Byla 3K-3-12/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, yra dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės vienos iš jos sąlygų (priežastinio ryšio) nustatymo ir įrodinėjimo. Ieškovė AB „Eurovia Lietuva“ (toliau – tiekėja, ieškovė, kasatorė) prašė teismo iš atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, perkančioji organizacija) dėl jos neteisėtų veiksmų priteisti 86 269,60 Lt tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų.

6Perkančioji organizacija 2010 m. birželio 4 d. paskelbė viešąjį pirkimą „Užterštų teritorijų Ukmergės kariniame miestelyje sutvarkymo darbai“, vykdomą supaprastinto atviro konkurso būdu (toliau – Konkursas). Ieškovė kartu su partneriu VšĮ „Grunto valymo technologijos“ (toliau kartu ir – tiekėja) pateikė pasiūlymą. Perkančioji organizacija 2010 m. rugpjūčio 4 d. informavo tiekėją apie jos pasiūlymo atmetimą pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 39 straipsnio 2 dalies 2 punktą (pasiūlymas neatitinka Konkurso dokumentuose nustatytų reikalavimų). Tiekėja 2010 m. rugpjūčio 9 d. dėl to perkančiajai organizacijai pateikė pretenziją, kurią išnagrinėjusi atsakovė 2010 m. rugpjūčio 13 d. panaikino savo sprendimus dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Perkančioji organizacija 2010 m. rugsėjo 2 d. informavo ieškovę, kad jos pasiūlymas vėl atmetamas. Tiekėja 2010 m. rugsėjo 10 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl pakartotinio jos pasiūlymo atmetimo, tačiau perkančioji organizacija jos netenkino ir savo priimtų sprendimų nekeitė. Ieškovė, skųsdama šiuos perkančiosios organizacijos veiksmus, 2010 m. rugsėjo 23 d. ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą. Atsakovė, galiojant pirmosios instancijos teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, 2010 m. lapkričio 19 d. nutraukė Konkurso procedūras (VPĮ 7 straipsnis). Dėl šio sprendimo ieškovė atsakovei pateikė trečiąją pretenziją, tačiau perkančioji organizacija atsisakė ją nagrinėti. Šį perkančiosios organizacijos sprendimą tiekėja apskundė teismine tvarka patikslindama savo pirminį ieškinį teismui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu, tenkindamas ieškovės ieškinį, panaikino atsakovės sprendimus atmesti tiekėjo pasiūlymą, nustatyti laimėtojų eilę ir nutraukti Konkurso procedūras. Šio teismo sprendimo atsakovė neginčijo, jis įsiteisėjo.

7Atsakovė 2011 m. gegužės 23 d. panaikino savo sprendimus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nagrinėjo šalių ginčą, atnaujino Konkurso procedūras bei tiekėjų pasiūlymų vertinimą. Kitą dieną po tiekėjų informavimo apie šiuos veiksmus perkančioji organizacija priėmė sprendimą dėl naujų priežasčių pakartotinai nutraukti atnaujintas Konkurso procedūras. Ieškovė, neginčydama ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka šio atsakovės sprendimo, kreipėsi į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo prašydama iš perkančiosios organizacijos priteisti tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų atlyginimą.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas konstatavo, kad, sprendžiant dėl deliktinės perkančiosios organizacijos atsakomybės, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp jų (faktinį ir teisinį) ir kaltę. Dėl įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo, kuriuo perkančiosios organizacijos veiksmai pripažinti neteisėtais ir panaikinti, teismas sprendė, kad tai nepakankama tam, jog būtų konstatuotas priežastinis ryšys tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir ieškovės prašomos priteisti žalos. Priežastinio ryšio egzistavimą galima pripažinti tokiu atveju, jei būtų nustatyta, kad be neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų tiekėja būtų laimėjusi Konkursą, su ja būtų sudaryta viešojo darbų pirkimo sutartis, dėl kurios vykdymo ieškovė gautų pajamų. Pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinus ieškovės ieškinį, šalys buvo grąžintos į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija turėjo iš naujo atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus. Dėl to ieškovė privalėjo įrodyti, kad, atnaujinus Konkurso procedūras, jos pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu.

11Teismas, be kita ko, sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų, turėjo būti atmestas (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas), net jei Konkurso procedūros nebūtų nutrauktos, todėl tiekėja jo nebūtų laimėjusi, ji nebegali reikalauti atlyginti žalą iš perkančiosios organizacijos. Teismo teigimu, ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų, susijusių su perkamų darbų kiekiais (perkančioji organizacija siekė, kad statybinės šiukšlės būtų išvežtos 85 km ir 74 km atstumais, o ieškovė jas pasiūlė išvežti tik 10 km atstumu). Tiekėja, pateikdama pasiūlymą, privalėjo siūlyti perkančiajai organizacijai visą nurodytą darbų apimtį, jai, kaip ir kitiems tiekėjams, nebuvo leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų, kitaip jie būtų atmesti. Teismas pažymėjo, kad, nors pasiūlymo neatitiktis nustatyta iš tiekėjo iniciatyva (perkančiajai organizacijai neprašant) pateiktos lokalinės sąmatos, tačiau ši įeina į pasiūlymo apimtį, todėl jos atitiktis iškeltiems reikalavimams turėjo būti vertinama bei sprendimas priimamas pagal VPĮ ir Konkurso sąlygas, nepažeisti viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Dėl šiukšlių išvežimų atstumų neatitikties perkančioji organizacija tiekėjo galėjo prašyti paaiškinti dviprasmiškus duomenis, bet ne juos patikslinti a fortiori keičiant pasiūlymo esmę.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą, 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 14 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

14Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3 dalies taikymo prasme ieškovei (tiekėjai), siekiančiai prisiteisti žalos atlyginimą iš perkančiosios organizacijos, reikia įrodyti tik jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų; perkančiosios organizacijos civilinė atsakomybė kyla be kaltės. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad, perkančiajai organizacijai nutraukus atnaujintas Konkurso procedūras prieš tai nepriėmus jokių sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties, žalos atlyginimo procese jai tenka ieškovės pasiūlymo (ne)atitikties įrodinėjimo našta. Perkančiosios organizacijos 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas nutraukti Konkurso procedūras vertintinas atsižvelgiant į jos 2011 m. gegužės 27 d. pranešimą tiekėjams apie procedūrų nutraukimą, kuriame nurodyta, kad dėl užsitęsusių Konkurso procedūrų ir atidedamojo termino sutartis negalės būti sudaryta, o darbai – atlikti; pagal Konkurso sąlygas tiekėjai turėjo išvežti 500,7 kub. m grunto į Sargelių kaime esantį Beržutės sąvartyną, kuris yra uždaromas. Kasacinis teismas sprendė, kad perkančiosios organizacijos 2011 m. gegužės 25 d. sprendimas neteisėtas, prieštarauja tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principams, pažeidžia bei paneigia tiekėjų teisių gynybos veiksmingumą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta ir atsakovės neįrodyta, kad tik naujų Konkurso procedūrų paskelbimas, atitinkamai pakeitus ankstesniojo Konkurso sąlygas dėl darbų atlikimo termino ir dalies darbų atlikimo vietos, buvo vienintelė galimybė patenkinti perkančiosios organizacijos poreikį, kad tai negalėjo būti teisėtai padaryta kitomis VPĮ įtvirtintomis priemonėmis.

15Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tiekėjai (ieškovei), kurios pasiūlymas Konkurso procedūrose nebuvo atmestas, pakanka įrodyti, kad jos pasiūlyta kaina buvo mažiausia. Perkančioji organizacija, nutraukusi atnaujintas Konkurso procedūras ir prieš tai nepriėmusi jokių sprendimų dėl tiekėjų pasiūlymų atitikties, privalo įrodyti ieškovės pasiūlymo neatitiktį, t. y. teisėtą priežastį, dėl kurios sutartis su šia tiekėja nebūtų sudaryta, nepaisant to, ar Konkurso procedūrų nutraukimas teismų būtų pripažintas neteisėtu. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3976-262/2011, prejudicialumo nagrinėjamam šalių ginčui dėl žalos atlyginimo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl perkančiosios organizacijos teisės atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl darbų sąmatoje pateiktų duomenų arba dėl to, kad šis dokumentas apskritai nebuvo pateiktas, nėra pripažįstama aplinkybe, nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu (prejudiciniu faktu) CPK 182 straipsnio prasme, o laikytina obiter dictum išaiškinimu. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad, apeliacinės instancijos teismui netinkamai šalims paskirsčius priežastinio ryšio (tiekėjos pasiūlymo atitikties aplinkybę) įrodinėjimo naštą, jo skundžiamas procesinis sprendimas dėl šios dalies keičiamas ir byla šiuo pagrindu grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ apeliacinį skundą, 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

17Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimu klausimas dėl ieškovės pateikto pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms nebuvo sprendžiamas, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo iš naujo vertinami ir nagrinėjami klausimai, dėl kurių pasisakyta pirmiau nurodytame Vilniaus apygardos teismo sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-3976-262/2011; sprendė, kad ieškovė įrodė atsakovės neteisėtus veiksmus, būtinus jos deliktinei atsakomybei kilti, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik dėl ieškovės įrodinėjamo priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir žalos. Ieškovės prašomos priteisti žalos (turėtų išlaidų ir negautų pajamų) dydis turi būti realus ir jos realumą bei tikėtinumą iš esmės lemia pagrindinė aplinkybė – ar, nesant neteisėtais pripažintų perkančiosios organizacijos veiksmų, ieškovė būtų pripažinta laimėjusia Konkursą ir turėtų galimybę gauti pajamas, kurių netekimą šiuo metu įrodinėja.

18Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės organizuoto Konkurso pagrindiniai tikslai susiję su užterštų teritorijų Ukmergės kariniame miestelyje pašalinimu, teritorijos sutvarkymu ir visuomenės informavimu. Vieni būtinų siekiamiems Konkurso tikslams pasiekti darbų buvo statybinių šiukšlių išvežimas 85 ir 74 kilometrų atstumais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Observis“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-222/2008), nurodė, kad tiekėjų atliktiniems darbams nustatytas techninis rodiklis (statybinių šiukšlių išvežimas 85 ir 74 kilometrų atstumais) nekvalifikuotinas specifiniu ar pernelyg aukštu. Be to, Konkurso sąlygose buvo įtvirtinta, kad darbai bus atliekami pagal Ukmergės karinio miestelio užterštos teritorijos tvarkymo planą (toliau – Tvarkymo planas) (Konkurso sąlygų 8.2 punktas), kuriame, nustatant užterštos teritorijos tvarkymo elementus, pažymėta, jog statybinės atliekos turi būti išvežtos į specializuotas įmones, priimančias statybines atliekas, o užteršto dirvožemio, grunto ir statybinio laužo utilizavimo vietos ir tvarka pagal Tvarkymo plano 3.2.5 punktą buvo detaliai nustatytos ir reglamentuotos. Taigi perkančioji organizacija, nustatydama atstumus, kuriais turi būti išvežtos statybinės atliekos (85 ir 74 kilometrai), rėmėsi kompetentingų asmenų atliktais tyrimais, rekomendacijomis ir teisės aktų, reglamentuojančių aplinkosaugos reikalavimus, nuostatomis. Tvarkymo plane nebuvo nurodyta konkretaus sąvartyno, į kurį turėtų būti gabenamos statybinės atliekos (ne taip, kaip naftos produktais užteršto dirvožemio atveju); buvo nustatyta, kad jį galima išgabenti į bet kurią specializuotą įmonę, priimančią šias atliekas.

19Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija nustatė atitinkamus atstumus atliekoms išvežti, vienodus visiems tiekėjams, tam, kad jų pasiūlymus būtų galima vertinti lygiateisiškai (siekiant išvengti atvejų, kai tiekėjai galėtų koreguoti galutinę pasiūlymo kainą pasirinkdami skirtingus atstumus, kuriais bus išgabenamos statybinės atliekos). Konkurso sąlygose nustatyta, kad pirkimas į dalis neskirstomas, o tiekėjai, pateikdami pasiūlymus, turi siūlyti visą nurodytą darbų apimtį (Konkurso sąlygų 7, 26 punktai), į kurią turėjo būti įskaičiuotas ir statybinių šiukšlių išvežimas 85 ir 74 kilometrų atstumais, o įmonę, į kurią galėtų gabenti statybines atliekas, turėjo teisę pasirinkti savo nuožiūra. Šie atstumai, dėl kurių kilo ginčas, iš esmės nustatyti kaip bendras kriterijus visiems tiekėjams, siekiant apriboti galimybę koreguoti bendrą pasiūlymo kainą. Teisėjų kolegija sprendė, kad šis reikalavimas buvo vienas esminių, siekiant užtikrinti tiekėjų lygiateisiškumą, vienodai įvertinti visų tiekėjų pasiūlymus. Nei ieškovė, nei kiti tiekėjai į perkančiąją organizaciją dėl nustatytų techninių rodiklių paaiškinimų nesikreipė, jų neginčijo, taigi Konkurso sąlygų reikalavimai buvo aiškūs ir tiekėjų pripažinti tinkamais.

20Ieškovė savo pasiūlyme nurodė, kad jos pasiūlymo bendra kaina – 754 072,11 Lt, sumos apskaičiavimą detalizavo lokalinėje sąmatoje, nors atsakovė šio dokumento pateikti nereikalavo. Šis dokumentas buvo pateiktas kartu su pasiūlymu, todėl perkančioji organizacija pagrįstai vertino jame nurodytą informaciją. Ieškovė savo ruožtu prie darbų kodu Nr. R23-65 nurodė, kad siūlo perkančiajai organizacijai statybinių šiukšlių išvežimą 10 km atstumu, pažymėdama, jog transportuojant statybines šiukšles už kiekvieną papildomą kilometrą bus skaičiuojamas kitas mokestis ir taip, anot jos, buvo pateiktas pasiūlymas bendram statybinių atliekų išvežimui 60 km atstumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės pasiūlyme buvo įtvirtintas 60 km transportavimo atstumas, o net ir tai pripažinus, pasiūlymas neatitiktų nustatytų perkančiosios organizacijos reikalavimų, nes neatitiktis pirmiau nurodytam vežimo atstumų reikalavimui reiškia pasiūlymo kainos tikslinimą ir iškraipymą. Konkurso sąlygos neleido tiekėjams pateikti alternatyvių pasiūlymų, o tokius pateikus – perkančioji organizacija turėjo juos atmesti (Konkurso sąlygų 27 punktas). Net ir suteikus galimybę ieškovei patikslinti savo pasiūlymą, tikslinimas negalėtų būti toks, kad pakeistų pirminio pasiūlymo sąlygas, o nagrinėjamu atveju bet kokie ieškovės pasiūlymo patikslinimai reikštų pasiūlymo techninių rodiklių, kartu ir kainos keitimą, kas yra neleidžiama.

21Teisėjų kolegija sprendė, kad perkančioji organizacija įtikinamai pagrindė, jog ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygose nustatytų techninių rodiklių, todėl net ir nesant neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų ieškovė nebūtų pripažinta laimėjusia Konkursą, nes jos pasiūlymas nelaikytinas lygiaverčiu kitų tiekėjų pasiūlymams. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad užterštų teritorijų sutvarkymo darbai, kuriems atlikti buvo paskelbtas Konkursas, yra svarbūs ir reikšmingi ne tik aplinkosaugos aspektu, bet ir visuomenės požiūriu, todėl tam tikri reikalavimai negali būti laikomi tik formaliais, o nukrypimai nuo jų sudaro pagrindą perkančiajai organizacijai teisėtai ir pagrįstai atmesti tiekėjo pasiūlymą. Taigi priežastinis ryšys tarp perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomo patirto žalos dydžio neįrodytas.

22III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

23Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės visose teismų instancijose patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

241. Dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal VPĮ 25 straipsnio nuostatas perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomo pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms, tačiau lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ar funkciniams reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas ir kt. v. Pasvalio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-496/2011; 2012 m. balandžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Pireka“ ir kt. v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012). Kasacinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, priimta šioje byloje, grąžindamas bylą pakartotiniam nagrinėjimui apeliacine tvarka, nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas turi atkreipti dėmesį į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, tačiau to nebuvo padaryta.

25Ieškovės pasiūlymas neturėjo preciziškai atitikti visų Konkurso sąlygų (įskaitant ir sąlygų dėl šiukšlių išvežimo atstumų) ir negalėjo būti atmestas; pateiktas pasiūlymas yra lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamam darbų rezultatui ir funkciniams reikalavimams. Ieškovė pasiūlė šiukšles išvežti į kitu atstumu (60 km) nuo statybvietės esančią asfaltbetonio gamyklą, o ne 85 ir 74 km, kaip formaliai buvo nurodyta Konkurso sąlygų 4 priedo 3 punkto lentelėje. Ieškovė pateikė pažymą, kad turi integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, yra įtraukta į atliekas tvarkančių įmonių registrą, todėl statybines šiukšles veš į savo nuosavą šiukšlių perdirbimo vietą. Dokumentai apie gamyklos vietą ir leidimą taip pat buvo pateikti ieškovės pasiūlyme. Konkurso sąlygose nėra reikalavimų išvežti statybines šiukšles į konkrečią vietą (Konkurso sąlygų 8.1 punktas, priedo 2 punktas, 11 priedas, Tvarkymo plano 30 puslapio 5 punktas). Pagal šias Konkurso sąlygas rangovas turėjo statybines šiukšles (asfalto ir gelžbetonio dangas) išvežti į savo pasirinktą statybinių atliekų utilizavimo ir (ar) perdirbimo vietą.

26Apeliacinės instancijos teismo teigimu, nepaisant perkančiosios organizacijos siekiamo rezultato ir funkcinio reikalavimo išvežti atliekas į bet kurią tam tinkamą vietą, tiekėjai privalėjo siūlyti vienodų išvežimo atstumų parametrų pasiūlymus. Taigi, ieškovės nuomone, galimybė teikti lygiaverčius pasiūlymus, kaip jie suprantami pagal kasacinio teismo išaiškinimus dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai įvertinta kaip negalima. Be to, byloje nustatyta, kad pagal Konkurso sąlygas tiekėjai neprivalėjo savo pasiūlymuose teikti darbų sąmatų ir nurodyti šiukšlių išvežimo atstumų; ieškovė pasiūlyme šiuos duomenis pateikė savo iniciatyva. Taigi jei ieškovė pasiūlyme nebūtų pateikusi darbų sąmatos, klausimo dėl jos pasiūlymo neatitikties Konkurso sąlygose nurodytiems atstumams ar tariamo nelygiavertiškumo su kitų tiekėjų pasiūlymais iš viso nekiltų. Taip paneigiama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad konkrečių atstumų nurodymu buvo siekiama teisingo pasiūlymų palyginimo, nes pagal Konkurso sąlygas perkančioji organizacija tokio tikslo nesiekė, priešingai, tiekėjai iš viso neturėjo savo pasiūlymuose šių duomenų nurodyti ir perkančioji organizacija nelygino ir nevertino tarpusavyje pasiūlymų pagal šiukšlių išvežimo atstumus.

27Ieškovės nuomone, tiekėjai turėtų skaičiuoti savo pasiūlymų kainas pagal realius, o ne tariamus (Konkurso sąlygose neva palyginimo tikslais nurodomus) šiukšlių išvežimo atstumus; tik taip skaičiuojant bendrą pasiūlymo kainą, poreikio ją koreguoti nekyla, nes ji atitiks realias pirkimo sutarties vykdymo sąlygas (realius vežimo atstumus). Priešingai, jeigu tiekėjai savo pasiūlymų bendras kainas skaičiuotų pagal Konkurso sąlygose nurodytus „palyginamuosius“ atstumus, tačiau Konkurso sutartį vykdytų kitais atstumais, tokiu atveju kyla apeliacinės instancijos teismo nurodoma rizika ir poreikis koreguoti pasiūlymo kainą pagal realias Konkurso sutarties vykdymo apimtis. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jeigu ieškovė būtų skaičiavusi bendrą pasiūlymo kainą pagal atstumus (85 ir 74 km), laimėjusi Konkursą ir vežusi šiukšles kitu atstumu (60 km), turėtų atitinkamai koreguoti bendrą pasiūlymo kainą, ją sumažindama. Tačiau Konkurso sąlygose nenustatyta jokių bendros kainos perskaičiavimo taisyklių dėl šių aplinkybių, o pagal VPĮ 18 straipsnio 3 dalį perkančioji organizacija, neracionaliai naudodama Konkurso lėšas, pažeidžiant VPĮ 3 straipsnio 2 dalies tikslą, privalėtų sudaryti Konkurso sutartį padidinta kaina, nes įstatyme imperatyviai nustatyta, kad, sudarant pirkimo sutartį, joje negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina.

28Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pasiūlymų vertinimo metu preciziškai turėjo būti vertinami ieškovės savo iniciatyva pateikti darbų sąmatos kiekybiniai rodikliai, prieštarauja Konkurso sąlygų 10 priede pateikto Konkurso sutarties projekto 3 skirsnio 4.1 punktui. Šia sąlyga atsakovė apibrėžė darbų kiekių taisymo galimybę Konkurso sutarties vykdymo metu; tuo atveju, jeigu rangovas padarytų klaidą skaičiuodamas darbų kiekius, tai nei Konkurso rezultatai, nei Konkurso sutartis nebūtų panaikinami, o rangovas privalėtų atlikti visus darbus už pasiūlymo kainą, kuria laimėjo pirkimą.

292. Dėl civilinio proceso rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimo. Kasacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas civilinę bylą, turi nustatyti, ar perkančioji organizacija įtikinamai ir patikimai procese įrodė tiekėjo pasiūlymo neatitiktį. Šios pareigos apeliacinės instancijos teismas neįvykdė, nes neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovės vaidmens byloje, jos pateiktų įrodymų, jų patikimumo ir pakankamumo. Teismas, pažeisdamas civilinio proceso rungimosi ir lygiateisiškumo principus, pats rinko įrodymus, peržengdamas teismo aktyvumo ribas įrodinėjimo procese ir taip nepagrįstai atleisdamas atsakovę nuo įrodinėjimo pareigos. Atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei žodinio bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kokiu pagrindu iš ieškovės pasiūlymo darbų sąmatos nustatė, kad ši siūlė atliekas išvežti tik 10 km atstumu; atsakovė tik pateikė į bylą ieškovės darbų sąmatą, tačiau teismui nepateikė argumentų, kodėl taip vertina sąmatos duomenis. Ieškovės pasiūlyme Konkursui pateikta darbų sąmata apimtimi ir duomenimis skiriasi nuo nurodytosios Konkurso sąlygų 4 priedo 3 punkte (joje nurodyta daugiau darbų eilučių), todėl nebuvo pagrindo atsakovei tiesiogiai lyginti šiuos dokumentus. Pagal sąmatos 17 ir 18 eilutes bendras vežimo atstumas yra 60 km, o ne 10 km. Atsakovė byloje nepateikė paaiškinimų, kokiu pagrindu nevertino darbų sąmatos 18 eilutės. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neįvertino šių aplinkybių.

30Atsakovė, turėdama pareigą įrodyti pasiūlymo atmetimo pagrindą, apskritai neįrodinėjo Konkurso sąlygų dėl išvežamų šiukšlių atstumo tikslo, t. y. kodėl Konkurso sąlygose nurodė konkrečius atstumus (85 ir 74 km), kai pagal Konkurso sąlygas šiukšles galima išvežti į bet kurią tam tinkamą vietą, nors ši aplinkybė turėjo būti nustatyta pagal kasacinio teismo išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, peržengdamas teismo aktyvumo ribas, už atsakovę savarankiškai sprendė dėl šio tikslo, konkrečių atstumų nustatymo tam, kad galima būtų teisingai palyginti pasiūlymus tarpusavyje, įtvirtinti bendrą vertinimo kriterijų visiems tiekėjams ir apriboti galimybę koreguoti bendrą pasiūlymo kainą, tačiau tokio tikslo atsakovė neįrodinėjo. Ieškovės nuomone, atsakovė elgėsi pasyviai, t. y. neįrodinėjo reikiamų nustatyti aplinkybių, nurodytų kasacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 (Konkurso sąlygų dėl konkrečių atstumų tikslo), todėl konstatuotina, kad ji neįrodė pasiūlymo atmetimo pagrindo ir nepaneigė priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

31Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

321. Dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo. Konkursu atsakovė pirko užterštų teritorijų Ukmergės kariniame miestelyje sutvarkymo darbus, todėl ketinti įsigyti darbai buvo svarbūs tiek aplinkosaugos aspektu, tiek visuomenės požiūriu. Konkursas buvo pradėtas tik gavus kompetentingų specialistų išvadas ir jų nurodymus dėl užterštų teritorijų tvarkymo darbų eigos, tai patvirtina nepriklausomų specialistų parengtas Tvarkymo planas, esantis sudėtine Konkurso sąlygų dalimi, pagal kurį turėjo būti atliekami visi darbai (Konkurso sąlygų 8.2 punktas). Konkurso sąlygų turinys leido teismams ir tiekėjams spręsti dėl perkančiosios organizacijos tikslų, kuriems pasiekti, be kita ko, atsižvelgiant ir į aplinkosaugos reikalavimus, buvo numatyti atitinkami darbai ir techniniai rodikliai. Konkurso sąlygų 8.1 punkte nustatyta, kad pašalintos asfalto ir gelžbetonio dangos turi būti išvežtos ir priduotos į statybinių atliekų saugojimo ir perdirbimo sąvartyną; Konkurso sąlygų 8.2 punkte nurodyta, kad darbai turi būti atliekami pagal Tvarkymo planą (Konkurso dokumentų 11 priedas), kuris buvo suderintas su Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentu (Tvarkymo plano priedas Nr. 2). Tvarkymo plano 3.2.1 punkto 5 papunktyje, 3.2.4 punkte nustatytas statybinių atliekų išvežimas į specializuotas įmones, priimančias atliekas. Pagal Tvarkymo planą buvo parengta ir techninė specifikacija, kurioje nustatyti konkretūs darbai ir techniniai rodikliai, tiekėjų darbai šiuos turėjo atitikti.

33Konkurso sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 17, 23 punktuose buvo nurodyti statybinių šiukšlių išvežimo atstumai – 85 km ir 74 km, atsižvelgiant į tai, kad tai minimaliausi atstumai iki atitinkamas atliekas priimančių sąvartynų. Šiuos atstumus perkančioji organizacija nustatė ne savo nuožiūra, o remdamasi kompetentingų asmenų atliktais tyrimais, rekomendacijomis ir teisės aktų, kuriuose nustatyti aplinkosaugos reikalavimai, nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pasiūlyme buvo nustatytas šiukšlių išvežimas 10 km atstumu, jis negalėjo būti pripažintas tinkamu. Tai patvirtina ir ieškovės šiukšlių vežimo pažyma (pasiūlymo 13 punktas), kurioje nurodyta, kad ieškovė asfalbetonio ir gelžbetonio dangas veš į AB „Eurovia Lietuva“ tam skirtą teritoriją. Ieškovė neneigia, kad galimybės priduoti ir utilizuoti atliekas 10 km atstumu nebuvo. Tuo atveju, jei ieškovė ketino atliekas vežti į jai priklausančią teritoriją, šiai turėjo būti žinomas šiukšlių vežimo atstumas, todėl ieškovės argumentai dėl koeficiento taikymo už kiekvieną papildomą kilometrą atmestini. Ieškovė su pasiūlymu pateikė jo detalizaciją, todėl perkančioji organizacija privalėjo vertinti visą pasiūlyme nurodytą informaciją. Statybinių šiukšlių išvežimas (įskaitant utilizavimą) 10 km atstumu objektyviai neįmanomas, todėl ieškovės pasiūlymas negali būti laikomas lygiaverčiu, ir tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas ir kt. v. Pasvalio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-496/2011).

342. Dėl civilinio proceso rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik byloje esančiais įrodymais, kuriuos pateikė šalys; išvadas dėl ieškovės pasiūlymo neatitikties padarė šį išanalizavęs, kaip ir Konkurso sąlygų turinį. Konkurso sąlygose išsamiai nurodytas Konkurso tikslas, perkami darbai nurodyti ne tik techninėje specifikacijoje, bet ir Tvarkymo plane (Konkurso sąlygų priedas Nr. 11). Atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nėra priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir prašomos atlyginti žalos. Atsakovė jau su atsiliepimu į ieškinį pateikė ieškovės pasiūlymą, nurodydama, kad šis neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų, todėl turėtų būti atmestas, net jei Konkurso procedūros būtų tęsiamos. Konkurso sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 17, 23 punktuose buvo nurodyti statybinių šiukšlių išvežimo atstumai – 85 km ir 74 km, o ieškovės pasiūlyme buvo nustatytas šiukšlių išvežimas 10 km atstumu. Ieškovės teiginiai apie šiukšlių išvežimą 60 km atstumu nepatvirtinti įrodymais. Ieškovė teigia, kad planavo atliekas vežti į savo tam skirtą teritoriją, todėl bendras atstumas jam turėjo būti žinomas ir nebuvo pagrindo taikyti koeficiento už kiekvieną papildomą kilometrą. Be to, negalima vienareikšmiškai teigti, jog pasiūlyme buvo nustatytas 60 km transportavimo atstumas, o net ir pripažinus, jog ieškovė pateikė tokį pasiūlymą, jis neatitiktų perkančiosios organizacijos reikalavimų. Konkurso sąlygos neleido tiekėjams pateikti alternatyvių pasiūlymų, o tokius pateikus – perkančioji organizacija turėjo juos atmesti (Konkurso sąlygų 27 punktas).

353. Dėl reikalavimo tenkinti ieškinį. Kasacinio teismo negali būti tenkinamas ieškinys, nes bylą nagrinėję teismai nesprendė dėl žalos atsiradimo ir jos dydžio.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37Dėl tiekėjos pasiūlymo (ne)atitikties, kaip perkančiosios organizacijos civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlygos

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, pirmą kartą nagrinėjusi šalių ginčą, sprendė, kad tiekėja perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės procese įrodė vieną šios prievolės sąlygą – neteisėtus veiksmus, o bylos dalis dėl kitų dviejų sąlygų: priežastinio ryšio ir padarytų nuostolių – grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Be to, pažymėta, kad priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys įrodinėjamas ieškovės pasiūlymo neatitiktimi Konkurso sąlygoms, o įrodinėjimo našta tenka atsakovei, t. y. perkančioji organizacija turi įrodyti, kad ieškovės pasiūlyme buvo tokio pobūdžio trūkumų, dėl kurių su ja bet kokiu atveju (net jei Konkurso procedūros nebūtų nutrauktos) negalėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis, todėl ji negali tikėtis negautų pajamų atlyginimo.

39Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad ieškovės pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų, todėl jos apeliacinį skundą atmetė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodytą išvadą padarė neatsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, dėl kurių byla buvo grąžinta iš naujo nagrinėti (CPK 362 straipsnio 2 dalis), todėl skundžiama nutartis naikintina, o byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

40I. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims, teismo aktyvumo procese ir įrodymų vertinimo

41Kasacinis teismas, pirmą kartą grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodė, kad, šiam sprendžiant, ar atsakovė (perkančioji organizacija) įtikinamai ir patikimai procese įrodė ieškovės (tiekėjos) pasiūlymo neatitiktį pirkimo sąlygoms, būtina atsižvelgti į visas bylai reikšmingas aplinkybes, inter alia atitinkamų Konkurso sąlygų (techninės specifikacijos) dėl išvežamų šiukšlių atstumo turinį bei priėmimo tikslus (t. y. kodėl perkančioji organizacija turėjo būtent tokį, konkrečiais rodikliais išreikštą siekį); atitikties šioms Konkurso sąlygoms tikslumo pobūdžio poreikį (ar nurodyti atstumai indikaciniai, tiekėjai galėjo siūlyti panašius atstumus ar atitiktis šiems rodikliams turėjo būti preciziška). Šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas turėjo nustatyti, įvertinti ir padaryti išvadas, ar būtent atsakovė jas įtikinamai ir patikimai įrodė.

42Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtotas viešojo intereso apsaugos imperatyvų, sprendžiant ginčus, kylančius viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, bei teismo aktyvaus vaidmens šios kategorijos bylose aiškinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „CSC Telecom“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-359/2012, ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl teismo aktyvumo perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės bylose kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami CPK XXI1 skyriuje nustatyta tvarka, kai tiekėjo reikalavimas atlyginti žalą pareikštas kartu su reikalavimais, atsirandančiais iš viešųjų pirkimų teisinių santykių (CPK 4311 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Daikaras“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-656/2013). Jei tiekėjas teismui pateikia reikalavimą tik atlyginti žalą, toks šalių ginčas ex lege nekvalifikuotinas kaip turintis viešojo intereso gynimo elementą, ir viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančios procesinės taisyklės (CPK 4238 straipsnis) tokiose bylose netaikytinos. Pažymėtina, kad kasacinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartyje jau pasisakė dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių šioje byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalių ginčas dėl ieškovės pasiūlymo atitikties, t. y. darbų sąmatoje ieškovės nurodytų šiukšlių išvežimo atstumų nesutapties įtvirtintiems Konkurso sąlygose reikšmės, buvo spręstas ir ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo procedūroje: tiekėja dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jos pasiūlymą 2010 m. rugpjūčio 9 d. pateikė pretenziją (T. 1, b. l. 14), 2010 m. rugpjūčio 13 d. atsakovė šią pretenziją tenkino, panaikino 2010 m. liepos 30 d. sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo atmetimo (T. 1, b. l. 15). Sprendimas tenkinti tiekėjo pretenziją ir panaikinti prieš tai priimtą sprendimą – perkančiosios organizacijos teisėtai išreikšta valia pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise pakeisti savo ankstesnį sprendimą (a contrario dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pakeisti savo sprendimus negavus tiekėjo pretenzijos žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Požeminiai darbai“ ir kt. v. Utenos rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-407/2011). Tokiu atveju tiekėjui civilinės teisės kyla naujojo sprendimo pagrindu. Jei perkančiajai organizacijai, siekiančiai išnagrinėti pretenziją, kyla poreikis dar kartą įvertinti tiekėjo pasiūlymą ir jos pačios priimto tiekėjo skundžiamo sprendimo pagrįstumą, skundžiamo sprendimo naikinti vien dėl to, kad tiekėjo pasiūlymas vertinamas dar kartą, nėra būtina. Šiuo atveju perkančioji organizacija 2010 m. rugsėjo 2 d. pakartotinai atmetė tiekėjos pasiūlymą, tačiau šį perkančiosios organizacijos sprendimą pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 29 d. panaikino.

43Pažymėtina, kad kasacinio teismo jau konstatuota, kad tais atvejais, kai perkančioji organizacija ginasi neigdama priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos buvimą (kai dėl jos sprendimo teisėtumo (pavyzdžiui, pasiūlymo atmetimo) nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, turinčio prejudicinę galią šalių ginčui), atsakovei, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos teisės persvarstyti pirkimo metu priimtus sprendimus išimtinį pobūdį, be kita ko, tenka pareiga įtikinamai ir patikimai nurodyti, kaip ir kodėl buvo padaryta vertinimo klaida (žr. plačiau pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Primintina, kad kasacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje šioje byloje atskirai pasisakyta dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 29 d. sprendimo (civilinėje byloje Nr. 2-3976-262/2011) turinio ir prejudicinės galios šalių ginčui. Atsižvelgiant į visa tai, nagrinėjamoje byloje atsakovė, siekdama paneigti deliktinės atsakomybės prievolę, privalo ne tik įrodyti, kad tiekėjos pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų ir su ja bet kokiu atveju nebūtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis, bet, panaikinusi savo sprendimą dėl ieškovės pasiūlymo vertinimo ir kartu pripažindama, jog Konkurso sąlygose ir ieškovo pasiūlyme nurodytų šiukšlių išvežimo atstumų skirtumai nesudaro prielaidų atmesti ieškovės pasiūlymo, taip pat turi įrodyti, kad dėl jos sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą panaikinimo buvo padaryta akivaizdi klaida.

44Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad iš bylos medžiagos nematyti, jog atsakovė įtikinamai ir patikimai įrodė prieš tai nurodytas ginčui spręsti reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija atsiliepimą į ieškinį (T. 1, b. l. 113–119) iš esmės grindė iš anksto nenumatytomis aplinkybėmis ir poreikiu į jas reaguoti, t. y. nutraukti Konkurso procedūras; taip pat nurodė, jog tiekėja pasiūlė darbus, kurių kiekiai (10 km vietoj 85 km ir 74 km) neatitinka Konkurso sąlygų, todėl jos pasiūlymas turėjo būti atmestas vien dėl šios priežasties; triplike (T. 2, b. l. 56–64), be minėtų argumentų, nurodė, kad antrą kartą ieškovės pasiūlymas atmestas, nes ši jo nepaaiškino, bet dėl jo trūkumų jis galėjo būti atmestas net nepaprašius paaiškinimų, nes buvo pasiūlyti ne visi darbai (VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punktas); teismo posėdyje (T. 2, b. l. 88-92) atsakovė dėl ieškovės pasiūlymo neatitikties papildomai paaiškinimų iš esmės nepateikė; atsiliepime į apeliacinį skundą (T. 2, b. l. 132–135) atsakovė pakartojo prieš tai nurodytus argumentus.

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą atsakovės gynybos poziciją, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime, priimtame rašytinio proceso tvarka, ėmėsi argumentuoti dėl Konkurso sąlygose nustatytų šiukšlių išvežimo atstumų nustatymo tikslų. Taigi teismas savo iniciatyva pasisakė dėl Konkurso sąlygų, ypač techninės specifikacijos ir Tvarkymo plano, turinio ir jų reikšmės, nors, kaip jau minėta, perkančioji organizacija viso bylos nagrinėjimo teisme metu dėl šių tikslų nepasisakė ir savo atsikirtimų į ieškinio reikalavimus tokiais argumentais negrindė. Priešingai, atskirai nespręsdama dėl ieškovės pasiūlymo lygiavertiškumo Konkurso sąlygoms (dėl šio aspekto byla ir pirmąjį kartą buvo grąžinta nagrinėti iš naujo), atsakovė rėmėsi formaliai konstatuota šiukšlių išvežimo atstumų neatitiktimi.

46Net ir sutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl aplinkos apsaugos tikslų, kurių siekė perkančioji organizacija, vienintelė aplinkybė, kad pagal Tvarkymo planą statybinės atliekos turi būti išvežtos į specializuotas įmones, priimančias statybines atliekas (Tvarkymo plano 3.2 dalis; T. 1, b. l. 213), nesuponuoja perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti tiekėjos pasiūlymą dėl atliekų išvežimo atstumų nesutapties palyginus su Konkurso sąlygomis, nes ieškovės pasiūlyme nurodyti kiti nei reikalauti atstumai savaime nereiškia, kad ji statybines atliekas nebūtų vežusi į tam skirtą vietą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, net ir ex officio spręsdamas dėl Konkurso sąlygų reikšmės, nenustatė, kad perkančiosios organizacijos siekiamų aplinkosaugos tikslų ieškovės pasiūlymu nebuvo galima pasiekti.

47Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįsta ir neargumentuota pripažįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad akivaizdu, jog perkančioji organizacija, nustatydama atstumus, kuriais turi būti išvežtos statybinės atliekos (85 ir 74 kilometrai), rėmėsi kompetentingų asmenų atliktais tyrimais, rekomendacijomis bei teisės aktų, nustatančių aplinkosauginius reikalavimus, nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurso siekiamas tikslas buvo teritorijos išvalymas nuo kenksmingų medžiagų, o ne kenksmingų medžiagų utilizavimas (išvežimas) konkrečiais atstumais. Tvarkymo plane, pavyzdžiui, nurodytos kelios artimiausios vietovės, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka galima utilizuoti atitinkamas atliekas, tačiau tai nereiškia, kad į tolimesnes ar į šiame dokumente nenurodytas vietoves negalima vežti atliekų, jei tai leidžiama aplinkos apsaugos teisės normų. Dėl to teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Tvarkymo plane nurodyta konkreti vieta, į kurią tiekėjai privalėjo vežti naftos produktais užterštą dirvožemį, nes grunto valykla Jonavos rajone Daigučių kaime įvardyta kaip artimiausia (žr. taip pat http://www.gvt.lt/lt/veikla).

48Apeliacinės instancijos teismo išvada, nepagrįsta aiškiai išreikštais atsakovės argumentais, kad konkretūs atitinkami atstumai nustatyti tam, jog visi pasiūlymai būtų vertinami lygiavertiškai, siekiant išvengti atvejų, kai tiekėjai galėtų koreguoti galutinę pasiūlymo kainą pasirinkdami skirtingus atstumus, kuriais bus išgabenamos statybinės atliekos; aptariami atliekų išvežimo atstumai, dėl kurių kilo ginčas, iš esmės nustatyti ne apibrėžiant tam tikrą vietą, į kurią turi būti gabenamos statybinės atliekos, bet kaip bendrasis kriterijus visiems tiekėjams, siekiant apriboti galimybę koreguoti bendrą pasiūlymo kainą, neatitinka viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo (apie jį teisėjų kolegija pasisakys vėliau). Iš esmės nesvarbu, kokį atstumą nurodytų tiekėjai, jei būtent tuo atstumu į statybines atliekas priimančią įmonę jos ir būtų išvežtos, nes bet kokiu atveju, nurodžius atitinkamą atstumą, jo keisti nebūtų galima. Byloje nenustatyta ieškovės valios keisti bendrą pasiūlytą kainą, todėl apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad atliekų išvežimas net ir 60 km atstumu (t. y. ne 10 km, kaip teigia atsakovė) reiškia kainos tikslinimą ir iškraipymą, teisiškai nepagrįsti. Be to, pirmiau nurodyta išvada apie konkrečių atstumų tikslus prieštarauja apeliacinės instancijos teismo argumentams, kad konkretūs techniniai rodikliai perkančiosios organizacijos nustatyti, inter alia siekiant užterštų teritorijų Ukmergės kariniame miestelyje pašalinimo, teritorijos sutvarkymo tikslų, šie rodikliai nustatyti itin tiksliais duomenimis, bet teisėtai, ne tik aplinkai apsaugoti, bet ir kitiems visuomenės poreikiams patenkinti; teismo išvada taip pat nekoreliuoja su procesiniuose dokumentuose perkančiosios organizacijos išreikšta pozicija dėl ne visos perkamų darbų apimties.

49Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi nustatyti, kokį konkretų atliekų išvežimo atstumą savo pasiūlyme ieškovė Nustatė 10 ar 60 km. Dėl šios aplinkybės šalys nesutaria, ji svarbi sprendžiant jų ginčą, inter alia nustatant, ar šiais atstumais de facto ieškovė būtų galėjusi išvežti statybines atliekas.

50II. Dėl ieškovės pasiūlymo lygiavertiškumo Konkurso sąlygoms vertinimo

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, 2013 m. kovo 12 d. nutartimi grąžindama bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, nurodė įvertinti tiekėjos pasiūlyme įtvirtintų šiukšlių išvežimo atstumų lygiavertiškumą atitinkamoms Konkurso sąlygoms, nes ieškovė pasiūlė atliekas išgabenti trumpesniu nei reikalauta atstumu. Kasacinis teismas rėmėsi VPĮ 25 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomi pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, jog jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Panevėžio statybos trestas, UAB „Pasvalio melioracija“ v. Pasvalio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-496/2011; nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pireka“, UAB „Vėtrūna“ v. VšĮ Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-43/2012). Kasacinio teismo jurisprudencija dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų, be pirmiau nurodytų nutarčių, buvo tokia pati tiek ankstesnėse nutartyse, tiek toliau plėtota vėlesnėje praktikoje ir apie ją apeliacinės instancijos teismui turėjo būti žinoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Technologinių paslaugų sprendimai“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2009; 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Deraimas“ v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-3-471/2012).

52Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime dėl pasiūlymų lygiavertiškumo iš esmės konstatuota, kad, kaip šioje nutartyje jau buvo nurodyta, iš Konkurso sąlygų spręstina dėl perkančiosios organizacijos siekiamų aplinkosauginių tikslų, o jiems pasiekti nustatyti atitinkami darbai ir techniniai rodikliai, inter alia atstumai, kuriais nuo tvarkomos teritorijos turėjo būti išvežtos statybinės šiukšlės; perkančiosios organizacijos turi teisę tiksliais duomenimis apibrėžti pirkimo objektą; negalima riboti konkurencijos specifiniais neproporcingais reikalavimais (išskyrus atvejus, kai jie pateisinami pirkimo svarbos), tačiau šiukšlių išvežimo atstumai tokiais nepripažintini; Tvarkymo plane įtvirtinta, kad statybinės atliekos išvežtinos į specializuotas įmones, tačiau nenurodyti konkretūs sąvartynai, į kuriuos jas reikėtų vežti; dėl to, siekiant lygiaverčio tiekėjų pasiūlymų palyginimo, Konkurso sąlygose tiekėjams nustatyti vienodi atstumai; šie iš esmės nustatyti ne apibrėžiant tam tikrą vietą, į kurią turi būti gabenamos statybinės atliekos, bet kaip bendrasis kriterijus visiems tiekėjams, siekiant apriboti galimybę koreguoti bendrą pasiūlymo kainą; nė vienas tiekėjas neprašė paaiškinti, neginčijo Konkurso sąlygų; net ir 60 km nurodymas ieškovės pasiūlyme vietoj reikalautų 85 ir 74 km reikštų kainos tikslinimą ir iškraipymą; alternatyvūs pasiūlymai nebuvo leidžiami, ieškovės pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų ir perkančioji organizacija jį teisėtai atmetė; tiekėja negalėjo teisėtai patikslinti pasiūlymo; tikslai, kurių siekė perkančioji organizacija, labai svarbūs, nuo jų negalima nukrypti.

53Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai sprendė dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymo, iš esmės paneigdamas lygiaverčių pasiūlymų teikimo ir vertinimo galimybę. Šioje nutartyje jau konstatuotas apeliacinės instancijos teismo argumentų prieštaringumas dėl konkrečių šiukšlių išvežimo atstumų reikšmės vienu metu sprendžiant, kad taip padaryta dėl aplinkos apsaugos ir kitų visuomenei svarbių tikslų bei siekiant lygiavertiškai tarpusavyje palyginti tiekėjų pasiūlymus. Dėl aplinkos apsaugos ir kitų visuomenei reikšmingų tikslų pažymėtina, kad, nors neginčytina tokia perkančiosios organizacijos siekiamų tikslų svarba (tokias aplinkybes, kaip nurodyta pirmiau, ex officio nustatė apeliacinės instancijos teismas), tačiau dėl jos neturi esmingai skirtis VPĮ 25 straipsnio nuostatų taikymas. Kaip teisingai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, būtent perkančiajai organizacijai, kiek tai nesukuria prielaidų diskriminacijai ir konkurencijos iškraipymui, įstatyme įtvirtinta diskrecija apibūdinti pirkimo objektą. Jei tiekėjo siūlomas pirkimo objektas iš tiesų lygiavertis perkančiosios organizacijos siekiamiems tikslams ir funkciniams reikalavimams, tokiu jis ir turi būti pripažįstamas, nepriklausomai nuo prekių, paslaugų ar darbų svarbos. Pirmiau nurodytose kasacinio teismo nutartyse dėl VPĮ 25 straipsnio aiškinimo ir taikymo spręsta dėl pasiūlymų lygiavertiškumo pirkimo sąlygoms sveikatos apsaugos, transporto, infrastruktūros srityse. Kasacinis teismas neįžvelgia specifinio aptariamos VPĮ nuostatos taikymo teisinių pagrindų priklausomai nuo pirkimo objekto svarbos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kamesta“ ir Krevox Europejskie Centrum Ekologiczne Sp. z. o. o. v. AB „Klaipėdos vanduo“, bylos Nr. 3K-3-293/2011). Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti, ar perkančioji organizacija pasiektų užsibrėžtus aplinkosaugos tikslus, jei sutartis būtų sudaryta su ieškove ir atliekos būtų išvežtos trumpesniu, nei Konkurso dokumentuose nustatyta, atstumu.

54Ta pati išvada darytina dėl apeliacinės instancijos teismo argumento, kad ginčo Konkurso sąlygos proporcingos ir nediskriminuoja tiekėjų. Aplinkybė, ar pirkimo sąlygas gali atitikti daug ar mažai tiekėjų (ir kai toks konkurencijos ribojimas pateisinamas), nelemia skirtingo VPĮ 25 straipsnio taikymo, nes ir vienu, ir kitu atveju tiekėjai gali pateikti lygiaverčius pasiūlymus, jei jie perkančiajai organizacijai įrodo, kad patenkins jos poreikį pirkimo objektu, apibrėžtu pirkimo sąlygose. Jei pirkimo sąlygos neteisėtos, pasiūlymų lygiavertiškumo vertinimas apskritai netenka prasmės, nes dėl iškreiptos konkurencijos nė vienam tiekėjui negali būti pripažįstama teisė į sutarties sudarymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nimetus“, UAB „Zarasų automobilių keliai“ v. Zarasų rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-590/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

55Dėl lygiateisiško pasiūlymų vertinimo tikslo pirmiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl to sprendžiama atitinkamą pasiūlymą lyginant su pirkimo sąlygomis, o ne su kitais pasiūlymais. Pažymėtina, kad neidentiškais parametrais apibūdinto pasiūlymo pateikimas VPĮ 25 straipsnio prasme savaime nereiškia kitų tiekėjų teisių pažeidimo, priešingai – atspindi jų konkurenciją. Kasacinio teismo konstatuota, kad lygiateisiškumo principas viešųjų pirkimų srityje reiškia reikalavimą vienodai vertinti tiekėjų pasiūlymus, kurie yra lygiaverčiai ar iš esmės vienodai konkurencingi, nebent skirtingą jų vertinimą būtų galima pateisinti. Dėl to, kai dėl pirkimo sąlygoms lygiaverčio pasiūlymo pateikimo kitų tiekėjų pasiūlymai ekonomiškai tampa nekonkurencingi, tokia aplinkybė neleidžia konstatuoti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimo (žr. pirmiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2011).

56Taip pat pažymėtina, kad dėl tam tikrų aplinkybių vieni tiekėjai objektyviai gali įgyti teisėtą pranašumą prieš kitus, bet jų pasiūlymų vertinimas savaime nepripažįstamas teisės pažeidimu. Kasacinio teismo, pavyzdžiui, spręsta, kad tiekėjas – ne PVM mokėtojas gali teisėtai siūlyti mažesnę kainą be šio mokesčio, nors pirkimo sąlygose reikalauta ją nurodyti su PVM (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. , K. K. ir R. L. v. Turto valdymo ir ūkio departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009).

57Šiame lygiateisiško pasiūlymų vertinimo kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrais atvejais, kai perkančiajai organizacijai būtina pasiūlymus palyginti standartizuoto objekto kainos atžvilgiu, t. y. pagal tam tikrus konkrečius reikalavimus, kurie nebūtinai bus aktualūs vykdant sutartį, siekiama išrinkti pigiausią pasiūlymą, nukrypimas nuo pirkimo sąlygų lygiavertiškumu gali būti nepateisinamas. Kasacinio teismo yra nagrinėtas tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčas dėl kelionių organizavimo paslaugų pirkime (visų) pateiktų pasiūlymų vertinimo. Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, tiekėjams nurodžiusi pateikti atitinkamo maršruto kainą įvertinus trumpiausio buvimo vietoje taisyklę, negalėjo kaip lygiaverčių vertinti pasiūlymų, kuriuose į šį reikalavimą neatsižvelgiama (nors išvykimo ir atvykimo datos sutapo), nes skrydžių datos maršrutams buvo nurodytos ne dėl realaus perkančiosios organizacijos poreikio išvykti ir atvykti atitinkamu laiku iš ir į atitinkamus miestus, o dėl jos galimybės palyginti pasiūlymus, kuriuose pateikiamos aviabilietų kainos pirkimo sąlygose nurodytų datų maršrutams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Estravel Vilnius“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3-272/2013). Vis dėlto konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmiau aptartos situacijos apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

58Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kasacinis teismas sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir naikintina, o byla perduotina nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

61Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

62Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.

63Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų... 6. Perkančioji organizacija 2010 m. birželio 4 d. paskelbė viešąjį pirkimą... 7. Atsakovė 2011 m. gegužės 23 d. panaikino savo sprendimus, dėl kurių... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas konstatavo, kad, sprendžiant dėl deliktinės perkančiosios... 11. Teismas, be kita ko, sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovės... 12. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 14. Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė, kad VPĮ 93 straipsnio 1 dalies 3... 15. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad tiekėjai (ieškovei), kurios... 16. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 17. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio... 18. Teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovės organizuoto Konkurso pagrindiniai... 19. Teisėjų kolegijos vertinimu, perkančioji organizacija nustatė atitinkamus... 20. Ieškovė savo pasiūlyme nurodė, kad jos pasiūlymo bendra kaina – 754... 21. Teisėjų kolegija sprendė, kad perkančioji organizacija įtikinamai... 22. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 23. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 24. 1. Dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal... 25. Ieškovės pasiūlymas neturėjo preciziškai atitikti visų Konkurso sąlygų... 26. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, nepaisant perkančiosios organizacijos... 27. Ieškovės nuomone, tiekėjai turėtų skaičiuoti savo pasiūlymų kainas... 28. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pasiūlymų vertinimo metu... 29. 2. Dėl civilinio proceso rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimo.... 30. Atsakovė, turėdama pareigą įrodyti pasiūlymo atmetimo pagrindą, apskritai... 31. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti ir... 32. 1. Dėl VPĮ 25 straipsnio taikymo. Konkursu atsakovė pirko užterštų... 33. Konkurso sąlygų 4 priedo „Techninė specifikacija“ 17, 23 punktuose buvo... 34. 2. Dėl civilinio proceso rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimo.... 35. 3. Dėl reikalavimo tenkinti ieškinį. Kasacinio teismo negali būti... 36. Teisėjų kolegija... 37. Dėl tiekėjos pasiūlymo (ne)atitikties, kaip perkančiosios organizacijos... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 39. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, kad... 40. I. Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šalims, teismo aktyvumo procese ir... 41. Kasacinis teismas, pirmą kartą grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo... 42. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai išplėtotas viešojo intereso apsaugos... 43. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jau konstatuota, kad tais atvejais, kai... 44. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad iš bylos... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą atsakovės gynybos... 46. Net ir sutinkant su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl aplinkos... 47. Teisėjų kolegija teisiškai nepagrįsta ir neargumentuota pripažįsta... 48. Apeliacinės instancijos teismo išvada, nepagrįsta aiškiai išreikštais... 49. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 50. II. Dėl ieškovės pasiūlymo lygiavertiškumo Konkurso sąlygoms vertinimo... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 52. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo sprendime dėl pasiūlymų... 53. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorės argumentais, kad apeliacinės... 54. Ta pati išvada darytina dėl apeliacinės instancijos teismo argumento, kad... 55. Dėl lygiateisiško pasiūlymų vertinimo tikslo pirmiau atkreiptinas dėmesys... 56. Taip pat pažymėtina, kad dėl tam tikrų aplinkybių vieni tiekėjai... 57. Šiame lygiateisiško pasiūlymų vertinimo kontekste taip pat atkreiptinas... 58. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, kasacinis teismas sprendžia, kad... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 60. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos... 61. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 63. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...