Byla 2-2240/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1314-553/2013, kuria iškelta UAB „Širvintų sveikatos centras“ bankroto byla pagal ieškovų UAB „Nemsi LT“, UAB „Analizė“ pareiškimus (tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, – BUAB „Balansita“, UAB „Entafarma“, UAB „Bioeksma“ ir UAB „Endemik diagnostika“)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo UAB „Širvintų sveikatos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1314-553/2013, kuria iškelta UAB „Širvintų sveikatos centras“ bankroto byla pagal ieškovų UAB „Nemsi LT“, UAB „Analizė“ pareiškimus (tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, – BUAB „Balansita“, UAB „Entafarma“, UAB „Bioeksma“ ir UAB „Endemik diagnostika“),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.

4Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Širvintų sveikatos centras“ iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

5Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Širvintų sveikatos centras“ restruktūrizavimo bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį.

6Ieškovai UAB „Nemsi LT“, UAB „Analizė“ kreipėsi į teismą su pareiškimais, prašydami iškelti atsakovui UAB „Širvintų sveikatos centras“ bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad atsakovas laiku nevykdo nurodytiems ieškovams prisiimtų turtinių įsipareigojimų, nereaguoja į raginimus atsiskaityti.

7Atsakovas UAB „Širvintų sveikatos centras“ atsiliepime į ieškinius prašė juos atmesti. Nurodė, jog jis yra šiuo metu veiklą vykdantis ūkio subjektas, sudaręs galiojančias sutartis, pagal kurias teikia sveikos priežiūros paslaugas pacientams. Atsakovo teigimu, įmonės turtas 2013 m. gegužės 31 d. sudarė 629 471 Lt, UAB „Širvintų sveikatos centras“ turi kreditorinių įsipareigojimų už 176 978,64 Lt, o minėtai datai debitorinės skolos sudaro 253 276,22 Lt. Be to, pažymėjo, kad atsakovo skola UAB „Analizė“ šiai dienai yra apmokėta, BUAB „Balansita“ reikalavimo atsakovo atžvilgiu neturi, atsakovo skola UAB „Entafarma“ yra saugoma antstolio depozitinėje sąskaitoje, UAB „Nemsi LT“ reikalavimas yra iš dalies nepagrįstas. Prašo atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovui ir skirti 20 000 Lt baudą ieškovui UAB „Nemsi LT“ dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant atsakovui.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi iškėlė atsakovo UAB „Širvintų sveikatos centras“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.

10Teismas pažymėjo, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi realia į balansą įrašyto turto verte (o ne balanse įrašyta turto verte), taigi, į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Dėl nurodyto konstatavo, jog tikėtina reali atsakovo turto vertė yra 232 290,07 Lt (629 471 Lt – 75 995 Lt – 190 612,73 Lt – 130 573,20 Lt), nors iš atsakovo teismui pateikto 2013 m. birželio 19 d. balanso už 2013 m. sausio – gegužės mėn. matyti, kad įmonės turtas 2013 m. gegužės 31 d. yra 629 471 Lt: ilgalaikis turtas – 97 094 Lt (iš kurių 76 095 Lt – po vienerių metų gautinos sumos), trumpalaikis turtas – 532 377 Lt (iš kurių 385 398 Lt – per vienerius metus gautinos sumos: 253 276 Lt – pirkėjų įsiskolinimas, 132 122 Lt – kitos gautinos sumos). Teismas pažymėjo, jog atsakovo nurodomos po vienerių metų gautinos sumos – 75 995 Lt nesutampa su balanse nurodyta 76 095 Lt suma, kuri atsakovo teigimu, yra UAB „Lusmos vaistinė“ skola atsakovui dėl UAB „Lusmos vaistinė“ tiekėjų sąskaitų apmokėjimo tiesiogiai į tiekėjų atsiskaitomąsias sąskaitas pagal susitarimą tarp UAB „Širvintų sveikatos centras“ ir UAB „Lusmos vaistinė“.

11Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktame debitorių sąraše nurodyta bendra debitorinių įsiskolinimų suma sutampa su įmonės balanse nurodyta 253 276 Lt pirkėjų įsiskolinimo suma ir nustatė, kad didžiausias įmonės debitorius yra UAB „Lusmos vaistinė“, kurio 350 dienų pradelsta skola atsakovui sudaro 190 612,73 Lt, tačiau sprendė, kad UAB „Širvintų sveikatos centras“ nei artimiausiu metu, nei vienerių metų bėgyje neturės galimybės iš UAB „Lusmos vaistinė“ atgauti nei 75 995 Lt, nei 190 612,73 Lt, todėl šių sumų įtraukimas į bendrą įmonės šiuo metu turimo turto sumą, kai yra vertinama reali galimybė įmonei toliau vykdyti savo veiklą, neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų (CPK 3 str.), kadangi Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Lusmos vaistinė“ restruktūrizavimo bylą, to paties teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Lusmos vaistinė“, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi šią Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą dėl UAB „Lusmos vaistinė“ bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Be to, teismas nustatė, kad atsakovas neturi įrodymų, kurie pagrįstų gautinos 130 573,20 Lt (įrodymus pateikė tik dėl 1 548,80 Lt sumos (132 122 Lt – 1 548,80 Lt)) sumos realumą, todėl sprendė, kad ši suma negali būti įtraukiama į bendrą atsakovo realaus turto vertę.

12Teismas taip pat nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą 2013 m. gegužės 31 d. UAB balansą „Širvintų sveikatos centras“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 373 070 Lt: 47 820 Lt akcininko paskola; 120 332 Lt skolos tiekėjams, 1 771 Lt gauti išankstiniai apmokėjimai, 164 822 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 38 325 Lt kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovo parengto balanso duomenys nesutampa su atsakovo pateikta kita informacija apie kreditorinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Atsakovo teigimu, pradelstos skolos tiekėjams yra ne 120 322 Lt sumos, o 90 499,41 Lt sumos. Į 90 499,41 Lt sumą atsakovas įtraukė trečiojo asmens UAB „Endemik diagnostika“ 28 602 Lt reikalavimą 2013 m. gegužės 31 d., kuris pagal UAB „Endemik diagnostika“ ir UAB „Širvintų sveikatos centras“ 2013 m. liepos 3 d. pasirašytą skolų suderinimo aktą buvo jau 30 098,80 Lt, todėl 90 499,41 Lt suma turi būti padidinta 1 496,80 Lt (30 098,80 Lt – 28 602 Lt). Dėl nurodyto teismas sprendė, kad tiekėjams visos skolos, kurių atsakovas neginčija, suma yra 91 996,21 Lt. Be to, teismas nustatė, jog atsakovo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2013 m. gegužės 31 d. yra 26 146,54 Lt, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pagal atsakovo duomenis – 4 498 (418 Lt + 4080 Lt) Lt.

13Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas atsakovo balansas patvirtina, jog atsakovo su darbo santykiais susiję įsipareigojimai yra 164 822 Lt, o pagal kreditorinių įsipareigojimų sąrašą – 43 966,26 Lt. Atsakovo teigimu, pradelstų skolų įmonėje dirbantiems darbuotojams atsakovas neturi, tačiau 2013 m. birželio 30 d. turi 4 280,38 Lt pradelstų skolų atleistiems darbuotojams. Teismas pažymėjo, kad taip pat atsakovas nurodė, kad 78 760,80 Lt sumos, kuri nurodyta balanse prie įsipareigojimų, susijusių su darbo santykiais, jis negali paaiškinti, nes ši suma įtraukta į balansą vadovaujantis UAB „Nemsi LT“ pateiktomis ataskaitomis, tačiau atsakovas neturi tikslaus šios sumos išaiškinimo.

14Dėl nurodyto teismas nustatė, kad atsakovo pradelstų skolų suma yra 176 512,13 Lt (47 820 Lt+ 91 996,21 Lt +1 771 Lt + 4 280,38 Lt + 26 146,54 Lt + 4 498 Lt = 176 512,13 Lt), todėl sprendė, jog UAB „Širvintų sveikatos centras“ pradelsti kreditoriams įsipareigojimai, kurių jis neginčija (176 512,13 Lt), viršija pusę realios į balansą įrašyto turto vertės (116 145,04 Lt (232 290,07 Lt / 2)) bei konstatavo, kad UAB „Širvintų sveikatos centras“ yra nemoki (ĮBĮ 2 str.8 d.).

15Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas toliau vykdo veiklą, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės bei faktas, kad atsakovui buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, nes, be kita ko, teismas nustatė, jog UAB „Širvintų sveikatos centras“ neturi objektyvių galimybių atkurti mokumą, patvirtina, kad atsisakymas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Širvintų sveikatos centras“ pažeistų ne tik atsakovo kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus, nes UAB „Širvintų sveikatos centras“ turi tokių finansinių sunkumų, kurie negali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.

16Teismas, susipažinęs su ieškovų ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, siūlomomis įmonės bankroto administratoriaus kandidatūromis bei vadovaudamasis diskrecijos teise, taip pat prioritetiniu kreditorių interesų apsaugos principu, konstatavo, kad UAB „Širvintų sveikatos centras“ bankroto administratoriumi yra pagrindas skirti iš visų siūlomų administratorių UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.

17Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašomos skirti 20 000 Lt baudos ieškovui UAB „Nemsi LT“, pusę šios sumos priteisiant atsakovui, nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas UAB „Nemsi LT“, įgyvendindamas įstatymo nustatytą teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui ir prašydamas atsakovui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo nesąžiningas ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymo dėl baudos skyrimo netenkino.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Širvintų sveikatos centras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Dėl ĮBĮ pagrindų iškelti įmonei bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo pateiktų argumentų dėl jo vykdomos ūkinės - komercinės veiklos pastovumo, nevertino atsakovo vykdomos ūkinės – komercinės veiklos perspektyvos ir atsakovų klientų interesų. Teismų praktikoje nurodomas reabilitacinis tikslas, kuris suvokiamas kaip galimybė juridiniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, toliau tęsti ūkinę – komercinę veiklą ir taip didinti pajamas. Toks prioritetinis tikslas nebuvo nustatinėjamas teismo, nors atsakovas pateikė pagrįstų savo verslo plėtros ateityje įrodymų. Be to, ginčijamoje nutartyje neatsižvelgta ir į atsakovo padėtį verslo rinkoje, t.y. teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį. Atsakovo, kaip efektyvaus ir egzistuojančio rinkos dalyvio pobūdį, rodo ne tik teikiamų paslaugų stabilumas, bet ir sutartys su įvairiais kreditoriais, būtinos užtikrinant teikiamų paslaugų kokybę. Pagal pateiktą į bylą 2013 m. gegužės 31 d. atsakovo balansą, UAB „Širvintų sveikatos centras“ turi nuosavo turto viso už 629 471 Lt, o teismo pripažinta kreditorinių įsipareigojimų suma yra 176 978,64 Lt, todėl tokia finansinė padėtis niekaip negalėjo teismo būti vertinama kaip įmonės nemokumas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme.

212. Dėl atsakovo vykdomos ūkinės – komercinės veiklos perspektyvos. Atsakovo teigimu, jis vykdo veiklą ir gauna pajamas, todėl ateities verslo perspektyvas įrodo šie argumentai: tarp atsakovo ir jo klientų yra susiformavę pasitikėjimo santykiai, kurie pagrįstai manytini, kad išliks ir ateityje, todėl ateityje įmonė gaus pajamų; paskutiniųjų metų atsakovo gauto pelno duomenys (35 580 Lt) rodo, kad įmonė veikė pelningai, todėl konstatuotina, kad įmonės pelnas augs ir šiais metais, o teisėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugų monopolis, priklausąs atsakovui, rodo pajamų gavimą ateityje. Be to, įmonės darbuotojai yra išreiškę savo nuomonę, kad atsakovui nebūtų keliama bankroto byla. Didžiausias atsakovo kreditorius – UAB „Endemik diagnostika“ nuo 2013 m. gegužės mėn. pradėjo savo veiklą atsakovo patalpose, todėl manytina, kad tai leis atsakovui ateityje patirti mažiau išlaidų, reikalingų pacientų medicininiams tyrimams atlikti.

223. Dėl UAB „Nemsi Lt“ nevykdytų įsipareigojimų. Viena esminių sąlygų, dėl kurios teismas pripažino atsakovui bankroto bylos iškėlimo pagrindą, yra atsakovo nepaaiškinta 130 573,20 Lt suma, įrašyta į UAB „Širvintų sveikatos centras“ turto balansą. Atsakovas pažymėjo, kad dėl šios sumos neturi tikslios informacijos, kadangi iki 2012 m. birželio 30 d. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Nemsi Lt“ pagal sudarytą sutartį. UAB „Nemsi Lt“ nepateikė jokių finansinių ataskaitų detalizacijos, todėl neturi galimybės pagrįsti 131 573,20 Lt sumos, įrašytos į įmonės balansą. Be to, teismas nesiaiškino, kodėl atsakovo kreditorius UAB ‚Nemsi Lt“ neatliko sutartinių įsipareigojimų, kurie pakeistų atsakovo bankroto bylos iškėlimo klausimą.

234. Dėl atsakovo kreditorių, inicijuojančių bankroto bylos iškėlimą reikalavimų nepagrįstumo. Atsakovo teigimu, BUAB „Balansita“ iš vis neturi reikalavimo teisės atsakovui. Būtent BUAB „Balansita“ yra skolinga atsakovui 19 940 Lt. UAB „Entafarma“ reikalavimas dėl 12 005,50 Lt skolos priteisimo yra sąlyginis, nes skolos suma yra areštuota antstolės depozitinėje sąskaitoje. Atsakovas nekvestionuoja, jog UAB „Nemsi Lt“ turi reikalavimo teisę atsakovui, tačiau dėl to, kad atsakovui nėra perduoti suvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, negalima nustatyti tikrosios skolos sumos.

245. Dėl viešo intereso bankroto procese ir atsakovo darbuotojų interesų. Teismo argumentas, kad vėlavimas išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, vertintinas kritiškai. Atsakovo vėlavimas sumokėti palyginti nedidelę sumą atleistiems darbuotojams negali būti vertinamas kaip kitų, dirbančių darbuotojų teisių ir teisėtų interesų suvaržymas, kadangi jų absoliučių darbuotojų daugumos nuomone, darbdaviui bankroto byla neturi būti keliama.

25Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nemsi LT“ prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad nėra jokių objektyvių prielaidų daryti išvadai, kad atsakovas yra mokus. Atsakovas, teigdamas, kad yra mokus, neįrodė, kad įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti. Be to, pažymėjo, kad atsakovo veiklos sunkumai nėra laikini, nes atsakovui buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, nes, be kita ko, teismas nustatė, jog UAB „Širvintų sveikatos centras“ neturi objektyvių galimybių atkurti mokumą.

26Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Analizė“ prašo jį atmesti, palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo apelianto bankroto bylą ir, remdamasis byloje esančiais įrodymais, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą iškelti atsakovui bankroto bylą. Tolesnis bankroto bylos iškėlimo klausimo vilkinimas tik dar labiau pažeistų kreditorių interesus bei nepagrįstai trukdytų jiems įgyvendinti savo reikalavimo teises.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis, kuria nutarta UAB „Širvintų sveikatos centras“ iškelti bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta.

29Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra ir ĮBĮ, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų teisės normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1031/2008, Nr. 2-185/2010, Nr. 2-2377/2011 ir Nr. 2-2561/2011).

30Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje reglamentuojama, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas - yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

31Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad tik šalys nustato įrodinėjimo dalyką bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikštus reikalavimus (CPK 13 str.). Tačiau įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei. Todėl teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą.

32Teismas, siekdamas teisingai išspręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi ne tik formaliai įvertinti įmonės finansiniuose dokumentuose nurodytus duomenis, bet ir įsitikinti šių duomenų pagrįstumu. Tik nustačius pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą pagrįstai įrašytus turto dydžius galima išspręsti nagrinėjamo ieškinio dėl pripažinimo pagrįstumą.

33Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta dėl atsakovo nemokumo.

34Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog pagal pateiktą į bylą 2013 m. gegužės 31 d. atsakovo balansą, atsakovas turi nuosavo turto už 629 471 Lt, o teismo pripažinta kreditorinių įsipareigojimų suma yra 176 978,64 Lt, todėl tokia finansinė padėtis niekaip negalėjo teismo būti vertinama kaip įmonės nemokumas ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus į bylą atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus duomenis neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę realios į balansą įrašyto turto vertės.

35Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo pateiktas į bylą 2013 m. birželio 19 d. balansas už 2013 m. sausio – gegužės mėn. rodo, kad atsakovo turto vertė yra 629 471 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 373 070 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos – 373 070 Lt. Bendrovės balanse apskaitytą turtą sudaro ilgalaikis 97 094 Lt vertės turtas, iš jų 76 095 Lt – po vienerių metų gautinos sumos ir 532 377 Lt vertės trumpalaikis turtas, iš jų 385 398 Lt – per vienerius metus gautinos sumos: 253 276 Lt – pirkėjų įsiskolinimas, 132 122 Lt – kitos gautinos sumos, nuostoliai – 11 218 Lt. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę. Dėl nurodytų aplinkybių ir argumentų nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į kitas bankroto bylos iškėlimo klausimui svarbias aplinkybes.

36Atsakovo į bylą pateiktas įmonės debitorių sąrašas rodo, kad bendra debitorinių įsiskolinimų suma yra 253 276 Lt, iš jų 190 612,72 Lt didžiausio debitoriaus UAB „Lusmos vaistinė“ skola. Be to, atsakovas papildomai paaiškino, kad atsakovo 2013 m. birželio 19 d. balanse už 2013 m. sausio – gegužės mėn. nurodomos po vienerių metų gautinos sumos – 75 995 Lt taip pat sudaro UAB „Lusmos vaistinė“ skola atsakovui dėl UAB „Lusmos vaistinė“ tiekėjų sąskaitų apmokėjimo tiesiogiai į tiekėjų atsiskaitomąsias sąskaitas pagal susitarimą tarp UAB „Širvintų sveikatos centras“ ir UAB „Lusmos vaistinė“. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs į bylą pateiktus duomenis pagrįstai nustatė, kad atsakovo debitorių sąraše nurodyto didžiausio debitoriaus finansinė padėtis yra sunki, todėl nei artimiausiu metu, nei vienerių metų bėgyje neturės galimybės iš jo atgauti nei 75 995 Lt, nei 190 612,72 Lt, nes pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Lusmos vaistinė“ restruktūrizavimo bylą, nes nustatyta, kad UAB „Lusmos vaistinė“ yra nemoki, be to, pagal UAB „Lusmos vaistinė“ pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis nėra įmanoma padengti visų skolų ir atkurti normalios įmonės veiklos. Nors Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Lusmos vaistinė“ bankroto bylą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylą dėl UAB „Lusmos vaistinė“ bankroto bylos iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 179 str. 3 d.). Apeliacinio teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovo skolininkas UAB „Lusmos vaistinė“ turi finansinių sunkumų ir mokumo problemų, dėl ko yra pagrindas teigti, kad 266 607,72 Lt skolos susigrąžinimas iš šio asmens nustatytais terminais ir apskritai yra mažai tikėtinas. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, vien įmonės (kuriai inicijuota bankroto byla) debitorių sąrašas, nesant įrodymų apie jame nurodytų sumų pagrįstumo ir išieškojimo galimybes, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu nurodytos įmonės realiai gautinas sumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578/2013, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1661/2009). Taigi apygardos teismas pagrįstai į bendrą atsakovo turto sumą neįtraukė minėtos debitorinės/ po vienerių metų gautinos sumos skolos.

37Atsakovo teigimu, jis negali pateikti duomenų dėl 132 122 Lt vertės kitų gautinų sumų pagrįstumo (išskyrus dėl 2 444 Lt, nors įrodymus pateikė tik dėl 1 548,80 Lt), nes iki 2012 m. birželio 30 d. įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Nemsi Lt“ pagal sudarytą apskaitos tvarkymo sutartį, o UAB „Nemsi Lt“ nepateikė jokių finansinių ataskaitų detalizacijos. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Bylos duomenys patvirtina, kad teismas, tenkinęs atsakovo prašymą išreikalauti iš ieškovo UAB „Nemsi Lt“ buhalterinės apsakitos dokumentus, 2012 m. gruodžio 21 d. išdavė liudijimą rašytiniams įrodymams gauti, po to pratęsė terminą atsakovui pateikti teismo reikalautus dokumentus, taip pat 2013 m. liepos 1 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti rašytinius įrodymus, kurie pagrįstų 132 122 Lt vertės kitų gautinų sumų realumą, t.y. nurodyti, kokia konkreti suma, kokio realaus sandorio pagrindu, kokiu terminu bus atsakovo gauta, tačiau atsakovas nepateikė tokių duomenų (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog didelė dalis UAB „Nemsi Lt“ turimų atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentų ieškovui buvo perduoti 2013 m. sausio 15 d. šalims sudarius ir pasirašius aktą dėl dokumentų perdavimo – priėmimo Nr. AK-2013-001. Pažymėtina, kad UAB „Nemsi Lt“ atsakovo buhalterinę apskaitą tvarkė iki 2012 m. birželio 30 d., o 2013 m. birželio 19 d. balanso duomenys patvirtina, kad atsakovo turto vertė už 2013 m. sausio – gegužės mėn., nurodyta balanse, buvo 629 471 Lt (tarp jo per vienerius metus gautinos sumos – 132 122 Lt). Tokių įrodymų atsakovas nepateikė apeliaciniam teismui priimti į bylą (CPK 314, 338 str.), o nesant įrodymų, jog yra realių galimybių jas gauti, tokios gautinos sumos neįskaitomos į bendrovės turto realią vertę.

38Nesant duomenų apie įmonės balanse nurodytų gautinų sumų išieškojimo galimybes, jų realumą, nėra galimybės nustatyti atsakovo turto, kurį sudaro debitorių įsiskolinimas ir kitos gautinos sumos, realios vertės. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011, 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).

39Nagrinėjamu atveju, nustatant į atsakovo balansą įrašyto turto realią vertę, yra pagrindas teigti, jog labiau tikėtina, kad atsakovo į balansą įrašytas turtas – po vienerių metų gautinos sumos (75 995 Lt) ir per vienerius metus gautinos sumos (190 612,73 Lt + 130 573,20 Lt) nėra atsakovo realus turtas (CPK 185 str.). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą neįskaičiuoti bendrovės balanse nurodytos po vienerių metų gautinos sumos (75 995 Lt) ir per vienerius metus gautinos sumos (190 612,73 Lt + 130 573,20 Lt) į atsakovo realaus turto vertę ir konstatuoti, jog nėra pagrindo spręsti, kad balanse nurodytos minėtos sumos bus gautos/atgautos ir įmonė ateityje galės atstatyti savo mokumą. Apeliantas nepaneigė šių teismo išvadų.

40Bylos duomenys patvirtina, kad pagal atsakovo balansą 2013 m. gegužės 31 d. UAB „Širvintų sveikatos centras“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra 373 070 Lt (47 820 Lt akcininko paskola, 120 332 Lt skolos tiekėjams, 1 771 Lt gauti išankstiniai apmokėjimai, 164 822 Lt su darbo santykiais susiję įsipareigojimai, 38 325 Lt kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai). Tačiau sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi įmonės ne visos skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs į bylą pateiktus duomenis nustatė, kad tiekėjams pradelstos skolos, kurių atsakovas neginčija, sudaro 91 996,21 Lt sumą, tačiau neįvertino aplinkybės, jog atsakovas 2013 m.birželio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2530 pervedė kreditoriui UAB „Analizė“ 3 028,71 Lt pagrindinės skolos dalį. Dėl nurodyto apeliacinis teismas sprendžia, kad skolos tiekėjams, kurių atsakovas neginčija, sudaro 88 967,50 Lt. Be to, atsakovas atskirajame skunde teigia, kad nesutinka su kreditorių BUAB „Balansita“ ir UAB „Nemsi Lt“ nurodytomis skolomis, tačiau apeliacinis teismas pastebi, jog jų skolos neįtrauktos į atsakovo kreditorių sąrašą. Pažymėtina, jog tik kai atsakovas ginčija vieno ar kelių kreditorių nurodytą skolą ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-743/2011). Atsakovo į bylą pateiktas kreditorinių įsipareigojimų sąrašas rodo, kad su darbo santykiais susiję įsipareigojimai yra 43 966,26 Lt, o pradelstos skolos atleistiems darbuotojams - 4 280,38 Lt. Pagal naujausius įmonės finansinius duomenis atsakovo skola VSDFV sudaro 26 145,54, Lt, o VMI – 4 498 Lt. Dėl nurodyto apeliacinis teismas, vadovaudamasis atsakovo paaiškinimais ir pateiktais finansiniais duomenimis, konstatuoja, kad atsakovo pradelstų skolų suma yra 173 483,42 Lt.

41Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus į bylą atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentus ir kitus duomenis neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įmonės nemokumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonė nemoki ir jai keltina bankroto byla.

42Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo atsakovo pateiktų argumentų dėl vykdomos ūkinės - komercinės veiklos pastovumo, atsakovo vykdomos ūkinės – komercinės veiklos perspektyvos, neatsižvelgė į atsakovo klientų interesus, be to, ir į atsakovo padėtį verslo rinkoje, t.y. į teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų pobūdį. Apeliacinis teismas nesutinka su tokiais apelianto teiginiais ir argumentais.

43Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nustatyti, ar bendrovė yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų kurie gali būti išspęsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje Nr. 2-887/2008; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1666/2012).

44Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad iš bylos medžiagos bei Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 2013 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Širvintų sveikatos centras“ restruktūrizavimo bylą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ar yra pagrindas iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, vertino atsakovo mokumą ir konstatavo, kad atsakovas turi nemokumo požymių, o jo restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai ir veiklai normalizuoti bei atkurti jo mokumui, todėl turėjo pagrindo atsisakyti iškelti atsakovo restruktūrizavimo bylą. Pažymėtina, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Faktai, kuriuos Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas restruktūrizavimo bylos atsakovui iškėlimo/atsisakymo iškelti klausimą, nustatė vertindamas atsakovo mokumą / nemokumą, yra prejudiciniai faktai, kurių ad hoc nereikia įrodinėti, kadangi civilinėje byloje Nr. B2-2914-553/2013 buvo išspręstas ir šioje byloje yra sprendžiamas to paties juridinio asmens – atsakovo (ne)mokumas. Dėl nurodyto apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog UAB „Širvintų sveikatos centras“ neturi objektyvių galimybių atkurti mokumą, o atsisakymas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Širvintų sveikatos centras“ pažeistų ne tik atsakovo kreditorių, bet ir pačios įmonės interesus, nes UAB „Širvintų sveikatos centras“ turi tokių finansinių sunkumų, kurie negali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį. Kaip minėta, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str.). Apeliantas duomenų ar įrodymų, kurie patvirtintų galimybę atkurti atsakovo mokumą ir išsaugoti bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį nei pirmos instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

45Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad bankroto byla keliama tik kraštutiniu atveju ir tik tada kai nėra jokių galimybių atkurti įmonės veiklą. Tokios pozicijos yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, pagal kurią bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovai įrodė atsakovo nemokumą, o atsakovas savo teiginių apie įmonės galimą mokumą neįrodė (CPK 12 str.).

