Byla 2A-616-516/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės, ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. V. ir atsakovės AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiančios per Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei, AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančiai per Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
  2. Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovių Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ligoninė) ir AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per Lietuvos filialą, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  3. Nurodė, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2014 m. lapkričio 5 d. kontrolės Nr. T3-157/2014 ataskaitoje Nr. D17-243-(1.27) (toliau – ataskaita) ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2016 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 56-61 (toliau – sprendimas) pripažino, kad nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2014 m. kovo 7 d., kai ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę ir gydėsi ligoninėje, asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir ligoninės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Ieškovui nebuvo suteiktos antrinės stacionarinės suaugusiųjų tuberkuliozės II asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nors ligoninė pagal licenciją tokią paslaugą turėjo teisę teikti.
  4. Sprendime buvo konstatuota, kad ligoninė neatsižvelgė į tuberkuliozės mikrobakterijų jautrumo vaistams tyrimo rezultatus, neatliko jautrumo tyrimo II eilės prieštuberkulioziniams vaistams. Bausmės atlikimo metu ieškovui židininė plaučių segmentų tuberkuliozė buvo nustatyta

    52008 m. sausio 4 d. ir buvo išgydyta. Tačiau ji atsinaujino, 2011 m. kovo 7 d. plaučių rentgenogramoje buvo nustatytas vienas, 2012 m. kovo 12 d. rentgenogramoje – kitas darinys, o 2013 m. lapkričio 28 d. – daugybiniai nepilnai tvirti tuberkuliozės židiniai. Ligoninės gydytojai į jo nusiskundimus dėl nuolat blogėjančios sveikatos tinkamai nereagavo, visai neskyrė arba neskyrė tinkamo gydymo, savalaikiai neatliko būtinų tyrimų.

    62013 m. vasario 27 d. buvo gautas atliko jautrumo vaistams tyrimo atsakymas, kuriame buvo nurodyta, kad tuberkuliozės mikrobakterijos (toliau – TM) atsparios 4 vaistams, tačiau ir gavę šio tyrimo rezultatus ligoninės gydytojai į juos neatsižvelgė, toliau gydė neveiksmingais medikamentais. Ieškovas atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl pats negalėjo pasirinkti kitos gydymo įstaigos ir buvo visiškai priklausomas nuo ligoninės gydytojų. Dėl šios priežasties ligoninė yra tiesiogiai atsakinga už sveikatos pakenkimą.

  5. Ieškovas nurodė, jog su ataskaitoje ir sprendime nustatytais faktais ir išvadomis iš esmės sutiko, tačiau mano, jog sprendimu buvo nustatytas nepagrįstai mažas 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas, nes, savalaikiai negavus tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų, sveikata blogėjo ilgą laiką, užsitęsė gydymas, ėmė jausti įvairius nepatogumus, negalėjo miegoti, trukdė aplinkiniams, iš kurių susilaukdavo pažeminimų. Bijodamas užkrėsti šeimos narius, atsisakė ilgalaikių pasimatymų su jais, todėl buvo atskirtas nuo visuomenės ir šeimos. Dėl pablogėjusios sveikatos nebegalėjo užsiimti įprasta mėgstama veikla, sportu, lydėjo baimė, depresija. Be to, ieškovo tvirtinimu, dėl atsainaus gydytojų darbo nuo 2012 metų jam išsivystė lėtinis prostatitas, o dėl netinkamo gydymo nuo tuberkuliozės išsivystė lėtinis laringitas ir gastroerofaginis refliuksas. Iki 2016 m. liepos 2 d. jam buvo nustatytas 45 procentų darbingumo lygis. Mano, jog šiuo metu taip pat dar nėra visiškai pasveikęs, atlieka įvairius tyrimus ir planuoja kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo. Be to, daug kartų lankėsi ir tebesilanko pas psichiatrą. Taigi, jo sveikatai padaryta negrįžtama didelė žala.
  6. Atsakovė ligoninė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Asmens sveikatos priežiūra ieškovui buvo teikiama pagal įstatymus. Nurodė, kad ataskaitoje ir sprendime yra teisingai aprašyta ieškovui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų eiga. Tačiau ataskaitoje ir sprendime nurodytos neigiamos išvados ligoninės atžvilgiu (nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos) yra daugiausia dėl procedūrinių pažeidimų pildant medicininius dokumentus, kurie patys savaime žalos ieškovui nesukėlė. Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnį pacientui turi būti teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau reikia atsižvelgti ir į paslaugos tiekėjo galimybes, o kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Kadangi Sveikatos apsaugos ministras nėra patvirtinęs teisės akto, kuris nustatytų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus, tai neaišku, kuo vadovaudamasi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba konstatavo teisės į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pažeidimą. Paaiškino, kad, nors Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimu ir nutarė iš dalies tenkinti ieškovo pareiškimą bei įpareigojo atlyginti 1 000 Eur neturtinę žalą, tačiau ligoninė turėjo teisę, bet ne pareigą teikti antrines stacionarines asmens sveikatos priežiūros suaugusių tuberkuliozės II bei antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros medicinos pulmonologijos paslaugas. Gydytojai pagal kompetenciją ir ligonio būklę nusprendė ieškovą gydyti ambulatoriškai ir tas gydymas buvo tinkamas. Paaiškino, kad, nors ligos sukėlėjas buvo atsparus vienam konkrečiam preparatui (Izoniazidui, Etambutobiui, Rifampicinui), tačiau sukėlėjas nebuvo atsparus šių preparatų kompleksui. Tai įrodo faktas, kad skirtais vaistais gydant ieškovą nuo

    72013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. vasario 14 d. skreplių pasėlyje TM neišaugo, dėl ko nebuvo pagrindo skirti penktojo preparato bei nebuvo iš ko atlikti jautrumo vaistams testo.

  7. Nurodė, kad civilinei atsakomybei taikyti nepakanka nustatyti, kad ligoninės darbuotojai atliko tam tikrus neteisėtus veiksmus arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, nes reikia nustatyti ir tai, ar tokie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo 30 000 Eur žalos atsiradimą. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas jokiais įrodymais ir per didelis. Paaiškino, kad savo profesinę civilinę atsakomybę sveikatos priežiūros teikimo ieškovui metu buvo apdraudusi AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale, kuri turi pareigą atlyginti teismo priteistą žalos sumą, jei tokia žala būtų priteista.
  8. Atsakovė AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą, atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
  9. Paaiškino, kad ieškovui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų laikotarpiu su ligonine buvo sudarytos Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriško draudimo sutartys pagal Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą savanoriško draudimo taisykles Nr. 135 (toliau – Taisyklės). Pagal minėtas Taisykles ir sutartis, byloje nagrinėjamas atvejis yra nedraudiminis įvykis, nes ieškovas nurodo, kad padaryta tik neturtinė žala, o ligoninės neveikimas nėra tiesiogiai susijęs su neigiamais ieškovo išgyvenimais, nes specialistai nenurodė, kad, paskyrus rekomenduojamą injekcinį preparatą, gydymas būtų buvęs veiksmingesnis.
  10. Draudikas moka draudimo išmoką ir tai nėra tapatu žalos atlyginimui. Jeigu būtų nuspręsta kitaip, paaiškino, jog maksimali draudimo suma vienam įvykiui pagal atsakovių sudarytas draudimo sutartis nagrinėjamu laikotarpiu buvo 14 481 Eur, todėl reikalavimas bet kuriuo atveju gali būti tenkinamas tik iš dalies.
  11. Atsakovė prašo taikyti senatį ir ieškinį atmesti, nes ieškovas yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių. Ieškovas apie tariamą teisės pažeidimą sužinojo vėliausiai 2014 m. birželio 25 d., nes tą dieną pateikė skundą dėl jam netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Todėl terminas dėl draudimo išmokos priteisimo baigėsi 2015 m. birželio 25 d. Ieškovas iki ieškinio patikslinimo jokių pretenzijų draudimo bendrovei nereiškė.
  12. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų, nes, tiriant šį atvejį, kompetentingi specialistai nustatė, kad esminių diagnostikos ir gydymo klaidų teikiant tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugas ieškovui nenustatyta, tačiau, diagnozavus tuberkuliozės recidyvą, pagal rekomendacijas galėjo būti skirtas penktas injekcinis preparatas. Tačiau rekomendacijomis vadovautis nėra privaloma. Nėra įrodymų, kad paskyrus minėtą rekomenduojamą injekcinį preparatą gydymas būtų buvęs veiksmingesnis, o tai reiškia, kad ieškovas neįrodė priežastinio ryšio. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo diagnozuojant ligą ir atliekant tyrimus, reikšmingi įrodymai galėtų būti ekspertizės išvada, specialistų paaiškinimai. Tuo tarpu ieškovas apie neveiksmingų, netinkamų vaistų jam paskyrimą ir jų šalutinį poveikį sprendžia subjektyviai ir remiasi neaiškios kvalifikacijos specialistų parengto internetinio portalo duomenimis. Nepateikti įrodymai apie ieškovo sveikatos būklę, todėl nėra iš ko spręsti apie padarytą (nepadarytą) žalą sveikatai
  13. Vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi bei teismų praktikoje suformuluotais kriterijais, atsakovė nurodė, kad neįrodytas 30 000 Eur žalos dydžio pagrįstumas, nes ieškovui

