Byla e2A-1543-794/2017

Dėl pareigų ir teisių perleidimo dalyje pripažinimo niekiniu, žalos (nuostolių) atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūros Marijos Strumskienės, Vilijos Mikuckienės ir Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų A. R. ir G. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. ir G. R. patikslintą ieškinį atsakovams A. J., V. R., tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Prime Auto“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Taxillus“ dėl susitarimo dėl pareigų ir teisių perleidimo dalyje pripažinimo niekiniu, žalos (nuostolių) atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

1. Ieškovai A. R. ir G. R. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2015 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. STPA15-0702 (toliau – ir pirkimo – pardavimo sutartis), esantį automobilio 2015 m. liepos 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr.STPA15-0702 priedu Nr. 3, dalyje dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria atsakovas A. J. perleido atsakovui V. R. visas pirkėjo teises ir pareigas, kylančias iš 2015 m. liepos 2 d. pasirašytos automobilio pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ST-PA15-0702; 2) priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir V. R. žalos (nuostolių) atlyginimą, kurį sudaro 45 procentai automobilio Porsche Cayman rinkos vertės, t. y. 22 969,62 Eur sumą; 3) iš atsakovų priteisti 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
2. Ieškovai nurodė, kad 2015 m. gruodžio 18 d. UAB ,,VSGA“ valdomuose lošimo namuose (kazino) ,,Casino Tornado” pagal UAB „VSGA“ parengtas ir patvirtintas taisykles vyko loterija, kurioje kaip pagrindinis prizas buvo lošiamas automobilis Porsche Cayman. 2015 m. gruodžio 18 d., iki prasidedant loterijai, buvo susitarta, jog tuo atveju, jeigu loterijoje iškris A. J. vardu užpildyta auksinė prizinio laimėjimo kortelė, ir jis taps pagrindinio prizo laimėtoju, tai laimėtas prizas (automobilis Porsche Cayman ar atitinkamai jo vertė pinigais) bus pasidalintas atitinkamomis dalimis: A. J. atiteks 55 proc. prizo vertės; A. R., atiteks 30 proc. prizo vertės; M. S. (M. S.) atiteks 10 proc. prizo vertės; V. G. (V. G.) atiteks proc. prizo vertės. 2015 m. gruodžio 18 d. atsakovo A. J. vardu buvo laimėtas naujas automobilis Porsche Cayman, kurio vertė yra 60 051,31 Eur. Po laimėjimo, tą pačią dieną, A. J. pasirašė susitarimą, pavadintą „garantinis raštas“, kuriuo patvirtino, kad jo vardu loterijoje laimėtas automobilis Porsche Cayman priklauso keliems asmenims prieš tai nurodytomis dalimis. Šiame rašytiniame dokumente taip pat patvirtinta, kad A. R. už 1 500 Eur nupirko Vadimui (Grušinui) reikalavimą į 5 proc. automobilio (jo vertės). Vėliau tai patvirtindamas 2015 m. gruodžio 20 d. V. G. raštu patvirtino, kad atsisako bet kokių reikalavimo teisių į A. J. vardu laimėtą automobilį Porsche Cayman A. R. naudai. 2015 m. gruodžio 21 d. ieškovas už 3 000 Eur nupirko iš minėtame susitarime dalyvavusio M. S. reikalavimo teises į 10 proc. laimėto prizo (jo vertės). M. S. taip pat raštu patvirtino, kad niekam jokių pretenzijų dėl laimėto automobilio, neturi. Už reikalavimo teisių įsigijimą apmokėjo ieškovė G. R. iš savo asmeninių lėšų. Atsakovas A. J. atsiėmė piniginį prizą ir įregistravo automobilį savo vardu. Kadangi automobilio negalima grąžinti natūra dėl to, kad jis buvo perleistas jį tikėtina sąžiningai įgijusiam trečiajam asmeniui UAB ,,Baltautika“, tai ieškovams turi būti atlyginta perleisto automobilio dalies verte pinigais, o kadangi prievolės dalykas buvo nedalus ir ieškovams dėl to, kad automobilis yra perleistas, yra padaryta turtinė ir neturtinė žala (ieškovė G. R. pati pageidavo naudotis automobiliu, o ne jį parduoti), tai iš atsakovų A. J. ir V. R. 22 969,62 Eur nuostolių (žalos) atlyginimas priteistinas solidariai.
3. Atsakovas V. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovai savo patikslintą ieškinį grindžia susitarimu, kurį neva sudarė iki loterijos pradžios. Tačiau susitarimas, kurį ieškovai įrodinėja 2015 m. gruodžio 18 d. garantiniu raštu, neatitinka susitarimui ar sutarčiai keliamų reikalavimų. Susitarimas tarp šalių privalėjo būti bent jau paprastos rašytinės formos, nes ieškovai tariamai įgijo teises į turto dalį, kurio suma 22 969,62 Eur. Pabrėžė tai, kad ieškovai savo reikalavimus kildina iš lošimo, t. y. susitarimas sudarytas dėl loterijoje lošiamo automobilio, o tokio susitarimo nereglamentuoja įstatymai, be to jis prieštarauja loterijos taisyklėms ir nuslėptas nuo loterijos organizatoriaus. Ieškovai savo teises į loterijoje laimėtą automobilį turėjo registruoti teisės aktų nustatyta tvarka ir šį faktą išviešinti prieš trečiuosius asmenis, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu atsakovas V. R. elgėsi sąžiningai, dėl teisų perėmimo iš A. J. jis bendravo tiek su loterijos organizatoriais tiek ir su laimėto automobilio pardavėju (savininku), su kuriuo ir buvo sudarytas ginčijamas susitarimas. Atsakovas V. R. visas teises į loterijoje laimėtą automobilį Porsche Cayman įsigijo už 40 000 Eur, kuriuos sumokėjo A. J., o tai patvirtina 2015 m. gruodžio 21 d. pasirašytas atsakovo A. J. pakvitavimas. Atsakovas V. R. įsigytą automobilį 2016 m. sausio 11 d. pardavė kitam pirkėjui UAB „Baltautika“.
4. Trečiasis asmuo UAB ,,Taxillus“ su pateiktu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad loterijoje atsakovas A. J. dalyvavo vienasmeniškai, kortelę užpildė vienas, kitaip ir negalėjo būti pagal lošimo taisykles, o kiti asmenys lošime nedalyvavo. Taip pat nurodė, kad automobilio vertė yra 51 043,61 Eur, nes iš 60 051,31 Eur sumos 9 007,70 Eur sudaro gyventojų pajamų mokestis. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė G. R. būtų mokėjusi M. S. ir V. G.. Trečiais asmuo nėra dalyvavęs ir nedalyvauja jokiuose sandoriuose, kurie pažeidžia viešąją tarką ir gerą moralę, trečiasis asmuo neturi nieko bendro su A. J. turtiniais reikalais iki loterijos ir po jos. Ieškovų reikalavimas pripažinti negaliojančiu susitarimą tarp atsakovų yra perteklinis, kadangi ieškovai reikalauja žalos atlyginimo.
5. Atsakovo A. J. kuratorė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas nei de jure nei de facto nebuvo ginčo automobilio savininku (valdytoju), o buvo tik 60 051,31 Eur piniginio prizo laimėtojas, todėl garantiniame rašte nurodytas automobilis „Porsche“ negalėjo būti atsakovo perleistas kitiems rašte nurodytiems asmenims, nes jam nuosavybės teise nepriklausė. Taip pat teigė, kad ieškovų reikalavimas dėl aukščiau nurodyto sandorio pripažinimo niekiniu yra perteklinis, nes ieškovai pasirinko kitą savo teisių ginimo priemonę – žalos atlyginimą.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas nepripažino, jog tarp ieškovo ir kitų asmenų buvo susitarimas, nustatantis jų dalis (procentine išraiška) į A. J. loterijoje laimėtą automobilį. Teismui nepakako dokumentų ir įrodymų apie teisių ir pareigų perleidimą ieškovui, o ieškovo pateikti dokumentai (garantiniai raštai, rašteliai), teismo vertinimu, neatitinka įstatymo reikalaujamos formos ir turinio, todėl nelaikytini susitarimu tam tikslui pasiekti, kurį nurodė ieškovas. Be to, teismas nurodė, kad toks susitarimas prieštarautų lošimo organizatoriaus nustatytoms taisyklėms.
8. Teismas A. J. 2015 m. gruodžio 21 d. pakvitavimą laikė dokumentu, patvirtinančiu susitarimo įvykdymą – atsiskaitymą už perleidžiamas teises V. R. į automobilį ir pareigas, kylančias iš pirkimo – pardavimo sutarties, todėl nenustatė pagrindo pripažinti, kad teisės į automobilį V. R. buvo perleistos neatlygintinai, kad susitarimas dėl teisių ir pareigų sudarytas tik dėl akių, ar yra apsimestinis.
9. Teismas nenustatė, kad atsakovų susitarimas, kurį prašoma pripažinti niekiniu, prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Tai yra asmens, laimėjusio loterijos prizą, susitarimas su kitais asmenimis (pirkėju ir pardavėju) dėl teisių ir pareigų pagal pirkimo – pardavimo sutartį perleidimo, todėl teismas konstatavo, kad atsakovai, perleisdami teises ir pareigas pagal susitarimą, pasirašytą 2015 m. gruodžio 21 d., nepažeidė įstatymo nuostatų ir nenustatyta, jog šiuo konkrečiu atveju buvo įstatymo nustatyti draudimai.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

10. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl susitarimo tarp ieškovo ir kitų asmenų galiojimo, todėl teismas peržengė ieškinio ribas, o taip pat paneigė sutarties laisvės principą ir teisės į pažeistos teisės tesiminę gynybą principą. Teismas privalėjo vadovautis teisėtu ir nenuginčytu susitarimu. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.243 ir 6.244 straipsnio normomis, kadangi tarp šalių kilęs ginčas niekaip nėra susijęs su lošimo ar lažybų teisiniais santykiais. Susitarimas dėl būsimo prizo yra sąlyginis sandoris dėl reikalavimo teisių, kurios kils ateityje, pasidalinimo.
2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas, absoliučiai nevykdė jokio įrodymų tyrimo, teismo posėdyje sąmoningai praleisdamas įrodymų tyrimo stadiją, po šalių paaiškinimų iš karto prieidamas prie baigiamųjų kalbų. Byloje liko netirti ieškovų nurodyti garso įrašai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Teismas nenurodo, kokiais įrodymais remiantis padarė išvadas dėl ieškinio reikalavimų, nėra teisinių argumentų, išsamiai neišdėstytos visos aplinkybės. Šiuo atveju yra akivaizdus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 ir 270 straipsnio pažeidimas.
3. Pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas. Teismas vertindamas susitarimą tarp ieškovo ir kitų asmenų iš esmės nusprendė dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, konstatuodamas, jog šie asmenys nedalyvavo sandoryje, esančiame ginčo dalyku. Taip pat ir peržengė ieškinio ribas, nes nebuvo sprendžiamas klausimas dėl susitarimo galiojimo.
4. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovų pateiktus įrodymus, todėl neaišku, kuo remiantis teismas atmetė ieškovų įrodymus, sprendimą priėmė nesivadovaudamas jokiais kitais įrodymais. Tokiu būdu teismas pažeidė rungimosi principą ir nesilaikė tikimybių pusiausvyros principo įrodinėjimo procese.
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo A. J. kuratorė advokatė Ž. Š. prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą, o ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neperžengė ieškinio ribų, o vertino 2015 m. gruodžio 21 d. garantinį raštą, jo įrodomąją reikšmę, nesprendė jo (ne)galiojimo klausimo.
2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad susitarimas, kurį prašoma pripažinti niekiniu, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o atsakovai, perleisdami teises ir pareigas pagal susitarimą, pasirašytą 2015 m. gruodžio 21 d., nepažeidė įstatymo nuostatų ir draudimų.
3. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovų nurodomas su atsakovu A. J. sudaryto susitarimo sąlygas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo A. J..
4. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą, tyrė įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, taigi tinkamai motyvavo sprendimą ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. R. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neperžengė ieškinio ribų, o tik vertino ieškovų pateiktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ieškovų pateikto rašto turinys neaiškus. Susitarimas neatitinka susitarimui ar sutarčiai keliamų įstatymų normų. Kadangi apeliantai teigia tariamai įgiję teisę į 22 969,62 Eur sumą, susitarimas turėjo būti rašytinės formos, pasirašant visoms sandorio šalims. Teisių perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis tik nuo to momento, kai buvo gautas reikalavimo faktą patvirtinantis dokumentas. Šiuo atveju perleidimas ieškovui turėjo būti registruotas VĮ Regitra. Apeliantai konkrečiai nenurodo, kokias materialinės teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas.
2. Apeliantai reikalavimus kildina iš lošimo, t. y. jų sudarytas susitarimas dėl loterijoje lošiamo automobilio, o tokio susitarimo nereglamentuoja įstatymai, be to jis prieštarauja loterijos taisyklėms ir nuslėptas nuo loterijos organizatoriaus. Susitarimas patvirtina prizo pasidalinimą, jeigu jis būtų laimėtas loterijoje, taigi susitarimas dalyvauja lošime. Teismas pagrįstai vadovavosi normomis, reglamentuojančiomis santykius, susijusius su lošimo ar lažybų teisiniais santykiais.
3. Teismas tinkamai atliko įrodymų tyrimo stadiją, o tai patvirtina garso įrašas. Patys apeliantai nurodo, kad nagrinėjimas buvo pradėtas nuo šalių paaiškinimų, o pagal CPK 250 straipsnio 1 dalį įrodymų tyrimas pradedamas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų tyrimu. Apeliantai viso proceso metu galėjo teikti garso įrašus, tačiau patys sąmoningai to nedarė.
4. Teismas išsamiai pasisakė dėl byloje nustatytų aplinkybių, atskirai aptarė esminius ieškovų į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir kodėl jais nesivadovauja, pasisakė dėl 2015 m. gruodžio 21 d. reikalavimo perleidimo sutarties, todėl teismo nutartis yra motyvuota.
5. Apeliantų minimų asmenų M. S. ir V. G. sudarytos ar pasirašytos sutartys į bylą nebuvo pateiktos ir teismas jų nevertino ir jokių teisių ir pareigų jiems nesukūrė. Teismas nekonstatavo, jog kažkuris sutarimas pripažintinas niekiniu ar negaliojančiu.
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB ,,Taxillus“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Trečiasis asmuo pažymi, kad nėra dalyvavęs ir nedalyvauja jokiuose neteisėtuose sandoriuose. Duomenų neturėjo nei apie automobilio dalybas, nei apie atsiskaitymus tarp šalių, ar atsakovo A. J. skolas tretiesiems asmenims.
2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino susitarimo sąlygas, esmę bei argumentuotai pasisakė dėl šio dokumento galiojimo. Teisinis įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vienoks ar kitoks aplinkybių vertimas nereiškia, kad aplinkybės įvertintos neteisingai dėl to, jog tai neatitinka bylos dalyvio vertinimo.

8I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 2 d. tarp trečiojo asmens UAB ,,Prime Auto“ ir trečiojo asmens UAB ,,Taxillus“ buvo sudaryta automobilio Porsche Cayman pirkimo – pardavimo sutartis Nr. STPA15-0702. 2015 m. gruodžio 18 d. UAB ,,VSGA“ valdomuose lošimo namuose (kazino) ,,Casino Tornado“ vyko finalinis lošimas, kurio prizinis laimėjimas – 60 051,31 Eur (laimėtojui perleidžiamos pirkėjo pagal sutartį Nr. STPA15-0702 teisės ir pareigos, o prizas įskaitomas kaip mokėjimas pagal pirkimo – pardvimo sutartį), kurio laimėtojas buvo atsakovas A. J.. 2015 m. gruodžio 18 d. trečiasis asmuo, organizavęs loteriją, išmokėjo 60 051,31 Eur vertės prizą į tris atsakovo nurodytas banko sąskaitas. 2015 m. gruodžio 21 d. automobilio Porsche Cayman savininkas trečiasis asmuo UAB ,,Prime Auto“ (pardavėjas) pagal UAB ,,VSGA“ prašymą atliktą mokėjimą įskaitė į pagal pirkimo – pardavimo sutartį Nr. STPA15-0702 pirkėjo (atsakovo A. J.) mokėtiną automobilio kainą. 2015 m. gruodžio 21 d. tarp trečiųjų asmenų UAB ,,Prime Auto“, UAB ,,Taxillus“, atsakovų A. J. ir V. R. buvo pasirašytas susitarimas Nr. 3 dėl teisių ir pareigų pagal sutartį perleidimo, pagal kurį UAB ,,Taxillus“ perleido pirkėjo teises ir pareigas atsakovui A. J., o pastarasis visas teisas ir pareigas pagal 2015 m. liepos 2 d. automobilio pirkimo – pardavimo sutartį perleido galutiniam pirkėjui atsakovui V. R.. 2015 m. gruodžio 21 d. pasirašytas priėmimo – perdavimo aktas, pagal kurį pardavėjas UAB ,,Prime Auto“ perdavė automobilį Porsche Cayman naujajam pirkėjui atsakovui V. R.. 2016 m. sausio 11 d. atsakovas V. R. įsigytą automobilį pardavė kitam pirkėjui UAB „BALTAUTIKA“.
17. Apeliaciniame skunde ieškovai pabrėžia tai, jog jie nereiškė jokių pretenzijų ir reikalavimų, susijusių su restitucijos taikymu, o tik reikalauja žalos atlyginimo iš susitarimą pažeidusių asmenų. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantų reikalavimas suformuotas patikslintame ieškinyje yra pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2015 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. STPA15-0702, esantį automobilio 2015 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. STPA15-0702 priedu Nr. 3, dalyje dėl teisių ir pareigų perleidimo, kuria atsakovas A. J. perleido atsakovui V. R. visas pirkėjo teises ir pareigas, kylančias iš 2015 m. liepos 2 d. pasirašytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ST-PA15-0702, ir priteisti solidariai iš atsakovų A. J. ir V. R. žalos (nuostolių) atlyginimą, kurį sudaro 45 procentai automobilio Porsche Cayman rinkos vertės, t. y. 22 969,62 Eur sumą. Taigi, apeliaciniame skunde iš esmės ieškovai kelia kitokius reikalavimus, nei jie buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, kadangi skunde akcentuoja 2015 m. gruodžio 18 d. susitarimą ir būtent dėl jo pažeidimo reikalauja žalos atlyginimo. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrindu suformuotų reikalavimų, nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).
18. Apeliantai nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog ginčas susijęs su CK 6.243 ir CK 6.244 straipsnių taikymu, kurie reglamentuoja lošimo iš lažybų teisinius santykius. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas A. R. loterijos vakarą buvo lošimo namuose ,,Casino Tornado“. Patys ieškovai patikslintame ieškinyje nurodo, kad susitarimas buvo sudarytas siekiant padidinti kiekvieno dalyvio tikimybę laimėti prizą 2015 m. gruodžio 15 d. vykusioje loterijoje. 2017 m. sausio 11 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog ieškovas lošimo metu iki loterijos pradžios kreipėsi į lošimo organizatorius, kad būtų užregistruotas faktas, jog ieškovas ir kiti asmenys susitarė dėl laimėjimo padalijimo, tačiau organizatoriai atsisakė tenkinti ieškovo prašymą, nes tai prieštarauja lošimo taisyklėms (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas nuo 00:24:40 iki 00:25:20). Vadinasi, susitarimo dalyvių su atsakovu A. J. tikslas buvo dalyvauti loterijoje, t. y. galimai susitarė dėl teisės laimėti prizą. Susitarimas išimtinai nukreiptas į 2015 m. gruodžio 15 d. loterijos prizą, o ne į ateityje atsakovo A. J. įgijamą turtą. Ieškovai pretenzijas reiškia dėl loterijoje laimėto prizo, kurio dalį, jų teigimu, laimėjo ir jie, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ir kitų neva susitarime dalyvavusių asmenų santykiai susiję su lošimais ir lažybomis. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.243 ir CK 6.244 straipsniais.
19. Be to, būtina paminėti, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovų reikalavimą atmetė, kadangi jie neįrodė, jog 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimo Nr. 3 dalis yra negaliojanti, dėl ko jiems turėtų būti atlyginti nuostoliai, o ne vien todėl, jog iš 2015 m. gruodžio 18 d. susitarimo, susijusio su lažybomis ir lošimais, kylantys reikalavimai yra neginami teisme.
20. Apeliantai taip pat nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas, kas sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegija šiuos apeliantų argumentus nepripažįsta pagrįstais.
21. CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįsta atvejus, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas netenkino reiškiamų reikalavimų.
22. Šiuo atveju, apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, t. y., kad sprendime nėra nurodyta, kokiais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis remiantis yra padarytos teismo išvados tiek dėl ieškinio reikalavimų ir jame nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Iš patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovai prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. gruodžio 21 d. dalį susitarimo dėl teisių ir pareigų perleidimo Nr. 3 pagal 2015 m. liepos 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. STPA15-0702, tuo pagrindu, jog šis susitarimas yra tariamas, apsimestinis, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, bei priteisti solidariai iš atsakovų 22 969,62 Eur nuostolių. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas ieškovų reikalavimus įvertino remdamasis CK 1.86, 1.87, 1.80, 1.81 straipsniais, t. y. įvertino sąlygas būtinas tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojantis, atliko šalių pateiktų įrodymų analizę, todėl pirmosios instancijos teismas išdėstė savo argumentaciją, kuria remiantis sprendė, jog ieškinio tenkinimui nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra išsamiai išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad motyvų procesiniame dokumentų teisingumas, išsamumas, pakankamumas yra vertinimo kriterijai, todėl net ir esant pagrindui konstatuoti procesinio dokumento trūkumus šiais aspektais, tai savaime nereikštų absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, kaip minėta, tokį pagrindą konstatuoti galima tik tuomet, kai procesiniame dokumente iš esmės visiškai nėra motyvų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, kaip tai teigia apeliantai. Taigi, CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas taip pat nekonstatuotinas.
23. Apeliantai skunde akcentuoja tai, kad šioje byloje ieškovai nekėlė klausimo dėl 2015 m. gruodžio 18 d. susitarimo tarp ieškovo A. R., atsakovo A. J. ir kitų byloje nedalyvaujančių asmenų V. G. ir M. S., galiojimo klausimo, todėl, apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai peržengė ginčo ribas ir sprendė dėl minėto susitarimo galiojimo, o taip pat pasisakė ir dėl į bylą neįtrauktų susitarimo dalyvių V. G. ir M. S. teisių ir pareigų.
24. Su tokia apeliantų pozicija nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju ieškovai teigė, jog atsakovas A. J. neturėjo teisės perleisti ginčo automobilio, kadangi dalis (45 proc.) šio turto priklausė ieškovams, todėl būtent dėl tokio reikalavimo ir nurodomų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, siekdamas padaryti konkrečias išvadas analizuojamu klausimu, privalėjo tirti ieškovų pateiktus įrodymus, kuriais jie grindė savo reikalavimą, tame tarpe ir 2015 m. gruodžio 15 d. ,,garantinį raštą“, kurį ieškovai įvardijo kaip susitarimą dėl prizo padalijimo, bei kitus į bylą pateiktus raštelius. Pažymėtina, kad teismas nesprendė, ar 2015 m. gruodžio 15 d. susitarimas yra galiojantis, o vertino šio dokumento įrodomąją vertę. Nepagrįstai apeliantai teigia ir tai, jog teismas išsprendė dėl į bylą neįtrauktų V. G. ir M. S. teisių ir pareigų. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju, teismas šiuos asmenis mini bei jų pasirašytus raštelius vertino tik tokiame kontekste, ar jie patvirtina faktą, jog ieškovė G. R. panaudojo asmenines lėšas dalies automobilio įsigijimui, t. y. ar šie rašteliai patvirtina, jog ieškovei galėjo priklausyti dalis atsakovo automobilio Porsche Cayman, tačiau teismas nepadarė jokių išvadų, kurios būtų susijusios su minėtų asmenų teisėmis bei pareigomis. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažinta absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008). Dėl nurodytų argumentų nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliantų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl nedalyvavusių byloje asmenų, t. y. V. G. ir M. S. teisių ir pareigų, ir teisėjų kolegija nekonstatuoja CPK 266 straipsnio ir 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimo.
25. Kaip kitą procesinės teisės normų pažeidimą apeliantai nurodo tai, jog pirmosios instancijos teismas neatliko įrodymų tyrimo bei nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių.
26. Įrodymų tyrimą nagrinėjimo teisme metu vykdo bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka. Įrodymų tyrimo tvarką nustato bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę (CPK 183 straipsnio 1 dalis). Visus pasiūlymus dėl įrodymų tyrimo tvarkos dalyvaujantys byloje asmenys pateikia raštu arba žodžiu nagrinėjimo teisme metu (CPK 183 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliantai nurodo, jog tiek parengiamuose, tiek teismo posėdžiuose nurodė, kad turi garso įrašus, kurie patvirtina ieškinyje ir kituose rašytiniuose įrodymuose nurodytas faktines aplinkybes. Apeliantai ydingai interpretuoja, jog vien tai, kad jie nurodė turintys garso įrašus įpareigojo teismą savo iniciatyva prašyti ieškovus šiuos įrodymus pateikti. Įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti, o teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva teismas turi tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių įrodymus teismas turėtų rinkti savo iniciatyva, byloje neegzistuoja viešasis interesas, todėl šiuo atveju būtent ieškovai yra suinteresuoti pateikti teismui visus turimus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas išimtinai vienos šalies atžvilgiu imtųsi aktyvių veiksmų būtų pažeistas civilinės bylos vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis).
28. Atmestinas skundo argumentas, jog teismas apskritai praleido įrodymų tyrimo stadiją. Įrodymų tyrimas pradedamas dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų tyrimu (CPK 150 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 150 straipsnio 2 dalį, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, teismas CPK 186–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištiria visus kitus byloje esančius įrodymus. Teismas, vadovaudamasis CPK 200 straipsniu, įrodymų tyrimą gali pabaigti, kai šalys su įrodymais yra susipažinusios ir neišreiškia prašymo įrodymus pagarsinti. Galutinį įrodymų įvertinimą teismas atlieka priimdamas sprendimą (nutartį) sprendimų priėmimo kambaryje. Teismo atliktas galutinis įrodymų įvertinimas glausta forma išdėstomas teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Iš teismo posėdžio 2017 m. sausio 11 d. įrašo nustatyta, kad atliekant įrodymų tyrimą, buvo išklausomi byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, atsakinėjama į klausimus, o bylą nagrinėjanti teisėja prieš baigdama bylą nagrinėti iš esmės paklausė, ar byloje dalyvaujantys asmenys turi prašymų bei papildymų. Kadangi tokių prašymų nebuvo, teismas įrodymų tyrimą pabaigė ir perėjo prie baigiamųjų kalbų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašo laikas 01:39:20). Taigi, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas praleido įrodymų tyrimo stadiją.
29. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
30. Nagrinėjamu atveju apeliantai, pateikdami teismui ieškinį dėl dalies 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimo prie pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3 negaliojimo ir nuostolių iš atsakovų priteisimo, kartu su juo pateikė ir ieškinyje nurodytus argumentus pagrindžiančius įrodymus – 2015 m. gruodžio 18 d. atsakovo A. J. pasirašytą ,,garantinį raštą“, kitų asmenų raštelius, lažybų bendrovės raštus, nuotraukas, VĮ Regitra duomenis bei kitus rašytinius įrodymus. Šie įrodymai apeliantų teigimu turi reikšmės nustatinėjant, jog ieškovams priklauso dalis turto (loterijoje laimėto automobilio Porsche Cayan). Pirmosios instancijos teismas vertindamas šiuos įrodymus nurodė, kad pateikti dokumentai (garantiniai raštai, rašteliai), neatitinkantys įstatymo reikalaujamos formos ir turinio, nelaikytini susitarimu tam tikslui pasiekti, kurį nurodo ieškovas. Todėl neįrodyta nei ieškovo teisė į A. J. loterijoje laimėtą automobilį, nei į jo dalį. Bendroji rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklė yra ta, kad rašytinės formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojančio, tačiau įstatymo reikalaujamos rašytinės formos nesilaikiusios šalys netenka teisės remtis liudytojų parodymais, įrodinėdamos sandorio sudarymo ar jo įvykdymo faktą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). 2015 m. gruodžio 18 d. ,,garantinis raštas“ yra neaiškus, kadangi neidentifikuojamas nei automobilis, nei asmenys (minimi tik vardai), be to pasirašytas tik paties atsakovo A. J.. Sutiktina su apeliantų teiginiu, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013, 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010, 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; kt.). Būtent šiuo atveju pateiktų įrodymų nepakako, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad galima būtų daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovams priklausė dalis A. J. laimėto automobilio (jo piniginė išraiška). Tai, jog kiti byloje esantys įrodymai paneigė ieškovų nurodomas aplinkybes, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas visą įrodinėjimo pareigą perkėlė tik ieškovams.
31. Ginčydami 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimo prie pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3 dalį, ieškovai teigė, jog sandoris sudarytas fiktyviai, yra tariamas, o tai, jų nuomone, patvirtino pateikti duomenys apie vykdomus išieškojimus iš atsakovo A. J.. Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, toks sandoris laikytinas apsimestiniu (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), o tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris yra laikytinas tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnio 1 dalis). Atsakovas V. R. į bylą pateikė A. J. pasirašytą pakvitavimą, kuris patvirtina, kad už teisių perleidimą buvo sumokėta 40 000 Eur, byloje taip pat pateikti VĮ Regitra duomenys, jog automobilis buvo įregistruotas V. R. vardu. Šie įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami spręsti apie tai, jog teisių ir pareigų perleidimo faktą atsakovai įrodė (CPK 176 straipsnio 1 dalies, 178 straipsnis). Vien subjektyvūs apeliantų įsitikinimai dėl pasirašyto susitarimo priežasčių neturi įrodomosios reikšmės ir nesudaro pagrindo daryti išvadai, kad sandoris buvo apsimestinis ar tariamas.
32. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimo Nr. 3 dalis, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, imperatyvioms įstatymo normoms, nurodė, kad atsakovas A. J. perleido atsakovui V. R. visas teises ir pareigas, kylančias iš UAB „Prima Auto“ ir UAB „Taxillus“ 2015 m. liepos 2 d. pasirašytos automobilio pirkimo – pardavimo sutarties Nr. ST-PA15-0702, rašytinės sutarties pagrindu, kadangi tokią teisę

    10turėjo (loterijoje dalyvavo ir laimėjo automobilį) ir neperleido teisių ir pareigų daugiau, nei jam priklausė, ir pagal susitarimą dėl teisių ir pareigų perleidimo buvo atsiskaityta. Susitarimas Nr. 3 atitinka įstatymų reikalavimus, turinys neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, ieškovai neįrodė, kad dalis teisių ir pareigų perleistų į turtą būtų priklausę ieškovei, todėl apeliacinės pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti 2015 m. gruodžio 21 d. susitarimo Nr. 3 dalį negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80, 1.81 straipsniai, CPK 176 straipsnio 1 dalies, 178, 185 straipsniai).

33. Sutiktina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime neaptaria kiekvieno ištirto įrodymo, t. y. nedetalizuoja kokią reikšmę ginčo sprendimui turi vienas ar kitas įrodymas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai išsamiai motyvuotas bei pagrįstas byloje esančių įrodymų visuma. Vien ta aplinkybė, jog kai kurie byloje esantys įrodymai sprendime nėra tiesiogiai aptarti ar kad kiekvienas įrodymas nėra išsamiai išnagrinėtas nereiškia, kad jie teismo iš viso nebuvo vertinti. Iš esmės teisingas sprendimas negali būti naikinamas vien formaliais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-743-302/2017; ir kt.).
34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas. Todėl nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Dėl bylinėjimosi išlaidų

35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
36. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, apeliantų A. R. ir G. R. apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o atsakovai ir tretieji asmenys turi teisę į jų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė tik trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB ,,Taxillus“. Prie prašymo trečiasis asmuo prideda įrodymus, kurie pagrindžia trečiojo asmens patirtas 830,06 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovų A. R. ir G. R. lygiomis dalimis, t. y. po 415,03 Eur iš kiekvieno iš ieškovų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalies, 2 dalis).

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti trečiajam asmeniu UAB ,,Taxillus“ iš ieškovų A. R. ir G. R. po 415,03 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų ir 03 euro ct.) bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidų.