Byla 1-1046-1036/2020

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Agnei Usovienei, dalyvaujant prokurorui Jan Paškevič, kaltinamajai S. B., jos gynėjui advokatui Mindaugui Normantui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas ( - ), gimusi ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti ( - ), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti ( - ) gimnazijoje socialine pedagoge ir ( - ) vaikų globos ir socialinės paramos šeimai centre socialine darbuotoja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Nustatė

2S. B. 2019 m. liepos 26 d., apie 19.30 val., būdama transporto priemonės vairuotoja, vairuodama jos pačios vardu registruotą automobilį Skoda Octavia, valstybinis numeris ( - ), išvažiuodama iš prekybos centro "Maxima", esančio adresu ( - ), automobilių stovėjimo aikštelės į ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127, 128 punktų reikalavimus, važiuodama nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino važiavimo greičio, dėl ko nesugebėjo suvaldyti vairuojamo automobilio, prarado judėjimo stabilumą ir atsitrenkė į J. Š. vairuojamą automobilį Peugeot 407, valstybinis numeris ( - ), įvažiuojantį iš ( - ) į nurodytą stovėjimo aikštelę, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu, dėl eismo įvykio metu automobilio "Peugeot 407", valstybinis numeris ( - ) keleivei V. Š. padaryto krūtinkaulio kūno lūžio jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

3Kaltinamoji S. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad nagrinėjamas įvykis buvo 2019 m., apie 19.30 val., ( - ), prie parduotuvės „Maxima“, gatvės pavadinimo nežino. Vairavo automobilį Škoda Oktavia, kuris priklauso jai. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo pilna, dėl to ji negalėjo išvažiuoti pro vieną pusę, apsisuko ir važiavo per kitą aikštelės pusę. Išlysdama tarp automobilių prie išvažiavimo, matė, kad pagrindiniu keliu važiavo automobilis, kuris nerodė jokių posūkių signalų. Ji tą važiuojantį automobilį stebėjo. Tik išlindo tarp automobilių ir kito automobilio vairuotojas realiai įsuko į jos juostą. Kadangi ji tik išlindinėjo, pažiūrėjo, kad tarpas didesnis, todėl labai greitai susuko vairą į kairę, norėdama atlaisvinti juostą, kad kitas automobilis pravažiuotų. Tačiau kito automobilio vairuotojas taip paėmė kampą, kad jis dėjosi į jos automobilį. Susidūrė su automobiliu „Peugeot“. Važiavo vos dešimties kilometrų per valandą greičiu, greičiau negalėjau, nes buvo pilna automobilių aikštelė ir tuo labiau buvo Oninės. Žino, kad turėjo praleisti automobilį, kuris važiavo pagrindiniu keliu. Vairuoja tris metus. Šiuo metu taip pat vairuoja, bet po to įvykio į parduotuvę „Maxima“ nelabai nori važiuoti. Važiuoja į kitą prekybos centrą. Tiek po nagrinėjamo įvykio, tiek prieš jį nėra gavusi jokios nuobaudos dėl KET pažeidimo. Visada stengiasi važiuoti pagal taisykles. Vairuotojo teisės jai yra labai brangios, jas turėti yra būtinybė dėl šeimos, dėl mamos, kuriai 69 metai, ir patėvio, kuriam 80 metų. Ji važinėja pas juos, taip pat vežioja juos kur reikia, kadangi jie patys nevairuoja. Apie įvykį jiems nieko nesakė, kad jų nejaudinti, nes jie labai pergyventų. Taip pat turi vieną nepilnametį sūnų. Visą situaciją vertina taip, kad yra pati kalta. Kaltina save, išvadas dėl to padarė, gavo gerą pamoką. Pripažįsta, kad buvo galima palaukti, kol tas automobilis pravažiuos, bet jos reakcija buvo tokia. Jei būtų akimirką lukterėjusi, gal ir kitaip viskas būtų pasibaigę. Gailisi ir pasižada ateityje laikytis įstatymų. Įsipareigoja nukentėjusiesiems atlyginti žalą, bet prašys leisti mokėti dalimis. Civiline atsakomybe automobilį draudėsi i AB „Lietuvos draudimas“. Draudimines įmokas mokėjo savo lėšomis. Prašo teismo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimo institutą supranta, kaip atsakomybės prisiėmimą už ją. Laiduotoja prašo paskirti jos draugę L. D.. Su L. D. yra pažįstamos 15–16 metų, gyvena tame pačiame miestelyje, kartu dirba, bendrauja kartais kiekvieną dieną arba pagal užimtumą, santykiai labai glaudūs, jų vaikai taip pat bendrauja. Pati L. D. nevairuoja, vairuotojo pažymėjimo neturi, dažnai važinėja su ja. Apie nagrinėjamą įvykį su rauge kalbėjosi. Tą patį vakarą jai paskambino ir pranešė, kad įvyko autoįvykis.

4Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

5Be kaltinamosios S. B. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

6L. D. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad laidavimą suprantu taip, kad prisiima atsakomybę už S. B.. Su S. B. yra draugės, artimai bendrauja virš 15 metų, susitinka ir darbe, ir namuose, bendrauja ir jų vaikai. Ji S. B. pataria įvairiais gyvenimiškais klausimais, ir pastaroji jai pataria. S. B. yra labai atsakinga ir sąžininga, vairuoja atsakingai. Nagrinėju atveju gavosi kaip gavosi. Jos pozicija tokia, kad vairuotojas turi turėti visus dokumentus, tvarkingai, atsakingai ir sąžiningai vairuoti, neviršyti greičio. Vairuotojo pažymėjimas S. B. yra būtinas. Mano, kad po įvykio ji jai pirmai paskambino. Jei teismas skirtų užstatą kažką darytų, yra pasiryžusi ir paskolą paimti.

7Nukentėjusioji V. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su savo vyru J. Š. iš ( - ) važiavo į jos tėviškę, kuri yra ( - ). Važiavo dviese, ji sėdėjo šalia vyro priekyje (keleivio vietoje). Automobilį Peugeot 407, valstybinis numeris ( - ), kuris yra registruotas jos vyro vardu vairavo jos vyras. Kaime buvo apie 18.00 val., o tada nusprendė dar nuvažiuoti į ( - ) esančią parduotuvę "Maxima", todėl dviese ten ir išvažiavo. Kai važiavo ji vėl sėdėjo šalia vyro priekyje (keleivio vietoje). ( - ), jau netoli parduotuvės "Maxima" galėjo būti apie 19.30 val. Važiavo ( - ) nuo ( - ) pusės ir suko į parduotuvės "Maxima" automobilių stovėjimo aikštelę, posūkis buvo į kairę, prieš pasukdamas vyras buvo įjungęs posūkio signalą. Sukant į aikštelę į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis, tai įvyko staiga. Kiek prisimina, automobilių aikštele iš dešinės pusės dideliu greičius atvažiavo automobilis ir suko pro juos išvažiuoti iš aikštelės bei tuo metu atsitrenkė į jų automobilio kairę, priekinę pusę, t. y. į vairuotojo pusę. Jie važiavo tikrai lėtai, nes juk darė posūkį, koks buvo jų automobilio greitis ji nurodyti negali, nes juk į spidometrą nežiūrėjo. Eismo įvykio metu ji užsigavo krūtinę, ji jai labai skaudėjo, mano, kad užsigavo nuo automobilio apsaugos diržo, nes jį buvo užsisegusi (ji visada važiuoja užsisegusi saugos diržą, šis kartas nebuvo išimtis). Po eismo įvykio vyras iš automobilio nebuvo išlipęs, nes kaime paliko ramentus, o be jų jis negali judėti, nes jam yra amputuota dešinė koja. Ji buvo išlipusi iš automobilio, matė kito automobilio vairuotoją, moterį, kuri vis kartojo: "ką aš padariau, aš kalta dėl eismo įvykio" (ji buvo susiėmusi už galvos). Ji skambino į policiją, tačiau moteris prašė neskambinti, nes čia viskas aišku ir ji pripažįsta savo kaltę, sakė, kad nesiruošia niekur pabėgti. Klausimas: kokį automobilį vairavo savo kaltę dėl eismo įvykio pripažinusi moteris? Atsakymas: negali pasakyti, jis buvo tamsios spalvos, markės ir modelio nurodyti negali, nes nelabai jas skiria. Klausimas: ar dėl eismo įvykio kaltę prisiėmusios moters automobilyje buvo įjungtas posūkio signalas? Atsakymas: viskas įvyko staiga, ji negali pasakyti ar į jų automobilį atsitrenkusi moteris sukdama buvo įjungusi posūkio signalą, bet gerai atsimena, kad jų automobilio posūkio signalas mirksėjo net po eismo įvykio. Klausimas: ką darėte Jūs bei Jūsų vyras po eismo įvykio, kas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą bei kas pildė eismo įvykio deklaraciją? Atsakymas: vyras taip ir liko sėdėti automobilyje, nebuvo išlipęs, nes jis yra neįgalus, ji buvo išlipusi iš automobilio, ji skambino į policiją numeriu 112, medikams, kiek pamina, neskambino, kas iškvietė medikus nurodyti negali, gali būti, kad jos sesuo, kuri jos prašymu buvo atvykusi į eismo įvykio vietą. Kiek prisimina, eismo įvykio deklaraciją užpildė policininkas, nes to jo paprašė eismo įvykio kaltininkė, ji sakė, kad nemoka pildyti deklaracijos. Klausimas: kas dar buvo kartu su moterimi, kuri prisiėmė atsakomybę dėl eismo įvykio (kas kartu važiavo, kas vėliau atėjo)? Atsakymas: gerai nepamena, bet lyg jos automobilyje buvo dar kažkoks vyrukas, jai atrodo, kad jis kartu su ja išlipo iš jos automobilio, kas tai per vyrukas ji nežino, jo apibūdinti negalėtų, nes tuo metu galvojo apie savo vyrą bei save. Klausimas: ar eismo įvykio vietoje kas nors fotografavo ir jei taip, tai kas gali pateikti nuotraukas? Atsakymas: buvo fotografuojama telefonu, ji paėmė savo vyro telefoną bei paprašė kažkokios jai nepažįstamos moters padaryti nuotraukas, nes tuo metu buvo išsigandusi, kad eismo įvykio kaltininkė gali pasišalinti. Kas tai buvo per moteris ji nežino, jos nepažįsta, apibūdinti jos po tiek laiko negali. Nuotraukos yra jos vyro telefone, reikalui esant galės jas pateikti, tačiau pati to padaryti negalės, nes nemoka. Klausimas: ar reikšite ieškinį šiame ikiteisminiame tyrime? Atsakymas: taip, patyrė sužalojimų, krūtinkaulio lūžį, todėl ieškinį reikš, tačiau jį pateiks vėliau kai pasitars su savo advokatu. Po eismo įvykio kartu su vyru patyrė nepatogumų, jis yra neįgalus, o jie neteko automobilio, apribotos jų judėjimo galimybės, dėl eismo įvykio kaltininkės neatsakingo vairavimo patyrė tiek turtinę, tiek moralinę žalą. Nors iš dalies draudimas atlygino automobilio remonto išlaidas, automobilis dar iki šiol iki galo nėra suremontuotas. Ji pati iki šiol jaučiasi labai prastai, mano, kad tai vis dėl eismo įvykio metu patirtos fizinės bei psichologinės traumos, o jos vyras apskritai yra linkęs į depresiją. Apskritai yra įsitikinusi, kad ir dabartinio kojos lūžio nebūtų jei ji nebūtų ėjusi į polikliniką ir pajutusi krūtinės skausmą nebūtų staiga pasisukusi bei pargriuvusi (1 t., b. l. 35–38).

8Liudytojas J. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. vasarą, tikslios datos, mėnesio ir dienos nurodyti negali, nes neprisimena, jis su žmona, savo automobiliu Peugeot 407, valstybinis numeris ( - ) važiavo iš žmonos gimtinės, iš ( - ), esančio ( - ), į ( - ) esančią parduotuvę "Maxima" apsipirkti. Važiuojant automobilių jis buvo prisisegęs saugos diržą, žmona sėdėjo šalia jo, keleivio vietoje bei taip pat buvo prisisegusi saugos diržą. Privažiavęs posūkį į parduotuvės "Maxima" aikštelę jis įjungė kairį posūkio signalą bei atliko posūkį į automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimą. Staiga, nežinia iš kur, jis net nespėjo pamatyti iš kurios pusės, atvažiavo automobilis Skoda (modelio bei valstybinio numerio nurodyti negali, nes jų neįsidėmėjo), kuris atsitrenkė į jo automobilio kairį kampą ir savo priekiu tarsi palindo po jo automobilio buferiu. Mano, kad po to jį ištiko šokas, jis patyrė stresą, kad neprisimena kas tiksliai toliau vyko bei kaip jo žmoną išvežė į ligoninę. Ką iš karto prisimena, tai, kad iš automobilio Skoda išlipo moteris bei susiėmė už galvos, jis pats kiek prisimina liko sėdėti savo vietoje. Jis pats ir negalėjo niekur iš automobilio išlipti, nes jam yra amputuota dešinė koja, o ramentus jis buvo palikęs žmonos gimtinėje, t. y. Misiūnų k. Klausimas: ar po eismo įvykio buvote persėdęs iš vairuotojo vietos į kurią nors keleivio vietą? Atsakymas: mano, kad nebuvo, nelabai būtų tai galėjęs padaryti be kitų pagalbos. Klausimas: nurodykite kokiu greičiu važiavote Jūs bei kokiu greičiu galėjo važiuoti automobilis Skoda? Atsakymas: jis buvo ką tik atlikęs posūkį ir įvažiavęs į automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimą, todėl važiavo tikrai labai lėtai, koks tikslus buvo jo automobilio greitis jis nežino, nes į spidometrą nežiūrėjo, kokiu greičiu važiavo Skoda jis taip pat nežino, ją pamatė staiga ir pajuto smūgį, ar smūgis buvo labai stiprus dabar nurodyti negali, nes pats buvo prisisegęs saugos diržu bei laikė vairą. Jokių akivaizdžių sužalojimų eismo įvykio metu nepatyrė, tik kaip sakė, jį galėjo ištikti šokas. Klausimas: ar įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę Jūsų automobilis buvo dar su įjungtu kairiu posūkio signalu? Atsakymas: jis posūkio signalų niekada specialiai neišjungia, juk ištiesinus vairą jie patys išsijungia, šiuo atveja elgėsi kaip visada, tačiau negali nurodyti ar po eismo įvykio posūkio signalas dar buvo įjungtas. Klausimas: kokiu atstumu iki atliekant posūkį Jūs buvo įjungęs posūkio signalą? Atsakymas: kaip visada, šį judesį atlieka automatiškai, mano prieš kokias 5 s. iki atliekant manevrą, atstumo tikslaus nurodyti negali. Klausimas: ar automobilis Skoda į Jūsų automobilį atsitrenkė važiuodamas su įjungtu posūkio signalu ir jei taip, kuris posūkio signalas buvo įjungtas? Atsakymas: neįsidėmėjo ar buvo įjungtas automobilio Skoda kuris nors posūkio signalas, lyg ir ne, tačiau nėra tuo tikras, neprisimena. Klausimas: kas po eismo įvykio iškvietė policiją, medikus, kas pildė eismo įvykio deklaraciją? Atsakymas: nežino kas iškvietė policiją bei medikus žmona buvo užsiminusi, kad ji kvietė policiją. Deklaraciją užpildė policija, nors jis su policininkais ir nesikalbėjo, jam tik buvo pateikta deklaracija ją pasirašyti, jam nesakė kas kaltas dėl eismo įvykio, jis tik peržiūrėjo eismo įvykio schemą ir pasirašė, kur jam buvo parodyta. Klausimas: kuo po eismo įvykio skundėsi Jūsų žmona? Atsakymas: žmona iš karto sakė, kad jai skauda krūtinę, mano, kad nuo saugos diržo, nes daugiau nebuvo nuo ko užsigauti, kaip vėliau paaiškėjo jai buvo lūžęs krūtinkaulis. Klausimas: ar po eismo įvykio kas nors fotografavo transporto priemones, ar eismo įvykio vietą? Atsakymas: tuo metu jis to nematė, tačiau vėliau žmona jam sakė, kad ji prašė kažkokios moters su jo telefonu padaryti nuotraukas bei sakė, kad dar jos sesuo kažką taip pat fotografavo (nuotraukos yra jo telefone, bet jis jų negali pateikti, nes nemoka). Klausimas: ar prieš eismo įvykį (prieš sėsdamas už automobilio vairo) buvote vartojęs alkoholio, psichotropinių ar narkotinių medžiagų, vaistų slopinančių reakciją, mažinančių dėmesingumą ar sukeliančių mieguistumą? Atsakymas: ne, tačiau ryte buvo vartojęs kraują skystinančius vaistus "Noliprelį". Klausimas: koks Jūsų regėjimas? Atsakymas: vairuoja su akiniais, kuriuos visada laiko savo automobilyje (jie nesiekia dioptrijos). Klausimas: kam priklauso automobilis Peugeot 407, valstybinis numeris ( - ) ir kokioje draudimo bendrovėje jis buvo draustas? Atsakymas: automobilis registruotas jo vardu, draustas buvo "Kompensoje". Klausimas: kokią draudimo išmoką esate gavęs po šio eismo įvykio? Atsakymas: kiek prisimina 1450 eurų, tačiau šios sumos neužteko suremontuoti automobilio, dar ir šiuo metu automobilis nėra suremontuotas (kažkas blogai su elektros instaliacija), kiek papildomai išleido remontui tiksliai nurodyti negali, bet apytiksliai apie 3000 eurų. Klausimas: kokią žalą patyrėte eismo įvykio metu? Atsakymas: kokia tiksli jam padaryta žala dabar nurodyti negali, bet jis įgaliojo savo žmoną pareikšti ieškinį dėl automobilio sugadinimo, ji ir nurodys tikslią padarytą žalą bei pateiks ieškinį (1 t., b. l. 55–58).

9Liudytojas S. K. (S. K.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – Švenčionių r. PK) Veiklos skyriuje (toliau - VS) tyrėjo pareigose. 2019 m. liepos 26 d., galimai apie 20 val., laiko tiksliai neprisimena iš Policijos pajėgų valdymo sistemoje buvo gautas pranešimas apie tai, kad ( - ), prie įvažiavimo į prekybos centrą "Maxima" įvyko techninis eismo įvykis. Eismo įvykio metu susidūrė automobilis Peugeot 407, valstybinis numeris ( - ) ir Skoda Octavia, valstybinis numeris ( - ). Vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio aplinkybių. Laukia. Kartu su Vilniaus aps. VPK Švenčionių r. PK VS vyr. tyrėju V. G. nedelsiant nuvykus į eismo įvykio vietą, adresu ( - ), prie "Maxima" prekybos centro, išvažiavime iš "Maxima" prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės į ( - )buvo pastebėti du, priekinėmis automobilių dalimis, susidūrę lengvieji automobiliai. Tai, iš ( - ), į "Maxima" prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę ketinęs įvažiuoti automobilis Peugeot 407, valstybinis numeris ( - ) ir iš "Maxima" prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelės į ( - ) ketinęs išvažiuoti automobilis Skoda Octavia, valstybinis numeris ( - ). Jiems atvykus į vietą, šalia automobilio "Peugeot 407" vaikščiojo, jį vairavęs garbaus amžiaus vyras, kurio vardo ir pavardės neprisimena ir minėto automobilio, garbaus amžiaus keleivė, kurios vardo ir pavardės taip pat neprisimena. Šalia automobilio Skoda Octavia, valstybinis numeris ( - ) buvo, minėto automobilio, vidutinio amžiaus vairuotoja. Jos vardo ir pavardės neprisimena. Jam kartu su kolega V. G. besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes, automobilio Peugeot 407 keleivė skundėsi skausmu krūtinės srityje, dėl ko buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykus medikams, automobilio Peugeot 407 keleivė buvo nuvežta Į VšĮ Švenčionių rajono ligoninės priėmimo skyrių. Maždaug po 30 min. Peugeot 407 keleivė grįžo iš VšĮ Švenčionių rajono ligoninės priėmimo skyriaus ir paaiškino, kad jai buvo nustatytas krūtinės sumušimas, kaulų lūžių nustatyta nebuvo. Eismo įvykio dalyviai sutarė tarpusavyje dėl kaltės ir užpildė eismo įvykio deklaraciją. Kiek prisimina, Skoda Octavia, valstybinis numeris ( - ) vairuotoja prisiėmė kaltę dėl minėto eismo įvykio. Daugiau neturi ką paaiškinti (1 t., b. l. 60–63).

10Iš 2020 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti automobilių stovėjimo aikštelėje prie "Maxima" prekybos centro, adresu ( - ) (1 t., b. l. 15–26).

11Iš 2019 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad V. Š. nustatytas krūtinkaulio kūno lūžis, padarytas kietu buku daiktu (daiktais) iki 2019 m. rugpjūčio 12 d. atliktos rentgenogramos, labiausiai tikėtina ir iki apžiūros VšĮ Švenčionių rajono ligoninėje 2019 m. liepos 26 d. (skausmingumas, patinimas), galimai įvykio aplinkybėse nurodyto 2019 m. liepos 26 d. eismo įvykio metu. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl krūtinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 118–120).

12Iš 2019 m. liepos 26 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad vairuotojai S. B. ir J. Š. užsipildė deklaraciją dėl eismo įvykio, kuris įvyko adresu ( - ), automobilių stovėjimo aikštelėje. Eismo įvykio kaltininkė – S. B. (1 t., b. l. 123–125).

13Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad elektroninių paštu tyrėjai buvo pateiktos eismo įvykio nuotraukos, darytos 2019 m. liepos 26 d. (1 t., b. l. 45–51). Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

14Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad S. B. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, vairuodama transporto priemonę Skoda Octavia, valstybinis numeris ( - ), pažeidė KET 127, 128 punktų reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. Š. sveikata. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. B. bylą nagrinėjant teisme pripažino padariusi nusikalstamą veiką, išsamiai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, specialisto išvadoje konstatuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama S. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes S. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

15BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį tik tais atvejais, kai šiame straipsnyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog vairuojantis transporto priemonę asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą abiejų neatsargios kaltės rūšių turinį sudaro kaltininko psichinis santykis su kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimu ir BK 281 straipsnyje nustatytais ir įvykio metu kilusiais padariniais. Padaryto KET pažeidimo suvokimas ar nesuvokimas gali būti laikomas tik vienu iš neatsargios kaltės turinio elementų, savaime neduodantis pagrindo išvadai dėl asmens kaltės padarius BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Nes, sprendžiant asmens kaltės klausimą, turi būti įvertinama objektyvių eismo įvykio aplinkybių visuma: kitų eismo dalyvių veiksmai, oro sąlygos ir temperatūra, kelio ypatumai, matomumas, taip pat asmeninės jo savybės: fizinė būsena, profesinė ir gyvenimiška patirtis, adekvatus situacijos vertinimas, dėmesingumas ir kitos aplinkybės. Vertinant kaltininko veiksmus (neveikimą) ir sprendžiant priežastinio ryšio tarp veikos ir kilusių padarinių bei kaltės klausimus būtina nustatyti momentą, kada kaltininkas turėjo realią galimybę pastebėti tokį pavojų keliančias aplinkybes (pavyzdžiui, pėsčiojo pasirodymas važiuojamojoje kelio dalyje, kliūties, apribojančios matomumą, atsiradimas). Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus (ar kito eismo dalyvio padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas neapribojo kaltininko galimybės numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti), kaltininko asmenines savybes (ar konkrečioje situacijoje iš vairuotojo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, ar jo veiksmai buvo adekvatūs kilusiam pavojui, ar jis turėjo realią galimybę išvengti nusikalstamų padarinių) ir kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-375/2014, 2K-99-511/2017 ir kt.). Kaltinamoji S. B. apklausiama teisiamajame posėdyje pripažino, kad matė atvažiuojantį automobilį, galėjo palaukti, kol kitas automobilis pravažiuos, tikėjosi, kad spės atlaisvinti kelio juostą, jog kitas automobilis pravažiuotų, bet turėdama realią galimybę įvertinti situaciją, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti galinčių kilti padarinių. Jau buvo minėta, kad kaltinamosios parodymai esmėje sutampa su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad S. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis). Dėl atsakomybės individualizavimo

16Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamosios S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

17Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

18Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018). Be to, formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-184-697/2019).

19Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos draugės L. D. laidavimą. Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. S. B. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Įvertinama ir tai, kad S. B. nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, prižadėjo ateityje laikytis įstatymų, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą, kas atskleidžia jos psichikos santykį su atsiradusiais nusikalstamų veiksmų padariniais ir taip leidžia įvertinti jos asmenybės pavojingumą. Kaltinamoji praeityje neteista (1 t., b. l. 156–157), administracine tvarka nebausta (1 t., b. l. 158), t. y. jos atžvilgiu nebuvo taikytos jokios baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonės, kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nesudaro. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji ir iki nusikalstamos veikos padarymo, ir po jos dirba dviejuose darbuose, užima atsakomybės reikalaujančias pareigas, rūpinasi nepilnamečiu vaiku ir garbingo amžiaus motina, kas patvirtina tamprius kaltinamosios darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamosios nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas neprieštaravo, kad kaltinamosios atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. S. B. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą bei leidžia spręsti, kad ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurią galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne kaip jos susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas parodyti S. B. pasitikėjimą.

20Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

21Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. D. yra tinkama būti laiduotoja. Byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad L. D. laikytina verta teismo pasitikėjimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ji praeityje neteista (2 t., b. l. 21), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 22), dirbanti ir darbe charakterizuojama išimtinai teigiamai, už darbą gavusi padėką (2 t., b. l. 23). Pažymėtina, kad jos darbinės funkcijos susijusios su priežiūra, ji su kaltinamąja dirba viename darbe, o tai teismo vertinimu gali turėti teigiamos reikšmės darant įtaką kaltinamajai. Teisiamojo posėdžio metu tiek S. B., tiek L. D. parodė, kad jos bendrauja apie 15 metų, dažnai susitinka tiek darbe, tiek po darbo, palaiko viena kitą įvairuiose situacijoje, jų tarpusavio ryšys yra artimas ir glaudus. Po nagrinėjamo įvykio kaltinamoji paskambino būtent L. D., jos kalbėjosi apie šį įvykį ir aptarė kaltinamosios veiksmus. Nuolatinis bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad L. D. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad S. B. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų, jos elgesys priekaištų niekada nekėlė, niekada nėra nusižengusi KET, todėl L. D. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas S. B. elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja L. D. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti S. B. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su ja. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad L. D. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie L. D. asmenybę, tiek jos bei S. B. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad L. D. turi galimybę daryti teigiamą įtaką S. B., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

22Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laiduotojos L. D. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, S. B. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos L. D. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė S. B.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį S. B. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus L. D. ir S. B. asmenybes bei santykių pobūdį, taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, laiduotojos ir kaltinamosios sąveikos skatinimas paskiriant užstatą nėra būtinas. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

23Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Teismas, vadovaudamasis BK 67 ir 71 straipsniais, apsvarstęs BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo kaltinamajai S. B. klausimą, konstatuoja, kad siekiant tinkamai įgyvendinti minėtus baudžiamojo persekiojimo tikslus, atgrasant nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, ir nesudaryti kaltininkui bei visuomenei nebaudžiamumo nuotaikų, taip pat, kad baudžiamojo poveikio priemonės savo pobūdžiu neatitintų administracinio nusižengimo sankcijoje nustatytų baudų, tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 71 straipsnyje – 5 MGL įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 2 mėnesių sumokėjimo terminą. Įmokos dydis parinktinas atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Pažymėtina, kad vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Todėl S. B. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jai nepatiriant padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nepaskiriant bausmės ir dėl to neturint teistumo, o paskiriant vieną baudžiamojo poveikio priemonę, teismo manymu nelaikytina neproporcinga priemone. Dėl civilinio atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturinę žalą bei civilinio ieškinio

24Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Taigi, atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veiką materialiai atsakingi asmenys, kurie pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (BPK 109 straipsnis, 111 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios normos. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalis suteikia teisę nukentėjusiesiems reikalauti padarytos žalos atlyginimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens ir/ar tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, kuri apdraudusi kaltininko civilinę atsakomybę. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamosios – transporto priemonės, kuri pateko į eismo įvykį, valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (1 t., b. l. 87), ką teisiamojo posėdžio metu nurodė ir kaltinamoji S. B., kad jai priklausantis automobilis eismo įvykio metu buvo apdraustas civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“. Eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta V. Š. sveikata įvyko 2019 m. liepos 26 d., t. y. galiojant draudimo sutarčiai. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra – nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Nukentėjusiojo/civilinio ieškovo patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala neviršija Įstatyme apibrėžtų išmokų sumų, todėl dėl eismo įvykio metu kilusių pasekmių patirtą žalą privalo atlygini eismo įvykio kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo kompanija – AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – Civilinis atsakovas).

25Baudžiamosios bylos duomenimis AB „Lietuvos draudimas“, nutarimu civiliniu ieškovu pripažintam J. Š. (1 t., b. l. 80–81), apskaičiavo ir išmokėjo turtinės žalos atlyginimui 1 490,53 eurus, skirtus automobilio remontui (1 t., b. l. 87, 2 t., b. l. 10). Ikiteisminio tyrimo metu V. Š. ir J. Š. bendrai pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomų 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 64–70). Civiliniame ieškinyje detalizuojami kokie automobilio remonto darbai buvo atliekami ir kiek jie kainavo, taip pat nurodoma, kad buvo patirtos išlaidos, susijusios su nauju automobilio privalomu civilinės atsakomybės draudimu bei kad neišsaugojo išlaidas patvirtinančių dokumentų, tikėdamiesi, kad jų patirtus nuostolius gera valia atlygins kaltinamoji. Pažymėtina, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas (šiuo atveju civiliniai ieškovai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), be to, per eismo įvykį nukentėjusiam atlyginama tik įrodymais pagrįsta ir tik per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoka. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ savo sprendimu papildomas 2 000 eurų išlaidas, susijusias su automobilio remontu ir kitomis išlaidomis, atsisakė kompensuoti nurodydamas, kad civiliniai ieškovai savo teiginių apie reikalingas papildomas išlaidas nepagrindė jokiais tai patvirtinančiais įrodymais ir nėra galimybės patikrinti ar nurodytos išlaidos apskritai buvo patirtos, priešingu atveju jeigu tokie duomenys būtų pateikti civilinis atsakovas juos vertintų ir pasisakytų dėl jų pagrįstumo. Taip pat civiliniame ieškinyje įtrauktos išlaidos ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomajam draudimui, kas niekaip negali būti siejama su eismo įvykio padariniais, kadangi draustis privalomuoju draudimu yra įstatyminė pareiga ir civilinis ieškovas privalo draustis šios rūšies draudimu nepriklausomai nuo to, ar įvykis buvo patirtas ar ne. Be to civilinis atsakovas pažymėjo, kad civiliniai ieškovai prašomų priteisti išlaidų nevertino kaip žalos priteistinos iš AB „Lietuvos draudimas“. Kaip nurodyta ieškinyje, jie turėjo lūkestį, jog eismo įvykio kaltininkė geranoriškai atlygins šias išlaidas, taigi jos nėra siejamos ir nevertinamos per Įstatymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas. Be to civilinis ieškovas į civilinį atsakovą po išmokos dėl papildomų remonto išlaidų poreikio nesikreipė, pretenzijų nereiškė. Nors įstatymas numato, jog atlyginant turtinę žalą taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau šis principas yra taikomas atlyginti padarytą turtinę žalą, o ne siekiant dėl padarytos nusikalstamos veikos nepagrįstai pasipelnyti. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo kitaip vertinti šios turtinės žalos dalies kompensavimo nei įvertino civilinis atsakovas. Nukentėjusysis šiam reikalavimui pagrįsti nepateikė jokių objektyvių duomenų, prie ieškinio pridėtų įrodymų, patvirtinančių turėtas išlaidas. Kitų duomenų, patvirtinančių turėtas turtinio pobūdžio išlaidas, byloje nėra. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes nėra galimybės nustatyti ar civilinių ieškovų nurodytos išlaidos iš tikrųjų buvo patirtos ir/ar būtinos, ar jos protingos ir pagrįstos, ir ar susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu padaryta žala, todėl darytina išvada, jog civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės 2 000 eurų turtinės žalos yra atmestinas.

26CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Pagal teismų praktiką dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 580 eurų iki 3500 eurų (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, Nr. 2K-277/2010, Nr. 2K-280/2010, Nr. 2K-17/2011, Nr. 2K-644/2012, Nr. 2K-370/2013, Nr. 2K-258/2014, Nr. 2K-471/2014, Nr. 2K-228-303/2015, Nr. 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015, Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-95-222/2017 ir kt.). Konstatuotina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-158-468/2020).

27Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad dėl nusikalstamos veikos patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Civilinis atsakovas „Lietuvos draudimas“ susipažinęs su specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai V. Š. konstatuoti sužalojimai, apskaičiavo ir sutinka sumokėti prašomą 2 000 eurų neturtinę žalą (2 t., b. l. 11). Taigi teismas atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, BK 281 straipsnio 1 dalimi saugomų vertybių svarbą, į nusikalstamos veikos padarinius, į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdį, gydimosi trukmę, patirtus nepatogumus ir emocinius išgyvenimu, į tai, kad S. B. nusikalstamą veiką padarė veikdama neatsargia kaltės forma, ji eismo įvykio metu buvo blaiva, nėra baustas administracine tvarka, o tai rodo, kad ši nusikalstama veika yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, daro išvadą, kad 2 000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti yra adekvati, atitinkanti proporcingumo ir protingumo reikalavimus, taip pat ir formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas, jo taikyme suformuota teismų praktika sudaro pagrindą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti.

28Civiliniu ieškiniu neturtinės žalos atlyginimo prašo ir civilinis ieškovas J. Š.. Pažymėtina, kad BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtina teisė asmeniui, pripažintam nukentėjusiuoju, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju J. Š. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjamo metu nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat akcentuotina, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad J. Š. būtų patyręs kokius nors sveikatos sužalojimus. CPK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala visais atvejais yra atliginama tik tuomet, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar asmens gyvybės atėmimo, o jeigu kitais atvejais įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato – ji neatlyginama. Civilinis atsakovas, nesutikdamas atlyginti neturtinės žalos J. Š. pažymėjo, kad specialusis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas nagrinėjamoje situacijoje taip pat aiškiai numato, jog neturtinę žalą dėl eismo įvykio draudikas, t. y. AB „Lietuvos draudimas“ privalo atlyginti tik tuomet, kada eismo įvykio metu asmuo patiria sveikatos sužalojimą arba yra atimama gyvybė. Neabejotina, kad J. Š. dėl eismo įvykio patyrė tam tikrus nepatogumus ir išgyvenimus, tačiau kaip jau minėta atsižvelgiant į tai, kad nesant byloje duomenų apie jo sveikatos sutrikdymą dėl eismo įvykio, atlyginti prašomą neturtinę žalą nėra pagrindo, todėl J. Š. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas. Procesiniai klausimai

29Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 150–152), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

30Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

Nutarė

31Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, S. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. D. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

32Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos L. D. laidavimo terminą be užstato.

33Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL, tai yra 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų, dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 410 0510 0467 0332, Luminor Bank AS, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

34Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

35Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 2 000 eurų (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

36Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

37Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B. ir laiduotojai L. D. kad:

38· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

39· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

40· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

41Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas... 2. S. B. 2019 m. liepos 26 d., apie 19.30 val., būdama transporto priemonės... 3. Kaltinamoji S. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai... 4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 5. Be kaltinamosios S. B. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą... 6. L. D. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo... 7. Nukentėjusioji V. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kad ji su savo vyru... 8. Liudytojas J. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m.... 9. Liudytojas S. K. (S. K.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis... 10. Iš 2020 m. gegužės 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad... 11. Iš 2019 m. spalio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus... 12. Iš 2019 m. liepos 26 d. eismo įvykio deklaracijos matyti, kad vairuotojai S.... 13. Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad... 14. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal... 15. BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį straipsnį... 16. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena... 17. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios... 18. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų... 19. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme... 20. Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba... 21. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. D. yra tinkama būti... 22. Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra... 23. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo... 24. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi... 25. Baudžiamosios bylos duomenimis AB „Lietuvos draudimas“, nutarimu civiliniu... 26. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 27. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2 000... 28. Civiliniu ieškiniu neturtinės žalos atlyginimo prašo ir civilinis ieškovas... 29. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l.... 30. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso... 31. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, S. B., padariusią nusikalstamą... 32. Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos L. D.... 33. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti S. B.... 34. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina... 35. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. Š. civilinį ieškinį tenkinti... 36. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.... 37. Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą S. B.... 38. · laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas,... 39. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 40. · jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,... 41. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...