    845 procentų darbingumo lygis terminuotai buvo nustatytas dėl ligos, kurios TLK-10 kodas A15.0 (Plaučių tuberkuliozė, patvirtinta skreplių mikroskopijos, su bakterijų kultūra ar be jos), o ne dėl ligoninės netinkamai teiktų paslaugų kokybės. Nors nurodoma, kad ieškovas 19 kartų lankėsi pas psichiatrus, tačiau joks tai patvirtinantis įrodymas nepateiktas. Atsakovės nuomone, lankymosi pas psichiatrus priežastimi galėjo būti visai kitos priežastys. Nepateikti įrodymai nei apie depresiją, nei apie mėginimą žudytis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, už sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia nuolatiniu virš 30 procentų darbingumo netekimu, neturtinės žalos dydis nustatomas nuo 7000 iki 15 000 Eur.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovių Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per Lietuvos filialą, ieškovui S. V. 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovių Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančios per Lietuvos filialą, po 78 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
  2. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad ligoninės gydytojai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą): neatsižvelgė į tuberkuliozės mikrobakterijų (TM) jautrumo I eilės vaistams tyrimo rezultatus, nes net ir po jautrumo tyrimo gavimo 2013 m. vasario 27 dieną sekančiais gydymo stacionare laikotarpiais pagal TM jautrumo tyrimų rezultatus atitinkantis gydymas nebuvo skirtas ir toliau buvo gydyta vaistais, kuriems TM buvo atsparios, nebuvo atliktas jautrumo tyrimas II eilės prieštuberkulioziniams vaistams, diagnozavus tuberkuliozės recidyvą nebuvo skirtas penktas injekcinis aparatas, nebuvo atliktas 2013 m. balandžio 24 d. planuotas atlikti fibrobronchoskopijos tyrimas, neteiktos antrinės stacionarinės suaugusiųjų tuberkuliozės II asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Remiantis įrašais medicininėje dokumentacijoje, ieškovo sveikata nuolat blogėjo, nėra duomenų apie jo išgydymą nuo tuberkuliozės, išgyvenimai dėl negerėjančios sveikatos būklės ir užsitęsusio gydymo buvo vis sunkesni ir realūs.
  3. Teismas konstatavo, kad dėl ligoninės darbuotojų kaltės (nerūpestingumo, neatidumo) ieškovui nebuvo suteiktos tinkamos, kokybiškos, savalaikės medicininės paslaugos ir taip buvo pažeistos ieškovo (paciento) teisės, numatytos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 2 straipsnio 8 dalyje, 3 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 5 dalyje.
  4. Vertindamas priežastinį ryšį, teismas atsižvelgė į tai, kad ligoninės darbuotojų veiksmai (neveikimas) nebuvo vienintelė žalos atsiradimo priežastis, nes ja buvo ieškovo liga. Teismo nuomone, byloje nesant specialiomis žiniomis pagrįstų įrodymų liko neįrodyta, kad 2012-2013 metais ieškovui gydymas nuo prostatos hiperplazijos buvo nepakankamas, jog skirti vaistai (Doksazosinas, Tamsulasinas) sukėlė neigiamas pasekmes prostatos hiperplazijai, kad netinkamų rodiklių pagrindu netiksliai nustatytas prostatos tūrio padidėjimas turėjo reikšmės ligos eigai bei, jog būtent dėl netinkamo gydymo nuo tuberkuliozės išsivystė (paūmėjo) kitos ligos. Specialisto išvadoje yra nurodyta, kad nuo prostatos hiperplazijos ieškovo gydymas Doksazosinu ir Tamsulasinu buvo pakankamas ir neigiamų pasekmių prostatos hiperplazijai sukelti negalėjo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo sveikatos istorijos 2013 m. rugpjūčio 20 d. ir 26 d. įrašuose yra nurodyta, kad ieškovas savavališkai nustoto vartoti, o vėliau ir atsisakė vartoti vaistą Doksazosiną. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovo tvirtinimai, jog prostatos hiperplazija buvo gydyta netinkamais vaistais, dėl kurių prostatos lygis blogėjo, kad skirtas vaistas Doksazosinas buvo netinkamo veikimo ir nepakankamas, jog dėl netinkamo gydymo nuo tuberkuliozės išsivystė lėtinis laringitas ir gastroerofaginis refliuksas, yra nepagrįsti patikimais objektyviais duomenimis, gautais atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias atitinkamos srities specialistų žinias.
  5. Teismas, įvertinęs duomenų visumą ir nustatytą teisinį reguliavimą, sprendė, kad teisinga kompensacija ieškovui yra 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Teismas nurodė, kad pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką už ligoninės ieškovui padarytą žalą atsakingas (solidariai) ir jos civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas – AAS „Gjensidide Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą, kuri taip pat turi pareigą atlyginti paciento patirtą žalą draudimo apsaugos ribose, tačiau prievolė atlyginti žalą kyla iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties ir yra ribota šioje sutartyje nustatyta draudimo suma, o žalą padaręs asmuo privalo padarytą žalą atlyginti visiškai. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovių teismo buvo pripažintas pagrįstu ir patenkintas.
  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas. Ligoninė pripažino kaltę ir sutiko su neturtine žala, tačiau kompensuotinos žalos dydį vertino nuo 7 000 iki 14 000 Eur. Teismas nustatė 4 500 Eur neturinę žalą, kuri yra žymiai mažesnė, nei žalą įvertino pati ligoninė.
    2. Į klausimą, kokias konkrečiai pasekmes sukėlė ligoninės veiksmai, atsakyti gali tik ekspertai ar nepriklausomi specialistai, turintys atitinkamų žinių tam tikroje srityje. Teismas neskyrė ekspertizės, todėl nešališkų specialistų išvados pirmosios instancijos teisme pateiktos nebuvo. Dėl to buvo neatskleista bylos esmė.
    3. Byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovo sveikata dėl gydymo įstaigos neveikimo ilgą laiką blogėjo, todėl liga itin pasunkėjo ir išplito, atsirado liekamieji reiškiniai. Visiems žinomas faktas, jog tuberkuliozė yra labai pavojinga liga ir nuo šios ligos miršta apie 50 procentų susirgusiųjų. Ieškovas negydomas išbuvo ilgą laiką, per šį laiką suvokdamas galimas ligos pasekmes, patyrė itin sunkius psichologinius išgyvenimus. Dėl netinkamo gydymo išsivystė ir kiti sveikatos sutrikimai. Pergyvendamas galįs užkrėsti artimus asmenis ieškovas neturėjo ilgalaikių pasimatymų su sugyventine ir sūnumi.
  2. Apeliaciniame skunde atsakovė AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą, prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba pakeisti sprendimą, sumažinant priteistą neturtinės žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas apie savo tariamą teisės pažeidimą sužinojo vėliausiai 2014 m. birželio 25 d., kadangi būtent šią dieną pateikė skundą Valstybės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Pacientų teisių priežiūros skyriui dėl jam teiktų sveikatos priežiūros paslaugų netinkamos kokybės. Akivaizdu, jog teigdamas skundą dėl ligoninėje padarytos žalos ieškovas buvo žinojo ir turėjo žinoti apie savo teisių pažeidimą. Iš to seka, jog vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl draudimo išmokos priteisimo pasibaigė dar 2015 m. birželio 25 d. Ieškovas draudikui pretenzijų dėl draudimo išmokos mokėjimo apskritai nereiškė, šis reikalavimas atsirado tik ieškovui patikslinus ieškinį.
    2. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktorius A. G. ir Urologijos skyriaus vedėjas T. B. atsakydami į komisijos klausimus nurodė, jog „esminių diagnostikos ir gydymo klaidų, teikiant tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugas nenustatėme, tačiau, diagnozavus tuberkuliozės recidyvą, pagal Lietuvoje galiojančias plaučių tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, gydymui galėjo būti skirtas penktas – injekcinis preparatas“. Diagnostikos ir gydymo rekomendacijos nėra imperatyviai privalomos vadovautis, tuo labiau, jog ir specialistai nurodė ne privalomai neskirtą injekcinį preparatą, o galimą skirti preparatą. Kiekvienas vaistas pats savaime nėra naudingas žmogaus organizmui, o neretai būna ir žalingas, turintis šalutinį poveikį, dėl to, penkto injekcinio preparato skyrimas turi būti pasvėrus galimos naudos ir žalos santykį. Šio vaisto neskyrimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.
    3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aplinkybę, jog ieškovas 19 kartų lankėsi pas psichiatrą, vertino kaip įrodančią jam padarytą žalą. Pas psichiatrą ieškovas lankėsi laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 2 d., o ieškovui tuberkuliozė diagnozuota tik 2014 m. sausio 2 d. Byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių ieškovas lankėsi pas psichiatrus, tad lankymasis pas psichiatrus nei patvirtina, nei paneigia ieškovo tariamus išgyvenimus dėl savo sveikatos būklės. Nėra įrodymų, jog ieškovas nerimavo, išgyveno būtent dėl tuberkuliozės. Somatizaciniams sutrikimams atsirasti įtakos turi genetiniai veiksniai, nedideli fiziologiniai sutrikimai vaikystėje (skausmas, nuovargis, svaigulys, galvos skausmas, nemiga), liguistas šeimos narių elgesys, vieno iš tėvų nebuvimas, bedarbystė, vienatvė ir kiti nemalonūs jo gyvenimo įvykiai, psichologinės traumos. Byloje taip pat nėra įrodymų, jog ieškovą užklupo gili depresija.
    4. Nepaisant to, jog ieškovui nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, o tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą – nėra duomenų, kad jis būtų nustatytas dėl ligoninės netinkamai teiktų paslaugų. Diagnozės kodas A15.0 TLK-10 klasifikatoriuje reiškia „Plaučių tuberkuliozė, patvirtinta skreplių mikroskopijos, su bakterijų kultūra ar be jos“. Taigi, būtent dėl pačios ligos ieškovui yra nustatytas netektas darbingumas, tačiau tai nereiškia, jog šis darbingumas buvo netektas dėl ligoninės teiktų paslaugų kokybės. Iš darbingumo lygio pažymos matyti, jog netektas darbingumas nustatytas yra 2 metams, taigi nėra neterminuotas. Dėl to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią aplinkybę vertino, kaip pagrindžiančią ieškovo patirtą žalą.
  3. Atsiliepime į atsakovės AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiančios per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Žala ieškovui pasireiškia tuo, kad du metus ieškovas sirgo plaučių tuberkulioze. Pradžioje buvo nustatytas 1 židinys. Po dviejų metų negydymo, ieškovui nustatyta 60 TM kolonijų dėl gydymo neveiksmingais vaistais, gydymą skyrė ne tos srities specialistai, nebuvo atlikti būtini tyrimai, nevedama paciento kortelė ir pan., dėl to kilo reali grėsmė gyvybei. Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos akivaizdus, konstatuotas kompetentingų institucijų pateiktose išvadose ir medicininiuose dokumentuose.
    2. Nei viena iš šalių neprašė skirti ekspertizės ir (ar) nekvietė specialisto pasisakyti dėl liekamųjų reiškinių, t. y. buvo neatskleista bylos esmė. Vien dėl šios aplinkybės byla turėtų būti grąžinta pirmosios instancijos teismui ir nagrinėjama iš esmės. Ieškovas nėra teisininkas ir nežinojo, jog ši aplinkybė turėjo būti įrodinėjama, nors galėjo šiuos dokumentus pateikti (paprašyti gydančio gydytojo išrašyti pažymą, prašyti teismo išreikalauti dokumentus ir pan.). Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, žala ieškovui yra akivaizdi: ieškovas du metus buvo kankinamas plaučių tuberkuliozės recidyvo, kai nuo vieno židinio išauga iki 60 TM kolonijų. Liga pasiekė tokį mastą, jog ieškovas nebemiegojo, nes atsigulus jį dusino.
  4. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Laisvės vietų atėmimo ligoninė prašo ieškovo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi ir tie patys argumentai, išdėstyti atsakovės AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikiančios per Lietuvos filialą, apeliaciniame skunde, todėl nekartojami. Atsiliepime nurodomi šie nauji atsikirtimai:
    1. Civiliniame procese šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas sprendime pasisakė, jog nei viena šalis nereiškė prašymo dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 56-61 padarytoms išvadoms paneigti, patvirtinti ar papildyti, todėl nebuvo paneigtas ar patvirtintas minėtų išvadų teisėtumas ar pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas šias išvadas nagrinėjo ir vertino kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Esminių diagnostinių ir gydymo klaidų, ieškovui teikiant tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo paslaugas, specialistai nenustatė. Teismas taip pat vertino kartu su ieškovu laisvės atėmimo bausmę atlikusio liudytojo parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus. Nėra pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ir nenustatė aplinkybių, reikšmingų pinigines kompensacijos dydžiui nustatyti.
  5. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė AAS ,,Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą, prašo ieškovo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Diagnostikos ir gydymo rekomendacijos nėra imperatyviai privalomos vadovautis, tuo labiau, jog ir specialistai nurodė ne privalomai neskirtą injekcinį preparatą, o galimą skirti preparatą. Kiekvienas vaistas pats savaime nėra naudingas žmogaus organizmui, o neretai būna ir žalingas, turintis šalutinį poveikį, dėl to, penkto injekcinio preparato skyrimas turi būti pasvėrus galimos naudos ir žalos santykį. Šio vaisto neskyrimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.
    2. Iš ieškovo medicininių dokumentų matyti, jog ieškovas skundėsi ir tokiais sveikatos negalavimais, kurių kaip faktinio pagrindo ieškinyje nenurodė, tačiau jie galėjo ir buvo kreipimosi į psichiatrą priežastimi – pvz.: juosmeninės stuburo dalies osteochondrozė, kaklo skausmai, lėtinis gastritas. Aplinkybę, jog ieškovas pas psichiatrą lankosi dėl kitų sveikatos nusiskundimų pagrindžia ieškovo į bylą pateiktas UAB Biržų šeimos gydytojų centro 2016 m. birželio 1 d. medicinos dokumentų išrašas / siuntimas psichiatro konsultacijai, kurio 5 punkte nurodyta, kad ieškovas skundžiasi „užsitęsusiais skausmais gerklėje, kakle, miego ir nuotaikų sutrikimais“. Gydytojo psichiatro konsultacija dėl nemigos, ieškovui buvo paskirta ir 2013 m. gegužės 6 d.
    3. Iš ieškovo medicininių dokumentų taip pat matyti, jog ieškovui buvo įtarta onkologinė liga – 2013 m. gegužės 7 d. gydytoja pulmonologė nurodė, kad „panašu, kad tuberkulioma yra navikas“, paskyrė gydytojo onkopulmonologo konsultaciją, kuri buvo paskirta tretinio lygio ligoninėje. Ieškovui nerimaujant dėl savo ligos 2013 m. birželio 10 d. vidaus ligų gydytoja A. B. rekomendavo psichiatro konsultaciją. Dėl galimo onkologinio susirgimo ieškovas ne kartą buvo konsultuotas. Ieškovas nerimauti dėl ligos pradėjo įtarus naviką ir tai visiškai suprantama. Tačiau, byloje nėra duomenų, jog ieškovo pergyvenimai, depresija ir lankymasis pas psichiatrą sietini su tuberkuliozės liga ar teiktu gydymu.
    4. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių patvirtinti ieškovo teiginius, jog būtent dėl tuberkuliozės netinkamo gydymo jis patyrė neturtinę žalą. Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia spręsti, kad psichologinio pobūdžio nusiskundimų pacientas skundėsi dėl nemigos, kitų ligų, o galiausiai dėl onkologinės ligos. Jei apeliacinės instancijos teismas spręstų, jog ieškovui buvo teikiamos netinkamos sveikatos priežiūros paslaugos – mano, jog ieškovui priteistina mažesnė nei 4 500 Eur neturtinė žala.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinių skundų teisinis ir faktinis pagrindas.

10Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

  1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  2. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: 1) kvitą dėl kuro išlaidų apsilankymui pas gydytoją rugsėjo 26 d. 10 val.; 2) kvitą dėl kuro išlaidų rugsėjo 2 d. atlikti bronchų tyrimo; 3) kvitą dėl kuro išlaidų rugsėjo 2 d. atlikti bronchų tyrimo; 4) kvitą dėl kuro išlaidų vykstant į teismą 2016 m. gruodžio 13 d.; 5) kvitą dėl kuro išlaidų rugpjūčio 25 d. vykstant pas gydytoją pulmonologą; 6) vaistų įsigijimo kvitus; 7) kvitą dėl kuro išlaidų birželio mėn. vykstant pas advokatą; 8) kvitą dėl kuro išlaidų 2016 m. gegužės 17 d. vykstant į posėdį; 9) sąskaitą už advokato padėjėjos teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą; 10) medicininių dokumentų išrašų kopijas; 11) prašymo ligoninės direktoriui kopiją; 12) 2017 m. vasario 14 d. medicininių dokumentų išrašą; 13) 2015 m. lapkričio 3 d. kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatus.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors apeliantas apeliaciniame skunde abstrakčiai prašo priteisti ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme, tačiau pateikti nauji rašytiniai įrodymai nepriskirtini prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis), kita vertus, tokio pobūdžio išlaidos taip pat neturi ir tiesioginio ryšio su nagrinėjamos bylos dalyku (neturtine žala), nes jais grindžiamos apelianto gydymo išlaidos (kelionės pas gydytojus, vaistai ir kt. kas galėtų būti traktuojama kaip turtinė žala, tačiau toks reikalavimas byloje nėra pareikštas), apeliantas apeliaciniame skunde nesuformulavo prašymo šiuos naujai pateikiamus įrodymus pridėti prie bylos, nenurodė aplinkybių, kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti (CPK 180, 314 straipsniai).

11Dėl senaties termino

  1. Atsakovė AAS ,,Gjensidige Baltic“ apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovas praleido

    12CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą dėl draudimo išmokos priteisimo, kuris pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį pasibaigė dar 2015 m. birželio 25 d. Ieškovas draudikui pretenzijų dėl draudimo išmokos mokėjimo apskritai nereiškė, šis reikalavimas atsirado tik ieškovui patikslinus ieškinį.

  2. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai nepagrįsti, nes CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas šiam atvejui yra netaikomas. Nagrinėjamu atveju yra aktuali CK 1.125 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis, kurioje nurodyta, jog pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdama su komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
  3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad sveikatos priežiūros paslaugos, dėl kurių pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, ieškovui buvo teiktos laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 30 d. iki 2014 m. kovo 7 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sprendimą priėmė 2016 m. gegužės 17 d., į teismą ieškovas kreipėsi 2016 m. birželio 16 d., todėl ieškinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nėra praleistas.

13Dėl ekspertizės paskyrimo

  1. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai byloje nepaskyrė ekspertizės, todėl nešališkų specialistų išvados pirmosios instancijos teisme pateiktos nebuvo ir dėl to buvo neatskleista bylos esmė.
  2. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.).
  3. Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), o tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad ekspertizės atlikimas yra tikslingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008;

    142009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; kt.).

  4. Ginčo nėra, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys ekspertizės skirti neprašė. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo motyvuotų argumentų dėl ekspertizės būtinumo,

    15t. y. jo nuomonė dėl ekspertizės skyrimo paremta tik neargumentuota spėlione dėl jos poreikio. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas vertino byloje esančius įrodymus pagal CPK 176-185 straipsniuose nustatytas ir teismų praktikos suformuotas įrodymų vertinimo taisykles, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

16Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

  1. Atsakovė AAS ,,Gjensidige Baltic“ apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl neteisėtų veiksmų – apeliantės nuomone, vien vaisto neskyrimas pagal rekomendacijas negalėjo būti pripažintas neteisėtais veiksmais.
  2. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų vertinimu. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija

    172016 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 56-61 nustatė ligoninės neteisėtus veiksmus, nes buvo neatsižvelgta į tuberkuliozės mikrobakterijų jautrumo vaistams tyrimo rezultatus, neatliktas jautrumo tyrimas II eilės prieštuberkulioziniams vaistams, todėl, remiantis įrašais medicininėje dokumentacijoje, ieškovo sveikata pablogėjo, o jo išgyvenimai dėl negerėjančios sveikatos būklės ir užsitęsusio gydymo buvo realūs. Komisija darė išvadą, kad ieškovui ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, komisijos sprendime padarytų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo neginčijo nei viena šalis.

  3. Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės ir neįrodinėja, kad alternatyvus ieškovo gydymas, paskiriant kitus vaistus, nurodytas komisijos ir pirmosios instancijos sprendimuose, būtų buvęs neefektyvus ar netikslingas, atsižvelgiant į ieškovo sveikatos istoriją. Atsakovės deklaratyvūs teiginiai ir specialiomis žiniomis negrindžiamos abejonės nesudaro pagrindo padaryti kitų išvadų nei padarė pirmosios instancijos teismas.
  4. Teismų praktikoje akcentuojama, kad Gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rūpestingumo kriterijai. Gydytojo profesijai būdinga tai, kad profesinė veikla susijusi su didesne rizika padaryti žalą kitiems asmenims. Dėl šios priežasties gydytojo civilinę atsakomybę gali lemti bet kuri kaltės forma, net pati lengviausia, bet koks neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010). Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
  5. Byloje esant duomenims, kad diagnozavus tuberkuliozės recidyvą, pagal `plaučių tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo rekomendacijas galėjo būti skiriamas penktas – injekcinis preparatas, kuris šiuo atveju nebuvo skirtas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatuota, kad gydymo įstaiga išnaudojo ne visas medicinos mokslo žiniomis bei praktika pagrįstas galimybes, t.y. nebuvo dedamos maksimalios pastangos gydant apeliantą, jau esant ligos pasikartojimui ir išsivysčius tuberkuliozės sukėlėjo atsparumui tam tikriems vaistams. Tai, kad injekcinio preparato skyrimas yra rekomendacinis, o ne imperatyvus, nereiškia, jog jo neskyrimas konkrečioje situacijoje nevertintinas kaip neteisėtas veiksmas, nes, minėta, jog taikant gydytojo veiksmų teisėtumo standartą, turi būti vertinama ar buvo dedamos maksimalios pastangos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas gydymo įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygą – neteisėtus veiksmus, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ginčo nėra, todėl teisėjų kolegija plačiau jų nenagrinėja.

18Dėl neturtinės žalos atlyginimo

  1. Tiek atsakovė AAS ,,Gjensidige Baltic“, tiek ir ieškovas apeliaciniuose skunduose nesutinka su teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu.
  2. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
  3. Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nurodytas 1 000 Eur neturtinės žalos dydis nėra teisingas, nes neabejotina, kad dėl ligoninės neteisėtų veiksmų ieškovas šiuo atveju patyrė neigiamus išgyvenimus.
  5. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).
  6. Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006), vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala.
  7. Atsakovės AAS ,,Gjensidige Baltic“ argumentai, kad medicininiuose dokumentuose neužfiksuota tiesiogiai su ieškovo susirgimu susijusi depresija ar kiti susirgimai ir būsenos, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis, atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad ieškovui padaryta neturtinė žala, nėra būtina įrodyti medicininiais dokumentais. Byloje nustatyta, kad dėl ligoninės neteisėtų veiksmų buvo pažeista viena svarbiausių vertybių – asmens sveikata. Nagrinėjamu atveju nustatant ieškovui atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas yra iš esmės vienas iš lemiamų kriterijų, o tokiu atveju patiriami neigiami išgyvenimai iš esmės yra akivaizdūs, gali skirtis tik jų laipsnis.
  8. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per mažas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas įvertino iš esmės visas ieškovo nurodytas faktines aplinkybes ir neigiamus išgyvenimus. Priešingai, nei nurodo ieškovas, draudikas nepripažino, kad neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti nuo 7 000 Eur, o tiesiog nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, už sunkų sveikatos sutrikdymą, kuris pasireiškia nuolatiniu virš 30 proc. darbingumo netekimu dydis vertintinas nuo 7 000 Eur iki 15 000 Eur.
  9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos pagrindas nagrinėjamu atveju yra ne tai, kad ieškovas susirgo turberkulioze, o tai, kad dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ši liga progresavo. Ieškovo neigiamiems išgyvenimams, kontaktui su artimais žmonėmis darė įtaką ne tik šios ligos progresavimas, bet ir pats ligos faktas, kuris nesusijęs su ligoninės neteisėtais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su atsakovės argumentais, kad įtarimai dėl onkologinių susirgimų taip pat galėjo paveikti ieškovo neigiamų išgyvenimų intensyvumą. Nagrinėjamojoje byloje ieškovo reikalaujama priteisti

    1930 000 Eur dydžio neturtinė žala negali būti prilyginama neturtinės žalos dydžiams, priteistiniems už sunkiausius ir / ar apskritai neatstatomus, neišvengiamus, pražūtingus sveikatos sutrikdymus, bylose dėl grubių ir aplaidžių medicinos įstaigų (darbuotojų) veiksmų. Atsižvelgusi į teisinį gėrį, į kurį buvo pasikėsinta (sveikatą), taip pat įvertinusi faktinių aplinkybių visetą, jog žala atsirado ne dėl atsakovės (jos darbuotojų) grubių klaidų, o dėl nepakankamo rūpestingumo ir atidumo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visiškai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl jo mažinti arba didinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

  10. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

  1. Apeliantas prašo priteisti jam 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi, prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.
  2. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog byloje nesama duomenų apie dalyvaujančių asmenų (nagrinėjamu atveju ieškovo) turėtas atstovavimo išlaidas, skundžiamame sprendime jų atlyginimo klausimo nesprendė. Todėl nagrinėjant bylą ieškovo apeliacinio skundo ribose, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo patirtos pirmojoje instancijoje, tačiau jų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti CPK nustatyta tvarka pirmosios instancijos teismui.
  3. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad apeliaciniai skundai atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

21Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas byloje kilo... 5. 2008 m. sausio 4 d. ir buvo išgydyta. Tačiau ji atsinaujino, 2011 m. kovo 7... 6. 2013 m. vasario 27 d. buvo gautas atliko jautrumo vaistams tyrimo atsakymas,... 7. 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. vasario 14 d. skreplių pasėlyje TM... 8. 45 procentų darbingumo lygis terminuotai buvo nustatytas dėl ligos, kurios... 9. Teisėjų kolegija... 10. Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
      11. Dėl senaties termino
      1. Atsakovė AAS ,,Gjensidige... 12. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties... 13. Dėl ekspertizės paskyrimo
        1. Apeliantas teigia,... 14. 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009;... 15. t. y. jo nuomonė dėl ekspertizės skyrimo paremta tik neargumentuota... 16. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
          1. Atsakovė... 17. 2016 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 56-61 nustatė ligoninės neteisėtus... 18. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
            1. Tiek atsakovė... 19. 30 000 Eur dydžio neturtinė žala negali būti prilyginama neturtinės žalos... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos... 21. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 22. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti...