Byla e3K-3-106-690/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilungė“ ieškinį atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Aukštaitijos ranga“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tiekėjo, kuris pateikė melagingus duomenis apie kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams, pasiūlymą, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė UAB „Vilungė“ (toliau – ir ieškovė, kasatorė) prašė panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, perkančioji organizacija) Viešojo pirkimo komisijos 2016 m. balandžio 12 d. rašte nurodytą sprendimą, kuriuo sudaryta tiekėjų pasiūlymų eilė ir trečiasis asmuo UAB „Aukštaitijos ranga“ (toliau – ir trečiasis asmuo) pripažintas viešojo pirkimo laimėtoju.
  3. Ieškinyje nurodė, kad dalyvavo atsakovo supaprastinto atviro konkurso būdu vykdomame viešajame pirkime „Pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimas NFM1“ (toliau – Konkursas). Perkančioji organizacija 2016 m. kovo 22 d. informavo ieškovę, kad Konkurso laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo. Susipažinusi su jo pasiūlymu, ieškovė nustatė, kad trečiojo asmens kvalifikacija neatitinka Konkurso sąlygų 3.1.6 punkte įtvirtinto reikalavimo dėl tiekėjų kvalifikacijos, kad tiekėjo vidutinė metinė statybos darbų apyvarta būtų ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės (turi būti pateiktas rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytas per paskutinius 5 metus arba per laiką nuo rangovo įregistravimo dienos (jeigu rangovas vykdė veiklą mažiau nei 5 metus) atliktų (užbaigtų) statybos darbų sąrašas. Sąraše turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, užsakovas ir jo kontaktiniai duomenys bei bendra sąraše pateiktų darbų suma su PVM) (toliau – ir ginčo Konkurso sąlyga).
  4. Ieškovė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai; ši panaikino 2016 m. kovo 22 d. sudarytą pasiūlymų eilę ir sprendimą dėl Konkurso laimėtojo, tačiau, iš naujo įvertinusi trečiojo asmens kvalifikacijos duomenis ir papildomai pateiktus dokumentus, nustatė naują pasiūlymų eilę, kurios pirmoje vietoje esantį trečiąjį asmenį pripažino Konkurso laimėtoju. Ieškovė pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, tačiau ji buvo atmesta.
  5. Ieškovės manymu, trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktas 2016 m. sausio 25 d. Atliktų (užbaigtų) statybos darbų sąrašas (toliau – ir Darbų sąrašas Nr. 1) neatitinka tikrovės, trečiasis asmuo neatliko dalies jame nurodytų darbų – viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitos patvirtina, kad trečiasis asmuo nebuvo Darbų sąrašo Nr. 1 4, 7, 12, 20 eilutėse nurodytų darbų rangovas ar subrangovas. Darbų sąrašo Nr. 1 1, 2, 3 eilutėse nurodytų darbų vertė negali būti skaičiuojama vertinant atitiktį ginčo reikalavimui, nes jie atlikti 2010 metais ir nepatenka į ginčo Konkurso sąlygoje nurodytą 5 metų laikotarpį. Neįskaičiavus pirmiau nurodytų darbų, trečiojo asmens kvalifikacija neatitinka ginčo Konkurso sąlygos reikalavimo (jo atliktų statybos darbų vertė per paskutinius 5 metus – daugiausia 7 309 229,21 Eur (vidutinė metinė – 1 461 845, 84 Eur); kadangi trečiojo asmens pasiūlymo vertė – 3 060 538,70 Eur, tai pusės jo vertė turi sudaryti ne mažiau kaip 1 530 269,35 Eur).
  6. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo papildomai pateiktame 2016 m. balandžio 11 d. Atliktų (užbaigtų) statybos darbų sąraše (toliau – ir Darbų sąrašas Nr. 2) nepagrįstai nurodė objektą „Daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai Aldonos g. 3, Panevėžys“, nes jo statybos užbaigimo aktas informacinėje sistemoje „Infostatyba“ užregistruotas 2016 m. balandžio 18 d., t. y. po pasiūlymo pateikimo (Darbų sąraše Nr. 2 nepagrįstai nurodyta, kad darbai objekte užbaigti 2015 m. gruodžio 22 d.).

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija, siekdama ištirti ieškovės pretenzijos pagrįstumą, paprašė trečiąjį asmenį pateikti Darbų sąraše Nr. 1 nurodytų sutarčių kopijas, atliktų darbų aktų kopijas, mokėjimo dokumentus ar kitus dokumentus. Trečiasis asmuo įvykdė reikalavimus, taip pat pateikė Darbų sąrašą Nr. 2. Perkančioji organizacija, pakartotinai vertindama trečiojo asmens kvalifikaciją, neskaičiavo ieškovės ginčijamų Darbų sąrašo Nr. 1 4, 7, 12, 20 eilutėse ir Darbų sąrašo Nr. 2 3 eilutėje nurodytų sutarčių bei sutarčių, kurios nepateko į 5 metų laikotarpį, verčių, sumažino sutarčių vertes, dėl kurių dydžio buvo abejojama (išskaičiavo darbo projekto parengimo paslaugų vertes).
  3. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai laikė, kad trečiojo asmens vidutinė metinė statybos darbų apyvarta yra ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės, nepažeidė pareigos patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnis), todėl pagrįstai neatmetė pasiūlymo (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
  4. Teismas atmetė ieškovės argumentą, kad trečiasis asmuo, nepateikdamas atliktų (užbaigtų) statybos darbų sąrašuose nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų Panevėžyje, Aldonos g., ir Kėdainių r., Dotnuvos sen., Vaitoniškių k., Ežero g. 4, atnaujinimo (modernizavimo) darbų statybos užbaigimo aktų ar deklaracijų, pateikė melagingą informaciją. Teismo vertinimu, tam tikrų duomenų neatitiktis Konkurso sąlygų reikalavimams savaime nereiškia, kad jie yra melagingi; turi būti nustatytas faktas, kad duomenys pateikti elgiantis nesąžiningai, tyčia, turint tikslą suklaidinti jų gavėją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo pateikė netikslią informaciją, kuri nevisiškai atitiko Konkurso sąlygų reikalavimus, tačiau neįrodo, jog jis elgėsi nesąžiningai, t. y. siekė tyčia suklaidinti atsakovą.
  5. Teismas pažymėjo, kad tiekėjui leidžiama pateikti kvalifikaciją pagrindžiantį dokumentą, kurio jis nebuvo pateikęs su pasiūlymu, jeigu juo patvirtinama kvalifikacija yra įgyta iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino. Kadangi trečiojo asmens parengtame Darbų sąraše Nr. 2 nurodytos faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip galutinę pasiūlymų pateikimo dieną, tai, nepaisydamas to, kad pats dokumentas kaip jų patvirtinimo šaltinis yra surašytas vėliau, teismas sprendė, jog trečiasis asmuo turėjo teisę pateikti šį dokumentą perkančiajai organizacijai, o ši pagrįstai jį priėmė.
  6. Teismas konstatavo, kad perkančioji organizacija pagrįstai sumažino šios nutarties 8 punkte nurodytų statybos darbų vertes, o trečiojo asmens vidutinė metinė statybos darbų apyvarta atitiko Konkurso sąlygų 3.1.6 punkto reikalavimus, todėl plačiau nepasisakė dėl ieškovės argumentų, susijusių su Darbų sąraše Nr. 2 nurodytų statybos darbų užbaigimu ir užregistravimu informacinėje sistemoje „Infostatyba“.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 14 d. sprendimą nepakeistą; 2016 m. gruodžio 9 d. papildoma nutartimi paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  8. Kolegijos vertinimu, ieškovės pretenzijoje iškeltos prielaidos dėl galimai melagingų trečiojo asmens kvalifikacijos duomenų pateikimo sudarė perkančiajai organizacijai pakankamą pagrindą pakartotinai įvertinti jo pajėgumą, tai padarydama ji nepažeidė VPĮ įtvirtintų principų, priešingai – ėmėsi veiksmų, kad viešojo pirkimo sutartis nebūtų sudaryta su galimai Konkurso sąlygų neatitinkančiu jo dalyviu.
  9. Kolegija sprendė, kad nustatytų prieštaravimų tarp paskelbtų viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų duomenų ir trečiojo asmens deklaruotų įvykdytų sutarčių duomenų nepakako pripažinti trečiojo asmens pateiktą informaciją melaginga, nes tokios informacijos teisingumo patikra reikalavo papildomo teisinio aiškinimo. Perkančioji organizacija, iš trečiojo asmens gavusi pareikalautus ir savo iniciatyva pateiktus papildomus dokumentus, juos pagrįstai vertino pakartotinai tikrindama trečiojo asmens kvalifikaciją.
  10. Iš byloje esančių viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų kolegija nustatė, kad Darbų sąrašo Nr. 1 4, 7, 12 ir 20 eilutėse deklaruotų atliktų statybos darbų rangovas buvo ne trečiasis asmuo, bet kitos įmonės; ataskaitose taip pat nurodyta, kad viešuosius pirkimus laimėję tiekėjai neketino sudaryti subrangos, subtiekimo ar subteikimo sutarčių. Bylos duomenys patvirtino, kad viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitose deklaruoto ketinimo nebuvo laikytasi – trečiasis asmuo pateikė su rangovais sudarytas subrangos sutartis, pažymas apie atliktų darbų vertę, mokėjimo dokumentus.
  11. Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatavo, kad, esant galiojančioms rangos ir subrangos sutartims, trečiojo asmens pateikta informacija apie pagal šias sutartis atliktus (užbaigtus) statybos darbus negali būti laikoma melaginga. Tokių duomenų pateikimas nepakankamas trečiojo asmens nesąžiningumui konstatuoti. Teisėjų kolegija nepasisakė dėl nurodytų rangos ir subrangos sutarčių, sudarytų įvykus kitiems viešiesiems pirkimams, teisėtumo, nes tai nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas.
  12. Kolegija pažymėjo, kad Konkurso sąlygų 3.1.6 punkte nėra imperatyvaus reikalavimo, jog į atliktų (užbaigtų) statybos darbų sąrašą gali būti įtraukti tik tie darbai, kurie buvo atlikti pagal baigtas vykdyti sutartis arba kurie buvo užbaigti Statybos užbaigimo aktu. Statybos darbai laikomi atliktais (užbaigtais), kai juos priima užsakovas ir yra pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalis). Trečiasis asmuo pateikė atitinkamus dokumentus (sutartis ir atliktų darbų aktus), įrodančius Darbų sąraše Nr. 2 deklaruotų darbų atlikimo faktą.
  13. Kolegija nurodė, kad perkančioji organizacija, pakartotinai vertindama trečiojo asmens kvalifikaciją, neskaičiavo ginčijamų Darbų sąrašo Nr. 1 4, 7, 12 ir 20 eilutėse nurodytų sutarčių bei šio sąrašo 1, 2 ir 3 eilutėse nurodytų sutarčių, pagal kurias darbai buvo atliekami ir anksčiau nei prieš 5 metus, verčių, taip pat įvertino sąrašuose nurodytų sutarčių verčių dalį, skirtą techninių darbo projektų rengimo paslaugoms. Taip apskaičiuota vidutinė metinė trečiojo asmens statybos darbų vertė sudarė 1 714 104,07 Eur, t. y. viršijo pusę pasiūlymo vertės (1 530 269,35 Eur). Kolegija nustatė, kad apskaičiuojant trečiojo asmens per penkerius metus atliktų statybos darbų vertę yra pagrindas įtraukti ir Darbų sąrašo Nr. 1 4, 7, 12 ir 20 eilutėse deklaruotus statybos darbus, dėl ko trečiojo asmens vidutinė metinė atliktų statybos darbų vertė padidėtų iki 1 885 262,11 Eur.
  14. Kolegija nesivadovavo ieškovės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1258/2014, nes jos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.
  15. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. lapkričio 9 d. priėmė atskirąją nutartį, kurioje pažymėjo, kad situacija, kai tiekėjai savo viešųjų pirkimų pasiūlymuose neišviešina duomenų apie ketinimą sudaryti sutartis su subrangovais, subtiekėjais ar subteikėjais, tačiau, laimėję viešuosius pirkimus, sudaro nurodytas sutartis, neatitinka viešųjų pirkimų principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl nutarė informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie nustatytus VPĮ pažeidimus.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, panaikinti atsakovo 2016 m. balandžio 12 d. rašte nurodytą sprendimą, kuriuo sudaryta tiekėjų pasiūlymų eilė ir UAB „Aukštaitijos ranga“ pripažinta Konkurso laimėtoja. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo nebuvo Darbų sąrašo Nr. 1 4, 7, 12 ir 20 eilutėse deklaruotų darbų rangovas; šiems darbams atlikti vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų duomenys patvirtino, kad pirkimus laimėję rangovai neketino pasitelkti subrangovų (šios nutarties 16 punktas). Taigi trečiasis asmuo nė viename iš šių deklaruotų objektų jokių statybos darbų teisėtai atlikti negalėjo ir neatliko (neatliko darbų mažiausiai už 855 790,16 Eur); Konkursui pateiktame pasiūlyme jis nurodė melagingą, klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją.
    2. Be viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų, tą patvirtina ir kasatorės pateikti oficialūs perkančiųjų organizacijų raštai, kuriais šios patvirtino, kad trečiojo asmens pateiktame Darbų sąraše Nr. 1 nurodyta informacija yra melaginga; šie oficialūs rašytiniai įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis) turi didesnę įrodomąją galią ir visiškai įrodo, kad trečiasis asmuo neatliko Darbų sąrašo Nr. 1 4, 7, 12 ir 20 eilutėse deklaruotų darbų.
    3. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino oficialių rašytinių įrodymų, tai padarė tik 2016 m. lapkričio 9 d. atskirojoje nutartyje, kuria nutarė informuoti Viešųjų pirkimų tarnybą apie nustatytus VPĮ pažeidimus. Netirdamas oficialių rašytinių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 179, 183, 185 straipsnių nuostatas, pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, o tai yra esminis pažeidimas, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas procesinis sprendimas.
    4. Apeliacinės instancijos teismas atskirojoje nutartyje nustatė faktinę aplinkybę, kad trečiojo asmens sudarytos rangos ir subrangos sutartys, kuriomis jis grindė savo kvalifikaciją Konkurse, yra neteisėtos. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad įvykdžius kitus viešuosius pirkimus sudarytų rangos ir subrangos sutarčių teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šių sandorių įvertinimas turi viešąjį interesą (visuomenė suinteresuota viešųjų pirkimų skaidrumu), be to, yra susijęs su kasatorės iškeltos bylos dalyku – kad trečiojo asmens pasiūlyme pateikta informacija apie sandorius yra melaginga.
    5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog pirkimo sutartys kituose viešuosiuose pirkimuose yra sudarytos pažeidžiant esminius viešųjų pirkimų principus, netrukdo tiekėjui įrodinėti savo atitikties kvalifikacijos reikalavimams remiantis šiomis neteisėtai sudarytomis sutartimis. Taip buvo pažeistas principas, kad iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur), t. y. iš neteisėtų veiksmų negalėjo kilti jokių teisėtų pasekmių. Teismas, nustatęs, kad viešųjų pirkimų sutartys sudarytos pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, privalėjo ex officio (pagal pareigas) pripažinti tokias sutartis neteisėtomis ir negaliojančiomis, o ne perkelti šio teismų jurisdikcijai priklausančio klausimo sprendimą Viešųjų pirkimų tarnybai.
    6. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1258/2014, kurios faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamos bylos, pateikė bendro pobūdžio išaiškinimą, kad tiekėjas negali grįsti savo kvalifikacijos tomis sutartimis, kurios buvo sudarytos ir vykdomos neteisėtai, t. y. pažeidžiant imperatyviąsias įstatymų nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė šia nutartimi; nurodė, kad skiriasi bylos, kurioje ji priimta, faktinės aplinkybės, tačiau tokios savo išvados nemotyvavo, nepateikė argumentų, kodėl negalima remtis universalia taisykle. Toks procesinis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų dėl nuoseklios bendrosios kompetencijos teismų praktikos formavimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07). Teismas sukūrė priešingą, teisiškai nepagrįstą precedentą, netinkamai aiškino VPĮ 3 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį, 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
    7. Atliktų (užbaigtų) statybos darbų sąvoka apibrėžta statybos techniniame reglamente STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ (toliau – STR 1.11.01:2010), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828. Pagal STR 1.11.01:2010 8.1, 8.2, 8.3, 281, 41 ir 43 punktų nuostatas, statybos darbai laikomi užbaigtais nuo to momento, kai statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą yra užregistruota informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Ginčo Konkurso sąlygoje nebuvo apibrėžta, kas laikoma atliktais (užbaigtais) statybos darbais, todėl aiškinant šią sąvoką turi būti taikomos pirmiau nurodytos STR 1.11.01:2010 nuostatos. Tokios išvados nepaneigia aplinkybė, kad Konkurso sąlygose nepateikta nuoroda į šį teisės aktą; jo privalomas pobūdis įtvirtintas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje.
    8. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė šios nutarties 22.7 punkte nurodytus statybą reglamentuojančius teisės aktus, nepagrįstai jų netaikė aiškindamas ginčo Konkurso sąlygą. Teismas sprendė, kad statybos darbai laikomi atliktais (užbaigtais), kai juos priima užsakovas ir yra pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas, bei pateikė nuorodą į CK 6.694 straipsnio 4 dalį, tačiau šioje normoje nereglamentuojamas statybos darbų užbaigimo (atlikimo) momentas. Dėl to turėjo būti taikytos ne CK, bet specialiojo teisės akto – STR 1.11.01:2010 – nuostatos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (statybos užbaigimo aktai) patvirtina, kad Darbų sąrašo Nr. 2 1 ir 3 eilutėse nurodyti statybos darbai atlikti (užbaigti) atitinkamai 2016 m. vasario 10 d. ir 2016 m. balandžio 18 d., t. y. po pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
  2. Atsakovas atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Trečiojo asmens pateiktų dokumentų visuma patvirtina, kad jis turi Konkurso sąlygų 3.1.6 punkte reikalaujamą kvalifikaciją; tai patvirtino ir bylą nagrinėję teismai. Byloje nenustatyta, kad trečiasis asmuo pateikė perkančiajai organizacijai melagingą informaciją (nustatyta, kad buvo prieštaravimų tarp viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitų ir trečiojo asmens pateiktų duomenų apie faktiškai įvykdytas sutartis). Dėl to jo pasiūlymas negalėjo būti atmestas remiantis VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir Konkurso sąlygų 9.11.7 punktu; taip pat negalima remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011 pateiktais išaiškinimais. Gavus kasatorės pretenziją, perkančiajai organizacijai kilo abejonių, ar trečiojo asmens kvalifikacija atitinka reikalavimus, todėl ji, remdamasi VPĮ 32 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai paprašė pateikti papildomus dokumentus ir pakartotinai įvertino trečiojo asmens kvalifikaciją.
    2. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės (šios nutarties 16 punktas) patvirtina faktą, kad trečiasis asmuo atliko Darbų sąraše Nr. 1 nurodytus darbus, jo sudarytos sutartys nėra apsimestinės (fiktyvios), bei paneigia kasatorės argumentą, kad sąraše pateikta informacija yra melaginga. Aplinkybė, kad viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitose nebuvo nurodytas ketinimas pasitelkti subrangovus, negali sudaryti pakankamo pagrindo neleisti remtis dokumentais, patvirtinančiais, kad darbai faktiškai buvo atlikti.
    3. Atskirojoje nutartyje teismas nustatė, kad viešųjų pirkimų principai buvo pažeisti kituose viešuosiuose pirkimuose, kurie nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to neaišku, ar tokia išvada gali daryti įtaką šioje byloje ginčijamam Konkursui ir trečiojo asmens teisei pagrįsti savo kvalifikaciją.
    4. Pakartotinai vertindama trečiojo asmens kvalifikaciją, perkančioji organizacija nevertino ginčytinų sutarčių, tačiau likusių duomenų pakako pripažinti, kad jo kvalifikacija atitinka reikalavimus. Dėl to, nepriklausomai nuo teisės aiškinimo, atsakovo sprendimas trečiojo asmens kvalifikaciją pripažinti atitinkančia keliamus minimalius reikalavimus negalės būti panaikintas.
    5. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl teisės savo kvalifikaciją grįsti sutartimis, kurių asmuo teisėtai negalėjo sudaryti, yra nevienoda – vienose bylose teismas yra konstatavęs, kad tiekėjai neturi teisės remtis viešojo pirkimo sutartimis, jei jie nebuvo pirkimo laimėtojai arba pasiūlyme nurodyti subrangovai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1258/2014; 2015 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-745-180/2015), kitose – tokius argumentus yra pripažinęs teisiškai nereikšmingais ir pažymėjęs, kad taikoma sutarčių teisėtumo prezumpcija (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1846/2013).
    6. Kasatorė klaidingai nurodo, kad ginčo Konkurso sąlygos reikalavimas siejamas su statybos darbų sutarčių įvykdymu visa apimtimi arba darbų baigimu pagal STR 1.11.01:2010. Pagal šią Konkurso sąlygą reikia pateikti ne užbaigtų pagal STR 1.11.01:2010 statybos darbų sutarčių sąrašą, bet tiesiog atliktų (užbaigtų) darbų sąrašą.
  3. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad trečiasis asmuo pateikė atsakovui melagingą, klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją, ji tokią išvadą daro ignoruodama dalį byloje esančių įrodymų (subrangos sutartis, atliktų darbų aktus, atsiskaitymo už atliktus darbus dokumentus), kurie patvirtina, kad trečiasis asmuo realiai atliko ginčijamus darbus. Kasatorės nurodomų oficialių duomenų niekas neginčijo, apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisakė. Teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą (CPK 263 straipsnis), nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių.
    2. Kasatorė ginčija trečiojo asmens pateiktus duomenis apie kvalifikaciją, tačiau neginčija ją įrodančių sudarytų ir įvykdytų subrangos sutarčių (abejonių, kad šios sutartys realios ir įvykdytos nėra). Atsiskaitymai pagal šias sutartis patvirtina atliktų darbų realumą, taigi ir trečiojo asmens kvalifikaciją, kurios negali paneigti viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitos ar užsakovų raštai. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad sudarytų subrangos sutarčių teisėtumas nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko.
    3. Atskirojoje nutartyje padaryta išvada ne apie trečiojo asmens sudarytų subrangos sutarčių, bet apie vykdant kitus viešuosius pirkimus sudarytų rangos sutarčių neteisėtumą; šias sutartis sudarė ne trečiasis asmuo, jis nežino apie tokių sutarčių ydingumą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl jam negali kilti neigiamų pasekmių. Trečiasis asmuo, įvykdęs teisėtas subrangos sutartis, gavo atlygį, todėl jam negali būti taikomas principas, kad iš neteisės negali kilti teisė. Be to, teismas negali ex officio pripažinti negaliojančia sutartį, kuri sudaryta įvykdžius kitą nei ginčijamas viešąjį pirkimą, apie tai neinformavęs tokios sutarties šalių ir jų neįtraukęs į procesą byloje.
    4. Ginčo Konkurso sąlygoje buvo reikalaujama pateikti rangovo vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašytą per paskutinius 5 metus atliktų (užbaigtų) statybos darbų sąrašą; nebuvo reikalaujama pateikti įrodymų, kad darbai atlikti (užbaigti), to trečiasis asmuo ir nepadarė. Vykdydamas atsakovo reikalavimą ir papildomai grįsdamas savo kvalifikaciją, trečiasis asmuo pateikė Darbų sąraše Nr. 1 nurodytas sutartis, atliktų darbų aktus, papildomai nurodė kitus darbus, kuriuos yra atlikęs per Konkurso sąlygose nurodytą laikotarpį. To atsakovui pakako, kad jis galėtų įsitikinti trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktimi. Dėl nurodytų argumentų pripažintini nepagrįstais kasatorės teiginiai, kad teismai netinkamai taikė VPĮ 3 straipsnį, 24 straipsnio 5 dalį, 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
    5. Ginčo Konkurso sąlygos nuostata „atlikti (užbaigti) statybos darbai“ aiškintina remiantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, 6.694 straipsnio 4 dalimi. Kasatorė nepagrįstai remiasi STR 1.11.01:2010 nuostatomis. Sutiktina, kad šis techninis reglamentas yra privalomas ir visuotinai taikomas norminis teisės aktas, tačiau jis nereglamentuoja rangovo ir subrangovo teisinių santykių. Kadangi subrangos atveju užbaigti darbai įforminami darbų perdavimo–priėmimo aktu, tai trečiasis asmuo pagrįstai nurodė darbų perdavimo–priėmimo rangovams aktų pasirašymo datas, o ne datas, kada rangovai perdavė darbus užsakovams. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ši informacija įrodo trečiojo asmens atitiktį ginčo Konkurso sąlygai.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl kasacinio teismo praktikoje pateiktų teisės išaiškinimų taikymo šalių ginčui

  1. Pažymėtina, kad, nors tai nelemia apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtumo ir dėl to poreikio jį panaikinti, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje, inter alia (be kita ko), vykdant kasacijos funkciją užtikrinti vienodą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013), kyla poreikis atskirai pasisakyti dėl skundžiamoje nutartyje iš dalies netinkamai šalių ginčui spręsti naudotų ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių.
  2. Šiame kontekste pažymėtina nuosekliai suformuota kasacinio teismo praktika, pagal kurią nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma; dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas); bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009 ir joje nurodytą kasacinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką).
  3. Apeliacinis teismas, spręsdamas dėl pagrindinio šalių ginčo aspekto – ar trečiasis asmuo savo profesinį pajėgumą atsakovui įrodinėjo melagingais duomenimis – pasisakė dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo ribojimo, kai tiekėjas perkančiajai organizacijai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, remdamasis kasacinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011 pateiktais teisės išaiškinimais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartyje dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies taikymo pasisakyta ne bendrai, o esant nustatytai esminei aplinkybei – kai perkančioji organizacija pirkimo sąlygose neįtvirtina VPĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punktą atitinkančio tiekėjų pašalinimo pagrindo.
  4. Iš esmės pagal aptariamą 2011 m. liepos 1 d. kasacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011 dėl perkančiųjų organizacijų teisių ir pareigų vertinant tiekėjų pasiūlymus, kuriuose aptinkama tikrovę neatitinkančios informacijos (ar ji nustatoma vėliau), daroma takoskyra, priklausomai nuo pirkimo sąlygų turinio. Jei perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose įtvirtino tiekėjų pašalinimą iš konkurso dėl pateiktos melagingos informacijos, ji ne gali, o privalo tokio dalyvio pasiūlymą atmesti, jei duomenys apie jo kvalifikacijos atitiktį neatitinka tikrovės; ir priešingai, jei toks tiekėjų pašalinimo pagrindas pirkimo sąlygose nenustatytas, ji negali (neturi teisės) atmesti tokio tiekėjo pasiūlymo, tačiau kartu neleidžia šiam ūkio subjektui naudotis subjektinėmis teisėmis tikslinti pasiūlymą (VPĮ 32 straipsnio 5 dalis), jei likusi kvalifikacijos duomenų dalis, atitinkanti tikrovę, nepakankama pripažinti jo atitiktį iškeltiems reikalavimams.
  5. Konkurso sąlygų 9.11.7 punkte įtvirtintas tiekėjų pašalinimo pagrindas dėl pateiktos melagingos informacijos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje teisiškai nereikšmingi išaiškinimai dėl VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo pagal kasacinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011, nes atsakovo sprendimas atmesti ar ne trečiojo asmens pasiūlymą išimtinai priklauso nuo vertinamos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos (dėl šio aspekto šioje nutartyje bus pasisakoma plačiau). Jei trečiojo asmens pateikta informacija bus pripažinta melaginga, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą Konkurso sąlygą, jo pasiūlymas turėtų būti atmestas.
  6. Taip pat iš dalies nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo vertinimu dėl atsakovo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo pripažinti trečiojo asmens kvalifikacijos atitiktį persvarstymo. Kasacinio teismo pripažįstama išimtinė perkančiųjų organizacijų teisė persvarstyti savo priimtus sprendimus dėl tiekėjų pasiūlymų vertinimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Šiomis kasacinio teismo nutartimis apeliacinės instancijos teismas rėmėsi motyvuodamas savo sprendimą.
  7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pristatyta kasacinio teismo praktika dėl išimtinės perkančiųjų organizacijų galimybės persvarstyti priimtus sprendimus suformuota nagrinėjant pakartotinį tiekėjų pasiūlymų vertinimą tais atvejais, kai VPĮ nėra tam aiškaus teisinio pagrindo. Pavyzdžiui, pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2011 pasisakyta dėl situacijos, kai pačiai perkančiajai organizacijai kilo abejonė priimtų sprendimų teisingumu (teisėtumu) ir dėl to nusprendusiai atlikti pakartotinį ekspertinį tiekėjo pasiūlymo vertinimą; o pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012 buvo sprendžiama dėl ydingų pirkimo sąlygų, pagal kurias konkurso laimėtojo pasiūlymas pakartotinai turėjo būti vertinamas jau sudarius viešojo pirkimo sutartį.
  8. Pažymėtina, kad kai perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, iš naujo vertina atitinkamo tiekėjo pasiūlymą ir sprendžia dėl skundžiamo savo sprendimo teisėtumo, tai nelaikytina priimto sprendimo persvarstymu, o tiesiog VPĮ nustatytu pretenzijos nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2014). Pastarojoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad sprendimas tenkinti tiekėjo pretenziją ir panaikinti prieš tai priimtą sprendimą – perkančiosios organizacijos teisėtai išreikšta valia pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise pakeisti savo ankstesnį sprendimą; tokiu atveju tiekėjui civilinės teisės kyla naujojo sprendimo pagrindu; jei perkančiajai organizacijai, siekiančiai išnagrinėti pretenziją, kyla poreikis dar kartą įvertinti tiekėjo pasiūlymą ir jos pačios priimto tiekėjo skundžiamo sprendimo pagrįstumą, skundžiamo sprendimo naikinti vien dėl to, kad tiekėjo pasiūlymas vertinamas dar kartą, nėra būtina.
  9. Tiekėjo pasiūlymo atitikties iškeltiems reikalavimams pakartotinis vertinimas, kai tai atliekama pačios perkančiosios organizacijos iniciatyva ar gavus tiekėjo pretenziją, – ne tapatūs jos veiksmai, todėl ir neturėtų būti vienodai vertinami. Pirmasis atvejis yra išimtinis, o pretenzijos nagrinėjimas, inter alia, skundžiamo sprendimo įvertinimas pagal pretenzijoje pateiktus argumentus yra įprastinis, įstatyme aiškiai reglamentuotas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos atvejis. Be to, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, laiku pateiktos pretenzijos nagrinėjimas nepriklauso nuo joje nurodytų prielaidų pagrįstumo ir bet kokiu atveju ne pažeidžia viešųjų pirkimų principus, o juos įgyvendina dėl tinkamo įstatymo taikymo.
  10. Dėl pirmiau nurodytų argumentų konstatuotina, kad atsakovo sprendimo pripažinti trečiojo asmens pajėgumą atitinkančiu ginčo Konkurso sąlygą teisėtumo vertinimas priklauso nuo UAB „Aukštaitijos ranga“ pasiūlyme nurodytos informacijos pripažinimo melaginga ar nemelaginga.

13Dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingų duomenų

  1. Ieškovė viso proceso metu laikėsi pozicijos, kad trečiasis asmuo atsakovui pateikė melagingą informaciją, nes, pirma, pasiūlyme (Darbų sąraše Nr. 1), pagrįsdamas savo profesinį pajėgumą pagal ginčo Konkurso sąlygą, nurodė keturias rangos sutartis, kurias vykdė kaip viešojo pirkimo sutartyse ar jokiuose kituose viešuose dokumentuose (ataskaitose) neišviešintas subrangovas; antra, vėliau tikslindamas savo kvalifikacijos duomenis Darbų sąraše Nr. 2, nurodė tokias įvykdytas sutartis, kurios pagal specialųjį teisinį reguliavimą (STR 1.11.01:2010) nebuvo pabaigtos vykdyti iki pasiūlymų pateikimo Konkurse galutinio termino.
  2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokią kasatorės poziciją vertino kaip teisiškai nepagrįstą, ieškovės ieškinį atmetė. Kasacinis teismas, sutikdamas su pagrindiniais teismų argumentais, konstatuoja, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose pagal visus byloje surinktus įrodymus ir šalių ginčui aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimą iš esmės teisingai motyvuotas ieškovės ieškinio atmetimas sprendžiant, jog Konkurso laimėtojas nei Darbų sąraše Nr. 1, nei Darbų sąraše Nr. 2 nepateikė melagingos, tikrovės neatitinkančios informacijos.
  3. Dėl šio aspekto pirmiausia pažymėtina, kad kasacinio teismo praktika nėra gausi; pirmiau nurodytoje 2011 m. liepos 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2011 buvo sprendžiama, kad tiekėjo pateikti duomenys apie profesinį pajėgumą neatitinka tikrovės, nes įrodinėjama patirtis išplaukė iš ankstesnės jungtinės veiklos vykdymo, tačiau reikalaujamus darbus atliko ne pats dalyvis (tiekėjas), o tuometinis jo partneris; informacijos kvalifikavimo kaip melagingos klausimu pasisakyta ir 2016 m. vasario 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016, kurioje spręsta, kad duomenys apie statybos vadovo įgytą patirtį nesilaikant aktualaus teisinio reguliavimo (statybas prižiūrintį asmenį paskiria generalinis rangovas) savaime nelaikytini melaginga informacija.
  4. Kasacinis teismas pirmiau nurodytoje 2011 m. liepos 1 d. nutartyje nepateikė teisės aiškinimo taisyklių šiuo klausimu, nutartyje lakoniškai pažymėta atskirtis tarp melagingos ir netikslios informacijos; pirmiau nurodytoje 2016 m. vasario 24 d. nutartyje konstatuota, kad pagal VPĮ informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tiesai patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo; negali būti vertinama kaip melaginga informacija tiekėjo nuomonė dėl jo atitikties kvalifikacijos reikalavimams, nustatytiems teisės aktų normose, kurių turiniui atskleisti būtinas papildomas aiškinimas; teismų nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo teigti, kad ieškovės sąmoningai siekė suklaidinti atsakovę dėl turimos kvalifikacijos; netiksli, tikrovės neatitinkanti informacija gali būti pripažinta melaginga, kai ją teikiantis asmuo suvokia arba negali nesuvokti, kad jo teikiama informacija neatitinka tikrovės; melagingos informacijos samprata, taikoma VPĮ prasme, neapima galimų tiekėjo atliktos teisinės kvalifikacijos klaidų; šias klaidas privalo pastebėti perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimo metu, o pastebėjusi – spręsti dėl tiekėjo kvalifikacijos atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, o ne atmesti pasiūlymą remdamasi melagingos informacijos pateikimu (nutarties 53, 57, 58 punktai).
  5. Iš pirmiau nurodytų kasacinio teismo vertinimų darytina išvada, kad informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą.
  6. Nagrinėjamoje byloje šalys labiausiai ginčijosi dėl objektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento, o subjektyviojo elemento egzistavimą ieškovė iš esmės preziumavo, t. y. trečiasis asmuo žinojo, kad atitinkamuose rangos teisiniuose santykiuose de facto (faktiškai) nedalyvavo, tai suprato ir šią informaciją kaip teisingą pateikė atsakovui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks šios nutarties 39 punkte nurodytų reikšmingų melagingos informacijos kvalifikavimo aplinkybių įrodinėjimo modelis iš principo galimas; bet kokiu atveju besiginantis informacijos teikėjas gali įrodinėti, jog duomenys atitinka faktinę realybę, o jei ir ne, jis apie tai nežinojo (galėjo žinoti) bei nesiekė suklaidinti informacijos adresato.
  7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog trečiasis asmuo faktiškai neatliko deklaruojamų darbų, kurių rezultatą ginčo Konkurse naudoja įgytai (turimai) kvalifikacijai įrodyti. Kasacinio teismo vertinimu, kasatorė savo pozicijai pagrįsti selektyviai remiasi byloje surinktais įrodymais, didesnę reikšmę (įrodomąją galią) netinkamai suteikia jai palankioms aplinkybėms, nei toms, kurios labiau pagrindžia atsakovo ir trečiojo asmens poziciją. Kasaciniame skunde laikomasi dviprasmiškos pozicijos: viena vertus, teigiama, kad trečiasis asmuo neatliko deklaruojamų darbų, antra vertus, kritikuojami apeliacinės instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu tiekėjams leidžiama įrodinėti savo patirtį pagal neteisėtai sudarytas subrangos sutartis.
  8. Byloje nėra ginčo, kad trečiasis asmuo savo profesinį pajėgumą įrodinėjo, inter alia, sudarytų, įvykdytų, bet pagal VPĮ tinkamai neišviešintų subrangos sutarčių pagrindu. Kaip teisingai atsiliepime į kasacinį skundą pažymi trečiasis asmuo, ieškovė kvestionuoja UAB „Aukštaitijos ranga“ pateiktų subrangos sutarčių sudarymo teisėtumą, o ne patį sudarymo faktą. Taigi akivaizdu, kad ieškovė trečiojo asmens pateiktos informacijos atitiktį tikrovei vertina ne faktine, o teisine prasme, o tokio pobūdžio galima neatitiktis pagal kasacinio teismo praktiką (šios nutarties 38 punktas) susijusi su teisinio kvalifikavimo klaidomis, o ne su tiesos (teisybės) nustatymu. Tiek pagal VPĮ, tiek taikant civilinio proceso normas viešųjų pirkimų procedūrų ataskaitos duomenys bei užsakovų pažymos neturi didesnės įrodomosios galios už subrangos sutartis, darbų perdavimo–priėmimo aktus, darbų apmokėjimo įrodymus ir pan.
  9. Nesutiktina su kasatore, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėjamoje byloje nustatę, kad ankstesniuose rangos teisiniuose santykiuose trečiasis asmuo veikė kaip slaptas (neišviešintas) jų dalyvis, privalėjo papildomai spręsti dėl tokių viešojo darbų pirkimo sutarčių teisėtumo. Šiame kontekste pirmiausia pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos kaip ir skundžiamuose procesiniuose sprendimuose kasacinis teismas laikėsi pirmiau nurodytos 2016 m. vasario 24 d. nutarties 50 punkte. Be to, ankstesnių rangos sutarčių teisėtumo vertinimas galimai pažeistų proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą, ypač reikšmingą viešųjų pirkimų bylose, nes ne tik išsiplėstų nagrinėjimo sritis, bet į procesą reikėtų įtraukti nemažai šalių, iš kurių vienai pradėtas bankroto procesas.
  10. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymas iš anksto neišviešinto subrangovo per se (savaime) nelems tokių sandorių neteisėtumo. Yra galimos nelygiavertės situacijos, dėl kurių turi būti sprendžiama skirtingai:
    1. pirma, kai pirkėjas ir pardavėjas, nesilaikydami viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo ir viešojo pirkimo sutarčių keitimo administracinės procedūros, de facto neteisėtai pakeičia sutarties sąlygą, inter alia, kontrahentą (ar įtraukia papildomą faktinį vykdytoją) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2016);
    2. antra, kai perkančioji organizacija iš tiesų nesužino (įskaitant dėl kontrolės stokos) tiekėjo sudėties pasikeitimo, todėl naujo iš anksto neišviešinto subrangovo įtraukimas į sutartį nelaikytinas bendru sutarimu, o labiau vienos šalies sutartinių įsipareigojimų pažeidimu (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).
  11. Kasacinis teismas taip pat nesutinka su kasacinio skundo argumentais dėl rangos darbų užbaigimo, t. y. kvalifikacijos įgyties momento, teisinio kvalifikavimo pagal STR 1.11.01:2010 nuostatas.
  12. Šio reglamento 1 punkte nurodyta, kad šiuo teisės aktu detalizuojama statybos užbaigimo tvarka, nurodyta Statybos įstatymo 24 straipsnyje; jame įtvirtinta, kad statyba baigiama surašant statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją apie statybos užbaigimą; atlikus statybos užbaigimo procedūras, statinį ir daiktines teises į jį privaloma įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Statybos užbaigimo procedūros reglamentuojamos ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnyje.
  13. STR 1.11.01:2010 8.2 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas – šiame Reglamente nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad statinys pastatytas, rekonstruotas ar daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas) pagal statinio projekto sprendinius; 8.3 punkte – deklaracija apie statybos užbaigimą – statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio (patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas.
  14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo negalima daryti išvados, jog juo nustatoma statybos darbų užbaigimo teisinė kvalifikacija. Šiais teisės aktais reglamentuojama ne statybos darbų, o statybos proceso kaip visumos darbų ir procedūrų pabaiga. Šios kategorijos netapačios. Nors pirmiau nurodytos teisės normos ir privalomos, tačiau dėl jų reguliavimo tikslų jos nelaikytinos specialiosiomis VPĮ atžvilgiu (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016 38 punktą), todėl neaktualios sprendžiant dėl tiekėjų profesinio pajėgumo atitikties vertinimo.
  15. Be to, privaloma dokumentų registracija informacinėje sistemoje „Infostatyba“ laikytina ne teises sukuriančia, o jas išviešinančia priemonė (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013; kt.). Dėl to statybos užbaigimo dokumento neįregistravimas viešame registre per se nereiškia, kad statybos darbai neatlikti, nepriimti ir pan., jei šias aplinkybes galima nustatyti iš kitų duomenų.
  16. Kasacinis teismas sutinka su teismų pateiktu CK nuostatų aiškinimu ir taikymu sprendžiant dėl statybos darbų užbaigimo momento. Šiuo klausimu kasacinio teismo spręsta, kad viešųjų pirkimų ar statybos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra specialiųjų teisės normų, įtvirtinančių „sėkmingai įvykdytos statybos darbų sutarties“ sąvokos apibrėžtį, todėl konstatuotina, jog ši sąvoka aiškintina pagal sutartinius rangos (statybos rangos) santykius reglamentuojančias CK normas; pagal rangos santykių teisinį reglamentavimą rangovas laikytinas sėkmingai įvykdžiusiu statybos rangos sutartį, kai šalys pasirašo darbų perdavimo–priėmimo (statinio pripažinimo tinkamu naudoti) aktą; faktiškai atlikti užsakyti darbai nėra pagrindas pripažinti rangos sutartį sėkmingai įvykdyta, kol darbai nėra priimti užsakovo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).
  17. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentais neįrodyta, jog trečiasis asmuo atsakovui pateikė melagingą, tikrovės neatitinkančią informaciją, o perkančiosios organizacijos sprendimas neatmesti UAB „Aukštaitijos ranga“ pasiūlymą yra neteisėtas. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo naikinti iš esmės teisingų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinių sprendimų.

14Dėl tiekėjo galimybės (teisės) remtis įvykdytomis sutartimis, kurių teisinis pagrindas nebuvo išviešintas laikantis viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo

  1. Nors pagal pirmiau nurodytus argumentus konstatuota, kad informacija apie trečiojo asmens pajėgumą, atsižvelgiant į netinkamai išviešintus jo ir kontrahentų rangos teisinius santykius (subrangą) įvykdytuose viešojo pirkimo sandoriuose, nelaikytina melaginga, nagrinėjamoje byloje taip pat spręstinas klausimas, ar toks tiekėjas, kuris, vykdydamas ankstesnes sutartis, veikė kaip slaptas subrangovas, ginčo Konkurse gali remtis tokiu būdu įgyta kvalifikacija. Šis klausimas, inter alia, keliamas ir kasaciniame skunde.
  2. Dėl šio aspekto teismų motyvai iš dalies išsiskyrė: nors abu teismai sprendė, kad trečiojo asmens kvalifikacijai įrodyti pakako įvykdytų rangos sutarčių, neatsižvelgiant į Darbų sąraše Nr. 1 nurodytus keturis ieškovės kvestionuojamus sandorius, be to, ir pati perkančioji organizacija šių sutarčių verčių į bendrą sumą neįtraukė, tačiau tik apeliacinės instancijos teismas aiškiai konstatavo, jog, nenustačius melagingos informacijos pateikimo fakto, šiomis sutartimis trečiasis asmuo bet kokiu atveju gali remtis įrodinėdamas atitiktį ginčo Konkurso sąlygai. Kasacinis teismas su tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija nesutinka ir dėl to atskirai pasisako, nors toliau nurodomi motyvai nedaro įtakos procesinei bylos baigčiai.
  3. Pirmiau nurodytoje kasacinio teismo 2016 m. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016 iš esmės spręsta, kad ankstesniuose sutartiniuose santykiuose tiekėjo įgyta patirtis, nustačius statybos teisinio reguliavimo taikymo nesilaikymą (statybos vadovas buvo paskirtas ne rangovo), nors ir nepripažintina melaginga informacija, tačiau ja ieškovas negali remtis, įrodinėdamas kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams (nutarties 59 punktas).
  4. Nors nagrinėjamoje byloje patirties įrodinėjimas nesusijęs su specialiųjų statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, tačiau dėl netinkamo subrangos išviešinimo įvykdytose sutartyse, kaip prieštaraujančio VPĮ, turėtų būti daroma analogiška išvada, kad tiekėjams negalima remtis taip įgyta patirtimi. Toks ribojimas pagrįstas šiais tikslais (bet tik jais neapsiribojant):
    1. pirma, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi, t. y. lygiateisį ir skaidrų visų dalyvių ir jų pasiūlymų vertinimą ginčo Konkurse;
    2. antra, užtikrinti bendrąjį viešųjų pirkimų santykių teisėtumo tikslą, juolab kad kitomis priemonėmis jį užtikrinti gali būti pernelyg sunku ar neįmanoma; pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas kartu su skundžiama nutartimi priėmė atskirąją nutartį ir apie VPĮ normų netinkamą taikymą atitinkamiems rangovams savo pasiūlymuose neišviešinant trečiojo asmens UAB „Aukštaitijos ranga“ informavo Viešųjų pirkimų tarnybą; iš Lietuvos teismų informacinės sistemos nematyti, kad ši priežiūros ir kontrolės institucija būtų pareiškusi ieškinį atitinkamoms perkančiosioms organizacijoms ar tiekėjams;
    3. galiausiai, trečia, kad toks slaptas subrangos teisinių santykių sudarymas de facto nepakeistų perkančiųjų organizacijų priimtų ir neapskųstų sprendimų; šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodoma kasaciniame skunde, viename viešojo pirkimo konkurse UAB „Aukštaitijos ranga“ dalyvavo kaip jo dalyvė (tiekėja), tačiau jos pasiūlymas buvo atmestas, vėliau su paskelbtu šio viešojo pirkimo laimėtoju ji sudarė subrangos sutartį, kuri laimėtojo pasiūlyme ir viešojo pirkimo sutartyje nebuvo išviešinta.
  5. Tokios pozicijos dėl ribojimo remtis neišviešintomis subrangos sutartimis apeliacinės instancijos teismas iš esmės laikėsi ankstesnėje savo praktikoje (2014 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1258/2014), tačiau, kaip teisingai nurodo kasatorė, skundžiamoje nutartyje ankstesne praktika nesivadovauta, o nukrypimas nuo jos ar praktikos keitimas nemotyvuotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė precedentų taikymo ar keitimo taisyklių, neužtikrino savo praktikos tęstinumo ir nuspėjamumo (dėl šio aspekto plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 23–25 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką).
  6. Kita vertus, dėl aptariamo ribojimo naudotis kvalifikacija, įgyta nesilaikant VPĮ reguliavimo, pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog informacija apie tokiu būdu pažeidžiant įstatymus įgytą patirtį nekvalifikuotina kaip melaginga informacija, ūkio subjektai neribojami naudotis iš VPĮ 32 straipsnio 5 dalies nuostatų išplaukiančiomis subjektinėmis teisėmis (nebent siektų pasitelkti iš anksto neišviešintų asmenų pajėgumą) ir reikalauti, kad perkančiosios organizacijos užtikrintų šių teisių įgyvendinimą.
  7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo, paprašytas atsakovo, patikslino duomenis, pateikė Darbų sąrašą Nr. 2, o perkančioji organizacija, vertindama šio tiekėjo kvalifikaciją, neatsižvelgė į tinkamai neišviešintų subrangos sutarčių vertę. Kitų tinkamai išviešintų ir įvykdytų sutarčių vertė buvo pakankama nustatyti UAB „Aukštaitijos ranga“ atitiktį ginčo Konkurso sąlygai. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad perkančioji organizacija tinkamai įvertino trečiojo asmens pajėgumą ir dėl to priėmė teisėtą sprendimą.
  8. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais bei vadovaudamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, formuluoja tokias teisės aiškinimo taisykles :
    1. tiekėjas, įrodinėdamas savo kvalifikacijos atitiktį viešojo pirkimo sąlygoms, negali remtis tokiu pajėgumu, kuris įgytas, inter alia, pažeidžiant iš viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo išplaukiančią pareigą tiekėjų pasiūlymuose ir viešojo pirkimo sutartyse išviešinti subrangą ir subrangovus;
    2. informacija apie pirmiau nurodytu būdu įgytą kvalifikaciją nelaikytina melaginga, jei kitais įrodymais pagrindžiama, kad ūkio subjektas de facto aktyviai prisidėjo prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo;
    3. bet kokiu atveju perkančioji organizacija negali atsižvelgti į duomenis apie ūkio subjekto (dalyvio, jo partnerio ar subrangovo) kvalifikaciją, įgytą nesilaikant viešųjų pirkimų ar kitų teisės normų, jei toks teisės pažeidimas lems tiekėjų pasiūlymų nelygiavertį vertinimą ir sukurs piktnaudžiavimo teise prielaidas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad trečiasis asmuo, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 600 Eur išlaidų advokato pagalbai. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas, šių išlaidų atlyginimas trečiajam asmeniui priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
  3. Atmetus kasacinį skundą, ieškovės už jį sumokėtas žyminis mokestis jai nepriteistinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  4. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad kasacinis skundas atmestinas ir skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti, naikintinos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas nesudaryti viešojo pirkimo sutarties supaprastintame atvirame konkurse „Pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimas NFM1“ (skelbimo apie pirkimą Nr. 170817).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Priteisti UAB „Aukštaitijos ranga“ (j. a. k. 301512533) iš UAB „Vilungė“ (j. a. k. 134522910) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

19Panaikinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties supaprastintame atvirame konkurse „Pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimas NFM1“ (skelbimo apie pirkimą Nr. 170817).

20Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai