Byla 2K-373-976/2018

Dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. nutarties.

3Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu pareigą neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejų metų terminui.

6Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies:

7iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ priteista 6208,22 Eur nukentėjusiajam J. R. turtinei žalai atlyginti bei po 833,33 Eur nukentėjusiesiems J. R., E. R. ir I. R. neturtinei žalai atlyginti;

8iš V. J. priteista po 12 333,34 Eur nukentėjusiesiems J. R. ir E. R. neturtinei žalai atlyginti bei 7333,34 Eur nukentėjusiajai I. R. neturtinei žalai atlyginti. Likusi ieškinio dalis atmesta.

9Iš V. J. priteista 1300 Eur nukentėjusiajam J. R. atstovavimo išlaidoms atlyginti.

10Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. nutartimi pakeistas Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendis. Iš civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ priteista 4975,84 Eur nukentėjusiajam J. R. turtinei žalai atlyginti. Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Petukausko apeliacinis skundas atmestas.

11Teisėjų kolegija

Nustatė

12I. Bylos esmė

131.

14V. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. birželio 27 d. apie 20.10 val. Kaune, Veiverių g., vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“ (valst. Nr. ( - ) ir važiuodamas nuo Kauno r., Garliavos miesto, link Seniavos pl., nereguliuojamoje sankryžoje su Technikumo g. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 157 punkto ir KET 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus tuo, kad sukdamas į kairę neįvertino atstumo ir greičio iki priešpriešiais artėjančio motociklo „BMW S1000 RR“ (valst. Nr. ( - ), kirto dvigubą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus keliuose, ir artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu ir smarkiai greitį viršijančiu motociklu, dėl to motociklo vairuotojas P. R. žuvo.

15II.

16Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

172.

18Kasaciniu skundu nuteistojo V. J. gynėjas advokatas G. Petukauskas prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą V. J. nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

192.1.

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja naują teisės normų, nustatančių baudžiamąją atsakomybę už eismo saugumo taisyklių pažeidimus, aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios esmė – atsižvelgti į visų eismo dalyvių elgesį ir veiksmus, paskirstyti atsakomybę ne tik pagal formalius kriterijus (kuris eismo dalyvis pirmas pažeidė saugumo taisykles ar sudarė kliūtį kitiems eismo dalyviams), bet pirmiausia nustatant pagrindines priežastis, nulėmusias neigiamų pasekmių atsiradimą ir dėl to kaltų eismo dalyvių nustatymą. Skunde minimos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose (Nr. 2K-195/2007, 2K-375/2014, 2K-368/2015, 2K-99-511/2017, 2K-P-498-746/2015, 2K-187/2005, 2K-19/2007, 2K-134-696/2016, 2K-35-895/2017, 2K-126-693/2017, 2K-127/2010, 2K-537/2009, 2K-169/2010, 2K-384/2013, 2K-160/2014, 2K-434-788/2015, 2K-7-1-693/2018) ir dėstomi jose suformuluoti BK 281 straipsnio aiškinimo ir taikymo principai.

212.2.

22Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas V. J. kaltę nustatė pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš ekspertų paaiškinimų matyti, jog nukentėjusysis, net ir važiuodamas leistinu greičiu, nebūtų turėjęs objektyvios galimybės sustabdyti motociklo prieš staiga jo kelyje atsiradusią kliūtį, kaip to reikalauja KET 127 punktas, ir išvengti susidūrimo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Specialistų V. Venckaus ir R. Švarco išvadose nustatyta, kad transporto priemonės būtų išvengusios susidūrimo, jei motociklo vairuotojas būtų važiavęs leistinu greičiu. Apeliacinės instancijos nutartis prieštaringa, pagrįsta abejonėmis. Be to, šis teismas nepagrįstai pripažino nereikšmingomis aplinkybes, kad matomumą V. J. ribojo kelio ženklai, o motociklas važiavo neįjungęs priekinio apšvietimo žibinto. Kasatoriaus manymu, galima pagrįstai tvirtinti, kad nors V. J. sudarė kliūtį priešinga kryptimi atvažiuojančiam motociklui, tačiau transporto priemonių susidūrimas nebūtų įvykęs motociklui neviršijus leistino greičio.

233.

24Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

253.1.

26Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl pagrindo panaikinti teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra. Teismai pagrįstai nustatė, kad V. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei tinkamai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Taip pat teismai nepažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, visas bylos aplinkybes ir įrodymus išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Teismų sprendimuose V. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta surinktų ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtų įrodymų visumos įvertinimu, o jo gynybos versija dėl to, kad pagrindinė eismo įvykį lėmusi priežastis buvo nukentėjusiojo padarytas KET 127 punkto pažeidimas (greičio viršijimas), motyvuotai atmesta. Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes nekyla abejonių, kad nuteistasis pažeidė nuosprendyje nurodytus KET punktus, o tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Ta aplinkybė, kad motociklo vairuotojas P. R. taip pat pažeidė KET, nepašalina V. J. atsakomybės, nes nustatytoje situacijoje būtent nuteistojo padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė įvykio kilimo priežastis. Motociklo vairuotojas, nors ir viršydamas greitį, važiavo savo krypties juosta, jokių manevrų nedarė, kliūties kitiems eismo dalyviams nesudarė, buvo gerai matomas nuteistajam.

273.2.

28Skundžiamų teismų sprendimų turinys patvirtina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą (kurio argumentai iš esmės pakartoti kasaciniame skunde), išvadą apie V. J. kaltę ir jo veikos kvalifikaciją padarė įvertinę visas byloje nustatytas reikšmingas teisingam sprendimui priimti aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė bylos įrodymus, kuriais grindžia nuosprendį, pateikė jų vertinimą, išanalizavo įrodymų turinį, palygino juos tarpusavyje, patikrino įrodymų teisėtumą, išdėstė motyvuotas išvadas dėl kiekvienos teismo nustatytos bylos aplinkybės bei informacijos, gautos iš kiekvieno įrodymų šaltinio, įrodymai susieti tarpusavyje ir įvertinti kaip visetas. Nuosprendyje pateikti pakankami motyvai, kodėl teismas kritiškai vertina nuteistojo parodymus. Teismo išvados dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių yra motyvuotos, kategoriškos ir neprieštaringos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad sprendžiant V. J. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, padaryta nebuvo. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pakankamai išsamiai atskleidė visų būtinų nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimą nuteistojo veiksmuose.

294.

30Nukentėjusysis J. R. ir nukentėjusiųjų E. R. bei I. R. atstovė advokatė K. R. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti bei priteisti iš V. J. nukentėjusiųjų turėtas atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo išlaidas. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma:

314.1.

32Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus bei tinkamai juos įvertino. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertino abiejų eismo dalyvių padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vadovaudamiesi ekspertų išvadomis nustatė, kad techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo V. J. veiksmai. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai nevertino specialisto R. Švarco išvadų esmės, t. y., kad jeigu motociklas būtų važiavęs leistinu greičiu, V. J. vairuojamas automobilis būtų spėjęs pervažiuoti per antrą eismo juostą dar iki motociklo priartėjimo. Ši aplinkybė neesminė, paties V. J. pateiktoje privačios ekspertizės išvadoje nurodyta, kad pagrindė eismo įvykio sąlyga buvo būtent V. J. padarytas KET pažeidimas. Ekspertas V. Venckus taip pat nurodė, kad jeigu V. J. būtų sustojęs prieš atlikdamas manevrą, teoriškai motociklas, važiuodamas nurodytu greičiu, būtų pravažiavęs ir susidūrimo nebūtų įvykę. Akivaizdu, kad pagrindinė padarinių kilimo sąlyga buvo ne P. R., o V. J. padarytas KET pažeidimas. Tai, kad P. R. neturėjo teisės vairuoti konkrečios rūšies transporto priemonę ir padarė KET pažeidimą, nelėmė padarinių atsiradimo. Priešingai, nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, o ne prielaidomis.

334.2.

34Kasatoriaus argumentai, kad motociklas važiavo neįjungęs priekinio žibinto, yra tik nuteistojo gynėjo nuomonė ir interpretacijos, nes pats V. J. tokių aplinkybių nenurodė. Gynėjo keliama versija, kad V. J. matomumą ribojo kelio ženklas ir tai buvo susiję su eismo įvykio kilimu, taip pat atmestina paties V. J. parodymais. Teismai pagrįstai atmetė ir V. J. parodymus kaip iš esmės prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams.

354.3.

36Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nepadarė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (jų nenurodo ir kasatorius), o pagal nustatytas aplinkybes teismai teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde pateikiama plati kasacinio teismo praktikos analizė, tačiau kasatorius ją cituoja neatsižvelgdamas į skirtingas bylų faktines aplinkybes. Teismai nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nustatė pagrindines priežastis, kurios lėmė pasekmių atsiradimą ir dėl kurių V. J. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą.

37III.

38Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

395.

40Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinis skundas atmestinas.

41Dėl įrodymų vertinimo ir priežastinio ryšio nustatymo

426.

43Nuteistojo gynėjo kasacinio skundo prašymas nutraukti baudžiamąją bylą V. J. grindžiamas tuo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė esminius BPK įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalies) pažeidimus, netinkamai nustatė eismo įvykį lėmusias priežastis ir eismo dalyvių kaltę. Kasaciniame skunde nesutinkama su tuo, kaip teismai vertino eismo dalyvių elgesį ir veiksmus, sprendė priežastinio ryšio klausimą esant situacijai, kai motociklo vairuotojas žymiai viršijo leistiną greitį. Kasatoriaus manymu, šiuo klausimu padarytos abiejų instancijų teismų išvados prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, netinkamai įvertintos visos priežastiniam ryšiui nustatyti svarbios aplinkybės. Kasaciniame skunde daug dėmesio skiriama bylos įrodymų analizei, pateikiama jų įrodomoji reikšmė ir vertinimo versija akcentuojant specialistų išvadas, kelio matomumą įvykio vietoje (dėl kelio ženklų) ir motociklininko veiksmus – greičio viršijimą, važiavimą neįjungus priekinio apšvietimo žibinto – kaip turėjusius įtakos eismo įvykiui kilti. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms ir atliktam įrodymų vertinimui paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

447.

45Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų padarytos pagal išsamiai ir nešališkai ištirtus bei teisingai įvertintus įrodymus.

468.

47Nagrinėjant bylas, susijusias su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, būtina tiksliai nustatyti eismo įvykio mechanizmą, kitas aplinkybes, taip pat kokie KET pažeidimai buvo padaryti, kurie eismo dalyviai pažeidė taisykles ir kuris pažeidimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du aspektus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykles ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reiškia atsakymą į klausimą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas – tai konstatavimas, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Teismų praktikoje tais atvejais, kai KET pažeidimus padaro keli eismo įvykio dalyviai, teismas privalo ištirti kiekvieno jų padaryto KET pažeidimo galimą priežastinį ryšį su eismo įvykiu ir kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas, loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės eismo įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga padaryti išvadai, ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Priežastinis ryšys tarp kaltininko padaryto KET pažeidimo ir BK 281 straipsnyje nurodytų padarinių yra vienas iš objektyviųjų šio nusikaltimo sudėties požymių. Tinkamai nustatytas priežastinis ryšys sujungia nusikalstamą veiką ir padarinius į bendrą visumą, kuri leidžia tiksliai parinkti ją atitinkančią baudžiamojo įstatymo normą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2010). Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize.

489.

49Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad V. J. pažeidė KET 157 punkto, KET 3 priedo 1.3 punkto reikalavimus, t. y., vairuodamas lengvąjį automobilį, kirto dvigubą ištisinę liniją, nedavė kelio transporto priemonei, važiuojančiai lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai, artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, dėl to susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiu motociklininku, tai sukėlė eismo įvykį, kuriame žuvo motociklininkas P. R.. P. R. važiuodamas motociklu pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, nes viršijo leistiną greitį.

5010.

51Iš byloje esančių duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai daug dėmesio skyrė būtent eismo įvykio mechanizmui, priežastiniam ryšiui tarp eismo dalyvių veiksmų ir kilusių padarinių nustatyti. Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija. Šioje byloje pateiktos trys specialistų išvados, atsakančios į klausimą, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1637(16) nurodyta, kad nėra pagrindo teigti, jog automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas V. J., prieš įvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti priešpriešiais artėjančio ir, tikėtina, nuo susidūrimo vietos apie 19,7 m atstumu nutolusio motociklo „BMW S1000 RR“; tikėtina, buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio vairuotojo V. J. veiksmai (prieš sukdamas į kairę, neįvertino atstumo ir greičio iki priešpriešiais artėjančio motociklo, o sukdamas į kairę, kirto dvigubą ištisinę liniją ir tokiu būdu, artėdamas prie važiuojamųjų dalių sankirtos, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido (tikėtina, sudarė neišvengiamą kliūtį) smarkiai leistiną greitį viršijančio motociklo) techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1037(17) nurodyta, kad, tikėtina, automobilis „Ford Mondeo“ būtų išvažiavęs iš Veiverių g. priešpriešinio eismo juostos, motociklui „BMW S1000 RR“ neprivažiavus automobilio „Ford Mondeo“ apie 9,5 m atstumu, tačiau šioje konkrečioje eismo situacijoje (automobilio išvažiavimo iš antros eismo juostos momentu) automobilio vairuotojas V. J. vis tiek būtų sukėlęs grėsmę eismo saugumui artėjančiam motociklui „BMW S1000 RR“; tikėtina, buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo V. J. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Gynybos pasirinkto specialisto R. Švarco pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 17-T06RS nurodyta, kad automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo V. J. veiksmai techniniu požiūriu, tikėtina, buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga; motociklo vairuotojo P. R. veiksmai techniniu požiūriu, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu; jeigu motociklo vairuotojas iki susidūrimo vietos būtų važiavęs neviršydamas leidžiamo greičio, tikėtina, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio prasilenkdamas su į kairę sukančiu automobiliu; ribinis didžiausias motociklo greitis važiuojant tiesia trajektorija, kurį viršijus, tikėtina, prasilenkimas su į kairę sukančiu automobiliu būtų neįmanomas, yra apie 53 km/h. Specialistai V. Venckus ir R. Švarcas teisme patvirtino savo išvadas ir, be kita ko, paaiškino, kad jeigu motociklo vairuotojas ir būtų važiavęs neviršydamas maksimalaus leistino greičio, jis nagrinėjamomis aplinkybėmis, automobiliui staiga įsukus į sankryžą, nebūtų spėjęs sustabdyti motociklo, todėl bet kuriuo atveju automobilis būtų sukėlęs grėsmę eismo saugumui.

5211.

53Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas įvertino šias specialistų išvadas ir ekspertų paaiškinimus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir padarė išvadą, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo V. J. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams, nes atlikdamas manevrą jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atliko manevrą į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir nepraleido motociklo. Nors motociklo vairuotojo P. R. padarytas KET 127 punkto reikalavimų pažeidimas ir buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (eismo įvykiu, dėl kurio žuvo žmogus), tačiau jo veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotojas V. J. nebūtų pavojingai manevravęs, būtų sustojęs pasibaigus dvigubai ištisinei linijai, įsitikinęs manevro saugumu ir būtų davęs kelią priešinga kryptimi važiuojančiam motociklui, kurį objektyviai turėjo galimybę pamatyti, be to, nukentėjusysis, net ir važiuodamas leistinu greičiu, nebūtų turėjęs objektyvios galimybės sustabdyti motociklo prieš staiga jo kelyje atsiradusią kliūtį, kaip to reikalauja KET 127 punktas, ir išvengti susidūrimo. Ši išvada padaryta vadovaujantis išsamia byloje surinktų duomenų analize, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Teismų sprendimuose išanalizuoti ir įvertinti abiejų vairuotojų veiksmai, prieštaraujantys Kelių eismo taisyklių reikalavimams, atskleistas jų priežastinis ryšys su eismo įvykio kilimu, išnagrinėtos ir kasatoriaus keliamos versijos dėl to, ar V. J. esamoje situacijoje objektyviai galėjo pamatyti artėjantį motociklininką (dėl kelio ženklų, motociklo greičio ir neįjungtų priekinių žibintų), išanalizuotas įvykio mechanizmas ir teorinės galimybės esamoje situacijoje išvengti susidūrimo, teismų padarytos išvados priimtuose nuosprendyje ir nutartyje išsamiai motyvuotos. Nesutikti su padaryta išvada kolegija neturi teisinio pagrindo, o iš naujo vertinti bylos aplinkybes, specialistų išvadas ir kitus duomenis, kaip minėta, nėra kasacinės instancijos teismo dalykas.

5412.

55Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes V. J. baudžiamasis įstatymas – BK 281 straipsnio 5 dalis – pritaikytas tinkamai, priežastinis ryšys tarp jo veikos (padarytų KET pažeidimų) ir padarinių nustatytas tinkamai.

56Dėl atstovavimo išlaidų priteisimo

5713.

58Nukentėjusysis J. R. ir nukentėjusiųjų E. R. bei I. R. atstovė atsiliepimu į nuteistojo V. J. gynėjo kasacinį skundą prašo priteisti jų turėtas atsiliepimo į kasacinį skundą surašymo išlaidas. Prie atsiliepimo pridėtos 2018 m. lapkričio 13 d. su advokate K. R. sudarytos atstovavimo sutartis ir sutartis dėl teisinės pagalbos, taip pat pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 1002665, kuriame nurodyta, kad advokatei sumokėta 500 Eur, ir nurodyta, kad šią sumą J. R. sumokėjo už atsiliepimą į kasacinį skundą.

5914.

60Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015). Pagal BPK 3741 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą kasacine tvarka privalomas tik prokuroro atsiliepimas, o kitų proceso dalyvių baudžiamojo proceso įstatymas pateikti atsiliepimo neįpareigoja. Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014).

6115.

62Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, įvertinus nukentėjusiųjų atsiliepimo, kuris nėra privalomas teismui pateikti, apimtį bei turinį ir aplinkybę, kad advokatė K. R. atstovavo nukentėjusiesiems tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme ir bylos aplinkybės jai gerai žinomos, prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti 500 Eur dydžio suma mažinama perpus.

63Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

64Nuteistojo V. J. gynėjo advokato Gintaro Petukausko kasacinį skundą atmesti.

65Priteisti iš nuteistojo V. J. nukentėjusiajam J. R. 250 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.