46Nurodytais motyvais pripažinus, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, apeliacinis teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie laikytini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste.

47Dėl pasakyto apygardos teismas turėjo pagrindą iškelti atsakovo bankroto bylą, ir, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė įstatymo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.; CPK 185 str.).

48Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

49Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. I. Ginčo esmė... 3. Byloje sprendžiamas ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo.... 4. Atskiruoju skundu keliamas teismo nutarties, kuria atsakovui UAB „Širvintų... 5. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Vilniaus apygardos teismas... 6. Ieškovai UAB „Nemsi LT“, UAB „Analizė“ kreipėsi į teismą su... 7. Atsakovas UAB „Širvintų sveikatos centras“ atsiliepime į ieškinius... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi iškėlė atsakovo... 10. Teismas pažymėjo, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti... 11. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateiktame debitorių sąraše nurodyta bendra... 12. Teismas taip pat nustatė, kad pagal atsakovo pateiktą 2013 m. gegužės 31 d.... 13. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas atsakovo balansas patvirtina, jog... 14. Dėl nurodyto teismas nustatė, kad atsakovo pradelstų skolų suma yra 176... 15. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti paaiškinimai ir rašytiniai... 16. Teismas, susipažinęs su ieškovų ir trečiųjų asmenų, nepareiškiančių... 17. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo prašomos skirti 20 000 Lt baudos... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Širvintų sveikatos centras“ prašo... 20. 1. Dėl ĮBĮ pagrindų iškelti įmonei bankroto bylą. Pirmosios instancijos... 21. 2. Dėl atsakovo vykdomos ūkinės – komercinės veiklos perspektyvos.... 22. 3. Dėl UAB „Nemsi Lt“ nevykdytų įsipareigojimų. Viena esminių... 23. 4. Dėl atsakovo kreditorių, inicijuojančių bankroto bylos iškėlimą... 24. 5. Dėl viešo intereso bankroto procese ir atsakovo darbuotojų interesų.... 25. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Nemsi LT“ prašo jį... 26. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Analizė“ prašo jį... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 28. Byloje sprendžiamas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15... 29. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 30. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 9 straipsnio 7... 31. Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia,... 32. Teismas, siekdamas teisingai išspręsti klausimą dėl bankroto bylos... 33. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta dėl atsakovo nemokumo.... 34. Apeliantas atskirąjį skundą grindžia argumentu, jog pagal pateiktą į... 35. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo pateiktas į bylą 2013 m. birželio 19... 36. Atsakovo į bylą pateiktas įmonės debitorių sąrašas rodo, kad bendra... 37. Atsakovo teigimu, jis negali pateikti duomenų dėl 132 122 Lt vertės kitų... 38. Nesant duomenų apie įmonės balanse nurodytų gautinų sumų išieškojimo... 39. Nagrinėjamu atveju, nustatant į atsakovo balansą įrašyto turto realią... 40. Bylos duomenys patvirtina, kad pagal atsakovo balansą 2013 m. gegužės 31 d.... 41. Apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktus į bylą atsakovo finansinės... 42. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo... 43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iškeliant bankroto bylą, yra... 44. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybė yra ta, kad iš bylos medžiagos bei... 45. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad bankroto... 46. Nurodytais motyvais pripažinus, kad skundžiama nutartis yra teisėta bei... 47. Dėl pasakyto apygardos teismas turėjo pagrindą iškelti atsakovo bankroto... 48. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti... 49. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 50. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį....