Byla 2S-5-258/2014
Dėl bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atšaukti bankrutuojančios bendrovės turto varžytynes

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Inreal valdymas“ ir UAB „Inreal pastatų priežiūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Inreal valdymas“ ir UAB „Inreal pastatų priežiūra“ ieškinį atsakovui BUAB „Broner“ administratoriui UAB „Vantolina“ dėl bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atšaukti bankrutuojančios bendrovės turto varžytynes,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „Inreal valdymas“ ir UAB „Inreal pastatų priežiūra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BUAB „Broner“ administratoriui UAB „Vantolina“ ir prašė pripažinti atsakovo BUAB „Broner“ administratoriaus UAB „Vantolina“ veiksmus paskelbiant 2013 m. rugpjūčio 14 d. BUAB „Broner“ turto varžytynes (skelbimo apie varžytines Nr.9922) ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. BUAB „Broner“ turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr.9947) neteisėtais, įpareigoti BUAB „Broner“ administratorių UAB „Vantolina“ atšaukti 2013 m. rugpjūčio 14 d. 10 val. BUAB „Broner“ turto varžytynes (skelbimo apie varžytines Nr.9922) ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. 10 val. BUAB „Broner“ turto varžytynes (skelbimo apie varžytynes Nr.9947). Nurodė, kad reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, todėl ginčas teismingas apylinkės teismui, be to, prašo atsižvelgti į formuojamą teisminę praktiką – Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr.2-739-154/2013, kurioje teismas pasisakė, kad ieškinys dėl bankroto administratoriaus paskelbtų varžytynių atšaukimo yra teismingas apylinkės teismui.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovų UAB „Inreal valdymas“ ir UAB „Inreal pastatų priežiūra“ ieškinį atsakovui BUAB „Broner“ dėl bankroto administratoriaus veiksmų neteisėtumo ir dėl turto varžytynių atšaukimo kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškiniai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo yra teismingi bankroto bylą iškėlusiam apygardos teismui (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 str. 5 d.), reikalavimai dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo taip pat turi būti nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme (LR CPK 3 str. 6 d.). Nors ieškovai, teikdami ieškinį, nurodė, kad jie nekelia atsakovui turtinių reikalavimų, dėl ko jų ieškinys dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo ir bankroto administratoriaus paskelbtų varžytynių atšaukimo teismingas apylinkės teismui, ir prašė vadovautis Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.2-739-154/2013, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad apygardos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2013 m. kovo 13 d. nutartyje pažymėjo, jog ieškovas <„...nekelia klausimų ir dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmų neteisėtumo ar netinkamos kompetencijos vykdant bankrutuojančios įmonės turto pardavimą kreditorių susirinkime nustatyta tvarka.“>. Todėl, teismas padarė išvadą, kad ieškovams šiuo ieškiniu keliant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo, toks reikalavimas turėtų būti nagrinėjamas bankroto bylą iškėlusiame teisme kaip ir reikalavimai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Ieškovai UAB „Inreal valdymas“ ir UAB „Inreal pastatų priežiūra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą išspręsti iš esmės – priimti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėti ieškovų UAB „Inreal valdymas“ ir UAB „Inreal pastatų priežiūra“ ieškinį atsakovui BUAB „Broner“ dėl bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atšaukti bankrutuojančios bendrovės turto varžytynes. Ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai ir netinkamai taikė įstatymo analogiją reglamentuojančias CPK normas ir konstatavo, kad reikalavimas dėl bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais, taikant LR ĮBĮ 24 str. 5 d. normos analogiją, nagrinėtinas apygardos teisme. Pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t.y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios teisės normos. ĮBĮ 24 str. 5 d. norma yra specialioji teisės norma, nustatanti išimtį iš CPK 26 str. numatytos teisės normos, todėl teismas negalėjo taikyti šios specialiosios normos analogijos. Ieškovų reikalavimai nepatenka nei į CPK 27 str., nei į CPK 28 str. numatytą apygardos teismuose nagrinėjamų reikalavimų sąrašą, todėl akivaizdu, kad ši civilinė byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme. Šioje civilinėje byloje jokie reikalavimai, kurie būtų susiję su kreditorių susirinkimų metu priimtais nutarimais ir/ar jų teisėtumo ginčijimu, nėra reiškiami, todėl sprendžiant dėl šios civilinės bylos teismingumo ĮBĮ 24 str. 5 d. norma negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 13 nutartyje (civilinė byla Nr.2-739-154/2012) pateikiami argumentai patvirtina, jog ieškovų reikalavimas dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo yra nagrinėtinas bankroto bylą iškėlusiame teisme. Lemiantis kriterijus sprendžiant ar su bankroto procesu tiesiogiai nesusiję reikalavimai yra nagrinėtini bankroto bylą nagrinėjančiame teisme ar apylinkės teisme pagal atsakovo gyvenamąją vietą yra tai, ar byloje reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai – jei turiniai reikalavimai nėra reiškiami, byla nagrinėtina apylinkės teisme, o jei byloje reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai, juos nagrinėja apygardos teismas. Ieškovų reikalavimai dėl bankroto administratoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais bei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra neturtinio pobūdžio, todėl ši byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas dėl ieškinio teismingumo. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad turi būti įvertintos civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingos aplinkybės. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

11CPK 26 str. - 27 str. įtvirtintos rūšinio teismingumo taisyklės. Bendroji rūšinio teismingumo taisyklė yra ta, kad visas bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismas, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 str., ir 28 str. CPK 27 str. 1 d. numato kategorijas bylų, kurios teismingos tik apygardos teismams kaip pirmosios instancijos teismams. Bylų teismingumo apygardos teismams nustatymo kriterijai yra ginčo dalykas (pobūdis), ginčo subjektų (šalių) teisinės padėties ypatumai, ginčo suma.

12CPK 27 str. 2 p. nustatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas dėl bankroto ir restruktūrizavimo. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškiniai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų teisėtumo yra teismingi bankroto bylą iškėlusiam apygardos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.), todėl ir reikalavimai dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo pagal įstatymo analogiją taip pat turi būti nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme.

13CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (teismingumą, bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras. ĮBĮ reguliuojamų teisinių santykių specifika lemia bankroto bylų procese dalyvaujančių asmenų procesinės padėties, jų teisių ir pareigų apimties ypatumus.

14Įmonės administratorius – vienas iš svarbiausių asmenų bankroto procese, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Įstatymas įtvirtina administratoriaus pareigą lygiai ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Ši pareiga reiškia, kad bet kurie bankroto administratoriaus veiksmai ir sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais, nes tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese. Dėl administratoriaus svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę jį paskirti. Taip pat neatsitiktinai teismas yra vienas iš subjektų galinčių kelti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas. Įstatymas neriboja teismo teisės bet kurioje bankroto procedūros stadijoje kelti ir spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus tinkamumo vykdyti pavestas funkcijas, o faktinis pagrindas tam galėtų būti ir atskiro kreditoriaus teismui pateikta informacija. Bankroto bylų procese teismas turi būti aktyvus, nes ĮBĮ normos yra viešosios teisės normos. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, turėdamas duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti administratoriaus pareigų tinkamu vykdymu, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalimi, gali ratio legis (pagal įstatymą) svarstyti klausimą dėl administratoriaus atstatydinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108/2007, 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-693/2007, 2009 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-67/2009).

15Įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, t.y., kad ieškinio reikalavimai iš esmės yra reiškiami bankroto procese, siekiant apginti ieškovų UAB „Inreal valdymas“ ir UAB „Inreal pastatų priežiūra“, kaip BUAB „Broner“ kreditorių, teises vykdant BUAB „Broner“ turto pardavimą, tai, kad bankroto administratoriaus paskyrimo bei atstatydinimo klausimus, taip pat skundus dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį ir nurodė, kad reikalavimai dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo turi būti nagrinėjami bankroto bylą iškėlusiame teisme. Pažymėtina, kad pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punktą kreditorių susirinkimas nagrinėja kreditorių skundus dėl administratoriaus veiksmų. Todėl teismų praktikoje laikoma, kad įvertinus bankroto proceso ypatumus, būtinumą, kad bankroto procedūriniai klausimai būtų sprendžiami kuo operatyviau, ĮBĮ numatė procesą, jog skundus dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai turi išnagrinėti kreditorių susirinkimas, o asmuo, nesutikdamas su jo nutarimais, gali paduoti skundą teismui, bet jau ne dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų, o dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto tokiu klausimu. Vadovaujantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei taikant analogiją, kreditoriams ĮBĮ suteikiamos teisės, pripažįstamos ir bankrutuojančios individualios įmonės savininkams, todėl toks asmuo privalo laikytis šios tvarkos ir skundą dėl administratoriaus veiksmų pirmiausiai pateikti kreditorių susirinkimui, o tuo atveju, jeigu jo netenkintų susirinkimo nutarimas šiuo klausimu, kreiptis į teismą, paduodamas skundą dėl tokio nutarimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-332/2009). Byloje nepateikta duomenų, kad apeliantas išnaudojo šias galimybes.

16Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teisminė praktika šiuo atveju formuojama Šiaulių apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-739-154/21013, kadangi, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nurodytoje civilinėje byloje ieškovas nekelia klausimų dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus veiksmų neteisėtumo ar netinkamos kompetencijos vykdant bankrutuojančios įmonės turto pardavimą kreditorių susirinkime nustatyta tvarka. Todėl šios bylos faktinės aplinkybės nesutampa su ieškovų pareikštais reikalavimu pripažinti bankroto administratoriaus veiksmus paskelbiant 2013 m. rugpjūčio 14 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. BUAB „Broner“ turto varžytynes neteisėtais.

17Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

18Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

19Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

20Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai