarbus ir savo funkcijas atliekant dirbtuvių vedėjui, taip pat tokių reikalavimų laikantis darbuotojams, atliekantiems jiems dirbtuvių vedėjo pavestas funkcijas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad D. G. buvo informuota apie S. M. atliekamus, jo pareiginiuose nuostatuose nenurodytus veiksmus. Pagal byloje esančius duomenis, minėtų veiksmų atlikimas buvo priskirtas įmonėje dirbančio elektriko kompetencijai, šis faktas įmonės darbuotojams buvo žinomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamas įmonės darbuotojų funkcijų paskirstymas taip pat turėjo būti žinomas dirbtuvių vedėjo pareigas atliekančiam A. B. pavedant atitinkamus savaeigės šienapjovės remonto darbus atlikti S. M.. Atitinkamai pagal įmonės „A“ vidaus teisės aktus minėtų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas D. G. buvo perleistas kitiems įmonėje įgaliotiems asmenims, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ji neatitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektui keliamų reikalavimų.

5812. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį kyla, jei tarp atsakingo asmens padarytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių (nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių) nustatomas priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai ir buvo būtina sunkių padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė priežastis, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią.

5913. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką išvadą dėl priežastinio ryšio tarp asmens padarytos veikos ir kilusių padarinių konstatuoja teismas, specialisto ar eksperto išvadą vertindamas tik kaip vieną iš įrodymų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329-976/2017). Nustatant bylos aplinkybes specialisto ar eksperto išvados yra svarbios, tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą jos neturi vienintelio ar svarbiausio įrodymo statuso; be to, šios išvados yra techninio, o ne teisinio pobūdžio. Baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-82-511/2016). Priežastinis ryšys tarp nusikalstamos veikos ir padarinių nustatomas teismui vertinant įrodymus, jų pagrindu nustatytas aplinkybes ir darant logika pagrįstas išvadas, kokie reiškiniai lemia padarinių (nelaimingo atsitikimo, dėl kurio atsirado sunkių padarinių) atsiradimą, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš nustatytų kaltininko neteisėtų poelgių.

6014. 2017 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2097(17) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog atliekant šienapjovės švyturėlio remontą nebuvo naudojami saugiam darbui aukštyje tinkami įrenginiai (arba kolektyvinės ar (ir) asmeninės apsaugos priemonės, apsaugančios darbuotojus nuo kritimo iš aukščio). Tai, kad nebuvo įvertinta darbuotojo, atliekančio remonto darbus aukštyje, profesinė rizika (šienapjovės remonto darbus aukštyje atliekančio darbuotojo profesinė rizika), organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad abi šios priežastys atspindi bendrą prastą darbų saugos situaciją įmonėje, o ne konkretaus darbo atlikimo trūkumus, taip pat nurodoma, kad pirmiausia turėjo būti įvertinta remonto darbus aukštyje atliekančio darbuotojo profesinė rizika ir tada pasirūpinta jos pašalinimu. Atsižvelgdama į anksčiau nurodytų įmonės „A“ vidaus teisės aktų nuostatas ir faktines bylos aplinkybes, su tokiais teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Lemiama reikšmė nagrinėjamu atveju teiktina tam, ar S. M. pavedant atlikti savaeigės šienapjovės remonto darbus ir jam šiuos darbus atliekant buvo imtasi visų reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti pagal įmonėje priimtus ir galiojančius vidaus teisės aktus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, jog įmonėje neatliktas profesinės rizikos vertinimas šiuo konkrečiu atveju nelaikytinas ta pagrindine sąlyga, kuri nulėmė sunkių padarinių atsiradimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, byloje nustatyta, jog švyturėliai atitinkamoms transporto priemonėms buvo keičiami itin retai (byloje nustatyti ne daugiau nei trys kartai), šias funkcijas įmonėje turėjo atlikti elektrikas; įmonė turėjo įsigijusi įvairių priemonių, skirtų dirbti aukštyje, šios priemonės įmonės darbuotojams buvo prieinamos; sunkių padarinių kilimui turėjo įtakos ir paties nukentėjusiojo elgesys, jo pasirinktas rizikingas remonto darbų atlikimo būdas. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytų sunkių padarinių atsiradimo priežastis ir pagrindinė kilimo sąlyga yra susijusi su tinkamų įrenginių atliekant darbus aukštyje nenaudojimu, bet ne su profesinės rizikos vertinimo S. M. darbo vietoje neatlikimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įmonėje neatliktas profesinės rizikos vertinimas šiuo atveju laikytinas tik darbo teisės aktų pažeidimu.

6115. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad D. G. nelaikytina tinkamu atsakomybės subjektu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, taip pat neatliktas profesinės rizikos vertinimas nelaikytinas būtina sąlyga, nulėmusia sunkių padarinių kilimą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad spręsti, kas susidariusioje situacijoje yra tinkamas BK 176 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos subjektas, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.

62Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo

6316. Prokurorė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pagal kasatorę, apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino remdamasis ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o apibendrinta išvada, pripažindamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, tačiau atskirai įrodymų neįvertino, nenurodė, kodėl atmestinos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nevertino visų objektyvių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, vertino ne įrodymų visumą, o tik atskirus įrodymus ar atskiras jų dalis.

6417. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6518. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai: 1) kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 4) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; 5) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015 ir kt.).

6619. BPK 331 straipsnio (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys) 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

6720. Prokurorės kasaciniame skunde nenurodoma, kokių konkrečiai įrodymų ar faktinių bylos aplinkybių nevertino ar netinkamai vertino apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą išteisinti D. G.. Tiek iš prokurorės, tiek ir nukentėjusiojo atstovo kasacinių skundų turinio matyti, kad kasatoriai apskritai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu išteisinti D. G., neigia šio teismo padarytas išvadas vertinant byloje surinktus įrodymus.

6821. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-303/2017). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017 ir kt.).

6922. Bylos medžiaga ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, tirdamas bylos įrodymus ir juos vertindamas, padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas įvertino šioje byloje ištirtų ir patikrintų įrodymų visumą (kaltinamosios D. G., nukentėjusiojo S. M., liudytojų A. V., A. B., K. V., E. V., A. Š., L. Š., A. S. parodymus, rašytinius bylos įrodymus, tarp jų specialistų išvadas, norminius teisės aktus), taip pat pats atliko dalies įrodymų tyrimą (pakartotinai apklausė nuteistąją D. G., liudytoją A. B., perskaitė tam tikrus, taip pat ir teismui papildomai pateiktus dokumentus) ir, iš naujo įvertinęs įrodymus, laikydamasis BPK 331 straipsnio 2, 4 dalių reikalavimų, priimtame naujame nuosprendyje nurodė nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas D. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad D. G. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagrįsta ir tinkamai motyvuota.

7023. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla išnagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų, šio teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 331 straipsnio reikalavimus. Tai, kad kasatoriai nesutinka su šio teismo išvadomis, nereiškia, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o priimtas sprendimas neteisingas. Dėl nukentėjusiojo atstovo prašymo priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti

7124. Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Pėstininkas prašo iš D. G. priteisti 847 Eur nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, t. y. už kasacinio skundo parengimą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme. Prie prašymo pridėta 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaita faktūra, serija APB, Nr. 15003, 2019 m. liepos 8 d. banko sąskaitos išrašas.

7225. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-163/2012, 2K-303/2014, 2K-153-696/2015, 2K-177-696/2015, 2K-143-696/2017).

7326. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato A. Pėstininko kasacinis skundas atmetamas, prašymas priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti netenkintinas.

74Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

75Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. atstovo advokato Audriaus Pėstininko, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės Laimos Mušauskytės-Griciuvienės kasacinius skundus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu D. G. pagal... 4. Iš UAB „A“ nukentėjusiajam S. M. priteista: 6000 Eur neturtinei žalai... 5. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. S. M. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 7. Netenkinti prašymai išieškoti iš D. G. nukentėjusiojo S. M. turėtas... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo atstovo, prokuroro,... 9. I. Bylos esmė... 10. 1.... 11. D. G. išteisinta dėl kaltinimo tuo, kad būdama A. G. įmonės „A“... 12. 1.1.... 13. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Nr. IX-1672,... 14. 1.2.... 15. Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų 1999 m.... 16. 1.3.... 17. Profesinės rizikos vertinimo nuostatų, patvirtintų 2012 m. spalio 25 d.... 18. 1.4.... 19. Dėl nurodytų darbų saugos įstatymuose ir sveikatos apsaugos darbe... 20. II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė... 21. 2. Apeliacinės instancijos teismas D. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį... 22. III. Kasacinių skundų argumentai... 23. 3. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas advokatas A.... 24. 3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 176 straipsnio 1... 25. 3.2. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad įmonėje „A“ už darbų... 26. 3.3. A. B. visų pirma pasižymėjo kardinaliu parodymų pakeitimu darbdavio... 27. 3.4. E. V., nors ir buvo paskirtas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos... 28. 3.5. 2017 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2097 (17)... 29. 3.6. Abi šios priežastys, sukėlusios itin sunkias pasekmes įmonės... 30. 3.7. Pažymėtina, kad nelaimingą atsitikimą tyrę ekspertai nustatė ir... 31. 3.8. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai, remdamasis nukentėjusiojo,... 32. 3.9. Taip pat pažymima, kad, pagal Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų... 33. 3.10. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad S. M. buvo instruktuotas... 34. 3.11. Taigi konstatuotina, kad įmonėje nebuvo tinkamai paskirtų įgaliotų... 35. 3.12. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad pats S. M. elgėsi nesaugiai ir... 36. 3.13. Apeliacinės instancijos teismo svarstymai dėl įmonėje galimai... 37. 3.14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, o apeliacinės instancijos... 38. 3.15. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, S. M. parodymai dėl... 39. 3.16. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nelaimingo atsitikimo... 40. 4. Kasaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 41. 4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 176 straipsnio 1... 42. 4.2. Kaip galimus nusikalstamos veikos subjektus teismas įvardijo dirbtuvių... 43. 4.3. Iš nukentėjusiojo, liudytojų L. Š., A. Š. parodymų teisme matyti,... 44. 4.4. 2017 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui... 45. 4.5. Taigi neįvertinus rizikos įmonėje ir nusistovėjo ydinga tvarka –... 46. 4.6. Tokia situacija – nesant įvertinos darbuotojo, atliekančio remonto... 47. 4.7. Apeliacinės instancijos teismas nevertino visų objektyvių nusikalstamos... 48. 4.8. Pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes,... 49. IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 50. 5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. atstovo advokato A. Pėstininko,... 51. Dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjekto ir... 52. 6. Šioje baudžiamojoje byloje paduotuose kasaciniuose skunduose, be kita ko,... 53. 7. Pagal BK 176 straipsnio nuostatas darbuotojų saugos ir sveikatos... 54. 8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. įmonės „A“ savininko A. G.... 55. 9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal minėtus Saugos... 56. 10. Pagal A. G. įmonėje „A“ priimtus vidaus teisės aktus, t. y. šios... 57. 11. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos... 58. 12. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį kyla, jei tarp atsakingo... 59. 13. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką išvadą dėl priežastinio... 60. 14. 2017 m. gruodžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. 11-2097(17) konstatuota,... 61. 15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama kasaciniuose... 62. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo... 63. 16. Prokurorė kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas... 64. 17. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5... 65. 18. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti... 66. 19. BPK 331 straipsnio (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys)... 67. 20. Prokurorės kasaciniame skunde nenurodoma, kokių konkrečiai įrodymų ar... 68. 21. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas... 69. 22. Bylos medžiaga ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinys neduoda... 70. 23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla... 71. 24. Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. Pėstininkas prašo iš D. G.... 72. 25. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 73. 26. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo S. M. atstovo advokato A.... 74. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi... 75. Atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. atstovo advokato Audriaus...